El. Civilinė byla Nr. e2-139-772-2021
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03618-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.6.1.;
(S)
3.6.9.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,
posėdžio sekretorė Ona Baronienė,
dalyvaujant ieškovės atstovui G. T. pagal įgaliojimą, atsakovo atstovui adv. V. K. pagal sutartį, neatvykus trečiųjų asmenų atstovams, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,KLP Transport“ ieškinį atsakovei Zenith Services UK LTD, veikiančiai per atstovą Lietuvoje UADBB ,,MAI Baltics“ dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje: 1. UAB ,,ME Trailers“ ir 2. ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovė 2020-07-13 teisme pareikštame ieškinyje, o po to 2020-08-17 patikslintame ieškinyje papildomai nurodė šiuos motyvus.
2020-08-07 nutartimi Teismas civilinėje byloje Nr. e2-8610-772-2020 įpareigojo Ieškovą per 10 dienų terminą nuo minėtos nutarties priėmimo momento pateikti Teismui į bylą duomenis apie Ieškovo realiai patirtą žalą ir šias išlaidas pavirtinantį dokumentą.
Ieškovas įvertinęs Teismo argumentus ir įpareigojimą, mano, jog šiuo atveju tikslintinas ieškinio reikalavimas, kadangi Ieškovas suskaičiavęs realiai patirtas išlaidas ir žalą tenkančią Vilkiko remontui bei transportavimo išlaidas į remonto dirbtuves mano nustatė, jog realių išlaidų suma yra 10 426,10, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Ieškovas šiuo tikslina ieškinio reikalavimą ir mažina jį nuo 10 919,52 iki 10 426,10 EUR. Atsižvelgiant, kad ieškinio suma sumažėjo, žyminio mokesčio primokėti nereikia. Šiuo atveju yra permokėtas 11 EUR žyminio mokesčio dydis, kuris turėtų būti Ieškovui grąžintas mokėtinas 235 EUR, o faktiškai sumokėta 246 EUR vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Faktinis ieškinio pagrindas.
2019-06-27 Jungtinėje Karalystėje, greitkelyje (duomenys neskelbtini) į Ieškovui priklausantį vilkiką VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Ford Mustang GT, po smūgio minėtas vilkikas tapo nevaldomas, dėl ko atsitrenkė į kelio atitvarą.
Ieškovas dėl apgadinimų patyrė 10 426,10 EUR dydžio nuostolius, kurie sudaro remonto darbus, vilkiko gelbėjimo darbus, jo tempimą, laikiną remontą, laikiną parkavimą ir saugojimą aikštelėje. Ieškovas 2019-07-18 pateikė reikalavimą atlyginti žalą Atsakovo atstovui Lietuvoje, kurį Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras klaidingai nurodė, kaip SIA „PANDI BALT“ atstovybė Lietuvoje, o vėliau Ieškovas pateikė 2019-12-23 reikalavimą tinkamam Atsakovo atstovui Lietuvoje, tačiau 2020-06-18 Atsakovas atmetė Ieškovo reikalavimą, nurodė, jog jo manymu atsakingas šioje byloje yra pats Ieškovas.
Šiuo atveju iš eismo įvykio schemų ir vairuotojų paaiškinimų, kuriuose nurodyta, jog būtent Ford Mustang GT vairuotojas dėl mums nežinomų priežasčių rikiuodamasis trenkėsi į Lenkijos piliečio vairuojamą DAF vilkiką, o vėliau ir Ieškovo vilkiką todėl, akivaizdu, jog dėl žalos kaltas Ford Mustang GT vairuotojas, apgadinęs vilkiką ir puspriekabę, todėl turėtų atlyginti žalą visiškai.
Ieškovas pabrėžia, jog draudikas turėtų atlyginti žalą ir dėl puspriekabės apgadinimo, tačiau, kadangi puspriekabės savininkas yra kitas juridinis asmuo - UAB „Me Trailers“, Ieškovas neturi teisės veikti jo vardu. Ieškovas nurodo ir pabrėžia, jog šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai tik Vilkiko nuostolius patvirtinantys įrodymai. Dėl puspriekabės apgadinimų patirtos žalos atlyginimo atskirus reikalavimus pateikti gali tik UAB „ME Trailers“, todėl Trečiasis asmuo turi teisę pats pasirinkti ar teiks savarankiškus reikalavimus šioje byloje ar inicijuos atskirą bylą.
Teisinis ieškinio
pagrindas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų, veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo tikslas - nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus.
TPVCAPDĮ 1 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio įstatymo nuostatomis įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai nurodyti įstatymo priede.
TPVCAPDĮ 10 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamos ir laikomos atitinkančiomis šio įstatymo nuostatas kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių arba filialų sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys.
TPVCAPDĮ 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad eismo įvykio žala - per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys.
TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, jog atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti arba Biuras privalo pateikti įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką.
Šiuo atveju Atsakovas be jokių pagrįstų įrodymų atmetė Ieškovo pretenziją ir nepagrįstai atsisakė išmokėti reikalaujamą žalą dėl vilkiko bei puspriekabės apgadinimų.
Teismingumas.
CPK 1 straipsnio 4 dalis numato, jog įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis kodeksas.
Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą t. y. patikrinti, ar byla jam teisminga. Šį klausimą teismas sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys.
Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą. Teismo sprendime turi būti nurodyti motyvai ir atitinkamos teisės normos, kurių pagrindu byla su tarptautiniu elementu pripažintina teisminga Lietuvos teismui.
Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
Šiuo atveju ginčas kilo iš vairuotojo privalomosios civilinės atsakomybės teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialusis teisės aktas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, įgyvendinantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Minėto reglamento 11 straipsnis nustato, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas - kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose. Taigi šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog reglamentas yra tiesiogiai taikomas aktas, jis suteikia teisę Ieškovui kreiptis į teismą Lietuvos Respublikoje, kadangi Ieškovo, kaip naudos gavėjos ir/ar apdraustojo buveinė yra Lietuvos Respublika.
Minėtą reglamentą įgyvendina TPVCAPDĮ 19 straipsnio 14 dalis, kuri nustatyto, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje, turi teisę prieš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės atsakingą draudiką pradėti teismo procesą Lietuvos Respublikoje.
Procesinių dokumentų įteikimas.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste - TPVCAPDĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra šios įmonės patikėtinis, skiriamas žalos administravimo ir išmokos mokėjimo funkcijoms šios draudimo įmonės vardu atlikti.
TPVCAPDĮ 14 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovas pretenzijoms nagrinėti privalo užtikrinti, kad žalos administravimo klausimai būtų nagrinėjami valstybine kalba (valstybinėmis kalbomis) tos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje nuolat gyvena nukentėjęs trečiasis asmuo.
TPVCAPDĮ 14 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad draudikas turi suteikti visus būtinus įgaliojimus, kad atstovas pretenzijoms nagrinėti atliktų savo funkcijas (rinktų būtiną informaciją, spręstų klausimus dėl išmokos mokėjimo, mokėtų išmokas, priimtų teismo įteikiamus dokumentus ir kita). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-10-10 sprendime, priimtame byloje Nr. C-306/12 (Spedition Welter GmbH prieš Avanssur SA) yra išaiškinta, kad: „2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo 21 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti taip, kad pakankami įgaliojimai, kuriuos turi turėti atstovas žalos sureguliavimo reikalams, apima ir jo įgaliojimą teisėtai priimti įteikiamus teismo dokumentus, būtinus procesui dėl per eismo įvykį patirtos žalos atlyginimo pradėti kompetentingame teisme.“
„Atstovo žalos sureguliavimo reikalams funkcija, matoma iš Direktyvos 2009/103 tikslų, būtent ir yra padėti per eismo įvykį nukentėjusiems asmenims atlikti būtinus formalumus, visų pirma sudaryti jiems galimybę pateikti skundą savo kalba. Taigi, šiems tikslams prieštarautų tai, jei iš pirminius formalumus tiesiogiai su atstovu sutvarkiusio ir teisę pareikšti ieškinį tiesiogiai draudikui turinčio nukentėjusiojo asmens būtų atimta galimybė įteikti teismo dokumentus šiam atstovui, kad galėtų įgyvendinti savo teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tarptautinę jurisdikciją turinčiame teisme.“
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras pateikė informaciją, kad Atsakovo atstovas Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti yra UADBB „MAI Baltics“, todėl ieškinys ir kiti bylos procesiniai dokumentai Atsakovui įteiktini per UADBB „MAI Baltics“, išsiunčiant juos į UADBB „MAI Baltics“ EPP paskyrą.
Kiti procesiniai klausimai.
Procesinės palūkanos. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, „skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“, o CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų metinės palūkanos. Taigi, šiuo atveju Ieškovo naudai iš Atsakovo priteistinos 6 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žyminis mokestis. Pažymėtina, jog šiuo atveju Ieškovas reiškiamu ieškiniu prašo priteisti iš Atsakovo 10 426,10 EUR dydžio sumą, todėl vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškinys apmokestinamas 313 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi ir faktu jog ieškinys paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis Ieškovas moka 235 EUR žyminio mokesčio sumą.
Sprendimas už akių. Ieškovas sutinka, kad Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo procesinio dokumento, neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ar ją pripažinus nesvarbia, būtų priimtas sprendimas už akių. Taikos sutartis. Ieškovas mano, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį šioje byloje, Atsakovui pateikus priimtiną taikos sutarties projektą.
Dėl teisminės mediacijos. Dėl galimybių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu Ieškovas šioje bylos stadijoje nepasisako.
Atstovavimas. Ieškovas civilinę bylą ves per teisininką G. T.. Visus procesinius dokumentus prašome siųsti /įteikti Ieškovui elektroninių ryšių priemonėmis naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį per Ieškovo paskyrą. Ieškovui nusprendus bylą vesti per advokatą, Teismas bus informuotas.
Dėl UAB „Me Trailers“ įtraukimo trečiuoju asmeniu. CPK 46 straipsnio 2 dalis numato, kad Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog minėtos įmonės puspriekabei taip pat buvo padaryta žala eismo įvykiu, manytina, jog tikslinga į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, kadangi sprendimas šioje byloje neabejotinai paveiks UAB „Me Trailers“ teises ir pareigas.
Patikslinto ieškinio dalykas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 135 straipsnio nuostatomis Ieškovas Teismo prašo:
1. Priteisti iš Ieškovo naudai 10 426,10 EUR draudimo išmoką iš Atsakovo;
2. Priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai žyminį mokestį, kurio dydis 235 EUR ir patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas (Ieškovas šį reikalavimą patikslins iki bylos išnagrinėjimo iš esmės).
4. Grąžinti 11 EUR dydžio permokėtą žyminio mokesčio dalį Ieškovui.
Ieškovas 2020-11-26 pateikė teismui į bylą ir papildomus paaiškinimus, nurodydamas šiuos motyvus.
Ieškovas atsižvelgdamas į Atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes bei pateiktus neva eismo įvykį mačiusio liudytojo parodymus, gavo iš Esekso policijos eismo įvykio metu apklaustų liudytojų parodymų protokolus, patvirtinančius būtent Ieškovo pateiktą eismo įvykio versiją.
Dėl eismo įvykio aplinkybių.
Policijos apklaustas liudytojas D. T. (Vilkiko vairuotojas), parodė, jog vairavo pirma juosta, kai į jį atsitrenkė kita transporto priemonė. Buvo atsitrenkta į Vilkiko galinę dešinę pusę, po smūgio vairuotojas bandė suvaldyti Vilkiką ir pradėjo stabdyti, kadangi Vilkikas pradėjo slysti į šoną.
D. S. (antrasis Vilkiko vairuotojas), važiavęs kartu su pirmuoju Vilkiko vairuotoju nurodė kaip keleivis, jog kontakto su kita transporto priemone metu, pajuto, jog Vilkikas buvo stumiamas į dešinę ir dėl to atsitrenkė į greitkelį skiriantį atitvarą.
Trečiasis liudytojas M. G. kito eismo įvykyje dalyvavusio vilkiko vairuotojas parodė, kad pajuto smūgį į savo vairuojamo vilkiko dešinį ratą ir besisukantį Ford Mustang automobilį. Pajutęs smūgį liudytojas pradėjo staigiai stabdyti, kai pamatė, jog Ford Mustang trenkėsi į pro M. G. pravažiavusio pirma juosta Vilkiko dešinę pusę, dėl ko Vilkikas pasisuko dešinėn ir atsitrenkė į greitkelio priepriešines juostas skirianti atitvarą.
Ketvirtoji liudytoja C. A. T. nurodė, kad staiga pamatė Vilkiką kuris staiga pasuko į trečią eismo juostą ir atsitrenkė į greitkelio priepriešines juostas skiriantį atitvarą. Kadangi visos transporto priemonės ėmė staiga stabdyti, liudytoja buvo susitelkusi į susidūrimo su stabdančiomis priemonėmis išvengimą. Minėta liudytoja ir yra Atsakovo pasitelkta liudytoja, tačiau akivaizdu, jog iš jos parodymų matyti, jog pastaroji nematė paties eismo įvykio fakto, pastebėjo tik jo padarinį, t. y. Vilkiko paveikto smūgio staigų nuvažiavimą į dešinę greitkelio pusę. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja buvo susikoncentravusi, kaip pati nurodė, į tai, jog reikėjo pačiai išvengti eismo įvykio dėl staigaus eismo srauto stabdymo, todėl akivaizdu, jog nematė viso eismo įvykio aplinkybių.
Galiausiai atkreiptinas dėmesys, jog trys iš keturių liudytojų nurodo, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl Ford Mustang vairuotojo veiksmų t. y. atsitrenkimo į M. G. valdomo vilkiko šoną bei dėl smūgio tikėtina praradus kontrolę Ford Mustang dar kartą atsitrenkus į Vilkiko dešinį šoną.
Dėl ieškinio senaties.
Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, jog šiuo atveju turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 7 d. pagrindu sutrumpintas vienerių metų, kadangi kaip matyti ir Ieškovo ieškinio, jo nurodomas įvykis, už kurį jis reikalauja priteisti draudimo išmoką įvyko 2019-06-27, o pirminis ieškinys pareikštas 2020-07-13.
Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog tik 2020-06-20 buvo gautas draudiko atsakymas, jog nepateikus Atsakovui įrodymų, jog būtent Ford Mustang vairuotojas kaltas bus žalos administravimo byla nutraukta. Tai reiškia, jog ieškinio senatis negalėjo būti skaičiuojama, draudikui nepateikus galutinio savo pozicijos atsakymo Ieškovui. Be kita ko, Atsakovo atstovas Lietuvoje dar 2020- 04-18 nurodė, jog nėra gautas atsakomybės patvirtinimas iš draudiko.
Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per trisdešimt dienų nuo kreipimosi į jį dienų, išskyrus kai per tokį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, bet visada ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos. Šiuo atveju pretenzija draudikui buvo pateikta 2019-12-23.
Atkreiptinas dėmesys, jog pirminis reikalavimas atlyginti žalą buvo pateiktas Atsakovo atstovui Lietuvoje, kurį Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras klaidingai nurodė, kaip SIA „PANDI BALT“ atstovybė Lietuvoje, vėliau Ieškovas pateikė 2019-12-23 reikalavimą tinkamam Atsakovo atstovui Lietuvoje. T. y. vėlyvas pranešimo pateikimas įvyko dėl Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro klaidingos informacijos.
Bet kuriuo atveju senaties terminas negali būti skaičiuojamas šiuo atveju, kadangi: a) draudikas pats nepateikė galutinio atsakymo, todėl senaties terminas vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad senatis pradedama skaičiuoti nuo dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą, negalėjo būti skaičiuojama, nes draudikas nepateikdamas galutinio atsakymo nedavė pagrindo daryti išvadą, kad draudikas atsisako mokėti draudimo išmoką (pažeidžia Ieškovo teises); b) net ir taikant TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyto trijų mėnesių terminą, per kurį draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, akivaizdu kad senaties termino pradžia būtų 2019-09-27 ir tuo atveju net jeigu skaičiuotumėm trijų mėnesių terminą nuo eismo įvykio, o ne pretenzijos pateikimo momento. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 pateikta analogiška pozicija, jog senaties terminai pradedami skaičiuoti praėjus trims mėnesiams nuo pretenzijos pateikimo.
Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinio senatis šiuo atveju netaikytina.
Dėl papildomų išlaidų priteisimo.
Pažymėtina, jog Ieškovas patyrė papildomas išlaidas dėl Esekso policijos apklausos protokolu gavimo, bei jų vertimo - už vertimą patirta 144.40 EUR išlaidų, o policijai už protokolus sumokėta 134.70 GBP arba 151 EUR. Todėl bendra patirtų išlaidų suma - 295.40 EUR priteistina iš Atsakovo.
Papildomų paaiškinimų dalykas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 135 straipsnio nuostatomis Ieškovas Teismo prašo:
1. Priteisti iš Atsakovo Ieškovo naudai ir patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas - 295,40 EUR.
2. Prijungti prie bylos papildomai pridedamus įrodymus.
Taip pat ieškovės atstovas 2021-03-02 pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kartu su rašytiniais įrodymais ir baigiamąja kalba.
Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir nurodė juos patvirtinančias aplinkybes, kartu su įrodymais.
Papildomai nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir į bylą pateikti gauti duomenys iš Esekso policijos, kur viena iš eismo įvykio liudytojų, JK pilietė davė nešališkus parodymus. Įvykio aplinkybes patvirtina ir Lenkijos piliečio parodymai duoti policijos pareigūnui. Be to kaltininkas Ford Mustang GT vairuotojas niekur nenurodo Volvo vairuotojo kaltės ar kaltų veiksmų eismo įvykio metu. Taip pat ieškovės automobiliui padarytų sužalojimų pobūdį patvirtina ir foto nuotraukos. Teigė, kad ieškovės ieškinio teisinis pagrindas yra TPVCAPDĮ įstatymo nuostatos, o žala apskaičiuota atsižvelgiant į CK 6. 249 str. nuostatas. Taip pat ieškinio juridiniu pagrindu laiko ir ES reglamento Roma II nuostatas. Atskirai parodė, kad eismo įvykio metu Volvo automobilyje krovinio nebuvo, o jį vairavę vairuotojai ,,persėdo“ į kitus ieškovo krovinius automobilius.
Atsakovas 2020-08-06 pateiktu atsiliepimu į ieškovo ieškinį, su ieškiniu nesutiko ir nurodė.
Dėl neteisėtų veiksmų.
CK 6.246 str. 1 d. reglamentuota, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, kad Ieškovo į bylą pateikta eismo įvykio deklaracija yra pasirašęs tik Ieškovo transporto priemonę vairavęs vairuotojas D. T.; kitos transporto priemonės duomenys išvis nėra nurodyti. Vairuotojo paaiškinimu, eismo įvykyje neva dalyvavo trys transporto priemonės: A - Ieškovo vilkikas, B - Lenkijos piliečio vairuojamas vilkikas, C - lengvasis automobilis Ford Mustang. Vairuotojo paaiškinimu, C automobilis iš pradžių atsitrenkė į B vilkiką, o po to atsitrenkė į A vilkiką, kurį sumėtė ir šis atsitrenkė į kelio atitvarus. Ieškovo į bylą pateiktos foto nuotraukos patvirtina, kad įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo Ieškovo vilkikas ir Ford Mustang, ko pasėkoje abi transporto priemonės buvo apgadintos, t.y. patyrė žalą. Tačiau šiuo gi atveju, būtina nustatyti, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis. Atsakovas su šiuo atsiliepimu pateikti nepriklausomo liudytojo paaiškinimus dėl eismo įvykio, kurie paneigia Ieškovo vairuotojo paaiškinimus, kurie tėra gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Nepriklausomas liudytojas C. T. 2019-07-15 nurodė, kad 2019-06-27 eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės; Ieškovo vilkikas, paskui kurį jis važiavo maždaug 100 m atstumu, bei Ford Mustang. Liudytojas paaiškino: „Mačiau, kad priešais važiuojantis sunkvežimis greitai pervažiavo į dešinę, o tada jis atsidūrė kitoje greitkelio pusėje. Visi pradėjo stabdyti. Pamačiau, kad į Mustang buvo trenktasi, todėl sustojau kelkraštyje, kad padėčiau“. Šio liudytojo duotais paaiškinimais netikėti nėra pagrindo, kadangi tai nešališkas asmuo, kuris nėra suinteresuotas dėl galimų pasekmių kilimo. Kaip matyti, liudytojas sutiko, esant būtinybei, paaiškinimus duoti ir teismo posėdyje. Ieškovas savo pozicijos nepagrindė jokiais duomenimis iš oficialių institucijų, kurios patvirtintų kad eismo įvykyje dalyvavo trys transporto priemonės, kad dėl eismo įvykio kaltas lengvasis automobilis. Kita vertus, vilkiko vairuotojo duoti paaiškinimai, kad lengvoji transporto priemonė atsitrenkusi į vilkiko priekabą, vilkiką sumėtė, kad šis tapo nebevaldomas ir atsitrenkė į kelio atitvarus, labai mažai tikėtini. Tokiu atveju, lengvoji transporto priemonė turėjo važiuoti dideliu greičiu, kai tuo tarpu nepriklausomas liudytojas, kuris matė eismo įvykį, nurodė, kad abi transporto priemonės važiavo neviršydamos greičio (greičio riba 70mylių/val.). Iš apibendrinto akivaizdu, kad būtent Ieškovo vilkiko vairuotojo staigus manevras kelyje - staigus posūkis į dešinę, kuris ir lėmė smūgį į Ford Mustang - įtakojo eismo įvykio kilimą. Aukščiau paminėta aplinkybė neabejotinai pagrindžia, jog Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų arba nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl Ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas
Dėl žalos.
Ieškovo į bylą pateikė UAB „METRAILERS“ (trečiojo asmens šioje byloje) 2019-07-13 remonto darbų sąmatą, kurioje nurodyta, jog automobilio apgadinimų atkuriamoji (remonto) vertė sudaro 10 919,52 Eur neįskaitant PVM, tačiau Ieškovas kartu su ieškiniu nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra faktiškai patyręs jo nurodomus nuostolius, t.y. sumokėjęs kainą už automobilio remontą, dėl ko tokių faktiškai nepatirtų nuostolių priteisimas Ieškovui iš Atsakovo, reikštų Ieškovo nepragrįstą praturtėjimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje nurodama: „Ieškovas pabrėžia, jog draudikas turėtų atlyginti žalą ir dėl puspriekabės apgadinimo, tačiau, kadangi puspriekabės savininkas yra kitas juridinis asmuo - UAB „Me Trailers“, Ieškovas neturi teisės veikti jo vardu“, o toliau Ieškovas nurodo: „Šiuo atveju Atsakovas be jokių pagrįstų įrodymų atmetė Ieškovo pretenziją ir nepagrįstai atsisakė išmokėti reikalaujamą žalą dėl vilkiko bei puspriekabės apgadinimų“. Taigi, galima daryti išvadą, kad Ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo, reikalauja atlyginti žalą ir dėl puspriekabės, kuri priklauso trečiajam asmeniui.
Kasacinio teismo praktikoje tiesioginiai nuostoliai yra suprantami kaip realiai patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Nuostoliai turi būti realūs, šalims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 127/2012).
Taigi, darytina išvada, jog Ieškovas nesąžiningai įrodinėja nuostolių, susijusių su automobilio remontu dydį, pateikdamas UAB „ME TRAILERS“ remonto darbų sąmata, o ne realias patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Taip pat, pagal Ieškovo pateiktus įrodymus akivaizdu, kad po eismo įvykio, Ieškovo valdoma transporto priemonė negalėjo dalyvauti eisme, todėl turėjo būti faktiškai suremontuota.
Dėl priežastinio ryšio.
Nesant neteisėtų Atsakovo veiksmų, akivaizdu, jog nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir Atsakovo veiksmų. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, Ieškovo nurodyta žala taip pat laikytina nepagrįsta. Taigi, nesant visų būtinų sąlygų Atsakovo civilinei atsakomybei kilti, Ieškovo ieškinyje nurodyta žala iš Atsakovo negali būti priteisiama.
Dėl kaltės.
Kasacinis teismas, aiškindamas kaltės ir neteisėtumo santykį deliktinės civilinės atsakomybės atveju, yra pažymėjęs, kad pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006). Šiame atsiliepime Atsakovo pateikti argumentai patvirtina, kad Ieškovas, šiuo atveju, neįrodė Atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko nėra pagrindo ir Atsakovo kaltės prezumpcijai.
Dėl taikos sutarties sudarymo.
Atsakovas neprieštarauja dėl taikos sutarties sudarymo byloje.
Atsakovas 2020-09-02 pateikė teismui papildomą atsiliepimą, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, šiuos atsikirtimus.
Atsakovas pareiškia, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašo jais vadovautis nagrinėjant šią bylą.
Be to, Susipažinus su Ieškovo procesiniais dokumentais matyti, kad ieškinys pareikštas praleidus įstatymo numatytus terminus. LR CK 1.125 str. 7 d. nurodo, kad: ,,Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.“ Kaip matyti ir Ieškovo ieškinio, jo nurodomas įvykis, už kurį jis reikalauja priteisti draudimo išmoką įvyko 2019-06-27, o pirminis ieškinys pareikštas 2020-07-13, t. y. nuo įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams.
Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/20J6) (minėtoje byloje analizuoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiai).
Todėl priimant sprendimą šioje byloje - taikytina ieškinio senatis.
Procesinio pobūdžio klausimai.
Dėl sprendimo už akių priėmimo.
Atsakovas neprieštarauja dėl sprendimo už akių, esant LR CPK numatytiems pagrindams.
Dėl atstovavimo.
Byla bus vedama per advokatą M. V.
Dėl taikos sutarties sudarymo.
Atsakovas neprieštarauja dėl taikos sutarties sudarymo byloje.
Atsiliepimo į ieškinį dalykas.
Vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais argumentais, atsakovas Teismo prašo:
1. Ieškovo UAB „KLP Transport“ ieškinį, Atsakovui ZENITH SERVICES UK LTD atmesti;
2. Priteisti iš Ieškovo UAB „KLP Transport“ Atsakovo ZENITH SERVICES UK LTD naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė atsiliepime nurodytus atsikirtimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytus atsikirtimus ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad atsakovei kyla abejonių dėl lengvojo automobilio esminio poveikio eismo įvykiui pagal ieškovės vairuotojo nubraižytą schemą ir dėl jos vairuotojo užpildytos eismo įvykio deklaracijos patikimumo, kuomet joje nėra jokių duomenų, jog su ja buvo supažindintas įvykio vietos kaltininkas, Ford Mustang GT vairuotojas ar policijos atstovas. Tai pat laiko, jog pakaitinio vairuotojo rašytiniai paaiškinimai negali būti laikomi patikimais, nes jis dėl darbo santykių su ieškovę, šiuo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu. Be to nėra pateikta įrodymų ir dėl vairuotojo kaltininko atsakomybės pagal Jungtinės Karalystės teisės aktų nuostatas. Kadangi nepakanka duomenų ar ieškovės nurodytas kaltininkas iš tikro yra kaltas dėl eismo įvykio, dėl to prašė teismo ieškovės ieškinį atsakovei atmesti.
Trečiasis asmuo 1. UAB ,,ME Trailers“ (toliau - ir Trailers) pateikė teismui atsiliepimą ir nurodė jame savo nuomonę.
Dėl faktinių aplinkybių.
Trailers papildo Ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir nurodo, jog 2019-06-27 Jungtinėje Karalystėje, greitkelyje (duomenys neskelbtini), kaltininkas vairuojantis Ford Mustang GT atsitrenkė ir apgadino ne tik Ieškovui priklausantį vilkiką VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau ir Trailers puspriekabę SHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Trailers patyrė 3 648 EUR žalą, ką matome iš pateikiamų nuotraukų ir pridedamos remonto sąmatos.
Trailers 2019-07-19 dėl apgadinimų pateikė Atsakovo atstovui, kuris kaip paaiškėjo buvo nurodytas klaidingai Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro, todėl, pakartotinai pateikė minėtą pretenziją tinkamam Atsakovo atstovui 2019-12-23 pranešimą atlyginti žalą 3 648 EUR dydžio žalą. Kaip teisingai nurodo Ieškovas, Atsakovo atstovas patvirtino, jog Atsakovas 2020-06-18 atmetė Ieškovo ir Atsakovo reikalavimus išmokėti draudimo išmoką.
Šiuo atveju, tiek Ieškovo, tiek ir Trailers transporto priemonių vairuotojų paaiškinimuose ir eismo įvykio schemose užfiksuota, jog dėl žalos kaltas Ford Mustang GT vairuotojas, apgadinęs vilkiką ir puspriekabę, todėl būtent minėtos transporto priemonės draudikas - šiuo atveju Atsakovas - turėtų atlyginti žalą.
Prašymas dėl pripažinimo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.
Atsižvelgiant, jog faktinės aplinkybės susiję, t. y. tiek Trailers, tiek Ieškovo patirta žala kilo iš to paties eismo įvykio (tas pats kaltininkas, ta pati vieta, tas pats laikas, tas pats kaltininko draudikas ir t.t.), tapačių faktinių aplinkybių, tikslinga šioje byloje pripažinti Trailers procesinį statusą kaip trečiojo asmens pareikšiančio savarankiškus reikalavimus.
Teismui pripažinus Trailers trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, Trailers svarstys galimybę teikti savarankišką reikalavimą Atsakovui šioje byloje dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimo dalykas ir kiti procesiniai klausimai.
Trailers sutinka, kad Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo procesinio dokumento, neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties ar ją pripažinus nesvarbia, būtų priimtas sprendimas už akių.
Taikos sutartis. Ieškovas mano, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį šioje byloje, Atsakovui pateikus priimtiną taikos sutarties projektą.
Trailers civilinę bylą ves pats. Trailers nusprendus bylą vesti per advokatą Teismas bus informuotas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 46 straipsnio nuostatomis Teismo Trailers prašo:
1. Pripažinti UAB „ME Trailers“ Metalo g. 12, Vilnius, juridinio asmens kodas 302502008 trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus;
2. Tenkinti Ieškovo ieškinį visa apimtimi.
3. Priteisti iš Trailers patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Atsakovo (Trailers šį reikalavimą patikslins iki bylos išnagrinėjimo iš esmės).
Trečiasis asmuo 1. UAB ,,ME Trailers“ savo nuomonei patvirtinti pateikė teismui ir rašytinius įrodymus.
Trečiasis asmuo 2. ERGO Insurance SE, 2020-12-17 ir 2021-03-03 pateikė teismui prašymus bylą nagrinėti jo atstovei nedalyvaujant, o sprendimą priimti atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus.
Ieškovės ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Jungtinėje Karalystėje (toliau ir - JK), greitkelyje (duomenys neskelbtini) 2019-06-27 į Ieškovui priklausantį vilkiką VOLVO FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė Ford Mustang GT, po smūgio minėtas vilkikas tapo nevaldomas, dėl ko atsitrenkė į kelio atitvarą (T.1, 8-13 b. l., T.2, 2-5 b. l.).
Ieškovas dėl apgadinimų patyrė 10 426,10 EUR dydžio nuostolius, kurie sudaro remonto darbus, vilkiko gelbėjimo darbus, jo tempimą, laikiną remontą, laikiną parkavimą ir saugojimą aikštelėje (T.1, 27-32, 104-112 b. l.). Ieškovas 2019-07-18 pateikė reikalavimą atlyginti žalą Atsakovo atstovui Lietuvoje, kurį Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras klaidingai nurodė, kaip SIA „PANDI BALT“ atstovybę Lietuvoje, o vėliau Ieškovas pateikė 2019-12-23 reikalavimą tinkamam Atsakovo atstovui Lietuvoje, tačiau 2020-06-18 Atsakovas atmetė Ieškovo reikalavimą ir nurodė, jog jo manymu atsakingas šioje byloje yra pats Ieškovas (T.1, 33-37 b. l.).
Iš eismo įvykio schemų ir vairuotojų paaiškinimų bei Jungtinės Karalystės, Esekso miesto policijos pareigų liudytojų apklausos, nustatyta, jog Ford Mustang GT vairuotojas dėl nežinomų priežasčių rikiuodamasis trenkėsi į Lenkijos piliečio vairuojamą DAF vilkiką, o vėliau ir Ieškovo vilkiką (T.1, 8-15, 137-140 b. l.).
Ieškovo vilkiko puspriekabės savininkas yra kitas juridinis asmuo - UAB „Me Trailers“ (T.1, 39-40, 56-57 b. l.). Ieškovas šios bylos atveju, pateikė į bylą įrodymus, tik dėl vilkikui padarytos žalos (T.1, 27-32 b. l.). Atsakovas nepateikė teismui į bylą jokio sprendimo, susijusio su eismo įvykio pripažinimu (nepripažinimu) draudžiamuoju įvykiu, nors pretenziją yra užregistravęs (T.1, 77-82 b. l.).
Dėl ieškovės teisės, kaip eismo įvykyje nukentėjusio asmuo, reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, jurisdikcijos.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama prisiteisti žalos atlyginimą iš užsienio valstybėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta jo transporto priemonė, sukėlusio vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko (atsakovės), pareiškė jam ieškinį pagal savo buveinės vietą - Šiaulių apylinkės teismui. Ieškovė, pasirinkdama teismą, kuris, jos manymu, turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamą bylą, remiasi Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktu, įtvirtinančiu draudėjui, apdraustajam arba naudos gavėjui teisę reikšti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje įsteigtam draudikui ieškinį savo nuolatinės gyvenamosios vietos (nuolatinio buvimo vietos) teisme.
Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente Nr. 44/2001. Šis instrumentas yra pagrįstas bendrojo taikytinu principu - pagal Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 dalį šis teisės aktas taikomas visose civilinėse ir komercinėse bylose, išskyrus šiame teisės akte aiškiai nurodytas jo taikymo srities išimtis (žr. 1978 m. spalio 9 d. ataskaitą dėl Danijos Karalystės, Airijos bei Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo bei prie protokolo dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų ją aiškinti (OL C 59, 1979). Sąvoką „civilinės ir komercinės bylos“ reikia laikyti savarankiška sąvoka, kurią reikia aiškinti atsižvelgiant į minėto reglamento tikslus bei sistemą ir į bendruosius principus, išplaukiančius iš nacionalinių teisės sistemų (ESTT 2006 m. gegužės 18 d. sprendimas ČEZ, C-343/04, ECLI:EU:C:2006:330; 2007 m. vasario 15 d., Sprendimas Eirini Lechouritou ir kiti prieš Dimosio tis Omospondiakis Dimokratias tis Germanias, C-292/05, ECLI:EU:C:2007:102 ir kt.). Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti žalos, padarytos eismo įvykio metu, atlyginimą iš draudiko patenka į „civilinių ir komercinių“ bylų sąvoką bei nepatenka į Reglamento Nr. 44/2001 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas šio instrumento taikymo srities išimtis, nagrinėjamoje byloje jurisdikcija nustatytina pagal aptariamame reglamente įtvirtintas taisykles.
Europos Sąjungos teisės normos, reglamentuojančios teismų kompetenciją bylose, susijusiose su draudimu, išdėstytos Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 3 skirsnio 8 - 14 straipsniuose. Šių teisės normų tikslas - apsaugoti draudėją ir kai kuriuos kitus trečiuosius asmenis - apdraustąjį, naudos gavėją bei žalos patyrusį asmenį. Būtent todėl šiame teisės akte tokio pobūdžio byloms nustatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės. Reglamento Nr. 44/2001 II skyriaus 3 skirsnio 8 straipsnyje įtvirtinta, kad bylose, susijusiose su draudimu, jurisdikcija nustatoma pagal šį skirsnį, nepažeidžiant Reglamento Nr. 44/2001 4 straipsnio ir 5 straipsnio 5 punkto. Reglamento Nr. 44/2001 8 straipsnis nustato šio teisės akto II skyriaus 3 skirsnyje išdėstytų taisyklių išimtinį pobūdį. Tai reiškia, kad jurisdikcija draudimo bylose nustatoma ne pagal bendrąsias Reglamento Nr. 44/2001 taisykles, bet pagal aptariamo 3 skirsnio nuostatas, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 44/2001 4 straipsnyje bei 5 straipsnio 5 dalyje išdėstytas teisės normas.
Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teismuose arba b) kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose; c) bendro draudimo sutarties atveju - valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudėjui, teismuose.
Teismas pažymi, kad Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies a punktas savo esme bei paskirtimi atkartoja bendrąją Reglamento Nr. 44/2001 jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą šio teisės akto 2 straipsnio 1 dalyje, nustatančią esminį reglamento jurisdikcijos principą - ieškinys atsakovui turi būti pareiškiamas teismui pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą, jei atsakovas yra fizinis asmuo ir nuolatinio buvimo vietą, nustatomą pagal Reglamento Nr. 44/2001 60 straipsnį, jei tai yra juridinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punktas, lyginant jį su jau minėta to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalimi, nustato ne vieną, bet du jurisdikcijos pagrindus – nuolatinė gyvenamoji vieta (nuolatinio buvimo vieta) bei verslo vieta. Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jurisdikcijos taisyklė pagrįsta romėnų teisės recepcijos metu pritaikytame actio sequitur forum rei principe, nustatančiame, kad ieškovas turi kelti atsakovui bylą ten, kur yra atsakovo (arba tam tikrais atvejais atsakovui priklausančio turto) buvimo vieta. Aptariamas principas teigia, kad atsakovas neturi būti verčiamas bylinėtis jam galbūt nepatogiame teisme, pagal jam nežinomas proceso taisykles, tokiu būdu saugant teisinių santykių stabilumą. O ieškovas, būdamas tas asmuo, kuris siekia modifikuoti status quo, privalo pats atvykti bylinėtis į priešingus interesus turinčios teisinių santykių šalies teismą. Tai yra bendroji tiek kontinentinės teisės tradicijos valstybių, tiek tarptautinės privatinės teisės jurisdikcijos taisyklė.
Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktas, aktualus šiai bylai, skiriasi nuo minėtos bendrosios jurisdikcijos taisyklės ir nustato ne atsakovo, o ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikciją (forum actoris principas). Tačiau teisė naudotis šia jurisdikcijos taisykle suteikiama ne visiems subjektams - reglamentas apibrėžia konkretų asmenų, kurie turi teisę naudotis Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytomis jurisdikcijos taisyklėmis, ratą, tokiu būdu nepaneigiant bendrosios atsakovo nuolatine gyvenamąją (nuolatine buvimo) vieta pagrįstos teismingumo taisyklės. Taigi Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktas suteikia apsaugą ne visiems subjektams, bet tik tam tikriems draudimo teisinių santykių dalyviams, kurie yra konkrečiai įvardyti aptariamoje teisės normoje - draudėjui, apdraustajam ir naudos gavėjui. Tai iš esmės reiškia, kad ieškovas, jeigu jis yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, šių teisės normų pagrindu turi teisę pasirinkti, kurios valstybės teismui bus paduotas ieškinys: atsakovo ar ieškovo nuolatinės gyvenamosios (nuolatinio buvimo) vietos teisme. Teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą draudimo teisinių santykių bylose egzistavimo priežasčių esama keletas. Pirma, kaip jau minėta, ieškovui, kuris tokio pobūdžio bylose dažnai yra silpnesnioji teisinio santykio pusė, nustačius palankesnes jurisdikcijos taisykles, siekta suteikti didesnę apsaugą (Reglamento Nr. 44/2001 13 konstatuojamoji dalis). Antra, draudimo teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovui suteikiama galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus savo valstybės teisme, yra sudėtingi, be to, šie teisiniai santykiai vienos valstybės ribas peržengiančiose faktinėse situacijose gali būti reglamentuojami kitos valstybės teisės aktų, taigi galimybės bylinėtis savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme egzistavimas palengvina ieškovo padėtį. Trečia, tokiu būdu skatinamas laisvas asmenų bei draudimo paslaugų judėjimas Europos Sąjungoje. Teisės aktų leidėjas, suteikdamas galimybę ieškovui, jeigu jis, kaip minėta, yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, pasirinkti teismą, kuriam reikšti ieškinį, pagerino ieškovo galimybę realiai ir efektyviai ginti savo galbūt pažeistas teises: siekis ginti ieškovą kaip silpnesnę teisinio santykio šalį, viena vertus, leidžia jam naudotis forum actoris principo teikiamais privalumais, kita vertus, jam paliekama teisė naudotis bendruoju jurisdikcijos pagrindu ir bylinėtis atsakovo teisme. Ieškovės sprendimas pareikšti ieškinį pagal atsakovės gyvenamąją vietą ar verslo vietą gali būti nulemtas praktinio pobūdžio sumetimų. Atsakovo gyvenamoji vieta ar verslo vieta dažniausiai yra jo turtinių ir neturtinių interesų centras, kuriame sukoncentruoti ir šio asmens aktyvai, todėl atsakovo gyvenamosios vietos teismas gali efektyviau administruoti teisingumo vykdymo procesus, be to, tokiu būdu gali būti palengvinamas faktinis išieškojimas, taip įgyvendinant realaus ir efektyvaus teisių gynybos principo reikalavimus.
Teismas pažymi, kad draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas nėra vieninteliai subjektai, kuriems suteikta didesnė jurisdikcinė apsauga: Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktas sistemiškai koreliuoja su kita panašia šio teisės akto nuostata - 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad Reglamento Nr. 44/2001 8, 9 ir 10 straipsniai taikomi nukentėjusiosios šalies tiesiogiai draudikui iškeltoms byloms, jeigu tokios tiesioginės bylos yra leidžiamos.
Reglamento Nr. 44/2001 9 bei 11 straipsnių santykis atskleidžiamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendime byloje C-463/06. Aptariamoje ESTT byloje analizuota situacija faktinėmis aplinkybėmis itin panaši į šią kasaciniame teisme nagrinėjamą bylą - ieškovas Jackas Odenbreitas (Jack Odenbreit), nuolat gyvenantis Vokietijoje, Nyderlanduose patekęs į eismo įvykį, savo nuolatinės gyvenamosios vietos teismui padavė tiesioginį ieškinį už eismo įvykį atsakingo asmens draudikui - Nyderlanduose įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei „FBTO Schadeverzekeringen NV“. ESTT minėtame 2007 m. gruodžio 13 d. sprendime išaiškino, kad Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad nukentėjusioji šalis ieškinį draudikui gali tiesiogiai pareikšti valstybės narės, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas ir jeigu draudiko nuolatinė verslo vieta yra valstybės narės teritorijoje. ESTT nurodė, kad Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuoroda išplečia Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytos taisyklės taikymą kitų ieškovų negu draudėjas, apdraustasis arba draudimo sutarties naudos gavėjas kategorijoms. Todėl šios nuorodos tikslas yra papildyti minėto 9 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytų ieškovų sąrašą žalą patyrusiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad šios jurisdikcijos taisyklės taikymas tiesioginiam nukentėjusios šalies ieškiniui negali priklausyti nuo nukentėjusios šalies pripažinimo „naudos gavėju“ Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nes jo 11 straipsnio 2 dalyje daroma nuoroda į šią nuostatą leidžia jurisdikcijos taisyklę taikyti šiems ieškiniams, net ir nepriskiriant ieškovų kuriai nors šioje nuostatoje nurodytai kategorijai. (žr. ESTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo FBTO Schadeverzekeringen NV prieš Jack Odenbreit, C-463/06, ECLI:EU:C:2007:792, 25 – 30 punktus).
Taigi aplinkybė, kad draudimo teisinių santykių bylose jurisdikcija forum actoris principo pagrindu galima ne tik pagal šio teisės akto 9 straipsnio 1 dalies b punktą, bet ir pagal 11 straipsnio 2 dalį yra patvirtinta ESTT jurisprudencijoje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant aptariamose teisės normose nustatyto giminingo jurisdikcijos taisyklių teisinio reglamentavimo, esama tam tikrų šių teisės normų skirtumų. Esminis skirtumas tarp Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkto, apsaugančio draudėją, apdraustąjį ir naudos gavėją, ir 11 straipsnio 2 dalies, suteikiančios apsaugą nukentėjusiam asmeniui, yra tas, jog pirmosios teisės normos taikymui reglamente nenustatyta jokių papildomų sąlygų, kai tuo tarpu antrosios teisės normos taikymo galimybė siejama su jos įtvirtinimu viename ar kitame teisės akte („jeigu tokios tiesioginės bylos yra leidžiamos“).
Europos Bendrijos 1979 m. kovo 5 d. oficialiame leidinyje Nr. C 59/1 paskelbtoje ataskaitoje dėl Reglamento Nr. 44/2001 pirmtakės 1968 Briuselio konvencijos (Jenard ataskaita) nurodyta, kad aptariama frazė „jeigu tokios tiesioginės bylos yra leidžiamos“ į Briuselio konvencijos 10 straipsnį (minėtos teisės normos turinys, lyginant jį su Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalimi, išliko nepakitęs) įtraukta siekiant specialiai nurodyti poreikį taikyti teismo, į kurį kreipiamasi, kolizines normas. Analogiškas šios formuluotės prasmės aiškinimas pateikiamas ir teisės mokslo doktrinoje (žr. Magnus U., Mankowski P. Brussels I Regulation. European Commentaries on Private International Law. Sellier. European Law Publishers, 2007, p. 286).
Taigi Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalyje esanti nuoroda, atsižvelgiant į tarptautinį tokio pobūdžio bylų pobūdį, šios formuluotės atsiradimo reglamente priežastis, turi būti suprantama kaip nuoroda į atitinkamą klausimą nagrinėjančio teismo valstybėje taikytinas kolizines normas. Nagrinėjamam klausimui aktualios Lietuvos Respublikoje galiojančios kolizinės normos įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. liepos 11 d. reglamente (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau - Reglamentas „Roma II“) ir 1971 m. Hagos konvencijoje dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau - 1971 m. Hagos konvencija).
Kilus dviejų teisės aktų kolizijai, pirmiausia reikalinga nustatyti, kuris iš jų yra taikytinas. Kaip minėta, šioje byloje konkuruoja Reglamentas „Roma II“ ir 1971 m. Hagos konvencija. Vadovaujantis Reglamento „Roma II“ 28 straipsnio 1 dalimi, šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios nustato su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, taikymui. Pagal Reglamento „Roma II“ 29 straipsnį valstybės narės iki 2008 m. liepos 11 d. Komisijai privalėjo pateikti Reglamento „Roma II“ 28 straipsnio 1 dalyje nurodytų konvencijų, kurias pageidavo taikyti, sąrašą. Valstybių narių Komisijai pateikti aptariami sąrašai 2010 m. gruodžio 17 d. paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. 343 („Pranešimai, teikiami remiantis Reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis“, Nr. 2010/C 343/05). Lietuvos Respublika Komisijai pranešė pageidaujanti toliau taikyti, inter alia, 1971 m. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Nors Jungtinė Karalystė prie šios tarptautinės sutarties nėra prisijungusi, tačiau pagal Konvencijos 11 straipsnį tai nedaro įtakos galimybei 1971 m. Hagos konvencijos pagrindu taikyti šios šalies teisę.
Kadangi, kaip jau minėta, 1971 m. Hagos konvencija turi prioritetą prieš Reglamentą „Roma II“, todėl tiesioginio ieškinio galimybei taikytina teisė nustatytina pagal šį teisės aktą.
1971 m. Hagos konvencija buvo kuriama siekiant nustatyti aiškias, konkrečias ir lengvai taikomas taisykles nustatyti teisę, taikytiną eismo įvykiui. Šis siekis atitinka visų draudimo teisinių santykių dalyvių interesus - eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo turi interesą nedelsiant po eismo įvykio žinoti, kokios valstybės teisė taikytina atsakomybės bei žalos atlyginimo klausimams. Šiuo atveju aiškių ir konkrečių taisyklių nustatymas leidžia išvengti šalių bylinėjimosi šiais klausimais. Draudikas taip pat yra suinteresuotas tokių taisyklių egzistavimu, nes išlaidų, patiriamų bylinėjantis, sumažėjimas sudaro sąlygas mažinti draudimo įmokas, kas, savo ruožtu, atitinka draudėjo interesus. Taigi konvencijoje įtvirtintos taisyklės sukonstruotos taip, kad eismo įvykis būtų susiejamas su tinkama teisine aplinka, sukuriančia visiems teisinių santykių dalyviams priimtiną teisinį rezultatą. Žinoma, konvencijos konstrukcija leidžia pagrįstai konstatuoti, kad eismo įvykio metu nukentėjusio asmens teisės ir teisėti interesai laikytini prioritetiniais.
Vadovaujantis 1971 m. Hagos konvencijos 9 straipsniu, sužalojimus arba žalą patyrę asmenys gali pareikšti ieškinį tiesiogiai atsakomybėn traukiamo asmens draudikui, jei jie turi tokią galimybę pagal teisę, taikytiną pagal 3, 4 arba 5 straipsnius. Jei registravimo valstybės teisė yra taikytina pagal 4 ir 5 straipsnius ir ši teisė nenumato galimybės pareikšti ieškinį tiesiogiai, tokia galimybė egzistuoja, jei ją numato valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Jei nė viena iš šių teisių nenumato jokios tokios galimybės, ji egzistuoja, jei ją numato draudimo sutarčiai taikytina teisė.
1971 m. Hagos konvencijos 3 straipsnyje, į kurį nukreipia to paties teisės akto 9 straipsnis, įtvirtinta kertinė šio teisės akto nuostata - taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko Jungtinės Karalystės teritorijoje, taigi tiesioginio ieškinio galimybė nustatytina pagal šios šalies vidaus teisę.
Jungtinės Karalystės teisinėje sistemoje teisės normos, nustatančios tiesioginio ieškinio galimybę, išdėstytos 2002 metų Europos Bendrijų (teisės prieš draudikus) Reglamentuose (angl. The European Communities (Rights against Insurers) Regulations 2002, 2002 No. 3061), konkrečiai - Trečiajame reglamente. Šios nuostatos į aptariamą teisės aktą įtrauktos derinant nacionalines teisės normas su 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB. Aptariama teisinio reglamentavimo sritis Europos Sąjungos lygmeniu suderinta Europos Sąjungos teisės aktų leidėjui priėmus šešias transporto priemonių draudimo direktyvas, kurių įgyvendinimas ES valstybėms narėms privalomas: direktyvą Nr. 72/166/EEB (Pirmoji direktyva), direktyvą Nr. 84/5/EEB (Antroji direktyva), direktyvą Nr. 90/232/EEB (Trečioji direktyva), direktyvą Nr. 2000/26/EB (Ketvirtoji direktyva), direktyvą Nr. 2005/14/EB (Penktoji direktyva). Visų šių direktyvų nuostatos kodifikuotos direktyva Nr. 2009/103/EB. Reikalavimas, kad nukentėję asmenys turėtų teisę pareikšti tiesioginį ieškinį už žalą atsakingo asmens draudikui visoje Europos Sąjungoje pirmiausia buvo įtvirtinta jau minėtoje Ketvirtojoje transporto priemonių draudimo direktyvoje (3 straipsnis). Ši direktyva turėjo būti perkelta į valstybių narių nacionalines teisines sistemas iki 2002 m. liepos 19 d. ir pradėta taikyti 2003 m. sausio 19 d. Vėliau, Europos Sąjungos teisės aktų leidėjui priėmus direktyvą Nr. 2005/14/EB, šios direktyvos 5 straipsniu į direktyvą Nr. 2000/26/EB įterpta 16 a konstatuojamoji dalis, nustatanti, jog „pagal <...> Reglamento (EB) Nr. 44/2001 <...> 11 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 1 dalies b punktą nukentėjusiosios šalys gali pradėti teisminį procesą prieš civilinės atsakomybės draudiką valstybėje narėje, kurioje jie gyvena“. Penktoji direktyva valstybių narių teisinėse sistemose turėjo būti įgyvendinta iki 2007 m. birželio 11 d. Galiausiai direktyvos 2009/103/EB 18 straipsnyje įtvirtinta, kad „valstybės narės užtikrina, kad nukentėjusiosios šalys pagal 3 straipsnį apdraustos transporto priemonės sukeltuose įvykiuose turėtų teisę tiesiogiai pareikšti ieškinį įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei.“ Be to, ši valstybių narių pareiga minima ir aptariamos direktyvos preambulėje (žr. inter alia 30, 32, 35 ir 36 konstatuojamąsias dalis). Dėl Europos Sąjungos valstybių narių turimos pareigos nacionalinėje teisėje įgyvendinti direktyvų nuostatas, vertinant eismo įvykio metu kitoje valstybėje nukentėjusio asmens teisę pareikšti tiesioginį ieškinį pagal lex fori, būtų pasiektas tas pats rezultatas - Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 108 straipsnis, reglamentuojantis tiesioginio reikalavimo teisę, nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (kaip iš principo turėtų būti ir pagal bet kurios kitos valstybės narės teisę).
Taigi, Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalis nukreipia, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamentas „Roma II“ šiam teisės aktui suteikia pirmenybę, į 1971 m. Hagos konvenciją, kurios 9 straipsnis, taikomas su 3 straipsniu, nustato tiesioginio ieškinio galimybę, jei tai leidžia valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (Jungtinės Karalystės) teisė. Kaip jau minėta, Jungtinės Karalystės teisinėje sistemoje tiesioginio ieškinio galimybė yra nustatyta, todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 teisės normos, reglamentuojančios nukentėjusio asmens tiesioginio ieškinio draudikui institutą.
Dėl teismo pareigos ex officio nagrinėjamoje byloje taikyti užsienio teisę pagrindų.
Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Nuoroda į užsienio teisę aprėpia visas teisės normas, taikytinas bylos faktams pagal tą teisę, ir reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialinę teisę, o ne į šios valstybės tarptautinę privatinę teisę, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (CK 1.10 straipsnio 2, 3 dalys).
CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio. Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokios pat užsienio teisės taikymo taisyklės nustatytos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.10, 1.12 bei CPK 808 straipsniuose įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi būti nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam, o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Užsienio teisės turinio nustatymas, priklausomai nuo jos taikymo pagrindo, skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį pasiskirstymą tarp šalių ir teismo. Tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020 45 punktą, 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Atskirai pastebėtina, kad teismas pritaria ir nacionalinėje doktrinoje išsakytiems argumentas, kad ,,kalbant apie civilinės atsakomybės draudimo teisinę prigimtį, svarbu pabrėžti, kad draudikas, išmokėdamas nukentėjusiajam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, vykdo tarp jo ir draudėjo sudarytą draudėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Todėl netikslu kalbėti apie draudiko civilinę atsakomybę, nes sutarties vykdymas nėra civilinė atsakomybė. Tuo tarpu tiek kasdienėje kalboje, tiek teismų praktikoje dažnai kalbama būtent apie draudiko civilinę atsakomybę. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad „draudiko atsakomybė yra sutartinė; tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, taip pat pagal draudimo sutartį (LAT civilinės bylos Nr. 3K-3-174/2005; Nr. 3K-3-626/2005; Nr. 3K-3-129/2008).“ Kaip minėta, tokie teiginiai iškreipia draudiko pareigos esmę. Todėl teoriškai tiksliau būtų kalbėti apie draudiko pareigą tinkamai įvykdyti draudimo sutartį. Taigi draudikas ne atlygina žalą, o vykdo savo sutartinę prievolę. Sutarties vykdymas nėra atsakomybė, nes atsakomybė - tai nauja prievolė, kuri atsiranda arba pažeidus sutartį, arba padarius deliktą. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju draudikas nepakeičia skolininko - žalą padariusio asmens dėl šio padaryto delikto atsiradusioje deliktinėje prievolėje. Draudikas, moka draudimo išmoką nukentėjusiajam ne todėl, kad šis yra deliktinės prievolės kreditorius, o todėl, kad nukentėjusysis yra naudos gavėjas pagal draudimo sutartį. Be to, šiems dviem santykiams būdingi ir skirtingi ieškinio senaties terminai pagal nacionalinę teisę (CK 1. 125 str. 7 ir 8 d.)“ (plačiau žr. A. Abramavičius; V. Mikelėnas. Autotransporto priemonių valdytojų teisinės atsakomybė. V., VĮ Registrų centras, 2010, 412-413 p.).
Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė teismui teisės aktų ištraukas, kurios taikomos Jungtinėje Karalystėje ir kurios turi įtakos nagrinėjamai bylai (T.2, 10, 12 b. l.).
Dėl atsakovės prievolės ieškovei pagal Jungtinės Karalystės materialinę teisę, esant transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniams santykiams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė - nukentėjęs asmuo - reiškia reikalavimą dėl žalos, padarytos eismo įvykio, įvykusio Jungtinėje Karalystėje, metu, atlyginimo (T.1, 99-103 b. l.). Trečiojo asmens (materialine prasme) transporto priemonė Ford Mustang GT yra registruota Jungtinėje Karalystėje ir atsakovės (draudimo bendrovės Zenith Services UK LTD) apdrausta transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (T.1, 73-76 b. l.). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti Jungtinės Karalystės teisę.
Iš ieškovės pateiktų JK ginčo atveju taikytinų teisės aktų reikalavimų seka, kad eismo įvykio metu trečiojo asmens (materialine prasme) veiksmai iki susidūrimo su kitomis eismo įvykyje dalyvavusiomis transporto priemonėmis, neatitiko 1988 metų Kelių eismo įstatymo ir Greitkelio kodekso nuostatų (T.2, 10, 12 b. l.). Todėl teismas laiko, kad eismo įvykio metu dėl trečiojo asmens (materialine prasme) netinkamų veiksmų ir buvo padaryta ieškovei turtui žala (T.2, 24-32 b. l.). Iš bylos duomenų seka, kad eismo įvykio kaltininko vairuojamas lengvasis automobilis Ford Mustang GT nepasirinko greitkelyje saugaus greičio, dėl ko nespėjo laiku sustoti ir todėl atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusią transporto priemonę. Ieškovo transporto priemonei atsitrenkus į kelio atitvarus buvo padaryta žala krovininio automobilio Volvo FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperiams, žibintams, dešinės pusės apatiniams laiptams ir kt. Tuo pačiu atmestini atsakovės atsikirtimai, kad jo draudėjas eismo įvykio metu nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi tai tėra tik prielaidos kurių nepagrindžia jokie kiti įrodymai, išskyrus vienos netiesioginės eismo įvykio faktiškai nemačiusios liudytojos parodymai, kuriuos paneigia kiti bylos duomenys (T.1, 79-82, 134-140 b. l.).
Eismo įvykio, įvykusio 2019-06-27 Jungtinėje Karalystėje, kurio metu buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė vilkikas Volvo FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu jau yra suremontuota (T.2, 2-8 b. l.). Dėl turtui padarytos žalos ieškovės nuostolių dydis yra 10 426,10 Eur, iš kurių 5 169 Eur techninės pagalbos išlaidos, 884,03 Eur vilkiko nutempimas į dirbtuves ir saugojimo aikštelę ir 4 373,07 Eur remonto išlaidos. Visas šias išlaidas ir jų apmokėjimą patvirtina ieškovės pateikti dokumentai (T.2, 24-32 b. l.).
Pagal transporto žalų administravimo praktiką ES analogiškose bylose, ieškovės sugadintos transporto priemonės remonto pobūdį ir jo išlaidas bei jas patvirtinantys dokumentai yra pakankamas įrodymas žalos dydžiui pagrįsti. Transporto priemonės defektinis aktas, priešingai nei Lietuvoje, JK nėra sudaromas. Taip pat tokio pobūdžio bylose ne visada yra pateikiamos ir eismo įvykio foto nuotraukos. Iš Jungtinės Karalystės Esekso policijos gauti duomenys, patvirtina, kad konkrečiai šioje byloje nėra eismo įvykio foto nuotraukų ar techninės apžiūros protokolo.
Dėl ieškinio senaties taikymo šalių ginčo santykiams.
Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą pagal LR CK 1. 125 str. 7 d. ir nurodė, kad ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo 2019-06-27, t. y. kai įvyko eismo įvykis Jungtinėje Karalystėje, o ieškovė į teismą kreipėsi tik 2020-07-13, kuomet jau buvo pasibaigęs sutrumpintas vienerių metų terminas. Teismas atmeta šį atsakovės prašymą. Pirmiausia, ieškovės atstovas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje dėl šio atsakovės reikalavimo yra būtina nustatyti, ar pats draudikas nėra atsakingas dėl ieškinio senaties termino pradžios, kuomet teikė ieškovei neišsamius atsakymus. Antra, ieškovė gavusi teisingą informaciją iš LR Transporto priemonių draudikų biuro, atsakovei kaip draudiko atstovei pateikė pretenziją 2019-12-23. Šią aplinkybę ieškovė laiko esmine dėl ko yra praleistas terminas kreiptis į teismą.
Kaip jau teismas yra nurodęs, ieškovė reiškia atsakovei tiesioginį ieškinį pagal šalis siejančius teisės aktus ir JK teisės normas. Atsakovė prašydama taikyti ieškovės ieškinio reikalavimui ieškinio senaties terminą, nepateikė jokių įrodymų, dėl ieškinio senaties termino taikymo pagal JK teisę, kaip tą numato CPK 808 straipsnio nuostatos. Be to pastebėtina, kad ieškovė reikšdama atsakovei ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, nėra tiesioginis draudimo teisinio santykio dalyvis, tai yra jų nesieja sutartiniai santykiai. Todėl pastebėtina, jog pagal LR CK 1. 128 str. 8 d. ir nacionalinė teisė tokiu atveju numato trejų metų ieškinio senaties terminą.
Byloje teismas nustatė, jog ieškovė dėl draudimo išmokos išmokėjimo į atsakovę kreipėsi 2019-12-23, todėl pritartina ieškovės argumentams, jog būtent nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ginčo santykiui pagal nacionalinę teisę. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė teisingai nurodė ieškinio senaties terminio eigos pradžią ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Teismas sprendime pasisakydamas dėl ieškinio senaties taikymo šalių ginče, remiasi ir pritaria tai pozicijai, kuri yra išsakyta ir teisės doktrinoje susijusioje su nacionaline teise (žr. T. Kontautas. Draudimo sutarčių teisė. V., Justitia, 2007, 164 -167 p.).
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo
Atmestini atsakovo atstovo argumentai, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, o duomenų, pagrindžiančių trečiojo asmens Ford Mustang GT vairuotojo kaltę, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp žalos ir trečiojo asmens veiksmų, byloje nėra.
Teismas išanalizavęs bylos medžiagą nustatė, kad žala kilo būtent dėl trečiojo asmens (materialine prasme) sukelto eismo įvykio ir ieškovei, kaip nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta 10 426,10 Eur žala, kurią atsakovė privalo atlyginti. Teismo vertinimu, ieškovė teismui pateikė pakankamus duomenis apie Didžiojoje Britanijoje galiojančią tvarką įforminant eismo įvykį ir nustatant kaltą asmenį.
Nustatydamas faktines ginčo eismo įvykio aplinkybes, teismas vadovavosi į bylą pateikta informacija apie eismo įvykio tyrimą ir Jungtinėje Karalystėje.
Teismo pasiūlymu ieškovė pateikė į bylą ir papildomus įrodymus (T.1, 134-147 b. l.). Remiantis papildomai pateiktais į bylą bendraisiais reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principais, policija dažnai neatvyksta ir nepateikia oficialios ataskaitos apie eismo įvykį, jei tuo metu nebuvo sunkaus asmens sužalojimo ar kitų išskirtinių aplinkybių. Atskirai pastebėtina, jog kaip kitose šalyse „Constant Amiable“ sutartinis faktų išdėstymo blankas, Jungtinėje Karalystėje nenaudojamas, nebent jį užpildytą pateikia motorinės transporto priemonės vairuotojas iš užsienio. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodė, kad atsakovės draudėjas eismo įvykio metu nebuvo atidus ir tai vertintina remiantis nusistovėjusia teismų praktika, tokiose bylose. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra gautas atsakovės draudėjo kaip motorinės transporto priemonės vairuotojo iš užsienio pareiškimas, kas leistų teismui vertinti iš ieškovės vairuotojų veiksmus per eismo įvykį, todėl ieškovės reikalavimas vertintinas remiantis pagal šalių pateiktus įrodymus (T.1, 8-26, 79-82, 137-144 b. l.; T.2, 2-8, 33-35 b. l.). Iš byloje esančių duomenų foto nuotraukų matyti ir kokia faktinė žala buvo padaryta ieškovės transporto priemonei eismo įvykio metu (T.1, 16-26 b. l.). Nukentėjusios transporto priemonės vairuotojai, pranešime darbdaviui irgi nurodė, kad po eismo įvykio nedelsiant buvo iškviesta policija, jog eismo įvykis įvyko vien tik dėl kito Ford Mustang GT vairuotojo kaltės, kuri iš pradžių atsitrenkė į Lenkijos piliečio vairuojamą transporto priemonę, o po to ir į ieškovės vilkiką (T.1, 14-15 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs, nesant byloje motorinės transporto priemonės vairuotojo iš užsienio pareiškimo, ieškovės reikalavimą dėl eismo įvykio Jungtinėje Karalystėje, reikia svarstyti remiantis pateiktais įrodymais, atsižvelgiant į Kelių eismo įstatymą ir Greitkelių kodekso nuostatų reikalavimus, transporto priemonių padėtį kelyje ir patirtos žalos vertinimą pagal ieškovės patikslintą pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių (T.1, 99-103 b. l.).
Pažymėtina, kad pirminiais eismo įvykio tyrimo duomenimis, atsakovės draudėjas vietos policijai savo pareiškimo dėl eismo įvykio aplinkybių irgi nepateikė, atsakingo dėl eismo įvykio asmens taip pat nenurodė. Todėl remiantis, pirminiais bylos duomenimis pripažintina, kad atsakovės draudėjas laikytinas atsakingu už eismo įvykį (T.1, 99-103 b. l.). Dėl to atsakovės atstovo teiginys, kad ieškovės pateikti įrodymai ir pagal jų formą yra nepakankami, atmetamas (T.1, 8-13 b. l.). Pagal bendrą įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę, įrodinėjimo pareiga priklauso tam, kas teigia (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į paminėtą, teismas nagrinėjamoje byloje ieškovės pateiktus įrodymus pripažįsta leistinais pagal savo formą ir pakankamais atsakovės draudiko atsakomybei nustatyti. Atsakovės atstovas savo įsitikinimo, kad pateikti pirminiai įrodymai neatitinka leistinumo kriterijaus pagal Jungtinės Karalystės procedūrines teisės normas, niekaip nepagrindė. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, patvirtina priminiais įrodymais nustatytas aplinkybes (T.1, 134-136 b. l.; T.2, 2-8, 33-35 b. l.). Atsakovės atstovo paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja (T.2, 37-40 b. l.). Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo ir teise prašyti teismo iškviesti į posėdį profesionalų ekspertą, kad pagal joje esančius duomenis, būtų įvertinta eismo įvykio situacija, atsižvelgiant į kelių eismo dalyviams tokiais atvejais keliamus reikalavimus.
Ieškovas taip pat pateikė Kelių eismo įstatymo ir Greitkelių kodekso nuostatų išrašus; kurios įpareigoja vairuotoją pasirinkti vairavimo greitį tokį, kuris reikalui esant leistų sustoti laiku. Vairuotojas turi palikti pakankamai erdvės tarp savo ir priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad galėtų sustoti, jei pastaroji staiga sulėtintų greitį arba sustotų (saugaus atstumo taisyklė) (T., 2 10, 12 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Jungtinėje Karalystėje galiojančios nuostatos dėl eismo dalyvių elgesio kelyje, ginčo atveju neleidžia abejoti dėl atsakingo už ieškovei padarytą žalą asmens ir dėl atsakovės prievolės ieškovei pagal JK teisės normas, esant draudimo santykiams ir kuomet nėra paneigta atsakovės draudėjo kaltė dėl autoįvykio. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes labiau tikėtina, kad įvykio metu atsakovės draudėjas nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje esančios transporto priemonės ir dėl ko iš kart įvyko susidūrimas su dviem transporto priemonėmis. Atsakovės draudėjui pažeidus eismo taisykles pagal JK teisės normas; atsakovės draudėjui eismo įvykio tyrimo metu dėl to sutikus, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nes jis nepareiškė jokių prieštaravimų, savo pareiškimo dėl eismo įvykio aplinkybių nepateikė. Atsakovės draudėjo neteisėti veiksmai ir jo kaltė teismui nekelia abejonių.
Atskirai pastebėtina, kad atsakovės sprendimas nemokėti ieškovei kaip nukentėjusiajai dėl eismo įvykio draudimo išmokos, pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Ieškovės buvęs draudikas irgi nepateikė teismui įrodymų, jog egzistuoja aplinkybės atleidžiančios šį draudiką nuo šios išmokos mokėjimo ar suteikiančios teisę sumažinti draudimo išmoką (T.1, 148 b. l.).
Be to atsakovas neįrodė, kad 2019-06-27 JK nebuvo draudiminio įvykio, nustatyto pagal jo ir draudėjo sudarytą draudimo sutartį.
Dėl šalies pateiktų procesinių dokumentų vertimo išlaidų atlyginimo.
CPK atveria galimybę bylinėjimosi išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai nurodytos įstatyme, bet ir visas kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tai sudaro sąlygas bylinėjimosi išlaidomis pripažinti, pavyzdžiui, ekspertų išvada įrodymų gavimo ir pateikimo teismui išlaidas (antstolių atlikto faktų konstatavimo išlaidas, dokumentų gavimo ir vertimo išlaidas ir kt.), išlaidas kitų atstovų (auditorių, buhalterių, mokesčių konsultantų ar kitų sričių specialistų) pagalbai apmokėti ir kitas išlaidas.
Tam, kad įstatyme tiesiogiai neįvardytos išlaidos būtų pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jos turi atitikti du CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus vertinamuosius kriterijus: jos turi būti būtinos, ir jos turi būti pagrįstos.
Kalbant apie pirmąjį kriterijų, pasakytina, kad teismas turi įvertinti, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be šių išlaidų, ar šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis ir neprotingas. Antrasis kriterijus reiškia, kad išlaidas būtina pagrįsti, t. y. įrodyti. CPK komentare ir 2003 metų civilinio proceso teisės vadovėlyje kategoriškai teigiama, kad šios išlaidos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Dažniausiai finansines operacijas patvirtina būtent rašytiniai įrodymai. Tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad įstatymas kategoriškai nereikalauja ,,kitų“ bylinėjimosi išlaidų pagrįsti tik rašytiniais įrodymais. „Kitomis išlaidomis“ taip pat pripažintinos ir šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų vertimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte (ankstesnė redakcija). Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis - faktūromis, kvitais ir kt.).“ (Teismų praktika, 2005, Nr. 23). Ieškovė būtent pateikė teismui rašytinius įrodymus dėl išlaidų turėtų verčiant atitinkamus procesinius dokumentus, kurie buvo surašyti bylos asmenims esantiems ir mačiusiems eismo įvykį ne LR teritorijoje. Pažymėtina, kad ir paties atsakovės veiksmai lėmė tai, jog ieškovė turėjo pateikti teismui minėtų dokumentų vertimus į bylą (T.1, 124, 130,150-151 b. l.). Todėl ir šios išlaidos 295,40 Eur priteistinos ieškovei iš atsakavo.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263, 265, 268, 270, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.
1. Priteisti ieškovei UAB ,,KLP Transport“ (į. k. 302684379) iš atsakovo ZENITH SERVICES UK LTD (į. k. 06395744) veikiančio per atstovą Lietuvoje UADBB ,,MAI Baltics“ (į. k. 110801410) 10 426,10 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus dvidešimt šešis eurus 10 ct) draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 235,00 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 295,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 40 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų.
2. Grąžinti iš valstybės biudžeto (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) ieškovei UAB „KLP Transport“, (į. k. 302684379), 11,00 Eur (vienuolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2020 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymą, išaiškinant, kad šio mokesčio sumos dalį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.
Teisėjas Jonas Stubrys