Civilinė byla Nr. 3K-3-298/2014 (S)

                   Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04136-2009-2

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                75.4.3; 75.6.1; 75.8; 78.2.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

Vilnius             

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo – AB DnB bankas.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

                                                                      I. Ginčo esmė

              Byloje keliami santuokos nutraukimo pagrindų, santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikui priteisimo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti vaiko N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo: 1) po 1800 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų sūnui išlaikyti; 2) 62 400 Lt nepriemokos už 2007 m. rugsėjo 1 d.–2011 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpį (po 1000 Lt per mėnesį); 3) 50 000 Lt neturtinės ir 27 521 Lt turtinės žalos; 4) nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką: tėvas kas antrą savaitgalį, netgi penktadienį, pasiima vaiką pas save, paruošia su juo pamokas, bendrauja, penktadienį nuveža į mokyklą, pasiima ir sekmadienio vakare grąžina motinai;

padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant: 2/3 dalis namo–pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis patalpas rūsyje ir l-ame aukšte (284,19 kv. m), 1325 vnt. UAB „Kavinukas“, 50 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų; atsakovui priteisiant: 1/3 dalį namo–pastato (duomenys neskelbtini), paskiriant jam naudotis patalpas 2 aukšte (94,81 kv. m) ir terasoje (78 kv. m); 675 vnt. UAB „Kavinukas“, 25 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų.

Ieškovė paaiškino, kad 1997 m. balandžio 26 d. sudarė su atsakovu santuoką, 1997 m. liepos 31 d. gimė sūnus; bendrą ūkį tvarkė iki 2007 m. rugsėjo 22 d., kai buvo priversta atsakovo išsikraustyti. Ieškovės manymu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, neatsakingai žiūrėjo į sūnaus sveikatą ir nesirūpino jo gydymu, ugdymu, visą laiką buvo itin šykštus šeimai, naudodamas fizinį ir psichologinį smurtą, išmetė ją su mažamečiu vaiku iš namų, pasilikdamas gyventi santuokoje įgytame apie 400 kv. m name. Be to, jis nebuvo ištikimas. Ieškovė nurodė, kad sūnui nuo gimimo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, jam išlaikyti reikia 3946 Lt kas mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas gauna 6000 Lt atlyginimą, valdo 100 proc. įmonės „Kavinukas“, 75 proc. UAB „Sagatėja“, kitų įmonių akcijų, taigi gauna dividendų. Ieškovės pajamas sudaro atlyginimas Vilniaus m. Šeškinės poliklinikoje (1456 Lt), vaiko neįgalumo pašalpa (1026 Lt). Santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie įgijo namą (duomenys neskelbtini), 2000 vnt. UAB „Kavinukas“, 75 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, todėl abiejų sutuoktinių dalys lygios. Šis turtas dalytinas atsižvelgiant į neįgalaus vaiko interesus, todėl atsakovui priteistina 1/3 dalis, o ieškovei – 2/3 dalys turto natūra. Ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys privedė ją prie depresijos, ji patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus, emocinį šoką, sumažėjo bendravimo galimybių, todėl prašė priteisti iš jo 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtine žala ieškovė laiko išlaidas dėl pakeistų vaiko gyvenimo sąlygų (naujo būsto įrengimas, bute įsimetusio pelėsio naikinimas, naujų vaiko kambario baldų pirkimas).

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti ieškovei ikisantuokinę S. pavardę;

nustatyti jų nepilnamečio sūnaus N. G. gyvenamąją vietą su motina, o atsakovui tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: tėvas kas antrą savaitgalį (poriniais metais, neporinėmis metų savaitėmis; neporiniais metais, porinėmis metų savaitėmis) penktadienį ar ketvirtadienį, jei pageidauja, pasiima vaiką pas save, paruošia su juo pamokas, bendrauja, penktadienį nuveža į mokyklą, pasiima ir sekmadienio vakare grąžina motinai; sūnaus atostogų metu jis turi teisę atostogauti kartu su juo iki pusės atostogų trukmės; pasiimti sūnų savo atostogų metu, jeigu jos sutampa su sūnaus atostogomis; pasimatymų metu tėvas planuoja vežtis sūnų į kitą miestą ar užsienį, informuoja apie tai motiną, kuri pateikia vaiko kelionėms būtinus dokumentu, sutikimą;

priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui kas mėnesį išlaikyti po 700 Lt periodinių išmokų iki jis sulauks pilnametystės;

pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe šį turtą: 1084 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių vertė 867 080,76 Lt; 30 vnt. UAB  „Sagatėja“ akcijų, kurių vertė 11 699,40 Lt;

dalijant santuokoje įgytą turtą, nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo atsakovo naudai 145 914,02 Lt suma ir atsakovui priteisti turto už 992 038,19 Lt, ieškovei – už                  700 210,15 Lt; natūra atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti namą–nebaigtą statyti viešbutį (baigtumas 90 proc.) su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu, kurio vertė 887 000 Lt; 458 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių vertė 366 349,62 Lt; 23 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių vertė 8969,54  Lt, iš viso turto natūra už l 262 319,16 Lt; ieškovei natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti: 458 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių vertė 366 349,62 Lt; 22 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių vertė 8 579,56 Lt; 550 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų, kurių vertė 55 000 Lt, iš viso turto natūra už 429 929,18 Lt;

priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 270 280,97 Lt kompensaciją už didesnę atsakovui tekusią turto natūra dalį, o iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad ieškovė, įrodinėdama jo turtinę padėtį, vadovaujasi trijų–penkių metų senumo duomenimis apie dividendus, kurie šiuo metu neaktualūs. Atsakovas išskyrė turtą, laikytiną bendrąja sutuoktinių ir asmenine atsakovo nuosavybe, nurodydamas, kad bendrąja sutuoktinių nuosavybe laikytinas namas–nebaigtas statyti viešbutis su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu; 916 vnt. UAB „Kavinukas“ paprastųjų vardinių akcijų atsakovo vardu; 45 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų atsakovo vardu, 550 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų ieškovo ir atsakovės vardu. Asmenine nuosavybe atsakovui priklauso šis turtas: 1084 vnt. UAB „Kavinukas“, 30 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų. Atsakovo nuomone, geriausiai šalių interesus atitiktų toks turto padalijimas: 458 vnt. UAB „Kavinukas“, 22 vnt. UAB „Sagatėja“ ir 550 vnt. UAB „Ars curandi“ priteisti ieškovei, o atsakovui – namą–viešbutį su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu, 458 vnt. UAB „Kavinukas“, 22 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų. Kadangi atsakovas prašė teismo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jo naudai 145 914,02 Lt suma, tai iš jo ieškovės naudai turėtų būti priteistina 270 280,97 Lt kompensacija.

                            II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 21 d. sprendimu tenkino ieškinį ir priešieškinį iš dalies; nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei G. pavardę, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nustatė nepilnamečio N. G. gyvenamąją vietą su motina, o atsakovui bendravimo su sūnumi tvarką; priteisė iš atsakovo po 1200 Lt mėnesinių periodinių išmokų nepilnamečiam vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės, paskirdamas lėšas uzufrukto teisėmis valdyti ieškovei; priteisė iš atsakovo 12 800 Lt išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo iki 2009 m. sausio 1 d.; padalijo santuokoje įgytą turtą ieškovei priteisdamas natūra asmeninės nuosavybės teise:

20871/37991 dalis namo–viešbučio su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu, kurio vertė 887 000 Lt, paskiriant ieškovei naudotis šiomis patalpomis: 78,92 kv. m rūsio patalpų (R-241 garažą, R-33 pagalbinę patalpą, R-34 dušus, R-35 tualetą, R-36 pirtį, R-37 ir R-38 pagalbines patalpas), 59,57 kv. m 1 aukšto patalpų (1-44 kambarį, 1-45 koridorių, 1-48 sandėlį, 1-50 virtuvę), 70,22 kv. m bendrosios praktikos gydytojo kabineto patalpas (1-46 laukiamąjį ir registratūrą, 1-47 tambūrą, 1-49 sanitarinį mazgą, 1-124 koridorių, 1-125 laboratoriją, 1-126 sterilizacinę, 1-127 gydytojo kabinetą, 1-128 procedūrų kabinetą), kurių vertė 487 317,80 Lt; 594 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių balansinė vertė 419 898,60 Lt; 22 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių balansinė vertė 2129,38 Lt; 275 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų, kurių vertė 0,00 Lt;

atsakovui – 17120/37991 dalis namo–viešbučio su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu, paskiriant jam naudotis 76,39 kv. m rūsio patalpų (R-242 garažą, R-371 koridorių, R-39ir R-40 pagalbines patalpas, R-41 sandėlį), 94,81 kv. m antro aukšto patalpų (1-105 kambarį, 1-106 koridorių, 1-107 kambarį, 1-108 sanitarinį mazgą, 1-109 koridorių, 1-110 kambarį, 1-111 sanitarinį mazgą), kurių vertė 399 682,20 Lt; 594 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių balansinė vertė        419 898,60 Lt; 23 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių balansinė vertė 2226,17 Lt; 275 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų, kurių vertė 0,00 Lt;

priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 43 817,80 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę namo–viešbučio su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu dalį, 18 978,28 Lt kompensacijos už asmenines atsakovo lėšas, panaudotas bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti, ir bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; iš atsakovo ieškovės naudai 48,40 Lt kompensaciją už atsakovui tekusią didesnę UAB „Sagatėja“ akcijų dalį;

pripažino 812 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių balansinė vertė 574 002,80 Lt, ir 30 vnt.  UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių balansinė vertė 2 03,70 Lt, asmenine atsakovo nuosavybe;

nustatė, kad ieškovės įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2007 m. lapkričio 9 d. kredito sutartį laikytini asmenine jos prievole, o atsakovo įsipareigojimai AB DNB bankui pagal 2011 m. sausio 20 d. laidavimo ir 2011 m. kovo 17 d. laidavimo sutartis laikytini asmenine jo prievole;

priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3560,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 2161,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės, taip pat jo naudoto fizinio smurto. Tačiau byloje surinkta medžiaga leido teigti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – santuokos iširimą lėmė netinkamas jo požiūris į šeimą, nenoras dėti pastangų jai išsaugoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nebuvo lojalus, nerėmė ieškovės moraliai, ypač tuo laikotarpiu, kai vaikui ėmė ryškėti raidos atsilikimas, sveikatos blogėjimas. Atsakovas neįrodė teiginių apie ieškovės netinkamą sutuoktinės pareigų atlikimą ar elgesį šeimoje. Teismas, nustatęs, kad ieškovė nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. iki 2007 m. gruodžio 3 d. gydėsi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, taip pat atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, jo, kaip sutuoktinio, neteisėtus veiksmus, konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas nepripažino pagrįstu reikalavimo priteisti 27 521 Lt turtinei žalai atlyginti, nes ieškovė lėšas būstui, į kurį persikraustė su vaiku, remontuoti, jo kambariui įrengti, baldams pirkti investavo kaip į savo asmeninės nuosavybės pagerinimą ir jos nesietinos su neteisėtais atsakovo veiksmais. Pripažinęs, kad nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, atsižvelgęs į juos, taip pat į byloje pateiktus įrodymus ir išdėstytus faktus, įvertinęs sutuoktinių turtinę padėtį, teismas priteisė 1200 Lt vaikui išlaikyti. Nustatęs, kad atsakovas neišlaikė vaiko nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d. (atsakovas pripažino šį faktą), ir atsižvelgęs į 2009 m. gegužės 4 d. teismo nutartimi priteisto laikino išlaikymo dydį, teismas už šį laikotarpį priteisė       12 800 Lt išlaikymo skolos (po 800 Lt kas mėnesį).

Teismas dalijo turtą, įgytą ir turėtą iki 2007 m. lapkričio 7 d. Teismas nustatė, kad UAB „Ars curandi“ 550 vnt. akcijų rinkos vertė nagrinėjimo momentu yra 0,00 Lt; 12 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų yra asmeninė atsakovo nuosavybė; pagal šalių sudarytą povedybinę sutartį ir 2009 m. rugsėjo 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį 800 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų taip pat yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad 2001 m. rugsėjo     25 d. UAB „Kavinukas“ akcininkams priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą ir išleidus 1980 vnt. naujų akcijų, atsakovas asmeninės nuosavybės teise įgijo 272 vnt. akcijų, ir į dalytino turto sąrašą įtraukė 1188 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių bendra vertė pagal ieškovės pateiktą vertinimą yra 839 797,20 Lt. Į dalytino turto sąrašą teismas įtraukė 45 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurios įgytos santuokos metu iki 2007 m. lapkričio 7 d. povedybinės sutarties padarymo,     4355,55 Lt vertės, o likusias 30 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų pripažino asmenine atsakovo nuosavybe. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“ dividendų ir tik baigiamojoje kalboje iškėlė tokį reikalavimą, teismas jo nesvarstė. Teismas pagal pateiktus rašytinius įrodymus pripažino, kad, įsigyjant dalijamą namą–viešbutį, buvo panaudota dalis atsakovo asmeninių lėšų: 12 928,28 Lt. darbo užmokesčio, gauto iki santuokos sudarymo, 90 000 Lt, kuriuos 2000 m. vasario 11 d. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi jam padovanojo tėvai, 3100 Lt. Teismas nesutiko, kad 9200 Lt, gauti už 1998 m. sausio 12 d. atsakovo parduotas asmeninės nuosavybės teise turėtas 92 vnt. UAB „Gauris“ akcijas ir 28 000 Lt, kuriuos atsakovas gavo 1998 m. sausio 19 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą automobilį ,,Ford Transit“, yra jo asmeninė nuosavybė, nes akcijos ir automobilis, nors ir įsigyti iki santuokos, bet pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nurodė ir tai, kad 58 000 Lt, kuriuos atsakovas pagal 2000 m. balandžio 28 d. notarinę paskolos sutartį pasiskolino iš brolio, nelaikytina asmeniniu atsakovo įnašu į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nes jis nepagrindė, iš kokių lėšų šią sumą grąžino. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad už nebaigto statyti viešbučio dalį pagal 1999 m. lapkričio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsiskaityta naudojant 110 863,67 Lt banko paskolos, kaip nepagrįstus ir pripažino 98 300 Lt ieškovės asmeninį indėlį į bendrą turtą. Teismas nepripažino, kad atsakovas po vedybų sutarties pasirašymo (2007 m. lapkričio 7 d.) į nebaigtą statyti viešbutį investavo 1866,36 Lt asmeninių lėšų vandens šildytuvui (katilui) įsigyti ir įrengti, nes sprendė, jog, likęs gyventi name, taip pagerino gyvenimo ir buities sąlygas. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi kompensuoti atsakovui 7728,28 Lt, t. y. abiejų šalių panaudotų asmeninių lėšų į bendrą turtą skirtumą.

Teismas atmetė atsakovo reikalavimą ieškovei sumokėti ½ dalį (922,95 Lt) už faktinį naudojimąsi sklypu, ir kompensuoti santuokinio turto sumažėjimą už vertybinius popierius gautų pinigų suma (11 193,75 Lt) kaip nepagrįstus. Iš AB SEB banko gauti pinigai už perleistus vertybinius popierius panaudoti vaiko, taigi, šeimos, poreikiams. Teismo manymu, ieškovė turi pareigą kompensuoti atsakovui santuokinio turto sumažėjimą ½ dalimi nuo sumos, gautos pardavus už 22 500 Lt bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turtą – medicininę įrangą, naudotą šeimos įmonėje. Kadangi nė vienas sutuoktinių neįrodė realaus pagrindo nukrypti nuo lygių dalių turto prezumpcijos, tai teismas visą sutuoktinių įgytą turtą dalijo lygiomis dalimis. Teismas namą dalijo pagal ieškovės pateiktą padalijimo schemą, nes atsakovas kategoriškai tvirtino, jog namas nedalus, ir neteikė teismui savo namo padalijimo projekto.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 18 d. nutartimi tenkino iš dalies ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, pakeitė Vilniaus miesto  apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo – nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko G., o atsakovui – G. pavardes, turtą padalijo ieškovei priteisdama 550 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų, kurių vertė 0,00 Lt, atsakovui – natūra asmeninės nuosavybės teise namą–nebaigtą statyti viešbutį su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu, 1188 vnt. UAB „Kavinukas“ akcijų, kurių balansinė vertė 839 797,20 Lt; 45 vnt. UAB „Sagatėja“ akcijų, kurių balansinė vertė 4452,34 Lt; iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 652 153,31 Lt kompensaciją; ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos padarė netinkamai įvertinęs įrodymus. Įvertinusi ieškovės ir atsakovo įrodinėjamas aplinkybes (jų elgesį gyvenant bendrai, liudytojų parodymus apie sutuoktinių elgesį, bendravimo aplinkybes, tai, kad būtent ieškovė, atsakovui išvykus ir jo neįspėjus, išsinuomojo butą ir išėjo gyventi su vaiku), kolegija sprendė, kad santuoka nutrūko ne tik dėl atsakovo kaltės – tai lėmė abiejų sutuoktinių elgesys šeimoje, santarvės nebuvimas, neieškojimas kompromisų, tarpusavio supratimo. Įrašai medicinos kortelėje apie ieškovės sveikatos būklę surašyti iš jos žodžių, kitų duomenų apie naudotą prieš ją smurtą nėra, be to, nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, nors šiais argumentais ieškovė siekia įrodyti, kad nesutarimai šeimoje prasidėjo po santuokos sudarymo. Ankstesni ieškovės ligos istorijos įrašai nepateikti, nėra duomenų, kurie liudytų, jog būtent sutuoktinio elgesys, o ne kiti veiksniai lėmė jos ligos eigą. Liudytojų parodymų ir kitų bylos duomenų pagrindu kolegija pripažino neįrodytais teiginius apie atsakovo naudotą prieš ją smurtą, faktą, kad atsakovas alkoholikas. Tokius ieškovės argumentus kolegija laikė siekiu sudaryti kuo blogesnį atsakovo įvaizdį, tačiau teisme apklausti liudytojai nurodė teigiamas jo savybe, o ieškovės nurodytas – paneigė. Liudytojų parodymais nebuvo patvirtintas ir ieškovės teiginys, kad atsakovas vengė bendrauti su sūnumi – atsakovas bendravo su juo tiek, kiek leido jam ieškovė: leisdavo laiką su kitais dviem sūnumis iš ankstesnės santuokos, keliavo, poilsiavo, sportavo, siekė įtraukti jį į kitas įvairias veiklas (į baseiną, slidinėjimą). Taigi, kolegija sprendė, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, todėl pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų kaltės, todėl netenkino reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Ieškovė nesutiko su teismo priteistu 1200 Lt išlaikymu, teigdama, kad jis per mažas, o atsakovas –  dėl vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo, nes vaikas nėra toks neįgalus, kaip nurodo ieškovė, jam dauguma medikamentų kompensuojami, o ieškovė sūnaus sveikatos problemas (didelį antsvorį) sprendžia medikamentais, bet ne skatindama sveiką gyvenimo būdą. Kolegija sutiko su teismo motyvu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes tokią valią išreiškė ir pats sūnus. Kolegija neturėjo specialiųjų žinių įvertinti, ar neįgaliam vaikui, esant medicininiuose dokumentuose nurodytiems susirgimams, rekomenduotinas aktyvesnis gyvenimo būdas nei jam suteikiamas. Kolegija pripažino, kad, be būtiniausių poreikių, jų vaikas turi ir specialiųjų, kuriems tenkinti reikalingos papildomos lėšos. Tačiau ne visi ieškovės teikiami įrodymai susiję su sūnaus išlaikymu: ieškovės nurodomų vaistų poreikis nepagrįstas kitais įrodymais, drabužių, avalynės, mokyklinių prekių kiekis akivaizdžiai per didelis. Kolegija pažymėjo, kad dėl vaiko neįgalumo atsirandantys poreikiai tenkinami iš jam skirtos neįgalumo pašalpos (1026 Lt), be to, valstybė kompensuoja būtinus dėl susirgimų vaistus, specialią avalynę ir kt., kurie leidžia reikalingų priemonių įsigyti su kompensacija iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kadangi abiejų šalių turtinė padėtis maždaug vienoda, tai kolegija sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui skirti didesnę dalį vaikui išlaikyti. Kolegija nurodė ir tai, kad teismo parinktas išlaikymo dydis keistinas, jį mažinant iki 1000 Lt. Neįgalumas vaikui nustatytas terminuotai (iki vaikui sukaks 18 metų), todėl nėra pagrindo priteisti neterminuotą išlaikymą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo skolos dydžiu, nes nebuvo pagrįsti didesni vaiko poreikiai, nei nustatė teismas.

Nors ieškovė nesutiko su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno tėvų bendravimo su vaiku tvarką, įvertino bylos įrodymus, ir, remdamasis Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada, nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką. Vaikas nebendrauja su atsakovu dėl vykstančio šalių ginčo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad 15 metų vaikui būtų reikalingas prisitaikymo prie tėvo periodas, juolab dalyvaujant motinai ar tretiesiems asmenims. Vaiko valia buvo veikiama jį supančių žmonių, todėl teismas atsižvelgė tiek į vaiko, tiek į tėvo interesus ir priėmė teisingą sprendimą, nes jis turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant.

Šalių turtą sudaro namas–nebaigtas statyti viešbutis su bendrosios praktikos gydytojo kabineto patalpomis, 1188 vnt. UAB „Kavinukas“, 45 vnt. UAB „Sagatėja“, 550 vnt. UAB „Ars curandi“ akcijų, UAB „Ars curandi“ medicininė įranga, parduota už 22 500 Lt. Turto vertė nustatyta ekspertų, šalys jos neginčija. Ieškovė neprašė dividendų įtraukti į dalytino turto masę, todėl teismas pagrįstai jų neįtraukė į turto balansą. Kolegija sutiko su teismo išvada, kad 2001 m. rugsėjo 25 d. UAB „Kavinukas“ akcininkams priėmus sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 1980 vnt. naujų akcijų iš nepaskirstyto UAB „Kavinukas“ pelno, atsakovas neįrodė, jog 2001 m. kapitalas padidintas iš asmeninės atsakovo nuosavybės, nepagrindė, kad nepaskirstytas pelnas yra akcininko asmeninė nuosavybė. Kolegija, įvertinusi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę, šalių gaunamas pajamas, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, kad, dalijant sutuoktinių turtą lygiomis dalimis, nepilnamečio sūnaus interesai nebus pažeisti. Vaikas gyvena su ieškove jai nuosavybės teise priklausančiame atskirame trijų kambarių bute ir pagal Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei Buities tyrimo akto duomenis jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos.

Nebaigtas statyti viešbutis su bendrosios praktikos gydytojo kabinetu pertvarkytas į gyvenamąjį namą, kuriame gyvena atsakovas ir jį išlaiko. Kadangi atsakovas neturi gyvenamojo būsto, o ieškovė nuosavybės teise turi trijų kambarių butą, namas pritaikytas gyventi vienai šeimai, šalys konfliktuoja, todėl priešiški, konfliktiški santykiai neleis spręsti bendrų su namo valdymu susijusių klausimų, tai namą kolegija natūra skyrė atsakovui, o ieškovei – kompensaciją už atsakovui tenkančią jos turto dalį. Kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad sūnui būtų patogiau gyventi name, tačiau ji visos bylos metu deklaravo ir įrodinėjo sunkią savo turtinę padėtį, todėl kolegijai kilo abejonių, ar ji galėtų išmokėti atsakovui kompensaciją už jai tenkančią dalį, juolab kad ji skolinga bankui, areštuotas jos turtas. Atsakovo išmokėta ieškovei kompensacija labai palengvintų jos turtinę padėtį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad name yra bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, kuriame dirbo ieškovė, tačiau jų skyrimas kartu su visu namu atsakovui, išmokant už patalpas ieškovei kompensaciją, nepažeis jos teisių, nes UAB „Ars curandi“ veikla,  ieškovės vykdyta šiose patalpose, sustabdyta dar 2007 metais, panaikinus licenciją užsiimti tokia praktika.

Kolegija pripažino, kad dėl konfliktinės situacijos šalys negalės ir kartu valdyti įmonių, priimti bendrų sprendimų, tai kenktų pačių įmonių veiklai, todėl akcijas natūra skyrė tai šaliai, kuri vykdo jų veiklą. Taigi, ieškovei nuosavybės teise priteistos visos  UAB „Ars curandi“ akcijos, o atsakovui – UAB „Kavinukas“ ir UAB „Sagatėja“, ieškovei priteista kompensacija už atsakovui tenkančią jos turto dalį (419 898,60 Lt už UAB ,,Kavinukas“ ir 2226,17 Lt už UAB ,,Sagatėja“   akcijas). Kolegija tokį sprendimą priėmė atsižvelgusi ir į ieškovės sutikimą (išdėstytą apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą) vietoje šių dviejų įmonių akcijų gauti jų vertę.

Kolegija pažymėjo, kad teismas iš pateiktų į bylą įrodymų turėjo pagrindą spręsti, jog įsigyjant namą, buvo panaudota dalis asmeninių atsakovo lėšų, įgytų iki santuokos sudarymo:       12 938,28 Lt lėšų iš darbo užmokesčio, 90 000 Lt dovanotų atsakovo tėvų. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, įvertinęs 1998 ir 2002 metų gyventojo pajamų deklaracijas, spręsti, jog ieškovei dovanoti 56 00 Lt buvo panaudoti šeimos namui pirkti, nes šių pinigų 1997 metų ji neturėjo ir iki 2001 m nedeklaravo. Kolegija pripažino, kad lėšos (9200 Lt, gautų už 1998 m. sausio 12 d. atsakovo parduotas asmeninės nuosavybės teise turėtas UAB ,,Glauris“ akcijas, ir 28 000 Lt, gautų 1998 m. sausio 19 d. parduotą asmeninės nuosavybės teise turėtą automobilį ,,Ford Transit“) nėra pajamos ar vaisiai, gauti iš asmeninės nuosavybės teise esančio turto, tai lėšos, gautos realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, ir laikytinos asmenine sutuoktinio (atsakovo) nuosavybe. Kadangi jos panaudotos šeimos namui įsigyti, tai dėl šios dalies kolegija pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažindama, jog bendram turtui įsigyti panaudota 37 200 Lt asmeninių atsakovo lėšų. 58 000 Lt, gautus pagal paskolos sutartį, kolegija taip pat pripažino atsakovo asmeninėmis lėšomis, nes šią paskolą atsakovas gražino iš savo asmeninių lėšų 2011 m. rugpjūčio 21 d. Šios asmeninės lėšos buvo panaudotos bendram turtui pirkti. 1866,36 Lt katilui pirkti taip pat pripažintos asmeninėmis atsakovo lėšomis, skirtomis bendram turtui gerinti. Taigi, ši suma turi būti padalyta abiem šalims lygiomis dalimis ir ieškovė turi kompensuoti atsakovui 993,18 Lt.

Nors ieškovė nurodė, kad jos motinos jai pervestus 98 300 Lt panaudojo namo statyboms užbaigti, tačiau kolegija sprendė, kad pinigų į sąskaitą pervedimas ir jų paskirstymas tarp kitų sąskaitų, dalies išėmimas grynais neleidžia pagrįsti, jog lėšos panaudotos bendram turtui gerinti. Dėl to šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija pakeitė, nepripažindama ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo namui įrengti.

Kolegija sutiko su teismo išvada priteisti atsakovo naudai 11 250 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą – ieškovės parduotą medicininę įrangą. Kolegija pritarė ir teismo argumentams, kuriais atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą. Ieškovė investavo šias lėšas asmeninei nuosavybei pagerinti, todėl jos nepripažintinos žala, atsiradusia dėl atsakovo kaltės.

Atsakovui priteisusi natūra visą turtą, kolegija iš jo ieškovei priteisė kompensaciją:             443 500 Lt už jam tenkančią jos namo dalį, 419 898,60 Lt už UAB ,,Kavinukas“ akcijas, 2226,17 Lt už UAB “Sagatėja“ akcijas, iš viso 865 624,77 Lt; iš šios sumos atėmė atsakovo bendram turtui įsigyti panaudotas asmenines lėšas, todėl iš viso ieškovei priteisė 652 153,31 Lt kompensaciją.

                            III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo    21 d. sprendimą, kuriuo santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir priteista jos naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl turto padalijimo ir išlaikymo vaikui priteisimo ir šią bylos dalį perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kasatorė mano, kad teismas diskrecijos teise nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės pasinaudojo be pakankamo pagrindo. Teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, kurie, anot jos, patvirtina atsakovo neištikimybę. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių kasatorės nurodytus faktus: atsakovo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją ir vaiką (liudytojos J. Ž. parodymai, pridėtos civilinės bylos Nr. 2-2082-431/2010 medžiaga). Pridėtoje byloje nustatytų faktų pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti. Dėl to santuoka turėtų būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Kasatorės nuomone, teismas sistemiškai nevertino medicininiuose įrašuose esančių duomenų su kitais šioje ir pridėtoje byloje sutrinktais įrodymais. Kasatorė pažymi, kad dėl atsakovo nuolatinio psichologinio ir emocinio spaudimo, smurto ji buvo priversta skubiai ieškotis kito gyvenamojo būsto. Ši skubaus išsikėlimo priežastis neturėtų keisti atsakovo veiksmų vertinimo. Atsakovas nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, nepalaikė jos nei moraliai, nei materialiai, kai ėmė ryškėti sūnui raidos sutrikimai, ilgą laiką nepripažino sūnaus neįgalumo. Dėl to teismas negalėjo reikalauti iš kasatorės lojalumo ir supratimo, be to, netgi nenurodė konkrečių jos veiksmų ar neveikimo, kurie leistų pripažinti, kad ji iš esmės pažeidė sutuoktinės pareigas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl santuokos nutraukimo priežasties naikintina kaip teisiškai nepagrįsta ir dėl šios dalies paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. Kartu naikintina ir nutarties dalis atmesti reikalavimą priteisti neturtinę žalą ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis kaip atitinkanti tiek CK 3.70 straipsnio 2 dalies, tiek 6.250 straipsnio reikalavimus.

2. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl turto padalijimo ir mano, kad buvo pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pagrindą nukrypti sudaro teismo nustatytos aplinkybės: su ja nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, sūnus turi sunkų negalios laipsnį ir specialiuosius poreikius. Be to, ji su sūnumi gyvena bute, kuriam įsigyti paimta banko paskola, šiai prievolei užtikrinti hipoteka įkeistas iš senelio paveldėtas žemės sklypas, į kurį šiuo metu nukreiptas išieškojimas, todėl yra rizikos, jog bus parduotas ir jos butas. Atsakovo turtinė padėtis geresnė, nes jam už 2002–2009 m. laikotarpį sumokėta 604 755 Lt dividendų. Dividendai, sumokėti vienam iš nurodytų akcijų savininkų, tapo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jie turi būti naudojami abiejų savininkų poreikiams tenkinti. Tačiau atsakovas jų šeimos poreikiams tenkinti nenaudojo, kasatorei dalies neskyrė. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neįtraukė 514 042 Lt dividendų sumos į dalytino sutuoktinių bendro turto masę, be to, tai turėjo būti savarankiškas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 3, 4 dalys). Atsakovas, tiesiogiai dalyvaujantis nurodytų įmonių valdymo procese, nesąžiningai mažino turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertę, didino savo asmeninę nuosavybę, bendrą turtą naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokius atsakovo veiksmus teismai privalėjo kvalifikuoti pagal CK 3.123 straipsnio reikalavimus. Kasatorė nesutinka su teismo sprendimu pripažinti, kad visas 12 928,28 Lt atsakovo darbo užmokestis, gautas iki santuokos sudarymo, buvo panaudotas namui įsigyti, nes dalis turėjo būti skirta gyventi. Nepagrįsta išvada apie namui įsigyti panaudotas 3100 Lt atsakovo santaupas, nes tai nepatvirtinta įrodymais. Dovanotiems 90 000 Lt pagrįsti atsakovas pateikė tik dovanojimo sutartį, o ne įrodymus apie šių pinigų pervedimą. Kasatorė pažymi, kad namui įsigyti buvo panaudota jai motinos dovanota 98 300 Lt suma, taip pat 56 000 Lt jos tėvo sesers dovanota suma, todėl be teisinio pagrindo teismas konstatavo, kad ji asmeninėmis lėšomis neprisidėjo prie namo įsigijimo ir įrengimo. Dėl to šis klausimas turi būti sprendžiamas apeliacine tvarka iš naujo, įvertinant CK 3.123 straipsnio nuostatas.

3. Kasatorė teigia, kad teismai, taikydami CK 3.98 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai priteisė iš jos atsakovui 11 250 Lt kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo (už jos parduotą UAB „Ars curandi“ medicininę įrangą). Kasatorė mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti CK 3.98 straipsnio 3 dalies, nes medicininė įranga nebuvo bendrosios jungtinės nuosavybės objektas – juo buvo tik šios bendrovės akcijos.  Be to, kasatorė 2005 m. paskolino UAB „Ars curandi“ 35 000 Lt iki ji parduos medicininę įrangą. Pardavus ją, ši paskola nebuvo grąžinta. Teismas neįvertino trišalės sutarties, pagal kurią 22 500 Lt iš dalies kasatorei grąžinta paskola. Dėl to ji neturėjo teisinio pagrindo kompensuoti dalį šios sumos bendraturčiui.

4. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo taikytu turto padalijimo natūra būdu ir mano, kad turtas (namas ir bendrovės akcijos) gali būti padalytos natūra, juolab kad kasacinio teismo praktikoje prioritetas teikiamas  turto padalijimui natūra, t. y. santuokoje įgytas turtas natūra nedalytinas tik išimtiniais atvejais dėl konkretaus turto savybių arba kai toks padalijimo būdas nepriimtinas dėl buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011); vieno sutuoktinio sveikatos būkle, jo turtine padėtimi, kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Nagrinėjamu atveju sutuoktinių turtas dalus, nėra objektyvaus pobūdžio veiksnių, dėl kurių jis negalėtų būti dalijamas natūra. Kasatorė nesutinka su teismo nuomone, kad turtas atsakovui labiau reikalingas, ir nurodo, jog namas jai labiau reikalingas, nes su ja lieka gyventi neįgalus sūnus. Atsakovas galėtų įsigyti kitą būstą. Namo priteisimas kasatorei ar jo padalijimas natūra labiausiai atitiktų jos ir sūnaus interesus. Jos skolos bankui faktas nekliudo namą dalyti natūra, nes lėšos už butą gali būti panaudotos atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją.

Sutuoktinių turimos bendrovių akcijos taip pat dalus turtas. Apeliacinės instancijos teismas UAB „Kavinukas“, UAB „Sagatėja“ skyrė atsakovui, o jai – UAB „Ars curandi“ tik dėl to, kad šalys negalės kartu valdyti įmonių. Kasatorės nuomone, šalių negalėjimas gyventi kartu nelemia negalėjimo įgyvendinti iš akcijų kylančių teisių ir pareigų. Be to, bendrovių valdymas vykdomas per bendrovių valdymo organus, o ne akcininkus. Kasatorė pažymi ir tai, kad atsakovui atiteko balansinę vertę turinčios bendrovių akcijos, o jai – bevertės, todėl toks padalijimas negali būti pripažįstamas atitinkančiu bendraturčių interesų pusiausvyrą.

5. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio normas ir nukrypo nuo kasacinės praktikos dėl šios normas taikymo, nes buvo neteisingai nustatyta dalytino turto vertė. Pastato vertė (887 000 Lt) nustatyta nekilnojamojo turto ekspertizės 2011 m. gruodžio 22 d. akte, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, ja rėmėsi. UAB „Kavinukas“, UAB „Sagatėja“ akcijos padalytos pagal jų balansinę vertę, kuri netapati jų rinkos vertei. Tuo atveju, kai bendrovių akcijos dalijamos natūra, ne visuomet būtini duomenys apie jų rinkos vertę, bet kai jų dalijimas lemia piniginės kompensacijos vienam sutuoktinių dydį, tokie duomenys būtini. Byloje ekspertų išvadomis nepatvirtinta UAB „Kavinukas“, UAB „Sagatėja“ akcijų vertė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2012 m. rugsėjo 9 d. UAB „Kertė“ pažyma apie akcijų vertę pagal 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „Kavinukas“ ir UAB ,,Sagatėja“ balanso duomenis, bet šie neįrodo akcijų balansinės vertės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

6. Kasatorė teigia, kad teismas neteisingai nustatė dalytino santuokoje įgyto turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nes į dalytino turto masę teismai neįtraukė atsakovo gautų 514 042 Lt dividendų.

7. Kasatorė nurodo, kad ieškiniu prašė priteisti 1800 Lt periodinę išmoką nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas priteisė 1200 Lt, o apeliacinės instancijos teismas procesinio sprendimo  motyvuose nurodė, jog šią sumą sumažina iki 1000 Lt, tačiau rezoliucinėje dalyje (tikėtina, per klaidą) to nenurodė. Kasatorė pažymi, kad apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo, todėl teismas, išspręsdamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ne jos naudai klausimą, pažeidė CPK 313 straipsnio imperatyvųjį draudimą priimti blogesnį. Kasatorė nurodo ir tai, kad kai vaikas neįgalus nuo vaikystės, tėvų pareiga jį išlaikyti išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo terminą vaikui išlaikyti siejo su jo pilnametyste (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Kasatorė, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje   Nr. 3K-3-154/2011; kt.), teigia, kad teismai neteisingai nustatė išlaikymui vaikui dydį. Ji nurodo, kad pateikė teismui duomenis apie tai, kad sūnui išlaikyti reikia apie 4500 Lt per mėnesį: jam reikalingi preparatai, kurių nekompensuoja teritorinės ligonių kasos, specialūs vaistai, maisto papildai, specialus mitybos režimas, tęsiamas diabetinis reguliarus gydymas, taikomos būtinos specialios medicininės procedūros. Teismai privalėjo vertinti konkrečius neįgalaus vaiko poreikius atsižvelgdami į atsakovo turtinę padėtį (turi įvairaus nekilnojamojo turto, vertybinių popierių), todėl kasatorės prašoma nustatyti 1800 Lt nėra neproporcinga jo turtinei padėčiai. Byloje neįvertinta VTAS pritarimas nustatyti 1800 Lt dydžio išlaikymą neįgaliam vaikui, taip pat tai, kad kasatorės šiuo metu gaunamas darbo užmokestis tik 1456 Lt per mėnesį, vaiko neįgalumo pašalpa – 1026 Lt, ji turi prievolę bankui už suteiktą kreditą. Dėl to, kasatorės nuomone, būtų sąžininga, kad atsakovas daugiau prisidėtų prie išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismo nurodytas 1000 Lt išlaikymas, atitinkantis MMA, iš esmės orientuotas būtent būtiniesiems, kartu minimaliesiems vaiko poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju, esant ir specialiesiems vaiko poreikiams, netinkamas.

              Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė faktinių aplinkybių, kuriomis galėtų būti konstatuota jo kaltė dėl santuokos iširimo, t. y. kasatorė neįrodė atsakovo neištikimybės, smurto panaudojimo. Teismas santuokos iširimą siejo su kitų sutuoktinio pareigų pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė abiejų šalių kaltę įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes apie jų elgesį gyvenant bendrai, apklausęs liudytojus apie sutuoktinių elgesį, bendravimo aplinkybes, ir padarė išvadą, jog abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti. Teismai pagrįstai šalių santykiams netaikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatos ir santuokos iširimą grindė kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nekvestionuodamas teismų nustatytų aplinkybių, atsakovas pažymi, kad jis dėjo pastangas šeimai išsaugoti – net ir išsikrausčius kasatorei gyventi kitur, jis organizavo jos gimtadienio šventę, dovanojo brangių dovanų. Neturtinės žalos dydžio klausimas privalo būti nagrinėjamas priklausomai nuo teismo nustatytų santuokos iširimo priežasčių. Atsakovas pažymi, kad nenustatyta aplinkybių, jog kasatorė patyrė neturtinės žalos.

2. Atsakovas pažymi, kad kasatorės nurodoma ir teismų nustatyta faktinė aplinkybė, jog su ja nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, sūnus neįgalus ir turi specialiųjų poreikių, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Tačiau neužtenka tik konstatuoti tokios aplinkybės – reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas sutuoktinio, vaiko interesams apsaugoti, nes, dalijant sutuoktinių turtą, sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų interesų, kaip kriterijaus nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, iš esmės rėmėsi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010) ir konstatavo, jog šiuo atveju nepilnamečio sūnaus interesai, teisė į gyvenamąją vietą nebus pažeisti, padalijant šalių turtą lygiomis dalimis. Kiti kasatorės nurodomi kriterijai nukrypti nuo lygių dalių principo neturi esminės reikšmės: nenustatyta, kad yra reali grėsmė, jog bus parduotas kasatorei priklausantis butas, be to, jai teismo sprendimu priteista nemaža kompensacija, kurios užteks prievolei kreditoriui įvykdyti; kasatorė nereiškė reikalavimo įtraukti dividendus už akcijas į dalytino turto masę, neįvertino mokesčių prievolės nuo išmokėtos dividendų sumos, be to, dalis dividendų gauta po povedybinės sutarties pasirašymo, todėl jie laikytini asmenine atsakovo nuosavybe; akcijų vertės sumažėjimo klausimas keliamas tik kasaciniame skunde ir kt. Atsakovas daro išvadą, kad kasatorė nepagrindė, jog bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo taikymo ir galimybės nuo jo nukrypti, tinkamai aiškino materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika.

3. Atsakovas nurodo, kad turto padalijimo natūra būdas laikytinas prioritetiniu, tačiau šiuo atveju negali būti taikomas, nes šalių santykiai priešiški, bus sunku spręsti bendrus su namo valdymu susijusius klausimus; kasatorė jau seniai iš jo išsiklaustė, atsakovui – tai vienintelė gyvenamoji vieta; kasatorė deklaruoja sunkią turtinę padėtį, todėl jai būtų sunku išmokėti atsakovui kompensaciją; UAB ,,Kavinukas, UAB ,,Sagatėja“ akcijas ji apeliaciniu skundu prašė natūra priteisti atsakovui, bet atsakovas nesutiko, kad UAB ,,Ars curandi“ akcijos būtų dalijamos lygiomis dalimis, nes ši įmonė neveikia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus, pasirinko įstatymo nuostatomis pagrįstą turto padalijimo būdą – vienam sutuoktiniui priteisti turtą natūra, kitam – kompensaciją. Atsakovas pažymi ir tai, kad apeliaciniu skundu kasatorė iš esmės pakeitė savo ieškinio reikalavimus: prašė jai priteisti visą namą UAB ,,Ars curandi“ akcijas, o atsakovui – UAB ,,Kavinukas“, UAB ,,Sagatėja“ akcijas ir dalį UAB ,,Ars curandi“ akcijų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkino apeliacinius skundus, akcijų padalijimo klausimą spręsdamas pagal kasatorės reikalavimą, tačiau kasaciniu skundu ji jau su tokiu padalijimu nesutinka. Teismas atsižvelgė į abiejų šalių pageidavimus dėl namo natūra padalijimo, nes abi šalys pripažino, jog toks būdas neatitinka šalių interesų ir turėtų būti priteisiamas vienai šalių. Be to, teismas atsižvelgė ir į kitas reikšmingas aplinkybes: namas nedalus dėl konfliktiškų santykių; gyvenant vienoje erdvėje nukentėtų ir nepilnamečio sūnaus interesai; dalijant namą reikėtų jį perstatyti, o nebūtų pajėgi finansuoti šių darbų; atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos; išmokėtina kasatorei kompensacija palengvins jos turtinę padėtį; namą ar namo  dalį natūra priteisus kasatorei, bankas (jos  kreditorius) nukreiptų į jį išieškojimą ir parduotų iš varžytynių, taigi ji namo, kaip turto, neišlaikytų, o atsakovas neturėtų galimybės gauti iš jos kompensacijos. Kasatorius dalį kompensacijos už turtą (252 153,31 Lt) jau yra išmokėjęs, taip pat sumokėtas        12 800 Lt skolos vaikui išlaikyti ir turi galimybę sumokėti likusią dalį (400 000 Lt). Apibendrindamas atsakovas daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.127 straipsnio 3 dalį ir parinkto tinkamą turto padalijimo būdą.

4. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl turto vertės; ji nustatytina pagal ekspertų išvadas. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo  procesinę sutuoktiniai turi pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismai turėjo būti aktyvūs turto vertei nustatyti, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys. Kasatorė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nekėlė klausimo dėl dalytino turto vertės nustatymo, pati rėmėsi ekspertizės aktu ir UAB ,,Kertė“ nustatyta verte, nepateikė teismui įrodymų apie galimus turto vertės pasikeitimus, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas šalių santykiams CK 3.119 straipsnio nuostatas, nepažeidė šių teisės normų.

5. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės l1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe, t. y. šiuo atveju kasatorė, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bet jų nepateikė. Kasatorė pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose reikalavimų dėl išmokėtų UAB „Kavinukas“ ir UAB  „Sagatėja“ dividendų nereiškė ir tik baigiamosiose kalbose nurodė apie jų įtraukimą į dalytino turto masę. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad ji neįvertino mokestinės prievolės valstybei nuo išmokėtos dividendų sumos; nustatė, kad dalis dividendų gauta po povedybinės sutarties pasirašymo, todėl jie yra asmeninė atsakovo nuosavybė; dalis dividendų gauta santuokos metu, tačiau neįrodytas dividendų panaudojimas asmeniniams poreikiams; teismas nustatė, kad šeima turėjo daug išlaidų (jas identifikavo), kurioms dengti galėjo būti (buvo) panaudoti dividendai. Taigi, kasatorė nepagrindė CK 3.118 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

6. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepriteisė išlaikymo neįgaliam nepilnamečiam vaikui neterminuotai, nes neįgalumas nustatytas iki jam sukaks 18 metų. Vaikui sulaukus pilnametystės jis ar jo atstovas turės teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jei ir toliau bus nedarbingas dėl invalidumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į neįgalaus vaiko būtinuosius ir specialiuosius poreikius, jo raidos ir ugdymo specifiką, kitus faktus, nepilnamečiam vaikui išlaikyti iš atsakovo priteisė 1200 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad vaikas turi būtinųjų ir specialiųjų poreikių, kuriems reikalingos papildomos lėšos, tačiau pripažino, kad kasatorės teikiami įrodymai, kurie neva patvirtina didelius sūnaus išlaikymo poreikius, nesusiję su jo išlaikymu (nurodomas vaikui reikalingų drabužių, avalynės, mokyklinių prekių kiekis akivaizdžiai neatitinka tikrų poreikių ir yra per didelis). Be to, vaiko dėl neįgalumo atsirandantys poreikiai tenkinami iš skiriamos neįgalumo pašalpos, valstybės kompensuojamųjų vaistų, specialios avalynės ir kt. Teismas 1200 Lt sumą pripažino pagrįsta sūnui išlaikyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

                                          IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką vertinimo

              Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo priežasties klausimą, netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją, sutuoktinio kaltei konstatuoti vertino byloje pateiktus įrodymus. Pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl iširusios santuokos, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio       2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta UAB „Elektrotonas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2012; kt.).

Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvados dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje kasatorei, besiremiančiai aplinkybėmis apie atsakovo neištikimybę, panaudotą smurtą, teko pareiga pagrįsti faktus, sudarančius jo kaltės prezumpciją. Iš kasatorės nurodomų ir kitų byloje pateiktų įrodymų teismai nenustatė aplinkybių, patvirtinančių sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos prezumpciją. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kasatorė neįrodė atsakovo neištikimybės, fizinio skurto panaudojimo, nesaikingo alkoholio vartojimo fakto. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes jis nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė sutuoktinės, nebuvo lojalus šeimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą, elgesį gyvenant bendrai, liudytojų parodymus apie šalių bendravimą, elgesį, kasatorės išsikraustymą į išsinuomotą butą tuo metu, kai atsakovas buvo išvykęs, padarė išvadą, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje, santarvės, lojalumo vienas kitam nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus (medicininių įrašų duomenis, liudytojų parodymus), kurie, kasatorės nuomone, pagrindžia atsakovo kaltę, sistemiškai vertino su visais bylos įrodymais, todėl padarė įrodymų visuma pagrįstą išvadą, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Teismo pažymėta, kad kasatorės nurodomi medicininiai įrašai negali būti pakankami kaip įrodymai, nes juose užfiksuoti kasatorės nusiskundimai, surašyti pagal jos žodžius, be to, padaryti nuo 2006 m. rugsėjo mėn., nors jais siekė įrodyti, jog nesutarimai prasidėjo sudarius santuoką, t. y. nuo 1997 m. balandžio. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl iširusios santuokos, tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pripažinus kasacinio skundo argumentą dėl sutuoktinio kaltės prezumpcijos taikymo nesudarančiu pagrindo pakeisti ar panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumento dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), nes byloje tai neturės teisinės reikšmės.

Dėl turto balanso sudarymo

Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė santuokoje įgyto turto balansą, nes į dalytino turto masę neįtraukė atsakovo gautų 514 042 Lt dividendų. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas apskųstus procesinius sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį yra saistomas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno jų asmeninį turtą. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010) išaiškinta turto sąvoka CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam jų priklausantis nuosavybės teise turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-207/2009; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; kt.).

Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad  į bendro turto balansą turėjo būti įtraukta dividendų suma. Sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. J. S., Nr. 3K-3-113/2011). Šiuo atveju kasatorė ieškinyje nekėlė reikalavimo priteisti dividendus ir tokį pareiškė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio baigiamosiose kalbose, t. y. nurodė siurprizinį reikalavimą, dėl kurio atsakovas neturėjo galimybės įstatyme nustatyta tvarka pateikti atsikirtimų. Be to, teigdama, kad atsakovas dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jos sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, ji turėjo nurodyti jo buvimo vietą ir jo valdymą bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pripažinti, jog šį turtą sutuoktinis panaudojo ne pagal paskirtį. Kasatorė nė vienos instancijos teisme neprašė teismo išreikalauti papildomų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti tokį reikalavimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismai neturėjo pagrindo įgyvendinti CPK 376 straipsnyje nustatytos teisės.  Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas teismo sudarytą sutuoktinių turto balansą, atsižvelgė į tai, kad kasatorė, reikšdama reikalavimą priteisti dividendus, neįvertino mokestinės prievolės valstybei; dalis dividendų gauta po povedybinės sutarties pasirašymo, todėl laikytina atsakovo asmenine nuosavybe; atsakovo atsiliepime į kasatorės apeliacinį skundą nurodytus argumentus, jog lėšas panaudojo šeimos poreikiams, tarp jų ir kasatorės, tenkinti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju kasatorė neįrodė, jog lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas  sutuoktinių bendro turto balansą, nepažeidė CK 3.118 straipsnio nuostatų.

Dėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo

Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl turto padalijimo ir mano, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Kaip tokį pagrindą kasatorė nurodo aplinkybes, kad su ja nustatyta sūnaus, turinčio sunkų neįgalumo laipsnį, gyvenamoji vieta; ji yra paėmusi paskolą butui, kuriame su sūnumi gyvena, įsigyti ir yra rizika, kad jis gali būti parduotas kasatorės skolai pagal kredito sutartį padengti, bendrovės atsakovui išmokėjo dividendų, kurie nepanaudoti šeimos poreikiams,  atsakovas sumažino įmonių akcijų vertę ir kt.

CK 3.123 straipsnyje pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo iš esmės siejamas su tokiomis aplinkybėmis: nepilnamečių vaikų interesais, vieno sutuoktinio sveiktos būkle ar jo turtine padėtimi, kitomis svarbiomis aplinkybėmis.  Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant šią normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, taigi turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančio turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009); vien faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai; įstatymų leidėjas vaikų interesus kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo nustatė atsižvelgęs į būtinybę nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniams, protiniam ir socialiniam vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-7/2013; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-491/2011; kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes (nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su kasatore, nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, kuri nulemta hormonų sutrikimo, gaunamas šalių pajamas, iš atsakovo priteistą vaikui išlaikymo dydį), vadovaudamasis CK 3.3 straipsnyje nustatytu  prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, kad nenustatytas realus poreikis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas pažymėjo, kad nepilnametis vaikas gyvena su kasatore jai nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, todėl jo interesai, taip pat teisė į gyvenamąją vietą nebus pažeista dalijant turtą lygiomis dalimis. Kitos kasatorės nurodomos aplinkybės (yra rizika, kad gali būti parduotas jos butas, kuriam įsigyti buvo paėmusi paskolą, bendrovės atsakovui išmokėjo dividendų, kurie nepanaudoti šeimos poreikiams, atsakovas sumažino įmonių akcijų vertę, šalių namui įsigyti buvo panaudotos kasatorės motinos dovanotos lėšos ir kt.), kurias apeliacinės instancijos teismas vertino ir pasisakė spręsdamas dėl dalytino turto balanso sudarymo ir šio turto padalijimo, galėtų būti nagrinėjamu atveju pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad nurodomi faktai byloje neįrodyti. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos kasatorės nurodomos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

Vadovaudamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nustatyti lygias sutuoktinių turto dalis pagrįstas tinkamu byloje nustatytų įrodymų vertinimu ir kasacinio teismo praktika.

Dėl teismo taikyto turto padalijimo natūra būdo

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė turto padalijimo būdą, nes sutuoktinių turtas (namas ir bendrovės akcijos) gali būti dalijamos natūra.

              CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad turto padalijimo natūra būdas laikomas prioritetiniu. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. J. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-441/2013; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011; 2008 m. sausio   25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. I. V., bylos Nr. 3K-3-430/2011; 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-526/2006).

Nagrinėjamu atveju kasatorė ieškiniu prašė priteisti jai 2/3 dalis namo ir akcijų, o atsakovui – 1/3 dalį šio turto; atsakovas priešieškiniu prašė priteisti natūra jam namą ir didesnę dalį akcijų; pirmosios instancijos teismas namą, taip pat akcijas natūra padalijo lygiomis dalimis; toks turto padalijimo būdas netiko nė vienai šaliai: apeliaciniu skundu kasatorė pakeitė reikalavimą ir prašė jai natūra priteisti visą namą ir 550 vnt. UAB ,,Ars curandi“ akcijų, o atsakovui – UAB ,,Kavinukas“ ir UAB ,,Sagatėja“ akcijas; atsakovas – namą ir akcijas natūra priteisti jam, o kasatorei – kompensaciją už jam tenkančią turto dalį ir visas UAB ,,Ars curandi“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismas  iš dalies tenkino šalių apeliacinius skundus ir atsakovui natūra priteisė namą ir bendrovių ,,Kavinukas“ ir ,,Sagatėja“ akcijas, o kasatorei – UAB ,,Ars curandi“ akcijas bei kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį. Iš apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad abi šalys pripažino, jog namo natūra padalijimas neatitinka šalių interesų, ir siekė, jog visas namas būtų priteistas kiekvienai jų. Tokiu atveju teismas, įvertinęs šalių pageidavimus, turėjo pagrindą spręsti dėl namo paskyrimo vienam iš sutuoktinių, atsižvelgdamas į kitus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad  kasatorei ir jos neįgaliam sūnui būtų patogu gyventi name, tačiau jo natūra nepriteisė, nes atsižvelgė į tai, jog  atsakovas šiame name gyvena, kito būsto neturi, kasatorė savo valia iš jo išsikraustė dar 2007 m. rugsėjo mėn. ir įsigijo butą, kuriame gyvena iki šiol ir kuriame sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, taip pat į tai, kad kasatorė visos bylos metu deklaravo ir įrodinėjo sunkią turtinę padėtį (skola bankui, areštuotas turtas, nedidelis atlyginimas), dėl kurios jai kiltų sunkumų sumokėti atsakovui kompensaciją už tenkančią turto natūra dalį, o atsakovo išmokėta suma palengvintų jos turtinę padėtį. Teismas įvertino ir šalių konfliktinius santykius, dėl kurių naudojimasis ir disponavimas turtu taptų sudėtingas. Spręsdamas dėl galimybės dalyti natūra sutuoktinių akcijas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino kasatorės apeliaciniame skunde nurodytą pageidavimą dviejų įmonių akcijas priteisti natūra atsakovui, nes manė, jog jų vertė dėl atsakovo kaltės sumažėjusi, o jai – atitinkamą kompensaciją; konfliktinius šalių santykius, dėl kurių neįmanomas sklandus įmonių valdymas; tai, kad atsakovo veikla susijusi su šiomis dviem įmonėmis (UAB ,,Kavinukas“ ir UAB ,,Sagatėja“), o UAB ,,Ars curandi“ veiklą vykdė kasatorė, dėl kurios veiksmų veikla ir buvo nutraukta. Taigi, nustatęs tokias aplinkybes, iš esmės apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą turto padalijimo natūra nepriimtinumui konstatuoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai taikė kitą turto padalijimo būdą.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas sutuoktinių turto padalijimo būdą, laikėsi kasacinio teismo nutartyse suformuotų teisės normų, reglamentuojančių aptariamus santykius, taikymo taisyklių, nustatytoms byloje faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė šiuo santykius reglamentuojančias teisės normas.

Dėl dalytino turto  vertės nustatymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 3.119 straipsnio normą, nes nenustatė, kokia buvo namo ir akcijų rinkos vertė ir rėmėsi dvejų metų senumo duomenimis.

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  O. R. v. G. R., bylos Nr.3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad ne kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtas turi būti įvertinamas iš naujo; teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio    1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009;).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus  plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-264/2012). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl dalytino turto vertės nustatymo ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi byloje surinktais duomenimis. Namo–viešbučio vertė (887 000 Lt) nustatyta 2011 m. gruodžio 22 d. ekspertizės aktu pagal teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskirtą ekspertizę. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme kasatorė su šia nustatyta verte sutiko, ja rėmėsi savo teiginiams pagrįsti ir apeliaciniu skundu neginčijo. UAB ,,Kavinukas“ ir UAB ,,Sagatėja“ akcijų vertė (839 797,20 Lt ir 4452,34 Lt) nustatyta pagal kasatorės pateiktas UAB ,,Kertė“ 2012 m. rugsėjo 9 d. pažymas, kuriomis vadovavosi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai. Pažymėtina, kad įmonės akcijų vertė apskaičiuota pagal jų balansinę vertę, tačiau tiek kasatorė, tiek atsakovas su tokia nustatyta akcijų verte sutiko ir jos neginčijo, neteikė teismui įrodymų apie galimą tokio turto vertės pasikeitimą. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi byloje nustatyta namo ir įmonių akcijų verte, nepažeidė CK 3.119 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Kasatorės argumentai dėl netinkamo CK 3.119 straipsnio nuostatų taikymo atmestini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

Dėl išlaikymo sūnui dydžio ir termino

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išlaikymo vaikui terminą siejo su jo pilnametyste (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), be to, pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis, nes netinkamai nustatė sūnaus poreikius, neįvertino fakto, kad jis yra neįgalus, atsakovui dėl jo turtinės padėties turėtų tekti didesnė pareiga išlaikyti, nes kasatorės turtinės padėtis bloga. Kasatorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnio nuostatą, kuria draudžiama priimti blogesnį nei skundžiama sprendimą, nes apeliaciniu skundu ji skundė sprendimo dalį dėl priteisto vaikui išlaikymo, o apeliacinės instancijos teismas motyvuose nurodė, jog priteistina suma mažintina iki 1000 Lt, nors rezoliucine dalimi šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nekeitė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 313 straipsnio pažeidimo šiuo atveju negalima būtų konstatuoti, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio apeliaciniu skundu skundė tiek kasatorė (prašė priteisti didesnę sumą), tiek atsakovas (prašė priteisti mažesnį išlaikymą). Be to, pagal CPK 326 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą arba pats išsprendžia ginčą – pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priima naują sprendimą, perduoda pirmosios instancijos teismui ginčą nagrinėti iš naujo arba bylą nutraukia ar ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą. Procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, grindžiamą sprendimo motyvuojamąja dalimi (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 331 straipsnio 5 dalis). Nors šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje dalyje ir nurodė argumentus sumažinti priteistą išlaikymą, bet rezoliucinėje procesinio sprendimo dalyje šio klausimo kitaip nei pirmosios instancijos teismas nesprendė. Kadangi vykdytina yra teismo sprendimo rezoliucinė dalis, tai teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra pagrindo laikyti, jog buvo pakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio.

CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Taigi, tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir sulaukus pilnametystės, jei  vaikas, dar būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo. Vaikui sulaukus pilnametystės, jis ar jo atstovas  turi teisę kreiptis į teismą išlaikymui priteisti ir šiam prašymui pagrįsti turi įrodyti, kad sulaukęs pilnametystės yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nustatytas dar esant nepilnamečiui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti šių aplinkybių – šalių nepilnamečiam vaikui neįgalumas nustatytas terminuotai (iki 18 metų), todėl teismas negali vadovautis prielaidomis dėl būsimo jo nedarbingumo ar jo lygio. Dėl to pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti neterminuotą išlaikymą.

Vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P., bylos Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškiniu kasatorė prašė iš atsakovo priteisti 1800 Lt periodinę išmoką vaikui išlaikyti, pirmosios instancijos teismas priteisė 1200 Lt, apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Kasatorė apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl išlaikymo dydžio ginčija remdamasi didesniu vaiko poreikių lygiu ir tėvų turtinės padėties skirtumu. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo vaikui dydį nustatė įvertinęs tai, kad šalių nepilnametis sūnus be būtinųjų turi ir specialiųjų poreikių ir jiems tenkinti reikia papildomai lėšų, atsižvelgęs, kad negalios vaikas turi lygias teises su sveikais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, mokytis, pripažinęs auklės vaikui būtinybę. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad be būtinųjų poreikių, jis turi ir specialiųjų, pripažino, kad šiuo atveju tėvai turi skirti daugiau lėšų vaikui išlaikyti, tačiau pažymėjo, kad kasatorės pateikti įrodymai (išlaidos perkant vaistus, drabužius, avalynę, mokyklines priemones) ne visi skirti vaiko išlaikymui pagrįsti ir akivaizdžiai neatitinka tikrųjų tokio vaiko poreikių (yra per dideli).  Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė ir į tai, kad vaikas gauna neįgalumo pašalpą (1026 Lt), be to, valstybė kompensuoja būtinas dėl susirgimų, specialios avalynės priemones, todėl pripažino, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis yra kaip tik ta suma, kuri atitinka visus vaiko poreikius. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteisiamą nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, tinkamai taikė nustatytoms faktinėms aplinkybėms CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalies ir 3.194 straipsnio 3 dalies normas, teismo išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, todėl šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes iš esmės jais keliamas teismų nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo iš naujo klausimas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia atmesti kasacinį skundą, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 60,27 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. vasario 18 d. nutartimi buvo tenkintas kasatorės prašymas ir atidėtas dalies (10 196 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Dėl to iš kasatorės priteistina valstybei 10 196 Lt žyminio mokesčio. Iš viso iš kasatorės valstybės naudai priteistina                   10 256,27 Lt.

Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, nepateikė duomenų apie jo patirtas šios instancijos teisme atstovavimo išlaidas, todėl teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10 256,27 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus penkiasdešimt šešis litus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

              Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                        Sigitas Gurevičius

         Gintaras Kryževičius

         Egidijus Laužikas