Civilinė byla Nr. e2S-1080-777/2015
(Proceso Nr. 2-33-3-00373-2012-9)
Procesinio sprendimo kategorija
101; 114.5; 124.2.2; 121.21; 122.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Ž. atstovo advokato A. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-545-225/2012 pagal kreditoriaus A. E. pareiškimą skolininkui R. Ž. dėl skolos išieškojimo,
n u s t a t ė :
pareiškėjas R. Ž. Plungės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-545-225/2012. Nurodė, kad 2012-03-13 ieškovas A. E. kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) R. Ž. 115 000 Lt skolą. Ieškovas pareiškėjo skolą kildino iš 2011-08-09 paprastojo neprotestuotino vekselio. 2012-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-545-225/2012 Plungės rajono apylinkės teismas patvirtino pareiškėjo ir ieškovo taikos sutartį. 2014-11-03 Plungės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodyta nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-1011-225/2014 išdavė ieškovui vykdomąjį raštą. Civilinėje byloje Nr. 2-1011-225/2014 2014-06-06 vykusiame teismo posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, buvo pateiktas ieškovo surašytas pakvitavimas, kuriame nurodyta: „A. E. A. pareiškiu, kad Ž. R. neturi jokių piniginių skolų iki 2011-09-09“. Pakvitavimas pasirašytas paties ieškovo. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 2011-08-09 vekselį yra visiškai atsiskaitęs. Ieškovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kokiu pagrindu atsirado skola, dėl kurios buvo sudaryta taikos sutartis ir dėl kurios prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas nurodė ir tai, kad pagal 2011-08-09 vekselį buvo atsiskaityta. Nurodė, kad šioje byloje naujai paaiškėjusi aplinkybė, turinti esminės reikšmės teisingam bylos dėl tariamos skolos priteisimo išsprendimui, yra ta, kad pareiškėjas nėra skolingas ieškovui pagal 2011-08-09 vekselį. Teismas nurodytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. L2-545-225/2012 nesvarstė, nes byloje nebuvo tai patvirtinančių įrodymų. Aplinkybę, kad pareiškėjas yra atsiskaitęs pagal 2011-08-09 vekselį, patvirtina tiek 2011-09-09 raštas, tiek paties ieškovo 2014-06-06 teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai. Nurodė, kad pareiškėjas privalėjo pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį, nes 2011-09-09 raštelis ieškovui buvo grąžintas daug vėliau, jau po taikos sutarties įsiteisėjimo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. L2-545-225/2012 teisme, pareiškėjas neturėjo jokių įrodymų, galinčių įrodyti ieškovo reikalavimų nepagrįstumą. Naujai pateiktas įrodymas – 2011-08-09 raštas kvalifikuotinas kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė. Be to, pareiškėjas nurodė, kad ieškovas tuo pačiu pagrindu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi 2011 m., tačiau 2011-08-10 ieškinį atsiėmė. 2013-03-13 ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau 2013-03-17 šio prašymo atsisakė. Faktinės aplinkybės, jog du kartus ieškovas atsisakė savo reikalavimo, patvirtina, kad pareiškėjas nėra skolingas ieškovui.
Plungės rajono apylinkės teismas 2015-04-27 nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė – pareiškėjas nėra skolingas kreditoriui. Tai patvirtina naujai pateiktas įrodymas – 2011-08-09 raštas, kuris pareiškėjui buvo grąžintas vėliau, po bylos nagrinėjimo. Nurodė ir tai, kad taikos sutartimi skolininkas R. Ž. patvirtino ir pripažino, kad yra skolingas kreditoriui A. E. 115 000 Lt. Nagrinėjant bylą Plungės rajono apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme, buvo vadovaujamasi tuo metu civilinėje byloje buvusiais įrodymais, kuriuos laikydamosi rungimosi principo teismui pateikia bylos šalys. Konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nėra skolingas kreditoriui, egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ji negali būti laikoma tokia, kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui, tačiau pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu šia aplinkybe nesivadovavo. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių. Konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė ir nenurodė esminių aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti kaip pagrindą procesui atnaujinti, neįrodė byloje esant proceso atnaujinimo pagrindų.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutarties. Prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-545-225/2012. Nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu ne dėl sužinojimo apie skolos nebuvimą, o dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – naujai pateikto įrodymo – 2011-08-09 rašto – atsiradimo. Pareiškėjas, matydamas akivaizdžią ieškovo persvarą ir norėdamas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, neturėjo kitos galimybės kaip tik pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį, nes 2011-08-09 raštas jam buvo grąžintas daug vėliau, jau po taikos sutarties įsiteisėjimo Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai naujai atsiradusia aplinkybe laiko pareiškėjo žinojimą, o ne įrodymo – pakvitavimo atsiradimą, kuriuo ieškovas patvirtino, jog pareiškėjas jam nėra skolingas pagal 2011-08-09 vekselį. Nurodė ir tai, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas atitiko visas įstatyme nustatytas proceso atnaujinimo sąlygas.
Atsiliepime į atskirąjį skundą A. E. nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašė paskirti apeliantui 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos 5 000 Lt priteisti jo naudai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas skunde nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu ne dėl sužinojimo apie skolos nebuvimą, o dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – naujai pateikto įrodymo atsiradimo – 2011-08-09 rašto. Pareiškėjas, matydamas akivaizdžią ieškovo persvarą ir norėdamas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, neturėjo kitos galimybės kaip tik pripažinti ieškinį ir sudaryti taikos sutartį, nes 2011-08-09 raštas jam buvo grąžintas daug vėliau, jau po taikos sutarties įsiteisėjimo Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje klaidingai naujai atsiradusia aplinkybe laiko pareiškėjo žinojimą, o ne įrodymo – pakvitavimo atsiradimą, kuriuo ieškovas patvirtino, jog pareiškėjas jam nėra skolingas pagal 2011-08-09 vekselį. Su šiais skundo argumentais sutikti negalima. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas ir tada, kai jau įsiteisėjus teismo sprendimui paaiškėja, kad egzistuoja nauji įrodymai, galintys patvirtinti tam tikras bylai svarbias aplinkybes, kurias teismas pripažino esant neįrodytas. Teismų praktika taip pat linksta tokius įrodymus, kai jie atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Byloje, kurioje apeliantas prašo atnaujinti procesą, nėra duomenų, kad apeliantas būtų ginčijęs A. E. pareikštus reikalavimus, teigęs, jog skolą, kildinamą iš 2011-08-09 paprastojo neprotestuotino vekselio, yra sumokėjęs. Priešingai, apeliantas A. E. reikalavimus pripažino ir bylą užbaigė taikos sutartimi. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas pateikė įrodymą dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos, t. y. nebuvo įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje, kurioje procesą prašo atnaujinti apeliantas arba tokio dalyko svarbi dalis. Tokia aplinkybė negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, Teismų praktika, 2007-03-20, Nr. 26).
Pažymėtina ir tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų (Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai, Teismų praktika, 2007-03-20, Nr. 26). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis nėra skolingas kreditoriui, egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu, todėl ji negali būti laikoma tokia, kuri negalėjo būti žinoma pareiškėjui, tačiau pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu šia aplinkybe nesivadovavo.
Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto skundo argumentas, kad pareiškėjo prašymo reikalavimas atitiko visas įstatyme nustatytas proceso atnaujinimo sąlygas, yra nepagrįstas.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl proceso atnaujinimo, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas prašo skirti apeliantui 10 000 Lt (2 896 Eur) baudos, 5 000 Lt (1 448 Eur) sumokant pareiškėjui.
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, t. y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apelianto procesinis elgesys teikiant atskirąjį skundą galėtų būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas apeliacijos teise. Vien tik atskirojo skundo pripažinimo nepagrįstu faktas per se nereiškia, kad jį pateikęs asmuo siekė kito tikslo, nei panaikinti priimtą jam nepalankų teismo procesinį sprendimą. Pareiškėjo nuomonė dėl apelianto tikrųjų tikslų teikiant atskirąjį skundą nesant akivaizdžių įrodymų apie nesąžiningą pastarojo procesinį elgesį negali būti pagrindas apeliantui taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Dėl to pareiškėjo prašymas skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 str., teismas
n u t a r i a :
Plungės rajono apylinkės teismo 2015-04-27 nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė