Baudžiamoji byla Nr. e1-778-1199/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15191-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6;
1.1.9.8; 1.1.9.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas 2017 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 64 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda; 2020 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, (bausmė atlikta 2023 m. gegužės 26 d.);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
J. M. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., apie 21.19 val., Vilniaus raj., Didžiųjų Kabiškių k., Lauko g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 22 val. kartu su savo dviem draugais, automobilio savininku D. (pavardės neprisimena) ir su kitu, kurio vardo neprisimena, važiavo namo. Važiuojant link namų jis visą laiką vairavo automobilį. Važiuojant pamatė iš priekio artėjantį policijos automobilį, kuris jiems prasilenkus, juos sustabdė. Pasak policijos pareigūnų neveikė jų automobilio ,,Audi A4“ priekinės artimosios šviesos. Jie sustojo šalikelėje. Jis pareigūnui pateikė dokumentus ir pareigūnas nusivedė jį į jų tarnybinį policijos automobilį, kuriame davė pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu, kiek prisimena, įpūtė 1,75 promiles, o antru – 1,8 promiles. Alkoholį jis vartojo kelias valandas prieš įsėsdamas į automobilį kartu su dviem minėtais draugais, kurie buvo automobilyje. Jis jų žinioje vairavo neblaivus. Jie suprato, kad automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Jie bandė jį atkalbėti nuo vairavimo neblaiviam, bet paskui sutiko. J. M. gėrė alų ir degtinę, gailisi dėl tokio savo elgesio. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti sumokėti baudą per kuo ilgesnį laikotarpį (el. b. l. 66–69, 127–129).
Kaltinamojo J. M. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2024 balandžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo Lauksmino Cibulsko tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 21.19 val. Vilniaus raj., Didžiųjų Kabiškių k., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, J. M., gim. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija (el. b. l. 5–11).
2024 m. balandžio 24 d. peržiūrėjus pareigūnų kūnų kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad atvykę pareigūnai priėjo prie automobilio ,,Audi A4“, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai J. M.), automobilyje taip pat buvo dar du vyrai. J. M. paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir nusiveda į tarnybinį automobilį. Paruošus alkotesterį, J. M. pirmu pūtimu įpūtė 1,71 promiles, atlikus antrą tikrinimą alkotesteriu, jo rezultatai nėra įgarsinami, nesimato vaizdo įraše. Pareigūnui paklausus J. M., kada jis paskutinį kartą gėrė, jis atsakė, kad prieš penkiolika minučių, visą dieną geria. Pareigūnams paklausus ką gėrė, jis atsakė, kad alų (el. b. l. 46–48).
2024 m. balandžio 29 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas D. L. (D. L.) parodė, kad 2024 balandžio 22 d. vakaro metu, daug žmonių susirinko išgerti, tarp jų buvo jis ir J. M., visi išgėrė alaus, tiksliai neprisimena kiek, bet žino, kad daug, po to jis nusprendė atsisėsti į Audi A4 automobilį, valstybinių numerių neprisimena, pamiegoti, atsisėdo į priekinio keleivio vietą, automobilis Audi A4 yra liudytojo D. L., automobilį tą pačią dieną, balandžio 22 d. ryte nusipirko, kad turėtų su kuo važinėti į darbą. Po kurio laiko D. L. atsikėlė ir pastebėjo J. M. vairuojant automobilį. Tada D. L. paklausė J. M., kur važiuoja, jis atsakė, kad šiaip važinėjasi, tai D. L. pasiūlė važiuoti namo. Kad automobilį vairuoja neblaivus J. M., D. L. suprato, todėl jis jam ir pasakė važiuoti namo, kad nepakliūtų į kokį nors įvykį. Taip pat D. L. pastebėjo, kad automobilio gale sėdi dar vienas asmuo, kurio jis neprisimena, įvardyti negali. Važiuojant link namų, juos sustabdė policijos pareigūnai, pasak policijos pareigūnų automobilyje neveikė priekinės artimosios šviesos. Juos sustabdžius policijos pareigūnai bendravo tik su vairuotoju J. M., kurį policijos pareigūnai nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Po to D. L. sužinojo, kad automobilis Audi A4 bus konfiskuotas, namo grįžo su taksi (el. b. l. 93–96).
2024 m. balandžio 22 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 savaites, atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest Drager 6810 ARFM-0451“, patikros sertifikato Nr. 2065342, pirmuoju tikrinimu 21.19 val. nustatytas 1,71 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 21.39 val. – 1,80 promilių girtumas (el. b. l. 13).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas M. S. 2024 m. balandžio 22 d. transporto priemonė deklaruota D. L. vardu pagal 2024 m. balandžio 22 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (el. b. l. 30–31).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. M. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 21.19 val., Vilniaus rajone, Didžiųjų Kabiškių k., Lauko g., jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 1,71 promilių, neblaivumas. Be paties J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: vyriausiojo tyrėjo L. Cibulsko tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus J. M. vairavimo aplinkybių, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaip liudytojas, D. L. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu J. M. buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. J. M. veiksmai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Bausmės skyrimo motyvai
J. M. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. Prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą per kuo ilgesnį terminą (el. b. l. 119–122).
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. M. anksčiau teistas (el. b. l. 32–36), administracine tvarka trijų metų laikotarpiu baustas už tris pažeidimus, apie baudų sumokėjimą informacijos nėra (el. b. l. 40–43), nedirbantis (el. b. l. 37–39). Byloje nėra duomenų apie J. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Nustatydamas kaltinamajam skirtinos baudos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje teistas už analogiško pobūdžio veiką, teistumas neišnykęs, dėl savo neteisėto elgesio tinkamų išvadų nepadarė. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl J. M. skirtina 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, J. M. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. M. paskirtos baudos dydį, jo turtinę padėtį, tą aplinkybę, kad kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos liudijimą, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog J. M. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 2 (dvejų) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog J. M. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, yra anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo eismo saugumui padarymą, t. y. teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. M. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. M. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 1,71 promilės alkoholio viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nustatytą įstatyme, vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų tuo metu, kai dalyvavo viešajame eisme, jo vairuotame automobilyje buvo kitų asmenų. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 3 (trejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 25 d. (el. b. l. 73–76), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. M. paskyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. M. vairavo svetimą, D. L. faktiškai priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenimis, el. b. l. 30–31). Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas, transporto priemonės faktiškas savininkas D. L., patvirtino supratęs, kad J. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau liepė jam ne sustoti, bet grįžti atgal. Būtent tuo metu juos sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis savo ruožtu paaiškino, kad alkoholinius gėrimus jis vartojo kartu su juo automobilyje buvusiais asmenimis. Jie suprato, kad jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, bandė jį atkalbėti, bet paskui sutiko. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad D. L. veiksmai turi sąryšį su padaryta nusikalstama veika, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, leido neblaiviam kaltinamajam vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis teisės normomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), iš D. L. konfiskuotinas.
Kiti klausimai
2024 m. balandžio 29 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos D. L. nuosavybės teisės į automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 114–116). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio D. L., konfiskavimas, laikinas D. L. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.
J. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo ir graso įrašai, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. (J. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. M. (J. M.) galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant J. M. (J. M.) šią baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. M. (J. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 25 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. M. (J. M.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti J. M. (J. M.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. L. (D. L.), konfiskavimą.
D. L. (D. L.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.
Išsiųsti D. L. (D. L.) šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą.
J. M. (J. M.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo ir graso įrašus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Integruoto baudžiamojo proceso sistemoje.
J. M. (J. M.) išaiškinti, kad:
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (dvejus) metus nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Liudmila Larionova