Civilinė byla Nr. e2S-147-936/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24818-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Inga Karalienė, G. P., K. V., uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. P. pateikė skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S-21-139-15179 atsisakyti parduoti areštuotą skolininko A. P. turtą jo pasiūlytai pirkėjai G. P. ir (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt paskelbtas pirmąsias skolininko areštuoto turto varžytynes.
1.1. Nurodė, kad vykdydama išieškojimą, antstolė areštavo skolininkui priklausantį turtą – ½ dalį 6.7900 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime; ½ dalį 57.33 kv. m bendro ploto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime bei ½ dalį iš 28/33 dalių (plotas – 14.0000 ha) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini).
1.2. UAB „Negrita“ 2021 m. birželio 11 d. atliko turto vertės ekspertizę ir nustatė, kad bendra areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 27 140,00 Eur. Skolininkas 2021 m. rugpjūčio 6 d. pasiūlė jam priklausantį areštuotą turtą už nurodytą kainą įsigyti G. P., kuri sutiko turtą pirkti už 27 140,00 Eur ir pateikė antstolei dokumentą, patvirtinantį 10 proc. nuo turto kainos privalomos pradinės įmokos įmokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą.
1.3. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo, kad gautas išieškotojo K. V. pasiūlymas įsigyti areštuotą turtą už pradinę 50 000,00 Eur sumą, o esant kitų norinčių, išieškotojas turto kainą didins. Išieškotojas taip pat pateikė dokumentą, įrodantį 10 proc. dydžio avanso sumokėjimą į antstolės depozitinę sąskaitą.
1.4. Antstolė 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui bei varžytynių paskelbimo Nr. S-21-139-15179 atsisakė tenkinti skolininko prašymą parduoti areštuotą turtą jo pasiūlytai pirkėjai bei nutarė (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt paskelbti pirmąsias areštuoto nekilnojamojo turto varžytynes.
1.5. Pareiškėjo nuomone, antstolė nepagrįstai atsisakė turtą parduoti jo pasiūlytai pirkėjai ir paskelbė varžytynes, šis veiksmas yra neteisėtas ir pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus. Atsisakymą parduoti turtą pareiškėjo pasiūlytai pirkėjai antstolė bando pateisinti jos įstatyminiu veiklos reglamentavimu, be to, suteikia prioritetą išieškotojo interesams ir sistemiškai neįvertina vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, suteikiančių tam tikras prioritetines teises ir skolininkui.
1.6. Pareiškėjo vertinimu, antstolė galėjo atsisakyti parduoti turtą jo nurodytai pirkėjai, jeigu turto pirkimas neatitiktų šių sąlygų: 1) būtų parduodamas už kainą, kuri būtų mažesnė nei turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė; 2) skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėtų 10 proc. turto pardavimo kainos. Abi šias sąlygas pareiškėjo pasiūlyta turto pirkėja įvykdė.
1.7. Juo labiau, nei vienas iš vykdymo proceso dalyvių nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų. Taigi ekspertizės pagrindu nustatyta turto vertė yra teisinga, o išieškotojo K. V. nurodomi argumentai, kad jis turtą įsigytų už didesnę kainą, nėra pagrįsti. Sutikimas su išieškotojo teiginiais reikštų, kad būtų paneigta vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarka, skolininko teisė pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir pastarojo teisė bei teisėti lūkesčiai įgyti turtą, o turto realizavimas būtų vykdomas pagal išieškotojo norimą tvarką. Pareiškėjo vertinimu, antstolės veikimas, atsisakant parduoti turtą skolininko pasiūlytai pirkėjai bei skelbti turto varžytynes, vertintinas kaip veikimas ultra vires dėl ko yra neteisėtas.
2. Antstolė Inga Karalienė 2021 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad turto pardavimas už didžiausią kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui ir užtikrina vykdymo proceso dalyvių interesus. Kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu. Skolos dydis sudaro 817 022,81 Eur ir pasiūlyto pirkėjo sumos nepakaks visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, be to, skolininko pasiūlytam pirkėjui išlieka teisė dalyvauti varžytynėse.
3. Suinteresuotas asmuo K. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti.
3.1. Nurodė, kad turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas, kai jo vertė, nustatyta nepriklausomo eksperto, yra lygi ar mažesnė nei kreditoriniai reikalavimai. Tokiu atveju yra užtikrinami ir kreditoriaus, ir skolininko interesai, siekiant išvengti galimo turto pardavimo už mažesnę nei įvertinta kainą varžytynėse (skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo turtą įsigyti už ne mažesnę nei eksperto nustatyta kaina). Jei nustatyta turto kaina yra mažesnė nei kreditoriniai reikalavimai (šiuo atveju ji nesiekia 4 proc.) ir yra objektyvių duomenų, kad turtas varžytynių metu gali būti parduotas už didesnę nei nustatyta kaina (šiuo atveju suinteresuotas asmuo siekia turtą įgyti už ne mažiau kaip 50 000,00 Eur bei sumokėtas 5 000,00 Eur avansas), antstolis skelbia varžytynes. Tokia vykdymo tvarka apsaugo tiek kreditorių, tiek skolininko interesus, nes turtas bus parduotas už didesnę nei nustatyta kainą, bus geriau patenkinti kreditorių interesai, sumažės reikalavimas į skolininką. Tuo pačiu, tai neužkerta kelio G. P. dalyvauti varžytynėse ir įsigyti turtą.
3.2. Suinteresuoto asmens vertinimu, skolininkas piktnaudžiauja teise, siekdamas įsigyti turtą už mažiausią kainą, apeinant viešas varžytynes per tarpininką (G. P.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad skolininkas vengia varžytynių bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o tai atideda skolos grąžinimą ir didina įsiskolinimą. Be to, viešojoje erdvėje skolininkas teigia, kad vysto didelį statybos projektą (duomenys neskelbtini) komplekse. Statybos vykdomos žemės sklype, kuris ribojasi su iš varžytynių parduodamu žemės sklypu. Mano, kad tai patvirtina skolininko siekį išvengti skolos grąžinimo ir įsigyti žemę už minimalią vertę, o tai yra neteisėta bei neteisinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės veiksmų.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus teisių apsauga. Areštuotas skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
4.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga savo argumentus pagrįsti įrodymais, todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Taigi siekdamas įrodyti, jog nėra teisinga nustatyta turto vertė, jis tai turi pagrįsti leistinais įrodymais dėl turto įkainojimo, o ne prieštarauti deklaratyviais teiginiais.
4.3. Konkrečiu atveju, pareiškėjas leistinais įrodymais nepagrindė, kad turtas buvo netinkamai įvertintas ekspertizės metu ir nepateikė pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija. Ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Taigi, potencialūs pirkėjai, tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu, nustato optimaliausią nekilnojamojo turto kainą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį ir skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nusprendus, kad yra pagrindas išnagrinėti skundą iš esmės, tenkinti skundą – panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymą Nr. S-21-139-15179 atsisakyti parduoti areštuotą skolininko A. P. turtą jo pasiūlytai pirkėjai G. P. ir (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt paskelbtas pirmąsias skolininko areštuoto turto varžytynes.
5.1. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo akivaizdžiai neteisingai, t. y. neatskleisdamas bylos esmės, visiškai neatsakydamas į esminius skundo argumentus. Pareiškėjas skundė antstolės veiksmą – atsisakymą parduoti areštuotą skolininko turtą jo pasiūlytai pirkėjai G. P. ir varžytynių paskelbimą, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas vertino paskelbtų varžytynių, kurios dar neįvyko, teisėtumą ir areštuoto turto įvertinimo procesą, t. y. nurodė teisinius argumentus, kurie niekaip nėra susiję su skundžiamu antstolės veiksmu, kurio teisėtumą buvo prašyta įvertinti. Akivaizdu, kad skundas teisme realiai nebuvo išnagrinėtas.
5.2. Teismas padarė tikrovės neatitinkančią išvadą, kad pareiškėjas neįrodė realizuotino turto nustatytos vertės neteisingumo, nes buvo priešingai – pareiškėjas sutiko su nustatyta turto verte ir pabrėžė, kad išieškotojas, manydamas, jog nustatyta turto vertė yra per maža, privalėjo ginčyti turto vertės nustatymą įstatymų nustatyta tvarka, o ne pats, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nustatyti turto vertę. Sutinkant su tokia skundžiamu antstolės patvarkymu formuojama priverstinio teismo sprendimo vykdymo praktika, nebetenka prasmės ir reikšmės vykdymo proceso teisinis reglamentavimas, nes išieškotojui yra leidžiama elgtis ne pagal imperatyvias teisines procedūras, o savo nuožiūra.
5.3. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino ne skundžiamo antstolės veiksmo, o varžytynių teisėtumą. Kadangi teismas svarstė ne skundžiamo antstolės veiksmo, o dar neįvykusio ir neskųsto veiksmo teisėtumą ir pagrįstumą, laikytina, kad nėra atskleista bylos esmė. Būtinybę nagrinėti skundą iš naujo suponuoja teisės į teisingą teismo procesą ir teisės apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) apribojimas, jeigu bylą iš esmės išnagrinėtų apeliacinės instancijos teismas. Todėl manytina, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui labiausiai atitiktų civilinio proceso tikslus ir paskirtį.
5.4. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodytų antstolės skundžiamo veiksmo neteisėtumo argumentų nebekartoja, nes jų neįvertino pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę bylą išspręsti iš esmės, pažymi, kad ginčo išsprendimui, teismų praktikos plėtojimui reikšmės turi pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl areštuoto turto realizavimo būdų, imperatyviai nurodytų civilinio proceso įstatyme, dėl antstolio teisių ir pareigų, dėl vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs bylą nagrinėti iš esmės, prašoma skundą tenkinti jame nurodytais argumentais
. 6. Suinteresuotas asmuo K. V. atsiliepime nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjus bylos faktines aplinkybes, šalių pateiktus argumentus bei įrodymus. Atskirojo skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais ar teismų praktika.
6.2. Antstolė, siekdama suderinti visų šalių interesus ir matydama galimybę turtą parduoti už didesnę kainą, atsisakė parduoti turtą skolininko pasiūlytai pirkėjai ir paskelbė varžytynes, kuriose visos šalys galės teikti savo pasiūlymus už turtą. Suinteresuotas asmuo su šiuo antstolės patvarkymu sutiko, kadangi reali turto vertė paaiškės varžytynių metu.
6.3. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė nei loginio, nei teisinio paaiškinimo, kodėl turtas turėtų būti parduotas beveik 2 kartus mažesne kaina, kas akivaizdžiai prieštarauja ne tik kreditorių, bet ir paties skolininko interesams.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Iš byloje esančios vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. P. kreditoriaus K. V. naudai. 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo Nr. S-21-139-9320 antstolė Inga Karalienė, siekdama nustatyti areštuoto turto rinkos kainą, paskyrė areštuoto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę dėl: 1) 28/33 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Turto rinkos vertės ekspertizę buvo pavesta atlikti UAB „Negrita“ turto vertintojui K. K.. 2021 m. liepos 19 d. patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S-21-139-13677 antstolė nurodė, kad 2021 m. birželio 11 d. UAB „Negrita“ atliko areštuoto turto rinkos vertės ekspertizę. UAB „Negrita“ nustatė, kad žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato rinkos vertė yra 19 280,00 Eur, o ½ dalies skolininkui A. P. priklausančio šio turto vertė yra 9 640,00 Eur. 28/33 dalių žemės sklypo vertė yra 35 000,00 Eur, o ½ dalies skolininkui A. P. priklausančio šio turto vertė yra 17 500,00 Eur. Taigi viso skolininkui priklausančio turto vertė – 27 140,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. siūlymu parduoti turtą, skolininkas A. P. informavo antstolę Ingą Karalienę, kad jis siūlo pirkėjai G. P. parduoti jam priklausančią areštuoto turto dalį, vadovaujantis UAB „Negrita“ įvertinimu, už viso 27 140,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 6 d. sutikimu pirkti turtą G. P. patvirtino, kad sutinka pirkti aukščiau nurodyto turto dalį už 27 140,00 Eur. Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 6 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymo Nr. 5812 matyti, kad G. P. į antstolės Ingos Karalienės depozitinę sąskaitą pervedė 10 proc. turto vertės – 2 714,00 Eur. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu išieškotojas K. V. informavo antstolę Ingą Karalienę, kad už parduodamą skolininko A. P. turtą siūlo 50 000,00 Eur, o savo ketinimų realumą patvirtina pervesdamas 10 proc. dydžio avansą (5 000,00 Eur) į antstolės depozitinę sąskaitą. Išieškotojas pažymėjo, kad pasiūlymas yra tik pradinis ir bus didinamas esant kitiems pasiūlymams.
11. Skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu dėl atsisakymo parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui bei varžytynių paskelbimo Nr. S-21-139-15179 antstolė Inga Karalienė atsisakė tenkinti skolininko A. P. prašymą parduoti areštuotą turtą jo pasiūlytai pirkėjai ir nutarė (duomenys neskelbtini) elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytines.lt paskelbti pirmąsias areštuoto turto varžytynes. Nurodė, kad kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu. Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui ir užtikrina vykdymo proceso dalyvių turtinius interesus. Juo labiau skolos dydis – 817 022,81 Eur, pasiūlyto pirkėjo sumos nepakaks visų kreditorių reikalavimams patenkinti, be to, skolininko pasiūlytam pirkėjui išlieka teisė dalyvauti varžytynėse.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jo skundas dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundą išnagrinėjo akivaizdžiai neteisingai, t. y. neatskleisdamas bylos esmės, visiškai neatsakydamas į esminius skundo argumentus. Pareiškėjas skundė antstolės atsisakymą parduoti areštuotą skolininko turtą jo pasiūlytai pirkėjai, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė argumentus, kurie niekaip nėra susiję su skundžiamu antstolės veiksmu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skunde dėl antstolės veiksmų nurodytais argumentais, bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, sutinka su apelianto teiginiu, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai atsakė į esminius skundo argumentus. Kaip matyti, skundu pareiškėjas A. P. kvestionavo antstolės Ingos Karalienės 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymo Nr. S-21-139-15179 atsisakyti parduoti areštuotą skolininko turtą jo pasiūlytai pirkėjai teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamo įkainojimo ir varžytynių paskelbimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl esminio skundžiamo antstolės veiksmo – atsisakymo parduoti turtą skolininko pasiūlytai pirkėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui galimas tik nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas to padaryti negali.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas gali pašalinti pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, susijusius su tinkamu ir visapusišku pareiškėjo skundo išnagrinėjimu, ir šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. P. skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės grindė tuo, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti parduoti areštuotą skolininko turtą jo pasiūlytai pirkėjai.
18. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslų atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises.
19. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. Remiantis CPK 704 straipsnio 2 dalimi, skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Taigi tais atvejais, kai vykdymo procese skolininko turtas parduodamas jo pasiūlytam pirkėjui, antstolis tokį turtą gali parduoti už kainą, kuri atitinka turto arešto akte nurodytą areštuoto turto vertę, arba kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Konkrečios CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančios kainos pasiūlymas yra skolininko ir jo pasiūlyto pirkėjo pasirinkimas (susitarimas). Jei tokia kaina yra suderinama su vykdymo procese antstolio atliekamo išieškojimo iš turto jo pardavimo tikslais, tuomet antstolis, patikrinęs, kad nėra teisinių kliūčių patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, tvirtina tokį aktą.
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2008).
21. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieškos vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014). Turto pardavimas už didžiausią galimą kainą – siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas, neabejotinai naudingas tiek kreditoriui, tiek skolininkui. Todėl tais atvejais, kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, tiek jie, tiek jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamiesi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininko pasiūlyta pirkėja 2021 m. rugpjūčio 6 d. sutiko turtą pirkti už 27 140,00 Eur ir savo ketinimams patvirtinti ji sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą 2 714,00 Eur (10 proc.) užstatą. Kita vertus, išieškotojas K. V. 2021 m. rugpjūčio 9 d. pasiūlė ginčo turtą pirkti už 50 000,00 Eur (t. y. beveik per pusę brangiau nei skolininko siūloma pirkėja) ir savo ketinimams patvirtinti, į antstolės depozitinę sąskaitą sumokėjo 5 000,00 Eur (10 proc.) užstatą. Kaip jau buvo nurodyta, turto pardavimas už didžiausią galimą kainą yra siektinas priverstinio skolos išieškojimo tikslas ir priverstinis turto realizavimo procesas turi būti organizuojamas taip, kad turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad antstolė, atsižvelgdama į galimybę ginčo turtą parduoti už beveik dvigubai didesnę ir visų vykdymo proceso šalių interesus maksimaliausiai atitinkančią kainą, įsitikinusi naujojo pirkėjo pasiūlymo realumu, pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą parduoti turtą jo siūlomai pirkėjai. Šiame kontekste, sutiktina su išieškotojo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad pareiškėjas teismui nepateikė nei loginio, nei teisinio paaiškinimo, kodėl turtas turėtų būti parduotas beveik du kartus mažesne kaina, negu siūlo išieškotojas, ir kokiu būdu toks turto pardavimo būdas geriausiai atitiktų visų vykdymo proceso dalyvių interesus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto pardavimas už mažesnę, nei objektyviai galima, kainą ne tik prieštarautų kreditorių interesams maksimaliai patenkinti jų reikalavimus, bet ir neatitiktų geriausių skolininko interesų kaip įmanoma labiau sumažinti esamus įsiskolinimus.
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė Inga Karalienė tinkamai vadovavosi vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais, taip, kad vykdymo proceso dalyvių interesai būtų užtikrinti esamoje situacijoje maksimaliai geriausiu būdu, dėl ko pagrįstai atsisakė parduoti turtą skolininko pasiūlytai pirkėjai ir pagrindo panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą nėra.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai tinkamais motyvais, padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo A. P. skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartį iš esmės nepakeistą.
Teisėja Urmila Valiukienė