Pranešėja R.
Bartašienė Kopija
Teisėja J.Sedalienė Civilinė byla Nr.
2S-398-357/2010
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 129.20.3
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 28 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės Rasos Bartašienės,
kolegijos
teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės
E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos
skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutarties.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Pagal kreditoriaus
AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 1-2) Šiaulių
miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. vasario 12 d. nutartimi
pradėjo priverstinį 146 343,10 Lt ir 131 Lt skolos išieškojimą bei areštavo
įkeisto daikto savininkei E. A. priklausantį įkeistą
hipotekos lakštu nekilnojamąjį turtą. Taip pat įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę E. A., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį
nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš
varžytynių skolos padengimui.
Pagal kreditoriaus AB SEB bankas
pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 62-63) Šiaulių
miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius, tęsdamas priverstinį skolos
išieškojimą, priėmė 2010 m. kovo 31 d. nutartį parduoti iš varžytinių E. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį įkeistą
nekilnojamąjį turtą – 410/1590 dalis žemės sklypo,
turinčio 14,4500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini) ir 210/850
dalis žemės sklypo, turinčio 9,9500 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini).
Nutartyje nurodoma, jog prašymas
tenkintinas ir įkeistas turtas parduotinas iš varžytynių (LR CPK 558 str. 2 d.), kadangi skolininkė ir įkeisto turto
savininkė E. A. per
vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos skolos bankui negrąžino.
Patikslintu atskiruoju skundu (b.l.
79-80) E. A. prašo panaikinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-31 nutartį dėl
priverstinio skolininkės E. A. nekilnojamojo turto – 14,45
ha žemės sklypo ir 9,95 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini),
pardavimo iš varžytinių. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pareiškėjos ūkis
verčiasi pieno gamyba. 2009 metais pieno supirkimo rinkoje labai krito pieno
supirkimo kaina - nuo 92 cnt/kg 2008 metais iki 50 cnt/kg 2009 metais. Dėl šios
priežasties krito pajamos ir susidarė sunkumai grąžinant kreditą. Ši situacija
rinkoje buvo puikiai žinoma ir kreditoriui. Apeliantė kreipėsi į kreditorių su prašymu keisti kredito grąžinimo sąlygas.
Paaiškėjo, kad kreditorius nesuinteresuotas, kad būtų sudarytas skolininkui palankus įsiskolinimo grąžinimo
grafikas, kuriame būtų atsižvelgiama į ūkinės veiklos perspektyvas. Varžytinėse
pardavus nekilnojamąjį turtą, sumažės dirbamos žemės plotas, o tai savaime
iššauks neigiamas pasekmes pieno gamybai - ims trūkti ganyklų, pašarų, reikės
mažinti bandą, kris pieno gamyba ir t.t. Kreditoriaus elgesys derinant
tarpusavio interesus, negali būti laikomas adekvačiu ir protingu.
2. 2007 m. balandžio 26 dieną UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų
fondas" išdavė AB SEB Vilniaus bankui garantiją Nr. 1G-951, kuria
įsipareigojo grąžinti bankui kredito dalį, jei ūkininkė E. A. negrąžins
arba nepilnai grąžins 180 000 litų
ilgalaikį kreditą, kurį bankas suteikė pagal 2007 m. balandžio 26 dienos
kreditavimo sutartį Nr. 0650701210084-40. Pagal šią garantiją yra
garantuojamas 70% negrąžintos kredito sumos grąžinimas. Yra pagrindas manyti,
kad kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo neginčo tvarka, nuslėpė
nuo teismo hipotekos skyriaus šią aplinkybę. Tik paaiškėjus garanto pozicijai
dėl prievolės arba kokią prievolės dalį jis pasiruošęs sumokėti ar sumokėjo,
kreditorius galėjo kreiptis į teismą ir ieškoti nesumokėtą kredito dalį.
Atsiliepimu
į atskirąjį skundą (b.l. 87-88) kreditorius AB SEB bankas prašo E. A. atskirąjį
skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31d.
nutarties panaikinimo atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į apeliantės
pageidavimus, tris kartus buvo keičiamos kreditavimo sutarties sąlygos. O dėl
nuorodų į uždarosios akcinės bendrovės „Žemės ūkio paskolų garantijų
fondas" prievoles, pažymima, kad bankas nėra gavęs iš šio fondo išmokų,
kuriomis būtų padengta apeliantės skola ar skolos dalis. Pagal 2005 m. vasario
1 d. sutarties Nr.04/05-01 dėl garantijų teikimo 6.1 punktą bankas įgyja teisę
kreiptis į fondą dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo tik pasibaigus kredito
grąžinimo terminui ar kreditavimo sutartį nutraukus prieš terminą ir tik po to,
kai įstatymų nustatyta tvarka realizavo jam įkeistą turtą ar kitas turtines
teises. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad bankas privalėjo pirmiau
kreiptis į garantą, o tik po to ieškoti iš skolininkės tik tą nesumokėto
kredito dalį, kurios nesumokėjo garantas.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog
apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos
teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai
pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (LR CPK 329, 330 str.).
LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta
hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir
patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne
tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei
teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (LR CK 4.174 str.
1 d.). Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina kreditoriaus pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo
nurodytas aplinkybes, jog skolininkė E. A. 2007-04-26 kreditavimo
sutartyje Nr. 0650701210084-40 (b.l. 3-40) numatytų įsipareigojimų
nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolinga
146 343,10 Lt (b.l. 1-2). Priešingų įrodymų, kad įsipareigojimą bankui būtų
įvykdžiusi, apeliantė nepateikė. Savo ruožtu atskirajame skunde apeliantė
tvirtina, jog pareiškėjas AB SEB bankas netenkino E. A. prašymo
pakeisti kredito apmokėjimo sąlygas, nes sumažėjus pieno supirkimo kainoms, ji
nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Iš bylos duomenų matyti, kad
pareiškėjas AB SEB bankas, kreditavimo sutartis keitė tris kartus, pakeisdamas
banko pavadinimą, paskolos grąžinimo grafiką, papildomai įkeičiant galvijus
(b.l. 31-40). Nors ir pakeitus paskolos grąžinimo grąfiką, esant dabartinės
ekonominės krizės sąlygomis, E. A. nepajėgi vykdyti
kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad LR CK 6.204 straipsnis numato sutartinių įsipareigojimų vykdymo
tvarką, pasikeitus aplinkybėms. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad tuo
atveju, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi
teisę kreiptis į kitą šalį, prašydama sutartį pakeisti, o jeigu šalys per
protingą terminą nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis
į teismą. Ginčai dėl sutarties sąlygų pakeitimo nagrinėjami ieškinine ginčo
teisena, o ne ypatingąja teisena, kaip ši byla. Todėl atskirojo skundo
argumentas, kad pareiškėjas nesutinka pakeisti kreditavimo sutarties sąlygų,
laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.
Teisėjų kolegija
nesutinka ir su antruoju atskirojo skundo argumentu, kad sutartinių įsipareigojimų
užtikrinimui kreditorius pirmiausia turėjo kreiptis į garantą, t.y. UAB „Žemės
ūkio paskolų garantijų fondą“, o tik paaiškėjus kokią
prievolės dalį apmokėjo garantas, kreditorius galėjo kreiptis į teismą,
prašydamas nukreipti išieškojimą į
apeliantei priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje
praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių
santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar
įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos
registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos
išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių)
yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma
prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje
kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu,
jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra
nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005,
2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antrasis
atskirojo skundo argumentas yra susijęs su pagrindine prievole, kuris
ypatingąja teisena negali būti nagrinėjamas.
Pažymėtina, kad nors apeliantė E. A. atskirąjį
skundą grindžia ta aplinkybe, kad kreditorius galėjo kreiptis į teismą tik
tada, kai garantas UAB “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas” sumokės kurią tai
paskolos dalį, tačiau ji pati pagrįstai nurodo, kad UAB „Žemės ūkio paskolų
garantijų fondas" įsipareigojo grąžinti bankui kredito dalį tuo atveju,
jei ūkininkė E. A. negrąžins arba nepilnai grąžins 180 000
litų ilgalaikį kreditą. Todėl tik realizavus
įkeistą turtą, nepilnai įvykdytą prievolę vykdys garantas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius AB SEB
bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Civilinio kodekso 4.192 str. 1 d., 4.196
str. 1 d. 3 p., Civilinio proceso kodekso 558 str. 1, 2 d. nuostatų pagrindu tinkamai
įgyvendino hipotekos kreditoriaus teises. Savo ruožtu, Šiaulių miesto apylinkės
teismo hipotekos skyriuje teisėtai pareikštų kreditoriaus AB SEB bankas
pareiškimo ir pakartotinio pareiškimo pagrindu įstatymu nustatyta tvarka buvo pradėtos
vykdyti priverstinio skolos išieškojimo procedūros. Byloje nenustatyta aplinkybių,
jog Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutartis neatitinka
imperatyvių Civilinio proceso kodekso 558 bei Civilinio kodekso 4.192
straipsnių, reglamentuojančių išieškojimo procesą iš hipoteka įkeisto daikto,
reikalavimų. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodytas skolininkės ginčas dėl
prievolės kreditoriui neįvykdymo nesudaro bylos dėl hipotekos teisinių santykių
nagrinėjimo dalyko ir šioje byloje nespręstinas.
Įvertinusi bylos
medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo
hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 31 d. nutartis priimta nepažeidžiant procesinės
ar materialinės teisės normų, yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo
argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šią nutartį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus
2010 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė
Teisėjai Laisvė
Aleknavičienė
Egidijus Mockevičius
Kopija tikra
Teisėja R.Bartašienė