Baudžiamoji byla Nr. 2K-272/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2.8; 2.3.6.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 13 d.

Vilnius

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta, iš dalies pridėjus Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, ir galutinė subendrinta bausmė L. G. paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiuo nuosprendžiu iš L. G. priteista: Valstybinei ligonių kasai 10 882,36 Lt už nukentėjusiojo J. S. gydymą ir 5000 Lt J. S. neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo L. G. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,

n u s t a t ė :

L. G. nuteistas už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė J. S., gimusio 1951 metais, sveikatą, o būtent: 2008 m. rugsėjo 28 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio namo, esančio Elektrėnų savivaldybėje, Kietaviškių sen., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties užsipuolė išėjusį iš namų J. S., pradėjo jį mušti, po to pasivijęs ketinusį sugrįžti namo nukentėjusįjį šio namo antrame aukšte prie buto (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė jam rankomis ir kojomis mažiausiai 4 smūgius į galvą bei krūtinę, taip padarydamas J. S. apatinės lūpos sumušimą, paviršinę žaizdą viršugalvio srityje, kraujosruvas apie akis, galvos smegenų sumušimą, dešiniųjų IV-V šonkaulių lūžius su dešinio plaučio pažeidimu.

Nuteistasis L. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį ir jo veiksmams nepagrįstai pritaikė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio nuostatas, neįrodė pavojingos veikos buvimo nuteistojo veiksmuose ir priežastinio ryšio tarp jo veikos ir pasekmių, vertindami bylos įrodymus nepašalino juose esančių prieštaravimų, nepagrįstai atmetė L. G. kaltę paneigiančius įrodymus ir vadovavosi prieštaringais, BPK 20 straipsnio reikalavimų neatitinkančiais, įvykio metu buvusio neblaivaus nukentėjusiojo J. S. parodymais bei prieštaringais liudytojo M. K., siekusio išvengti atsakomybės, parodymais, liudytojų L. S., A. S., I. D., D. P., V. P., J. M. ir J. M., apie įvykio aplinkybes sužinojusių tik iš M. K., parodymais. Teismai, pažeisdami BPK 301 straipsnio nuostatas, neįrodė L. G. kaltės, ją grindė ne įrodymais, o spėjimais, iškilusias abejones vertino ne nuteistojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pateiktus duomenis apie įvykio metu buvusią L. G. sveikatos būklę, kurie įrodo, kad jis nebuvo fiziškai pajėgus sužaloti nukentėjusįjį, nepagrįstai atsisakė paskirti kompleksinę teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo sužalojimams konstatuoti, nepašalino prieštaravimų medikų parodymuose dėl plaučio pažeidimo atsiradimo aplinkybių, neskyrė teismo medicinos ekspertizės kasatoriaus fizinės sveikatos būsenai nustatyti įvykio metu.

            Atsiliepimu į nuteistojo L. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė prašo kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad L. G. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, Byloje surinkta pakankamai neginčijamų L. G. kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas pagal BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma. Apeliacine tvarka byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nutartyje atsakyta į esminius apelianto argumentus bei motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą (papildomai apklausė teismo medicinos ekspertą, V. K., VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojus, padariusius įrašus medicinos dokumentuose apie nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, ištyrė kitus bylos duomenis) bei padarė motyvuotą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai kaltu pripažino L. G. Tinkamai buvo ištirta ir nuteistojo tik apeliacinės instancijos teisme iškelta nauja versija, kad jis pats turėjo fizinę negalią, todėl tuo metu negalėjo sužaloti nukentėjusiojo J. S.. Teismas ištyrė nuteistojo gynėjos pateiktus dokumentus ir pagrįstai jais nesirėmė kaip L. G. nekaltumo įrodymais, nes nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl jo fizinio pajėgumo paneigia kiti bylos duomenys.

            Kasacinis skundas atmestinas.

            Dėl kasatoriaus nurodytų baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

Iš L. G. kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija teismų sprendimus dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tačiau netinkamą jo nustatytos veikos kvalifikavimą ir BK normų taikymą kasatorius sieja su tuo, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus. Kasatorius teigia, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir nenustatytas priežastinis ryšis tarp nuteistojo nustatytos veikos ir padarinių. Vertindami įrodymus teismai pažeidė BPK 1, 20, 301 straipsnių reikalavimus. Į tokius skundo argumentus visų pirma atsakytina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinio teismo praktiką šiame teisme įrodymų vertinimo klausimas analizuojamas tik teisės taikymo aspektu, t. y. sprendžiama, ar teismams darant išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Tačiau išvados dėl įrodymų pakankamumo, kurios reikalingos pripažinti nusikalstamos veikos aplinkybes įrodytomis arba ne, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Taigi kolegija negali svarstyti iš skundo turinio akivaizdžiai išplaukiančio įrodymų pakankamumo klausimo ir išspręsti su tuo susijusio kasacinio skundo reikalavimo, t. y. kasatorių išteisinti, nes jam inkriminuota nusikalstama veika yra neįrodyta.

            Antra, kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti BPK straipsnių reikalavimai nagrinėjant bylą teismuose nebuvo padaryti. BPK 1 straipsnio nuostatos numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina arba paneigia bent vieną reikšmingą bylai išspręsti aplinkybę. Remiantis šio straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas L. G. veikos teisinį įvertinimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nuosprendyje pakankamai aiškiai išdėstė, kokiais duomenimis vadovaudamasis pripažino įrodyta šio nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Teismas rėmėsi liudytojų Ž. S., A. S., I. D., D. P., V. P., J. M., J. M., teisme patvirtintais nukentėjusiojo J. S. parodymais bei liudytojo M. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir patvirtintais teisme surengtoje akistatoje su liudytoju Ž. S., teismo medicinos specialisto išvados Nr. G5716/08(01) duomenimis. Apkaltinamajame nuosprendyje šis teismas pateikė išsamų bylos duomenų įvertinimą, motyvuodamas, kaip jie įrodo aplinkybes, rodančias į objektyviuosius ir subjektyviuosius L. G. inkriminuoto nusikaltimo požymius. Tiek nukentėjusiojo J. S., tiek liudytojo N. K. parodymų nenuoseklumas nuosprendyje aptartas ir nurodyta, kuria šių asmenų parodymų dalimi teismas netiki ir kodėl. Taip pat nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina šių asmenų parodymus, kuriais įrodomas L. G. kaltumas.

            Apeliacinės instancijos teismas atsakė į nuteistojo argumentus dėl įrodymų patikimumo konstatuojant faktą, kad nukentėjusiajam J. S. visi nustatyti sužalojimai, taip pat ir šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio pažeidimu, padaryti 2008 m. rugsėjo 28 d. įvykio metu. Šio teismo atlikto įrodymų tyrimo metu pakartotinai buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas N. K., liudytojai,VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojai, J. S., I. K., I. N., ištirti įrašai J. S. asmens sveikatos istorijose. Teismas įvertino šiuos naujus bylos duomenis, pasisakė dėl nuteistojo ginčijamo nukentėjusiojo dešinio plaučio pažeidimo atsiradimo laiko, patikslino, kurie nukentėjusiojo šonkauliai sulaužyti, ir nurodė įrodymus, kuriais remdamasis pagrindė tokias savo išvadas. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo argumentus tinkamai ištyrė pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, o prieštaringus bylos duomenis įvertino ir motyvavo, kuo remdamasis pašalina prieštaravimus bei pagrindžia daromas išvadas dėl bylos aplinkybių. Tai, kad teismas pagal nuteistojo gynėjos prašymą atsisakė paskirti naują teismo medicinos ekspertizę nukentėjusiojo sužalojimų plautyje aplinkybėms nustatyti ir teismo medicinos ekspertizę nuteistojo fizinės sveikatos būklei įvykio metu ištirti, nėra joks kasaciniame skunde paminėtų BPK normų esminis pažeidimas. Teismui užteko ištirtos bylos medžiagos, kad būtų nustatytos gynėjos siūlomos papildomai tirti aplinkybės. Nauja ekspertizė skiriama tada, kai pirminės ekspertizės aktas yra nepakankamai išsamus ar nepakankamai pagrįstas (BPK 286 straipsnio 7 dalis), tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą nebuvo nustatyta.

            Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms patikrinęs apeliacinės instancijos teismas pagrįstai suabejojo kasatoriaus apeliacinės instancijos metu iškeltai versijai, kad jis, praėjus 24 dienom po kelio sąnario artroskopinės operacijos, dėl fizinės sveikatos būklės negalėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį J. S. kaltinime nurodytu būdu. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas tikrino nuteistojo gynėjos pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančias aplinkybes, aiškinosi su nuteistuoju, kodėl jis ankstesnio proceso metu neminėjo faktų, kad įvykio metu buvo su ramentais ir jo fizinės sveikatos būklė neleido jam naudoti smurto. Teismas, negavęs iš L. G. jokio įtikinamo atsakymo, pagrįstai atkreipęs dėmesį į tai, kad byloje apklausti kiti asmenys apie jokias L. G. vaikščiojimo su ramentais aplinkybes, apsunkinto judėjimo faktus parodymų nedavė, nuteistojo versiją motyvuotai atmetė. Iš byloje esančio nuteistojo pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad po 2008 m. rugsėjo 4 d. jam atliktos kelio sąnario operacijos kojos mynimas jam ribojamas iki vienos savaitės, ambulatorinio reabilitacinio gydymo trukmė numatyta tik 7-10 dienos, o praėjus 4 savaitėm po operacijos nuteistajam leista netgi aktyviai sportuoti. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje esančios taisyklės, kad įrodymai vertinami išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, savo išvadą dėl to, kad nuteistasis įvykio metu buvo pajėgus suduoti rankomis ir kojomis smūgius nukentėjusiajam J. S., padarė įvertinęs ne vien tik artroskopinės operacijos faktą, tačiau ir kitų įrodymų visumą. Taigi, vertinant teismų atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuotina, kad teismai neabejotinai vadovavosi BPK 1 ir 20 straipsnių nuostatomis, bylos aplinkybes nustatė nepažeisdami BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir savo sprendimus pagrindė tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti.

            Pagal abiejų teismų sprendimais nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo L. G. kaltės ir atsakomybės pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą klausimas išspręstas teisingai, jo kaltumas įrodytas BPK numatyta tvarka ir pagrįstas ne spėjimais, o teismų sprendimuose išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma. Tarp nuteistojo padarytos veikos - rankomis ir kojomis suduotų smūgių į nukentėjusiojo galvą ir krūtinę - ir padarinių - nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nukentėjusiojo sveikata sutriko būtent dėl nuteistojo smurtinių veiksmų. Nukentėjusiajam J. S. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kaltininkui kaip pretekstą panaudojant mažareikšmę dingstį, faktiškai be priežasties - dėl to, kad nuteistojo užkalbintas neblaivus J. S. atsisakė nuteistajam duoti cigarečių ir pinigų cigaretėms, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nusikaltimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

            Nuteistojo L. G. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                  Vytautas Piesliakas

                                                                                           Rimantas Baumilas

                                                                                                              Tomas Šeškauskas