Administracinė byla Nr. A-858-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00160-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. M. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas F. K. M. su skundu (b. l. 7-10) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 14-IL-64 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. sausio 22 d. Marijampolės AVPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktais bei 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino jam išduotą leidimą Nr. 0003133 laikyti (nešiotis) ginklus. Šis atsakovo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Asmens sveikatos tikrinimo kortelėje yra gydytojo A. S. padarytas įrašas apie jam diagnozuotą (duomenys neskelbtini), tačiau šis sveikatos sutrikimas nėra įrašytas į Sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklą, sąrašą. Pažymėjo, kad psichiatrinėse ligoninėse jis nesigydė ir psichinėmis ligomis neserga. Pareiškėjo vertinimu, jis nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl gali turėti ginklą savigynai.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas negali ir neturi būti patenkintas.

Paaiškino, kad pareiškėjas turėjo Marijampolės AVPK jam išduotą leidimą ginklui savigynai – pistoletui IZH 71 H9mm Browning Nr. POM 8410. 2014 m. sausio 2 d. Marijampolės AVPK buvo gautas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) raštas. Atsižvelgus į rašte pateiktą informaciją, pareiškėjas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 64-IL-00016-e buvo pasiųstas per 1 mėnesį pasitikrinti sveikatos, tačiau per nustatytą laiką medicininės pažymos nepateikė. Todėl 2014 m. kovo 18 d. Marijampolės AVPK sprendimu Nr. 14-IL-64-00352-e leidimas ginklui buvo panaikintas. 2014 m. kovo 31 d. pareiškėjas pristatė viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Griškabūdžio ambulatorija“ asmens privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę su gydytojų komisijos pirmininko išvada, kad ginklą turėti gali, todėl 2014 balandžio 4 d. sprendimu jam buvo išduotas leidimas Nr. 0003133, galiojantis iki 2019 m. balandžio 4 d. 2014 m. gruodžio 5 d. vėl buvo gautas Departamento raštas „Dėl informacijos perdavimo“. Atsižvelgdamas į šiame rašte nurodytas aplinkybes, atsakovas 2014 m. gruodžio 29 d. raštu kreipėsi į UAB „Šakių psichikos sveikatos centrą“ dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo ligas. Ši įstaiga 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. R60-14 pranešė, jog F. K. M. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) bei nurodė, kad (duomenys neskelbtini) yra Sveikatos apsaugos ministerijos 2013 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-720 patvirtintų ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklą, sąraše. Pabrėžė, kad šias aplinkybes patvirtina ir VšĮ Kauno klinikos išduotas išrašas iš medicininių dokumentų. Gautos informacijos pagrindu, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo F. K. M. panaikintas išduotas leidimas ginklui Nr. 00031333.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu (b. l. 49-52) skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 11 punktais, 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punktu.

Vertinta, jog iš Departamento 2014 m. gruodžio 5 d. rašto „Dėl informacijos perdavimo“ matyti, kad Departamento pareigūnui tiesiogiai bendraujant su F. K. M., atvykusiu į Europos parlamento nario V. L. biurą Vilniuje, buvo nustatyti grėsmę keliantys rizikos veiksniai, susiję su jam savigynai išduoto ginklo turėjimu ir pasireiškiantys jo mėginimu priartėti prie Departamento pareigūnų saugomo asmens turint ginklą „IZH“, ryškiai išreikštu asmeniniu, personalizuotu nesavikritišku teisingumo, tiesos siekimu, pykčiu, didele tikimybe, jog susirūpinimą kelianti K. F. M. komunikacija tęsis ir gali peraugti į destruktyvų elgesį savęs ir aplinkinių atžvilgiu, jei nebus imtasi tinkamų prevencijos priemonių. Rašte akcentuota, jog minėti rizikos veiksniai taip pat signalizuoja apie didesnę psichosocialinės žalos pačiam F. K. M. tikimybę. 2014 m. sausio 2 d. pakartotiniame Departamento rašte taip pat buvo pabrėžta, kad įvardinti rizikos veiksniai taip pat signalizuoja ir apie galimą F. K. M. smurtinio elgesio, kito destruktyvaus elgesio riziką.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014 ir 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 pateiktu teisės aiškinimu, nurodė, kad analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš Departamento gauti duomenys patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudarė teisėtą bei pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai pripažinti, kad pareiškėjas savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.). Beje, šią aplinkybę pagrindžia ir byloje esantys medicininio pobūdžio objektyvūs duomenys, kurie sudarė atsakovui pagrindą panaikinti pareiškėjui leidimą ginklui ir kitu Įstatyme nustatytu savarankišku pagrindu.

Teismas taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, kad tokių sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybę laikyti ir nešioti ginklą, jis neturi, tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės VšĮ Kauno klinikų išrašas iš medicininių dokumentų, taip pat UAB „Šakių sveikatos psichikos centro“ 2015 m. sausio 6 d. pažyma Nr. R60-14, gauta atsakant į atsakovo 2014 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 64-S-9292, patvirtina, kad pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini).

GŠKĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu teisės aktu yra Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtintų Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašas (toliau ir – Sąrašas). Sąrašo (duomenys neskelbtini) punkte yra nurodyti (duomenys neskelbtini), prie kurių pagal „TLK-10-AM sisteminis ligų sąrašas“ priskiria ir pareiškėjui diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Tai, be kita ko, yra nurodyta ir paminėtoje UAB Šakių sveikatos psichikos centro“ 2015 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. R60-14. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas pagrįstai konstatavo, kad F. K. M. serga liga, trukdančia tinkamai elgtis su ginklu ir tai buvo imperatyvus savarankiškas pagrindas (GŠKĮ 17 str. 1 d. 3 punktas) nuspręsti, kad šis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo ir ginčijamam sprendimui priimti.

Įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visumą, teismas priėjo išvadą, jog atsakovas, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę bei siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, ginčijamas sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Atsakovo sprendimas panaikinti leidimą ginklui pagrįstas ir proporcingas, todėl pagrindo tenkinti skundą nėra.

III.

Pareiškėjas F. K. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56-57), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. grąžinti jam ginklą ir iš kaltų priteisti jam materialinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė dėl bylinėjimosi – 2 100 Eur.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Šakių psichiatro Marijampolės AVPK nusiųstas raštas, nuo kurio visa ši situacija ir prasidėjo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 30 d. iki kovo 12 d. gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose ir jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra melas. Pareiškėjas niekada ir niekur nėra gydęsis dėl (duomenys neskelbtini). Ieškodamas teisybės pareiškėjas savo automobiliu važinėjo pas psichiatrus visoje Lietuvoje, dėl ko jo mašina sugedo nepataisomai, ją teko atiduoti į metalo laužą.

2) Departamento raštas, kad pareiškėjas sukėlė įtarimą mėgindamas priartėti prie saugomo asmens turėdamas ginklą taip pat netiesa. Atvykęs į V. L. biurą pareiškėjas jame buvusiam asmeniui parodė, kad lagamine turi išardytą ginklą ir nori jį kartu su lagaminu palikti apsaugai. Daugiau jokių veiksmų pareiškėjas neatliko. Po to pareiškėjas su apsauginiu jis nuėjo iki pareiškėjo mašinos, ten jis kokiu tikslu atvyko į V. L. biurą, t. y., kad nori sužinoti apie pusbrolio partizano žūtį. Apsauginis pareiškėjui nurodė, kad jis turi kreiptis į Seimo narį A..

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 71-72, 73-74) nurodo, kad naikinti ar keisti 2015 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo pareiškėjo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir pirmosios instancijos teismo išnagrinėtas skundas. Papildomas prašymas priteisti 2 100 Eur žalą grindžiamas deklaratyviais teiginiais, nepagrįstas įrodymais, patvirtinančias jo turėtas išlaidas ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp, jo nuomone, neteisėtų pareigūnų veiksmų. Siekdamas išvengti bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas turėjo teisę kreiptis dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjas ginčija Marijampolės AVPK 2015 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. 14-IL-64, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas Nr. 00031333 laikyti (nešiotis) ginklus.

Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

GŠKĮ 40 straipsnis numato pagrindus panaikinti leidimus nešiotis ir laikyti ginklus bei šaudmenis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktai numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatytoms sąlygoms (5 punktas), taip pat kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (10 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – Taisyklės) 92.3 punkte. Šių Taisyklių 93 punkte taip pat nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos išrašas iš medicininių dokumentų A-3637508 (b.l. 35-36), UAB Šakių psichikos sveikatos centro 2015 01 06 pažyma Nr. R60-14 (b.l. 37), Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės išrašas iš medicininių dokumentų Nr. K6-4720 (b.l. 80) – patvirtina, kad pareiškėjui 2009 metais diagnozuotas ir 2014 metais patvirtintas (duomenys neskelbtini).

Nors pareiškėjas neigia turintis tokį (duomenys neskelbtini) ir teigia niekada nesigydęs psichikos sveikatos įstaigose, kolegija neturi pagrindo abejoti trijų skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų pateikta informacija apie pareiškėjo sveikatos būklę. Todėl konstatuotina, kad byloje įrodyta jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini).

GŠKĮ 17 straipsnio 2 dalis nustato, kad ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tokiu teisės aktu yra Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr.221 patvirtintų Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašas (toliau tekste - Sąrašas). Šio Sąrašo (duomenys neskelbtini) punkte (2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija) yra nurodyti (duomenys neskelbtini), prie kurių pagal „TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą“ priskiriamas ir pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas serga liga, trukdančia tinkamai elgtis su ginklu ir tai yra imperatyvus bei savarankiškas pagrindas (GŠKĮ 17 str. 1 d. 3 punktas) nuspręsti, kad šis asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjo šioje byloje ginčijamas sprendimas yra grindžiamas ir kitu pagrindu, t.y. GŠKĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuris numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. sausio 2d. bei 2014m. gruodžio 5 d. raštai „Dėl informacijos perdavimo“ (b.l. 26-27, 32-33) kurie patvirtina, kad departamento pareigūnui tiesiogiai bendraujant su pareiškėju, atvykusiu į Europos parlamento nario V. L. biurą Vilniuje, buvo nustatyti grėsmę keliantys rizikos veiksniai, susiję su jam savigynai išduoto ginklo turėjimu ir pasireiškiantys jo mėginimu priartėti prie Departamento pareigūnų saugomo asmens turint ginklą „IZH“, ryškiai išreikštu asmeniniu, personalizuotu nesavikritišku teisingumo, tiesos siekimu, pykčiu, didele tikimybe, jog susirūpinimą kelianti pareiškėjo komunikacija tęsis ir gali peraugti į destruktyvų elgesį savęs ir aplinkinių atžvilgiu, jei nebus imtasi tinkamų prevencijos priemonių. Raštuose akcentuota, jog minėti rizikos veiksniai taip pat signalizuoja apie didesnę psichosocialinės žalos pačiam pareiškėjui tikimybę, nurodyta, kad įvardinti rizikos veiksniai taip pat signalizuoja ir apie galimą pareiškėjo smurtinio elgesio, kito destruktyvaus elgesio riziką.

Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis bei tuo pačiu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais, įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. ( Konstitucinio teismo 2013 sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009).

Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į tuos teisinis gėrius, kuriuos saugo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, kolegijos vertinimu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju iš Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos gauti duomenys patvirtino teisiškai reikšmingas aplinkybes bei sudarė teisėtą bei pakankamą pagrindą atsakovui pagrįstai pripažinti, kad pareiškėjas savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2015 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. 14-IL-64 panaikino pareiškėjo turėtą leidimas Nr. 00031333 laikyti (nešiotis) ginklus.

Įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą, apeliacinio skundo argumentus bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

F. K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                                Laimutis Alechnavičius

                                                                                                                              Artūras Drigotas

                                                                                                                              Dalia Višinskienė