Civilinė byla Nr. e2-15370-1019/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05503-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3.; 2.6.11.1.; 3.2.6.1;
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
dalyvaujant ieškovės Valstybinių miškų urėdijos atstovei teisininkei Laurai Pertikienei,
atsakovės UAB ,,Grigeo Baltwood“ atstovei teisininkei Dianai Ješčaninai,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei UAB ,,Grigeo Baltwood“ dėl baudos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 24 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 4589,86 Eur baudos, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 26 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Grigeo Baltwood“ kreditorės VĮ Valstybinių miškų urėdijos naudai.
2020 m. kovo 13 d. teisme buvo gauti skolininkės UAB „Grigeo Baltwood“ prieštaravimai dėl kreditorės pateikto reikalavimo.
2020 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kreditorės VĮ Valstybinių miškų urėdijos ieškinys, kuriuo ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Grigeo Baltwood“ 4589,86 Eur baudą, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės ieškinys priimtas, o 2020 m. vasario 24 d. teismo įsakymas panaikintas.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė, skirtingais laikotarpiais užsiregistruodama dalyvauti aukcionuose medienos sutartims sudaryti, įvertino, kokio pobūdžio sutartis ir kuriam laikui ketina sudaryti, kokį kiekį medienos VMU įsipareigoja jam patiekti, o atsakovė įsipareigoja (privalo) nupirkti už kas pusmetį tikslinamą kainą ir laiku už medieną atsiskaityti, atitinkamai atsakovei laimėjus aukcioną medienos sutarčiai sudaryti, su atsakove (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis). Šioje sutartyje šalys numatė, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) VMU įsipareigoja 10 metų laikotarpiu kas metus patiekti bendrą (duomenys neskelbtini) medienos kiekį (atitinkamai medienos tiekimo terminus ir kiekius išskaidant ketvirčiais), o atsakovė įsipareigoja per 5 d. d. nuo VMU pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti už nurodytą kainą, kuri kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas (sutarties 1.1. p., 2.2. p.; Prekybos mediena taisyklių 42 p., Aprašo 38 p. (vėliau 39 p.)). Sutarties 6.2 p. taip pat numatė, kad jeigu atsakovė neperka arba VMU neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 proc. nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą. Nurodė, jog atsakovei 2019 m. I pusmetį buvo pasiūlyta pirkti (duomenys neskelbtini) medienos, tačiau atsakovė privalomai nenupirko dalies pasiūlyto Sutartyse numatyto medienos kiekio (t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Kadangi atsakovė 2019 m. I pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, ieškovė sutarties 6.2 p. pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 1945,13 Eur, ir apie tai pranešimu informavo atsakovę. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad pasibaigus 2019 m. II pusmečio medienos aukcionams buvo patvirtintos naujos medienos kainos. Atitinkamai atsakovei pagal naujas 2019 m. II pusmečiui perskaičiuotas medienos kainas pagal Sutartį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštais VMU pasiūlė visą medienos kiekį, tačiau atsakovė šios medienos nenupirko. Kadangi atsakovė 2019 m. II pusmetį netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį ir nenupirko pasiūlytos medienos, kurią privalėjo nupirkti, VMU sutarties 6.2 p. pagrindu paskaičiavo nuo neįvykdytos sandorio dalies 10 proc. dydžio baudą – 2644,73 Eur. Ieškovės teigimu, medienos kaina yra aiškiai aptarta tiek Prekybos mediena taisyklių 42 p., tiek Aprašo 38 p., tiek ji analogiškai atkartota Sutarties 4.2. p. ir ji yra nustatoma ne šalių valia, o paskaičiuojama objektyviai, t. y. parduodamos pagal ilgalaikes sutartis medienos kainas kitam pusmečiui pardavėjas tikslina kas pusę metų per 15 darbo dienų po įvykusio aukciono pusmetinėms sutartims sudaryti pagal atitinkamų apvaliosios medienos sortimentų ar miško kirtimų atliekų vidutines svertines kainas, nustatytas pusmetinėse sutartyse. Taigi Sutartys iš viso nenumato galimybės atsakovei prieštarauti medienos kainos koregavimo tvarkai ir nesutikti su perskaičiuota objektyvia medienos pardavimo kaina. Jei objektyviai perskaičiuota medienos kaina tapo ekonomiškai nepalanki atsakovei, tai neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Ne tik atsakovė turėjo lūkestį visą Sutarties laikotarpį, šiuo atveju net 10 metų, pirkti medieną, bet ir ieškovė turėjo lūkestį ją paruoštą parduoti Sutartyse nurodytais kiekiais ir pagal rinkos kainą. Tuo tarpu atsakovei neperkant ieškovės paruoštos medienos, būtent ieškovės interesas buvo pažeistas, nes nepardavusi paruoštos medienos už rinkos kainą atsakovei, ieškovė skubiai privalėjo ieškoti, kam parduoti šią paruoštą medieną, tik jau už mažesnę kainą. Todėl būtent dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovė patyrė žalą, dėl ko pagrįstai paskaičiavo atsakovei 10 proc. dydžio baudas.
Atsakovė atsiliepimu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė teismo taikyti ieškinio senatį dėl 1945,13 Eur reikalavimo ir reikalavimą atmesti, kitus ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovės (duomenys neskelbtini) pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas baudos sumokėjimo terminas - iki (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės teiginiais, kad ieškovė atsakovės prašymu sutiko 2019 m. I pusmetį nenupirktą Medienos kiekį perkelti į 2019 m. II pusmetį, todėl iki 2019 m. II pusmečio pabaigos negalėjo žinoti, kad jo teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista, nurodė, kad šalys susitarimo dėl Medienos kiekių taip ir nebuvo pasiekusios. Atsakovė, reaguodama į ieškovės (duomenys neskelbtini) pateiktus pasiūlymus dėl Medienos kainų nustatymo 2019 m. II pusmečiui bei 2019 m. I pusmečio Medienos kiekių perkėlimo, informavo ieškovę (duomenys neskelbtini), kad pasiūlymai jai yra netinkami ir prašė nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu. Atsakovės teigimu, teisė į ieškinį atsirado ir 6 mėnesių terminas baudai išieškoti turi būti skaičiuojamas jau nuo 2019 m. liepos 19 d., kadangi atsakovė jau 2019-07-18 raštu informavo ir pateikė pasiūlymą dėl Sutarčių nutraukimo. Vadinasi, ieškovė turėjo kreiptis į teismą iki 2020-01-19, tačiau ji pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo tik 2020-02-21, t. y. praleidus įstatymu bei Sutartimi nustatytą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra profesionalus rinkos veikėjas, o parduodant medieną su pirkėjais sudaromos tipinės sutartys, kuriose taip pat numatytas kreipimasis dėl skolos išieškojimo per 6 mėnesius. Be to, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kurios trukdė jai pasinaudoti savo gynimo teise ir kreiptis į teismą. Dėl reikalavimo priteisti 2644,73 Eur nurodė, kad Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninis padalinys (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę, kad tebevyksta 2019 m. II pusmečio Medienos pardavimo aukcionas pusmetinėms Medienos pirkimo-pardavimo sutartims sudaryti, todėl Bendrovei pasiūlyta pasirašyti susitarimą, įforminant, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. II pusmečio patikslintų Medienos kainų nustatymo už Bendrovei perduotą Medieną atsiskaitoma pagal tuo metu galiojusias 2019 m. I pusmečio Medienos kainas. Urėdijos padalinys informavo, kad įvykus aukcionui, aptartu laikotarpiu tiektos Medienos kainos būtų perskaičiuotos pagal aukcione nustatytą 2019 m. II pusmečio Medienos patikslintą kainą ir Bendrovei būtų pateikti patikslinti mokėjimo dokumentai. Įvertinusi Urėdijos padalinio pateiktą pasiūlymą, Bendrovė (duomenys neskelbtini) informavo, kad pasiūlymai jai yra netinkami ir prašė nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu. Sutartis abiejų Šalių susitarimu nebuvo nutraukta. Urėdija (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę, kad, Urėdijos nuomone, ilgalaikės sutartys dėl Medienos pirkimo-pardavimo gali būti nutrauktos tik įvykdžius ilgalaikėse sutartyse nurodytas pirkėjo pareigas už 2019 m. II pusmetį sutartyse nustatyta tvarka ir terminais. Nesutikdama su tokia Urėdijos pozicija, Bendrovė (duomenys neskelbtini)pažymėjo, kad Sutarties 7.1 punkte numatyta, jog jeigu Bendrovė neperka Medienos numatytais kiekiais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų arba nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, pardavėjas, siekdamas išvengti galimų nuostolių dėl medienos sugedimo, per 2 darbo dienas sustabdo Medienos pardavimą ir vienašališkai nutraukia Sutartį. Bendrovė prašė Urėdijos dar kartą apsvarstyti susiklosčiusią situaciją ir įvykdyti teisės aktuose numatytą pareigą, susijusią su Sutarčių nutraukimu. Urėdijos padalinys pateikė Bendrovei (duomenys neskelbtini) susitarimą (duomenys neskelbtini) dėl Sutarties nutraukimo nuo 2019 m. gruodžio 31 d., o iki Sutarties nutraukimo Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Bendrovė nesutiko su Urėdijos padalinio pasiūlytu susitarimu, kadangi Bendrovė prašė nutraukti Sutartį dar nuo 2019 m. II pusmečio pradžios. Bendrovei nesutikus pasirašyti Urėdijos padalinio pateiktą susitarimą dėl Sutarties nutraukimo, jis (duomenys neskelbtini) informavo apie vienašališką Sutarties nutraukimą nuo 2019-11-16 ir reikalavo sumokėti 2644,73 Eur baudą už 2019 m. II pusmetį neišpirktą Medienos kiekį. Bendrovės nuomone, Urėdija nepagrįstai delsė nutraukti Sutartį nuo 2019 m. II pusmečio pradžios, o Bendrovei atsiųstame susitarime dėl Sutarties nutraukimo nepagrįstai numatė sąlygą dėl Sutarties vykdymo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įsitikinimu, Urėdija turėjo pareigą nutraukti Sutartį, nes Bendrovė nepirko Medienos nustatytais kiekiais nei 2019 m. I pusmetį, nei ketino pirkti 2019 m II pusmetį, apie ką ne kartą pranešė Urėdijai. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovė savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių susidarymo / padidėjimo, kadangi nors jai buvo žinoma apie atsakovės poziciją dėl Sutarties nutraukimo nuo 2019 m. II pusmečio pradžios, tačiau ji delsė ir tokiu būdu laiku nenutraukus Sutarties jai kilo nuostolių padidėjimo rizika, kurią ieškovė pati prisiėmė. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės nuomone, Urėdijos paskaičiuota bauda už neišpirktus 2019 m. II pusmečio Medienos kiekius laikytina nepagrįsta.
Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad, atsižvelgdama į ilgalaikį šalių bendradarbiavimą net su keliais ieškovės regioniniais padaliniais, tikėjosi, kad atsakovė išsprendusi kilusias problemas ir toliau pirks medieną, nes tokia buvo įprasta šalių praktika vykdant sutartis. Ieškovė net sutiko atidėti medienos tiekimą kitam ketvirčiui. Ieškovės vertinimu, šiuo atveju sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas nėra taikytinas, nes ginti pažeistą teisę suteiktas terminas nebuvo praleistas. Ieškovė pagrįstai laikė, kad sutartiniai įsipareigojimai iš 2019 m. I pusmečio šalių sutarimu perkeliami į 2019 m. II pusmetį. Ir tik atsakovei ignoruojant ieškovės siūlymus pirkti medieną, ieškovė suprato, kad bet kokie siūlymai geranoriškai išspęsti susidariusią situaciją yra netikslingi, dėl ko 2019-11-06 informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą. Jeigu teismas laikytų, kad senaties terminas yra praleistas, VMU prašo šį terminą atnaujinti, kadangi jis praleistas nežymiai, baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų, kas užtrunka laike. Be to, iš Sutarčių vykdymo praktikos matyti, kad sutartiniai kiekiai iš vieno ketvirčio būdavo perkeliami į kitą ketvirtį, taigi VMU tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai nupirks buvusio ketv. medienos kiekį sekantį ketvirtį. Ieškovės teigimu, atsakovės atsiliepime į ieškinį dėstomi argumentai patvirtina atsakovės siekį sutartis vykdyti tik tuomet, kai tai naudinga atsakovės interesams ir priešingai - reikalauti sutartis nutraukti šalių sutarimu, kai medienos kaina atsakovei nepalanki. Nei Aprašas, nei Sutarčių nuostatos nenumato sutarčių nutraukimo pagrindo šalių sutarimu, kai sutarties vykdymas ekonomiškai nepalankus atsakovei.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame, nesutikdama su ieškovės nurodytais teiginiais dėl senaties termino taikymo, nurodė, jog ieškovė neturėjo pagrindo manyti, jog atsakovė ir toliau pirks Medieną, nes atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai pranešė apie savo ketinimus jau 2019-07-18, raštu informuodama apie savo pageidavimą nutraukti šalių santykius, tačiau ieškovė, nors ir žinojo apie tokį atsakovės prašymą bei turėdama teisės aktuose bei Sutartyje nustatytą pareigą nutraukti Sutartį atsakovei neperkant Medienos, Sutarties laiku nenutraukė. Be to, ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl baudos sumokėjimo dar (duomenys neskelbtini), o pasiūlymus dėl Medienos kiekių perkėlimo – 2019-07-11, t. y. jau po to, kai buvo išrašęs baudą. Atsakovės nuomone, ieškovė nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas. Nors atsakovė nurodo, kad baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų ir laiko, tačiau bauda jau buvo paskaičiuota (duomenys neskelbtini), jos dydis vėliau nesikeitė, todėl papildomi resursai nebuvo reikalingi. Be to, priešingai negu teigia ieškovė, ji neturėjo pagrindo manyti, kad Medienos kiekiai bus perkelti į kitą pusmetį, nes šalys susitarimo nepasiekė, be to, tarp Šalių nebuvo susiklosčiusi įprasta praktika dėl Medienos kiekių perkėlimo iš vieno pusmečio į kitą.
Atsakovės teigimu, nors Aprašas ir Sutartis nenumato, tačiau bet kokia sutartis gali būti nutraukiama, jeigu šalys dėl to susitaria (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Be to, su kitais Urėdijos padaliniais Medienos pirkimo-pardavimo sutartys buvo nutrauktos būtent šalių susitarimu, taigi tokia praktika jau buvo susiklosčiusi tarp Bendrovės ir atskirų Urėdijos padalinių. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai reikalavo tęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą iki 2019 m. pabaigos, tokio Sutarties pratęsimo nenumato nei teisės aktai, nei pati Sutartis, kadangi aiškiai nurodo, jog pirkėjui Medienos neperkant, Sutartis turi būti nutraukta. Atsakovės nuomone, ieškovė piktnaudžiavo savo šiuo atveju stipresne padėtimi, kadangi atsakovė neturėjo jokios teisės nutraukti Sutarties, visiškai priklausė nuo ieškovės, nors ji net turėdama teisės aktuose ir Sutartyje įtvirtintą pareigą bei atsakovės prašymą nutraukti Sutartį, ir toliau delsė priimti atitinkamus sprendimus.
Ieškovės atstovė teisininkė Laura Pertikienė teismo posėdyje ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais bei motyvais, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grigeo Baltwood“ ieškovės VĮ Valstybinių miškų urėdija naudai 4589,86 Eur dydžio baudą pagal neįvykdytą medienos pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškino, kad šalys sudarė ilgalaikę, 10 metų sutartį. Urėdija parduoda valstybinių miškų medieną, prekybą reglamentuoja teisės norminiai aktai, kurių Urėdija privalo laikytis. Urėdija taip pat yra įmonė, buvo suplanuoti pirkimai 10 metų, todėl atsakovės atsisakymas pirkti medieną sukėlė ieškovei nuostolių. Bauda iš dalies kompensuoja negautas pajamas. Papildomai paaiškino, jog jei ieškinio senaties terminas praleistas, prašo atnaujini kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes atsakovės elgesys (prašymas perkelti įsigyjamos medienos kiekius), sudarė prielaidas manyti, kad atsakovė medieną pirks.
Atsakovės UAB ,,Grigeo Baltwood“ atstovė teisininkė Diana Ješčanina teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ginčo dėl baudos ir jos dydžio tarp šalių nėra, tačiau ieškovė dėl reikalavimo priteisti baudą už 2019 m. I pusmetį kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą, o svarbių priežasčių jį atnaujinti nėra. Papildomai paaiškino, kad ieškovė neteisingai nurodo, jog neturėjo pareigos nutraukti sutarties, atsakovei atsisakius pirkti medieną. Atsakovės atstovės teigimu,
šią pareigą nustato Aprašas, Taisyklės, šalių sutarties 7.1 punktas. Visos sąlygos ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį buvo, taip pat atsakovės prašymas. Atsakovė kitaip negalėjo nutraukti sutarties kaip tik nustodama pirkti medieną. Iš pradžių atsakovės ketinimas buvo perkelti kiekius, bet nepavykus susitarti, buvo priimtas sprendimas nutraukti sutartį. Atsakovė negali nuostolingai dirbti. Tačiau ieškovė nepagrįstai reikalavo tęsti sutartį iki 2019 m. pabaigos. Tarp šalių buvo praktika nutraukti sutartis bendru sutarimu, todėl atsakovė turėjo teisėtą lūkestį nutraukti sutartį.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Valstybiniuose miškuose pagamintos apvaliosios medienos ir miško kirtimo atliekų pirkimo ir pardavimo organizavimas, sutarčių sudarymas, medienos kainos paskaičiavimo ir atsiskaitymo tvarka iki 2018 m. sausio 1 d. buvo nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. DI-327 „Dėl prekybos mediena taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Prekybos mediena taisyklėse (toliau – Prekybos mediena taisyklės). Nuo 2018 m. sausio 1 d. šias Prekybos mediena taisykles pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu patvirtintas Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį prekybos mediena principai išliko tokie patys, pasikeitė tik prekybą administruojantis asmuo ir jam taikomi reikalavimai.
Atsakovei laimėjus aukcioną, (duomenys neskelbtini) su ieškove pasirašyta apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimų atliekų ilgalaikė pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo patiekti, o atsakovė kas metus nupirkti bendrą (duomenys neskelbtini) kubinių metrų medienos kiekį. Atsakovė įsipareigojo per 5 d. d. nuo VĮ Valstybinių miškų urėdijos pranešimo apie paruoštą medieną gavimo dienos medieną nupirkti pasiūlytą medienos kiekį (Sutarties 2.2 punktas). Medienos kaina kasmet kitam pusmečiui yra tikslinama po medienos pusmetinių pardavimų aukcionuose, atsižvelgiant į nustatytas vidutines atitinkamo sortimento pardavimo kainas. Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad jeigu atsakovė neperka arba ieškovė neparduoda apvaliosios medienos numatytais ketvirtiniais terminais ir kiekiais, šių sutarties sąlygų nesilaikanti šalis privalo mokėti kitai šaliai 10 procentų nuo neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
Atsakovei 2019 m. I pusmetį ieškovės raštais 2019 m. balandžio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. birželio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pasiūlyta nupirkti (duomenys neskelbtini) kubinių metrų medienos kiekį. Atsakovė nupirko dalį pasiūlyto medienos kieko, liko nenupirkta 665 kubiniai metrai medienos.
Pasibaigus 2019 m. II pusmečio medienos aukcionams, patvirtinus naujas medienos kainas, atsakovei pagal naujas 2019 m. II pusmečiui perskaičiuotas medienos kainas raštais 2019 m. rugsėjo 16 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė pasiūlė pirkti visą medienos kiekį, tačiau atsakovė šios medienos nenupirko.
Ieškovės 2019 m. birželio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nenupirkus nustatytais terminais pasiūlytos medienos kiekio yra priskaičiuota 10 proc. bauda (1945,13 Eur), kurią prašoma sumokėti iki 2019 m. birželio 25 d. Atsakovei 2019 m. II pusmetį nenupirkus pasiūlyto kiekio medienos, ieškovė 2019 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiavo 2644,73 Eur baudą, kuriai sumokėti nustatytas terminas iki 2019 m. lapkričio 13 d.
Byloje ginčo dėl baudos ar jos dydžio tarp šalių nėra.
Byloje kilo ginčas dėl teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo, t. y. keliamas ieškinio senaties praleidimo klausimas dėl reikalavimo priteisti 1945,13 Eur baudą už 2019 m. I pusmetį, taip pat ginčas dėl sutartinės atsakomybės, t. y. dėl reikalavimo priteisti 2644,73 Eur baudą už 2019 m. II pusmetį.
Dėl ieškinio senaties reikalavimui priteisti 1945,13 Eur baudą
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktą).
Nagrinėjamu atveju, ieškovė (duomenys neskelbtini) pranešimu informavo atsakovę apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei jos atžvilgiu paskaičiuotą 1945,13 Eur baudą, kuriame nurodytas baudos sumokėjimo terminas – iki (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, apie pažeistą teisę ji negalėjo žinoti iki 2019 m. II pusmečio pabaigos, nes ieškovė, atsakovės prašymu, sutiko 2019 m. I pusmečio nenupirktą medienos kiekį perkelti į 2019 m. II pusmetį. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, šalys susitarimo dėl medienos kiekių perkėlimo iš 2019 m. I pusmečio į 2019 m. II pusmetį nebuvo pasiekusios. Atsakovė (duomenys neskelbtini), atsakydama į ieškovės (duomenys neskelbtini) pateiktus pasiūlymus dėl medienos kainų nustatymo 2019 m. II pusmečiui bei 2019 m. I pusmečio medienos kiekių perkėlimo, informavo ieškovę, kad pasiūlymai atsakovei yra netinkami ir prašė nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad apie pažeistą jos teisę gauti sutartinę baudą, kurios sumokėjimo terminas buvo iki (duomenys neskelbtini), ji sužinojo tik 2019 m. II pusmečio pabaigoje. Akivaizdu, kad iki (duomenys neskelbtini) ieškovė negalėjo žinoti, jog jos teisė gauti sutartinę baudą yra pažeista. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apie savo pažeistą teisę gauti iš atsakovės reikalaujamą baudą ieškovė sužinojo 2019 m. birželio 26 d., t. y. kitą dieną, kai pasibaigus reikalavime nurodytam terminui atsakovė baudos nesumokėjo. Tokių ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių laikomasi ir teismų praktikoje panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės teisė į ieškinio reikalavimą priteisti 1945,13 Eur baudą atsirado nuo 2019-06-26, o tai reiškia, jog būtent nuo šio termino turėjo būti skaičiuojamas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pasibaigė 2019-12-26. Tuo tarpu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė kreipėsi 2020-02-21, t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovei ginantis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, argumentuojant ir praleista ieškinio senatimi, ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovės teigimu, senaties terminas praleistas nežymiai, baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų, kas užtrunka laike, be to, iš Sutarčių vykdymo praktikos matyti, kad sutartiniai kiekiai iš vieno ketvirčio būdavo perkeliami į kitą ketvirtį, taigi ieškovė tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai nupirks buvusio ketvirčio medienos kiekį kitą ketvirtį.
Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą sietinas tik su tokiomis svarbiomis aplinkybėmis, kurios rūpestingam, protingam, atidžiam kreditoriui objektyviai sutrukdė ginti savo pažeistą teisę. Tik teisėti, sąžiningi ir protingi asmens veiksmai gali būti pagrindas priešingai teisinio santykio šaliai ir kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams protingai tikėtis, kad toks asmuo mano, jog jo teisė yra pažeista, ir jos neatsisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis, sprendžia, kad prašymas atnaujinti senaties terminą atmestinas, nesant svarbių priežasčių ir aplinkybių, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti (CPK 576, 578 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys, kad senaties terminas praleistas, nes baudos apskaičiavimas reikalauja žmogiškųjų resursų, kas užtrunka laike, nelaikytinos svarbiomis priežastimis, kadangi sutiktina su atsakovės argumentais, jog bauda buvo paskaičiuota (duomenys neskelbtini), jos dydis vėliau nesikeitė, todėl papildomi resursai nebuvo reikalingi. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti svarbiomis priežastimis ir tai, jog, ieškovės teigimu, ji tikėjosi, kad atsakovė geranoriškai nupirks buvusio ketvirčio medienos kiekį kitą ketvirtį. Pažymėtina, kad ieškovė yra valstybės įmonė, atstovaujama profesionalių teisininkų, todėl jai yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų, ieškovė Lietuvos teismuose yra iniciavusi daug bylų dėl baudų skyrimo tiek atsakovei, tiek kitiems subjektams ir minėtose bylose taip pat buvo keliami ieškinio senaties taikymo klausimai, todėl, reikšdama reikalavimus, ieškovė turėjo pareigą ir galimybę įvertinti, ar teisę kreiptis į teismą išnaudoja tinkamai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir teismas nenustatė svarbių priežasčių, kodėl šis terminas turėtų būti atnaujinamas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1945,13 Eur baudą atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti 2644,73 Eur baudą
Įstatymas reglamentuoja, kad prievoles šalys turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38, 6.305, 6.314 straipsniai). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos, t. y. įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71, 6.73 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl sutartinių netesybų (baudos) priteisimo, atsakovei nenupirkus ieškovės pasiūlyto kieko medienos už 2019 m. II pusmetį. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į tai, kad tebevyko 2019 m. II pusmečio Medienos pardavimo aukcionai, todėl nebuvo nustatytos medienos kainos, siūlė atsakovei už medieną atsiskaityti pagal 2019 m. I pusmečio kainas, o įvykus aukcionui, kainas perskaičiuoti. Atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutiko su ieškovės pasiūlymu ir prašė nutraukti Sutartį abiejų šalių susitarimu. Pasibaigus 2019 m. II pusmečio medienos aukcionams, patvirtinus naujas medienos kainas, pagal naujas 2019 m. II pusmečiui perskaičiuotas medienos kainas, ieškovė 2019 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė atsakovei pirkti visą medienos kiekį, tačiau atsakovė šios medienos nenupirko.
Sutarties 6.2 punktu šalys susitarė dėl 10 proc. neįvykdyto sandorio dalies dydžio baudos už neįsigytą medieną mokėjimo, todėl už 2019 m. II ketvirtį nenupirktą medieną ieškovė paskaičiavo 2644,73 Eur baudą. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti baudą, nurodo, kad ieškovė, atsakovei atsisakius pirkti medieną, privalėjo sustabdyti medienos tiekimą pirkėjui (atsakovei) bei nutraukti šalių sutartį pagal šalių sutarties sąlygas, Aprašą, Taisykles.
Sutarties 7.1-7.2 punktuose nustatyta, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą, t. y. jeigu pirkėjas neperka medienos numatytu Sutartyje kiekiu tam tikrą laikotarpį (7.1 p.), arba jeigu pirkėjas tam tikrą laikotarpį neatsiskaito už patiektą medieną (7.2 p.). Nesant aplinkybių, įtvirtintų Sutarčių 7.1-7.2 punktuose, kiti atvejai, kuomet pirkėjas nenuperka arba pardavėjas neparduoda sutartyje numatyto medienos kiekio, nesudaro pagrindo kuriai nors šaliai nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju, vadovaujantis Sutarties 6.2 punktu, jei pirkėjas nenuperka sutartyje numatyto kiekio medienos, jis privalo mokėti 10 procentų neįvykdytos sandorio dalies vertės dydžio baudą.
Iš atsakovės ieškovei pateikto 2019-07-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-09-25 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė, gavusi ieškovės siūlymą pirkti paruoštą medieną, atsisakė pirkti medieną dėl netinkamų kainų, prašė Sutartį nutraukti. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Sutartyje nebuvo nustatyta konkreti medienos įsigijimo kaina, o šios kainos nustatymo tvarka yra reglamentuota poįstatyminiais aktais – sutarties sudarymo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. D1-327 patvirtintomis Prekybos mediena taisyklėmis ir jas pakeitusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 972 patvirtintu Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašu. Taigi šalys neturėjo galimybės derėtis dėl kainos, t. y. įtakos kainai negalėjo daryti nei ieškovė, nei atsakovė, kadangi kaina nustatoma pagal Taisyklėse ir Apraše įtvirtintą tvarką. Atsakovė pati pasirinko sudaryti ilgalaikę medienos įsigijimo sutartį. Ši sutartis užtikrino atsakovės interesą, kad sutarties galiojimo metu ji turės galimybę įsigyti didelį medienos kiekį, tačiau kartu prisiėmė riziką dėl kainos kitimo. Teismo vertinimu, nesutikdama pirkti medienos už pasikeitusią kainą ar dėl kitų priežasčių, atsakovė turi prisiimti dėl sutarties nevykdymo kylančias pasekmes.
Teismas pažymi, kad atsakovė negali atsisakyti vykdyti sutarties be neigiamų teisinių pasekmių.
Atsakovės argumentai dėl sutartinės atsakomybės netaikymo, nes, atsakovės teigimu, ieškovė turėjo pareigą nutraukti sutartį atsakovei neperkant medienos, atmestini, nes ieškovės teisė pasirinkti jos teisių gynimo būdą nesusiję su atsakovės įsipareigojimo nupirkti tam tikrą kiekį medienos tinkamu vykdymu.
Juolab kad nagrinėjamu atveju, atsakovei atsisakius nupirkti medieną už 2019 m. II pusmetį, ieškovė Sutartį nutraukė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl 2644,73 Eur baudos priteisimo yra pagrįstas bei tenkintinas (CPK 178 str., CK 6.71 str., 6.72 sr., 6.256 straipsnio 2 dalis, Sutarties 6.2 p.).
Ieškovė, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių teismas nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas. Ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti ir 40 Eur sumą (MAKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 Eur suma skolos išieškojimo išlaidų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi nagrinėjamu atveju abi šalys yra verslininkai, jų sudarytas sandoris yra komercinio pobūdžio, todėl yra taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas. Remiantis įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal įstatymo 2 straipsnio 5 dalį pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0 proc. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2644,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 103 Eur žyminio mokesčio.
Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 58 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovės priteistina 60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu (duomenys neskelbtini)R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu (duomenys neskelbtini)R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-268, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei VĮ Valstybinių miškų urėdijai, juridinio asmens kodas 132340880, iš atsakovės UAB „Grigeo Baltwood“, juridinio asmens kodas 126199731, 2644,73 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 73 ct) baudą, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2644,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė