Administracinė byla Nr. eA-970-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01094-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Country Relax“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Country Relax“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Country Relax“ (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. kovo 17 d. padavė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-71(AG-42/01-2016) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SKP-3 (toliau – ir NMA sprendimas); 3) įpareigoti NMA išmokėti pareiškėjui 61 315,02 Eur paramos išmoką pagal galutinį mokėjimo prašymą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad NMA pritaikė pareiškėjui sankciją – paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir išmokėtos paramos susigrąžinimą bei paramos sutarties nutraukimą, nes 2015 m. gruodžio 2–8, 18 d. atliktų patikrų metu nustatė, kad nebuvo atlikti visi mokėjimo prašyme deklaruoti darbai, o poilsio, pramogų ir maitinimo paslaugos nebuvo teikiamos (t. y. pareiškėjas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. neįgyvendinimo projekto „Poilsio ir pramogų veiklos organizavimas“ (toliau – ir Projektas)). Pasak pareiškėjo, didžioji dauguma įvardytų pažeidimų yra išgalvoti, nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes vien išduoti veiklai vykdyti leidimai savaime patvirtina, kad pareiškėjas gali vykdyti numatytą veiklą. Be to, veikla realiai ir buvo vykdoma (tai patvirtina paslaugų suteikimą patvirtinančios sąskaitos faktūros). Pareiškėjo manymu, darbų atlikimo netikslumai yra mažareikšmiai ir galėtų būti pagrindu tik paramos sumažinimui, bet ne visos paramos susigrąžinimui. Be to, galutinio mokėjimo prašymo teikimo metu pareiškėjas dar neturėjo būti pradėjęs teikti paslaugų. Pareiškėjas nesuprato, kokių uždavinių jis nepasiekė, o, nevertinant uždavinių įgyvendinimo, neįmanoma daryti išvadų dėl tikslo pasiekimo. Nurodė, kad visos priemonės paslaugų teikimui yra įsigytos, pareiškėjas yra pasirengęs teikti numatomas paslaugas ir jas teikia. Manė, kad paskirta sankcija yra neproporcingai griežta.
3. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, kad pareiškėjas iki numatyto termino (iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) neįgyvendino Projekto ir pažeidė paramos sutartį. Be to, Projektas nebuvo įgyvendintas ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliktos patikros metu. NMA nurodė nustačiusi, kad pareiškėjas neteikė paslaugų, negamino gaminių, todėl nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių. Pasak NMA, pareiškėjas paramos sutartimi buvo įsipareigojęs Projektą vykdyti be nukrypimų. NMA paaiškino, kad patikros metu rasti neatitikimai ir neatlikti darbai yra užfiksuoti nuotraukose ir aprašyti. Neatliktų darbų išlaidų pareiškėjas neturėjo teisės įtraukti į mokėjimo prašymą. Pareiškėjas turėjo teikti poilsio, vandens ir sporto pramogų, maitinimo paslaugas, tačiau iš tikrųjų baldai buvo supirkti, sudėti ir užkrauti kitais daiktais, sienų danga nebuvo tinkama baldų tvirtinimui, pastatai neužbaigti, o higienos pasas ir maisto tvarkymo subjekto pažymėjimas gauti jau po Projekto įgyvendinimo pabaigos. Projekto įgyvendinimo galutinė data (2015 m. rugsėjo 30 d.) nereiškia, kad Projekto galutinis įgyvendinimo terminas gali būti atidėtas dėl sezoniškumo. Patikrų metu nustatyta, kad ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga yra sumontuota ir veikianti, pirtyje sukrautos dėžės, įrankiai, todėl padaryta išvada, kad realiai veiklai nebuvo pasiruošta ir ji tokiomis sąlygomis nebuvo vykdoma. NMA nurodė, kad vien Projekto veiklai vykdyti reikalingų daiktų įsigijimas ir laikymas Projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu. Pažymėjo, kad sąskaitos, išrašytos fiziniams asmenims už renginio organizavimo paslaugas, nėra tinkamas veiklos vykdymo įrodymas, nes nebuvo pateikti dokumentai, kad už paslaugas buvo sumokėta, nepateiktos paslaugų užsakymo sutartys, be to, visos sąskaitos buvo išrašytos po Projekto pabaigos laikotarpio. NMA akcentavo, kad kiekvieno mokėjimo prašymo metu pareiškėjui buvo taikomos sankcijos dėl netinkamo Projekto vykdymo, o po galutinio mokėjimo prašymo pateikimo buvo nustatyta, kad Projektas neįvykdytas, todėl ir priimtas sprendimas susigrąžinti visą paramą bei nutraukti paramos sutartį.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Manė, kad NMA, konstatavusi pareiškėjo padarytus pažeidimus, priėmė pagrįstą sprendimą dėl sankcijų taikymo. Pasak Ministerijos, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, o ne jo dalį. Be to, skunde nurodomus argumentus pareiškėjas galėjo pateikti patikrų vietoje metu. Pareiškėjas nebaigė statybos darbų (nekilnojamojo turto registre vienas statinių registruotas kaip „nebaigta statyba“) ir nesudarė sąlygų veiklai vykdyti. Pažymėjo, kad NMA negalėjo ilgiau laukti ir tikėtis, kad pareiškėjas įgyvendins Projektą, nes 2015 m. gruodžio 31 d. buvo paskutinė diena išmokėti paramos lėšas. NMA ir taip buvo atidėjusi galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą ir sudariusi pareiškėjui visas galimybes baigti įgyvendinti Projektą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjui išmokėtos paramos susigrąžinimo, paramos neišmokėjimo ir paramos sutarties nutraukimo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 8 d. pareiškėjas su NMA sudarė paramos sutartį, pagal kurios 1.1, 2, 5.1, 5.2, 17.1, 18.7 punktus pareiškėjas įsipareigojo, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, iki 2014 m. rugsėjo 30 d. be nukrypimų (taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane) įgyvendinti Projektą, o NMA įsipareigojo stebėti Projekto įgyvendinimo eigą ir pažangą, planuotų pasiekti Projekto rezultatų įgyvendinimą bei teisės aktuose ir paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjui iki 652 243,00 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų.
10. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Projekto įgyvendinimo galutinis terminas buvo pareiškėjo ir NMA susitarimais ne kartą pratęstas, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 12 šis terminas buvo dar kartą pratęstas, šį kartą iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė NMA ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą. Įvertinusi šį prašymą ir nustačiusi paramos sutarties pažeidimus, NMA skundžiamu sprendimu pareiškėjui pritaikė sankciją – išmokėtos paramos (104 474,36 Eur) susigrąžinimą, paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo NMA sprendimu, kreipėsi į VAGK, kuri 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. VAGK sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas iki nustatyto termino Projekto neįvykdė ir Projekto veiklos vykdyti nepradėjo, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pritaikė minėtą sankciją. Nesutikdamas su tokia VAGK išvada, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
11. Ginčijamą sprendimą NMA priėmė, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-698 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 67 punktu ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.2.12, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais.
12. Teismas vadovavosi paramos sutarties 19.1, 25 punktais ir pažymėjo, kad NMA skundžiamu sprendimu konstatavo paramos sutarties pažeidimą, esant aplinkybėms numatytoms paramos sutarties 25.8 ir 25.9 punktuose, t. y. pareiškėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, negali pasiekti Projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo NMA.
13. NMA sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į 2015 m. gruodžio 2–8 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d. atliktų patikrų rezultatus, t. y. kad ne visos investicijos buvo įsigytos, ne visi deklaruoti darbai buvo atlikti, ne visa už paramos lėšas įsigyta įranga (technika) buvo įrengta (sumontuota) ir veikianti, dalis investicijų buvo įsigytos ne tokios, kokios deklaruotos. Remdamasi patikrų rezultatais, NMA skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutarties 5.1 ir 17.1 punktus, pagal kuriuos jis, siekdamas numatytų Projekto rezultatų, uždavinių ir tikslų, įsipareigojo iki 2015 m. rugsėjo 30 d. įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta paraiškoje, verslo plane.
14. Verslo plane numatytas Projekto tikslas – sukurti konkurencingą įmonę, teikiančią kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas bei tradicinėje kaimiškoje krosnyje gaminančią tradicinius Lietuvos gaminius (kepančią kulinariniam paveldui priklausančią duoną, pyragus).
15. Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas Projekto dėka galės kepti kulinariniam paveldui priskiriamus produktus (duoną, pyragus), teikti pirties nuomos paslaugas, atrakcionų parko paslaugas. Šiems tikslams pasiekti pareiškėjas paraiškoje numatė šiuos uždavinius: įsigyti įrangą, reikalingą kokybiškų paslaugų teikimui ir kepinių gamybai, bei teikti poilsio ir pramogų organizavimo paslaugas. Taigi pareiškėjas Projekto įgyvendinimo metu įsipareigojo ne tik įsigyti Projektui būtiną įrangą, bet ir teikti paslaugas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad, įsigijus visą reikiamą įrangą kokybiškų paslaugų teikimui, Projekto tikslas laikytinas pasiektu.
16. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad žaibolaidžių kontūrai su žeme nesujungti, neatlikti žaibosaugos varžos matavimai. Patikros metu nustatyta, kad pirties karkaso sienos yra tik nebaigtos apipjaustyti ir moliu nepadengtos šiaudų kitkos. Šios aplinkybės ne tik nepatvirtina kokybiškų poilsio (pirties) paslaugų teikimo galimybės, bet ir sudaro pagrindą abejoti tokių paslaugų saugumu. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai, kad neužbaigta žaibosaugos sistema galėtų būti pripažįstama tik mažareikšmiu netikslumu, atmesti kaip nepagrįsti. 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2016 m. gruodžio 18 d. patikrų metu darytos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad tiek vidaus, tiek išorės darbai nebuvo baigti, taip pat akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad baldai ir kitos projekto investicijos naudojamos pagal paskirtį, o patalpos buvo tik tvarkomos (rengiamos Kalėdų šventėms). Be to, pirčių paslaugos teikimui leidimas buvo gautas tik 2015 m. lapkričio 20 d., o maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas pareiškėjui buvo išduotas tik 2015 m. gruodžio 11 d. Tautinio paveldo produkto sertifikatas pareiškėjui išduotas taip pat jau po Projekto įgyvendinimo laikotarpio, t. y. 2015 m. spalio 16 d. Be to, tokiu paveldu buvo patvirtinti blynai, o ne įsigytoje kaimiškoje krosnyje pareiškėjo numatyta kepti duona ar pyragai. Visa tai leido daryti išvadą, kad Projekto veikla nebuvo vykdoma, t. y. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos termino nebuvo teikiamos kokybiškos poilsio (pirties) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugos, nebuvo kepama tautinio kulinarinio paveldo duona ir pyragai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad paslaugos turėjo būti pradėtos teikti tik po 2015 m. rugsėjo 30 d. Teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmetė kaip nepagrįstą, nes, kaip minėta, tiek verslo plane, tiek paraiškoje nurodyti Projekto tikslai bei uždaviniai aiškiai numatė, kad pareiškėjas jau iki Projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo tapti konkurencinga įmone, teikiančia kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas ir kepančia kulinarinio paveldo kepinius (duoną, pyragus), t. y. Projekto įgyvendinimo laikotarpis buvo skirtas ne tik pasirengti Projekto įgyvendinimui (atlikti tam tikrus statybos darbus, įsirengti tam tikrą įrangą ir pan.), bet ir realiai įgyvendinti Projektą, pasiekiant jo tikslus. Atsižvelgiant į tai, atmesti ir pareiškėjo argumentai, susiję su šešiomis sąskaitomis faktūromis, išrašytomis 2015 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais. Konstatuota, kad NMA, atlikusi patikras vietoje, teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Projekto tikslai, pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, nebuvo pasiekti, t. y. teisėtai ir pagrįstai pripažino paramos sutarties pažeidimą, esant aplinkybėms, numatytoms paramos sutarties 25.8 ir 25.9 punktuose. Atitinkamai, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, NMA turėjo teisę neskirti paramos, nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą.
17. Pareiškėjas, kaip minėta, tvirtino, kad NMA pritaikė per daug griežtas (neproporcingas) sankcijas.
18. Teismas vadovavosi Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Administravimo taisyklių 197.2.12, 197.3.2 ir 197.3.14 punktais ir pažymėjo, kad šiuo atveju NMA nusprendė neskirti paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir susigrąžinti visą išmokėtą paramą. Be to, vadovaudamasi paramos sutarties 19.1 punktu, NMA nusprendė paramos sutartį nutraukti.
19. Teismas pažymėjo, kad NMA atsiliepime paaiškino, jog iki 2015 m. rugsėjo 30 d. visi darbai turėjo būti atlikti, visa reikiama įranga ne tik turėjo būti įsigyta, bet ir naudojama pagal paskirtį. Ministerija patvirtino, kad NMA buvo sudariusi pareiškėjui visas galimybes (pakankamai laiko) įgyvendinti Projektą ir ilgiau laukti, kol pareiškėjas pasieks Projekto tikslus, negalėjo, nes baigėsi šios paramos administravimo laikotarpis. Projektas jo įgyvendinimo laikotarpiu nepasiekė tikslų, dėl kurių jis buvo sukurtas. Šiuo aspektu teismas sutiko su VAGK sprendimo argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog Projekto veikla jo įgyvendinimo laikotarpiu buvo vykdoma bent iš dalies. Projekto tikslų dalinis pasiekimas nustatytais terminais galėtų suponuoti nepasiektų tikslų atžvilgiu proporcingos paramos dalies susigrąžinimą, tačiau šiuo atveju NMA atliktų patikrų ataskaitose užfiksuoti objektyvūs faktiniai duomenys pagrindžia NMA padarytą išvadą, kad Projekto tikslai nebuvo pasiekti, t. y. patikrų metu nustatyta tokia Projekto faktinė padėtis, kuri iš esmės reiškia, kad pareiškėjas Projekto įgyvendinimo laikotarpiu negalėjo teikti kokybiškų poilsio (pirties nuomos) ir pramogų (atrakcionų parko) paslaugų. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių ir kito verslo plane bei paraiškoje numatyto Projekto tikslo pasiekimo, t. y. kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, kepė kulinariniam paveldui priskiriamus duonos ir pyragų gaminius. Teismas darė išvadą, kad NMA, nustačiusi, jog verslo plane ir paraiškoje aprašyti Projekto tikslai Projekto įgyvendinimo terminais nebuvo pasiekti (paslaugos apskritai nebuvo teikiamos, o kulinarinio paveldo kepiniai nekepami), teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui ultima ratio priemonę – griežčiausią sankcijos rūšį – paramos sutarties nutraukimą ir visos išmokėtos paramos susigrąžinimą. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu (dėl pritaikytos sankcijos griežtumo) taip pat reikšminga NMA nurodyta aplinkybė, kad NMA jau anksčiau (t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo) pareiškėjui buvo ne kartą pritaikiusi sankcijas (paramos sumažinimą) ir šių sankcijų teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I-5533-764/2015 ir Nr. I-9613-821/2015. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas darė išvadą, kad NMA sprendimo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai, nėra pagrindo panaikinti ir VAGK sprendimo.

III.

20. Pareiškėjas UAB „Country Relax“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Skunde pareiškėjas išdėstė detalius argumentus, patvirtinančius, jog NMA įvardyti pažeidimai (neatlikti darbai) nelaikytini pažeidimais, t. y. kad pareiškėjas nepadarė NMA sprendime nurodomų pažeidimų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnis įpareigoja teismą visas bylai svarbias aplinkybes ištirti objektyviai ir visapusiškai. Nepaisant to, ginčą nagrinėjęs teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų ir įrodymų, kuriais buvo grindžiamas pažeidimų nepagrįstumas. Dėl konkrečių pažeidimų pažymi:
1. Dėl neatliktų lietvamzdžių surinkimo darbų akcentuoja, kad rengiant pirties su maitinimo patalpomis pastatą buvo nuspręsta, jog suprojektavus 1,5 nuo sienų išsikišusį stogą, tradicinių lietvamzdžių įrengimas nesiderins su pastato estetinėmis ir tokių statinių autentinėmis savybėmis, be to, įrengus standartinius lietvamzdžius būtų nesaugu poilsiautojams, nes trukdytų jiems patekti į pastatą ar iš jo išeiti. Todėl projektuojant statinį buvo pasirinkta alternatyva – įrengti lietvamzdžius iš grandinių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal statinio techninį projektą buvo numatyta sumontuoti vandens surinkimo grandines, jos ir buvo sumontuotos bei pagrįstai įtrauktos į mokėjimo prašyme deklaruojamus atliktus darbus.
2. Dėl lentų storio pažymi, kad atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog tiek pirties su maitinimo patalpa, tiek lieptų grindų dangos storis yra netinkamas. Atsakovas nepagrįstai sutapatino  grindų dangai naudotų medinių lentų storį su dangos storiu. NMA nenustatė, kad grindų dangai būtų naudotos ne 37 mm storio, o plonesnės lentos. Kita vertus, NMA išvados dėl lentų storio net nepagrįstos jokiais matavimais.
3. Dėl valtinėje neįrengtų investicijų akcentuoja, kad patikros metu ten buvo sandėliuojama poilsio paslaugų teikimui reikalinga įranga (valtys, baidarės, dviračiai, hidrokostiumai, liemenės ir daugybė kitų daiktų). Patikrų metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas nebūtų įsigijęs kokių nors priemonių, numatytų pagal Projektą paslaugų teikimui. Patikra atlikta žiemos sezono metu, kai priemonės nebuvo naudojamos, nes to neleido klimatinės sąlygos, todėl jos buvo sandėliuojamos valtinėje. Atitinkamai nelaikytina pažeidimu ir NMA sprendime nurodoma aplinkybė, kad valtinėje nepajungta ir neveikia elektros sistema. Kokiu pagrindu buvo padaryta išvada, kad elektros sistema neveikia, nenurodoma. Patikrų metu iš viso nebuvo nustatinėjama, ar elektros sistema veikia, nebuvo pakviestas specialistas – elektrikas, kuris galėtų padaryti tokią išvadą. Nepagrįstai atsakovas pažeidimu įvardino ir kieto pagrindo valtinėje neįrengimo faktą.
4. Dėl maitinimo patalpų baldų sumontavimo pažymi, kad NMA neginčija, jog baldai yra įsigyti bei pastatyti maitinimo patalpose. Šias aplinkybes patvirtina ir prie patikrų ataskaitų pridėtos foto nuotraukos. Todėl akivaizdu, kad NMA sprendime nurodytas neegzistuojantis pažeidimas.
5. Dėl valčių reguliuojamų sėdynių akcentuoja, jog, ruošiant tiekėjų apklausos pažymas valties pirkimui, vadybininkas pasinaudojo baidarių pirkimui pildytu tiekėjų apklausos šablonu, kuriame buvo nurodyta sėdinių reikalavimai ir jų nepakoregavo (t. y. neištrynė), todėl buvo padaryta techninė klaida.
6. Dėl teniso aikštelės pažymi, kad nei patikros ataskaitoje, nei NMA sprendime nėra nurodyta, kad būtų atlikti grunto tankio matavimai, taip pat kokiu būdu tikrintojas per jau padengtą tenisitu aikštelės dangą nustatė, kad aikštelė nesutankinta, koks sutankinimo koeficientas reikalingas bei koks nustatytas.  
7. Dėl kanalizacijos sistemos pajungimo akcentuoja, jog antrosios patikros metu patikrą atlikę specialistai nustatė, kad kanalizacijos sistema pajungta ir veikia, tačiau NMA skundžiamame sprendime vis tiek liko įrašytas minimas pažeidimas.
8. Dėl aiškinamajame rašte nurodytų darbų: gelžbetonio takų, kubilo, terasos, akcentuoja, jog šie darbai nebuvo įtraukti į darbų sąmatą, nes tai tik ateityje planuojami įrengti pagerinimai.
9. Dėl biotualetų pažymi, kad Projekto kuratorius M. M. pripažino, jog stacionarus tualetas yra efektyvesnis ir racionalesnis nei biotualetai, todėl patarė, kad biotualetus galima išsinuomoti arba gauti panaudos sutarties pagrindu, ir tokie veiksmai laikytini tinkamu Projekto vykdymu.
10. Dėl maitinimo patalpų įrangos akcentuoja, jog buvo padarytas paramos sutarties pakeitimas ir 6.4.1. punkto 2 dalyje numatyta, kad paramos gavėjo investicijos naujai technikai ir įrangai vietoje ,,maitinimo patalpų įranga ir baldai“ yra tik ,,maitinimo patalpų baldai“, t. y. buvo išbraukta paramos gavėjo pareiga padaryti investicijas maitinimo patalpų įrangai.
11. Pažymi, kad žaibosaugos sistema yra įrengta.
2. Pareiškėjas mano, jog nustatyti pažeidimai pripažintini mažareikšmiais ir galėtų sudaryti tik pagrindą neatliktų darbų suma sumažinti prašomas kompensuoti išlaidas. VAGK sprendime taip pat nurodoma, kad aukščiau minėti ,,išvardinti trūkumai, kaip kad paaiškino ir NMA atstovė VAGK posėdžio metu, galėtų būti pagrindu neišmokėti dalies paramos sumos“. Vadinasi tiek NMA, tiek VAGK pripažįsta, jog visi šie aukščiau išvardinti trūkumai nesudaro pagrindo taikyti išmokos susigrąžinimo ir Paramos sutarties nutraukimo. Papildomai nurodo, kad teismas pasisakė, jog pareiškėjas padarė pažeidimus, kurie nebuvo konstatuoti NMA, t. y. kurie nesudarė pagrindo sankcijos taikymui. Teismas nurodė, kad pirties sienos yra įrengtos iš šiaudų kitkų ir nepadengtos moliu. Atkreipia dėmesį, kad sienų apmoliavimas nėra būtinas pastato eksploatavimui.
3. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu pareiškėjas turėjo tik sukurti bazę paslaugų gavimui, statant ir įrengiant paramos lėšomis finansuojamą objektą ir įsigyjant įrangą ne tik nebuvo reikalaujama teikti paslaugas, tačiau jų statybų metu pareiškėjas negalėjo teikti. Faktas, kad pasibaigus Projekto įgyvendinimo terminui, t. y. paramos objektą tinkamai įrengus ir įsigijus reikalingą įrangą, buvo išduoti veiklai vykdyti leidimai, savaime patvirtina, jog pareiškėjas yra pasirengęs ir gali vykdyti nusimatytą veiklą – teikti paslaugas. Teismas nenustatė, kokios įrangos ar leidimų veiklai vykdyti pareiškėjas neturėjo. Per tris pirmuosius veiklos mėnesius ne sezono metu paslaugos buvo suteiktos net šešis kartus. Paslaugos yra sėkmingai teikiamos iki šiol. Mano, jog vertinant, ar pasiektas tikslas, pirmiausia reikia patikrinti, ar buvo įgyvendinti uždaviniai. Nagrinėjamu atveju, net nevertinus uždavinių įgyvendinimo, nebuvo įmanoma įvertinti ir tikslo pasiekimo. Nei vienas iš keturių projektų etapų nebuvo siejamas su paslaugų realiu teikimu, nes tai būtų neįmanoma.
4. Teismas, nevertinęs NMA nurodytų pažeidimų (neatliktų darbų) pagrįstumo, iškreipdamas uždavinių turinį ir neteisingai nustatęs paslaugų teikimo pradžios laikotarpį, negalėjo įvertinti ir sankcijos taikymo pagrįstumo bei proporcingumo. Pagal Administravimo taisykles ir paramos sutarties turinį, nėra nustatyta, kad nurodytų punktų pažeidimai užtraukia vienintelę sankciją – paramos sutarties nutraukimą ir jau sumokėtų išmokų sugrąžinimą. Šiuo atveju akivaizdu, kad paskutinio etapo paramos neišmokėjimo, išmokėtos paramos susigrąžinimo ir sutarties nutraukimo sankcijos taikymas yra neadekvatus, neproporcingas ir pažeidžiantis esminius protingumo teisingumo ir sąžiningumo principus.
5. Teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2016 m. gruodžio 7 d. Teismo posėdžio išvakarėse teismui buvo pateiktas pareiškėjo atstovės prašymas atidėti teismo posėdį, nes ji dėl staigaus sveikatos sutrikimo 2016 m. gruodžio 6 d. buvo hospitalizuota. Esant akivaizdžiai svarbioms priežastims – pareiškėjo atstovę hospitalizavus teismo posėdžio išvakarėse ir esant prašymui atidėti teismo posėdį, teismas pasielgė nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu ir apribojo jo teisę į teisminę gynybą. 
21. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad nustatyti pažeidimai: 1) paramos gavėjas nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, t. y. iki paramos sutartyje nustatyto termino neįvykdė Projekto; 2) pareiškėjas negali pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių. Patikrų Projekto įgyvendinimo vietoje metu (2015 m. gruodžio 2–8 d. ir 2015 m. gruodžio 18 d.) buvo nustatyta, kad ne visi darbai, deklaruojami galutiniame mokėjimo prašyme, atlikti, iš patikrų rezultatų matyti, kad poilsio, pramogų, maitinimo paslaugos neteikiamos, negaminami gaminiai, Projektas nebaigtas įgyvendinti. Pažeidimo esmė – buvo pažeisti Projekto įvykdymo terminai (Administravimo taisyklių 197.2.12 p., 253.11 p.) ir nevykdoma veikla (Administravimo taisyklių 197.3.2 p., 253.4 p.). Fiksuota data, kai Projektas turėjo būti įvykdytas – 2015 m. rugsėjo 30 d. ir ši data nėra niekaip siejama su tolimesniu galimu atidėjimu dėl sezoniškumo ar bet kokiu kitu atidėjimu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, ypač atsižvelgiant į laikotarpį nuo numatyto Projekto įvykdymo termino (2015 m. rugsėjo 30 d.) iki patikrų atlikimo, bei įvertinus tai, kad vien veiklai vykdyti reikalingų daiktų įsigijimas ir laikymas Projekto įgyvendinimo vietoje nelaikytinas veiklos vykdymu, rodo ne veiklos vykdymą, o priešingai – nevykdymą. Pareiškėjas jau iki Projekto įgyvendinimo pabaigos turėjo tapti konkurencinga įmone, teikiančia kokybiškas poilsio ir pramogų paslaugas ir kepančia kulinarinio paveldo kepinius (duoną, pyragus), t. y. Projekto įgyvendinimo laikotarpis buvo skirtas ne tik pasirengti Projekto įgyvendinimui (atlikti tam tikrus statybos darbus, įsirengti tam tikrą įrangą ir pan.), bet ir realiai įgyvendinti Projektą, pasiekiant jo tikslus. Mano, jog paramos sutarties nutraukimo ir sumokėtų paramos lėšų grąžinimo sankcija turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
24. Atsiliepime pažymi, kad nustatyti du pažeidimai: pareiškėjas nesilaikė nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko ir negali pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių. Pareiškėjo teiginiai, kad trys Projekto etapai įgyvendinti tinkamai, o paskutinio etapo darbai taip pat atlikti, nepagrįsti, nes pareiškėjui ne kartą buvo taikytos sankcijos už netinkamą Projekto vykdymą, o sankcijų teisėtumas pagrįstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Pažymi, kad pareiškėjas nebaigė įrengti tiek vidaus, tiek išorės sienų, Nekilnojamojo turto registre statinys registruotas kaip „nebaigta statyba“, kas taip pat įrodo, kad darbai nebuvo baigti. Baldai negalėjo būti sustatyti į vietas, nes sienos nebuvo baigtos – jos buvo tik iš šiaudų. Dėl lentų storio pažymi, kad pareiškėjas sumokėjo ne už tokias lentas, kurios numatytos sąmatose, grindų storis užfiksuotas patikros ataskaitoje Nr. 3VK-KU-11-1-008198-MP004-154. Pareiškėjas turėjo atlikti visas Projekte bei kituose dokumentuose numatytas investicijas, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio, nes pareiškėjas įsipareigojo visiškai įgyvendinti Projektą, o ne jo dalį. Pareiškėjas pripažįsta, kad įsigijo ne tokias valtis, kokios buvo nurodytos dokumentuose, ir tai laikytina pažeidimu, o ne technine klaida. Nors pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras dėl veiklos vykdymo, tačiau iš jų neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos buvo teiktos, nepateikti įrodymai apie sąskaitų faktūrų apmokėjimą. Projekto įgyvendinimo terminas buvo atidėtas kelis kartus, pareiškėjui sudarytos visos galimybės įgyvendinti Projektą. Atsižvelgdamas į padarytus pažeidimus, mano, jog sankcijos dydis yra proporcingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

25. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl šio sprendimo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SKP-3, kuriuo susigrąžinta pareiškėjui išmokėta parama, parama neišmokėta ir paramos sutartis nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
28. Įvertinusi apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka argumentus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą operatyviai ir objektyviai galima išnagrinėti įprasta rašytinio proceso tvarka.
29. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
30. Byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 8 d. pareiškėjas su NMA sudarė paramos sutartį, pagal kurios 1.1, 2, 5.1, 5.2, 17.1, 18.7 punktus pareiškėjas įsipareigojo, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, iki 2014 m. rugsėjo 30 d. be nukrypimų įgyvendinti Projektą, o NMA įsipareigojo stebėti Projekto įgyvendinimo eigą ir pažangą, planuotų pasiekti Projekto rezultatų įgyvendinimą bei teisės aktuose ir paramos sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjui iki 652 243,00 Lt visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Pareiškėjo ir NMA susitarimais Projekto įgyvendinimo galutinis terminas buvo ne kartą pratęstas, o 2015 m. rugpjūčio 25 d. susitarimu Nr. 12 šis terminas buvo dar kartą pratęstas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas pateikė NMA ketvirtą (galutinį) mokėjimo prašymą. Įvertinusi šį prašymą ir nustačiusi paramos sutarties pažeidimus, NMA skundžiamu sprendimu pareiškėjui pritaikė sankciją – išmokėtos paramos (104 474,36 Eur) susigrąžinimą, paramos pagal galutinį mokėjimo prašymą neskyrimą ir paramos sutarties nutraukimą.
31. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo NMA sprendimu, kreipėsi į VAGK, kuri 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti. VAGK sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas iki nustatyto termino Projekto neįvykdė ir Projekto veiklos vykdyti nepradėjo, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui pritaikė minėtą sankciją. VAGK išvadai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, dėl kurio sprendimo pateiktas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame išdėstyti argumentai, jog NMA įvardyti pažeidimai (neatlikti darbai) nelaikytini pažeidimais, kai kurie atsakovo nurodyti trūkumai neįrodyti ir pareiškėjo nepripažinti, o nustatyti pažeidimai pripažintini mažareikšmiais ir galėtų sudaryti tik pagrindą neatliktų darbų suma sumažinti prašomas kompensuoti išlaidas.
32. Ginčijamas atsakovo sprendimas grindžiamas Įgyvendinimo taisyklių 67 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.2 ir 197.3.14 punktais bei paramos sutarties 19.1 punktu. Įgyvendinimo taisyklių 67 punktas numato, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse, paramos paraiškoje, ir paramos sutartyje numatytų reikalavimų ir įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Šios taisyklės numato, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 punktas), pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.3.14 punktas). Paramos sutarties 19.1 punkte numatyta Agentūros teisė sumažinti paramą, neskirti paramos, susigrąžinti paramą ar jos dalį ir (arba) nutraukti sutartį paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms sutarties 18.2.–18.4. bei 25 punktuose.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
34. NMA, taikydama pareiškėjo atžvilgių sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan. Pažymėtina kad, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 17 punkte nurodyta, jog sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.
35. Ginčijamame sprendime atsakovas išvardijo jo nustatytus Projekto vykdymo trūkumus, konstatavo, kad paramos gavėjas nesilaiko nustatyto Projekto įgyvendinimo grafiko, t. y. iki Paramos sutartyje numatyto termino neįvykdė Projekto, paramos gavėjas negali pasiekti Projekto tikslų ir uždavinių, nurodė teisės normas, suteikiančias teisę taikyti sankcijas. Tačiau skirta sankcija nėra individualizuota, taigi nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, nors Projektas iš dalies įvykdytas.
36. Ginčą nagrinėjusios institucijos pritarė atsakovo sprendimo argumentams, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tik dalis nurodytų pažeidimų įrodyti, nevertino fakto, kad pasibaigus Projekto įgyvendinimo terminui, pareiškėjui buvo išduoti leidimai veiklai vykdyti, patvirtinantys galimybę teikti paslaugas, nevertino aplinkybių, patvirtinančių realų paslaugų teikimą.
37. Nagrinėjamu atveju NMA 2016 m. sausio 7 d. sprendime Nr. SKP-3 nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjui parinkto konkretaus sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija visiškai nebuvo individualizuota, išsamiai nebuvo aptartos Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punkte numatytos aplinkybės (padaryto pažeidimo sunkumas, pobūdis, aplinkybės, turėjusios įtakos pažeidimo padarymui), todėl ginčijamas NMA sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu.
38. Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 94 straipsnis). Todėl panaikinus sprendimą dėl pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos sankcijos, Agentūra turėtų iš naujo spręsti klausimą dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą pareiškėjui, už nustatytą paramos sutarties sąlygų pažeidimą taikytinos sankcijos, ją tinkamai individualizuojant, ir priimti naują sprendimą.
39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog teisė skirti sankcijas už pareiškėjo padarytą pažeidimą teisės aktuose suteikta Agentūrai, konstatuoja, kad VAGK ir pirmosios instancijos teismas ginčą išnagrinėjo nepilnai ir nevisapusiškai, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl teismo sprendimas keičiamas, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. SKP-3 naikinamas ir klausimas dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir sankcijos pareiškėjui už nustatytus pažeidimus skyrimo perduodamas Agentūrai nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Country Relax“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Country Relax“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 3R-71(AG-42/01-2016) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. SKP-3. Klausimo dėl paramos išmokos pagal galutinį mokėjimo prašymą ir sankcijos pareiškėjui UAB „Country Relax“ už nustatytus pažeidimus skyrimo nagrinėjimą perduoti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėti iš naujo.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimutis Alechnavičius

                                                                                                  Artūras Drigotas

                                                                                                  Dalia Višinskienė