Civilinė byla Nr. e2YT-10944-894/2021

                                 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05564-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:  

 3.2.6.1.; 3.4.5.2. 

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas A. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė K. Z. po savo sutuoktinio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jam tenkančią santuokinio turto dalį.

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo močiutė K. Z. (duomenys neskelbtini)  susituokė su A. P. (reg. įrašas (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo. K. Z. iš pirmos santuokos turėjo sūnų I. Z.. I. Z. (duomenys neskelbtini) susituokė su E. Z.. Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Z., o (duomenys neskelbtini) M. Z.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), nepalikęs testamento. Po pastarojo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. K. Z., kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, po A. P. mirties įgijo teisę paveldėti po pastarojo mirties likusį turtą (573 straipsnio 1 dalis CK 1964 m. redakcija). Nors A. P. savo vardu nekilnojamojo ar kito registruotino turto neturėjo, tačiau po jo mirties liko A. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalis (1/2 2-jų kambarių, 36,87 m2 su rūsiu buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)), kurį sutuoktiniai įgijo 1992 m. gegužės 4 d. sutarties pagrindu. VĮ Registrų centre butas buvo registruotas K. Z. vardu. Pareiškime nurodoma, kad K. Z., kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, faktiškai pradėdama valdyti ir vyrui nuosavybės teise tenkančią 1/2 buto dalį palikimą priėmė, nors įstatymo nustatyta tvarka ir terminais palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nepadavė. Mirus K. Z. atsirado paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai. A. Z., kaip testamentinis įpėdinis, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais kreipiesi į 25-ąjį notarų biurą Kaune dėl palikimo priėmimo.

Suinteresuotas asmuo I. Z. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka. Pareiškime patvirtino, kad suinteresuoto asmens motina K. Z. po savo sutuoktinio mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti ir iki mirties gyvendama jai su mirusiu sutuoktiniu priklausiusiame bute.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad K. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) susituokė su A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (reg. įrašas (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo. K. Z. iš pirmos santuokos turėjo sūnų I. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (byloje suinteresuotas asmuo). I. Z. (duomenys neskelbtini) susituokė su E. Z.. Gyvenant santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Z., o (duomenys neskelbtini) – M. Z..

Pareiškėjo močiutės K. Z. sutuoktinis A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro departamento pažymos matyti, kad A. P. mirė būdamas santuokoje su K. Z.. Po A. P. mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 1992 m. gegužės 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Mirus palikėjui jo turto paveldėjimo byla nebuvo pradėta, K. Z. nesikreipė į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą terminą. Šią aplinkybę patvinta 2021 m. kovo 26 d. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro išduotas liudijimas. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad mirus močiutės K. Z. sutuoktiniui būtent ji (K. Z.) rūpinosi palikėjui priklausiu turtu: mokėjo mokesčius už butą, valdė jį kaip savo, iki mirties gyveno jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute. Po sutuoktinio A. P. mirties K. Z. perėmė ir visus jo asmeninius daiktus: asmens dokumentus, mirties liudijimą, nuotraukas.

K. Z. mirė (duomenys neskelbtini) palikimą testamentu po savo mirties palikusi pareiškėjui A. Z..

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikėjo A. P. mirties dieną galiojusios 1964 m. redakcijos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 578 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

        Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo paaiškinimų išdėstytų pareiškime nustatyta, kad pareiškėjo močiutė K. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo palikėjo A. P. sutuoktinė ir jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 375 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad K. Z. po sutuoktinio mirties faktiškai valdė sutuoktiniui priklausiusią buto dalį mokėdama mokesčius už visą butą (ieškinio priedai, dokumento reg. Nr. CBP-7049). Aplinkybę, kad mokėjimus atliko būtent K. Z. taip pat patvirtina į bylą pateiktas Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės raštas. Suinteresuotas asmuo K. Z. sūnus I. Z. atsiliepime nurodė, kad jo motina K. Z. palikėjo turtą, t. y. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai valdė ir už jį mokėjo mokesčius iki savo mirties. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo močiutė K. Z. po savo sutuoktinio A. P. mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 1/2 buto esančio (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo butą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo močiutė K. Z. po savo sutuoktinio A. P. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė mirusio palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (1964 m. redakcijos CK 578 straipsnis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. P. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                         Rasa Urbanavičiūtė