Civilinė byla Nr. e2-131-894/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07649-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.

(S)

K a u n o a p y L I N K Ė s t e i s m a s

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rasa Urbanavičiūtė,

Sekretoriaujant Laurai Jotautaitei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu (vaizdo konferencijų programa „Zoom“) ieškovės atstovams bankroto administratoriui P. B. ir advokatui V. G., nedalyvaujant atsakovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Motransport“ ieškinį atsakovui D. M. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

1.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. spalio 29 d. gautas bankrutavusios individualios įmonės (toliau – ir BIĮ) „Motransport“ patikslintas ieškinys atsakovui D. M., kuriuo prašoma iš atsakovo ieškovei priteisti 11 520,54 Eur dydžio žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė nutartį (civilinė byla Nr. eB2-197-413/2020), kuria pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą iškėlė bankroto bylą BIĮ „Motransport“ ir nutarė areštuoti visą BIĮ „Motransport“ (toliau – ir įmonė) nekilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialų turtą iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, kartu įpareigojant BIĮ „Motransport“  savininką perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovės bankroto administratorius kreipėsi į įmonės savininką D. M., kad jam būtų perduotas visas įmonei priklausantis turtas, o taip pat įmonės dokumentai, t.y. 2018 m. sausio 25 d. atsakovui buvo išsiųstas elektroninis laiškas, o 2018 m. vasario 2 d. registruotu laišku pagal atsakovo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą bei elektroniniu laišku atsakovas buvo pakartotinai raginamas iškėlus bankroto bylą įmonei perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Minėtas laiškas atsakovui buvo įteiktas 2018 m. vasario 6 d., tačiau įmonės savininkas D. M. visiškai ignoravo bankroto administratoriaus reikalavimus ir įmonės bankroto administratoriui neperdavė nei įmonės turto, nei jos dokumentų. 2018 m. kovo 23 d. Kauno apygardos teismas pagal bankroto administratoriaus prašymą nutartimi paskyrė D. M. 1 000,00 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą, taip pat nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kauno apygardos teismas atsakovui šią teismo nutartį išsiuntė pagal atsakovo deklaruotą paskutinę gyvenamąją vietą. Įmonės bankroto administratorius 2018 m. gegužės 16 d. ir 2019 m. vasario 12 d. registruotais laiškais pakartotinai ragino D. M. perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Atsakovui siųsti registruoti laiškai buvo įteikti 2018 m. gegužės 19 d. ir 2019 m. vasario 14 d., tačiau iki šiol nei įmonės turtas, nei dokumentai nebuvo perduoti įmonės bankroto administratoriui, nors remiantis valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis įmonei priklauso transporto priemonės 2000 metų Mersedes Benz – 312, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė vertė remiantis Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis bankroto bylos įmonei iškėlimo dienai buvo – 2 670,00 Eur; ir 1998 metų komercinė transporto priemonė VW LT 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė vertė remiantis Viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenimis bankroto bylos įmonei iškėlimo dienai buvo – 1 780,00 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino patikslintus kreditorinius reikalavimus, kurių bendra suma sudaro 8 280,33 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) jau 2014 m. spalio 21 d. buvo priėmusi sprendimą išieškoti iš įmonės į valstybės biudžetą 853,63 Eur (ekvivalentas litais – 2 947,41 Lt) dydžio mokestinę nepriemoką, o nepavykus jos išieškoti iki bankroto bylos įmonei iškėlimo antstolis šį sprendimą perdavė į bankroto bylą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius 2016 m. birželio 28 d. priėmė sprendimą išieškoti iš įmonės 4 757,54 Eur nesumokėtas įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Pagal VMI duomenų bazės išrašus apie įmonės teiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2011, 2012,  2013, 2014 ir 2015 metus (Priedas Nr. 14), matyti, kad įmonė tik 2013, 2014 ir 2015 metais teikė šias deklaracijas ir būtent šiuo metu vykdė veiklą. Iš Įmonės bankroto administratoriaus gautų deklaracijų matyti, kad įmonė 2013 metais turėjo pajamų 37 113,07 Eur (ekvivalentas litais – 128 144,00 Lt) ir 33 523,81 Eur sąnaudų (ekvivalentas litais – 115 751,00 Lt), 2013 m. deklaruotas įmonės pelnas – 3 589,93 Eur (ekvivalentas litais - 12 393,00 Lt). Pagal pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2014 metus, matyti, kad įmonė turėjo 51 740,62 Eur (ekvivalentas litais – 178 650,00 Lt) pajamų ir 47 675,80 Eur (ekvivalentas litais - 164 615,00 Lt) sąnaudų, 2014 m. deklaruotas įmonės pelnas – 4 064,82 Eur (ekvivalentas litais – 164 615,00 Lt). Pagal pateiktą metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus, matyti, kad įmonė turėjo 34 530,00 Eur (ekvivalentas litais – 178 650,00 Lt) pajamų ir 38 479,00 Eur sąnaudų (ekvivalentas litais – 132 860,29 Lt), 2015 metais deklaruotas įmonės nuostolis – 3 949,00 Eur (ekvivalentas litais - 14 035,00 Lt). Pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktą 2017 m. lapkričio 10 d. finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas finansinis reikalavimas – 7 271,35 Eur sumai. Remiantis gautomis iš VSDFV duomenų bazės ataskaitomis (Forma F4) matyti, kad įmonė nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos nemokėjo VSDFV privalomų mokesčių. Taigi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos įmonės skola VSDFV padidėjo 6 542,54 Eur suma (Priedas Nr. 25, 26). Pagal VMI pateiktą 2017 m. lapkričio 9 d. finansinį reikalavimą (Priedas Nr. 18), įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas 1 008,98 Eur finansinis reikalavimas. Remiantis gautu iš VMI duomenų bazės dokumentu „Apskaitos duomenys“ matyti, kad įmonė nuo 2015 m. vasario 17 d. skolinga mokesčių administratoriui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos 1 008,98 Eur sumą (Priedas Nr. 19). Įmonės įsiskolinimas VMI nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei padidėjo 528,00 Eur suma (Priedas Nr. 28). Kaip matyti iš kartu su šiuo ieškiniu pateikiamo įmonės sąskaitos išrašo, VMI išieškojimus iš įmonės banko sąskaitų pradėjo vykdyti nuo 2013 metų pabaigos (Priedas Nr. 21). Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos, įmonės skola mokesčių administratoriams padidėjo 7 070,54 Eur (6 542,54 Eur + 528,00 Eur). Kitų dokumentų apie įmonės veiklą, jos turimus įsipareigojimus, gautinas sumas ar turtą bankroto administratorius neturi, todėl remiantis nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad įmonė nuo 2015 m. liepos 1 d. yra nemoki. Atsakovo veiksmai – įmonės dokumentų ir turto neperdavimas, neleidžia įmonės bankroto administratoriui vykdyti įmonės bankroto procedūrų, t. y. bankrutavusios įmonės turto pardavimo, įmonės sandorių patikrinimo; debitorinių skolų išieškojimo, o taip pat atlikti ir kitus veiksmus, kad įmonės kreditoriniai reikalavimai kreditoriams būtų padengti. Nesant įmonės dokumentų, už kurių išsaugojimą ir pateikimą atsakingas atsakovas, administratorius neturi galimybės atlikti ir kitų veiksmų, kurie nustatyti įstatymuose bei iš gautų lėšų visiškai ar iš dalies padengti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Pagal contra spoliatorem (liet. „prieš pažeidėją“) prezumpciją, šaliai atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Šiuo atveju įmonės bankroto administratoriaus vertinimu ši prezumpcija taikytina siekiant nustatyti įmonės nemokumo datą ir kuomet atsakovas jau turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kuri, įvertinus aplinkybę, kad jau 2014 metais buvo priverstinai išieškomos skolos iš įmonės, o pagrindinės įmonės skolos mokesčių administratoriams susidarė nuo 2015 metų trečio ketvirčio įmonei visiškai nemokant mokesčių VMI ir VSDFV Kauno skyriui, ir yra ne vėlesnė kaip 2015 m. liepos 1 d., t.y. trečiasis 2015 metų ketvirtis. Atsakovui, laiku neinicijavus bankroto bylos įmonei ir netinkamai vykdant savo, kaip įmonės valdymo organo pareigas, įmonės finansiniai reikalavimai padidėjo 7 070,54 Eur suma. Atsakovas neperdavė bankroto administratoriui transporto priemonių, kurių vertė įmonės bankroto bylos iškėlimo dienai sudarė 4 450,00 Eur. Laikytina, kad bendrai atsakovas yra padaręs 11 520,54 Eur žalą, kurią privalo atlyginti ieškovei ir jos kreditoriams. Ieškovė nurodė, kad, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, būdamas įmonės savininku ir vadovu juridinio asmens atžvilgiu elgėsi nesąžiningai: 1) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; 2) neperduoda administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Dėl teisines pareigas pažeidusio atsakovo veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos nėra kitų pašalinių įvykių, kurie nutrauktų priežastinio ryšio grandinę. Nurodė, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama (e. b. l. 72 – 82).

II. Atsakovo argumentai

3.       Patikslintas ieškinys su pranešimu dėl atsiliepimų pateikimo  atsakovui buvo įteikti 2021 m. sausio 1 d. (e. b. l. 119 – 120; 122). Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo šaukimas atsakovui buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 7 d. pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalį (e. b. l. 52). Į 2021 m. vasario 5 d.,  9.30 val. vykusį teismo posėdį, apie kurį atsakovas buvo informuotas teismo pranešimu, atsakovas neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

                Patikslintas ieškinys tenkinamas dalinai.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), reguliuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. Įsigaliojus šiam įstatymui neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus JANĮ nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ. Individualiai įmonei (toliau – ir IĮ) „Motransport“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, o teisinė pareiga atsakovui D. M. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą bankroto administratoriui kilo dar iki įsigaliojant JANĮ, t. y. įsiteisėjus nutarčiai, kuria IĮ „Motransport“ buvo iškelta bankroto byla, todėl, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo iš buvusio bendrovės vadovo ir savininko, vadovaujamasi iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 11 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2671-933/2020).

5.       Iš į bylą pateikto Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad individualios įmonės „Motransport“ savininku nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo atsakovas D. M., kuris nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. spalio 23 d. kartu buvo ir šios įmonės direktorius. 

6.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2568-413/2017  individualiai įmonei „Motransport“ iškėlė bankroto bylą bei  įpareigojo atsakovą, kaip valdymo organą (vadovą), per 10 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Atsakovui nurodyto įpareigojimo nevykdant, Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1081-413/2018 paskyrė atsakovui 1 000,00 Eur baudą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

7.       Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-103-413/2021  (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00941-2017-0) pripažino bankrutavusios individualios įmonės „Motransport“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Šis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl teismas vertina, kad privalomasis nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8.       Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Kasacinio teismo ne kartą nurodyta, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

9. Ieškovė reikalavimus atsakovui reiškia dviem pagrindais: 1) atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš neįvykdymo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; 2) atsakovo civilinę atsakomybę kildina iš neįvykdymo pareigos perduoti bankrutavusios įmonės administratoriui įmonės turtą bei dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar egzistuoja atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visetas pagal kiekvieną iš ieškovės nurodytų pagrindų.

10. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-438-413/2019 pripažino bankrutuojančią individualią įmonę „Motransport“ bankrutavusia ir likviduojama. Tenkino kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma 8 280,33 Eur. Patvirtino antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus – 7 271,35 Eur ir valstybės įmonės Turto bankas – 1 008,98 Eur.

11. Iš į bylą pateiktų įmonės metinių pelno mokesčio deklaracijų už 2013 – 2015 metus matyti, kad įmonė 2013 – 2014 metais deklaravo pelną, o 2015 metais deklaravo 3 949,00 Eur nuostolį. Iš į bylą pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondų lėšų finansinių ataskaitų F4 darytina išvada, jog įmonė „Motransport“ nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo nemokėjo VSDFV privalomų mokėti mokesčių. Dėl šios priežasties nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimas VSDFV padidėjo 6 542,54 Eur (2020 m. spalio 29 d. dokumento Nr. DOK-128162 priedai; 2021 m. vasario 4 d. dokumento Nr. DOK-15680 priedai). 

12. Iš į bylą pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dokumento „Apskaitos duomenys“ matyti, kad įmonė nuo 2015 m. vasario 17 d. skolinga VMI 1 008,98 Eur. Įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 528,00 Eur (2020 m. spalio 29 d. dokumento Nr. DOK-128162 priedai). 

13. Pažymėtina, kad iš į bylą pateikto įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad VMI išieškojimus iš įmonės banko sąskaitose esančių lėšų vykdė jau 2013 m. rugsėjo 19 d. Iš kartu su ieškiniu pateikto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2014 m. spalio 21 d. sprendimo Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2014 metais iš įmonės „Motransport“ taip pat buvo priverstinai išieškomos skolos. Iš į bylą pateikto VMI dokumento „Apskaitos duomenys“ matyti, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. įmonė nemokėjo nei vieno jai priskaičiuotų mokesčių ir bendra skola susidarė 1 008,98 Eur (2020 m. gegužės 13 d. dokumento Nr. CBP – 9892 priedai). Ši suma atitinka bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą valstybės įmonei Turto bankas. Į bylą kartu su ieškiniu pateikti Apskaitos duomenys – mano VMI bei Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos F4 patvirtina, kad įmonė „Motransport“ nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo visiškai nemokėjo VSDFV ir VMI privalomų mokėti mokesčių. Teismas sutinka su ieškovės advokato 2021 m. vasario 5 d. teismo posėdyje išsakytu argumentu, jog aplinkybė, kad antstolis, priimdamas patvarkymą Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 19 d. persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, kurį 2014 m. spalio 21 d. išdavė VMI, patvirtina, kad jau 2014 m. pabaigoje įmonė „Motransport“ neturėjo turto, iš kurio antstolis būtų galėjęs priverstinai išieškoti 853,63 Eur skolą mokesčių administratoriui. Teismas pažymi, kad būtent už laikotarpį, prasidedantį nuo 2015 m. liepos 1 d., susidarė didžiausias įmonės „Motransport“ įsiskolinimas mokesčių administratoriams. Į bylą pateiktas įmonės „Motransport“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2013 – 2014 m. piniginės operacijos buvo atliekamos, tuo tarpu, 2015 m. jokio  piniginių  srautų judėjimo nebuvo. Pinigų likutis įmonės „Motransport“ banko sąskaitoje laikotarpio pabaigai – 0,00 Eur. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų dokumentų visumą bei vadovaudamasis tikėtinumo civiliniame procese taisykle, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog įmonė „Motransport“ 2015 m. liepos 1 d. tapo nemoki. Kartu teismas sprendžia, jog atsakovas, būdamas įmonės „Motransport“ savininku ir vadovu šios aplinkybės negalėjo nežinoti.

14. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neteisėti veiksmai gali pasireikšti neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas). Atsakovo D. M. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, jau 2015 m. liepos 1 d. žinojęs, jog jam priklausiusi  įmonė yra nemoki, pažeidė pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jo įmonei iškėlimo. Jam laiku neinicijavus įmonės bankroto, ieškovė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra tiesioginis – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal teisės aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. būtų išsaugotos bankrutuojančios įmonės piniginės lėšos, kurios būtų panaudotos įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Žala kreditoriams dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylą atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais bei teisiniu reguliavimu teismas sprendžia, kad atsakovui  D. M. kyla pareiga atlyginti dėl jo kaltės atsiradusią žalą.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016). Ieškovės bankroto administratorius pateikė paskaičiavimus dėl prašomos priteisti žalos dydžio (2020 m. gegužės 13 d. dokumento Nr. CBP – 9892 priedai; 2020 m. spalio 29 d. dokumento Nr. DOK – 128162 priedai; 2021 m. vasario 4 d. dokumento Nr. DOK – 15680 priedai). Į bylą nėra pateikta šiuos paskaičiavimus paneigiančių įrodymų, todėl teismas jais vadovaujasi. Minėta, kad iš į bylą pateiktų VSDFV duomenų bazės ataskaitų matyti, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės įsiskolinimas VSDFV padidėjo 6 542,54 Eur. Į bylą pateiktas VMI dokumentas „Apskaitos duomenys“ patvirtina, kad įmonės įsiskolinimas šiam kreditoriui nuo 2015 m. liepos 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo 528,00 Eur (2020 m. spalio 29 d. dokumento Nr. DOK-128162 priedai). Bendras žalos, padarytos atsakovo neteisėtu neveikimu, pasireiškusiu nesikreipimu dėl bankroto bylos jam priklausiusiai bei jo vadovaujamai įmonei iškėlimo, dydis yra 7 070,54 Eur (6 542,54 Eur + 528,00 Eur). 

17. Įmonės vadovas privalo būti lojalus, tinkamai organizuoti įmonės kasdienę veiklą, veikti rūpestingai, sąžiningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu bei laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 12 dalis; Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 1 – 6 dalys). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos Civilinio kodekso bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalis). Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: bendrovė įgyja bankrutuojančios bendrovės statusą; bendrovės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą; bendrovės valdymo organai netenka savo įgaliojimų ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog vertinant civilinės atsakomybės už dokumentų neperdavimą sąlygas, buvusiam bendrovės vadovui atsakomybė kyla dėl dviejų įstatyme nustatytų pareigų pažeidimo: 1) įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas), 2) vadovo pareigos rūpintis įmonės finansine atskaitomybe pažeidimą, kurios turinys detalizuojamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punkte, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 27 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017).

18. Į bylą pateiktas valstybės įmonės „Regitra“ išrašas patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo metu įmonės „Motransport“ vardu buvo įregistruotos dvi transporto priemonės : 1) Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2) VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dokumento Nr. CBP-9892 priedas). Iš minėto išrašo matyti, kad VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, nesant techninės apžiūros ir/ar draudimo. Ieškovė į bylą pateikė viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenis, kad bankroto bylos įmonei „Motransport“ iškėlimo dienai įmonei priklausančios transporto priemonės Mercedes Benz vidutinė vertė rinkoje buvo 2 670,00 Eur, o transporto priemonės VW vidutinė vertė rinkoje buvo 1 780,00 Eur. Bendra aptarto turto vertė bankroto bylos įmonei „Motransport“ iškėlimo dienai sudarė 4 450,00 Eur (2 670,00 Eur + 1 780,00 Eur). Teismas pažymi, kad atsakovas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių minėto turto vertę buvus kitokią, ieškovės nurodytos turto vertės neginčijo (CPK 178 straipsnis). Ieškovei pateikus duomenis apie ginčo transporto priemonių rinkos vertę, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į to paties gamintojo markės, modelio ir panašios modifikacijos transporto priemones, atitinkamai atsakovui nepateikus tikslesnių šių transporto priemonių kainų įrodymų, teismas aukščiau nurodyto turto verte (4 450,00 Eur) vadovaujasi kaip teisinga. Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo matyti, jog abiejų transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme yra uždraustas. Teismas vertina, jog ši aplinkybė pati savaime transporto priemonių, kaip kilnojamojo ilgalaikio turto, vertei įtakos neturi.

19. Ieškovei atstovaujančio nemokumo administratoriaus teigimu, atsakovas nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų neperdavė. Priešingų duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įmonės turtas buvo sunaudotas įmonės reikmėms (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Tokie bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) įtvirtintą jo, kaip buvusio įmonės vadovo, pareigą perduoti nemokumo administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto  apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės  turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016, 28 punktas). Taigi atsakovas, būdamas individualios įmonės „Motransport“ savininkas ir vadovas, turėjo pareigą tinkamai valdyti ir tvarkyti įmonės turtą, rūpintis jo išsaugojimu, o įmonei iškėlus bankroto bylą, atsakovui, kaip vadovui, atsirado pareiga bendrovės turtą ir dokumentus perduoti nemokumo administratoriui. Atsakovas, būdamas įmonės „Motransport“ savininku ir vadovu (direktoriumi), būdamas atsakingas už bendrovės ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, neperdavė administratoriui turto, kuris  įmonei iškėlus bankroto bylą buvo registruotas šios įmonės vardu, iš viso už 4 450,00 Eur, nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto panaudojimą bendrovės veiklos tikslais, todėl tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) laikomi neteisėtais. Teismas vertina, kad  jei atsakovas įmonės turtą būtų perdavęs nemokumo administratoriui, pastarasis būtų galėjęs turtą realizuoti ir iš gautų lėšų patenkinti  bankroto byloje teismo patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus ar jų dalį. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas, neperduodamas nemokumo administratoriui įmonės finansinių dokumentų, nesudarydamas įmonės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, užkirto galimybę nemokumo administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, nustatyti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus. Akivaizdu, kad dėl neperduoto bendrovės turto bus patenkinta mažiau kreditorių reikalavimų, negu jų būtų patenkinta, jeigu nemokumo administratoriui būtų perduotas bendrovei priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, pažeidus pareigas išsaugoti bei perduoti įmonės turtą ir dokumentus, ir įmonei atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (CPK 178, 182 str. 4 d.; LAT 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Teismas pažymi, kad aukštesnės instancijos teismai formuoja praktiką, jog žalos, atsiradusios dėl to, kad bankrutavusios įmonės vadovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, dydžiu pripažįstama bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma (2020 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-2690-431/2020; 2020 m. liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3058-910/2020). Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2018 m. sausio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1081-413/2018 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00911-2017-0) patvirtinta įmonės „Motransport“ kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma sudaro 8 280,33 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. civilinėje byloje Nr. eB2-103-413/2021  (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00941-2017-0) priėmė sprendimą, kuriuo bankrutavusios individualios įmonės „Motransport“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto. Minėtame teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, jog liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 8 280,33 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju neperduoto ieškovei turto vertė – 4 450,00 Eur nėra didesnė nei įmonės bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų suma. Teismas sprendžia, kad atsakovui neperdavus bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų ieškovei padaryta žala sudaro 8 280,33 Eur. 

20. Teismas pažymi, kad atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių egzistavus sąlygas jo civilinei atsakomybei taikyti, įskaitant įrodymų, paneigiančių jo kaltės prezumpciją, į bylą nepateikė. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu teismas daro  išvadą, kad nustatytos visos būtinos sąlygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę už bankrutavusiai įmonei padarytą žalą tiek už pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos jo įmonei iškėlimo pažeidimą, tiek ir  už pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą  ir dokumentus nevykdymą. Teismas, vadovaudamasis suformuota teismų praktika dėl žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio bylose, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bankroto byloje teismo patvirtintų ir bankroto proceso metu nepadengtų kreditorių finansinių reikalavimų sumos – 8 280,33 Eur priteisimas ieškovei, atitiktų visiško žalos atlyginamo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015). Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiant 8 280,33 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Dėl procesinių palūkanų.

21. Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą. Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis).  Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl patikslinto ieškinio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintina – iš atsakovo ieškovei priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą 8 280,33 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

24. Į bylą pateikta 2020 m. gegužės 8 d. atstovavimo sutartis tarp bankrutavusios individualios įmonės „Motransport“, atstovaujamos bankroto administratoriaus,  ir advokato V. G. (dokumento Nr. CBP-9892 priedas). Į bylą pateiktas 2020 m. rugsėjo 20 d. ieškovės advokato prašymas priteisti 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Į bylą pateiktos advokato V. G. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir jos apmokėjimą patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas bendrai 2 202,20  Eur sumai (e. b. l. 56 – 59). Advokatas parengė ieškinį, patikslintą ieškinį atstovavo teismo posėdžiuose. Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Yra patenkinta 71,87 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų (8 280,33 x 100 )/ 11 520,54)). Proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma advokato išlaidoms apmokėti sudaro 1 582,72 Eur (2 202,20 Eur x 71,87 proc.).

25. Už ieškinio reikalavimą mokėtinas 259,00 Eur  žyminis mokestis. Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl patikslintą ieškinį patenkinus dalinai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 186,14 Eur (259,00 Eur  x 71,87 proc.) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas šioje byloje turėjo 13,72 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (siuntimu) (b. l. 2). Šios išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai, priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Priteistina minėtų išlaidų dalis sudaro 9,86 Eur (13,72 Eur x 71,87 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai individualiai įmonei „Motransport“, juridinio asmens kodas 302669466, buveinės adresas Baltijos g. 32-53, Kaunas, atstovaujamai bankroto administratoriaus P. B., iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 280,33 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų 33 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 280,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 582,72 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 72 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 186,14 Eur  (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 14 ct) žyminio mokesčio, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,86 Eur (devynis eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, minėtą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.                 

Teisėja                                                             Rasa Urbanavičiūtė