Civilinė byla Nr. e2-546-475/2023

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17603-2019-9

 Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.10.5.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6;   3.2.3.1; 3.2.6.1

       (S)

 

 

 

Kauno APYLINKĖS teismas

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 24 d.

Kaunas

 

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Jokubauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“ atstovui advokatui E. M.,

atsakovės mažosios bendrijos „3D Statyba“ atstovams – direktoriui D. G. ir advokato padėjėjui I. K.,

trečiajam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“ patikslintą ieškinį dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimo atsakovei mažajai bendrijai „3D Statyba“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Akvasanita“, uždaroji akcinė bendrovė „EnergoLT“, A. M..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ieškovės reikalavimai ir argumentai

 

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aragela“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „3D Statyba“ 4 296,75 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad:

1.1.       teikia savivarčių transporto paslaugas pagal klientų užsakymus perveždama įvairias inertines medžiagas - smėlį, žvyrą, žvirgždą, atsijas, gruntą, juodžemį ir kt. Ieškovė iš užsakovės UAB „EnergoLT“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. gavo žodinį užsakymą telefonu nugabenti į statybvietę - kiemo aikštelę, buvusią adresu (duomenys neskelbtini), (toliau - objektas) inertines medžiagas (atsijas). Vykdant šį užsakymą, gruntą į atsakovės statomą objektą vežė du ieškovės savivarčiai: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2.       Ieškovės vairuotojas A. M. prieš gabendamas krovinį į objektą, degalinėje „Circle K Lietuva“, adresu (duomenys neskelbtini), už 310,12 Eur sumą (be PVM) į savivarčio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro baką užpylė 301,16 litrų dyzelio kuro. Tą pačią dieną ieškovės vairuotojas A. M., ieškovei nuosavybės teise priklausančiu savivarčiu su atsijomis atvykus prie objekto, jį pasitiko atsakovės MB „3D Statyba“ direktorius D. G.. D. G. vairuotojui nurodė tikslią vietą objekte, į kurią turėjo būti pristatytas ir išverstas krovinys.

1.3.       A. M. vairuojamas savivartis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kitas savivartis, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) toliau gabeno atsijas. Inertiniu gruntu buvo užpilami UAB „Akvasanita“ rūsiai, ant kurių buvo statoma automobilių stovėjimo aikštelė. Savivartis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į objektą nugabeno du reisus grunto. Veždamas trečią reisą, važiuodamas statybvietėje esančia aikštele į grunto išpylimo vietą, dėl atsakovės tą pačią dieną pradėtų ardyti pamatinių blokų sumažėjus aikštelės šoniniam stabilumui nuslydo į pamatų duobę ir apvirto ant šono, dėl ko buvo stipriai apgadintas.

1.4.       Pagal navigacijos parodymus, tikslus įvykio laikas 13:27 val. Įvykio metu taip pat buvo apgadintas savivarčio kuro bakas, dėl to dalis bake buvusio kuro išsiliejo į aplinką, o likusi dalis susimaišė su alyva ir tapo nebetinkamu naudoti. Antrasis gruntą gabenęs savivartis į statybos objektą nugabeno keturis reisus grunto, o po savivarčio (duomenys neskelbtini), (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apsivertimo, atsakovės direktoriaus D. G. nurodymu buvo nukreiptas gabenti gruntą į kitą objektą.

1.5.       Iš karto po įvykio atsakovės direktorius D. G., uždengęs įvykio vietą tentu, kad nesimatytų apvirtęs savivartis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, vengdamas viešumo ir prašydamas ieškovės transporto vadovo M. Z. neįregistruoti įvykio, nepranešti policijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, pats raštiškai prisiėmė atsakomybę prieš ieškovę dėl atsiradusios žalos atlyginimo ir įteikė jam surašytą 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriuo pats, nieko neverčiamas įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Šis raštas faktiškai vienašalis atsakovės sandoris dėl žalos atlyginimo ieškovei, buvo įteiktas ieškovės atstovui. Todėl jo buvimo faktas pas ieškovę taip pat patvirtina atsakovės įsipareigojimą.

1.6.       Atsakovės direktorius iš karto įvykdė dalį prisiimtų įsipareigojimų – apmokėjo savivarčio (duomenys neskelbtini), (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ištraukimo iš duobės bei transportavimo į remonto dirbtuves UAB „SK service“ išlaidas.

1.7.       Ieškovei priklausantis savivartis 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo suremontuotas. Ieškovė patyrė 1 792,00 Eur (be PVM) remonto išlaidų. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. prarado 283,16 litrų dyzelino už 352,82 Eur sumą, iš nusipirktų 301,16 l už 375,25 Eur, kuriuos pirko 2018 m. rugpjūčio 1 d., 7.18 val., prieš darbo pradžią. Kaip rodo Google žemėlapio duomenys, savivartis (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo degalinės Circle-K (duomenys neskelbtini), Kaune iki UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės (duomenys neskelbtini) Kaune, nuvažiavo 11,6 km. Po to šis savivartis atliko du pilnus reisus su kroviniu nuo UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės (duomenys neskelbtini), Kaune, iki UAB „Akvasanita“ objekto (duomenys neskelbtini), ir vieną reisą į vieną pusę. Tai reiškia, kad nuvažiavo 5 kartus po mažiausiai 7,1 km arba iš viso 35,5 km. Prie šio skaičiaus pridėjus 11,6 km nuo degalinės iki pasikrovimo aikštelės, iš viso 47,1 km nuvažiuotų savivarčio (duomenys neskelbtini),  (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kilometrų iki įvykio. Kadangi savivarčio kuro sąnaudos 100 km sudaro apie 38 litrus dyzelino, apytikriai savivartis sunaudojo 18 litrų dyzelino už 22,43 Eur. Kadangi kurą ieškovė pirko 2018 m. rugpjūčio 1 d. ryte, iš viso 301,16 litrus už 375,25 Eur, tai ieškovės prarasto apvirtus savivarčiui kuro sąnaudos sudaro 283,16 litrus už 352,82 Eur.

1.8.       Ieškovė taip pat negavo ir 2 151,93 Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.; t. y. iš viso 19 kalendorinių dienų. Kaip matyti iš savivarčio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) uždirbtų pajamų per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. lentelių, ieškovės savivarčio (duomenys neskelbtini) (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacija ieškovei davė 71 590,72 Eur pajamų arba 3 511,07 Eur pajamų vidutiniškai per mėnesį. Apvirtus savivarčiui, ieškovė negavo pajamų už 19 dienų, kas sudaro 61,29 proc. arba 2 151,93 Eur sumą. Taigi, bendroje sumoje ieškovė dėl įvykio, už kurį atsakomybę 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu prisiėmė atsakovė, patyrė 4 296,75 Eur nuostolį.

1.9.       Tačiau ieškovei tiek atsakovės, tiek ir atsakovės direktoriaus, pareikalavus atlyginti patirtus nuostolius, atsakovė atsisakė tai padaryti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipiasi į teismą ir reikalauja priteisti 4 296,75 Eur nuostolius iš atsakovės, kadangi tik tokiu būdu šioje situacijoje ieškovė gali apginti savo pažeistas teises.

1.10.       Kaip matyti iš atsakovės pateikto teismui 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo-priėmimo akto UAB „Akvasanita“, veikianti kaip užsakovė (statytoja) perdavė atsakovei (rangovei) statybvietę (duomenys neskelbtini), ir statybvietės ribų brėžinį, pagal Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatas, atsakovė (rangovė) galėjo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai priėmė iš statytojos (užsakovės) statybvietę, gavo iš statytojos statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą.

1.11.       Kadangi atsakovė neigia savo civilinę deliktinę atsakomybę bei 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštą, kuriuo vienašališkai įsipareigojo atlyginti ieškovei padarytą žalą, ieškovė papildomai detalizuoja atsakovės deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas. Ieškovė pažymi, kad atsakovės (skolininkės) kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), tad ją paneigti turi atsakovė.

1.12.        Šiuo atveju atsakovė, kaip statybos darbų objekte rangovė, būdama atsakinga už saugų darbą statybvietėje, neužtikrino, kad statybvietėje esanti sankasa būtų tinkamai sutvirtinta gelžbetoninėmis sienomis. Tokiu būdu atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte rangovui numatytą pareigą užtikrinti saugų darbą statybvietėje.

1.13.       Ieškovės žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro tiesioginiai nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl savivarčio remonto UAB „SK service“ remonto dirbtuvėse (1 792,00 Eur (be PVM)) bei išlaidos, susijusios su 2018 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinio kuro pirkimu iš UAB „Circle-K Lietuva“ degalinės (prarasto kuro 352,82 Eur (be PVM)), kurio dalis išsiliejo į aplinką, o likusi dalis susimaišė su alyva.

1.14.        Ieškovė žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro ieškovės negautos pajamos, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kuomet ieškovui priklausantis savivartis po įvykio buvo remontuojamas UAB „SK service“ remonto dirbtuvėse, kurios sudaro 2 151,93 Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios 19 kalendorinių dienų, po 113,26 Eur kas kalendorinę dieną.

1.15.        Ieškovė pažymi, kad jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtintas pareigas ir prieš ieškovės savivarčio vairuotojui nurodydama konkrečią vietą objekte, kurioje turėjo būti pristatytas krovinys, būtų apžiūrėjusi, neardžiusi pervežimo metu ir užtikrinusi objekte buvusios sankasos gelžbetoninės sienos tinkamą būklę, tai akivaizdu, kad ieškovė dėl blogai sutvirtintų ir sugriuvusių sankasos kraštų nebūtų patyrusi nuostolių. Taigi būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo atsirado žalingi padariniai ieškovei, nors dalį inertinių medžiagų 2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė ir nugabeno į atsakovės valdomą statybvietę bei UAB „EnergoLT“ už juos apmokėjo.

1.16.       Ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

 

I.       II. Atsakovės atsikirtimai

 

2. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad:

2.1.       Pagal kasacinę praktiką negautos pajamos yra grynasis pelnas, apskaičiuotas atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį. Byloje yra pateiktas ieškovės 2018 m. balansas, kuris yra registruotas valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“, iš balanso duomenų matyti, kad ieškovė per 2018 m. gavo 14 016 Eur grynojo pelno, visus 2018 m. ieškovė veiklą vykdė su 8 transporto priemonėmis, kurios proporcingai uždirbo visą ieškovės grynąjį pelną, kas atitinkamai leidžia daryti ne vienareikšmišką išvadą, kad per visus 2018 metus ieškovės transporto priemonė (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei davė 1 752,00 Eur grynojo pelno arba atitinkamai 1 752,00 Eur / 365 = 4,8 Eur grynojo pelno per kalendorinę dieną (toliau – k. d.), kas atitinkamai reikštų per 19 k. d. 4,8*19 = 91,2 Eur grynojo pelno. Nesuprantama ir ieškovės nurodoma trukmė 19 k. d., nes pati ieškovė pirmiau nurodė, jog prastovos trukmė yra 14 darbo dienų. Byloje nėra pagrįstų įrodymų, kurie pagrįstų nors vieną ieškovės nurodomą prastovos terminą.

2.2.       Ieškovės nurodoma apskaičiavimo metodika, kuri grindžiama kažkokiais vidiniais ieškovės skaičiavimais ir neoficialiais apskaitos dokumentais leidžia daryti nevienareikšmišką išvadą, kad pateiktuose skaičiavimuose nėra įtrauktos ir atskaitytos ieškovės sąnaudos, pavyzdžiui išlaidos kurui, transporto priemonės remonto išlaidos, draudimo išlaidos, kelių mokesčiai ir rinkliavos, vairuotojo darbo užmokestis ir kitos sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateiktas ir registruotas VĮ „Registrų centras“ 2018 m. balansas yra oficialus ieškovės apskaitos dokumentas ir yra didesnės įrodomosios galios nei ieškovės į bylą pateikti kažkokie menami vidiniai paskaičiavimai lentelės formoje, kurie nelaikytini oficialiu ieškovės apskaitos dokumentu.

2.3.       Vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ 2 punkto nuostatomis kiekvienas darbdavys, kuris organizuoja ir vykdo darbus statybvietėje privalomai turi supažindinti savo darbuotojus su darbo saugos taisyklėmis. Atsakovė pabrėžia ir pažymi, kad transporto priemonės vairuotojas A. M. yra ieškovės darbuotojas. Minėtų taisyklių 26 punkte nustatyta, kad kai statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nėra nurodytų atstumų, rekomenduojamas minimalus atstumas nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos ar transporto priemonės nustatomas pagal 1 lentelę. 1 lentelėje nustatyta, kad kai iškasos gylis yra 2,0 metrai, o gruntas yra smėlis, tai atstumas nuo iškasos krašto iki artimiausios mašinos atramos privalo būti ne mažesnis negu 3,0 metrai. Ieškovė į bylą pateikė dvi foto nuotraukas, kuriose užfiksavo atstumą nuo krašto iki transporto priemonės ašies taško nuo kurio nuslydo ieškovės transporto priemonė. Foto nuotraukoje matoma, kad preliminariai transporto priemonės ašis nuo krašto buvo nutolusi apie 180 cm.

2.4.       Ieškovės vairuotojas akivaizdžiai nesilaikė taisyklių 26 punkte nustatyto minimalaus saugaus atstumo – 3 metrų, važiavo 1,8 metro atstumu nuo krašto, kas reiškia, kad vairuotojui privažiavus nesaugiu atstumu (neišlaikius nustatyto minimalaus saugaus atstumo) prie krašto transporto priemonė tapo nevaldoma ir nuslydo į šoną.

2.5.       Atsakovės raštas nėra vertybinis popierius – vekselis, kuriuo atsakovė būtų besąlygiškai įsipareigojusi ieškovei mokėti kokią nors sumą. Pabrėžtina, kad atsakovės raštas kaip įrodymas galėtų būti vertinamas tik tokiu atveju, jeigu byloje būtų nustatyta, kad ieškovės žala kilo tik dėl atsakovės kaltės.

2.6.       Nagrinėjamu atveju ir iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad vairuotojas, atsiliepimo 18 punkte nurodytų taisyklių, nustatyto minimalaus saugaus važiavimo atstumo nuo krašto, taip pat, 2021 m. balandžio teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas vairuotojas A. M. parodė, kad jam atvykus pravažiavimas atrodė nesaugus, tačiau nepaisant to niekieno neverčiamas važiavo per pravažiavimą. Važiuodamas privažiavo mažesniu nei taisyklėse nustatytu atstumu (min. 3 metrai), o važiavo 1,8 metro atstumo nuo krašto ir dėl to transporto priemonė tapo nevaldoma ir nuslydo į šoną.

2.7.       Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. pažymėjo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalėjo atsižvelgti ir įvertinti vairuotojo elgesį ir jo rizikingumą. Vairuotojas A. M., kuris parodė, kad yra vairuotojas profesionalas vairuojantis visų kategorijų transporto priemones, vairuotojo profesionalo stažas daugiau kaip 20 (dvidešimt) metų. Tokie vairuotojo A. M. nurodyti argumentai patvirtina, kad jam kaip vairuotojui profesionalui yra kildinami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl ir pats vairuotojas turėjo įvertinti ir suprasti, kad važiuodamas keliu, kuris jam pačiam atrodė nesaugus, gali įvykti eismo įvykis ir dėl to gali būti padaryta žala transporto priemonei ir/ar kitų asmenų turtui. Kitas svarbus aspektas, kad vairuotojas sprendimą važiuoti priėmė pats niekieno neverčiamas, o tai reiškia, kad vairuotojas žinodamas, kad važiuoti nesaugu prisiėmė visą riziką galinčią kilti dėl jo veiksmų.

2.8.       Be kita ko, 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 346 „Dėl saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo“ taisyklių 26 punkte yra nustatytas minimalus saugus atstumas, kurio turi būti laikomasi važiuojant arti krašto – t. y. 3 metrai, taip pat, Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti“, KET 18 punktas „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jeigu yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimų, keliančių pavojų žmonėms ir aplinkai, kol jie bus pašalinti“, KET 101 punktas „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“.

2.9.       Vairuotojas A. M. ignoravo KET 9, 18, 101 punktų reikalavimus, nesilaikė nustatyto minimalaus saugaus atstumo nuo krašto, svarbiausia, kad pats įvertinęs, kad važiuoti nesaugu, priėmė sprendimą važiuoti ir važiavo, dėl ko sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos ieškovės transporto priemonei. Nagrinėjamoje byloje vairuotojo veiksmai kvalifikuotini kaip didelis neatsargumas, kitaip negalėtų būti kvalifikuojami, kai asmuo atvykęs į vietą įvertina aplinkybes, pats patvirtina, kad važiuoti atrodė nesaugu, o tai reiškia, kad asmuo įvertino situaciją, tačiau elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai (nors yra vairuotojas profesionalas) tikėdamasis išvengti neigiamų pasekmių.

2.10.       Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad perdengimo plokštės būtų buvo ardomos tuo metu. Šių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojai. Atsakovė pažymi, kad norint nuardyti perdengimo plokštes tuo metu turėjo būti kita technika, kuri būtų turėjusi trukdyti ieškovės vairuotojui ne tik važiuoti pravažiavimu bet ir manevruoti statybvietėje, tačiau savo parodymuose vairuotojas nenurodė jokių aplinkybių. Todėl ieškovės naujai nurodytos faktinės aplinkybės yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

2.11.       Atsakovė taip pat laikosi nuomonės, kad ieškovė reiškia ieškinį ne tam atsakovui.

2.12.       Atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

 

II.       III. Trečiųjų asmenų pozicija

 

3.       Trečiasis asmuo UAB „Akvasanita“ bylą nagrinėjant pirmą kartą, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

3.1.                      2018 m. liepos 25 d. UAB „Akvasanita“ ir MB 3D statyba sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu MB 3D statyba įsipareigojo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir padengti skaldos pagrindą. 2018 m. liepos 25 d. UAB „Akvasanita“ ir MB 3D statyba pasirašė statybvietės priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu trečiasis asmuo perdavė atsakovei teisėtai valdyti teritoriją, kurioje atsakovė pagal rangos sutartį turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. 2018 m. rugpjūčio 1 d. MB 3D statyba raštu informavo UAB „Akvasanita“, kad UAB „Aragela“ priklausantis savivartis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veždamas gruntą, apsivertė statybvietėje. 2018 m. rugsėjo mėn. MB 3D statyba baigė rangos darbus ir įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Trečiasis asmuo niekada nesinaudojo nei UAB „Aragela“, nei UAB „EnergoLT“ teikiamomis paslaugomis, su šiomis įmonėmis neturėjo jokių sutartinių santykių, niekada nei vienai iš jų nebuvo suteikusi teisės patekti į įmonės teritoriją. UAB „Akvasanita“ nėra žinoma, kokį ir kieno pateiktą užsakymą vykdė ieškovė. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovė į teritoriją pateko neteisėtai, tam neturėdama teisinio pagrindo. Jei ieškovė būtų teisėtai vežusi krovinį, tai krovinio važtaraštį būtų turėjusi ir pateikusi tiek pretenzijos pateikimo dieną atsakovei, tiek ieškinio pareiškimo dieną teisme, tačiau šio dokumento per visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį nepateikė. Šis dokumentas buvo pateiktas tik atsakovei nuolatinai reikalaujant pateikti krovinio gabenimo sutartį patvirtinančius dokumentus ir / ar krovinio važtaraštį. UAB „Akvasanita“ nuomone, ieškovė tokio dokumento neturėjo iki pat 2020 m. kovo 5 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos ir šį dokumentą pateikė kaip ultima ratio (iš lot. paskutinė priemonė) savo nepagrįstam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė nesilaikė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 27 straipsnio reikalavimų, t. y. priimti krovinį ir jį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti krovinį teisėtam gavėjui, taigi ieškovė, būdama profesionalia krovinių vežėja, aplaidžiai vykdė savo pareigas, neįsitikino, kad pristatė krovinį teisėtam jo gavėjui. Akivaizdu, jog vairuotojas nesilaikė ir nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta galimų padarinių – eismo įvykio. Ieškovė nurodo, kad atsakovė davė neteisėtus nurodymus ieškovės vairuotojui, kurių pasekmė – įvykęs eismo įvykis ir apgadintas turtas, tačiau tuo pačiu metu ieškovė įrodinėja ir tai, jog atsakovės nurodymai buvo neteisėti. Kelių eismo taisyklėse yra nustatyta, kad transporto priemonės valdytojai privalo imtis visų atsargumo priemonių, jog valdant transporto priemones nebūtų padaryta žala asmens sveikatai ir turtui. Vairuotojas transporto priemonės valdymo metu privalo įvertinti visas aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už padarinius, kurie kilo dėl konkrečių veiksmų ir / ar neveikimo. Eismo įvykio dieną (2018 m. rugpjūčio 1 d.) statybvietę teisėtai valdė atsakovė, todėl UAB „Akvasanita“ plačiau apie eismo įvykio aplinkybes pakomentuoti negali, nes tuo metu nesinaudojo perduota statybviete.

4.       Trečiasis asmuo A. M. atsiliepimo nepateikė, bylą nagrinėjant pirmą kartą apklausiamas kaip liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad prieš nagrinėjamą įvykį, iš vakaro, gavo užduotį – važiuoti į UAB „Energo LT“, adresu (duomenys neskelbtini), vežti gruntą. Pradžioje dirbo pas juos, tada gavo nurodymą vežti adresu (duomenys neskelbtini). Du kartus gruntą nuvežė ir išvertė, o trečią kartą neišlaikė šlaitas, mašina nučiuožė ir apvirto. Prieš jį vežė 7–8 mašinos, jis važiavo tomis pačiomis vėžėmis. Žemė neatlaikė ir su visais pamatais nuvirto. Prieš vykstant, UAB „EnergoLT darbų vykdytojas M. V. davė telefono numerį kontaktui. Atvažiavęs paskambino jam duotu numeriu, atsiliepė žmogus, išėjo, pasitiko D. G., davė nurodymą važiuoti, pareguliavo kur išpilt. Antrą kartą vartus atidarė darbininkas, rodė vietą kur išpilt. Iš viso vežė 4 savivarčiai – 2 iš jų UAB „Aragela“, o kiti iš kitos įmonės. Atbulomis reikėjo važiuoti apie 70 metrų, provėžomis. Stengėsi važiuoti kuo toliau nuo sankasos krašto, bet iš dešinės buvo garažo siena, važiuoti labai arti jos neleido veidrodėliai. Nusivertė gražiai – nuslydo, o tada nuvirto ant šono. Gulint sunkvežimis neatrodė taip baisiai, bet kai pastatė, matė, kad sulaužytas veidrodis, kabinos traukės, įtrūko stiklas, išbėgo kuras ir tepalai. Kai nuslydo, jis suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Apie tai pirmiausia pranešė savo darbovietės administracijai, jie sprendė, ar kviesti policiją. Girdėjo, kaip D. G. prašė nekviesti policijos. A. M. taip pat paaiškino, kad jis turi visų kategorijų teises, profesionalo nuo 1980 metų. Pagrinde veža krovinius į statybos aikšteles. Neprisimena, ar yra supažindintas su saugos taisyklėmis, su atstumu nuo sankasos krašto. Atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas neatrodė saugus, bet jam parodė, kad jau buvo vežta, atstumas nuo sankasos krašto buvo normalus. Tai, kad nebuvo žymėjimų kur važiuoti, atrodė normalu, nes tokie žymėjimai būna tik didelėse įmonėse. Vežimą įformina važtaraščiu, kurį įformina karjeras, o kai veža gruntą, išsirašo savo važtaraštį, 2 egz., vieną palieka siuntėjui, kuris samdė, o kitą vežasi su savimi. Šiuo atveju važtaraštį išrašė UAB „EnergoLT“, nes jiems dirbo. Bylą nagrinėjant pakartotinai, A. M. iš esmės patvirtino jo anksčiau nurodytas aplinkybes, tik teigė, kad atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas atrodė saugus.

5.       Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ atsiliepimo nepateikė. Tačiau bylą nagrinėjant pirmą kartą liudytoju apklaustas M. V., paaiškino, kad dirba UAB „EnergoLt“ darbų vadovu, atsakingas už statybą, taip pat rūpinasi transportu, kai reikia kažką parsivežti. Su UAB „Aragela“ turi ilgalaikę sutartį, todėl ją samdo kai reikia transporto paslaugų. Dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio paaiškino, kad UAB „EnergoLT“ turėjo perteklinio grunto. Jis įdėjo skelbimą kaip fizinis asmuo (nurodė savo kontaktus). Jam pasiskambino MB „3D Statyba“ atstovas, jis sutiko atvežti. Paskambino UAB „Aragela“, užsakė 2 mašinas. Prieš tai buvo nuvažiavęs į UAB „Akvasanita“ teritoriją (duomenys neskelbtini), kad įsivertinti kaštus. Jį įleido UAB „3D Statyba“ darbuotojas, aprodė teritoriją, kur vežti. Įvažiavus pro vartus po dešine puse buvo pastatas ir rūsys, kurį reikėjo užpilti. Privažiavimas buvo šalia tos vietos, kur reikia pilti gruntą – ėjo tunelis, ant jo buvo sudėtos perdangos plokštės, kurios rišo šlaitą. Nesimatė jokios rizikos. Jis davė vairuotojams atsakovės (užsakovės) telefono numerį, jie turėjo sukontaktuoti. Jei tos perdangos plokštės buvo nuimtos, mano, kad užsakovė turėjo pasirūpinti laikinais saugiais keliais. Važtaraščius pildėsi patys vairuotojai, nes savo įmonės važtaraščių UAB „Energo LT“ nespausdina, nes nėra pervežimo įmonė. Pildė vežėjai. Gali būti, kad jo parašas yra ant krovinio važtaraščio, neprisimena. Už transporto paslaugas UAB „Aragelai“ sumokėjo, o sandoris su MB „3D Statyba“ niekaip nebuvo įformintas, nes jis įdėjo skelbimą apie UAB „Energo LT“ turimą perteklinį gruntą kaip fizinis asmuo. Nepaisant to, UAB „EnergoLT“ buvo krovinio siuntėjas, o gavėjas buvo MB „3D Statyba“, todėl privalėjo krovinį priimti, išsikrauti.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

III.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

6.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog trečiasis asmuo užsakovė UAB „Akvasanita“ 2018 m. liepos 25 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktu suteikė atsakovei (rangovei) MB 3D Statyba statybvietės valdymo teisę, adresu: (duomenys neskelbtini). Akte pažymėta, kad rangovas, šiuo aktu perėmęs statybvietę, tampa atsakingu už jos prieigas pagal sutartį. 2018 m. rugpjūčio 1 d. statybvietėje buvo apgadintas savivartis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), priklausantis ieškovei UAB „Aragela“. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 296,75 Eur sumą. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

7.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).

8.       Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

9.       Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė, esant ginčams, susijusiems su sutartiniais santykiais, taikytina, kai žala atsiranda dėl neteisėtų veiksmų ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose, kai derybos dėl tam tikros sutarties sudarymo nepasibaigia sutarties pasirašymu; dėl to, kad sandoris laikomas niekiniu; dėl neteisėtų sutarties šalies veiksmų, nukreiptų prieš trečiuosius asmenis; dėl neteisėtų veiksmų pasibaigus sutartiniams santykiams; ir tik įstatymo nustatytais atvejais deliktinė atsakomybė gali atsirasti, esant sutartiniams santykiams, pavyzdžiui, kai kyla gamintojo ir paslaugų tiekėjo civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų (CK 6.292 straipsnis).

10.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą).

11.       Byloje nustatyta, kad atsakovė MB „3D Statyba“ (rangovė) 2018 m. liepos 25 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su trečiuoju asmeniu (užsakove) UAB „Akvasanita“ (4 t., e. b. l. 86–88), kurios pagrindu vykdė grunto užpylimo ir aikštelės įrengimo statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo darbus atlikti tokia tvarka: perdangos demontavimas; rūsio užpylimas gruntu, planiravimas, pagrindų sutankinimas; smėlio pagrindo įrengimas 250 mm ir skaldos pagrindų įrengimas (Darbų sutarties priedo Nr. 1) (1 t., e. b. l. 88). Trečiasis asmuo užsakovė UAB „Akvasanita“ pagal rangos (darbų) sutarties 4.2.1. punktą 2018 m. liepos 25 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė statybvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei (1 t., e. b. l. 96).

12.       Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ turėjo perteklinio grunto. Liudytoju apklaustas trečiojo asmens UAB „EnergoLt“ darbų vadovas M. V., paaiškino, kad jis įdėjo skelbimą kaip fizinis asmuo (nurodė savo kontaktus), kad turi perteklinio grunto. Jam dėl grunto paskambino atsakovės MB „3D Statyba“ atstovas ir jis sutiko gruntą pristatyti atsakovei. Nors rašytinė sutartis tarp trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ ir atsakovės sudaryta nebuvo, tačiau įvertinus tai, kad atsakovei reikėjo grunto užpilti rūsiams atsakovės įrenginėjamoje automobilių stovėjimo aikštelėje, trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ turėjo jai nereikalingo grunto, viso atsakovei buvo grunto pristatyta 7 reisais atsakovės dviem savivarčiais, taip pat atsakovės direktoriaus D. G. elgesį po įvykio, kuomet nuslydo sunkvežimis, tai yra, kad atsakovės direktorius organizavo savivarčio iškėlimą ir jį apmokėjo, taip pat tai, kad pasirašė sutikimą dėl žalos atlyginimo (1 t., e. b. l. 13), spręstina, kad trečiąjį asmenį UAB „EnergoLT“ ir atsakovę siejo neatlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu, kuriuo trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ įsipareigojo atsakovei pristatyti jos turimą perteklinį gruntą atsakovei, o atsakovė jį priimti.

13.       Aplinkybes, kad UAB „Energo LT“ vykdė atsakovės užsakymą ir kad gruntas buvo vežamas neatlygintinai taip pat patvirtina: UAB „Energo LT“ pateikta 2019 m. gruodžio 27 d. pažyma dėl dviejų savivarčių užsakymo grunto išvežimui iš objekto (duomenys neskelbtini) pr. į objektą (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 75); 2018 m. rugpjūčio 1 d. krovinio važtaraštis Nr. 02 (2 t., e. b. l. 30–31); ieškovės paaiškinimai, liudytojo M. V. parodymai.

14.       Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ kreipėsi į ieškovę dėl grunto pervežimo paslaugos į atsakovės valdomą objektą (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ 2017 m. sausio 3 d. yra sudariusios paslaugų teikimo sutartį Nr. 03/01/2016 ir faktinius jos papildymus, pagal kurią teikia savivarčių transporto, transporto priemonių ir statybinės technikos nuomos paslaugas. Šias paslaugas UAB „EnergoLt“ užsakydavo telefonu, po paslaugos atlikimo ieškovė UAB „Aragela“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Trečiasis asmuo UAB „EnergoLT“ pas ieškovę užsakė grunto pervežimo paslaugą. Minėto užsakymo įvykdymui ieškovė pasitelkė du savivarčius (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir savivartis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dieną prieš UAB „EnergoLT“ užsakymo vykdymą, UAB „EnergoLT“ darbų vadovas M. V. nuvyko į vietą adresu (duomenys neskelbtini), siekiant įsivertinti užsakymo kaštus. Jį įleido atsakovės UAB „3D Statyba“ darbuotojas, aprodė teritoriją, kur vežti. Privažiavimas buvo šalia tos vietos, kur reikia pilti gruntą – ėjo tunelis, ant jo buvo sudėtos perdangos plokštės, kurios rišo šlaitą, nematė jokios rizikos.

15.       Be trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ užsakytų atsakovės savivarčių, gruntą į atsakovės įrenginėjamą aikštelę vežė ir kitų įmonių (UAB „Statybos ratai“, UAB „VV Group“ ir UAB „Danilus“, 1t., e. b. l. 194–197) savivarčiai užsakyti atsakovės.

16.       Ieškovės savivartis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) nugabeno į objektą 4 reisus grunto. Ieškovės savivartis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens A. M., nuvirto objekte (duomenys neskelbtini), gabendamas trečią reisą grunto. Atsakovės savivartis MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas trečiojo asmens A. M., atsakingo darbuotojo buvo įleistas į atsakovės valdomą uždarą statybvietę adresu ir jo nurodymu, atbuline eiga, gabeno gruntą į išpylimo vietą siauru žemės ruožu - sankasa, buvusia tarp pastato ir rūsio tunelio, kurio dalis buvo uždengtas perdangos plokštėmis, o artėjant prie išpylimo vietos perdangos plokštės buvo nuimtos. Vairuotojas stengėsi važiuoti kuo toliau nuo sankasos krašto, tačiau iš kitos pusės buvo pastato siena, be to, važiuoti labai arti jos neleido veidrodėliai. Vairuotojas važiavo kiek įmanoma toliau nuo sankasos krašto, tomis pačiomis vėžėmis, kuriomis gruntas jau buvo vežtas. Tačiau perdangos plokštėmis nesutvirtinta žemė neatlaikė ir transporto priemonė su visais iškasos (rūsio) pamatais, buvusiais sankasos sutvirtinimu, nuslydo ir nuvirto ant šono duobėje, kurioje buvo betoninių atliekų. Šio įvykio metu buvo apgadintas savivartis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išsiliejo kuras, dėl ko ieškovė patyrė žalą (nuostolių).

17.       Nustatyta, kad atsakovė MB „3D Statyba“ trečiojo asmens UAB „Akvasanita“ užsakymu įsipareigojo atlikti grunto užpylimo darbus ir įrengti aikštelę. Atsakovė siekdama atlikti grunto užpylimo darbus pagal sudarytą rangos sutartį, kreipėsi į UAB „Energo LT“, kuri turėjo jai nereikalingo grunto. UAB „Energo LT“ įsipareigojo atsakovei neatlygintinai pristatyti gruntą. Šių įsipareigojimų įvykdymui pasitelkė ieškovę, kaip vežėją, kad gruntą iš (duomenys neskelbtini), pervežtų į atsakovės rangos sutarties pagrindu valdomą statybvietę adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Įvertinus teisinių santykių grandinę, spręstina, kad ieškovės, kuri vežė gruntą trečiojo asmens UAB „EnergoLT“ nurodymu, ir atsakovės, į kurios rangos sutarties pagrindu valdomą statybvietę buvo vežamas gruntas, nesiejo jokie sutartiniai santykiai, todėl konstatuotina, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, todėl nėra pagrindo taikyti sutartinę atsakomybę, bet gali būti taikoma deliktinė atsakomybė.

18.       CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą turi atlyginti statybvietės savininkas (valdytojas), atsakantis be kaltės. Statytojo kaltė gali būti nuginčyta tik dviem atvejams – kai įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

19.       Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ką kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai reiškia, kad, be kita ko, vadovaujantis šia nuostata mažinant priteistinos žalos atlyginimo dydį, turi būti konstatuotas priežastinis ryšys tarp paties nukentėjusiojo veiksmų ir žalos atsiradimo ar jos padidėjimo.

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovės transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojama A. M., buvo apgadinta eismo įvykio metu, o gabenant krovinį statybvietėje, kurioje už vykdomus darbus yra atsakinga atsakovė.

21.       Šiuo atveju vertinant apgadintos transporto priemonės MAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. M. veiksmus, pažymėtina, kad A. M. bylą nagrinėjant pirmą kartą nurodė, kad jam atvažiavus išversti krovinio pravažiavimas neatrodė saugus, bet jam parodė, jog jau buvo vežta, atstumas nuo sankasos krašto buvo normalus. Nors bylą nagrinėjant antrą kartą A. M. savo paaiškinimus pakeitė ir teigė, kad pravažiavimas jo vertinimu buvo saugus, tačiau šie parodymai vertintini kaip gynybinė trečiojo asmens pozicija. Taigi trečiasis asmuo A. M. būdamas vairuotojas profesionalas ir turintis daugiau nei 28 metų stažą, vertindamas pravažiavimą kaip nesaugu, turėjo atsisakyti važiuoti tokiu pravažiavimu, tokiu būdu būtų galėjęs išvengti kilusių, neigiamų pasekmių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovės darbuotojo trečiojo asmens A. M. neatsargumas, nepakankamas kaip vairuotojo rūpestingumas prisidėjo prie kilusios žalos dydžio 10 procentų.

22.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

23.       Ieškovė nurodė, kad dėl 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykio, už kurį atsakinga atsakovė, iš viso patyrė 4 296,75 Eur nuostolį, kurį sudaro: 1 792,00 Eur (be PVM) tiesioginiai nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl savivarčio remonto UAB „SK service“ remonto dirbtuvėse, bei 310,25 Eur (be PVM) turėtų išlaidų, susijusių su 2018 m. rugpjūčio 1 d. dyzelinio kuro pirkimu iš UAB „Circle K Lietuva“ degalinės, kurio dalis išsiliejo į aplinką, o likusi dalis susimaišė su alyva. Be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė negavo 2 151,93 Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., t. y. iš viso 19 kalendorinių dienų, kuomet savivartis po įvykio buvo remontuojamas UAB „SK service“ remonto dirbtuvėse, t. y. po 113,26 Eur už kalendorinę dieną.

24.       Ieškovė žalos dydį įrodinėjo UAB „SK Service“ remonto darbų ir sunaudotų medžiagų sąmata bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. SK 00004334, kurioje 21 PVM suma sudaro 376,32 Eur, 2019 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas. Atsakovė, manydama, kad ne visi remonto darbai susiję su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu, byloje turėjo pateikti ne savo subjektyvią nuomonę nagrinėjamu aspektu, bet objektyvius įrodymus (pavyzdžiui, ekspertų išvadą, prašymą paskirti ekspertizę ir kt.), ar savivarčio remonto darbai, dalys ir medžiagos yra susijusios su 2018 m. rugpjūčio 1 d. įvykiu ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl jos argumentai dėl savivarčio remonto išlaidų atmestini kaip nepagrįsti. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 792 Eur (be PVM) remonto išlaidų priteisimo laikytinas pagrįstu.

25.       Ieškovė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. prarado 283,16 litrų dyzelino už 352,82 Eur sumą, iš pirktų 301,16 litrų už 375,25 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė 301,16 litrų dyzelinio kuro pirkimą pagrindžiančius įrodymus, taip pat pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. savivarčio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelionės lapą, iš kurio matyti, kad išvykstant iš garažo kuro likutis buvo 8 cm, Google maps žemėlapių pagalba apskaičiuotus atstumus. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu priteisti prarasto kuro išlaidas, nurodo, kad ieškovė nepateikė techninės charakteristikos apie savivarčio (duomenys neskelbtini), (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), sunaudojamas kuro normas. Ieškovė suvartojamą kuro normą grindžia savo apytiksliais paskaičiavimais, bet ne gamintojo oficialiais dokumentais ar kitais neginčijamą įrodomąją galią turinčiais dokumentais.

26.       Nustatyta, kad kuras buvo piltas 2018 m. rugpjūčio 1 d., 7 val. 19 min., eismo įvykis įvyko tą pačią dieną apie 13 valandą, laikotarpiu nuo kuro pylimo iki eismo įvykio ieškovės transporto priemonė buvo eksploatuojama. Ieškovė nurodė, kad Google žemėlapio duomenimis (savivartis (duomenys neskelbtini),, v/n (duomenys neskelbtini), nuo degalinės Circle-K (duomenys neskelbtini), Kaunas iki UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės (duomenys neskelbtini), Kaune, nuvažiavo 11,6 km. Po to šis savivartis atliko du pilnus reisus su kroviniu nuo UAB „Autokausta“ kelių statybos bazės (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki UAB „Akvasanita“ objekto (duomenys neskelbtini), Kaunas, ir vieną reisą į vieną pusę. Tai reiškia, kad nuvažiavo 5 kartus po mažiausiai 7,1 km arba iš viso 35,5 km. Prie šio skaičiaus pridėjus 11,6 km nuo degalinės iki pasikrovimo aikštelės, iš viso 47,1 km nuvažiuotų savivarčio MAN, v/n (duomenys neskelbtini), kilometrų iki įvykio. Nors ieškovė nurodo, kad savivarčio kuro sąnaudos 100 km sudaro apie 38 litrus dyzelino, tačiau iš ieškovės pateikto savivarčio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) kuro sąnaudų skaičiavimo matyti, kad apytikriai savivartis 100 km, sunaudoja 43 litrus (4 t., e. b. l. 46), tai viso buvo sunaudojęs 20,25 litrų dyzelino už 25,23 Eur sumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų už prarastą kurą priteisimo pagrįstas iš dalies – 350,02 Eur.

27.       Ieškovės žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro ieškovės negautos pajamos, už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kuomet ieškovei priklausantis savivartis po įvykio buvo remontuojamas UAB „SK Service“ remonto dirbtuvėse, kurios sudaro 2 151,93  Eur pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., kurios sudarė 19 kalendorinių dienų, po 113,26 Eur kas kalendorinę dieną. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl 2 151,93 Eur negautų pajamų dėl savivarčio prastovos remonto metu, trukusios nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., pažymėjo, kad sąskaita faktūra yra apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamas prekių ar paslaugų teikimas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji savaime nepatvirtina fakto, jog transporto priemonė buvo remontuojama iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., o kitų įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti į bylą nėra pateikta. Ieškovė nepateikė tokių duomenų ir bylą nagrinėjant antrą kartą. Todėl į bylą nepateikus duomenų, patvirtinančių, kad sunkvežimis buvo remontuojamas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

28.       Nustačius, kad ieškovės darbuotojo trečiojo asmens A. M. neatsargumas, nepakankamas kaip vairuotojo rūpestingumas prisidėjo prie kilusios žalos dydžio 10 procentų, ieškovei iš atsakovės priteistina žala mažintina 10 proc., tai yra ieškovei iš atsakovės priteistina 1 927,82 Eur (=(1 792 Eur+350,02 Eur)-10 proc.)

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

29.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

30.       CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje nustatyta, kad ieškinys patenkintas 45 proc., o atmestas – 55 proc. 

31.       Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad šioje byloje patyrė iš viso 3 790 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 97,00 Eur žyminis mokestis, 3 693,00 Eur už teisines paslaugas. Įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas ieškovei iš atsakovės priteistina 1 705,50 Eur (3790*45/100).

32.       Atsakovė viso turėjo 5 860,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 5 860,41 Eur advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų ir 96 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą. Įvertinus aukščiau nurodytas proporcijas, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 223,23 Eur (5860,41*55/100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

33.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 37,30 Eur. Proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteistina 20,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės – 16,78 Eur (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–267 straipsniais, 270 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „3D statyba“, juridinio asmens kodas 303054682, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aragela“, juridinio asmens kodas 303825377, 1 927,82 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt septynių eurų 82 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 927,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 705,50 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“, juridinio asmens kodas 303825377, atsakovei mažajai bendrijai „3D statyba“, juridinio asmens kodas 303054682, 3 223,23 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aragela“, juridinio asmens kodas 303825377, 20,52 Eur (dvidešimt eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Priteisti valstybei iš atsakovės mažosios bendrijos „3D statyba“, juridinio asmens kodas 303054682, 16,78 Eur (šešiolikos eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

 

 

Teisėja Virginija Simanavičienė