Baudžiamoji byla Nr.N1-101-983/2016

Procesinis Nr. 1-01-1-05337-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2., 1.2.14.1.2.4.

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. kovo 17 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,

kaltinamiesiems V. B. ir A. K., jų gynėjai advokatei Redai Matuliūkštei,

kaltinamajam J. J. bei jo įstatyminei atstovei B. J. ir jo gynėjai advokatei V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V.B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) , išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, turintis 45 proc. darbingumo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 ir 2 d.;             

A.K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 19. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.;

J.J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), gyv. . (duomenys neskelbtini)., nevedęs, mokosi 10 klasėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

V. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2015 m. sausio 15 d., apie 17.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame . (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėjo į K. M. namo kambarį, kur iš spintos pagrobė pinigus – 1000 dolerių (854,12 EUR vertės) ir 1415 eurų, tokiu būdu pagrobė K. M. priklausančio turto už 2269,12 EUR. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Be to, V. B., A. K. ir J. J. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2015 m. sausio 16 d., apie 19.00 val. V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su J. J. ir A. K. veikdami bendrininkų grupėje vagystės tikslu atėjo prie K. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio . (duomenys neskelbtini), kur V. B. iš anksto išlaužus užkaltas namo verandos duris, o A. K. atidarius verandos duris, J. J. ir A. K. įsibrovė į namo vidų, o V. B. liko stovėti prie atidarytų namo durų. J. J. ir A. K. kambaryje neradus V. B. nurodytų pinigų, V. B. taip pat per atidarytas duris įsibrovė į namo vidų, kur iš spintos ištraukė ryšulį, kuriame buvo pinigai - 700 dolerių (604,07 EUR vertės) ir 300 eurų ir juos perdavė A. K., po ko visi trys išėjo iš namo, tokiu būdu bendrais veiksmais V. B., A. K. ir J. J. pagrobė K. M. priklausančio turto už 904,07 EUR. Šiais savo veiksmais V. B., A. K. ir J. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad kai kaimynę K. M. išvežė į ligoninę dėl prastos sveikatos, ji jo paprašė prižiūrėti jos ūkį ir dėl to ji davė jam raktus nuo savo namų. Nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. jis atėjo pas K. M. į namus, atsirakino duris, sutvarkė ūkio darbus, rado pusė butelio „samagono“ ir jį išgėrė, o kadangi buvo išgėręs ir žinojo, kad K. M. turi pasislėpusi pinigų, susigundė juos pavogti. Teigė, kad jis dažnai padėdavo K. M. nudirbti įvairius ūkio darbus ir ji dažnai duodavo jam maisto ar sumokėdavo už pagalbą ir sakė, kad turi daug dolerių ir eurų. V. B. nurodė, kad iš kambaryje esančios spintos jis paėmė dalį ten paslėptų pinigų, tiek kiek jam reikėjo. Kiek tiksliai paėmė pinigų jis nepamena, tačiau pripažįsta, kad galėjo būti tiek pinigų, kiek nurodyta kaltinamajame akte ir prisimena, kad dalį paimtų pinigų, kuriuos buvo įsidėjęs į cigarečių pakelį – 500 eurų ir 300 dolerių – jis pametė, o kitus pinigus išleido sau nusipirkdamas išgerti, cigarečių, drabužių ir batus.

V. B. teigė, kad 2015-01-16 būdamas neblaivus jis susitiko J. J., davė jam 100 dolerių ir pasakė, kad K. M. išvažiavusi į ligoninę, todėl jei nori daugiau pinigų tegul pasiima draugą ir eina pas K. M. į namus. J. J. sutiko ir atėjo kartu su A. K.. Jie išlaužė duris ir taip pateko į vidų. Teigė, kad iš pradžių jis stovėjo prie durų, o į namą įėjo tik A. K. ir J. J., nes jis jiems pasakė, kur reikia ieškoti pinigų. Kai jie pinigų nerado, tada į namus užėjo ir  jis, rado pinigus ir juos atidavė J. J. ir A. K., kurie pinigus pasidalino, tačiau jis pinigų pats neėmė. V. B. nurodė, kad dėl savo poelgio labai gailisi, jis K. M. atsiprašė, ruošiasi pradėti dirbti ir atlyginti padarytą žalą.  Šiuo metu jis pragyvena iš 102 Eur bedarbio pašalpos gaunamos iš darbo biržos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-16 pas jį į namus atėjo pažįstamas J. J., kuris turėjo 100 dolerių kupiūrą ir pasakė, kad susitiko V. B. kuris pasakė, kad K. M. name yra pinigų, o jos nėra namuose, kadangi ji guli ligoninėje. Taip pat Juozas parodė jam 100 dolerių kupiūrą, kurią jam davė V. kaip įrodymą, kad tame name tikrai yra pinigų. A. K. teigė, kad tuo metu neturėjo pinigų, jo finansinė padėtis buvo sunki, todėl susigundė ir sutiko eiti į K. M. namus. Teigė, kad jie apie 19.00 val. visi trys susitiko prie K. M. namo ir V. jiems papasakojo kur name guli pinigai. Teigė, kad kai jis paėmė už namo durų rankenos, durys iš karto atsidarė, tada jis dar atidarė antras namo duris, kurias darant nukrito ir sudužo stiklas, ir jie dviese užėjo į namo vidų, o V. B. liko stovėti lauke. Kadangi jis su J. J. negalėjo rasti kur guli pinigai, tada į namą įėjo V. B., kuris surado pinigus ir padavė juos jam. Tada jie visi trys išėjo iš namo ir išsiskyrė. V. pasakė, kad jam pinigų nereikia, nes jis neva jau pasiėmė tiek kiek jam reikia, todėl pavogtus pinigus jis pasidalino su J. J. per pusę. Tiksliai kiek buvo pinigų jis nelabai atsimena, tačiau galėjo būti apie 300-400 dolerių ir 3 kupiūros po 50 eurų. Minėtus pasidalintus pinigus jis išleido savo reikmėms, nes pirko drabužių, batus. Teigė, kad tuo metu jo finansinė padėtis buvo sunki, jis neturėjo pinigų, todėl ir susigundė eiti ir pavogti šiuos pinigus. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiajai jis jau grąžino 300 eurų ir pasižada atlyginti visą padarytą žalą. Teigė, kad šiuo metu jis nedirba, gyvena pas tėvus, nori išvažiuoti dirbti į Norvegiją, užsidirbti pinigų, padėti savo šeimai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. J. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. sausio 16 d. jis susitiko neblaivų V. B., kuris jam pasakė, kad K. M. išvažiavo į ligoninę, o jos name yra pinigų, todėl liepė pasiimti draugą ir nueiti pasiimti tuos pinigus, o kaip įrodymą davė jam 100 dolerių kupiūrą. Jis su dviračiu nuvažiavo pas A. K. ir viską jam papasakojo ir nors Algimantas iš pradžių sudvejojo, bet paskui sutiko eiti į K. M. namus. Apie 19.00 val. jie visi trys susitiko prie K. M. namų ir V. jiems pasakė, kad pinigai guli spintoje. Jie abu įėjo į namą, atidarė spintą, tačiau pinigų nerado. Tada į namą įėjo V. B., jis įjungė šviesą, viską išvertė iš spintos, rado pinigus ir juos padavė Algimantui ir jie visi išėjo iš namo. V. B. pasakė, kad pinigų jam nereikia, nes jis jau pasiėmė kiek jam reikia, todėl pinigus pasidalino jis su Algimantu. Kiek tiksliai buvo pinigų neprisimena, tačiau jiems abiem teko po 150-200 eurų ir po 300 dolerių. Jis gautus pinigus išleido savo reikmėms, pirko piniginę. Nurodė, kad jis gyvena su tėvais, mokosi 10 klasėje, tada pirmą kartą gyvenime laikė 100 dolerių kupiūrą, todėl ir susigundė pavogti pinigus. Dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, yra pasiryžęs su tėvų pagalba atlyginti padarytą žalą.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str.), nusikaltimų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis LR BPK 273 str., nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nors kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

A. K. pateiktu atviru prisipažinimu (I t. b.l. 77).

J. J. pateiktu atviru prisipažinimu (I t. b.l. 96).

Nukentėjusiosios K. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2015-01-20 apie 12.00 val. ją informavo, kad 2015-01-16 buvo įsilaužta į jos gyvenamąjį namą, esantį . (duomenys neskelbtini). K. M. nuo 2015-01-14 iki 2015-01-20 gulėjo ligoninėje, o kai jos dukterėčia V. J. parvežė į namus, K. M. pamatė, kad į namą buvo įsibrauta per galines duris, kurios buvo užkaltos vinimis. Namuose buvo įlįsta tik į rūbų spintą. Spintos apatinėje lentynoje buvo padėti 1715 € ir 1700 dolerių, kurie buvo sudėti į maišelį. Daugiau namuose nieko nedingo, visi daiktai vietoje. Tuo metu kai K. M. gulėjo ligoninėje, namus paliko saugoti ir gyvulius prižiūrėti V. B.. K. M. jam buvo palikusi raktus (I t. b.l. 25, 26, 34, 35).

Liudytojos V. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu kur ji parodė, kad 2015-01-16 užsuko pas tetos seserį apie 13.00 val. gyv. (duomenys neskelbtini). ir užėjo pas tetą K. M. į namus pasižiūrėti kaip V. B. prižiūri gyvulius. V. B. pas tetą namuose nerado, todėl nuvažiavo į jo namus. Pas V. B. pasiteiravo ar jis nepastebėjo, kad tetos namo verandos durys praviros. V. B. atsakė, kad nepastebėjo ir tuomet V. J. liepė skambinti į policiją. V. J. po kurio laiko paėmė V. B. ir nuvažiavo prie K. M. namo laukti policijos. V. B. pasakė, kad pastebėjo praviras verandos duris kai buvo atėjęs pašerti gyvulius. V. J. tetai K. M. apie tai, kad buvo įsilaužta į jos namus pasakė 2015-01-20. Teta visą gyvenimą taupė pinigus, gyveno kukliai, nieko sau neleisdavo. V. B. ji samdydavo, kad jai padėtų nudirbti ūkio darbus (I t. b.l. 41, 42).

Liudytojo E. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2015 m. sausio 15 d. apie 19.00 val. ėjo į Abromiškių degalinę. Ėjo Skaistupio gatve ir praeidinėjo V. B. namą. Tuo metu V. išėjo iš namų ir E. S. su juo tik pasisveikino ir ėjau toliau. Po kurio laiko į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. K.. A. K. pasiūlė užsidirbti pinigų. E. S. paklausė ką reikės daryti ir A. K. pasakė, kad reikės įspirti į stulpą ir atjungti šviesą. E. S. sutiko, kadangi jam pažadėjo duoti pinigų. E. S. nuėjo prie K. M. namų, kadangi taip buvo pasakęs A. K.. Priėjus prie namo E. S. ten sutiko A. K., J. J. ir V. B.. E. S. suprato, kad jie eis vogti. A. K. pasakė, kad E. S. nueitų ir įspirtų į stulpą tikslu atjungti šviesą. E. S. nuėjo prie stulpo ir įspyrė, tačiau šviesa neatsijungė ir E. S. nuėjo link namų. Už kokių 15-20 min. jam paskambino A. K. ir paklausė kur E. S. yra. E. S. atsakė, kad eina link namų ir paklausė ar jie rado ką nors, tačiau A. K. pasakė, kad nieko nerado. Kitą dieną E. S. matė pas J. 100 dolerių, tačiau E. S. jokių pinigų niekas nedavė. Dėl savo poelgio labai gailisi (I t. b.l. 181, 182).

Liudytojos, įstatyminės įtariamojo atstovės B. J. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad yra  nepilnamečio J. J., gim. 1999-03-19 mama. Jis sakė, kad kartu su A. K., E. S., V. B. apvogė kaimynę K. M. 2015-01-15. Sakė, kad jam apvogti kaimynę pasiūlė V. B., parodydamas kažkokią sumą pinigų. Viso sūnus sakė, kad jis su A. K. pavogė 300 eurų ir 400 dolerių. Šiuos pinigus jie sakė, kad pasidalino per puse. Dėl to, ką įvykdė sūnus J. J., B. J. labai gaila. Žada esant galimybei grąžinti nukentėjusiajai tą sumą, kurią paėmė sūnus, tai apie 150 eurų ir 200 dolerių. Taip pat žada atsiprašyti nukentėjusiosios, dėl įvykdytos vagystės. Sūnus mokosi Elektrėnų Ąžuolyno mokykloje, 9 klasėje. Mokosi neblogai, namuose yra darbštus, paslaugus ir geras vaikas. Padeda B. J. ir jos vyrui dirbti ūkio darbus, prižiūrėti gyvulius ir panašiai. Jis vasaros metu padeda ir nukentėjusiajai K. M. nudirbti ūkio darbus, kadangi moteris yra senyvo amžiaus ir jai reikalinga pagalba, nes ji gyvena viena. Daugiau nieko papildyti neturi (I t. b.l. 105).

Liudytojo A. Ž. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad jis gyvena pas savo dėdę V. B.. 2015 m. sausio 15 d. A. Ž. su juo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. A. Ž. dėdė pasakė, kad žino, kad pas kaimyne K. M. yra dar alkoholio – samagono, ir jis pasiūlė nueiti pas ją į namus ir išgerti tą „samagoną“. Jie nuėjo į K. M. namą kažkur apie 17.00 val., jo dėdė turėjo nuo šio namo raktus, kadangi pati kaimynė tuo metu gulėjo ligoninėje, o dėdė V. prižiūrėjo jos namus. Atėję prie namo dėdė atrakino duris ir jie užėjo į vidų. Namo viduje, t.y. virtuvėje, jie išgėrė „samagoną“. Šį alkoholį K. M. buvo palikusi V. kaip padėką už tai, kad jis prižiūri namus ir gyvulius. Kai išgėrė V. pasiūlė nueiti į kambarį ir pasižiūrėti kur K. M. laiko pinigus. A. Ž. liko virtuvėje, o V. nuėjo į kambarį. A. Ž. būdamas virtuvėje girdėjo kaip dėdė kambaryje ėmė versti daiktus iš spintos. Po kurio laiko dėdė pakvietė A. Ž. į kambarį ir pasakė, kad spintoje lentynoje rado pinigus. Jis nerodė tų pinigų, tik A. Ž. matė, kad jie buvo surišti į kažkokią kojinę – ryšulį. Kai dėdė rado pinigus jie iš to namo išėjo ir grįžo namo. A. Ž. dėdė ištraukė 20 € ir A. Ž. nuėjo į degalinę, kur nupirko dar alaus. Pats dėdė man nedavė jokių pinigų, tik duodavo pinigus nueiti į parduotuvę ir nupirkti alkoholio. Kokia ten buvo pinigų suma A. Ž. nežino, tik jis kažką minėjo apie tai, kad ten buvo apie 9000, tačiau nežino  ar litų ar eurų. Jiems einant į tą namą V. nieko nesakė apie pinigus, kad jų ieškos ir kad eina ten tikslu vogti. V. viską sugalvojo sėdėdamas tame name (I t. b.l. 54, 55).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūros metu buvo apžiūrėtas nukentėjusiajai K. M. priklausantis namas, esantis . (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 13-23).

              Vagystė – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Kaltinamieji savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neneigia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus, nuoseklius, neprieštaringus parodymus. Visi ankščiau paminėti įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys ir teismas jais vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad tiek V. B., tiek A. K. ir J. J. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta visiškai. Tai yra, byloje yra įrodyta, jog V. B. 2015 m. sausio 15 d., apie 17.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, K. M. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėjo į K. M. namo kambarį, kur iš spintos pagrobė pinigus – 1000 dolerių (854,12 EUR vertės) ir 1415 eurų, tokiu būdu pagrobė K. M. priklausančio turto už 2269,12 EUR; be to, 2015 m. sausio 16 d., apie 19.00 val. V. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kartu su J. J. ir A. K. veikdami bendrininkų grupėje vagystės tikslu atėjo prie K. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur V. B. iš anksto išlaužus užkaltas namo verandos duris, o A. K. atidarius verandos duris, J. J. ir A. K. įsibrovė į namo vidų, o V. B. liko stovėti prie atidarytų namo durų. J. J. ir A. K. kambaryje neradus V. B. nurodytų pinigų, V. B. taip pat per atidarytas duris įsibrovė į namo vidų, kur iš spintos ištraukė ryšulį, kuriame buvo pinigai - 700 dolerių (604,07 EUR vertės) ir 300 eurų ir juos perdavė A. K., po ko visi trys išėjo iš namo, tokiu būdu bendrais veiksmais V. B., A. K. ir J. J. pagrobė K. M. priklausančio turto už 904,07 EUR. Jų padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, atitinkamai pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).

Skirdamas bausmes kaltinamajam V. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. B. padarytos veikos yra du tyčiniai, nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad vieną veiką padarė bendrininkų grupėje.

Teismas atsižvelgia ir į V. B. charakterizuojančias aplinkybes: kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi,  jam buvo skirtas narkologinis ir psichiatrinis gydymas, jis yra bedarbis, turi invalidumą, t.y. jam nustatytas 45 proc. darbingumas, jo mėnesinės pajamos yra 102 Eu bedarbio pašalpa, nukentėjusiosios atsiprašė, žada įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, V. B. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Įvertinus tai, kad V. B. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam tikslinga skirti įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 2 p.).

Paskyrus kaltinamajam bausmes atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką, bausmės, vadovaujantis BK 63 str. nuostatomis, subendrinamos jas iš dalies sudedant.

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina 1/3.

V. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K. teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padaryta veika yra tyčinis, apysunkis nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad vagystę padarė bendrininkų grupėje.

Teismas atsižvelgia ir į A. K. charakterizuojančias aplinkybes: kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra bedarbis, atlygino dalį padarytos turtinės žalos – grąžino nukentėjusiajai 300 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. K. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Taip pat jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis turi atlikti per 2 mėnesių laikotarpį (LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 5 p.).

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina 1/3.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam
J. J. teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. padaryta veika yra tyčinis, apysunkis nusikaltimas, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad vagystę padarė bendrininkų grupėje.

Teismas atsižvelgia ir į J. J. charakterizuojančias aplinkybes: kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nepilnametis, mokosi 10-oje klasėje, gyvena su tėvais ir yra jų išlaikomas, nukentėjusiosios atsiprašė, yra pasiryžęs su tėvų pagalba atlyginti padarytą žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, J. J. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė. Taip pat jam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, tęsti mokslus (LR BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.).

Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 641 straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina 1/3.

J. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.

              Byloje pareikštas K. M. civilinis ieškinys 2873,19 Eur sumai yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu.

Kaltinamiesiems V. B. ir A. K. gynėjas šioje byloje buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 4 p.  pagrindu, t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. Esant tokiai situacijai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su šių asmenų teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamųjų A. K. ir V. B. netenkintini.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,

n u s p r e n d ė :

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. B. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jam 9 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jis turi atlikti per 2 mėnesių laikotarpį.

A. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

J. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir skirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu, tęsti mokslus.

J. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Priteisti iš Vyto B. K. M. naudai 2269,12 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. B., A. K. ir J. J. solidariai K. M. naudai 604,07 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų V. B. ir A. K. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                         Asta Adamonytė-Šipkauskienė