Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A2069-163/2012
Teisėja N. B. (Proceso Nr. 2-43-3-02197-2011-5)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
44.2.4.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei VĮ Šilutės miškų urėdijai dėl neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė:
ieškovas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos 100 000Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1996-04-29 pradėjo dirbti VĮ Šilutės miškų urėdijoje: iš pradžių - Norkaičių girininkijoje padieniu darbininku, vėliau miško traukėju arkliu, miško traukėju traktoriumi. Padienio darbininko pagrindinės funkcijos buvo dirvos ruošimas ir pūdymų priežiūra - dirvos arimas plūgu, dirvos kultivavimas, dirvos akėjimas, šieno vežimas traktoriumi T-40, daigyno sėjimas mechanizuotai traktoriumi T-16 agregatu sėjamąja „Lietuva-25“, daigų pervežimas traktoriumi T-l6 iki 1 km per dieną, pikirantų pervežimas traktoriumi T-40 iki 20 km per dieną, daigų mulčiavimas durpėmis traktoriumi T-40, daigynų ravėjimas rankomis ir kauptuku, daigynų laistymas, atsinešant vandenį iš traktorinės cisternos kibiru (nešant apie 20 metrų), traktorių T-16 ir T-40 remontas. Kai dirbo miško traukėju - traktorininku, pareigybė buvo sugretinta su pjūklininko pareigybe. Miško traukėjo traktoriumi ir pjūklininko darbas (veikiant triukšmui ir vibracijai) sudarė apie 50 procentų darbo laiko, kitu laiku buvo atliekamas miško darbininko darbas. Atliekant profesinės ligos tyrimą, nustatyta, kad darbo laikas procentais per metus, dirbant veikiant triukšmui ir vibracijai, sudaro: 1998 – 52 proc., 1999 -50 proc.; 2000 – 57 proc.; 2001 – 77 proc.; 2002 – 85 proc.; 2003 – 81 proc.; 2004 – 64 proc.; 2005 – 82 proc.; 2006 – 93 proc.: 2007 – 84 proc.; 2008 – 82 proc. Veikiant triukšmui ir vibracijai, išsivystė profesinė liga. 2009-02-23 atlikus profesinės ligos tyrimą, tyrimo akte Nr. S-270-(0086-09) 16.2 punkte konstatuota, kad profesinės ligos vystymosi priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas. Darbdavys žinojo ar privalėjo žinoti, kad jis dirba netinkamomis darbo sąlygomis, privalėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas, tačiau to nepadarė, jo kaltė patvirtinta minėtu profesinės ligos tyrimo aktu, ką ir pats darbdavys pripažino, nes ant šio akto yra ir darbdavio atstovo parašas. 2009-03-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmasis teritorinis skyrius išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatoma, kad jo darbingumo lygis yra 40 procentų, t. y. jis dėl profesinės ligos neteko 60 procentų darbingumo, toks darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011-03-24. 2011-03-25 pakartotinai atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad jo nedarbingumas dėl profesinės ligos sudaro 60 procentų, darbingumo lygio priežastis - 27.4 profesinė liga, tai patvirtina 2011-03-28 išduota pažyma (duomenys neskelbtini). Jam išsivystė kurtumas, daryta alkūnių operacija, yra dvi stuburo išvaržos, užeina dideli skausmai, vartoja vaistus nuo skausmo. Taip pat nurodė, kad dėl profesinės ligos yra kalta ne tik VĮ Šilutės miškų urėdija, bet ir kitos įmonės, kuriose jis dirbo, tačiau ieškovas į teismą kreipiasi dėl tos žalos dalies atlyginimo, kurią patyrė dirbdamas pas atsakovę.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės VĮ Šilutės miškų urėdijos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. R. bei 605,24 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovo A. R. 64,64 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei VĮ Šilutės miškų urėdijai. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad įvertinus 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), šio akto 2009-03-03 papildymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-16 profesinės ligos patvirtinimą bei atsakovės minimų 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-03 papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir neginčijimo faktą, teismui yra pagrindas padaryti išvadai, kad atsakovei, kaip darbdaviui, pagal DK 248 straipsnio 1 punkto nuostatas atsirado materialinė atsakomybė atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą, nes ieškovo susirgimas profesine liga pas atsakovę nulėmė jo darbingumo sumažėjimą ir, kad ieškovas, susirgęs profesine liga, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, kad įvertinus profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo aktą bei šio akto papildymą, 2009-02-23 akte Nr. (duomenys neskelbtini) 16.2 punkte nurodytą profesinės ligos vystymosi priežastį - netinkamą darbo vietos įrengimą, konstatuotinos būtinos žalos atlyginimo sąlygos: atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys su kilusia žala. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo iš atsakovės reikalaujamas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, ir nustačius sprendime jau minėtas konkrečias bylos aplinkybes, nulemiančias priteistinos atlygintinos neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas būtų A. R. pakankamas dėl jo susirgimo profesine liga, kenčiant skausmą ir patiriant kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jo emocinei būsenai. Teismas iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Apeliaciniu skundu ieškovas A. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo ir priteisti jam 2000 išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, padidinant priteitiną neturtinės žalos sumą, taip pat priteisti iš atsakovės advokato išlaidas už apeliacinio skundo surašymą. Nurodo, kad jam susirgus profesine liga ir netekus 60 procentų darbingumo, neteko galimybės gauti visą darbo užmokestį, pastoviai kenčia fizinį skausmą, kylą dvasiniai išgyvenimai, nors nurodyta, kad 40 procentų yra darbingas, tačiau realiai nieko dirbti negali viskas krenta iš rankų. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos sumą iki 20 000 Lt. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kad jis turėjo nuosavą traktorių, su juo dirbo, nutylėdamas, kad su tuo pačiu nuosavu traktoriumi jis dirbo ir pas atsakovę. Atsakovė nepagrįstai priminė autoįvykį, kurio metu žuvo žmogus, taip bandydamas įrodyti, kad šis įvykis turėjo įtakios ir jo ligai. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jis kreipėsi su vienu reikalavimu priteisti žalą, šį reikalavimą teismas tenkino, todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos jam iš atsakovės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė VĮ Šilutės miškų urėdija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs visas aplinkybes, nustatė pakankamai didelę 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą ir jos didinimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taip pat nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo sumažino bylinėjimosi išlaidų sumą, o galiausiai visai jų nepriteisė. Mano, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CPK nuostatomis.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovo bendras darbo stažas yra 19 metų. A. R. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti VĮ Šilutės miškų urėdijoje ir dirbo iki (duomenys neskelbtini). Pradžioje jis dirbo padieniu darbininku, vėliau miško traukėju arkliu, miško traukėju traktoriumi. Dirbant miško traukėju - traktorininku, pareigybė buvo sugretinta su pjūklininko pareigybe. Miško traukėjo traktoriumi ir pjūklininko darbas (veikiant triukšmui ir vibracijai) sudarė apie 50 procentų darbo laiko, kitu laiku buvo atliekamas miško darbininko darbas. Iš 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ieškovui A. R. diagnozuota profesinė liga: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, vidinės ausies pažeidimas veikiant triukšmui, garsinė trauma, klausos netekimas dėl triukšmo. Minėtame akto 16.2 punkte konstatuota, kad profesinės ligos vystymosi priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas, profesinės rizikos veiksniai - triukšmas ir vibracija. 2009-03-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmasis teritorinis skyrius išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ieškovas dėl profesinės ligos neteko 60 procentų darbingumo, toks darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011-03-24. Pakartotinai atlikus patikrinimą nustatyta, kad jo nedarbingumas dėl profesinės ligos sudaro 60 procentų, darbingumo lygio priežastis - 27.4 profesinė liga, tai patvirtina 2011-03-23 išduota pažyma (duomenys neskelbtini) galiojanti iki 2013-03-22.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, susirgus profesine liga.
Dėl neturtinės žalos.
Nesitikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieškovui iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimui 20 000 Lt. apeliantas nurodo, kad teismas ją priteisė aiškiai per mažą. Dėl profesinės ligos jis pasmerktas pastoviai kęsti fizinį skausmą, visas dreba, sumažėjo bendravimo galimybės, realiai nieko negali dirbti, viskas krenta iš rankų, vienas nueina ne daugiau 30-40 m, dėl viso to atsirado dvasiniai išgyvenimai, todėl neturtinei žalai atlyginti turėjo būti priteista visa jo prašoma suma.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes turtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti ne tik kriterijus, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, bet ir kriterijų visumą, t. y. aplinkybes dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis ir, aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
Pažymėtina, kad taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, susižalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, ne tik turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, bet ir turi svarstyti analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką.
Pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priimdamas sprendimą įvertino tiek ieškovo nurodytus kriterijus, tiek kriterijus pateiktus atsakovo. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. neturtinę žalą priteisė per mažą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui šiuo metu yra tik 50 metų ir, jeigu nebūtų susirgęs profesine liga, jis dar būtų pilnai darbingas 15 metų, kad susirgęs profesine liga jis neteko 60 procentų darbingumo, pastoviai kenčia fizinius skausmus, jam dreba rankos, dėl ko kyla dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės, daro išvadą, kad ieškovui priteistinas 30 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas, inter alia išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo visas jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. prašo priteisti advokatui sumokėtus 2 000 Lt.
Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl neturtinės žalos priteisimo aplinkybė, kad buvo sumažintas neturtinės žalos dydis, nereiškia, kad ieškovo reikalavimas buvo tenkintas tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai sumažino ieškovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovui iš atsakovo priteistinos visos išlaidos (tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek už apeliacinio skundo surašymą) advokato pagalbai apmokėti, nes jos atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimą išdėstyti taip: priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo VĮ Šilutės miškų urėdija 30 000 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti A. R. iš VĮ Šilutės miškų urėdija 2 000 (du tūkstančius) litų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1 000 (vieną tūkstantį) litų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.
Teisėjai Erika Misiūnienė
Alona Romanovienė
Audrius Saulėnas