| Administracinė byla Nr. eI2-3663-535/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09355-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimą Nr. 23S196401 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-04-07, nes nutraukta darbo sutartis su asmeniu.
Pareiškėja su atsakovo Sprendimu nesutinka ir jam prieštarauja, kadangi sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, dėl ko jis yra nepagrįstas. Iš esmės skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nurodant kad, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, UAB „Lasma motors“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje), nutraukė 2023-03-07. Nuo 2023-06-13 užsienietė vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p., panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėja skunde nurodo, kad, kaip teisingai nurodo Migracijos departamentas, pareiškėja pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, kadangi įsidarbino UAB „Lasma motors“. Pareiškėja pradėjo dirbti UAB „Lasma motors“ pagal pasirašytą darbo sutartį ir iš savo pusės sąžiningai atliko darbą ir kurį laiką viskas buvo gerai, tačiau 2023 m. pradžioje tarp pareiškėjos ir darbdavio kilo nesutarimai, kadangi pareiškėja išreiškė nepasitenkinimą darbo sąlygomis bei užsiminė darbdaviui, kad jeigu ji nebus suprasta, jai neliks nieko kito, kaip ieškoti naujo darbo, ji ir toliau liko dirbti UAB „Lasma motors“, tačiau pradėjo domėtis naujo darbo paieškomis ir bandė susirasti naują darbdavį. Tačiau netrukus darbdavys pranešė, kad 2023 m. kovo mėn. nutrauks su pareiškėja darbo santykius , nuo 2023-03-07 darbo sutartis buvo nutraukta. Tai dienai, pareiškėja dar nebuvo radusi kito darbo ir naujo darbdavio paieškos užtruko ilgiau, nei buvo tikėtasi, todėl pareiškėjai taip greitai nepavykus rasti naujo darbo, ji nusprendė kurį laiką vykdyti individualią veiklą ir tuo pačiu ir toliau tęsti naujo darbdavio paiešką, todėl nuo 2023-06-13 pradėjo vykdyti individualią veiklą grožio srityje. Pareiškėja neišmano Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų nuostatų, todėl ji nežinojo apie tai, kad turint leidimą laikinai gyventi, negalima vykdyti tik individualios veiklos bei kad būtinai reikia dirbti pagal darbo sutartį. Pareiškėja apie tai, kad pažeidė UTPĮ nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi reikalavimus, sužinojo tik gavusi skundžiamą Migracijos departamento sprendimą bei pasikonsultavusi su teisininkais. Pažymi, kad pareiškėja buvo sąžininga ir pažeidė UTPĮ nuostatas ne iš blogos valios ar tyčios, o dėl to, kad jai trūksta elementarių teisinių žinių ir ji neišmano LR teisės aktų. Sudėtinga situacija, kurioje atsidūrė pareiškėja, susiklostė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad darbdavys nusprendė nutraukti su pareiškėja darbo sutartį ir per tą laiką ji nesugebėjo rasti naujo darbdavio. Pareiškėjos vertinimu, susiklosčiusi situacija, kai su ja buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau ji nesugebėjo rasti naujo darbdavio ir pradėjo verstis individualia veikla, nežinodama, kad ji negali turėti leidimo gyventi, jei nedirba pagal sutartį, turi būti pripažįstama, kaip svarbi ir objektyvi bei nepriklausanti nuo pareiškėjos valios, dėl ko yra visiškai nesąžininga automatiškai naikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjai apie tai, jog jai bus panaikintas leidimas laikinai gyventi bei nesuteikė jokio protingo termino, per kurį pareiškėja galėjo rasti naują darbdavį ir būtų jį pakeitusi, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėja iš savo pusės buvo sąžininga ir pažeidė Įstatymą ne iš piktos valios, o dėl to, kad nesugebėjo rasti darbdavio, šiuo atveju leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka proporcingumo principo.
Be to, pareiškėjai dar iki skundžiamo Sprendimo gavimo, pavyko rasti naują darbą ir ji jau buvo nuvykusi į darbo pokalbį ir darbdavys sutinka ją priimti į darbą bei jau ruošėsi rengti visus reikalingus dokumentus, tačiau pareiškėja sužinojo apie priimtą Sprendimą. Nurodo, kad šiuo atveju yra nesąžininga naikinti jai leidimą laikinai gyventi, kai ji rado naują darbdavį ir nori pradėti dirbti pagal darbo sutartį, objektyviai neįvertinus jos individualios situacijos.
Pažymi, kad gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjai jokios galimybės paaiškinti situacijos, nesuteikė jokio protingo termino surasti ir pakeisti darbdavį, o tik atsiuntė jai skundžiamą Sprendimą. Pareiškėja neginčija, kad jos darbo sutartis, sudaryta su UAB „Lasma motors“ nutrūko, tačiau šiuo atveju atsakovas nevertino, kokios priežastys lėmė darbo santykių pasibaigimą bei kodėl pareiškėja nedirba šiuo metu.
Pareiškėjos vertinimu, Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neobjektyviai įvertino pareiškėjos situaciją, t.y. tai, jog nors su ja buvo nutraukta darbo sutartis, tačiau naujojo darbo paieško užtrūko ilgiau nei pareiškėja tikėjosi, dėl ko ji įregistravo ir pradėjo vykdyti individualią veiklą bei ir toliau ieškojo darbo ir šiai dienai ji yra radusi naują darbovietę, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir objektyvios, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašydamas jį atmesti ,kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja 2022-02-14 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Lasma Motors“ (toliau - Bendrovė) pagrindu. Šiuo pagrindu pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 2023-03-07. Jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėja iki šiol nedirba, tačiau nuo 2023-06-13 pareiškėja vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2023-10-31 sprendimą Nr. 23S196401 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 50 str. 1 d. 6 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Nurodo, kad pareiškėja skunde neneigia, kad Bendrovė su ja sutartį nutraukė ir tokiu būdų ji neatitiko Įstatymo reikalavimų, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nuo jos darbo sutarties nutraukimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (daugiau kaip 6 mėnesius) į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėja nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, todėl jo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai ir proporcingai. Ta aplinkybė, kad pareiškėja neišmano Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų nepaneigia išvados, kad ji neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų ir nepagrindžia, kad Migracijos departamento priimtas ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas.
Pažymi, kad LVAT savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). Nesutinka su pareiškėjos skundo motyvu, kad Migracijos departamentas turėjo pranešti pareiškėjai apie jai priimamą nepalankų sprendimą bei suteikti terminą, per kurį pareiškėja turi susirasti naują darbdavį. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Mano, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Papildomai nurodo, kad pareiškėja 2023-11-14 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „Numeba“, todėl atsižvelgiant į esamas aplinkybes mano, kad ginčas neturi tikslo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. 23S196401, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024-04-07, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja 2022-02-14 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Lasma Motors“ pagrindu. Dupmenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad darbo sutartis su pareiškėja nutraukta 2023-03-07, o nuo 2023-06-13 pareiškėja vykdo individualią veiklą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024-04-07.
Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytu pagrindu. UAB „Lasma motors“ su pareiškėja darbo sutartį nutraukė 2023-03-07, nuo 2023-06-13 ji vykdo individualią veiklą.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d.) nuostatos.
Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Bendrovėje nedirba nuo 2023-03-07. Įstatymo 40 straispnio 5 d. nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nuo jos darbo sutarties nutraukimo iki ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos (virš 6 mėn.) į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes atdakovo neinformavo, prašymo dėl naujo leidimo išdavimo nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėja nevykdė Įstatymo 40 str.5d. numatytos pareigos, atsakovas pagrįstai, teisėtai irproporcingai panaikino jai oeidimą laikinai gyventi.
Nagrinėjamu atveju darbo sutarties su pareiškėju nutraukimas yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.
Pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis, norėdamas pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, turi pateikti prašymą pakeisti leidimą gyventi Migracijos departamentui.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Kiti pareiškėjos skunde nurodyti argumentai bylos procesinei baigčiai jokios įtakos neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė