Byla Nr. T-309-548/2020
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00373-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.1.10.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. kovo 3 d.
Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. Ž. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 20 d. priimtu nutarimu Nr. 95-38 nutarta taikyti nuteistajam M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 m. 6 mėn. 11 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. sausio 16 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 16 balų ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, dvidešimt dešimt kartų skatintas, dirba bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
M. Ž. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirta 15 m. laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.
Bausmės pradžia – 2009 m. liepos 27 d., pabaiga – 2024 m. liepos 27 d.
Anksčiau neteistas.
Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. M. pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam M. Ž., kuriuo prašo netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde prokuroras nurodė, kad nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo baustas, neatlygino priteistų piniginių skolų, neatlikta bausmės dalis yra labai didelė, dėl to per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiklą ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys nėra išskirtiniai, o laikytini savaime suprantamais, nes elgesio teigimai pokyčiai yra siektini ir būdingi bausmę atliekantiems asmenims. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pastangomis mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl prokuroras mano, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatitiks bausmės paskirties.
Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundas tenkintinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Teismas, įvertinęs 2020 m. sausio 20 d. Komisijos priimto nutarimo Nr. 95-38 taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, todėl nuteistajam M. Ž. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Nuteistasis M. Ž. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms, už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. turėdamas tikslą išvengti skolos tyčia trylika kartų peiliu smogė nukentėjusiajam, dėl ko jis mirė, teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino iš dalies, kas jį neigiamai charakterizuoja ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriam bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimas įvykdytas spontaniškai, instinktyviai neįvertinant savo elgesio pasekmių. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 42 960,66 Eur, išmokėta tik 636,32 Eur, taip pat savanoriškai nuteistasis yra atlyginęs 1 902,34 Eur, taip pat nuteistasis moka alimentus. Pažymėtina, jog nors nuteistasis ir stengiasi padengti vykdomuosius raštus, tačiau šiai dienai yra atlyginta tik nedidelė jų dalis. Nuteistasis vieną kartą baustas drausmine nuobauda, kuri jau nebegalioja, taip pat vieną kartą pataisos įstaigoje pažeidė nustatytą tvarką, nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Visa tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – bausmės pabaiga 2024 m. liepos 27 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis (kriminogeninis) veiksnys – mąstymas ir elgesys.
Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, bet ne pareiga. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis M. Ž. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 95-38, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, teismas
n u t a r i a :
Tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. M. skundą ir atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2020 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 95-38 taikyti nuteistajam M. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.
Teisėjas Ričardas Juodis