Civilinė byla Nr. e2A-518-254/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02874-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.3.1.20; 3.3.3.10.1.
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Kukalio,
rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „Būsto valda“, Kauno miesto savivaldybei, S. G., R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Š., N. P., Ž. U., I. V.-K., A. G., E. G., D. P., A. G., A. M., J. B.-L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. K., E. L. (K.), G. M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“ dėl investicijų (kredito) perskaičiavimo ir paskirstymo, piniginių lėšų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. pakeisti 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449, sudarytos tarp kredito gavėjų (bendraskolių), atstovaujamų administratoriaus UAB „Būsto valda“, ir AB „Swedbank“, Priedą Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, padidinant butų savininkams tenkančią kredito dalį atitinkamai butams, kurių numeriai: Nr. 1 - 743,61 Eur, Nr. 2 - 780,63 Eur, Nr. 3 - 651,33 Eur, Nr. 4 - 959,97 Eur, Nr. 5 - 745,70 Eur, Nr. 6 - 776,98 Eur, Nr. 7 - 646,29 Eur, Nr. 8 - 962,57 Eur, Nr. 9 - 751,43 Eur, Nr. 10 - 778,54 Eur, Nr. 11 - 645,60 Eur, Nr. 12 - 957,53 Eur, Nr. 13 - 721,37 Eur, Nr. 14 - 784,62 Eur, Nr. 15 - 647,16, Eur Nr. 16 - 968,66 Eur, Nr. 17 - 971,09 Eur, Nr. 18 - 651,68 Eur, Nr. 19 - 775,76 Eur, Nr. 20 - 752,65 Eur, Nr. 21 - 967,61 Eur, Nr. 22 - 655,16 Eur, Nr. 23 - 772,63 Eur, Nr. 24 - 732,66 Eur, Nr. 25 - 971,78 Eur, Nr. 25 - 650,64 Eur, Nr. 26 - 764,98 Eur, Nr. 27 - 740,48 Eur, Nr. 28 - 971,78 Eur, Nr. 29 - 662,28 Eur, Nr. 30 - 769,50 Eur, Nr. 31 - 750,21 Eur, suma;
1.2. sumažinant ieškovei, priklausančioms negyvenamosios patalpoms – rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu K. B. g. 90, tenkančią kredito dalį 25 082,88 Eur suma;
1.3. priteisti iš atsakovės AB „Swedbank“ ieškovei, pagal 2015 m. spalio 21 d. kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 iki 2019 m. sausio 14 d. sumokėtas įmokas ir palūkanas, kurių bendra suma 3 106,66 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. spalio 25 d. mirus sutuoktiniui E. R. R. priėmė jo palikimą ir paveldėjo negyvenamąsias patalpas – 91,97 kv. m. rūsį, esantį daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – rūsys). Šiame daugiabučiame name be ieškovei priklausančio rūsio yra įregistruotos dar 32 gyvenamosios paskirties patalpos – butai. UAB „Projektų rengimo centras“ 2014 m. birželio 12 d. parengė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (toliau – planas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė atsakovė UAB „Būsto valda“ (toliau – administratorė) organizavo visų daugiabučio namo patalpų savininkų balsavimą raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, projekto finansavimo bei kitų būtinų klausimų šiam projektui įgyvendinti, patvirtinimo. Už namo atnaujinimą (modernizavimą) balsavo 22 buto savininkai, todėl sprendimas vykdyti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą) buvo priimtas. Ieškovės sutuoktinis E. R. R. minėtame procese nedalyvavo, nebuvo apie jį informuotas. Dėl daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) administratorė, atstovaudama visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakove AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 21 d. sudarė kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 (toliau – kredito sutartis). Pagal kredito sutarties priedą Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, ieškovei tenkanti mokėti kredito dalis sudaro 25 082,88 Eur. Mano, kad plane ir vėliau kredito sutartyje jai nustatyta pareiga mokėti dalį daugiabučio namo renovacijos išlaidų yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, todėl turėtų būti perskaičiuota. Rūsyje niekuomet nebuvo šildymo sistemos, karšto vandens, fasadinių sienų, balkonų, langų. Jai priklausančios rūsio patalpos visiškai autonomiškos, į jas patenkama per atskirą įėjimą, todėl nesinaudojama daugiabučio namo laiptinėmis ar kitomis bendrojo naudojimo patalpomis. Dėl viso to, rūsys neatitinka patalpoms, kurios galėtų būti įtraukiamos į daugiabučio namo naudingą plotą, keliamų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties, rūsio plotas negali ir neturi būti įskaičiuojamas į bendrą daugiabučio namo patalpų naudingą plotą. Be to, tiek ji, tiek ir jai priklausantis rūsys, neturi ir neturės visiškai jokios naudos iš daugiabučiam namui atlikto atnaujinimo (modernizavimo), t. y. ji niekaip nepasinaudos atnaujinimo (modernizavimo) metu sukurta nauda, priešingai nei daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai (atsakovai), nes nei viena iš daugiabučio namo energijos efektyvumą didinančių priemonių teigiamai neįtakos rūsio patalpų. Būtų neteisinga ir nesąžininga jai prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagal planą ir kredito sutartį. Dėl šių priežasčių kredito sutarties priedu Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“ jai priskirtas 25 082,88 Eur kreditas apskaičiuotas netinkamai ir nepagrįstai, turi būti paskirstytas išimtinai daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams atsakovams. Ieškovei taip pat iš atsakovės AB „Swedbank“ turėtų būti priteista jau sumokėta kredito ir palūkanų suma.
3. Atsakovė administratorė UAB „Būsto valda“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovės suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai iš esmės yra nukreipti į daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkus, išimtinai kuriems (jeigu patikslintas ieškinys būtų patenkintas) tektų pareiga padengti didesnę AB „Swedbank“ suteikto kredito dalį. Todėl ji, kaip daugiabučio namo administratorė, neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi. Kartu pažymėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis rūsys viešame registre yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kuris negali būti tapatinamas su butų priklausiniais (rūsiais/ sandėliukais), kurie yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes neatskiriamai su jais susiję. Požeminėje pastato dalyje (t. y. rūsyje) esančios negyvenamosios paskirties patalpos, esančios gyvenamosios paskirties pastate, naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma. Apskaičiuojant negyvenamosios patalpos bendrą plotą, į šį plotą turėtų būti įskaičiuojami rūsio, sandėliavimo, taip pat kitų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastato požeminėje dalyje, plotai, jeigu šios negyvenamosios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Ieškovei pagrįstai ir teisėtai priskaičiavo bei paskirstė investicijų (kredito) dalis tokia pat tvarka, kaip ir visiems kitiems daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams.
4. Atsakovė AB „Swedbank“ su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad daugiabučio namo administratorė tinkamai paskaičiavo ir paskirstė investicijas (kreditą) butų ir kitų patalpų savininkams, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balsų dauguma, teisėtai jas patvirtino. Pažymėjo, kad bankas iš esmės neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nes tikrasis ginčas yra kilęs tarp ieškovės ir kitų atsakovų, t. y. daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų, kadangi į juos nukreiptas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas. Tuo atveju, jeigu būtų perskaičiuotos ir padidintos investicijų (kredito) sumos daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams, tai turėtų tiesioginės įtakos tik minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, nes iš esmės padidėtų jų grąžinamos kredito ir mokamų palūkanų sumos.
5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso du butai, t. y. butas Nr. 22 ir butas Nr. 25. Ieškovė, mirus jos sutuoktiniui, paveldėjo daugiabučiame name esančias negyvenamąsias patalpas – rūsį. Pagal UAB „Projektų rengimo centras“ 2014 m. birželio 12 d. parengtą planą, daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtos investicijos buvo paskirstytos iš viso 33 objektams (32 butams ir 1 rūsiui). UAB „Būsto valda“, atstovaudama visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakove AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią ir ieškovei kyla pareiga mėnesinėmis įmokomis grąžinti rūsiui tenkančią kredito dalį. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas sumažinti jai tenkančią grąžinti kredito dalį, ją perkeliant išimtinai daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams. Vien tai, kad ieškovei priklausančių rūsio patalpų paskirtis yra negyvenamoji, savaime neeliminuoja jos prievolės prisidėti prie visų išlaidų, skirtų daugiabučiam namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, taip pat ir atnaujinti (modernizuoti), jų būtiniems pagerinimams atlikti. Todėl ieškovės turimų rūsio patalpų naudingasis plotas priskirtinas ir turi būti įskaičiuojamas į daugiabučio namo bendrąjį naudingąjį plotą, nustatytą pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis.
6. Atsakovai S. G., N. P., G. Š., A. J., V. V., E. G., A. G., J. B.-L., Z. M., G. M., J. B., G. G., L. K., R. Ž., D. P., I. V.-K., R. V., R. M., A. R., R. Z. ir Ž. U. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad dauguma daugiabučio namo patalpų savininkų pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, todėl tam skirto kredito paskirstymas visiems savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui yra teisingas. Visiškai nesvarbu, kad ieškovei priklauso ne gyvenamosios paskirties, bet rūsio patalpos, nes nei Lietuvos Respublikos CK 4.82 str., nei kasacinės instancijos teismo praktika, tam jokių išimčių nenumato. Ieškovės patikslinto ieškinio tenkinimas tiesiogiai pažeistų jų teises, nes pritardami daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, visi namo gyventojai tiksliai žinojo, kokios bus jų išlaidos, o perskaičiavus ieškovei tenkančią kredito dalį, jų išlaidos žymiai padidėtų. Tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
7. Atsakovai M. B., I. B., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., A. G., A. M., D. K., E. Z., V. M., M. R., R. B., D. N., E. K. ir E. L. (K.) ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas tik dėl to, ar negyvenamosios paskirties ginčo rūsio patalpos, kurios yra įregistruotos kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, pagrįstai/ nepagrįstai buvo įtrauktos skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449 pagrindu AB „Swedbank“ suteiktą kreditą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia turimos ginčo patalpos (t. y. rūsio) techniniais ypatumais – kad tai negyvenamosios paskirties patalpa, negavusi jokios tiesioginės naudos iš daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Nustatė, kad daugiabučio namo savininkai, balsuodami raštu, balsų dauguma nusprendė pritarti UAB „Projektų rengimo centras“ parengtam planui dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Šios faktinės aplinkybės ieškovė neginčijo. Jos atstovas advokato padėjėjas V. K. teismo pasėdžio metu tiesiogiai pripažino, kad tuometinio rūsio patalpos savininko E. R. R. nepritarimas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) nėra reikšmingas, nes dauguma daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų priėmė priešingą sprendimą. Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad yra galiojantis ir sukuriantis teisines pasekmes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raštu metu priimtas sprendimas, kad visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykiui). Ieškovė patikslintu ieškiniu neginčijo nei 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 199 priimtų nutarimų, nei vėlesnių sprendimų dėl kredito sutarties su AB „Swedbank“ sudarymu. Svarbia faktine aplinkybe laikė tai, kad ginčo daugiabučiame name yra 33 savarankiški nekilnojamojo turto objektai – 32 gyvenamosios paskirties patalpos (butai) bei 1 negyvenamosios paskirties patalpa (ginčo rūsys). Visi šie 33 nekilnojamojo turto objektai laisvai dalyvauja civilinėje apyvartoje, yra nepriklausomi vienas nuo kito, kiekvienas iš jų gali būti perleistas bet kuriam kitam trečiajam asmeniui. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad ieškovei priklausantis ginčo rūsys yra savarankiškas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio. Ieškovei priklausantis rūsys nėra antraeilis daiktas, t. y. kažkurio iš daugiabučiame name esančio buto (ar kitos patalpos) priklausinys, su kuriuo rūsys būtų tiesiogiai susijęs – jokios kitokios patalpos daugiabučiame name ieškovei nepriklauso. Todėl rūsys pagrįstai buvo įtrauktas skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. kredito sutarties pagrindu AB „Swedbank“ suteiktą kreditą. Nebuvo reikšminga, kad ginčo rūsio funkcinė paskirtis negyvenamoji, taip pat kad jame nėra gyvenamajai patalpai būdingų elementų – šildymo sistemos, kašto vandens sistemos, nuotekų sistemos ir pan. Negyvenamosios paskirties patalpai tokie elementai nėra būtini ir reikalingi, o keičiant rūsio paskirtį (pvz. į komercinę), tokie elementai nesunkiai gali būti įrengti, nes remiantis 2020 m. spalio 28 d. Statinio apžiūros akte užfiksuota informacija tam yra visos techninės sąlygos ir galimybės.
10. Ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad atsakovė AB „Swedbank“, atsižvelgdama į jai priklausančio rūsio plotą (91,97 kv. m.) neteisingai apskaičiavo jai tenkančią grąžinti kredito, panaudoto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), dalį. Laikė teisinga ieškovei priklausančią grąžinti kredito, panaudoto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), 25 082,88 Eur dalį (po valstybės paramos suteikimo – 15192,11 Eur). Kiti proceso dalyvių nurodyti motyvai/ argumentai neturėjo faktinės ir teisinės reikšmės kilusio ginčo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė. Pripažinus nepagrįstu pagrindinį ieškovės reikalavimą, netenkino reikalavimo priteisti iš AB „Swedbank“ iki 2019 m. sausio 14 d. sumokėtas įmokas ir palūkanas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė V. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės rūsys teisingai buvo įtrauktas į investicinį planą skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas. Investicinio plano rengimą, jo tikslus ir uždavinius reglamentuoja Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677. Vadovaujantis aprašo 14 punktu, investiciniu planu privalo būti užtikrinta investicijų grąža padengiant ją sutaupytos šiluminės energijos (kuro) verte. Ieškovės atveju tokie rezultatai nebuvo pasiekti, kadangi ieškovei nuosavybės teise priklausantis rūsys neturi šildymo sistemos (nešildomas, nėra įrengti radiatoriai); karšto ir šalto vandens tinklų (nėra vandens tiekimo tinklų ir prisijungimo taškų); nuotekų tinklų (nėra nuotekų tinklų ir tinklų prisijungimo taškų); elektros; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų. Be to, namo atnaujinimo (modernizavimo) metu rūsio langai (6 vnt.) nebuvo pakeisti. Modernizavimo programos priedo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai 1 punkto lentelėje matyti energijos efektyvumą didinančių priemonių sąrašas: 1. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas – minėta rūsio patalpos neturi šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų. 2. ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas – rūsio patalpos neturi ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų. 3. stogo šiltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo šlaitinio stogo įrengimas (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir (ar) perdangos po vėdinama šlaitinio stogo pastoge šiltinimas, ir (ar) laiptų į statomo naujo šlaitinio stogo pastogę įrengimas energinį efektyvumą didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumą didinančių priemonių elementai – rūsio patalpos nėra šildomos. Jeigu atliekami darbai būtų susiję su stogo remonto darbais, tokiu atveju ieškovės pareiga prisidėti atsirastų, nes tokiu atveju būtų tvarkomas bendrojo naudojimo objektas, o šiuo atveju stogo šiltinimo darbais yra didinamas namo energetinis efektyvumas, dėl ko ieškovė naudos negaus, nes jos rūsio patalpos nešildomos. 4. fasado sienų (taip pat ir cokolio) šiltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą ir nuogrindos sutvarkymą – rūsio patalpos nėra šildomos. Šia priemone yra didinamas namo energetinis efektyvumas, tačiau nesant galimybių šildyti rūsio patalpų šios priemonės įgyvendinimas neturi jokio efekto ieškovei. 5. balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą – rūsio patalpos neturi balkonų/langų. 6. laiptinių lauko durų ir tambūro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams – patalpos neturi patekimo į bendrojo naudojimo laiptines, nes turi atskirą patekimą iš lauko, nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis. 7. butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus – rūsio patalpos langai atliekant renovavimo darbus nebuvo pakeisti, todėl ši priemonė apskritai nebuvo įgyvendinta. 8. rūsio perdangos šiltinimas – rūsio patalpos nėra šildomos. Ši priemonė yra skirta patalpų (butų) esančių virš rūsio efektyvumo didinimui, todėl neturi jokios įtakos rūsio patalpoms. Iš visų išvardintų priemonių įgyvendinimo name rūsio patalpos/ ieškovė neturi jokios naudos ir/ arba negali tokia nauda pasinaudoti. Nurodo, kad į rūsį patenkama per atskirą įėjimą tiesiai iš lauko, todėl rūsio aptarnavimui nėra naudojama bendro naudojimo patalpa – namo laiptinė. Kadangi ieškovei priklausantis rūsys yra nešildomas, tai investicijų grąža nebus padengta sutaupytos šiluminės energijos (kuro) verte, nes šiluminės energijos naudojimo išlaidų ieškovė nepatiria. Ieškovė, skirtingai nei kiti namo butų savininkai, nepatirs jokios ekonominės naudos, o jos rūsio patalpos netaps energetiškai efektyvesnės. Visos namo energetinį efektyvumą didinančios priemonės yra skirtos namo butų ir kitų patalpų, esančių virš namo rūsio, efektyvumui didinti. Investicinio plano priemonėmis siekiama izoliuoti tik tuos butus ir patalpas, kurios yra virš daugiabučio namo rūsio patalpų. Rūsio patalpų perdanga yra įrengiama ir apšildoma tarp rūsio ir pirmo aukšto butų ir patalpų, taip siekiant, kad šaltis kylantis iš nešildomų rūsio patalpų būtų izoliuotas ir neprasiskverbtų į pirmojo aukšto butus ir kitas patalpas. Investiciniu planu nėra sprendžiami rūsio patalpų energetinio efektyvumo didinimo klausimai. Tokiu būdu ieškovė yra aiškiai nelygiavertėje padėtyje, o tai neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Be to neteisinga, kad ieškovė moka už atliktą atnaujinimą (modernizavimą) daugiausiai iš visų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų.
11.2. Teismo cituotų bylų ir nagrinėjamoje byloje keliami klausimai ir faktinė situacija yra skirtinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 ginčą analizavo tik ta apimtimi ar vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima buto savininkui nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas, kaip antraeilius daiktus. Teismas neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės rūsio ypatybėmis. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovei priklausančios rūsio patalpos yra savarankiškas civilinės apyvartos objektas negali lemti tokių patalpų automatinio priskyrimo kitoms patalpos, kurios trauktinos į investicinį planą. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad rūsys neatitinka patalpoms keliamų reikalavimų, kurios galėtų būti įtraukiamos į namo naudingąjį plotą. Namo butų ir kitų patalpų savininkai dauguma nusprendė, kad investicijas turės prievolę apmokėti tik įmokamas apskaičiuotas pagal buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykį. Ieškovės rūsio patalpos neturi naudingojo ploto (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.11, 6.13 punktai).
11.3. Neteisinga, kad ieškovės rūsio patalpos į investicinį planą yra įtraukiamos, tačiau butams priskirti neregistruoti rūsiai neįtraukiami. Tai reiškia, kad vienu atveju iš esmės funkciškai tokių pačių patalpų (daiktams pasidėti, sandėliuoti) plotas buvo įtrauktas, o kitu – ne, nepaisant, kad ieškovės rūsio patalpos yra teisiškai įregistruotos kaip savarankiškas turtinis vienetas, o kitos rūsio patalpos priskirtos prie buto kaip antraeiliai daiktai. Patalpos teisinis rėžimas negali būti pagrindas taikyti dvigubus standartus. Teismas turėjo įvertinti namo konstrukcinius ypatumus, vieno ar kelių bendraturčių (ne)galėjimą naudotis (nesinaudojimas) atitinkamais bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiais objektais, turėjimą nuosavybės teise tam tikrus požymius atitinkančių patalpų ir pan.
11.4. Teismas neapgrįstai nurodė, kad ieškovė neginčija namo butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raštu metu priimto sprendimo. Šis sprendimas nesukėlė ieškovei teisinių padarinių ir neturėjo įtakos jos teisėms ir pareigoms. Ieškovės pareiga mokėti įmokas kilo namo administratorei ieškovės vardu sudarius kredito sutartį, kurią byloje ir ginčija. Ieškovės pareikštas reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimams tenkinti neturi įtakos teismo nurodymas, kad ieškovės sutuoktinis E. R. R. žinojo apie namo renovaciją ir investicinį projektą, tai grindžiant 2015 m. birželio 11 d. sutikimu. Byloje nustatyta, kad E. R. R. informacija (pranešimai) apie namo renovacijos procesus, įskaitant balsavimus, buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), nors šiame name E. R. R. neturėjo gyvenamojo būsto, o tik rūsio patalas be adreso. Todėl priešingai nei nurodė teismas, informavimo apie namo renovaciją procedūras administratorė vykdė netinkamai ir neužtikrino, kad E. R. R. tokia informacija pasiektų. Be to, 2015 m. birželio 11 d. sutikimas išduotas garažų bendrijos, kaip juridinio asmens, o ne E. R. R., kaip namo rūsio patalpų savininko, vardu.
12. Atsiliepimu į ieškovės V. R. apeliacinį skundą, atsakovė „Swedbank“, AB, prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas pakeisti kredito sutarties priedą padidinant butų savininkams tenkančią kredito dalį, neįtraukiant ieškovės nuosavybės teise turimos negyvenamosios patalpos, kadangi keičiant kredito sutartį reikalinga ne vienos, o visų kredito sutarties šalių (įskaitant ir ieškovės) valia. Vien techninis kredito sutarties sąlygų pakeitimo parengimas, tokio pakeitimo nepasirašius visoms kredito sutarties šalims nei vienai iš kredito sutarties šalių, įskaitant ir ieškovę, nesukels jokių teisių ir pareigų. Kadangi vienašališkas kredito sutarties sąlygų pakeitimas galimas tik kredito sutarties ir įstatymų nustatytais atvejais (šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno nei kito varianto), ieškovės reikalavimai netenkintini. Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ginčo daugiabučio namo administratorė paskaičiavo tiek kaupiamojo įnašo daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, tiek investicijų ir kredito dalies paskirstymą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, remiantis CK 4.85 straipsniu, jį patvirtino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Pažymi, kad ieškovė nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo procedūros.
12.2. Teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Iš 2014 m. spalio 24 d. ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 199 matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 5 darbotvarkės klausimu pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui, patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo mėnesinę įmoką, kredito aptarnavimo mokestį, didžiausią mėnesinę įmoką, patvirtino kreditavimo sutarties sąlygas ir paskirstė investicijas ir kreditą butų ir kitų patalpų savininkams. Ieškovė neginčijo minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimų, todėl jie yra teisėti, galiojantys ir sukeliantys pareigas. Svarbia faktine aplinkybe laiko tai, kad daugiabučiame name yra 33 savarankiški nekilnojamojo turto objektai - 32 gyvenamosios paskirties patalpos - butai, ir 1 negyvenamosios paskirties patalpa - ginčo rūsys. Visi šie 33 nekilnojamojo turto objektai laisvai dalyvauja civilinėje apyvartoje, yra nepriklausomi vienas nuo kito. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui yra reikšmingi išaiškinimai, suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurie papildyti naujais išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei priklausantis ginčo rūsys yra savarankiškas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio. Ieškovei priklausantis rūsys nėra antraeilis daiktas. Todėl rūsys pagrįstai buvo įtrauktas skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449 pagrindu AB „Swedbank“ suteikė kreditą.
13. Atsiliepimu į ieškovės V. R. apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma pozicija. Apeliantė yra namo bendrasavininkė, kuriai tenka pareiga išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus, neabejotinai tenka pareiga apmokėti su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu susijusias išlaidas. Tokia apeliantės pareiga yra nustatyta teisės aktuose ir suformuotoje kasacinėje teismų praktikoje. Namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma išreiškė savo valią renovacijos klausimais, sutiko su namo atnaujinimo (modernizavimo) atlikimu. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniuose užfiksuota, kad visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Taigi priimtas daugumos sprendimas suformavo ir sukėlė pareigą visiems namo bendrasavininkams (butų ir kitų patalpų savininkams).
13.2. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009 nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Mano, kad apeliantė privalo apmokėti su namo modernizavimu (atnaujinimu) susijusias išlaidas (kreditą), nepaisant to, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra negyvenamosios paskirties. Namo atnaujinimo (modernizavimo) metu pagerinimai atliekami viso daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, tačiau ši byla nėra panaši savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamos bylos ginčo situaciją. Minėtoje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija prašė pakeisti su banku sudarytos kredito sutarties priedą, kuriame paskirstytos butų mokėtinos sumos, remiantis butų plotais, neįtraukiant rūsių plotų, ir atitinkamai padidinti ar sumažinti kai kuriems butams nustatytas mokėtinas sumas. Kasacinis teismas konstatavo, kad buto savininkams nuosavybės teise priklausantys rūsiai (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis, o atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų kai kurių butų naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsio plotą. Nors šios patalpos yra savarankiški daiktai, tačiau nėra savarankiški nuosavybės teisinių santykių objektai: tai yra antraeiliai daiktai - buto priklausiniai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję. Nagrinėjamoje byloje apeliantės rūsys viešame registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris negali būti tapatinamas su butų priklausiniais (rūsiais), kurie yra antraeiliai daiktai.
13.3. Nurodo, kad siekdamas gauti oficialią nuomonę dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių išlaidų, įskaitant ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidų paskirstymą bei butų ir kitų patalpų naudingojo ploto apskaičiavimą, išaiškinimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau –AM) bei Lietuvos Respublikos žemės ūko aplinkos ministeriją (toliau –ŽŪM), kurie yra pateikti byloje. AM atsakyme pažymėta, jog LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti visas išlaidas proporcingai savo daliai. ŽŪM rašte nurodė, pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153.3.2. papunktį požeminėje pastato dalyje (pvz. rūsyje) esančios gyvenamosios paskirties pastate, naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma. ŽŪM nuomone, apskaičiuojant negyvenamosios patalpos bendrą plotą, į šį plotą turėtų būti įskaičiuojami rūsio, sandėliavimo, taip pat kitų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastato požeminėje dalyje, plotai, jeigu šios negyvenamosios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo kadastro objektai.
13.4. Teismas teisingai nurodė, kad nėra reikšminga rūsio negyvenamosios patalpos funkcinė paskirtis, taip pat, kad joje nėra gyvenamajai patalpai būdingų elementų – šildymo sistemos, karšto vandens sistemos, nuotekų sistemos ir pan. Teismas pagrįstai konstatavo, kad statybų procesus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tokie elementai nesunkiai gali būti įrengti.
14. Atsiliepimu į ieškovės V. R. apeliacinį skundą, atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai įtraukė ginčo rūsio patalpas į investicijų planą, nes ginčo namo atnaujinimas (modernizavimas) neturėjo teigiamos įtakos apeliantės ginčo rūsio patalpoms ir ji nesinaudoja nei viena efektyvumą didinančia priemone. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai, balsuodami raštu, balsų dauguma nusprendė pritarti investicijų planui, kuris yra galiojantis ir sukuriantis ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams teisines pasekmes, o visas su investicinio plano įgyvendinimu susijusias išlaidas privalo apmokėti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Viešajame registre užregistruota 91,97 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa rūsys, priklausantis apeliantei. Nors VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad ginčo patalpų paskirtis yra negyvenamoji, tačiau tai savaime neeliminuoja apeliantės prievolės prisidėti prie visų išlaidų skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Apeliantei atsirandanti prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas kildinama iš bendrųjų poreikių ir bendrųjų pareigų, vien dėl nekilnojamojo daikto, kuriame yra jai priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos, specifikos (daugiabutis namas). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
14.2. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad į investicinį planą turėjo būti įtraukti ir prie ginčo name esančių butų priskirti rūsiai. Pagal kasacinio teismo praktiką buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, apeliantei nuosavybės teise priklausantis ginčo rūsio patalpos yra savarankiškas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio. Ginčo rūsio patalpos nėra antraeilis daiktas, todėl pagrįstai įtrauktos į investicinį projektą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką pagrįstai pasisakė, kad nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus nėra reikšminga aplinkybė, kad rūsio funkcinė paskirtis yra negyvenamoji ir kad jame nėra gyvenamajai patalpai būdingų elementų (šildymo sistemos, karšto vandens sistemos, nuotekų sistemos ir kita).
15. Atsiliepimu į ieškovės V. R. apeliacinį skundą, atsakovai daugiabučio namo savininkai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nurodo, kad investicijų planui bei kitiems klausimams pritarė namo patalpų savininkų dauguma. Namo investicijų plane ir kredito sutartyje nurodytas projekto įgyvendinimo išlaidų paskirstymas savininkams, tarp jų ir ieškovei, yra teisingas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl nėra pagrindo perskirstyti savininkams tenkančias kredito ir investicijų dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Apeliantei name priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, kurios viešame registre įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Taigi apeliantei, kaip ginčo patalpų savininkei, kyla pareiga prisidėti prie visų namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo išlaidų. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantei nuosavybės teise priklausantis rūsys yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio ūkio, šios rūsio patalpos nėra antraeilis daiktas, todėl neabejotinai pagrįstai įtrauktas į investicinį projektą. Nors apeliantei priklausančios patalpos yra negyvenamosios paskirties, tai neeliminuoja ir nepanaikina apeliantės pareigos prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Apeliantė, kaip viena iš namo bendrasavininkių, privalo apmokėti ir visas jai tenkančias su namo atnaujinimu (modernizavimu) susijusias išlaidas. Tenkinus apeliantės reikalavimus, būtų pažeisti namo bendraturčių turtiniai interesai, kuriems padidėtų tenkančios projekto įgyvendinimo išlaidos. Pritardami investicijų planui, turėjo lūkestį, kad renovacijos išlaidos neviršys sumų, nurodytų investicijų plane. Išlaidų perskirstymas, padidinant išlaidas kitiems namo butų savininkams, taip pat neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
16. Atsiliepimu į ieškovės V. R. apeliacinį skundą, atsakovas R. Ž. su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Nurodo, kad sprendime padarytas rašymo apsirikimas, butą Nr. 25 nurodant du kartus (Nr. 25 - 971,78 Eur, Nr. 25 - 650,64 Eur).
17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
19. Byloje kilo ginčas su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusių išlaidų – panaudotų investicijų paskirstymo.
20. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra 32 gyvenamosios paskirties patalpos – butai ir kuriam atnaujinti paimtas kreditas, ieškovei po 2017 m. spalio 25 d. mirusio sutuoktinio E. R. R. mirties, pagal nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus NTR įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamąją patalpą – Rūsį, kurio bendras plotas 91,97 kv. m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio.
21. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Daugiabučio namo administratorius UAB „Būsto valda“, vadovaudamasis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, atliko organizacines procedūras dėl minėto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimo, projekto finansavimo šaltinių paieškos bei kitų būtinų klausimų įgyvendinimo. Administratorius 2014 m. spalio 9 d. organizavo balsavimą raštu dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų priėmimo. 2014-10-24 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 199 patvirtina, kad balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų.
22. Apeliantė nurodė, kad administratorė informavimo apie namo renovaciją procedūras vykdė netinkamai ir neužtikrino, kad E. R. R. tokia informacija pasiektų, o 2015 m. birželio 11 d. sutikimas, kuris yra pasirašytas ir E. R. R., išduotas kaip garažo, turinčio bendrą sieną su daugiabučiu namu, savininko. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės sutuoktinio sutikimo vertinimu, tačiau pažymi, kad nors ieškovė ir nebūtų pritarusi sprendimui, daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai jai yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas). Todėl priešingai nei namo ieškovė, 2014-10-24 balsavimo raštu sprendimai sukėlė jai teisinius padarinius. Ieškovės prievolė grąžinti banko suteiktą kreditą atsirado ne iš ieškovės ir banko sudarytos sutarties, o iš daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektą banko skirto kredito lėšomis. Šio sprendimo ieškovė ar jos sutuoktinis neskundė CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
23. Pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir Preliminarų projekto finansavimo planą visos būsimos investicijos Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) buvo paskirstytos 32 gyvenamosios paskirties patalpoms (butams) ir 1 ieškovės negyvenamosios paskirties patalpai – Rūsiui. Pagal administratorės su atsakovu AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 21 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 dėl bendro 432078,62 Eur dydžio kredito suteikimo Daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) darbams finansuoti Priedą Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, negyvenamosios patalpos – Rūsio savininkui E. R. R. tenkanti grąžinti kredito dalis sudarė 25082,88 Eur. Apeliantė nekvestionuoja skundžiame sprendime nurodytų aplinkybių, kad pagal 2020-10-23 AB „Swedbank“ pateiktą Kredito panaudojimo ataskaitą, 2020-10-22 duomenimis, ieškovės kredito likutis yra 13907,46 Eur, pradelsta kredito dalis yra 1241,39 Eur, mokėtinos palūkanos ir delspinigiai yra 802,08 Eur.
24. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negyvenamoji patalpa –Rūsys teisingai buvo įtrauktas į investicinį planą skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, 14 punktą, investiciniu planu privalo būti užtikrinta investicijų grąža, padengiant ją sutaupytos šiluminės energijos (kuro) verte, o ieškovė tokios grąžos negauna. Be to, jos nuomone neteisinga, kad ieškovės rūsio patalpos į investicinį planą yra įtraukiamos, tačiau butams priskirti neregistruoti rūsiai neįtraukiami.
25. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės turimos nuosavybės teise negyvenamosios patalpos – Rūsio įtraukimo į palyginamuosius naudinguosius plotus. Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, ar ieškovės turimos Rūsio patalpos priskirtinos prie pagrindinių ar antraeilių daiktų, o ši aplinkybė, remiantis naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018), yra esminę reikšmę turinti aplinkybė. Pažymėtina, kad šioje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ ieškinį, kuriame ieškovė prašė teismo pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-14-7654 1 priedą „Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymas butams“ remiantis VĮ Registrų centro patalpų sąraše nurodomais butų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rūsių plotų. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį tenkino, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis teismas išaiškino, kad buto savininkams nuosavybės teise priklausantys rūsiai (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis, o atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų kai kurių butų naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rūsių plotą. Nors šios patalpos yra savarankiški daiktai, tačiau nėra savarankiški nuosavybės teisinių santykių objektai: tai yra antraeiliai daiktai – buto priklausiniai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję. Kitaip tariant, CK 4.82 str. 7 d. vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko). Pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika teikia pagrindą atmesti apeliantės argumentus, kad į investicinį planą skirstant namui atnaujinti (modernizuoti) panaudotas investicijas turėjo būti įtrauktas ir gyvenamojo namo butų priklausiniai – sandėliukai. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai turimą negyvenamąją pagalbinio ūkio patalpą – Rūsį, tapatina su buto savininkui nuosavybės teise priklausančiu sandėliuku. Pastebėtina, kad vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai (rūsiai), kadangi skirtos tarnauti butams ir pagal savo savybes yra nuolat su jais susijusios, ir tokios patalpos CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).
26. Tuo tarpu CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Ieškovės turima negyvenamoji patalpa – Rūsys nėra daugiabučio namo buto priklausinys, jis yra savarankiškas nuosavybės objektas, taigi, ieškovė yra kitų daugiabučiame name esančių patalpų savininkė.
27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
28. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kita įranga. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje detalizuota, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos ir kt. 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga: 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, ir kt. 4) vietiniai inžineriniai tinklai. Šio straipsnio 16 punkte nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.
29. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Tokia išvada daroma pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtą Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalį namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą (2014-06-12) (civ. byla Nr. e2-1005-429/2018). Pastebėtina, kad buvo numatoma šiltinti stogą, atnaujinti stogo dangą, šiltinti fasado sienas (taip pat ir cokolio), įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų pašalinimą, nuogrindo sutvarkymą, įrengiant požeminės dalies hidroizoliaciją, namo ventiliacijos ir rekuperacijos sistemas pertvarkyti, keisti ar įrengti ir kt. Todėl ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo kitų negyvenamųjų patalpų teisinį statusą turinčio daikto savininkė turi pareigą proporcingai apmokėti su pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu susijusias išlaidas. Tai reiškia, kad ieškovės gyvenamajame name nuosavybės teise faktiškai turimų negyvenamųjų patalpų – Rūsio naudingasis plotas pagrįstai buvo priskirtas ir įskaičiuotas į namo bendrąjį naudingąjį plotą ir vertintas apskaičiuojant ir skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas.
30. Kaip jau minėta, apeliantė nurodo, kad Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, 14 punkte reglamentuojama, kad investiciniu planu privalo būti užtikrinta investicijų grąža padengiant ją sutaupytos šiluminės energijos (kuro) verte. Ieškovės vertinimu tokie rezultatai jos atžvilgiu nebuvo pasiekti, todėl ji neturi pareigos kompensuoti investicijas. Pastebėtina, kad byloje nesprendžiamas ginčas, ar buvo pasiektas šiame apraše nurodytas investicijų plano tikslas, todėl apeliantės argumentai, kurie grindžiami šiuo aprašu, niekaip negali paneigti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytos buto ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsiliepimus į ieškovės apeliacinį skundą pateikę asmenys prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.
33. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą 136,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 136,53 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Dalė Burdulienė
Algimantas Kukalis