Civilinė byla Nr. e2-776-553/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00065-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorių I. Ž. ir S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimai antruoju (a) ir (b) darbotvarkės klausimais bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dumesta“ ir ko bankroto byloje,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB „Dumesta“ ir ko) iškelta bankroto byla, nemokumo (bankroto) administratore paskirta UAB „Tytus“. 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario
9 d. kreditorių susirinkime buvo nuspręsta: antruoju (a) darbotvarkės klausimu – netvirtinti patirtų administravimo išlaidų ir nenustatyti papildomos administravimo išlaidų sąmatos pagal administratorės pateiktą projektą; antruoju (b) darbotvarkės klausimu – patvirtinti naują bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, pagal kreditorės pateiktą pasiūlymą, nurodytą bankroto administratoriaus teikiamame Priede Nr. 1.

3.       BUAB „Dumesta“ ir ko nemokumo administratorė bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti aukščiau nurodytus BUAB „Dumesta“ ir ko
2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus antruoju (a) ir (b) darbotvarkės klausimais, patvirtinti patirtas 41 277,75 Eur dydžio administravimo išlaidas ir nustatyti papildomą administravimo išlaidų sąmatą pagal administratorės pateiktą projektą, iš kreditorių I. Ž. ir S. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nemokumo administratorė skundą grindė tuo, jog (1) kreditorių susirinkimui buvo pateiktos visos bankroto administravimo išlaidas pagrindžiančios sąskaitos, (2) bendrovės kreditoriai, balsavę prieš sprendimo antruoju (a) darbotvarkės klausimu priėmimą, nenurodė jokių priežasčių, kodėl prašomos patvirtinti patirtos išlaidos netvirtintinos kaip tariamai nepagrįstos, (3) šiuo atveju nustatytina ir papildoma administravimo išlaidų sąmata, nes be buhalterinės apskaitos paslaugų, taip pat ūkio ir biuro išlaidų, patalpų nuomos, orgtechnikos nuomos ir kt. neįmanomas bendrovės bankroto administravimas, taip pat šiuo metu yra nepasibaigusių teisminių procesų, kurių dalyve yra BUAB „Dumesta“ ir ko, (4) kreditoriai, balsuodami antruoju (b) darbotvarkės klausimu, be pagrindo pakeitė administravimo išlaidų mokėjimo eiliškumą, nustatydami, kad mokėtinos sumos, priteistos iš bankroto administravimo išlaidų bankroto proceso metu, turi būti apmokamos ketvirtąją eile kartu su už bendrovės interesais ją atstovaujančių profesionalių teisininkų suteiktas juridines paslaugas, (5) nors kreditorių susirinkimui suteikta teisė nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, tačiau nenumatyta teisė keisti jau numatytos mokėjimo eilės ir tvarkos, (6) mokėjimo eiliškumas ir tvarka kreditorių iniciatyva keičiami, pastariesiems siekiant, kad būtų išmokėtos jų atžvilgiu iš administravimo sąmatos priteistos sumos.

5.       Kreditoriai valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius (toliau – VSDFV Marijampolės skyrius) nemokumo administratorės skundą prašė atmesti, nurodydami, kad (1) jie balsavo prieš administratorės pasiūlytus sprendimų projektus, (2) ginčas dėl administravimo išlaidų sąmatos, patvirtinat 55 MMA + mokesčiai sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-275-638/2019, kurioje tinkamai įvertinta administratorės darbų apimtis ir jų sąnaudos.

6.       Kreditoriai I. Ž. ir S. K. skundą prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad (1) didžioji dalis nemokumo administratorės teismams teikiamų ieškinių būna atmesti, t. y. bylinėjimasis naudos bendrovės kreditoriams neduoda, nes administratorė tokiu būdu ne tik išleidžia dideles pinigų sumas teisininkams, bet ir patiria bylinėjimosi išlaidas, kurios atlyginamos iš administravimui skirtų lėšų, (2) nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų, kokias funkcijas šiuo metu vykdo buhalteris, kai bendrovėje buhalterinių paslaugų apimtys ženkliai sumažėjusios, (3) sandorio dėl buhalterinių paslaugų teikimo sudarymas su susijusia UAB „BFMG“, kurios direktorius taip pat yra bankroto administratorės direktorius V. G., kelia abejones dėl šių paslaugų būtinumo bei sutarties sąlygų (kainos) sąžiningumo, be to, UAB „Tytus“ taip pat teikė bendrovei buhalterines paslaugas ir už tai papildomai išrašydavo sąskaitas, (4) buhalterinių paslaugų teikimas yra akivaizdžiai dirbtinai trigubinamas, nes buhalterines paslaugas teikia pati administratorė, už tai gaudama atlyginimą bei jos papildomai perkamos iš UAB „Tytus“ ir UAB „BFMG“, (5) nemokumo administratorė gauna atlyginimą ir gauna papildomai lėšas būtinosioms administravimo išlaidoms, už kurias išrašo sąskaitas bendrovei, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu reikalingos papildomos išlaidos, susijusios su transporto nuomos paslaugomis, skelbimais spaudoje, orgtechnikos nuomos paslaugomis, kuru, ryšio paslaugomis, biuro nuomos, aprūpinimo kanceliarinėmis prekėmis ir kt. bei kas tokiu atveju sudaro tas „būtinąsias administravimo išlaidas“, kurių paaiškinimas nedetalizuotas administratorės išrašytose sąskaitose ir kurių administratorė nesugebėjo paaiškinti bei pagrįsti, (6) administratorė tyčia dirbtinai didina savo veiklos sąnaudas, nes ir nuomojasi orgtechniką, ir tuo pačiu pripažįsta, kad ja nesinaudoja, nes kiekvieną veiksmą ir paslaugą, susijusią su orgtechnikos naudojimu kasdieninėje biuro veikloje, administratorė dar perka papildomai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino BUAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimą antruoju
(a) darbotvarkės klausimu ir klausimą dėl nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. faktiškai patirtų administravimo išlaidų ir papildomos išlaidų sąmatos patvirtinimo perdavė nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo, sprendimą antruoju (b) darbotvarkės klausimu panaikino, priteisė iš kreditorių I. Ž. ir S. K. po 250,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Teismas sprendė, kad įstatymo nuostatos dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų svarstymo nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

9.       Atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, kad vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos procedūros sudėtinė dalis, teismas nurodė, jog klausimas dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų patvirtinimo ir papildomų administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto byloje spręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ).

10.       Teismas sprendė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas buvo priimtas nemotyvuotai, t. y. iš esmės nenurodant jokių nesutikimo su administratorės nurodytomis išlaidomis motyvų, be to, kreditoriai ir teismui pateiktuose atsiliepimuose į administratorės skundą nenurodė objektyvių, argumentais pagrįstų motyvų dėl skundžiamo sprendimo, t. y. kodėl nebuvo patvirtintos administratorės prašomos faktiškai patirtos administravimo išlaidos per ginčo laikotarpį (net jų dalis) bei papildoma administravimo išlaidų sąmata. Teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų teiginiai, kad pareiškėjos nurodytos patirtos išlaidos nebuvo būtinos, ar jos patirtos dėl pačios pareiškėjos kaltės, laikytini deklaratyviais. Administratorė tiek kreditorių susirinkimui, tiek teismui teikė, jos manymu, patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau, kreditoriai faktiškai jų neanalizavo, t. y. nenurodė, kokių dokumentų, jų nuomone, trūksta, siekiant pagrįsti minėtas išlaidas, kokios išlaidos nebuvo būtinos, kokios iš jų nebuvo patirtos ir pan.

11.       Teismas pažymėjo, kad iš bankroto byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto procesas per ginčo laikotarpį vyko, t. y. buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, dokumentai, taip pat vyko teisminiai ginčai, turto pardavimas, priverstiniai vykdymai ir kt. Taigi tam tikros išlaidos, administruojant atsakovės BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto procesą, per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. neabejotinai buvo patirtos ir atitinkamai turėtų būti svarstomas klausimas dėl tokių išlaidų patvirtinimo ir ar jos viršija jau patvirtintą bendrą dydį.

12.       Teismas kreditorės I. Ž. pateiktą pasiūlymą dėl administravimo išlaidų mokėjimo eiliškumo vertino kritiškai, nes patvirtintas mokėjimo eiliškumas, t. y. teismų įsiteisėjusiais sprendimais priteistos sumos iš bankroto administravimui skirtų lėšų būtų mokamos ne ketvirta eile, bet trečia, iš esmės nulemtas dviejų didžiųjų kreditorių balsais, ir yra ekonomiškai naudingas tik patiems didiesiems kreditoriams I. Ž. ir S. K.. Teismas taip pat sutiko su administratorės nuomone, kad vis keičiant administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, būtų pažeistas teisėtų lūkesčių principas, susidarytų neapibrėžtumo situacija, trukdanti administratorei efektyviai vykdyti bankroto procedūras. Todėl šis sprendimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia įmonės daugumos kreditorių interesus.

I.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Kreditoriai I. Ž. ir S. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nemokumo administratorės skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

13.1.       Teismas visiškai eliminuoja kreditorių teisėtus interesus. Kreditoriai nesiekia pirmąja eile gauti paskirstytų lėšų, o siekia lygiateisiškumo bylinėjimosi išlaidų atlyginime, kadangi administratorė dažnu atveju bereikalingai švaisto pinigines lėšas advokatams, o štai priteistų bylinėjimosi išlaidų „laimėjusiesiems“ neatlygina, todėl teismo argumentas, kad sprendimas antruoju (b) darbotvarkės klausimu prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia įmonės daugumos kreditorių interesus, ne tik, kad nepagrįstas, bet ir nelogiškas, kadangi kreditorių dauguma būtent ir yra apeliantai. Priešingu atveju, nemokumo administratorei kontroliuoti nebeliktų jokių svertų, kadangi ji galėtų bylinėtis nepagrįstai, nejaučiant jokių piniginių sankcijų. Šiuo atveju administratorė, pateikusi nepagrįstus reikalavimus, turi lygiateisiškai turėti išlaidas bylinėjimuisi.

13.2.       Nemokumo administratorei turėjo užtekti teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos.

13.3.       Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad kreditorių susirinkimas neišanalizavo ir neįvertino pareiškėjos prašomas patvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas per ginčo laikotarpį ir aiškiai nenurodė savo nesutikimo su konkrečiomis išlaidomis.

14.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Tytus“ prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais papildomais argumentais:

17.1.       Didžioji dauguma advokatų ir / arba advokatų padėjėjų suteiktų teisinių paslaugų buvo suteikta ginčus pradėjus patiems kreditoriams I. Ž. (ir / arba jos broliui R. Ž.) bei S. K.. Todėl BUAB „Dumesta“ ir ko nuolat patiria išlaidas už teisines paslaugas būtent kreditoriams teikiant ne tik nepagrįstus paklausimus nemokumo administratorei, bet ir prašymą Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, kuris nebuvo patenkintas.

17.2.       Priešingai nei nurodo kreditoriai, didžiosios dalies civilinių ginčų baigtis yra būtent BUAB „Dumesta“ ir ko naudai, atitinkamai bendrovės naudai yra priteistos sumos.

17.3.       Visi atlikti mokėjimai už buhalterinės apskaitos paslaugas buvo atlikti, vadovaujantis pagal Sutartį išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

17.4.       Buhalterinės apskaitos paslaugos neapsiriboja vien sąskaitų už nuomą išrašymu ir pateikimu pirkėjui. Pažymėtina, jog dar su 2018 m. gruodžio 21 d. Pranešimu dėl informacijos pateikimo civilinėje byloje Nr. eB2-638-688/2018 (šiuo metu civilinės bylos Nr. eB2-71-390/2021) buvo pateiktas ir Atliktų apskaitos tvarkymo darbų aktas, iš kurio turinio matyti, jog buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo teikia buhalterines apskaitos paslaugas kiekvieną mėnesį bei kiekvienais metais.

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17.       Nagrinėjamu atveju ginčo dėl UAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

18.       Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Dumesta“ ir ko bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju (a) darbotvarkės klausimu – netvirtinti patirtų administravimo išlaidų ir nenustatyti papildomos administravimo išlaidų sąmatos pagal administratorės pateiktą projektą, panaikino šį sprendimą ir grąžino šį klausimą svarstyti kreditorių susirinkimui iš naujo.

19.       CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Tokia pat nuostata suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, bankroto proceso metu taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ nereglamentuoja situacijos, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas, išnagrinėjęs skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo (šiuo atveju sprendimo) administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimu, panaikina šį nutarimą ir administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą perduoda nagrinėti iš naujo kreditorių susirinkimui. Todėl šioje situacijoje taikytinos bendrosios CPK nuostatos, nustatančios atskirųjų skundų padavimo tvarką ir apeliacijos objektą.

20.       Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktus pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-699-178/2018).

21.       Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nutartimi panaikinus bendrovės kreditorių susirinkimo sprendimą antruoju (a) darbotvarkės klausimu ir gražinus jį kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nebuvo užkirstas kelias nei tolesnei bankroto bylos eigai, nei kreditoriams dalyvauti procese. Administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo klausimas perduotas iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui, kurio sprendimas nurodytu klausimu gali būti skundžiamas teismui (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 n, vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-229-381/2021). Todėl darytina išvada, kad apeliacinis procesas pagal kreditorių atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju (a) darbotvarkės klausimu panaikintas ir klausimas perduotas iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui, negalėjo būti pradėtas, nes nėra apeliacijos objekto (CPK 334 straipsnio 1 dalis), ir dėl to nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

22.       Atskiruoju skundu taip pat skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patenkintas nemokumo administratorės skundas dėl 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimo antruoju (b) darbotvarkės klausimu, kuriuo buvo patvirtinta nauja bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka, pagal kreditorės I. Ž. pateiktą pasiūlymą, panaikinimo. Kreditorė pasiūlė keisti nustatytą administravimo išlaidų mokėjimo eilę tokiu būdu: (1) einamųjų mokesčių mokėjimas pagal galiojančius įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, (2) administravimo išlaidų mokėjimas pagal jas pagrindžiančius dokumentus, (3) mokėjimas už bendrovės interesais atstovaujančių profesionalių teisininkų suteiktas juridines paslaugas ir mokėtinos sumos priteistinos iš bankroto administravimo išlaidų bankroto proceso metu,
(4) atlyginimo bankroto administratoriui mokėjimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad toks sprendimas iš esmės priimtas dviejų didžiausių kreditorių balsais ir ekonomiškai naudingas tiks jiems, sprendimą panaikino.

23.       Apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde iš esmės yra patvirtinama aukščiau paminėta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimą keisti administravimo išlaidų mokėjimų eiliškumą lėmė kreditorių I. Ž. ir S. K. siekis pagreitinti bylinėjimosi išlaidų, priteistų pastariesiems iš bendrovės teismo procesuose, išmokėjimą.

24.       Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą ir 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia, šių išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tokia nuostata nereiškia, jog kreditorių susirinkimui suteikta teisė nustatyti bet kokią administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką savo nuožiūra. Kreditorių susirinkimo funkcijų įgyvendinimas reglamentuojamas įstatymo normose, kurių aiškinimo ir taikymo praktiką formuoja teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-569/2014).

25.       Proporcingumo principas, taikomas paskirstant administravimo išlaidų atlyginimo naštą tarp įmonės kreditorių, įtvirtintas ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios nuostatą administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų); kai įmonė neturi lėšų ar jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šios teisės normos, pagal kurią bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto vienetą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. <…> Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-250/2012).

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, aplinkybę, kad UAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. sprendimas antruoju (b) darbotvarkės klausimu priimtas išimtinai dviejų iš dvidešimt septynių kreditorių naudai, iš esmės nepateikiant jokių motyvuotų paaiškinimų, sprendžia, kad tokiu būdu pakeitus administravimo išlaidų mokėjimo tvarką, kuri palies visus bendrovės kreditorius, buvo pažeisti proporcingumo ir kreditorių lygiateisiškumo principai. Pažymėtina, jog administratorius turi įgaliojimus įvertinti jam pateiktus duomenis ir savarankiškai priimti sprendimus dėl kreipimosi į teismą visais bankroto procese aktualiais klausimais, taip pat dėl procesų prieš įmonės skolininkus ar kreditorius inicijavimo bei jų palaikymo <…>. Tuo atveju, jeigu bankroto administratoriaus ir įmonės kreditorių pozicijos (nuomonės) dėl subjektinių teisių gynimo išsiskiria, įmonės kreditoriai turi teisę ginti savo teises kitais tokių teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikšti netiesioginius ieškinius įmonės skolininkams ar ieškinius administratoriui dėl žalos atlyginimo, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus administratoriaus atžvilgiu kreditorių susirinkimuose ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2014). Todėl atskirojo skundo argumentai dėl administratorės nepagrįstai teikiamų reikalavimų ir dėl to patiriamų bylinėjimosi išlaidų, kurie grindžiami tik emocinio pobūdžio deklaratyviais argumentais, savaime jokių aplinkybių dėl administratorės veiksmų neteisėtumo ir dėl to kylančio poreikio keisti administravimo išlaidų mokėjimo eilę bei tvarką nepatvirtina.

27.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Dumesta“ ir ko
2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju (a) darbotvarkės klausimu panaikintas ir klausimas perduotas iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui, negalėjo būti pradėtas, o pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo panaikintas BUAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju
(b) darbotvarkės klausimu, nėra, Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

29.       Atmetus kreditorių I. Ž. ir S. K. atskirąjį skundą, BUAB „Dumesta“ ir ko įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (sąskaitos už teisines paslaugas, SEPA mokėjimo nurodymo) nustatyta, kad bendrovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 400 Eur išlaidų. Prašoma priteisti suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį ir priteistina iš apeliantų (po 200 Eur iš kiekvieno) BUAB „Dumesta“ ir ko naudai.

        Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditorių atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutarties dalies, kuria BUAB „Dumesta“ ir ko 2021 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo sprendimas antruoju (a) darbotvarkės klausimu panaikintas ir klausimas perduotas iš naujo svarstyti bendrovės kreditorių susirinkimui.

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dumesta“ ir ko (juridinio asmens kodas 300028305) iš I. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme).

Teisėja Aldona Tilindienė