Civilinė byla Nr. 3K-3-591/2009                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)                                    

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Algio Norkūno, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutarties peržiūrėjimo UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje, kurioje išspręstas kreditorių Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės ir UAB ,,Litamilk“ finansinių reikalavimų skolininkui BUAB ,,Asotros veterinarija“ tvirtinimo klausimas; trečiasis asmuo – IĮ ,,Santovita“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimo perleidimą ir priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, aiškinimo ir taikymo.

Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2008 m. kovo 26 d., UAB ,,Asotros veterinarija“ iškelta bankroto byla. Kreditorius Grinaičių ŽŪB nepareiškė finansinių reikalavimų UAB ,,Asotros veterinarija“, nurodydamas, kad 2008 m. vasario 13 d. su įmone Bioveta, a.s. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria perėmė iš pastarosios įmonės reikalavimo teisę į UAB ,,Asotros veterinarija“ 52 430,33 Lt skolą, ir 2008 m. kovo 10 d. pranešimu UAB ,,Asotros veterinarija“ įskaitė tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. BUAB ,,Asotros veterinarija“ nepripažįstant prievolių įskaitymo, bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl 52 430,33 Lt Grinaičių ŽŪB reikalavimo patvirtinimo.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB ,,Asotros veterinarija“ bankroto byloje patvirtintas 52 430,33 Lt kreditoriaus Grinaičių ŽŪB reikalavimas UAB ,,Asotros veterinarija“.

Teismas konstatavo, kad Grinaičių ŽŪB buvo skolinga BUAB ,,Asotros veterinarija“ 52 430,33 Lt ir nuo 2008 m. kovo 21 d. turėjo tokio paties dydžio reikalavimo teisę atsakovui, tačiau šie priešpriešiniai reikalavimai nebuvo įskaityti per laikotarpį, per kurį toks įskaitymas buvo galimas. Teismas nustatė, kad 2008 m. vasario 13 d. BUAB ,,Asotros veterinarija“ kreditorius Čekijos įmonė Bioveta, a.s. su Grinaičių ŽŪB sudarė reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį, kuria įmonė Bioveta, a.s. perleido Grinaičių ŽŪB reikalavimo teises į skolininko BUAB ,,Asotros veterinarija“ 52 430,33 Lt skolą. Apie tai skolininką pradinis kreditorius įmonė Bioveta, a.s. informavo 2008 m. kovo 18 d. pranešimu, kurį BUAB ,,Astros veterinarija“ gavo 2008 m. kovo 21 d. Teismas sprendė, kad neįrodyti Grinaičių ŽŪB teiginiai, jog jis 2008 m. kovo 10 d. įskaitė tarpusavio įsiskolinimus su BUAB „Asotros veterinarija“ pranešimą apie tai įteikdamas skolininko darbuotojui D. V. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad BUAB „Asotros veterinarija“ nepripažįsta, jog per jos buvusį darbuotoją būtų gavusi pranešimą apie šį įskaitymą. Atsakovas nepripažino gavęs pranešimą apie reikalavimo įskaitymą. Kaip liudytojas apklaustas D. V. nurodė, kad dokumentą priėmė, bet apie jo turinį nieko negalėjo paaiškinti. Teismas taip pat atmetė kreditoriaus teiginį, kad analogiškas tą pačią dieną parengtas pranešimas apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą 2008 m. kovo 18 d. BUAB „Asotros veterinarija“ buvo išsiųstas registruotu laišku. Teismas sprendė, jog nelogiška, kad įmonėje tą pačią dieną, dėl to paties fakto, tam pačiam asmeniui parengiami du netapataus turinio dokumentai, iš kurių nė vienas neįregistruotas pagal raštvedybos taisykles ir vienas iš jų įteikiamas adresato darbuotojui, o kitas po aštuonių dienų išsiunčiamas paštu. Be to, teismas pripažino, kad su abiem 2008 m. kovo 10 d. pareiškimais apie įskaitymą Grinaičių ŽŪB nepateikė aptartos 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties (CK 6.109 straipsnio 1, 5 dalys), todėl sprendė, kad apie šią reikalavimo perleidimo sutartį BUAB „Asotros veterinarija“ buvo informuota tik 2008 m. kovo 21 d., gavusi pradinio kreditoriaus įmonės Bioveta, a.s. pranešimą (CK 6.109 straipsnio 1, 5, 7 dalys). Dėl nurodytų priežasčių teismas priėjo prie išvados, kad priešpriešiniai reikalavimai tarp BUAB „Asotros veterinarija“ ir Grinaičių ŽŪB atsirado 2008 m. kovo 21 d., todėl nuo šios dienos pasidarė įmanomas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tačiau iki 2008 m. kovo 26 d., kai priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pasidarė neįmanomas įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, Grinaičių ŽŪB apie įskaitymą BUAB „Asotros veterinarija“ nepranešė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad naujojo kreditoriaus pareikštas reikalavimas įvykdyti prievolę negalioja, jei jis pareikštas nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą, o ši taisyklė gali būti netaikoma tokiu atveju, jei pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju Grinaičių ŽŪB nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkui įteikė 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Skolininkas BUAB ,,Asotros veterinarija“ apie aptariamą reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuotas pradinio kreditoriaus Bioveta, a. s. 2008 m. kovo 18 d. pranešimu, kurį skolininkas gavo 2008 m. kovo 21 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, net ir tuo atveju, jei Grinaičių ŽŪB pranešimas apie įskaitymą būtų buvęs įteiktas 2008 m. kovo 10 d., jis negalėtų sukelti skolininkui teisinių pasekmių, nes kartu su juo nebuvo pateikta jo pagrindu buvusi reikalavimo perleidimo sutartis (CK 6.109 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti, jog Grinaičių ŽŪB pranešimas apie įskaitymą buvo įteiktas skolininkui UAB ,,Asotros veterinarija“ 2008 m. kovo 10 d. per darbuotoją ar 2008 m. kovo 18 d. paštu siunčiant jį kartu su Bioveta, a. s. pranešimu apie reikalavimo perleidimą (CPK 185 straipsnis.): byloje apklausti liudytojai šių aplinkybių nepatvirtino, tos pačios datos pranešimų turinys skiriasi, tai rodo, kad jie rengti atskirai, nė vienas jų kreditoriaus neįregistruotas pagal raštvedybos taisykles, neaišku, kokiu tikslu buvo siunčiamas antrasis pranešimas, jeigu kreditorius Grinaičių ŽŪB buvo įsitikinęs, kad apie įskaitymą tinkamai pranešė 2008 m. kovo 10 d. pranešimu, apie pranešimo dėl įskaitymo išsiuntimą neminima vėlesniuose kreditoriaus raštuose atsakovui. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymas nebuvo atliktas ir Grinaičių ŽŪB finansinis reikalavimas bankroto byloje turi būti patvirtintas (CPK 263 straipsnis).  

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kreditorius Grinaičių ŽŪB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria nutarta patvirtinti jo 52 430,33 Lt reikalavimą BUAB ,,Asotros veterinarija“, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Grinaičių ŽŪB 52 430,33 Lt reikalavimo BUAB ,,Asotros veterinarija“. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CK 6.106 ir 6.109 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, CK 6.109 straipsnio 1 dalies turinys patvirtina, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką ne tik pateikiant jam reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją (pvz.,  reikalavimo perleidimo sutarties kopiją), bet ir kitą dokumentą ir (ar) kitą įrodymą, kuris leistų trečiajam asmeniui ar skolininkui spręsti apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad reikalavimo perleidimo faktą patvirtina tik reikalavimo perleidimo sutarties trečiajam asmeniui pateikimas. 2008 m. kovo 10 d. ir 2008 m. kovo 21 d. BUAB ,,Asotros veterinarija“ buvo įteikti kasatoriaus pranešimai apie įskaitymą, kuriais inter alia taip pat buvo pranešta apie reikalavimo teisės perėjimą kasatoriui, todėl BUAB ,,Asotros veterinarija“ tapo žinoma ne tik apie įskaitymo faktą, tačiau ir apie reikalavimo perleidimo faktą, o tai, kasatoriaus nuomone, reiškia, kad BUAB ,,Asotros veterinarija“ gavo ,,kitokį reikalavimo perleidimo įrodymą“ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, teismai pripažino kaip nustatytą aplinkybę, kad pradinis kreditorius Bioveta, a.s. 2008 m. kovo 18 d. pranešimu informavo BUAB ,,Asotros veterinarija“ apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

2. Dėl CK 6.130 ir 6.131 straipsnių netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus teigimu, teismai netaikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių prievolių pasibaigimą įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys), aiškindami šias nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje V. Š. v. A. N.  ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. T.  v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; kt.). Kasatoriaus nuomone, jis turėjo teisę atlikti priešpriešinių vienarūšių  reikalavimų įskaitymą, nes tokiam veiksmui atlikti buvo visos CK nustatytos sąlygos: kasatorių ir BUAB ,,Asotros veterinarija“ siejo apipusės teisės ir pareigos; šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas yra pinigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Specialiosios paskirties AB ,,Šiaulių energija“ v. Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bonitana“ v. AB ,,Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006); priešpriešiniai; galiojantys ir vykdytini; nebuvo CK nustatytų sąlygų, draudžiančių atlikti įskaitymą – 2009 m. kovo 21 d. BUAB ,,Asotros veterinarija“ jau buvo gavusi reikalavimo perleidimo sutartį ir pranešimą apie reikalavimo perleidimą iš pradinio kreditoriaus, taip pat pranešimą apie reikalavimo perleidimo sutartį ir apie įskaitymą iš naujojo kreditoriaus – kasatoriaus, tuo tarpu Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB ,,Asotros veterinarija“ įsiteisėjo tik 2008 m. kovo 26 d. Kasatoriaus teigimu, įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB ,,Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007). Kasatoriaus teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad tiek BUAB ,,Asotros veterinarija“ veiksmai (direktoriaus nurodymas įteikti dokumentus per D. V., nuolatinis dokumentų įteikimas ir gavimas per šį asmenį), tiek darbuotojo D. V. veiksmai (dokumentų priėmimas ir pateikimas) nesuteikė pagrindo Grinaičių ŽŪB abejoti pranešimo apie įskaitymą įteikimo pasirašytinai BUAB ,,Astros veterinarija“ atstovui patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK nuostatų, susijusių su atstovavimo teisiniais santykiais. Teismai ignoravo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo faktą, nors procesiniuose sprendimuose jį pripažino, netaikė įskaitymo tvarką ir pasekmes reglamentuojančių CK nuostatų.

4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Teismai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsakė į kasatoriaus pateiktus argumentus, skundžiamus procesinius sprendimus grindė prielaidomis ir nepagrįstais BUAB ,,Asotros veterinarija“ paaiškinimais, ignoravo apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties motyvus, kad kasatorius apie atliktą įskaitymą pranešė UAB ,,Asotros veterinarija“ darbuotojui D. V.; nepagrįstai išreiškė abejones dėl pranešimo apie įskaitymą BUAB ,,Asotros veterinarija“ įteikimo tinkamumo (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnio 2 dalis). Pranešimo apie įskaitymą BUAB ,,Asotros veterinarija“ įteikimo faktas yra įrodytas. 2008 m. kovo 21 d. UAB ,,Asotros veterinarija“ buvo gavusi pradinio kreditoriaus pranešimą apie sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį; reikalavimo teisių perleidimo sutartį; kasatoriaus pranešimus apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teiginys, kad jis privalėjo dar kartą pateikti BUAB ,,Asotros veterinarija“ pranešimą apie įskaitymą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. kovo 26 d. yra neprotingas, neteisingas ir nesąžiningas.

 

Atsiliepimu į kasacinį skundą BUAB ,,Asotros veterinarija“ prašė skundą atmesti; nurodė, kad naujojo kreditoriaus pateiktas pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, be pradinio kreditoriaus valios išreiškimo įrodymo, dar nepatvirtina kreditoriaus pasikeitimo fakto. Remiantis CK 6.109 straipsnio 7 dalimi, tik reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas arba pradinio kreditoriaus pranešimas raštu apie reikalavimo perleidimą sukelia įstatyme apibrėžtas teisines pasekmes skolininkui – skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad pradinis kreditorius Bioveta, a.s. pranešė BUAB ,,Asotros veterinarija“  apie reikalavimo perleidimą 2008 m. kovo 17 d. raštu, kuris gautas 2008 m. kovo 21 d., o reikalavimo perleidimo sutarties kopiją kasatorius pateikė tik 2008 m. gegužės 27 d. Dėl to teismai pagrįstai nustatė, kad priešpriešiniai reikalavimai tarp kasatoriaus ir BUAB ,,Asotros veterinarija“ atsirado tik 2008 m. kovo 21 d. ir nuo šios dienos galėjo būti įskaityti. Iki UAB ,,Asotros veterinarija“ buvo iškelta bankroto byla (2008 m. kovo 26 d.), kasatorius apie įskaitymą nepranešė. Teismai, remdamiesi byloje esančiais įrodymais, nenustatė, kad BUAB ,,Asotros veterinarija“  buvo pranešta apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iki 2008 m. kovo 21 d., taip pat nuo 2008 m. kovo 21 d. iki 2008 m. kovo 26 d., kada įskaitymas buvo galimas. Ankstesni kasatoriaus pranešimai, jei tokie ir būtų buvę įteikti BUAB ,,Asotros veterinarija“, teisinių pasekmių nesukelia, nes tuo metu dar nebuvo atsiradę priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. BUAB ,,Asotros veterinarija“ neignoravo gauto tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą – gavęs pradinio kreditoriaus pranešimą, pakeitė buhalterinės apskaitos dokumentuose pradinį kreditorių kasatoriumi ir perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui spręsti klausimą dėl naujojo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo. Įrodymų, kuriais grindžiamos teismų išvados, įvertinimas išsamiai išdėstytas skundžiamose nutartyse, todėl jos nelaikytinos nemotyvuotomis. Teismai neignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarties motyvų; šia nutartimi byla perduota nagrinėti iš naujo, taigi nebuvo išspręsta iš esmės; taip pat reikalavimo perleidimo sutarties fakto. Faktinės aplinkybės, nustatytos  iš naujo nagrinėjant bylą, nesudarė pagrindo teismams daryti kitokias išvadas, negu išdėstytos skundžiamose nutartyse. Kasatorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytus teiginius.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl reikalavimo perleidimo įtakos skolininko pareigoms

 

Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmės ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą  galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Reikalavimo perleidimo teisei galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek  tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

Įstatymas suteikia teisę kreditoriui vienašališkai (be skolininko pagal prievolę sutikimo) spręsti dėl turimų reikalavimų perleidimo kitam asmeniui; ši kreditoriaus teisė nėra absoliuti: reikalavimo perleidimas be skolininko sutikimo negalimas, jeigu tai prieštarauja įstatymams ar sutarčiai, arba  reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, taip pat jeigu reikalavimo perleidimas pažeidžia skolininko teises arba suvaržo jo prievoles labiau negu iki šalių pasikeitimo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis); reikalavimo perleidimas be skolininko sutikimo  negalimas ir tokiais atvejais, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). CK 6.102 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kuriais reikalavimo perleidimas imperatyviai draudžiamas įstatymo; nurodytais atvejais reikalavimo perleidimas negali būti legalizuotas šalių susitarimo ar kitų aplinkybių pagrindu. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra išaiškinęs, kad reikalavimo perleidimo teisėtumas turi būti vertinamas trimis aspektais:  1) prievolės, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorio, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorio, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m.  birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“ , bylos Nr. 3K-3-199/2008; kt.).

            Reikalavimą perleidus cesijos sutartimi, jos šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo sutarties sudarymo (CK 6.181 straipsnis). Tuo tarpu tam, kad reikalavimo perleidimas sukeltų teisines pasekmes skolininkui (būtų panaudotas prieš skolininką), skolininkas turi būti tinkamai, įstatymo nustatytu būdu, informuotas apie cesijos sutarties sudarymo faktą. Įstatyme reikalavimo perleidimo įsigaliojimo skolininkui, kurio buvimo vieta žinoma, momentas siejamas su dviem alternatyviais teisiniais faktais: tai gali būti momentas, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba momentas, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1, 2 dalys).  Pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui ir šios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 straipsnio 5 dalis). Skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, jeigu šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį; naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą, išskyrus atvejį, kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui raštu praneša pradinis kreditorius (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tik esant įstatyme įtvirtintoms prielaidoms, t. y. skolininkui tinkamai pranešus apie reikalavimo perleidimą ir pateikus reikiamus perleidimo fakto įrodymus, naujasis kreditorius skolininko atžvilgiu įgyja iš pradinės prievolės kylančias teises ir gali jomis disponuoti, be kita ko – pasinaudoti  tarpusavio reikalavimų įskaitymo teise. 

 

 

Dėl reikalavimo įskaitymo sąlygų ir bankrutuojančios įmonės prievolių įskaitymo

 

           Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų: CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys), įskaitymas yra vienašalis sandoris. Reikalavimo įskaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų išaiškinta, kad įskaitomos prievolės turi atitikti šias sąlygas: pirma, prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos;  antra, šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; trečia, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; ketvirta, abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; kt.). Minėta, kad cesijos atveju naujojo kreditoriaus reikalavimas skolininkui galiojančiu ir vykdytinu laikomas tik nuo tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą momento.

Įskaitymo teisė ribojama 6.134 straipsnyje nurodytais atvejais, šis įskaitymo draudimų sąrašas nėra išsamus - pagal CK 6.134 straipsnio 6 dalį įskaitymas draudžiamas ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Reikalavimų įskaitymo draudimai gali būti susiję su įmonės bankroto būkle. Vienas prioritetinių įmonės bankroto instituto tikslų – įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Bankrutuojančios įmonės statusas reiškia, kad įmonė yra nemoki, t. y. negali patenkinti visų kreditorių reikalavimų; bankroto procesą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta tokia bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, kuri užtikrina teisingą jų interesų derinimą ir lygiateisiškumą – visi tos pačios eilės kreditoriai turi teisę į savo reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis). Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto normą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad šis draudimas reiškia ir bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių tarpusavio reikalavimų įskaitymo negalimumą, nes reikalavimų įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB ,,Argovegas“ v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-484/2004; kt.).

Įskaitymas iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo gali būti uždraustas teismo nutartimi Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos pagrindu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008).                         

           Bankrutuojančios įmonės reikalavimų įskaitymas, atliktas nepažeidžiant tiesioginių įstatymo ar teismo draudimų, tačiau pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, gali būti ginčijamas taikant actio Pauliana institutą (CK 6.66 straipsnis).

 

Dėl aptartų teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje

 

             Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB ,,Asotros veterinarija“ įsiteisėjimo (2008 m. kovo 26 d.) kasatorius tinkamai neįgyvendino reikalavimo įskaitymo teisės, todėl laikė bankrutuojančios įmonės prievolę kasatoriui nepasibaigusia. Teisėjų kolegija tokią teismų išvadą pripažįsta pagrįsta. Pirma, kasatoriaus teiginys, kad jis pateikė pranešimą apie reikalavimo įskaitymą teismų atmestas kaip neįrodytas. Ši teismų išvada pagrįsta byloje surinktų įrodymų, inter alia, tų, į kuriuos apeliuojama kasaciniame skunde, visumos vertinimu. Kasatorius su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka, tačiau kasaciniame skunde nesuformuluoti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus atitinkantys argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Antra, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamuose sprendimuose, iki pradinio kreditoriaus pranešimo apie reikalavimo perleidimą kasatorius nebuvo pateikęs skolininkui cesijos sutarties, todėl neturėjo galiojančios reikalavimo teisės jam ir negalėjo pasinaudoti įskaitymo teise. Įskaitymas neįvyko, todėl jo niekinio pobūdžio ar nuginčijimo klausimas byloje nekilo.

Kasatoriaus argumentai dėl skundžiamų sprendimų neatitikties CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir teismų praktikai atmetami kaip nepagrįsti; teismai, taikydami reikalavimo perleidimą ir įskaitymą reglamentuojančius įstatymus, nenukrypo nuo kasatoriaus nurodytose nutartyse suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, jas pritaikė konkrečioms įrodinėjimo procese nustatytoms šios bylos aplinkybėms.

                     

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės 59,85 Lt (penkiasdešimt devynis litus aštuoniasdešimt penkis centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Algis Norkūnas

 

                                                                                                           

Sigita Rudėnaitė

 

                                                                                                           

Antanas Simniškis