VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rositos Patackienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliančių (ieškovių) N. M. G. ir D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. M. G. ir D. G. ieškinį dėl privalomųjų nurodymų pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: P. T., N. T., L. G., R. Ž. ir 

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė 

1. Ieškovės patikslintu ieškiniu prašė panaikinti administracinius aktus: 2017-07-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124, 2017-07-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1131 ir 2017-07-14 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1130. Taip pat prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017-12-14 sprendimą Nr. 1 SS-2952-(8.5), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-2067-(14,49.104) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turint tikslą išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą iki miškų ūkio paskirties žemės sklypo ribų pagal pridedamą žemės sklypo planą. Ieškovės rėmėsi Aplinkos ministerijos valstybinės miškų tarnybos raštu, kad 0,16 ha ploto teritorija, esanti šalia žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinka miškui keliamų reikalavimų.

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau– NŽT) atsiliepime nurodė, kad gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), tuometiniai savininkai nusipirko 1 994 m2 ploto žemės sklypą tokiomis dalimis, kokiomis ir siekė įsigyti. Namų valdos, (duomenys neskelbtini), ribos buvo nustatytos, remiantis Vilniaus miesto valdybos 1993-05-27 potvarkiu Nr. 1938V, kuris nėra nuginčytas. 1985 m. inventorinėje byloje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), plotas nurodytas 1,2564 ha, o suformuotas žemės sklypo plotas (0,1994 ha) neapima tvoros, krepšinio aikštelės ir ūkinio pastato, sodinių bei daržo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui buvo nustatyta, kad jeigu naudojamas žemės sklypas yra didesnis kaip 0,2 ha arba 0,3 ha, piliečio pageidavimu jis gali būti didinamas atitinkamai iki 0,3 ha ir 0,4 ha, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams. Kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotas laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, t. y. suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nėra teisinio pagrindo performuoti namų valdos sklypą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į ypač vertingą teritoriją – Pavilnių regioninio parko (duomenys neskelbtini)rekreacinę zoną, kurią sudaro 51,5 ha plotas. Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose esančiose ypač vertingose ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu teritorijose žemės sklypai gali būti formuojami tik prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nepritarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padidinimui, o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkto nuostatas tokia valstybinė žemė, kokią siekia įgyti ieškovės, negali būti parduodama. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta teritorija visada priklausė Vilniaus miestui, todėl sprendžiant ginčą, negali būti vadovaujamasi Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktu, kuris reglamentuoja žemės sklypų pardavimą kaimo gyvenamosiose vietovėse. 

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovių reikalavimu nesutinka. Nurodė, kad savivaldybė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuomonės pateikimo ar yra galimybė suprojektuoti namų valdų žemės sklypus, didinant juos iki viso faktiškai naudojamo ploto, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko su ieškovių reikalavimu performuoti žemės sklypą pagal 1985 m. inventorinę bylą, todėl, jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pradėtų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, turint tikslą išplėsti ieškovių namų valdos žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba nesuderintų Projektų rengimo taisyklių 24.2 punkte numatytų reikalavimų ir procesas sustotų. Teritorija, kurią ieškovės nori prijungti prie savo sklypo yra ypač vertinga, o Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija nepritarė žemės sklypo padidinimui. Pažymėjo, kad pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktas šiuo atveju netaikytinas, nes ieškinyje nurodyta teritorija visada priklausė Vilniaus miestui, o minėtas Taisyklių punktas taikytinas kaimo gyvenamosioms vietovėms. Ieškovių nurodyti statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra pagrindo inicijuoti faktiškai naudojamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. 

4. Biudžetinė įstaiga Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepime nurodė, kad ginčo objektas – valstybinė žemė prie esamo sklypo (duomenys neskelbtini), patenka į ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingą teritoriją. Tokioje teritorijoje žemės sklypai gali būti formuojami tik prie nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriems eksploatuoti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-08-12 nutarimo Nr. 1173 įsigaliojimo naudojami žemės sklypai nebuvo suformuoti. Ieškovės nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jų pastatyti statiniai: 26 m2 ūkio pastatas, 114 m ilgio metalinė tvora ir trinkelėmis grįsta apie 23 m2 ploto krepšinio aikštelė buvo pastatyti teisėtai, laikantis statybą leidžiančių teisės aktų reikalavimų. Kadangi 0,1994 ha žemės sklypas yra suformuotas su visais jame esančiais statiniais ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kitų šalia sklypo esančių statinių, reikia laikyti, kad žemės sklypas prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių jau yra suformuotas ir teisės aktuose numatytos galimybės žemės sklypui suformuoti jau yra įgyvendintos. Nurodė, kad ieškovių pirminiai ieškinio reikalavimai buvo susiję su inspekcijos privalomaisiais reikalavimais pašalinti savavališkos statybos padarinius, kas leidžia teigti, kad valstybinėje žemėje buvo savavališkai pastatyti statiniai, o nelegalios statybos ir žemės pardavimo klausimai nėra susiję. 

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovių pusėje: P. T., N.T., L.G. ir R. Ž. atsiliepimuose prašė patenkinti ieškinyje pareikštus reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-02 sprendimu ieškovių ieškinį atmetė, iš ieškovių priteisė atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po 42,31 Eur iš kiekvienos ieškovės ir valstybei priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu lygiomis dalimis, po 6,64 Eur iš kiekvienos ieškovės.

7. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad: Vilniaus miesto valdybos 1993 m. gegužės 27 d. potvarkiu Nr. 1038 V nuspręsta D. G., R. D., A. T.ir V. K. parduoti 1 994 kv. m žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurį tuometiniai gyvenamojo namo savininkai pasidalijo 1992 m. rugsėjo 24 d. susitarimu. Namų valdos žemės sklypo ribų plane nurodyta, kad jo visas plotas – 1 994 kv. m. Potvarkio 3.1 papunktyje nurodyta, kad privačių namų savininkai statybas įsigytuose žemės sklypuose turi vykdyti įstatymų nustatyta tvarka pagal suderintus projektus. Nekilnojamojo turto registre (2019 m. gegužės 28 d. duomenys) kaip žemės sklypo savininkai nurodyti ieškovės N. M. G., D. G., tretieji asmenys P. T., N. T., R. Ž., L. G.. Ieškovės N. M. G. 260/1994 dalių žemės sklypo nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1999 m. lapkričio 2 d. paveldėjimo teisės liudijimas, D. G. 100/1994 dalių žemės sklypo nuosavybės įregistravimo pagrindas – 1993 m. rugsėjo 9 d. ir 1997 m. vasario 6 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys. Žemės sklype yra įregistruotas 180,56 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie kitus įregistruotus statinius (išskyrus pagalbinio ūkio pastatą), esančius valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, nėra. Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1707-39 nusprendė patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miesto miškų Pavilnių girininkijos 20 kvartalo 2, 52 taksaciniuose sklypuose bei išregistruoti R-1 ir R-2 sklypus pagal pridedamus dokumentus. Valstybinės miškų tarnybos direktorius 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 187-17-V nurodė patikslinti Vilniaus miesto miškų Pavilnių girininkijos 20 kvartalo, priskirto valstybinės reikšmės miškų plotams, grafines ribas pagal pridedamą schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų 0,16 ha plotą, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų. Pagal schemą tai tas pats valstybinės žemės sklypas, kuriame yra ieškovių statiniai.

8. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. rugpjūčio 30 d. atlikęs žemės sklypo patikrinimą, nustatė, jog šalia jo valstybinėje žemėje yra pastatyta tvora ir 26 kv. m ploto statinys. Dėl to NŽT kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad šis pagal kompetenciją išnagrinėtų statinių teisėtumo klausimą. Inspekcija žemės sklypo savininkų paprašė pateikti statybą leidžiančius dokumentus. 2017 m. kovo 30 d. ieškovių atstovas prašė atidėti statinių teisinio įvertinimo klausimą, kol bus baigtos administracinės procedūros, susijusios su valstybinės žemės naudojimu. Žemės sklypo savininkams nepateikus šalia valstybinėje žemėje pastatytų statinių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, Inspekcija surašė ieškovėms privalomuosius nurodymus nugriauti 26 kv. m ploto ūkio pastatą, 23 kv. m ploto krepšinio aikštelę ir 1,50 m aukščio bei 114 m ilgio metalinę tvorą iki 2018 m. sausio 17 d.

9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A30-684 inicijavo 2 221 kv. m ploto kitos paskirties teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymu pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti projekto rengimo reikalavimus ir pavesta kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2017 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, prašydamas, esant galimybei, rengti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal direkcijos kompetenciją pateikti sklypui projektuoti būtinus reikalavimus. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija 2017 m. kovo 29 d. raštu atsakė, kad žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko geomorfologinio draustinio teritorijoje, todėl pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkto nuostatas tokioje zonoje valstybinė žemė negali būti parduota, dėl to direkcija negali pritarti žemės sklypo didinimui laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2017 m. birželio 30 d. kreipėsi į NŽT,  prašydamas pateikti nuomonę, ar yra galimybė suprojektuoti namų valdų žemės sklypus, didinant juos iki viso faktiškai naudojamo ploto, parengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. NŽT 2017 m. liepos 31 d. rašte nurodė, kad, tarnybos nuomone, žemės sklypai gali būti didinami tik iš karto teritorijų planavimo dokumente formuojant didesnį namų valdos žemės sklypą. Papildomos laisvos valstybinės žemės plotas gali būti formuojamas ir prijungiamas prie jau esamo, teritorijų planavimo dokumente suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto namų valdos žemės sklypo tik tuo atveju, jei toks laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, gavusi ieškovių ir P. T. 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, kreipėsi į NŽT, kad ši pateiktų nuomonę dėl tokio prašymo įgyvendinimo. NŽT 2017 m. liepos 31 d. raštu atsakė, kad nėra duomenų apie tai, jog laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką.

10. Spendimą priėmęs teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4 – 7 punktų, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Projektų rengimo taisyklės) 19.2, 21, 24.2 punktų nuostatomis.

11. Įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, siekdama išspręsti valstybinės žemės prijungimo prie ieškovių namų valdos žemės sklypo klausimą. Skundžiamuose NŽT sprendime ir rašte valstybinės žemės patikėtinis nurodo, jog žemės sklypas suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre (toliau– NTR) bei Nekilnojamojo turto kadastre (toliau– Kadastras) įregistruotas, laikantis galiojančių teisės aktų nuostatų, t. y. suformuotas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl nėra teisinio pagrindo performuoti namų valdos žemės sklypą. Sprendimą priėmusio teismo vertinimu, NŽT pagrįstai nesutinka su ieškovių reikalavimu suformuoti žemės sklypą pagal 1985 m. inventorinę bylą, todėl nors Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir inicijuotų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, turėdama tikslą išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S. Radiulio 2017 m. balandžio 5 d. parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą, NŽT neturėtų pagrindo išduoti Projektų rengimo taisyklių 24.2 punkte nurodytų reikalavimų. Be to, kadangi teritorija, kurią ieškovės siekia prijungti prie žemės sklypo, patenka į ypač vertingą teritoriją, būtina laikytis specialiųjų tai teritorijai taikomų reikalavimų ir projektavimo klausimus suderinti su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija (Projektų rengimo taisyklių 62.1 punktas), kuri šiuo atveju nepritaria žemės sklypo padidinimui. Teismas rėmėsi Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. 1173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1173) 2.2 punktu, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punktu.

12. Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkto nuostatos, teismo vertinimu, šiuo atveju netaikomos, nes jos reglamentuoja žemės sklypų pardavimą kaimo gyvenamosiose vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose. Minima teritorija priklauso ir visada priklausė Vilniaus miestui, šią aplinkybę paneigiančių duomenų ieškovės nepateikė.

13. Teismas įvertino teisinį reguliavimą, įtvirtintą Pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte, Projektų rengimo taisyklių 2.4 punkte, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, CK 4.262 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad ūkio (pagalbinis) pastatas (indeksas 13I1m), kurio statybos metai NTR nurodyti 1958 m., 1985 m. spalio 30 d. kadastrinių matavimų plane pagal 1981 m. spalio 10 d. įrašą nurodytas kaip pastatytas savavališkai, o kiti statiniai – krepšinio aikštelė ir tvora – neįregistruoti. Tuometiniai žemės sklypo naudotojai D. G., R. D., V. K. ir A. T. 1993 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimis išreiškė valią pirkti iš valstybės būtent 0,1994 ha (ne didesnį) faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą. Sprendimą priėmęs teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už žemės sklypo ribos likę statiniai neįregistruoti NTR arba nėra pripažinti teisėtai pastatytais, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą faktiškai naudojamo žemės sklypo 1,2564 ha plotui, t. y. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT inicijuoti ieškinyje nurodyto žemės sklypo pertvarkymą. Taip pat ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija neturi pareigos duoti sutikimus pertvarkyti saugomą valstybinės žemės teritoriją. Teismas atmetė ieškovių argumentą, kad valstybinė žemė, kurioje yra nurodyti statiniai, neatitinka miško apibrėžties, todėl ji galėtų būti prijungta prie ieškovų turimo žemės sklypo, nes, nepriklausomai nuo žemės paskirties (pobūdžio) nustatymo, žemė išliko valstybinė ir ji yra saugomoje teritorijoje. Statiniams esant valstybinėje žemėje, Inspekcija pagrįstai surašė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

14. Savavališkų statinių faktą valstybės saugomoje teritorijoje pirmosios instancijos teismas vertino kaip viešojo intereso pažeidimą, dėl to Inspekcija, teismo vertinimu, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti viešojo intereso gynimą, nepriklausomai nuo statinių valstybinėje žemėje atsiradimo momento. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovės N. M. G. ir D. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliantės nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-05-28 civ. byloje Nr. 3K-3-2121-2007 suformavo praktiką, pagal kurią ta aplinkybė, jog 0,2 ha žemės sklypas buvo suformuotas iki reguliavimo pasikeitimo, teisiškai netrukdo iš naujo suformuoti žemės sklypą į jo plotą įskaičiuojant ieškovo naudojamą namų valdos dalį pagal techninės apskaitos bylą. Šiuo metu galioja įstatymai, kurie keturių bendraturčių naudojamai namų valdai leidžia formuoti iki 0,8 ha žemės sklypą. Ši teritorija nebuvo tinkama ir niekada nebuvo naudojama nei miesto ūkio, nei individualių namų statybos reikmėms, nei kitiems visuomenės poreikiams, todėl NŽT bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo inicijuoti žemės valdos projekto rengimą, turint tikslą iš naujo suformuoti žemės sklypą, į jo plotą įskaičiuojant ieškovo naudojamą namų valdos dalį. Nei Saugomų teritorijų įstatymas, nei Žemės reformos įstatymas regioniniuose parkuose ir jų rekreaciniu požiūriu ypač vertingose teritorijose nedraudžia formuoti namų valdų sklypų, o teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija namų valdos išplėtimui prieštaravo, vadovaudamasi rekomendacinio pobūdžio nutarimo nuostatomis ir nepagrįstai teigdama, kad pirminis 0,1994 ha žemės sklypo suformavimas teisiškai užkerta kelią iš naujo suformuoti žemės sklypą pagal pasikeitusį reguliavimą į jo plotą įskaičiuojant ieškovių naudojamą namų valdos dalį.

17. Paaiškino, jog Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punktas taikytinas tik regioninių parkų ir jų rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų miškams, vandenims, krūmams, pelkėms, akmenynams ir kitai nenaudojamai žemei. Ieškovės sklypo išplėtimą prašė vykdyti faktiškai naudojamoje namų valdoje, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punktas netaikytinas. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punkte numatyta išimtis, tiesiogiai nukreipianti į Žemės reformos įstatymą: „žemė neparduodama, išskyrus pagal Žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačių žemės sklypų“. Teritorija atitinka šią Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalies išimtį: joje yra faktiškai naudojama namų valdos dalis, kurioje yra sodas, daržai, ūkinio pastato bei lauko WC užimta teritorija, kiemas palei gatvę, vidinis kiemas. Teismas ignoravo aplinkybę, kad sodas, daržai, kiemas, neregistruotinos tvoros taip pat yra namų valdos dalys. Rengiant apeliacinį skundą, ieškovių atstovei atsitiktinai tapo žinoma, jog 2017 m. birželio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja priėmė įsakymą Nr. A30-1754 „Dėl žemės sklypo Ribiškių tako 8 formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuris buvo priimtas, remiantis 2009-02-23 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. 4D-2008/3-909 dėl Marijos Valentukevičienės skundo prieš Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pažymoje buvo analizuojama ir teisiškai kvalifikuojama situacija, kone identiška analizuojamai šioje byloje.

18. Apeliantės laikėsi pozicijos, jog pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktas, skirtas kaimo teritorijoms, ir 5 punktas, skirtas miesto teritorijoms, vienas nuo kito skiriasi ne namų valdos samprata, o maksimaliais namų valdų sklypų dydžiais ir procedūromis, taikomomis namų valdos sklypo formavimui: mieste namų valdos formavimui reikia žemės valdos projekto arba teritorijų planavimo dokumento, tuo tarpu kaime jie neprivalomi. Ieškovės neprašė taikyti Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punkte numatytų supaprastintų procedūrų ir nerengti žemės valdos projekto, taip pat neprašė taikyti 4 punkte aptartų plotų maksimumų, o rėmėsi šiuo punktu vien sąvokos aiškinimo tikslais. Todėl teismo argumentas, kad Pardavimo ir nuomos taisyklių 4 punktas netaikytinas miesto teritorijoje, nėra tinkamas, nes namų valda turėtų būti suprantama vienodai ir mieste, ir už miesto ribų. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog už esamo žemės sklypo ribų nėra ieškovėms priklausančių statinių. Už esamo žemės sklypo ribų yra laiptai prie senojo gyvenamojo namo pagrindinio įėjimo, ūkio pastatas, kuris yra įregistruotas, tvora (jos registracija nebuvo privaloma). Ieškovės ir P.T. nesirėmė įsiterpusių žemės sklypų formavimo ir pardavimo teisiniu reguliavimu ir savo 2017-05-05 prašymą NŽT, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, kurio pagrindu buvo priimti ginčijami NŽT sprendimai, grindė ne įsiterpusių žemės sklypų formavimo ir pardavimo teisiniu reguliavimu, o normomis, skirtomis namų valdų sklypų formavimui ir tokių sklypų pardavimui.

27. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021-03-25 nutartyje nurodė, jog ūkio pastatas, įvardintas privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124, yra konvencinė nuosavybė (pagal 1950-11-04 Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatas, sąvoka apibūdinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutarties 25- 33 punktuose) ir jos turėjimas gali sukelti teisėtus lūkesčius dėl šalia pastato esančios žemės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutarties 80, 81 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ūkinis pastatas vienintelis iš ieškinyje nurodytų statinių yra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Jis vienintelis pažymėtas byloje esančiuose 1985 m. inventorizacijos (techninės apskaitos) plane, taip pat 1993 m. spalio 7 d. namų valdos žemės sklypo ribų plane. Pažymėtina, kad išvadą dėl šio statinio neteisėtumo teismai grindė vieninteliu argumentu – kad 1985 m. spalio 30 d. kadastrinių matavimų plane pagal 1981 m. spalio 10 d. įrašą jis nurodytas kaip pastatytas savavališkai. 

28. Ieškovės 2023-09-04 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teisminės mediacijos metu VTPSI 2022-06-07 buvo gauti papildomi dokumentai dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio statybos teisėtumo D. G. buvo surašytas VTPSI 2017-07-13 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124): VTPSI viršininko pavaduotojo 2022-11-10 potvarkis Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“, kuriuo Nurodymas dėl ūkio pastato panaikintas. Taigi, ginčo dėl Nurodymo dėl ūkio pastato neliko: VTPSI, ieškovėms pateikus papildomus dokumentus, pripažino, jog ūkinis pastatas buvo pastatytas teisėtai, dėl to VTPSI priėmė sprendimą panaikinti nurodymą dėl ūkio pastato. 

29. Ieškovės, žinodamos šią informaciją, procesinių veiksmų nesiėmė: 1 reikalavimo neatsisakė ir neatsiėmė. Dėl to šis reikalavimas atmestinas, kadangi iki sprendimo įsiteisėjimo buvo patenkintas. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškinys dėl ieškovių reikalavimo panaikinti 2017-07-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių priimti administracinius sprendimus, paliktinas nepakeistas, pakeistini tik šio sprendimo motyvai, ieškovių reikalavimą atmetant ne dėl jo nepagrįstumo, o todėl, kad atsakovas iki sprendimo įsiteisėjimo šiuos reikalavimus patenkino. 

30. Aplinkybė, kad yra panaikintas VTPSI 2017-07-13 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124) yra reikšminga, sprendžiant 2 ieškovių reikalavimą („įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S. Radulio 2017-04-05 parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą“). Ieškovės šį reikalavimą grindžia tokiomis aplinkybėmis: ieškovės ir P. T. 2017-09-05 prašymu dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k. v., (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą, kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-09-20 raštu Nr. 49SFN-206-(14,49.104) atmetė pareiškėjų prašymą. Šį neigiamą atsakymą ieškovės ir P. T. buvo apskundę ikiteismine tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriui. NŽT, išnagrinėjusi skundą dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ieškovių skundą atmetė ir galutiniu 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-2952-(8.5.) (toliau – Sprendimas) (kurį ieškovės gavo 2017 m. gruodžio 18 d.) prašymą dėl Žemės sklypo namų valdos ribų praplėtimo atmetė. 

31. Kaip aplinkybė, turinti įtakos sprendžiant 2 ieškovių reikalavimą, paminėtinas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-25 nutartyje nurodytas faktas, jog sutarties dėl ūkinio pastato įsigijimo byloje nėra (nutarties 82 pastraipa). Ši aplinkybė nėra kliūtis 2 ieškovių reikalavimui išnagrinėti. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše (pradinio ieškinio priedas 11.2 (duomenys neskelbtini)statiniai_nt registras10_162428.pdf) yra abejonių nekeliantys įrašai, kad ūkio pastatas 13I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. G. nuosavybė.

32. Kadangi paminėti NŽT institucijų sprendimai buvo priimti, galiojant privalomajam nurodymui pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 (kuris VTPSI viršininko pavaduotojo 2022-11-10 potvarkiu Nr. P1-101 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-1124 panaikinimo“ buvo panaikintas), šie NŽT institucijų sprendimai yra neteisingi, naikintini, jais išspręsti klausimai turi būti išnagrinėti iš naujo, įvertinant panaikintą privalomąjį nurodymą ir su šiuo panaikinimu susijusius faktus. Ieškovės dėl šių NŽT institucijų sprendimų pareiškė sudėtingą reikalavimą: „įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir NŽT Vilniaus miesto skyrių atlikti visus veiksmus bei priimti visus administracinius sprendimus, būtinus pradėti žemės sklypo ir aplinkinės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu išplėsti ieškovių valdomos namų valdos žemės sklypą pagal matininko S. Radulio 2017-04-05 parengtą faktiškai naudojamos namų valdos žemės sklypo planą“. Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-01-11 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-38-575/2023) ydingi institucijų sprendimai yra panaikinami, o sprendimus priėmusios institucijos įpareigojamos iš naujo išnagrinėti prašymus, dėl kurių priimti šie sprendimai. Analogiškas sprendimas priimtinas ir šioje byloje, tokiu būdu iš dalies patenkinant 2 ieškovių reikalavimą: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius įpareigotinas iš naujo išnagrinėti ieškovių 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k. v., (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo į Žemės sklypo ribas įtraukiant inventorizuotą bei sodinių ir statinių užimamą plotą. 

33. Ieškovės kartu su 2023-09-04 rašytiniais paaiškinimais pateikė ir prašė pridėti prie bylos papildomus įrodymus: Seimo kontrolieriaus pažymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2017-06-14 įsakymo Nr. A30-1754 kopiją; Ribiškių tak. 8 formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinį ir Ribiškių tak.8 formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamąjį raštą. Šiuos dokumentus atsisakytina priimti, kadangi jie neturi reikšmės šios bylos išsprendimui: VTPSI 2017-07-13 privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124, dėl kurių vyko šalių ginčas šioje byloje, buvo panaikintas be šių dokumentų, o iš naujo nagrinėjant pareiškėjų prašymą, ieškovės galės šiuos dokumentus pateikti sprendimą priimsiančiai institucijai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Ieškovės pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų – 975 Eur. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas - 84,63 Eur. Pagal 2018-09-18 pareiškimą dėl ieškinio dalyko mažinimo ieškovės buvo pareiškusios 5 reikalavimus. Nors reikalavimas panaikinti 2017-07-13 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124 buvo atmestas, bet atsakovė šį reikalavimą patenkino po ieškinio pareiškimo. Dėl to ieškovėms turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių, susijusių su patenkintais reikalavimais: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovėms iš paminėtų atsakovių priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 390 Eur ((975 Eur/5) x 2), po 195 Eur kiekvienai ieškovei iš kiekvienos atsakovės. Atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga atmestiems ieškovių reikalavimams – 50,77 Eur (84,63 Eur/5) x 3), arba po 25,39 Eur iš kiekvienos ieškovės. Pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir iš abiem ieškovėms iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistinos sumos 195 Eur atimtinos nurodytai institucijai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 50,77 Eur. Tad kiekvienai ieškovei iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 72,12 Eur (195 – 50,77 : 2). Galutinai kiekvienai ieškovei iš atsakovių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteistinos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai: iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos po 72,12 Eur, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos – po 195 Eur. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Apeliančių (ieškovių) N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 sprendimo patenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2029-09-02 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimas panaikinti 2017-07-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)-PN-1124.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2029-09-02 sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (j. a. k. 188710061) bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių (j. a. k. 188704927) priimti administracinius sprendimus.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (j. a. k. 188704927) 2017-09-20 raštą Nr. 49SFN-206-(14,49.104) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-2952-(8.5.) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių (j. a. k. 188704927) iš naujo išnagrinėti ieškovių N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D.G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2017-09-05 prašymą dėl 0,1994 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus m. k. v., (duomenys neskelbtini), namų valdos ribų padidinimo.

Priteisti ieškovėms N. M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 288600210) – po 72,12 Eur (septyniasdešimt du eurus ir dvylika euro centų) kiekvienai ieškovei ir iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) – po 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) kiekvienai ieškovei. 

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos