Civilinė byla Nr. e2A-71-790/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00690-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.12; 3.4.4.5.1; 3.2.4.4

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                     2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Aldonos Tilindienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ ir atsakovo A. N. apeliacinius skundus bei trečiųjų asmenų, nepareiškusių savarankiškų reikalavimų, A. D., N. D. ir R. M. prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Torado“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus, prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Torado“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. N., R. M., A. D., N. D., R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, ir ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos priteisimo ir išbraukimo iš kreditorių sąrašo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, A. N., R. M., A. D., N. D., R. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) „Torado“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti LUAB ,,Torado“ bankrotą tyčiniu, dėl tyčinio bankroto kaltu pripažinti buvusį LUAB ,,Torado“ vadovą A. N.. Pareiškimas grindžiamas tuo, kad bendrovė sistemingai ir nuosekliai buvo tyčia vedama į bankrotą, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais, kurie teikė paskolas įmonei. Buvęs bendrovės vadovas A. N., žinodamas faktinę bendrovės padėtį, manipuliavo duomenimis apie tariamai gerą bendrovės padėtį ir jos debitorines skolas, teikė fiktyvias ataskaitas, sudarė ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius.

2.       Pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodoma, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. „Kluft Ltd“ ir „SOOO Starfood“ skolos buvo apskaitytos kaip bendrovės turtas (gautinos piniginės lėšos), nors „Kluft Ltd“ buvo likviduota 2014 m., o „SOOO Starfood“ likviduota 2021 m. birželio 3 d., jų skolos buvo beviltiškos, o galimybė skolas išieškoti neegzistavo. Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nebuvo įtraukti bendrovės įsipareigojimai fiziniams asmenims A. T., V. V., A. G. Nemokumo administratoriaus vertinimu, tikroji bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 568 686,97 Eur. Taip pat nustatytas bendrovės veikloje nenaudotų 100 000 kg ekologinių avižų įsigijimas už 36 300 Lt (10 513,21 Eur), kurių kiekis 2014 m. spalio 27 d. debetiniu dokumentu Nr. 004 sumažintas iki 96 000 kg, o 2021 m. liepos 1 d. sunaudotų medžiagų nurašymo aktu Nr. 2021/07/01 avižos nurašytos (už 8 341,06 Eur). Nėra duomenų, kad už likusį avižų kiekį sumokėti pinigai bendrovei būtų grąžinti, jog jos būtų utilizuotos, jos galimai pasisavintos arba visai neegzistavo. Tai reikštų, kad bendrovės turtas nurodomu laikotarpiu buvo ne 564 127 Eur, o tik 125 125,47 Eur. Bendrovės buhalteriniai dokumentai nuslepia tikrąjį bendrovės nuosavą kapitalą. Nors juose nurodytas 111 018 Eur nuosavas kapitalas, atėmus tikrąją bendrovės įsipareigojimų 568 686,97 Eur sumą, nuosavas kapitalas sudarytų -323 561,50 Eur. Buvęs bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 ir 59 straipsniuose, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje numatytas pareigas, nesikreipdamas į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendrovės vadovas vedė apgaulingą apskaitą.

3.       Bendrovės vardu iš bendrovių ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“, ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ tariamai įsigytos reklamos, marketingo ir mediacijos paslaugos už 142 750 Eur, tačiau sąskaitų detalizavimo ar kitokio paslaugų teikimo pagrindimo bendrovės dokumentuose nėra. Įsigytos fiktyvios A. T. agentavimo paslaugos, už kurias pagal išlaidų orderį grynaisiais pinigais išmokėta 62 000 Eur, tačiau objektyvių duomenų, kad paslaugos buvo teiktos, bendrovės dokumentacijoje nėra, o lėšos galimai buvo pasisavintos vadovo. Bendrovės dokumentuose yra 14 kasos pajamų orderių kvitų dėl pagal agentavimo sutartį Baltarusijos bendrovei „OOO FudTorgSnab“ grynaisiais pinigais sumokėtų 158 750 Eur. Nėra duomenų, kad Baltarusijos bendrovė „OOO FudTorgSnab“ teikė paslaugas bendrovei, nors vadovas tariamai išgrynino ir įmokėjo į jos sąskaitą Baltarusijos banke 158 750 Eur. Nepriklausomos auditorės įvertinti 14 kasos pajamų orderiai kelia abejonių, o minima bendrovė likviduojama 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu dėl to, kad daugiau kaip 24 mėnesius nevykdė veiklos, todėl manytina, jog jokių paslaugų teikta nebuvo. Minėtais veiksmais atsakovas tyčia privedė bendrovę prie nemokumo būsenos ir, esant bendrovei nemokiai, jos nemokumą reikšmingai padidino, padarydamas žalą bendrovei ir jos kreditoriams.

4.       Iš bendrovės sąskaitos 2021 m. kovo 15 d. bankiniu pavedimu į Italijos bendrovės ,,AGERMAN S.R.L.“ sąskaitą buvo pervestas 25 300 Eur avansinis mokėjimas pagal išankstinę sąskaitą, tačiau bendrovės apskaitoje nebuvo jokių duomenų apie prekių ar paslaugų iš jos gavimą, pinigai bendrovei nėra grąžinti. Į paklausimą ,,AGERMAN S.R.L.“ el. laiškais atsakė, kad sandoris buvo atšauktas, o pinigai grąžinti į Vokietijos banke ,,ING Di-Ba AG“ atidarytą depozitinę sąskaitą, tačiau nurodyta sąskaita niekada bendrovei nepriklausė, o bankas duomenis suteikti atsisakė. Nustatyta, kad į šią sąskaitą pinigai ne kartą buvo pervesti paties buvusio vadovo tariamai vykdant D. M. agentavimo paslaugas Austrijos ir Vokietijos įmonėms. Kokiu pagrindu ,,AGERMAN S.R.L.“ sumokėtos bendrovės lėšos turėjo būti grąžintos D. M., vadovas nepaaiškino, manytina, kad šios lėšos taip pat pasisavintos.

5.       Bendrovė UAB „Dolreta“ 2019 m. liepos 18 d. Skolos padengimo sutartimi perleido bendrovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, padengdama bendrovės 52 000 Eur skolą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-556-794/2024, kuriuo, be kita ko, sutartis pripažinta negaliojančia, nustatyta, kad sutarties sudarymo metu LUAB „Torado“ turėjo kitų kreditorių ir buvo nemoki. A. N., 2019 m. liepos 18 d. perleisdamas bendrovės turtą su juo susijusiai kitai bendrovei, pažeidė kitų kreditorių interesus. Tame pačiame teismo sprendime nustatyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas patenkino bendrovės kreditorės N. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrovės atžvilgiu. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. ir kreditorė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio jos vykdymo. Bendrovė pirkėjui „SP Santa Bremor OOO“ išrašė 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. sąskaitas už 21 528 Eur, pagal kurias A. N. į savo sąskaitą gavo bendrovei priklausančius 21 528 Eur. A. N. akcinei bendrovei (toliau – AB) „Vilniaus paukštynas“ iš savo sąskaitos 2021 m. gegužės 19 d. atliko 21 528 Eur mokėjimą, o 2021 m. gegužės 26 d. atliko 513,36 Eur mokėjimą. Mokėjimus atsakovas atliko faktiškai bendrovei priklausančiomis lėšomis. Tokie mokėjimai nebuvo galimi dėl bendrovės turtui, įskaitant lėšas, taikyto arešto. Tokiu būdu A. N. ir AB „Vilniaus paukštynas“ siekė apeiti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo vykdė atsiskaitymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, sudarė ekonomiškai nenaudingą skolos padengimo sandorį.

6.       Bankroto byloje buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas, kuriuo administratorius prašė išbraukti kreditorių A. N. iš kreditorių sąrašo. Prašyme nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi bankroto byloje patenkino bendrovės nemokumo administratoriaus prašymą ir įtraukė A. N. į bendrovės kreditorių antros eilės sąrašą su 5 616,33 Eur finansiniu reikalavimu. Nagrinėjant kitas bylas, paaiškėjo, kad A. N. nurodyta aplinkybė apie tai, jog jis grynaisiais tariamai sumokėjo Baltarusijos bendrovei „OOO FudTorgSnab“ 158 750 Eur, neatitinka tikrovės. Bendrovės bankroto byloje teismo patvirtintas A. N. finansinis reikalavimas turėtų būti sumažintas lėšų suma, kurią A. N. pasisavino iš bendrovės ir nėra grąžinęs iki šios dienos (158 750 Eur), o gautas minėtų sumų skirtumas (153 133,67 Eur) priteistinas bendrovės naudai.

7.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta LUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus prašymą išbraukti kreditorių A. N. iš kreditorių sąrašo nagrinėti ginčo teisena, LUAB „Torado“ reikalavimą dėl skolos priteisimo kartu nagrinėti ieškinio teisena. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi ši civilinė byla sujungta su civiline byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. N. ieškovei LUAB „Torado“ 153 133,67 Eur skolą, sumažino A. N. antros eilės finansinį reikalavimą LUAB „Torado“ bankroto byloje iki 1 000 Eur; priteisė iš atsakovo A. N. į valstybės biudžetą 2 124 Eur žyminį mokestį.  

9.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-556-794/2024 nustatė bendrovės nemokumo momentą, konstatuodamas, jog bendrovė, 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis, buvo nemoki. Šiai teismo išvadai pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-330/2024. Teismas nurodė, kad aptariamose bylose dalyvavo tie patys asmenys, kurie teikė tuos pačius įrodymus dėl bendrovės nemokumo momento, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Teismas įvertino, kad civilinėse bylose Nr. e2-556-794/2024 ir Nr. e2A‑250-330/2024 nustatyti faktai dėl bendrovės nemokumo momento ir buhalterinės apskaitos ydingumo reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo aplinkybes dėl nemokumo vertinti kitaip, nei įvertino Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje. Remdamasis šiuose procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas pripažino, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės realaus turto vertė sudarė 245 125,53 Eur, o pradelsti įsipareigojimai – 178 329 Eur. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai 2018 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą pagrįstai įrašyto turto vertės, bendrovė įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl A. N., matydamas, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje nurodytas vadovo pareigas ir pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

10.       Teismas atmetė A. N. argumentus, kad bendrovės turėto turto masėje „SOOO Starfood“ 27 849,82 Eur skola bendrovei apskaityta pagrįstai. Banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 6 d. patvirtina, kad nuo 2018 m. vasario 8 d. iki gruodžio 27 d. „SOOO Starfood“ ieškovei sumokėjo 31 924,77 Eur. Aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 3 d. skolų suderinimo akte nurodyta, jog 2019 m. sausio 1 d. „SOOO Starfood“ bendrovei nebuvo skolinga, nėra reikšminga vertinant 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis.

11.       Teismas pripažino, kad ,,Kluft Ltd.“ 229 232,68 Eur skola bendrovei negalėjo būti laikoma bendrovės realiu turtu, nes ,,Kluft Ltd.“ 2014 m. rugsėjo 15 d. buvo likviduota. Teismo vertinimu, A. N. nurodomos aplinkybės, kad jis neturėjo pagrindo neapskaityti ,,Kluft Ltd.“ skolos, nes už šią skolininkę mokėjimus pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 1 ketino atlikti ,,Weelox Assets Corp.“, nekeičia šių aplinkybių vertinimo ir skolininkės likvidavimo fakto, juolab į bylą nėra pateiktas joks skolininkės ir ,,Weelox Assets Corp.“ susitarimas.

12.       Teismas atmetė A. N. argumentus, kad bendrovės 48 000 Eur skola kreditorei D. A. negali būti laikoma pradelsta vien dėl to, jog A. N. ir D. A. siejo geri santykiai ir skolos sumokėti kreditorė (A. N. (duomenys neskelbtini)) nereikalavo. Prievolės pagal paskolos sutartį terminas suėjo 2017 m. liepos 26 d. ir kreditorė nuo šios dienos įgijo galimybę ginti savo interesus visomis leistinomis teisių gynimo priemonėmis. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės prievolė grąžinti 130 329 Eur (450 000 Lt) kreditoriui A. A. pagal 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartį buvo pradelsta ir 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo būti įtraukta į bendrovės skolų masę, kadangi terminas paskolai grąžinti suėjo 2015 m. lapkričio 19 d. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susitarimai pratęsti skolos grąžinimo terminą su kreditoriumi buvo pasirašyti po bankroto bylos LUAB „Torado“ iškėlimo.

13.       Teismas pripažino pagrįstais prašymo argumentus dėl klaidingo 100 000 kg ekologinių avižų, kurios bendrovės buvo įsigytos už 36 300 Lt (10 513,21 Eur), apskaitymo kaip turimų atsargų. A. N. pripažino, kad avižos dar 2014 m. spalio 27 d. buvo grąžintos pardavėjui pagal debetinį dokumentą Nr. 004, todėl į 2018 m. balansą jos įtrauktos nepagrįstai. 

14.       Įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. ir iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, teismas pripažino, kad bendrovės finansiniai rezultatai kiekvienais metais blogėjo, o vien tai, jog bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo veiklą vykdė ir gavo pajamų, savaime nepatvirtina geros jos finansinės padėties. Bendrovės finansinis pajėgumas iš esmės buvo palaikomas fizinių asmenų skolintomis lėšomis, todėl tai, kad bendrovė atsiskaitydavo su paslaugų teikėjais bei žaliavų tiekėjais, neturėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, nesudaro pagrindo vertinti, jog bendrovė iš tikrųjų buvo gyvybinga.

15.       Teismas pažymėjo, kad A. N. negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių neišsaugojo galimybės naudoti bendrovės turėtą buhalterinę apskaitos programą ,,Rivilė“, joje esantys bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys tapo neprieinami.

16.       Teismas pripažino, kad byloje įrodyta, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei kreditoriams buvo teikiami neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas tyčinio bankroto požymis, kuris atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. A. N. netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir tai kliudė nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus bei įvertinti turtą. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tokį tikslą A. N. turėjo, siekdamas gauti papildomų lėšų (skolintis) ir įmonės veiklą tęsti.

17.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl iš Estijos bendrovių ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, Slovakijos bendrovės ,,SIRI s.r.o.“, Čekijos bendrovės ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ įsigytų reklamos, marketingo ir mediacijos paslaugų, iš A. T. įsigytų agentavimo paslaugų, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės teiginiai dėl šių sandorių fiktyvumo ir (ar) ekonominio nenaudingumo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistinais įrodymais nėra pagrįsti. Bendrovės sudarytos sutartys pateiktos į bylą. Dėl sutarties su „OOO FudTorgSnab“ yra sudaryti atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta, kad agentas tarpininkavo sudarant sutartį su „OOO Santa Bremor“, su „OOO Minsko mėsos kombinatas“, byloje nėra ginčo, jog sutartys buvo sudarytos. Teismas sutiko su A. N. argumentais, kad pats sutarčių sudarymas pagrindžia prievolių įvykdymą. Teismas nurodė neturintis pagrindo sutarčių vertinti kaip nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų, nes jos generavo pajamas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad už agentavimo paslaugas bendrovė iš viso sumokėjo 220 750 Eur, įvertinus bendrovės prekių apyvartą 3 metų laikotarpiu (3 mln. Eur), teismo vertinimu, ieškovės argumentus paneigia.

18.       Teismas atmetė ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentus, kad A. N. bendrovės vardu su UAB „Dolreta“ sudaryta 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartis buvo nuostolinga, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė siekė 3 740 Eur. Įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad tiek UAB „Dolreta“, kurios vadovas taip pat buvo A. N., tiek AB „Vilniaus paukštynas“ savo prievolių įvykdymą gavo neteisėtai, esant pritaikytam bendrovės turto areštui ir pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, todėl šie sandoriai ir buvo nuginčyti. Visgi, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad sandoriai galėjo lemti tyčinį bendrovės bankrotą ar dėl šių sandorių nemokia buvusios bendrovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

19.       Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl ,,AGERMAN S.R.L.“ epizodo nėra pagrįsti. A. N. byloje paaiškino ir byloje esantys bendrovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad bendrovė ir D. M. bendradarbiavo pagal žodinį susitarimą dėl prekybos Baltarusijoje. D. M. pervesdavo bendrovei savo lėšas, skirtas konkrečiam sandoriui sudaryti. Kadangi sandoris buvo atšauktas, lėšos jam, kaip teisėtam lėšų savininkui, buvo grąžintos. Byloje nėra duomenų, kad ,,AGERMAN S.R.L.“ sumokėtos lėšos turėjo būti grąžintos bendrovei. Teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti A. N. paaiškinimais ar konstatuoti, kad šios lėšos jo buvo pasisavintos. Tačiau šis epizodas, teismo vertinimu, patvirtina, kad bendrovės apskaita buvo vedama netinkamai.

20.       Teismas pripažino, kad byloje buvo įrodyti tyčinio bankroto požymiai, įtvirtinti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, o taip pat JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Tačiau, teismo vertinimu, šie tyčinio bankroto požymiai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo spręsti dėl sąmoningo bendrovės vedimo prie bankroto ir (ar) esminio jau nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo.

21.       Bendrovės vadovas 2019 m. pradžioje turėjo suprasti, kad bendrovė yra nemoki, tačiau skolinosi toliau, atliko tik sutartinių palūkanų mokėjimus, o paskolų grąžinimo terminus iš esmės tęsė. Bylos duomenys sudaro pagrindą nuspręsti, kad atsakovas siekė veiklą tęsti ir tikėjosi, jog, papildomai pasiskolinusi ir sudariusi naujas sutartis, bendrovė veiklą tęs ir savo prievoles įvykdys. Nėra pagrindo netikėti nuosekliais A. N. paaiškinimais, kurie iš dalies atitinka ir rašytinius įrodymus, kad kreditorių interesus su bendrove faktiškai atstovavo ir derybas dėl paskolų terminų pratęsimo vedė buvęs verslo partneris V. D., kuriam buvo išduota prokūra veikti LUAB „Torado“ vardu, yra pateiktas elektroninis laiškas dėl prekybos mediena tarp bendrovės ir V. D. bendrovės. Šios aplinkybės, o taip pat tai, kad kreditoriai beveik metus laiko nesikreipė dėl skolų priteisimo, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp bendrovės vadovo ir kreditorių, tiesiogiai ir (ar) per atstovą, vyko derybos dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo esant COVID-19 pandemijai, politiniams neramumams Baltarusijoje, tačiau kompromisas tarp šalių nebuvo pasiektas. Bendrovė nenutraukė veiklos ir 2019 ir 2020 m., todėl pagrįsta manyti, kad vadovas dėjo pastangas bendrovės veiklą išsaugoti. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad sąmoningo ir tyčinio bendrovės vedimo prie bankroto ir (ar) esminio jau nemokios bendrovės turtinės padėties pabloginimo konstatuoti nėra pagrindo.

22.       Spręsdamas dėl skolos priteisimo, teismas nustatė, kad į bylą pateikti 14 kasos pajamų orderių kvitai (toliau – ir kvitai), išrašyti „OOO FudTorgSnab“, pagal kuriuos jai per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2020 m. birželio 22 d. iš viso grynaisiais pinigais sumokėta 158 750 Eur. Kvituose nurodoma, kad mokėjimai atlikti pagal 2018 m. balandžio 5 d. agentavimo sutartį Nr. 05/04/2018-01 tarp bendrovės ir „OOO FudTorgSnab“. Tarp bendrovės dokumentų taip pat yra du atliktų darbų aktai – 2019 m. balandžio 18 d. akte nurodoma, kad agentas tarpininkavo sudarant 2019 m. vasario 1 d. sutartį su „OOO Santa Bremor“ (už tai turi būti sumokėta 100 000 Eur); 2020 m. liepos 1 d. akte nurodoma, kad agentas tarpininkavo sudarant 2020 m. birželio 22 d. sutartį su „OOO Minsko mėsos kombinatas“ (už tai turi būti sumokėta 58 750 Eur).

23.       A. N. bendrovės dokumentuose apskaitė, kad tariamai išgrynino 158 750 Eur bendrovės lėšų ir jas įmokėjo į „OOO FudTorgSnab“ banko sąskaitą Baltarusijos banke ,,ZAO BSB Bank“. Teismo posėdžių metu atsakovas pripažino, kad minimas įrašas atliktas pagal grynųjų pinigų atsiskaitymą. Teismo vertinimu, atsakovo paaiškinimai prieštaringi, o aplinkybė, kad turėdamas buhalterinės apskaitos dokumentus jis jų laiku neapskaitė bendrovės apskaitoje, neįtikinama. Teismas pripažino, kad atsakovas nepagrindė savo elgesio, t. y. kodėl pats inicijuodamas bendrovės bankrotą 2021 m. birželio mėn., duomenis į bendrovės buhalteriją pateikė tik 2021 m. rugpjūčio mėn.

24.       Teismui pasiūlius pateikti duomenis apie tai, ar tiriamuoju laikotarpiu A. N. tokią pinigų sumą turėjo ir galėjo sumokėti, atsakovas siūlymu nepasinaudojo.

25.       Iš bendrovės banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. birželio 22 d. A. N. iš bendrovės banko sąskaitos išgrynino ir (arba) pervedė į savo banko sąskaitą bendrą 97 453 Eur, o grąžino tik 10 600 Eur. Paties A. N. pasirašytose skirtingose apyskaitose duomenys su sandoriais nesutampa.

26.       Pagal byloje esančius duomenis pajamų orderių kvitų išrašymo dienomis A. N. į Baltarusiją nevyko (išskyrus vieną atvejį 37 950 Eur sumai), o A. T., kuriam A. N. teigė pinigus perdavęs, nevyko į Lietuvą. Vienkartinis minimo asmens apsistojimas viešbutyje Lietuvoje nėra patikimas ir pakankamas įrodymas, o grynųjų pinigų perdavimai per tolimųjų reisų vairuotojus nėra patvirtinti objektyviais įrodymais.

27.       Baltarusijos Respublikos Minsko vykdomojo komiteto vyriausiosios teisingumo valdybos kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutarimu „OOO FudTorgSnab“ buvo pradėtos likvidavimo procedūros dėl to, kad ši daugiau kaip 24 mėnesius nevykdė ūkinės veiklos (nuo 2018 m. gegužės 27 d.), o tai reiškia, kad Baltarusijos bendrovė tariamai jai mokėtų grynaisiais pinigų savo buhalterinėje apskaitoje neapskaitė.

28.       Kadangi atsakovas A. N. byloje neįrodė, kad 158 750 Eur panaudojo bendrovės interesais, teismas sumažino A. N. finansinį reikalavimą, o negrąžintą bendrovei lėšų sumą (skirtumą) 153 133,67 Eur priteisė iš atsakovo ieškovės naudai.

29.       Teismas laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad A. N. skola bendrovei turėtų būti padidinta 22 041,36 Eur suma, priteista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-556-794/2024. Teismui pritaikius restituciją, balansas tarp šalių nepakito.

30.       A. N. 5 616,33 Eur reikalavimas nemokumo administratoriaus yra nuginčytas šioje civilinėje byloje, o A. N. reikalavimas dėl 1 000 Eur, perimtų 2025 m. gegužės 7 d. D. A. ir A. N. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu, lieka nepakeistas.

31.       Kadangi teismas netenkino prašymo dėl tyčinio bankroto, teismas ieškinį patenkino iš dalies, bylinėjimosi išlaidų šalims vienai iš kitos nepriteisė. Iš atsakovo teismas priteisė 2 123 Eur žyminį mokestį valstybei, nuo kurio ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista.

III.                      Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

32.       Ieškovė LUAB „Torado“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta patenkinti prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto pripažinti A. N., ir priimti naują sprendimą – prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1.                      Įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Sprendimu teismas taip pat priteisė bendrovei 153 133,67 Eur, kuriuos jau po bendrovės bankroto bylos atsakovas siekė užfiksuoti kaip panaudotus bendrovės įsipareigojimų „OOO FudTorgSnab“ dengimui. Visgi, teismas neįvertino aplinkybių, kad jau po bankroto bylos iškėlimo atsakovas siekė apgaulės būdu panaikinti savo prievoles bendrovei ir įtvirtinti bendrovės realią finansinę padėtį neatitinkančius duomenis; atsakovas sąmoningai (t. y. tyčiniais veiksmais) po bankroto bylos bendrovei iškėlimo pardavė bendrovės buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ paketą UAB „Fidelija“ ir tokiu būdu iš esmės apsunkino galimybes objektyviai nustatyti bendrovės finansinę padėtį. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo.

32.2.                      Sprendimu priteisęs bendrovei 153 133,67 Eur skolą, teismas nepagrįstai šioje dalyje nustatytų aplinkybių neįvertino kaip tyčinio bankroto požymio.

32.3.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad užsienio bendrovės „Leonimpex OÜ“, „OS Retail OÜ“, „HIGH – TEX OÜ“, „SIRI s.r.o.“, „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ suteikė bendrovei ne marketingo ir reklamos paslaugas (nors būtent tai buvo nurodyta visų šių bendrovių išrašytose sąskaitose faktūrose), o esą tarpininkavimo paslaugas. Teismas šiuos atsakovo paaiškinimus įvertino, kad esą minėtos bendrovės suteikė bendrovei tarpininkavimo paslaugas, nes buvo sudarytos sutartys su „OOO FudTorgSnab“, „OOO Santa Bremor“ ir „OOO Minsko mėsos kombinatas“. Teismo išvados nėra pagrįstos, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovas negalėjo paaiškinti (juo labiau pateikti), kokių sutarčių sudarymui tarpininkavo minėtos užsienio bendrovės. Teismo išvada, kad bendrovė realiai gavo finansinę naudą iš su užsienio bendrovėmis sudarytų sutarčių, nepagrįsta ir pažeidžia šalių įrodinėjimo naštos paskirstymą.

32.4.                      Civilinėse bylose Nr. e2-556-794/2024 ir Nr. e2A-250-330/2024 teismas konstatavo, kad 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartis, kuri buvo sudaryta su UAB „Dolreta“, buvo ekonomiškai nenaudinga bendrovei ir pažeidė bendrovės bei jos kreditorių interesus, iš esmės pablogino nemokios bendrovės turtinę padėtį. Teismas, viena vertus, nustatydamas nemokumo momentą, pripažino, kad aptartose bylose nustatyti šiai bylai reikšmingi faktai, kita vertus, spręsdamas dėl skolos padengimo sutarties, teismų išvadomis nesirėmė. Civilinėse bylose Nr. e2-556-794/2024 ir Nr. e2A-250-330/2024 teismai konstatavo, kad iš „SP Santa Bremor OOO“ bendrovei pervestos 21 528 Eur lėšos buvo neteisėtai panaudotos sumokant AB „Vilniaus paukštynas“. Tokiu būdu buvo sumažinta bendrovės turto masė ir pažeisti bendrovės bei jos kreditorių interesai, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, o vienintelis atsakovo siekis atliekant tokius mokėjimo pavedimus buvo išvengti savo paties finansinių prievolių bendrovei. Nurodytos išvados turi tiesioginę prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, todėl teismas nepagrįstai neįvertino šių sandorių kaip ekonomiškai nenaudingų.

32.5.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovė neturėjo teisės į ,,AGERMAN S.R.L.“ sandoriui skirtų 25 300 Eur lėšų grąžinimą. Sprendime teismas nurodė, kad esą, kaip paaiškino atsakovas, bendrovės atliktas 25 300 Eur mokėjimo pavedimas buvo atliktas iš D. M. lėšų, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. ,,AGERMAN S.R.L.“ sandoris bendrovei nebuvo naudingas, kadangi dėl atsakovo veiksmų ,,AGERMAN S.R.L.“ bendrovės lėšas grąžino ne bendrovei, o trečiajam asmeniui.

32.6.                      Teismas, nustatęs tyčinio bankroto požymius, nepagrįstai nepripažino bankroto tyčiniu, motyvavęs tuo, kad atsakovas siekė išsaugoti bendrovės veiklą ir atkurti jos mokumą. Bendrovės veikla negalėjo būti atkuriama ir tokių lūkesčių atsakovas negalėjo turėti. Bendrovės veikla jau kurį laiką buvo iš esmės palaikoma tik kreditorių suteiktomis paskolomis, kurios bendrovės nebuvo grąžinamos, o paskolų terminai buvo nuolat praleidžiami. Kaip paaiškėjo po bendrovės bankroto bylos iškėlimo, paskolos sutartimis buvo prisiimta didelė finansinė našta mokėti palūkanas. Teismas šių aplinkybių neįvertino. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sistemingai atliko veiksmus, kurie pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, sumažino bendrovės turtą.

33.       Atsakovas A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo ir skolos priteisimo, dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo motyvus, kuriais teismas pasisakė dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos, pripažįstant, jog nenustatyta netinkamos ir (ar) apgaulingos buhalterinės apskaitos požymių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1.                      Teismas, nusprendęs sumažinti atsakovo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl finansinių reikalavimų tikslinimo, pagal kurią finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami tik išimtiniais atvejais. Ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė – piniginių kvitų tariamas fiktyvumas – negalėjo būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančią pagrindą spręsti dėl finansinio reikalavimo tikslinimo, nes pinigų priėmimo kvitai buvo pateikti bendrovės nemokumo administratoriui kartu su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą.

33.2.                      Teismas pripažino faktą, kad „OOO FudTorgSnab“ suteikė tarpininkavimo paslaugas bendrovei. Atliktų darbų aktai patvirtina, kad „OOO FudTorgSnab“ tarpininkavimo pagalba bendrovė sudarė reikšmingas sutartis su ,,OOO Santa Bremor“ ir „OOO Minsko mėsos kombinatas“. Atsakovo atlikti mokėjimai buvo skirti bendrovės interesams patenkinti. Atsakovas už minėtas bendrovei suteiktas paslaugas atsiskaitė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pinigų priėmimo kvitai, kurie pasirašyti „OOO FudTorgSnab“ atstovo, bendrai už 158 750 Eur. Atsiskaitymą už tarpininkavimo paslaugas patvirtina ir atliktų darbų aktas Nr. 2.

33.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo paaiškinimai dėl bendrovės dokumentuose apskaitytos 158 750 Eur sumos yra prieštaringi, o vėlesnis dokumentų pateikimas yra neįtikimas, yra nepagrįsti ir nesudaro pakankamo pagrindo priteisti iš atsakovo 153 133,67 Eur. Pirma, atsakovas pinigines lėšas už bendrovės prievolės sumokėjo tiesiogiai „OOO FudTorgSnab“, šios įmonės patalpose, o ne į banko sąskaitą Baltarusijos banke. Antra, atsiskaitymai su „OOO FudTorgSnab“ buvo atlikti tiek iš bendrovės, tiek iš atsakovo asmeninių lėšų, santaupų, sukauptų per ilgą laikotarpį. Atsakovas nesiruošė galimam teisminiam procesui iš anksto ir objektyviai negalėjo numatyti, kad ateityje jam reikės įrodinėti asmeninių santaupų dydį ir kilmę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas disponavo ne mažesne nei 161 165,32 Eur grynųjų pinigų suma. Trečia, pirmosios instancijos teismo iškelta abejonė dėl to, kodėl atsakovas duomenis į buhalteriją pateikė tik 2021 m. rugpjūčio mėn., nepaneigia įvykusio atsiskaitymo su „OOO FudTorgSnab“ fakto. Ketvirta, atsakovo paaiškinimai atskleidžia, kad jis nemokumo administratoriui pateikė dokumentus, kurie ne tik paneigė atsakovo skolą bendrovei, bet tuo pačiu patvirtino bendrovės skolą atsakovui, kurios nemokumo administratorius neginčijo, prašė patvirtinti, o teismas patvirtino.

33.4.                      Teismas konstatavo, kad atsakovas į Baltarusiją nevyko (išskyrus vieną atvejį), o A. T., kuriam atsakovas teigė pinigus perdavęs, nevyko į Lietuvą. Tokio pobūdžio komerciniuose santykiuose pinigų perdavimas grynaisiais pinigais per tarpininkus ar įgaliotus asmenis yra įprasta ir dažnai taikoma atsiskaitymo forma. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pinigų priėmimo kvitų išrašymo laikotarpiu atsakovas lankėsi Baltarusijoje 8 kartus, o A. T. faktiškai buvo Lietuvoje tuo metu, kai pagal sandorio aplinkybes, galėjo būti perduoti grynieji pinigai. Tai patvirtina ir viešbučio „Europa City Vilnius“ PVM sąskaita faktūra. Grynieji pinigai buvo perduodami ir per tolimųjų reisų (krovinių) vairuotojus. 

33.5.                      Tinkamai surašyti buhalterinės apskaitos dokumentai – pinigų priėmimo kvitai – yra laikomi ūkinių operacijų įrodymu. Ieškovas neįrodė „OOO FudTorgSnab“ pinigų priėmimo kvitų fiktyvumo ir pirmosios instancijos teismas nepripažino „OOO FudTorgSnab“ pinigų priėmimo kvitų negaliojimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad pinigų perdavimo faktas buvo realus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai bei padarytos išvados yra nepagrįstos.

33.6.                      Nepaisant to, kad „OOO FudTorgSnab“ buvo likviduota, ji 2019–2020 m. faktiškai vykdė komercinius sandorius su bendrove, tai pripažino ir teismas. Net jei „OOO FudTorgSnab“ vėliau buvo likviduota, tai niekaip nepaneigia fakto, kad iki 2018– 2020 m. ji galėjo vykdyti realią ūkinę veiklą. Teismo padaryta išvada, kad „OOO FudTorgSnab“ savo buhalterinėje apskaitoje esą neapskaitė grynaisiais mokėtų pinigų, yra nepagrįsta, nes byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio tokį teiginį.

33.7.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Pirma, „SOOO Starfood“ skola negalėjo būti nurašyta kaip beviltiška 2018 m., nes 2018 m. pilnai atsiskaitė už visas iki tol parduotas prekes, todėl skolos nebuvo apskritai, t. y. nebuvo ką nurašyti, išbraukti iš bendrovės turto masės. „SOOO Starfood“ skola atsirado 2019 m. Antra, „Kluft Ltd“ skolą dengė kelios įmonės, todėl jos skola nebuvo beviltiška. Bendrovė neturėjo pagrindo nurašyti šią skolą. Svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas žinojo, kad „Kluft Ltd“ 2014 m. buvo likviduota ir neva sąmoningai į tai neatsižvelgė. Trečia, iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsipareigojimai D. A. ir A. A. buvo apskaityti ir teisingai atvaizduoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje – bendrovės balansuose pradelsti įsipareigojimai yra atskirai nerašomi. Kita vertus, teismas nepagrįstai konstatavo, kad įsipareigojimai buvo pradelsti. Ketvirta, byloje esantys dokumentai rodo, kad avižos buvo grąžintos pardavėjui. Gali būti, kad vėliau buvo pastebėta, jog avižos dar nėra nurašytos, todėl ir buvo nurašytos vėliau. Nurašytų avižų vertė buvo maža, todėl tokios mažos vertės turto nurašymas neturėjo reikšmingos įtakos bendrovės mokumui. Penkta, nors bendrovės vadovas per klaidą perleido kompiuterinę bendrovės buhalterinės apskaitos programą, tačiau visi apskaitos dokumentai bendrovės nemokumo administratoriui buvo perduoti.

34.       Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, R. M., A. D. ir N. D. prisidėjo prie ieškovės apeliacinio skundo ir prašo jį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodomi šie argumentai:

34.1.                      Teismas teisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą, tačiau nepagrįstai nepripažino aplinkybių, susijusių su apgaulingai vesta buhalterine apskaita, tyčinio bankroto požymiu.

34.2.                      Pasisakydamas dėl marketingo (tarpininkavimo) ir agentavimo sandorių, pirmosios instancijos teismas neįvertino kiekvieno sandorio pagrįstumo ir ekonominės naudos atskirai, o visus juos supainiojo į vieną visumą.

34.3.                      ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“ ir ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ sandoriai buvo bendrovei ekonomiškai nenaudingi ir iš esmės pablogino bendrovės finansinę padėtį, kadangi bendrovės turto masė sumažinta 142 750 Eur. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad marketingo (tarpininkavimo) sandoriai buvo realiai vykdomi, o bendrovė būtų gavusi iš jų naudą.

34.4.                      Negalima laikyti „OOO FudTorgSnab“ kvituose užfiksuotų sandorių kaip ekonomiškai naudingų bendrovei. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą pripažinti ne tik, kad 158 750 Eur bendrovės lėšų buvo pasisavintos A. N., tačiau ir 62 000 Eur bendrovės lėšos, kurios 2019 m. kovo 1 d. kasos pajamų orderių išgrynintos ir neįteiktos A. T., buvo pasisavintos ir (arba) iššvaistytos A. N. Atitinkamai, abu sandoriai laikytini ekonomiškai nenaudingais bendrovei ir iš esmės pabloginusiais bendrovės finansinę padėtį, kadangi šiuo metu bankroto procese bendrovės turto masė sumažinta 220 750 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad agentavimo paslaugos bendrovei buvo suteiktos, o piniginės lėšos buvo panaudotos atsiskaityti už agentavimo paslaugas.

34.5.                      Apskųstu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino, kad ,,AGERMAN S.R.L.“ sandoriu nebuvo pažeistos bendrovės ir jos kreditorių teisės bei sandoris nebuvo ekonomiškai nenaudingas, nes su tuo susijusios aplinkybės nustatytos prejudiciniame sprendime.

34.6.                      A. N. sąmoningai, kryptingai ir nuosekliai blogino bendrovės turtinę padėtį, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, suteikė pirmenybę kitiems bendrovės kreditoriams.

35.       Ieškovė LUAB „Torado“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir patenkinti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

35.1.                      Civilinėje byloje buvo pagrindas peržiūrėti atsakovo reikalavimą ir spręsti patikslinimo klausimą dėl tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių.

35.2.                      Pagal Baltarusijos Respublikos teisės aktus ir Aukščiausiojo Ekonominio Teismo praktiką kvitai nėra laikomi sandoriais ir jų nereikia ginčyti teisme siekiant įrodyti, kad pinigų operacijos pagal juos faktiškai neįvyko. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl įrodymų prijungimo (Baltarusijos Respublikos teisės aktų ir Aukščiausiojo Ekonominio Teismo išaiškinimų), nurodė, kad sprendžiant dėl to, ar aplinkybė įvyko, ar ne, nėra būtina pripažinti negaliojančiu dokumento, kuris nelaikytinas sandoriu, o jeigu toks poreikis kyla, teismas tai gali padaryti savo iniciatyva. Kita vertus, jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti kvitų negaliojimo klausimus, ieškovė prašo priimti pirmosios instancijos teismo atsisakytus priimti įrodymus. Bet kuriuo atveju ieškovė neturėjo reikšti atskiro reikalavimo dėl kvitų pripažinimo negaliojančiais.

35.3.                      Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovas nepagrindė piniginių lėšų perdavimo „OOO FudTorgSnab“ fakto. Atsakovas fiziškai negalėjo kvitų sudaryti ir perduoti piniginių lėšų, nes nesilankė Baltarusijoje, lėšų nedeklaravo, o kvitų sudarymo metu „OOO FudTorgSnab“ nevykdė veiklos (buvo likviduota), atsakovo tariama skola nebuvo apskaityta bendrovės finansiniuose dokumentuose. Atsakovas taip pat neįrodė, kad grynieji pinigai buvo vežami į Baltarusiją per tolimųjų reisų (krovinių) vežėjus ir (ar) A. T. Šių faktų nekeičia ir atsakovo nurodoma viešbučio „Europa City Vilnius“ sąskaita faktūra. Viešbutis sąskaitą galėjo išrašyti A. T. faktiškai neatvykus, tačiau esant iš anksto užsakytam apgyvendinimui.

35.4.                      Atsakovas melagingai aiškina, kad bendrovės 158 750 Eur skola „OOO FudTorgSnab“ buvo sumokėta grynaisiais pinigais panaudojant bendrovės ir esą asmeninius atsakovo pinigus. Atsakovas 2019–2020 m. faktiškai galėjo disponuoti ne daugiau kaip 20 304,32 Eur grynaisiais pinigais, t. y. 69 265 Eur (iš bendrovės grynais išimtos lėšos) + 90 900,32 Eur (iš atsakovo asmeninių banko sąskaitų išgrynintos lėšos) – 65 900 Eur (atgal grynais į bendrovės banko sąskaitą grąžintos lėšos) – 62 000 Eur (pagal bendrovės kvitą A. T. sumokėtos lėšos grynais) = 20 304,32 Eur. 

35.5.                      Aplinkybės dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pagrįstos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teiktuose dokumentuose, todėl ieškovė jų nekartoja ir prašo atsižvelgti į jas. Ieškovės teigimu, atsakovas neteisingai nurodo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenų paketas buvo perleistas per klaidą, nes byloje esantys duomenys leidžia spręsti priešingai – atsakovas, jau iškėlus bankroto bylą, neturėdamas tam įgaliojimų, sąmoningai perleido programos paketą.

36.       Atsakovas A. N. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti; priteisti iš LAUB ,,Torado“ bankroto administravimo išlaidų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

36.1.                      Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė esminės aplinkybės – priežastinio ryšio tarp tariamų neteisėtų veiksmų ir bendrovės bankroto, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atsisakė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

36.2.                      Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė argumentus, pagrindžiančius, kad bendrovės apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai.

36.3.                      Teismas pagrįstai sprendime įvertino aplinkybes dėl tariamai bendrovei nenaudingų sandorių ir pagrįstai nepripažino jų tyčinio bankroto požymiu.

36.4.                      Atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, elgėsi sąžiningai, dėjo visas protingas pastangas bendrovės veiklai, nukentėjusiai nuo COVID-19 pandemijos, atstatyti, bet konfliktas su V. D., politiniai įvykiai Baltarusijoje privedė prie bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės bankrotą nulėmė objektyvios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir verslo nesėkmė, o ne tariami tyčiniai atsakovo veiksmai.

37.       Atsakovas A. N. atsiliepime į trečiųjų asmenų R. M., A. D. ir N. D. prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti. Atsakovas nurodo, kad tretieji asmenys nurodė aplinkybes dėl 2011 m. sudarytos sutarties su ,,Weelox Assets Cor.“, bendrovės sandorių su ,,IP INKO-FUD OOO“, tariamai neteisingai atspindėtų bendrovės įsipareigojimų V. V. ir A. G., pradelstų įsipareigojimų D. A. ir A. A., bendrovės 62 000 Eur atsiskaitymo su A. T., dėl „OOO FudTorgSnab“ išduotų pinigų priėmimo kvitų fiktyvumo, taip nepagrįstai išplėsdami apeliacinį skundą ir pažeisdami CPK 309 straipsnį. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų 

38.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

39.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

40.       CPK 309 straipsnyje numatyta, kad asmenys, turintys teisę paduoti apeliacinį skundą, per terminą, nustatytą atsiliepimams į apeliacinį skundą pareikšti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto apeliacinio skundo. Pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo prisidedantis asmuo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir nurodyti savarankiškų apskųsto sprendimo naikinimo ar pakeitimo pagrindų. Pažymima, kad jame negali būti nurodomi nauji, apeliaciniame skunde nenurodyti teisiniai argumentai.

41.       Priešingai nei teigia atsakovas atsiliepime į trečiųjų asmenų prisidėjimą prie ieškovės apeliacinio skundo, tretieji asmenys nenurodo naujų argumentų, susijusių su neteisingai atspindėtais bendrovės įsipareigojimais V. V. ir A. G., pradelstais įsipareigojimais D. A. ir A. A., nes jie nurodyti ir ieškovės apeliaciniame skunde.

42.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad nurodydami argumentą, jog bendrovė 2011 m. balandžio 1 d. sudarė sutartį su ,,Weelox Assets Cor.“, kuria bendrovė įsipareigojo teikti rinkodaros paslaugas ir pagalbinių medžiagų tiekimą Baltarusijos Respublikos mėsos perdirbimo įmonėms, tretieji asmenys pažeidė CPK 309 straipsnyje numatytus ribojimus. Aptartas argumentas nurodytas, siekiant pagrįsti, kad bendrovei nereikėjo tarpininkavimo paslaugų, o tarpininkavimo paslaugos, dėl kurių susitarta su užsienio bendrovėmis, faktiškai nebuvo suteiktos. Nors ieškovė dėl ,,Weelox Assets Cor.“ sutarties apeliaciniame skunde tiesiogiai nepasisako, tačiau apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kurių pagrindu teismas vertino, jog tarpininkavimo paslaugos bendrovei faktiškai buvo suteiktos.

43.       Analogiško vertinimo teisėjų kolegija laikosi dėl argumentų, susijusių su sandoriais su „IP INKO-FUD OOO“, kuriais siekiama pagrįsti, jog „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ faktiškai bendrovei nesuteikė tarpininkavimo paslaugų, bendrovei sudarant sutartį su „IP INKO-FUD OOO“, taip pat dėl „OOO FudTorgSnab“ išduotų kvitų fiktyvumo. Šiais argumentais ne nurodomi nauji nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai, o papildomi ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis motyvai. Aplinkybė, kad tretieji asmenys nurodė detalesnius argumentus dėl ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimo, nesudaro pagrindo vertinti, jog tretieji asmenys pažeidė CPK 309 straipsnyje numatytus ribojimus.

44.       Visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nėra pateikiama argumentų dėl teismo atlikto 2016 m. liepos 1 d. bendrovės ir A. T. agentavimo sutarties bei A. N. 62 000 Eur grynaisiais už bendrovę A. T. sumokėtų lėšų įvertinimo. Teismui atsisakius šį epizodą pripažinti tyčinio bankroto požymiu, o ieškovei nenurodant nesutikimo su tuo motyvu apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturi pagrindo vertinti trečiųjų asmenų prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodyto tyčinio bankroto požymio, susijusio su A. T. teiktomis agentavimo paslaugomis bei apmokėjimo už jas, kaip pažeidžiančio CPK 309 straipsnyje numatytus ribojimus.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

45.       Į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimais dėl bankroto bylos UAB ,,Torado“ iškėlimo kreipėsi buvęs bendrovės vadovas A. N. ir kreditorė R. M..Civilinės bylos, pradėtos pagal A. N. ir R. M. pareiškimus, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi sujungtos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi UAB „Torado“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Puidokas. Teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 17 d. 

46.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp kurių – ir A. N. antros eilės 5 616,33  Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi A. N. finansinis reikalavimas patikslintas ir padidintas iki 6 616,33 Eur.

47.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Kęstutis Puidokas buvo atstatydintas iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, nemokumo administratoriumi paskirtas Vėjūnas Klimas.

48.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 9 d. bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

49.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi Vėjūnas Klimas atstatydintas iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, nemokumo administratoriumi paskirtas Stasys Sipavičius.

50.       Nemokumo administratorius Stasys Sipavičius, įvertinęs jam perduotus bendrovės finansinės veiklos dokumentus, 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą dėl bedrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Prašyme nurodė, kad bendrovė sistemingai ir nuosekliai buvo tyčia vedama į bankrotą, siekiant neatsiskaityti su kreditoriais, kurie teikė paskolas bendrovei. Buvęs bendrovės vadovas A. N., žinodamas faktinę bendrovės padėtį, manipuliavo duomenimis apie tariamai gerą bendrovės padėtį ir bendrovės debitorines skolas, teikė fiktyvias ataskaitas, sudarė ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius.

51.       Nemokumo administratorius Stasys Sipavičius 2024 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl A. N. finansinio reikalavimo patikslinimo, prašydamas išbraukti A. N. iš bendrovės kreditorių sąrašo ir priteisti iš A. N. bendrovei 153 133,67 Eur skolą.

52.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta LUAB „Torado“ nemokumo administratoriaus prašymą išbraukti kreditorių A. N. iš kreditorių sąrašo nagrinėti ginčo teisena, LUAB „Torado“ reikalavimą dėl skolos priteisimo kartu nagrinėti ieškinio teisena, LUAB „Torado“ procesinę padėtį nurodant – ieškovė, A. N. – atsakovas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 10 d. nutartimi ši civilinė byla sujungta su civiline byla dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

53.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 24 d. sprendimu atmetė prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens nustatymo; ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. N. ieškovės LUAB „Torado“ naudai 153 133,67 Eur skolą, sumažino A. N. antros eilės finansinį reikalavimą LUAB „Torado“ bankroto byloje iki 1 000 Eur; priteisė iš atsakovo A. N. į valstybės biudžetą 2 124 Eur žyminį mokestį.

54.       Ieškovė dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo dalies, kuria atmestas prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu, byloje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu, kasacinio teismo praktikos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nesilaikymu.

55.       Atsakovas dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys, ir sprendimo motyvų, kurių pagrindu teismas pripažino aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis grindžia netinkamu byloje nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų vertinimu, kasacinio teismo praktikos dėl finansinio reikalavimo tikslinimo procedūros nesilaikymu.

Dėl taikytino teisinio reglamentavimo ir tyčinio bankroto požymių

56.       Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialiojo pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai).

57.       Įsigaliojus JANĮ (2020 m. sausio 1 d.), neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Buvusio bendrovės vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl taikomas tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytas teisinis reguliavimas (JANĮ 155 straipsnis).

58.       ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

59.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

60.       Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115‑915/2017).

61.       Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 7-115-915/2017 29 punktas).

62.       Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

63.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų tyčinio bankroto požymių taip pat pažymėta, kad šie požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

Dėl nemokumo momento

64.       ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

65.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-556-794/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑250‑330/2025, kuriose buvo sprendžiama dėl, be kita ko, bendrovės ir UAB ,,Dolreta“ skolos padengimo sutarties, mokėjimo pavedimų, atliktų iš A. N. banko sąskaitos AB „Vilniaus paukštynas“, pripažinimo negaliojančiais ir skolos iš atsakovo bendrovei priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendime, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, priėjo prie išvados, kad bendrovė faktiškai nemokia tapo vėliausiai 2018 m. gruodžio 31 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-330/2025, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išvadoms dėl bendrovės nemokumo momento pritarė. Pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad aptartuose procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl bendrovės nemokumo momento ir aplaidaus apskaitos tvarkymo turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), konstatavo, jog bendrovė nemoki buvo vėliausiai nuo 2018 m. gruodžio 31 d.

66.       Ieškovė ir atsakovas apeliaciniuose skunduose argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto nemokumo momento nepateikia. Nors atsakovas tiesiogiai neginčija teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento, tačiau apeliaciniame skunde, ginčydamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl netinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, pateikia argumentus dėl, be kita ko, bendrovės finansinės apskaitos duomenų teisingumo, kurie gali turėti įtakos ir bendrovės nemokumo momentui. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pasisako dėl bendrovės nemokumo momento atsakovo apeliacinio skundo argumentų kontekste.

67.       Pažymima, kad apeliaciniuose skunduose neginčijama, jog Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

68.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta: 

68.1.                      Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą bendrovės turtas sudarė 564 127 Eur, įsipareigojimai 453 109 Eur, pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos) 150 433 Eur.

68.2.                      Bendrovės skolininkų sąrašai pagrindžia, kad ,,Kluft Ltd“ (229 232,68 Eur) ir „SOOO Starfood“ (27 849,82 Eur) skolos nuo 2014 m. ir 2017 m. buvo apskaitytos kaip įmonės turtas (gautinos piniginės lėšos), nors skolininkė „Kluft Ltd“ buvo likviduota 2014 m.  rugsėjo 15 d., o „SOOO Starfood“ – 2021 m. birželio 3 d. Nors dėl „SOOO Starfood“ skolos A. N. ir UAB „Dolreta“ nurodė, jog esą ji nebuvo beviltiška, nes 2019 m. šalys sudarė skolų suderinimo aktą, tačiau 2019 m. pasirašytas skolų suderinimo aktas, kuris atsirado tik po bankroto bylos iškėlimo, įvertinus tai, jog „SOOO Starfood“ buvo likviduota 2021 m. birželio 3 d., negali patvirtinti duomenų apie „SOOO Starfood“ realias galimybes padengti įsiskolinimą. Per du metus nuo akto pasirašymo iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo „SOOO Starfood“ nepradėjo vykdyti minėto akto, t. y. nepadengė skolos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovė ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekiant išieškoti skolas. Nesant duomenų apie realias debitorinių įsiskolinimų išieškojimo galimybes, įsiskolinimai nelaikytini realiu bendrovės turtu ir į jį neatsižvelgtina vertinant bendrovės turtą, dėl to bendrovės turto vertė laikytina 307 044,50 Eur.

68.3.                      Bendrovė 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 29 d. tapo skolinga 62 000 Eur A. T. pagal jo ir bendrovės sudarytą sutartį Nr. 01/07/2016-01 dėl darbų atlikimo. Šią skolą bendrovė išmokėjo 2019 m. kovo 1 d. A. T. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 002. Iš į bylą pateiktų įmonės finansinių duomenų matyti, kad jau 2017 m. bendrovės balanse nurodytos V. V. (7 094 Eur) ir A. G. (46 483,97 Eur) skolos. Atsakovas A. N. 2023 m. sausio 23 d. el. laišku atsiuntė ieškovės atstovui paaiškinimą, kad šie nurodyti asmenys buvo ne bendrovės skolininkai, o kreditoriai. Vadinasi, bendrovės finansiniuose dokumentuose nurodytos skolos (7 094 Eur ir 46 483,97 Eur) turėjo būti fiksuojamos ne kaip įmonės turtas (iš šių asmenų gautinos sumos), o kaip bendrovės įsipareigojimai šiems asmenims. Taigi, į bendrovės turimų įsipareigojimų sumą, nurodytą 2018 m. gruodžio 31 d. balanse (453 109 Eur), nebuvo įtraukti visi realūs bendrovės turimi įsipareigojimai. 

68.4.                      Į bendrovės 2018 m. balansą buvo įtrauktos atsargos – ekologinės avižos. Jos buvo įsigytos 2013 m. už 10 513,21 Eur ir vėliau nurašytos už 8 341,06 Eur sumą. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kur ir kaip jos buvo saugomos itin ilgą laiką, spręstina, kad jos nebeegzistavo arba buvo netinkamos realizavimui ir dėl to neturėjo jokios vertės. Nuo 2018 m. šios atsargos negalėjo būti įtrauktos į bendrovės apskaitą kaip turtas. Bendrovės turto reali vertė 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 245 125,53 Eur, ji turėjo 178 329 Eur pradelstų įsipareigojimų, kurie patvirtinti bendrovės bankroto byloje.

68.5.                      Pradelsti įsipareigojimai atsirado, be kita ko, bendrovės ir kreditorės D. A. sudarytos paskolos sutarties pagrindu – bendrovė buvo įsipareigojusi grąžinti kreditorei 48 000 Eur paskolą iki 2017 m. liepos 26 d., tačiau to nepadarė. A. N. nurodė, kad kreditorė nereikalavo grąžinti paskolos, į bylą pateikė 2023 m. sausio 16 d. kreditorės patvirtinimą. Teismo vertinimu, pateiktas patvirtinimas nekeičia anksčiau nurodytos išvados, nes, pirma, tai restrospektyvus kreditorės patvirtinimas. Antra, kreditorė aiškiai nurodo, kad 48 000 Eur paskola pagal paskolos sutartį buvo pradelsta, tik iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo dienos kreditorė nereikalavo jos grąžinti. Vadinasi, šis įmonės įsipareigojimas pagrįstai turi būti priskiriamas bendrovės pradelstiems įsipareigojimams 2018 m. gruodžio 31 d.

68.6.                      Bendrovės faktinį nemokumą patvirtina ir tai, kad bendrovė 2019 m. neturėjo finansinių išteklių, dėl to skolinosi pinigines lėšas iš kreditorių A. D. ir R. M.

68.7.                      Bendrovės rezultatai blogėjo kiekvienais metais: 2017 m. bendrovės nuostoliai sudarė 22 368 Eur, 2018 m. – 55 941 Eur, o 2019 m. – 115 568 Eur.

68.8.                      Bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. turimi įsipareigojimai ženkliai viršijo realiai turimo turto vertę, bendrovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2017 m. bendrovė veikė nuostolingai, o jos padėtis nebuvo stabilizuota ir nėra duomenų, kad atsakovas A. N. būtų ėmęsis veiksmų, siekdamas atkurti bendrovės mokumą.

69.       Lietuvos apeliacinis teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatė:

69.1.                      Įsipareigojimai kreditoriams V. V. (7 094 Eur) ir A. G. (46 483,97 Eur) į ieškovės kreditorinių įsipareigojimų 2018 m. gruodžio 31 d. sudėtį įtraukti pagrįstai, o kreditorių, kaip liudytojų, apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo byloje to nepaneigia. Liudytojais apklausti kreditoriai patvirtino bendrovei suteiktų paskolų grąžinimo jiems faktą, tačiau tikslaus skolų grąžinimo momento neįvardijo.

69.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į bendrovės turėto turto masę „SOOO Starfood“ 27 849,82 Eur skolos bendrovei. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2018 m. vasario 8 d. iki gruodžio 27 d. „SOOO Starfood“ ieškovei sumokėjo iš viso 31 924,77 Eur, o 2019 m. rugsėjo 3 d. skolų suderinimo akte fiksuota, jog 2019 m. sausio 1 d. „SOOO Starfood“ ieškovei nebuvo skolinga. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino bendrovės turto masę, buvusią ne bankroto bylos jai iškėlimo metu, o 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis.

69.3.                      Byloje pateiktas skolininkės „Kluft Ltd.“ pranešimas, kuriuo ieškovės prašoma iš „Weelox Assets Corp.“ gautas sumas įskaityti kaip mokėjimą už skolininkę „Kluft Ltd.“ pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. sutartį Nr. 1. Kartu pateiktas elektroninis laiškas leidžia daryti išvadą, kad pranešimas ieškovei pateiktas 2012 m. sausio 24 d. Byloje nenurodyta, kokiu pagrindu „Weelox Assets Corp.“ bendrovei galėjo mokėti lėšas – byloje nėra skolininkės „Kluft Ltd.“ ir „Weelox Assets Corp.“ susitarimo dėl skolininkės prievolių bendrovei įvykdymo apimties ir pagrindo. Bendrovės nemokumo administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė informaciją apie tai, kad skolininkė „Kluft Ltd.“ 2014 m.  rugsėjo 15 d. buvo likviduota. Nesant susitarimo tarp „Kluft Ltd.“ ir trečiųjų asmenų dėl skolininkės prievolių bendrovei įvykdymo, aplinkybė apie skolininkės likvidavimą leidžia pagrįstai spręsti dėl skolininkės prievolės ieškovei pasibaigimo. Argumentas, kad „Kluft Ltd.“ skolą bendrovei dengė kitos įmonės, nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Aplinkybė, kad bendrovė nesurinko skolos beviltiškumą pateisinančių dokumentų, nepaneigia į balansinio turto masę formaliai įtrauktos skolos realaus išieškojimo beviltiškumo.

69.4.                      Kreditorė D. A. 2016 m. liepos 26 d. paskolos sutartimi bendrovei paskolino 48 000 Eur iki 2017 m. liepos 26 d. Kreditorė 2023 m. sausio 16 d. rašytiniu patvirtinimu patvirtino, kad iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo ji nereikalavo grąžinti 48 000 Eur skolos, kuri buvo pradelsta pagal 2016 m. liepos 26 d. paskolos sutartį. Su apeliaciniu skundu pateiktame 2024 m. sausio 4 d. patikslinime kreditorė nurodė, kad patikslina ankstesnį 2023 m. sausio 16 d. rašytinį patvirtinimą. Patikslinime kreditorė rašo, kad ją su (duomenys neskelbtini) (A. N.) sieja geri tarpusavio santykiai, todėl ji sutiko, jog paskolos sutartimi suteiktą 48 000 Eur paskolą bendrovė grąžintų vėliau, kai turės galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. A. pateikti rašytiniai patvirtinimai nekeičia pirmosios instancijos teismo vertinimo, jog ieškovė pradelsė grąžinti suteiktą 48 000 Eur paskolą. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreditorės parengtas ankstesnio rašytinio patvirtinimo patikslinimas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kad paskolos sutarties šalys įstatymo nustatyta tvarka buvo sutarusios pratęsti skolos pagal paskolos sutartį grąžinimo terminą. Kreditoriaus nuomonė, kad skolos grąžinimo terminas nėra praleistas, gali būti reikšminga kreditoriaus interesų gynimo prasme. Tačiau toks subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia įvykusio juridinio fakto, kad paskolos sutartyje nustatytas skolos grąžinimo terminas pasibaigė, o kreditorius įgijo galimybę ginti savo interesus visomis leistinomis teisių gynimo priemonėmis.

69.5.                      Kreditorius A. A. 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutartimi iki 2015 m.  lapkričio 19 d. bendrovei paskolino 450 000 Lt. Paskolos grąžinimas pagal šią sutartį buvo užtikrintas kreditoriaus su laiduotoju A. N. 2014 m. lapkričio 19 d. pasirašyta laidavimo sutartimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, kad šios paskolos grąžinimo terminas kasmet buvo pratęsiamas vienerių metų laikotarpiui, galiausiai iki 2020 m. gruodžio 31 d., 2014 m. lapkričio 19 d. paskolos sutarties priedais Nr. 1–5. Ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga vertinant ieškovės nemokumo atsiradimo momentą. Byloje pateiktų duomenų pakanka pripažinti pagrįstu paaiškinimą, kad byloje pateikti paskolos sutarties priedai, kuriuose nurodyta apie skolos grąžinimo termino pratęsimą, buvo pasirašyti atgaline data. Byloje yra informacija iš A. A. ir advokato Kazimiero Karpickio elektroninio susirašinėjimo, kur kreditorius A. A., atsakydamas į bendrovės atstovo advokato Kazimiero Karpickio 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymą suteikti informaciją, paaiškino paskolos sutarties priedų pasirašymo aplinkybes. Kreditorius nurodė, kad skolos grąžinimo terminas niekada nebuvo pratęstas, o susitarimai pratęsti skolos grąžinimo terminą buvo pasirašyti po to, kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Šias aplinkybes kreditorius patvirtino teisme apklausiamas liudytoju, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Kreditorius A. A. prašyme patvirtinti jo finansinį reikalavimą nurodė, kad bendrovė nuo 2020 m. sausio mėn. nebemoka palūkanų, todėl kreditorius suskaičiavo 34 211,40 Eur palūkanas. Taip pat nurodė, kad prievolės grąžinti suteiktą paskolą terminas suėjo 2015 m. lapkričio 19 d., tad nuo šios datos jis už 180 kalendorinių dienų suskaičiavo 23 459,40 Eur delspinigius.

69.6.                      Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. paskolos sutartimi Nr. TOR 30/05/2016 kreditorė N. D. iki 2017 m. gegužės 30 d. paskolino ieškovei 30 000 Eur, šalys priedu Nr. 1 prie sutarties skolos grąžinimo terminą pratęsė iki 2017 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 2 – iki 2018 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 3 – iki 2019 m. gruodžio 31 d., priedu Nr. 4 iki – 2020 m. gruodžio 31 d. Kreditorius R. B. 2016 m. liepos 20 d. paskolos sutartimi paskolino bendrovei 50 000 Eur. Kreditorius A. D. 2016 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartimi iki 2017 m. kovo 7 d. bendrovei paskolino 40 000 Eur; 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartimi bendrovei paskolino 150 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. Kreditorė R. M. 2019 m. vasario 11 d. paskolos sutartimi bendrovei paskolino 50 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d. Visos nurodytos paskolos sutartys buvo atlygintinės, t. y. už naudojimąsi paskolintomis lėšomis bendrovė įsipareigojo mokėti palūkanas, kurių dydis fiksuotas sutartyse. Šiuos duomenis palyginus su ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2018 m. ir iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo, matyti, kad jos finansiniai rezultatai kiekvienais metais blogėjo. Aplinkybė, kad bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą ir generavo pajamas, nepatvirtina geros jos finansinės padėties. Byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonės finansinis pajėgumas iš dalies buvo palaikomas fizinių asmenų skolintomis lėšomis.   

70.       Dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su „SOOO Starfood“ ir „Kluft Ltd“ skolų beviltiškumu, D. A. ir A. A. prievolių įvykdymo terminu pasisakyta aptartuose procesiniuose sprendimuose, o atsakovo apeliaciniame skunde nenurodoma naujų argumentų, sudarančių šias aplinkybes vertinti kitaip. Pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nemokumo momentą 2018 m. gruodžio 31 d. Dėl aptartų aplinkybių, kaip tyčinio bankroto požymio – apgaulingos apskaitos tvarkymo, pasisakoma toliau šiame procesiniame sprendime.

Dėl skolos padengimo sutarties su UAB „Dolreta“ ir atsakovo AB „Vilniaus paukštynas“ atliktų mokėjimų

71.       Ieškovė, prašydama bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, įrodinėjo, kad atsakovas, bendrovės vardu sudaręs ekonomiškai nenaudingą 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartį su UAB „Dolreta“, taip pat LUAB „Torado“ priklausančiomis lėšomis, kurios buvo atsakovo banko sąskaitoje, 2021 m. gegužės 19 d. atlikęs 21 528 Eur mokėjimą ir 2021 m. gegužės 26 d. 513,36 Eur mokėjimą AB „Vilniaus paukštynas“, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių interesus, iš esmės pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą kreditorių atsiskaitymų eiliškumą.

72.       Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad skolos padengimo sutartis, kuria buvo perleistas bendrovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), padengiant bendrovės 52 000 Eur skolą UAB „Dolreta“, bendrovei nebuvo nuostolingas, nes žemės sklypo rinkos vertė siekė 3 740 Eur. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad sandorio sudarymas galėjo lemti tyčinį bankrotą ar dėl jo nemokia buvusios bendrovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Teismas, nors ir nustatė, kad skolos padengimo sutartimi ir mokėjimais pažeistas CK 6.9301 straipsnis, o sandoriai nuginčyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimu, tačiau vertino, jog dėl jų bendrovė nebuvo privesta prie bankroto tyčia.

73.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime nustatytos prejudicinės aplinkybės savaime sudaro pagrindą bankrotą pripažinti tyčiniu.

74.       Tiek pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tiek pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

75.       Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑40‑219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

76.       Pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

77.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

78.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

79.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu, be kita ko, pripažino UAB „Dolreta“ ir ieškovės LUAB „Torado“ 2019 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją – LUAB „Torado“ grąžino žemės sklypą, o UAB „Dolreta“ pripažino kreditore su 52 000 Eur finansiniu reikalavimu LUAB „Torado“ bankroto byloje; pripažino 2021 m. gegužės 19 d. 21 528 Eur ir 2021 m. gegužės 26 d. 513,36 Eur mokėjimo pavedimus, pagal kuriuos AB „Vilniaus paukštynas“ buvo mokama iš atsakovo A. N. banko sąskaitos, negaliojančiais ir priteisė LUAB ,,Torado“ iš AB „Vilniaus paukštynas“ 22 041,36 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė LUAB „Torado“ iš UAB „Dolreta“ 32 793,18 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš A. N. – 21 528 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

80.       Sprendime nustatyta, kad bendrovė ir UAB „Dolreta“, kurios vadovu tuo metu buvo A. N., 2019 m. liepos 18 d. sudarė skolos padengimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė perleido UAB „Dolreta“ bendrovei nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, padengdama bendrovės 52 000 Eur skolą UAB „Dolreta“. Bendrovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo nemoki, turėjo daugiau kreditorių, kuriems nevykdė finansinių prievolių. Ginčijamu sandoriu buvo suteiktas prioritetas vienai kreditorei – su A. N. susijusiai kreditorei UAB „Dolreta“ buvo perleistas skolininkės turimas turtas, taip sudarant galimybę šiai kreditorei gauti dalies prievolės įvykdymą. Tokiu sandoriu buvo pažeisti kitų nemokios skolininkės kreditorių interesai bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Perleidusi turtą, ieškovė faktiškai nebeturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Sandorio šalys buvo nesąžiningos – jas abi atstovavo tas pats asmuo, atsakovas A. N. Atsakovas, būdamas abiejų sandorio šalių vadovu, neabejotinai žinojo ieškovės mokumo būklę ir suprato, kad, perleisdamas ieškovės nekilnojamąjį turtą, dar labiau apsunkina jos turtinę padėtį. Tuo pačiu pagrindu UAB „Dolreta“ taip pat laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi.

81.       Sprendime taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-3976-627/2021 kreditorės N. D. reikalavimams užtikrinti buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas skolininkės LUAB „Torado“ 36 987 Eur vertės nekilnojamasis turtas, esantis pas skolininkę ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o turto nesant ar jo nepakankant reikalavimams užtikrinti, – areštuotas kilnojamasis turtas, turtinės teisės arba piniginės lėšos, esančios skolininkės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas kitus trečiuosius asmenis, uždraudžiant skolininkei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įregistruota Turto arešto aktų registre 2021 m. balandžio 2 d. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 8 d. Antstolė Virginija Meškauskienė, vykdydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį, 2021 m. balandžio 12 d. sudarytame turto apraše aprašė skolininkei LUAB „Torado“ priklausančias lėšas, esančias jos vardu atidarytose banko sąskaitose, kitą turtą, neregistruotą (neregistruotiną) viešuosiuose registruose, visas turtines teises į iš trečiųjų asmenų gautinas pinigines lėšas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu kreditorės N. D. ieškinio reikalavimai buvo patenkinti.

82.       Įsiteisėjus teismo nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2021 m. gegužės 18 d. į A. N. banko sąskaitą „SP Santa Bremor OOO“ pervedė 21 528 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už šaldytą vištieną. Atsakovas 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimo pavedimu iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos AB „Vilniaus paukštynas“ pervedė 21 528 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad moka už LUAB „Torado“ pagal sąskaitas faktūras Nr. AVP6017410 ir Nr. AVP6014469. Atsakovas 2021 m. gegužės 26 d. iš jo vardu atidarytos banko sąskaitos AB „Vilniaus paukštynas“ pervedė 513,36 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodęs, kad moka už LUAB „Torado“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. AVP6017410. ,,OAO Brestskij miaso kombinat“ 2021 m. gegužės 4 d. ir 2021 m. gegužės 19 d. mokėjimais 32 793,81 Eur, kuriuos turėjo gauti mokėtojui prekes pardavusi ieškovė LUAB „Torado“, pervedė UAB „Dolreta“.

83.       Sprendime dėl atsakovo AB ,,Vilniaus paukštynas“ atliktų mokėjimų nustatyta, kad mokėjimus atsakovas atliko faktiškai bendrovei priklausančiomis lėšomis. Tokie mokėjimai nebuvo galimi dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi bendrovės turtui, įskaitant lėšas, taikyto arešto. Atliktais mokėjimais buvo sumažinta bendrovės turto masė, todėl pažeisti bendrovės ir jos kreditorių interesai. Teismas nustatė, kad nurodytų sumų apimtimi neteisėtai išvengė skolinės prievolės (skolos grąžinimo) LUAB „Torado“ įvykdymo ir liko skolingas ieškovei 22 041,36 Eur. Dėl ginčijamų mokėjimo sandorių sudarymo bendrovės finansinė padėtis pablogėjo, nebuvo užtikrintas imperatyviu teismo nurodymu siekiamas tikslas, pažeisti turtinių teisių ribojimai.

84.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas skolos padengimo sutarties poveikį bendrovės finansiniai padėčiai, nepagrįstai apsiribojo vien tik perleisto žemės sklypo ir skolos dydžio UAB ,,Dolreta“ palyginimu, taip pat neatsižvelgė į prejudicinę reikšmę turinčiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Minėtame Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime konstatuota, kad sandorio sudarymo metu bendrovė jau buvo nemoki ir turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl, vertinant sandorį klausimo dėl tyčinio bankroto kontekste, svarbu ne tik tai, ar sandoris buvo lygiavertis, bet ir tai, ar nepažeidė kitų bendrovės kreditorių teisėtų interesų. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, nepaisant žemės sklypo vertės, sudarius sandorį buvo pažeisti kitų bendrovės kreditorių interesai bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus, nes perleistas paskutinis bendrovei priklausęs turtas, o atsakovas, būdamas abiejų sandorio šalių vadovu, neabejotinai žinojo ieškovės mokumo būklę ir suprato, kad, perleisdamas bendrovės nekilnojamąjį turtą, dar labiau apsunkina jos turtinę padėtį.

85.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendime nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad buvęs bendrovės vadovas, bendrovei jau esant nemokiai, sudarė skolos padengimo sutartį su kita savo vadovaujama įmone UAB ,,Dolreta“, bendrovės vardu atliko mokėjimus AB ,,Vilniaus paukštynas“, kuriais sąmoningai pablogino bendrovės turtinę padėtį ir pažeidė kreditorių interesus. Be to, skolos padengimo sutartimi bei mokėjimais buvo suteiktas prioritetas kitiems kreditoriams, be kita ko, su atsakovu susijusiai UAB ,,Dolreta“, perleidžiant jai reikšmingą bendrovės turtą ir taip sumažinant turto masę, iš kurios galėjo būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumą. Sutartimi ir mokėjimais nebuvo siekiama išsaugoti įmonės gyvybingumo ar išvengti bankroto – priešingai, teismo sprendime konstatuoti sąmoningi atsakovo veiksmai, siekiant išvengti reikalavimų kreditoriams įvykdymo, bendrovės turtui taikyto arešto ir jau nemokios bendrovės turtinės padėties apsunkinimo. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 3 d. sprendimu sutartis ir mokėjimai pripažinti negaliojančiais, sudaro pagrindą šiame teismo sprendime nustatytas aplinkybes vertinti kaip tyčinio bankroto požymius.

86.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bendrovės vadovas, bendrovei jau esant nemokiai, siekdamas išvengti įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymo, sudarė ekonomiškai nenaudingą skolos padengimo sutartį su savo vadovaujama bendrove UAB ,,Dolreta“, perleisdamas bendrovės paskutinį turtą, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai, tokiu būdu sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį ir pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą kreditorių atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Atsakovas, bendrovei jau esant nemokiai, siekdamas išvengti įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymo, bendrovės lėšomis iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus AB ,,Vilniaus paukštynas“, kuriais pažeidė kreditorių atsiskaitymų eiliškumą, sumažino bendrovės turto masę, tokiu būdu sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį. Šios aplinkybės vertinamos kaip tyčinio bankroto požymiai ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų (JANI 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų) prasme.

Dėl ,,AGERMAN S.R.L.“ negrąžintų lėšų

87.       Prašydama bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu, ieškovė teigė, kad iš bendrovės sąskaitos 2021 m. kovo 15 d. atliktas 25 300 Eur avansinis mokėjimas pagal bendrovei išrašytą išankstinę sąskaitą Nr. GBW10637.1 Italijos bendrovei ,,AGERMAN S.R.L.“. Nemokumo administratorius, susipažinęs su bendrovės dokumentais, nustatė, kad bendrovės apskaitoje nebuvo dokumentų apie iš ,,AGERMAN S.R.L.“ pirktų prekių gavimą, o banko sąskaitų duomenys patvirtina, jog ,,AGERMAN S.R.L.“ niekuomet sumokėto avanso negrąžino. Ieškovė įrodinėjo, kad lėšos buvo pasisavintos buvusio bendrovės vadovo, taip bendrovei padarant žalą ir iš esmės pabloginus jau nemokios bendrovės finansinę padėtį.

88.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog bendrovė ir D. M. bendradarbiavo pagal žodinį susitarimą dėl prekybos Baltarusijoje ir D. M. pervesdavo bendrovei savo lėšas, skirtas konkrečiam sandoriui sudaryti (apie tai nurodant mokėjimo pavedime). Kadangi sandoris su ,,AGERMAN S.R.L.“ buvo atšauktas, lėšos D. M., kaip teisėtam lėšų savininkui, buvo grąžintos. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog bendrovės ,,AGERMAN S.R.L.“ sumokėtos lėšos turėjo būti grąžintos bendrovei. Teismas nenustatė pagrindo nesivadovauti A. N. paaiškinimais ar konstatuoti, kad šios lėšos buvo pasisavintos.

89.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, priėjo prie nepagrįstos išvados, jog aplinkybės dėl ,,AGERMAN S.R.L.“ pervestų ir nesusigrąžintų lėšų nesudaro pagrindo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu.

90.       CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

91.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktas, 2023 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28–30 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).

92.       Nemokumo administratorius kreipėsi į ,,AGERMAL S.R.L.“, prašydamas paaiškinti lėšų pervedimo aplinkybes. ,,AGERMAL S.R.L.“ 2023 m. sausio  18 d. el. laiškais paaiškino, kad užsakymas, kurio pagrindu buvo atliktas bendrovės 2021 m. kovo 15 d. mokėjimas 25 300 Eur sumai, buvo atšauktas dėl to, jog jo buvo neįmanoma įvykdyti. Pinigai buvo grąžinti 2021 m. gegužės 19 d. į Vokietijos banke ,,ING Di-Ba AG“ atidarytą depozitinę sąskaitą.

93.       Nemokumo administratorius kreipėsi į Vokietijos banką ,,ING Di-Ba AG“, prašydamas suteikti duomenis apie sąskaitos savininką. Bankas 2023 m. vasario 6 d. el. laišku pranešė, kad, siekiant apsaugoti savo klientų duomenis, ,,ING Di-Ba AG“ neturi teisės atskleisti pareikalautos informacijos. Nemokumo administratoriui išanalizavus bendrovės banko sąskaitos išrašus, nustatyta, kad sąskaita IBAN (duomenys neskelbtini) priklauso D. M.

94.       Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė paaiškinimus, kad D. M. ir bendrovė bendradarbiavo dėl prekybos Baltarusijoje. D. M., (duomenys neskelbtini) pilietis, turėjo ryšių su Vokietijos ir Austrijos įmonėmis (veikloje pasitaikė ir įmonių iš kitų šalių, o bendrovė turėjo įdirbį Baltarusijoje). Šalys susitarė, kad D. M. atstovauja bendrovę santykiuose su Vokietijos ir Austrijos įmonėmis, suranda ir susitaria dėl prekių įsigijimo, o bendrovė susitaria dėl prekių realizavimo Baltarusijoje. Pagrindinė bendrovės sąlyga buvo, kad bendrovė gauna dalį už tarpininkavimą, tačiau sandoriai turi vykti ne iš bendrovės lėšų. Dėl šios priežasties D. M. pervesdavo bendrovei pinigines lėšas, skirtas konkrečiam sandoriui, o bendrovė atlikdavo mokėjimus. Užbaigus sandorį bendrovė vėliau atsiskaitydavo su D. M.

95.       Iš bendrovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad bendrovė gaudavo ir atlikdavo mokėjimus iš bei į D. M. sąskaitą. Pavyzdžiui, 2020 m. gruodžio 30 d. bendrovė atliko 32 550 Eur mokėjimą D. M., paskirtyje nurodant, kad atliekamas grąžinamas pagal susitarimą su ,,Jobsti Bauerngut GmbH“; 2021 m. vasario 15 d. bendrovė iš D. M. gavo 35 000 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta ,,Wareneinkauf GrodnoJobsti Projekt“; bendrovė 2021 m. vasario 16 d. atliko 33 180 Eur mokėjimą įmonei ,,Jobsti Bauerngut GmbH“.

96.       Byloje nustatyta ir tai, kad bendrovė, prieš atlikdama 2021 m. kovo 15 d. 25 300 Eur mokėjimą ,,AGERMAN S.R.L.“, į sąskaitą 2021 m. kovo 15 d. gavo D. M. 28 000 Eur mokėjimą, kurio paskirtyje nurodyta ,,Wareneinkauf Grodno – OPAS Projekt“.

97.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, atsakovo paaiškinimus apie egzistavusį žodinį tarpininkavimo susitarimą su D. M. bei apie tai, jog atsiskaitymai su užsienio kontrahentais buvo vykdomi šio asmens lėšomis, vertina kritiškai.

98.       Vertinant atsakovo paaiškinimus iš ūkinės veiklos logikos, nėra įprasta ar ekonomiškai pagrįsta, kad juridinis asmuo vykdo atsiskaitymus su užsienio kontrahentais, naudodamas fizinio asmens lėšas, nesant jokio rašytinio susitarimo dėl atsakomybės, rizikos pasidalijimo ir atsiskaitymų mechanizmo. Pažymima ir tai, kad jeigu bendrovė atsiskaitymams su užsienio kontrahentams iš tiesų būtų naudojusi D. M. lėšas, tai turėjo atsispindėti bendrovės apskaitoje. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. M. ir bendrovės susitarimo egzistavimą ar jo sąlygas: nėra rašytinių sutarčių, apskaitos dokumentų, finansinių įrašų, iš kurių būtų matyti, kad į bendrovės sąskaitą pervestos lėšos buvo laikomos svetimomis ar apskaitomos kaip įsipareigojimas D. M.

99.       Nors bendrovė, prieš atlikdama mokėjimą ,,AGERMAN S.R.L.“, gavo mokėjimą iš D. M., atkreipiamas dėmesys, kad mokėjimų sumos nesutampa, D. M. mokėjimo paskirtyje nurodyta ,,Wareneinkauf Grodno – OPAS Projekt“, o byloje nėra kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog iš D. M. 28 000 Eur gautos lėšos buvo skirtos atlikti mokėjimą ,,AGERMAN S.R.L.“.

100.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ginčo lėšos priklausė D. M. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik atsakovo paaiškinimai, nepagrįsti objektyviais duomenimis, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad lėšos, bendrovės 2021 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymu pervestos ,,AGERMAN S.R.L.“, priklausė D. M. Atsakovui neįrodžius D. M. teisės į šias lėšas (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas), laikoma, kad ,,AGERMAN S.R.L.“ 25 300 Eur grąžinus D. M., bendrovės turtas buvo perleistas be teisinio pagrindo, o atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, nesiėmė veiksmų šiam turtui susigrąžinti, nors jam ir buvo žinoma bendrovės finansinė padėtis (faktinė nemokumo būsena). Nors byloje nėra duomenų, kada ,,AGERMAN S.R.L.“ lėšas pervedė D. M., pažymima, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi bendrovei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

101.       Teisėjų kolegija padaro išvadą, kad buvęs vadovas, bendrovei esant nemokiai, inicijavo lėšų pervedimą D. M., nesant tam teisinio pagrindo, nesiėmė veiksmų be teisinio pagrindo perleistoms bendrovės lėšoms susigrąžinti, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę ir sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį. Aptartos aplinkybės vertinamos kaip tyčinio bankroto požymis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme.

Dėl ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“ ir ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ pervestų lėšų

102.       Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. bendrovės lėšomis Estijos bendrovėms ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, Slovakijos bendrovei ,,SIRI s.r.o.“, Čekijos bendrovei ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ už tariamas marketingo ir mediacijos paslaugas iš viso sumokėjo 142 750 Eur, taip sumažindamas bendrovės turto masę ir pažeisdamas kreditorių interesus. 

103.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime laikėsi pozicijos, kad ieškovės argumentai, jog sandoriai dėl tarpininkavimo paslaugų buvo fiktyvūs ir (ar) ekonomiškai nenaudingi bendrovei, byloje CPK leistinais įrodymais nepagrįsti.

104.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismu, nurodydama, jog  netinkamai pritaikydamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, nes byloje esantys duomenys leidžia nuspręsti, jog užsienio bendrovės LUAB ,,Torado“ faktiškai paslaugų nesuteikė.

105.       Teisėjų kolegija nustatė, kad bendrovė 2017 m. lapkričio 14 d. atliko 14 800  Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,Leonimpex OÜ“ pagal 2017 m. lapkričio 14 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

106.       Bendrovė 2018 m. sausio 10 d. atliko 6 200 Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,Leonimpex OÜ“ pagal 2018 m. sausio 4 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

107.       Bendrovė 2018 m. liepos 30 d. atliko 25 200 Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,OS Retail OÜ“ pagal 2018 m. liepos 30 d. sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

108.       Bendrovė 2018 m. liepos 30 d. atliko 9 000 Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,OS Retail OÜ“ pagal 2018 m. liepos 30 d. išrašytą sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

109.       Bendrovė 2018 m. lapkričio 23 d. atliko 9 600 Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,HIGH – TEX OÜ“ pagal 2018 m. lapkričio 23 d. sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

110.       Bendrovė 2019 m. vasario 15 d. atliko 23 000 Eur mokėjimą Estijos bendrovei ,,HIGH – TEX OÜ“ pagal 2019 m. vasario 14 d. sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

111.       Bendrovė 2019 m. gegužės 30 d. atliko 6 200 Eur mokėjimą Slovakijos bendrovei ,,SIRI s.r.o.“ pagal 2019 m. gegužės 30 d. sąskaitą faktūrą už marketingo paslaugas. Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą.

112.       Bendrovė 2019 m. lapkričio 14 d. atliko 9 850 Eur mokėjimą Čekijos bendrovei ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ pagal 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaitą faktūrą už mediacijos paslaugas Baltarusijoje (Sutartis Nr. 02/19-LT Nr. 16/2018). Nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, nerado dokumentų, patvirtinančių paslaugų suteikimo pagrindą ir suteiktų paslaugų realumą. Atsakovas į bylą pateikė bendrovės ir Baltarusijos bendrovės „IP INCO-FOOD OOO“ 2019 m. rugsėjo 2 d. sudarytą prekybos sutartį Nr. 02/19-LT.

113.       Atsakovas 2024 m. sausio 5 d. pirmosios instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pateikė duomenis apie pardavimus, kurie įvyko dėl suteiktų paslaugų Baltarusijoje ir yra, atsakovo teigimu, priskirti pirmiau aptartoms paslaugų tiekėjų sąskaitoms faktūroms. Rašytinių paaiškinimų 20 punkte išvardintos sąskaitos ir sandoriai su ,,Grodnenskij miasokombinat“, ,,Pinskij miasokombinat“, ,,Starfood“, ,,Oršanskij miasokonservnij kombinat“, ,,Dzeržinskij miasokombinat“, ,,Vikos“, ,,INCO–FOOD“, ,,BELATMIT“, ,,Bretskij miasokombinat“, ,,Bretskij tradicii“, ,,Gomelskij miasokombinat“, ,,MIASOOPT“, sudaryti laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn., kurių bendra suma 2 854 282,43 Eur.

114.       Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. balandžio 9 d., metu atsakovas nurodė, kad buvo suteiktos tarpininkavimo, o ne marketingo paslaugos. Kodėl sąskaitose nurodyta, kad jos išrašytos už marketingo paslaugas, nurodė nežinantis. Teigė, kad dėl suteiktų tarpininkavimo paslaugų buvo susitarta dėl pardavimų, kurių duomenys nurodyti 2024 m. sausio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose, perdavimo–priėmimo aktų sudaryta nebuvo (teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. iki 1 val. 13 min.).

115.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, pažymi, kad nei nemokumo administratoriui, nei teismui nėra pateikti duomenys, kokias paslaugas ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“ ,,EXPO – CENTRUM.EU. SPOL.S.R.O.“ buvo įsipareigojusios teikti bendrovei, kokius konkrečius veiksmus atliko teikiant paslaugas, t. y. nėra duomenų apie realiai bendrovei suteiktas marketingo ir (ar) tarpininkavimo paslaugas. Atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos sąskaitos ir sandoriai šios išvados nepaneigia, nes byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog sandoriai sudaryti ir sąskaitos išrašytos kaip ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“ suteiktų paslaugų rezultatas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įprastai verslo praktikoje teikiant paslaugas, susijusias su reikšmingos vertės sandoriais (šiuo atveju atsakovas teigia, kad suteiktų paslaugų rezultatas – išrašytos sąskaitos ir sandoriai, kurių bendra vertė 2 854 282,43 Eur), paslaugų apimtis aiškiai apibrėžiama sutartyse, suteikiamos paslaugos fiksuojamos ataskaitose ar kituose dokumentuose, leidžiančiuose identifikuoti suteiktų paslaugų turinį ir rezultatą. Tokių dokumentų nebuvimas, suteiktų paslaugų pobūdžio skirtingas įvardijamas sąskaitose ir atsakovo paaiškinimuose leidžia pagrįstai abejoti faktinių paslaugų suteikimu.

116.       Nors ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ 2019 m. lapkričio 4 d. sąskaitoje nurodytas sutarties Nr. 02/19-LT, į bylą taip pat pateikta bendrovės ir „IP INCO-FOOD OOO“ 2019 m. rugsėjo 2 d. sudaryta prekybos sutartis Nr. 02/19-LT, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti apie realių „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ paslaugų suteikimą bendrovei. Kaip minėta, duomenų apie realiai atliktus konkrečius veiksmus teikiant paslaugas, byloje nėra, bendrovės ir „IP INCO-FOOD OOO“ prekybos sutartyje duomenų apie „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ suteiktas paslaugas taip pat nėra. Atkreipiamas dėmesys, kad iš bendrovės banko sąskaitos išrašų matyti, jog nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. lapkričio  24  d. „IP INKO-FUD OOO“ pervedė bendrovei daugiau kaip 65 tūkst. Eur, o 2018 m. vasario 23 d. „IP INKO-FUD OOO“ pervedė bendrovei 8 736 Eur, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant, jog mokėjimai atliekami pagal mėsos sutartį Nr. 18/170LT. Aptarti duomenys leidžia abejoti „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ suteiktų paslaugų realumu, nes dar iki 2019 m. rugsėjo 2 d. prekybos sutarties Nr. 02/19-LT sudarymo bendrovę su „IP INKO-FUD OOO“ siejo verslo santykiai. Atsakovas duomenų ir (ar) paaiškinimų, kokiu tikslu buvo reikalingos tarpininkavimo paslaugos, siekiant sudaryti sandorį su „IP INKO‑FUD  OOO“, su kuria bendrovė jau buvo turėjusi verslo santykių, nepateikė.

117.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovė neįrodė paslaugų nesuteikimo fakto. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, ieškovei įrodinėjant, kad tarp bendrovės dokumentų nėra duomenų, pagrindžiančių faktinį paslaugų suteikimą, atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės teiginius, turėjo įrodyti, jog paslaugos faktiškai buvo suteiktos. Byloje atsakovui nepateiktus duomenų apie suteiktų paslaugų realumą, atsižvelgus į pirmiau aptartus argumentus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bendrovė 142 750 Eur „Leonimpex OÜ“, „OS Retail OÜ“, „HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“, „EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ pervedė pagal fiktyvias sąskaitas, t. y. pinigines lėšas perleido neatlygintinai. Dalis lėšų neatlygintai pervesta bendrovei susiduriant su finansiniais sunkumais, dalis – jau bendrovei esant nemokiai. Buvęs bendrovės vadovas, kuriam neabejotinai buvo žinoma apie bendrovės finansinę padėtį, atliko mokėjimus užsienio bendrovėms už faktiškai nesuteiktas paslaugas, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę ir pažeisdamas kreditorių teises. Šie veiksmai, atsižvelgiant į tai, kad pervesta reikšminga dalis bendrovės turto, prisidėjo prie bendrovės bankroto ir pablogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį. Aptartos aplinkybės vertinamos kaip tyčinio bankroto požymis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme.

Dėl „OOO FudTorgSnab“ (ne)sumokėtų lėšų

118.       Ieškovė, prašydama bankrotą pripažinti tyčiniu, nurodė, kad atsakovas iššvaistė ir (arba) pasisavino 157 750 Eur bendrovės lėšas, kurias, atsakovo teigimu, jis sumokėjo „OOO FudTorgSnab“ už suteiktas agentavimo paslaugas.

119.       Bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu metu nemokumo administratorius pateikė prašymą išbraukti atsakovą iš bendrovės kreditorių sąrašo, priteisti iš atsakovo 153 133,67 Eur skolą. Nemokumo administratorius įrodinėjo, kad „OOO FudTorgSnab“ faktiškai nesuteikė bendrovei paslaugų, o lėšos pasisavintos fiktyvių dokumentų pagrindu.

120.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, vienu vertus, nurodė, kad dėl sutarties su „OOO FudTorgSnab“ vykdymo yra sudaryti atliktų darbų aktai, agentas tarpininkavo sudarant sutartis su „OOO Santa Bremor“ ir „OOO Minsko mėsos kombinatas“. Teismas įvertino, kad sutarčių sudarymas pagrindžia prievolių įvykdymą pagal sutartį su „OOO FudTorgSnab“, todėl teismas nenustatė pagrindo pripažinti sutarties su „OOO FudTorgSnab“ nuostolinga ar ekonomiškai nenaudinga. Kita vertus, spręsdamas dėl skolos priteisimo ir atsakovo finansinio reikalavimo sumažinimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog 158 750 Eur lėšas panaudojo bendrovės interesais. Šia suma A. N. finansinis reikalavimas buvo sumažintas, o skirtumas (5 616,33 Eur atsakovo patvirtintas finansinis reikalavimas – 158 750 Eur lėšos = 153 133,67 Eur) priteistas bendrovei.

121.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, sprendimu priteisęs iš atsakovo skolą, nepagrįstai skolos priteisimo aplinkybių nevertino kaip tyčinio bankroto požymio. A. N. visas „OOO FudTorgSnab“ kvituose nurodytas bendrovės lėšas išsigrynino ir pasisavino arba iššvaistė. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu iš atsakovo ieškovei priteista skola ir sumažintas jo finansinis reikalavimas bankroto byloje.

122.       Atsakovas, 2021 m. birželio 21 d. pareiškimu inicijuodamas bendrovės bankroto bylą, pateikė bendrovės debitorių sąrašą, kuriame atsakovas buvo nurodytas bendrovės debitoriumi (153 219,95 Eur dydžio skola).

123.       Atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė bendrovės buvusiam (atstatydintam) nemokumo administratoriui prašymą dėl jo 5 616,33 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Prašymas buvo grindžiamas keliais iš atsakovo banko sąskaitos atliktais bankiniais mokėjimais už bendrovę ir atsakovo sąskaitos judėjimo ataskaita.

124.       Iš ataskaitos matyti, kad 2021 m. sausio 5 d. bendrovės vadovas buvo skolingas bendrovei 146 566,46 Eur, iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. skolos suma padidėjo iki 153 219,95 Eur, tačiau 2021 m. rugpjūčio 1 d. užfiksuota, jog atsakovas už bendrovę sumokėjo 158 750 Eur.

125.       Nemokumo administratorius perdavė klausimą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo spręsti teismui, nekvestionuodamas pirmiau aptartų aplinkybių. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas atsakovo 5 616,33 Eur dydžio finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi A. N. finansinis reikalavimas patikslintas ir padidintas iki 6 616,33 Eur, kreditorei D. A. ir A. N. 2025 m. gegužės 7 d. sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kurios pagrindu D. A. 1 000 Eur apimtyje perleido ir perdavė A. N. reikalavimo teisę į skolininkę LUAB „Torado“.

126.       Esamam nemokumo administratoriui pradėjus aiškintis aplinkybes dėl atsakovo už bendrovę „OOO FudTorgSnab“ sumokėtų 158 750 Eur, atsakovas paaiškino, kad ši suma sumokėta grynaisiais už suteiktas agentavimo paslaugas, pateikė 2018 m. balandžio 5 d. agentavimo sutartį Nr. 05/04/2018-01, sutarties pagrindu sudarytus priėmimo–perdavimo aktus ir „OOO FudTorgSnab“ išrašytus kasos pajamų orderių kvitus.

127.       Byloje pateikta LUAB ,,Torado“ (įgaliotojo) ir „OOO FudTorgSnab“ (agento) 2018 m. balandžio 5 d. agentavimo sutartis Nr. 05/04/2018-01, kurios pagrindu agentas įsipareigojo už atlyginimą įgaliotojo pavedimu atlikti Baltarusijos rinkos tyrimą, įgaliotojo verslo partnerių paiešką ir teikti pagalbą įgaliotojui sudarant prekių tiekimo, darbų atlikimo, paslaugų tiekimo sutartis, tačiau neveikiant nepriklausomai ir nepasirašant sutarčių įgaliotojo vardu (1.1 papunktis). Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose numatyta, kad per penkias darbo dienas nuo momento, kai agentas pasieks preliminarius susitarimus su įgaliotojo partneriu, agentas išsiųs įgaliotojui du agento pranešimo apie pasiektus susitarimus egzempliorius, o ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo pranešimo gavimo įgaliotasis privalo pasirašyti vieną pranešimo egzempliorių ir grąžinti jį agentui. Agentas laikomas įvykdžiusiu savo įsipareigojimus ir turi teisę gauti atlyginimą, kai įgaliotasis sudaro sutartį su agento pranešime nurodytu partneriu (3.3 papunktis). Sutartyje numatyta, kad agento atlyginimas mokamas eurais, tačiau agento atlyginimo dydis nenustatytas (4.1 papunktis).

128.       Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 18 d. LUAB ,,Torado“ (įgaliotojo) ir „OOO FudTorgSnab“ (agento) darbų, atliktų pagal 2018 m. balandžio 5 d. agentavimo sutartį Nr. 05/04/2018-01, priėmimo–perdavimo aktas Nr. 1 su abiejų šalių antspaudais ir pasirašytas abiejų šalių atstovų. Akte nurodoma, kad agentas tarpininkavo 2019 m. vasario 1 d. sudarant sutartį su ,,OOO Santa Bremor“, kuri taip pat pateikta į bylą. Agento atlyginimas – 100 000 Eur. Susitarta, kad agento atlyginimas sumokamas taip: 50 000 Eur iki 2019 m. birželio 1 d. ir 50 000 Eur iki 2019 m. gruodžio 31 d.

129.       Byloje pateiktas 2020 m. liepos 1 d. LUAB ,,Torado“ (įgaliotojo) ir „OOO FudTorgSnab“ (agento) darbų, atliktų pagal 2018 m. balandžio 5 d. agentavimo sutartį Nr. 05/04/2018-01, priėmimo–perdavimo aktas Nr. 2, su abiejų šalių antspaudais ir pasirašytas abiejų šalių atstovų. Akte nurodoma, kad agentas tarpininkavo sudarant 2020 m. birželio 22 d. sutartį su „OOO Minsko mėsos kombinatas“, kuri taip pat pateikta į bylą. Agento atlyginimas – 58 750 Eur. Aktu patvirtinta, kad visas atlyginimas sumokėtas perduodant visą pinigų sumą grynaisiais.

130.       Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje pateikta 14 kvitų, kuriuose nurodoma, jog atsakovas Baltarusijos teritorijoje į „OOO FudTorgSnab“ banko sąskaitą įnešė 158 750 Eur grynaisiais: 1) 2019 m. balandžio 30 d. kvitas 47 056 Rub (20 000 Eur) sumai Nr. 24; 2) 2019 m. gegužės 14 d. kvitas 42 427,80 Rub (18 000 Eur) sumai Nr. 31; 3) 2019 m. balandžio 6 d. kvitas 28 168,80 Rub (12 000 Eur) sumai Nr. 31; 4) 2019 m. rugpjūčio 14 d. kvitas 18 341,60 Rub (8 000 Eur) sumai Nr. 33; 5) 2019 m. rugsėjo 3 d. kvitas 17 341,50 Rub (7 500 Eur) sumai Nr. 36; 6) 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitas 21 629,60 Rub (9 500 Eur) sumai Nr. 37; 7) 2019 m. lapkričio 20 d. kvitas 24 910,60 Rub (11 000 Eur) sumai Nr. 42; 8) 2019 m. gruodžio 2 d. kvitas 9 282,80 Rub (4 000 Eur) sumai Nr. 44; 9) 2019 m. gruodžio 17 d. kvitas 23 467 Rub (10 000 Eur) sumai Nr. 46; 10) 2020 m. balandžio 9 d. kvitas 26 329,25 Rub (9 500 Eur) sumai Nr. 22; 11) 2020 m. gegužės 5 d. kvitas 41 609,75 Rub (15 500 Eur) sumai Nr. 25; 12) 2020 m. gegužės 18 d. kvitas 28 425,15 Rub (10 750 Eur) sumai Nr. 27; 13) 2020 m. birželio 2 d. kvitas 25 399,20 Rub (9 500 Eur) sumai Nr. 29; 14) 2020 m. birželio 22 d. kvitas 35 982,20 Rub (13 500 Eur) sumai Nr. 31. „OOO FudTorgSnab“ 2019 m. kvituose grynųjų pinigų įnašo paskirtis „mokėjimas pagal Agento sutartį Nr. 05/05/2018-1, pasirašytą 2018 m. balandžio 5 d., pagal aktą Nr. 1.“; „OOO FudTorgSnab“ 2020 m. kvituose grynųjų pinigų įnašo paskirtis nurodyta „mokėjimas pagal Agento sutartį Nr. 05/04/2018-01, pasirašytą 2018 m. balandžio 5 d., pagal aktą Nr. 2.“ Kvitai pasirašyti A. N., ,,OOO FudTorgSnab“ atstovo, uždėtas „OOO FudTorgSnab“ antspaudas.

131.       Pažymima, kad atsakovo sąskaitos judėjimo ataskaitoje nurodyta, jog atsakovas išgrynino 158 750 Eur bendrovės lėšų ir jas įmokėjo į „OOO FudTorgSnab“ banko sąskaitą Baltarusijos banke ,,ZAO BSB Bank“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas poziciją pakeitė, nurodydamas, jog grynaisiais pinigais, gautais iš bendrovės, jis atsiskaitė su Baltarusijos bendrove „OOO FudTorgSnab“ dalimis, o kvitais užfiksuotas grynųjų pinigų perdavimas.

132.        Teisėjų kolegija pažymi, kad jokie įrodymai (pvz., rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai) teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185  straipsnio  2  dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, turi teisę tam tikrus įrodymus įvertinti kaip nepatikimus, nepakankamus tam, kad jais remiantis būtų galima konstatuoti bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių (ne)egzistavimą (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

133.       Nagrinėjamu atveju grynųjų pinigų perdavimas ,,OOO FudTorgSnab“ įrodinėjamas kasos pajamų orderių kvitais, sudarytais Baltarusijos Respublikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasos pajamų išlaidų orderio įrodomosios galios, yra išaiškinęs, kad kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 24 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylose atveju, pateikus kvitus, preziumuojama, kad grynieji pinigai atsakovo buvo sumokėti „OOO FudTorgSnab“, tačiau šios aplinkybės gali būti paneigtos visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o teisėjų kolegija apie pinigų (ne)perdavimo faktą sprendžia, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą.

134.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami paneigti pinigų perdavimo „OOO FudTorgSnab“ faktą ir leidžia nuspręsti apie kvitų fiktyvumą.

135.       Kartu su pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas UAB ,,Gražina Buckūnienė ir partneriai“ auditorės Gražinos Buckūnienės vertinimas dėl „OOO FudTorgSnab“ kvitų: 1) sumos, viršijančios 10 000 Eur, nebuvo deklaruotos Lietuvos Respublikos muitinėje kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną, nors tokia procedūra yra privaloma; 2) kvitų sudarymo dienomis nėra priimti bendrovės direktoriaus įsakymai dėl komandiruotės į trečiąją šalį; 3) nėra duomenų apie A. N. vizą apie sienos kirtimą į vieną ir kitą pusę kvitų sudarymo dienomis; 4) nėra nė vieno valiutos keitimo kvito (atsiskaitymai užfiksuoti Rub).

136.       Atsakovas byloje įrodinėjo, kad dalį grynųjų pinigų Baltarusijos bendrovei vežė pats, dalį perdavė per A. T., dalį per tolimųjų reisų vairuotojus. Šie atsakovo paaiškinimai vertinami kaip neįrodyti, nes byloje nėra tai pagrindžiančių duomenų. Šiame kontekste pažymima, kad kvituose nurodyta, jog būtent atsakovas jų sudarymo dieną perdavė pinigus Baltarusijos teritorijoje, o ant kvitų yra atsakovo parašas.

137.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos duomenimis, atsakovas kvitų, kuriuose yra jo parašas, sudarymo metu Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija nekirto (išskyrus 2019 m. rugsėjo 16 d. kvito pasirašymo metu – atsakovas 2019 m. rugsėjo 16 d. ryte išvyko iš Lietuvos į Baltarusiją ir tos pačios dienos vakarą grįžo į Lietuvą). Duomenų apie grynųjų pinigų deklaravimą muitinėje nėra, atsakovas teigė, kad grynųjų pinigų nedeklaravo.

138.       Atsakovas byloje neįvardijo nė vieno asmens (tolimųjų reisų vairuotojų), kuriems esą perdavė dalį grynųjų pinigų, nepateikė duomenų, kokiais reisais pinigai buvo vežami, nepateikė pinigų perdavimą vairuotojams pagrindžiančių duomenų.

139.       Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas grynuosius pinigus būtų perdavęs A. T., o šis – Baltarusijos bendrovei. Pažymima, kad, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos duomenimis, A. T. 2019–2020 m. Lietuvoje nesilankė. Nors byloje pateikta 2019 m. kovo 12 d. viešbučio „Europa City Vilnius“ sąskaita faktūra, išrašyta bendrovei, kurioje nurodomi A. T. duomenys ir pateikiama sąskaita už jo apsistojimą viešbutyje 2019 m. kovo 9 d., tačiau išrašyta sąskaita savaime nepatvirtina, jog A. T. buvo Lietuvoje. Kaip teisingai nurodo ieškovė, sąskaita galėjo būti išrašyta A. T. faktiškai neapsistojus viešbutyje, tačiau neatšaukus atliktos kambario rezervacijos.

140.       Taigi, byloje esantys įrodymai nepatvirtina grynųjų pinigų gabenimo į Baltarusijos Respubliką nei per patį atsakovą, nei per trečiuosius asmenis.

141.       Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pagrindą abejoti, kad grynieji pinigai buvo perduoti „OOO FudTorgSnab“, sudaro ir bendrovės apskaitos duomenys. Kvitų sudarymo laikotarpiu bendrovės apskaitoje buvo fiksuotas atsakovo skolos bendrovei faktas, pavyzdžiui, pagal 2020 m. birželio 30 d. avanso apyskaitą, patvirtiną atsakovo parašu, atsakovas bendrovei buvo skolingas 134 322,83 Eur; pagal 2020 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą – 128 711,96 Eur; pagal 2020 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą – 146 566,46 Eur. Kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei atsakovas pateikė bendrovės debitorių sąrašą, kuriame jis pats buvo nurodytas bendrovės debitoriumi (153 219,95 Eur dydžio skola). Įrašas apie už bendrovę sumokėtus 158 750 Eur apskaitoje atliktas 2021 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas, apklaustas 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu, negalėjo paaiškinti, kodėl kvitų nebuvo pateikęs buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenis (garso įrašas nuo 1 val. 40 min. iki 1 val. 50 min.).

142.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas disponavo 158 750 Eur grynųjų pinigų suma. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš bendrovės sąskaitos išsigrynino 70 265 Eur, o per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. iš savo asmeninės sąskaitos išsigrynino 90 900,32 Eur. Bendrovės banko sąskaitų išrašai ir avansinės apyskaitos patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2021 m. liepos 1 d. atsakovas iš bendrovės banko sąskaitos grynaisiais išsiėmė 69 265 Eur, o atgal grąžino 65 900 Eur grynaisiais (skirtumas 3 365 Eur). Atsakovas pateikė duomenis, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 22 d. iš savo asmeninės sąskaitos išsigrynino iš viso 90 900,32 Eur sumą, tačiau pažymima, jog lėšos buvo po truputį išgrynintos nuo 2015 m. per penkerių metų laikotarpį, o kvitai sudaryti 2019–2020 m. Be to, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių disponavimą likusia grynųjų pinigų suma.

143.       Į bylą gautas Baltarusijos Respublikos teisingumo ministerijos 2024 m. vasario 28 d. raštas Nr. 10-16/1004, kuriame nurodyta, kad „OOO FudTorgSnab“ Vieningo valstybinio juridinių asmenų ir individualių verslininko registre registruota 2017 m. spalio 3 d.,  išregistruota 2023 m. rugpjūčio 7 d. Baltarusijos Respublikos Minsko vykdomojo komiteto vyriausiosios teisingumo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 1175/5-14 paaiškinta, kad likvidavimo procedūra pradėta 2020 m. gegužės 27 d. Minsko vykdomojo komiteto vyriausiosios teisingumo valdybos kolegijos nutarimu. Minsko srities vykdomojo komiteto vyriausiosios teisingumo valdybos rašte Nr. 5-16/1787 nurodyta, kad „OOO FudTorgSnab“ likviduota, nes 24 mėnesius nevykdė ūkinės veiklos. Dėl šios priežasties Baltarusijos Respublikos mokesčių ir rinkliavų ministerijos Minsko rajono inspekcija atliko „OOO FudTorgSnab“ patikrinimą ir priėmė sprendimą pradėti šio juridinio asmens likvidavimo procesą. Aptarti duomenys patvirtina, kad „OOO FudTorgSnab“ nuo 2018 m. gegužės 27 d. (24 mėnesius iki likvidavimo procedūros pradžios), t. y. tiek priėmimo–perdavimo aktų, tiek kvitų sudarymo metu, faktiškai veiklos nevykdė, o tai sudaro pagrindą abejoti ne tik kvitų, bet ir priėmimo–perdavimo aktų realumu.

144.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ,,SP Santa Bremor“ dar iki 2019 m. vasario 1 d. sutarties Nr. SB-7555 sudarymo, kuri, atsakovo teigimu, sudaryta kaip „OOO FudTorgSnab“ suteiktų paslaugų rezultatas, atliko mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą, pavyzdžiui, 2018 m. lapkričio 14 d., lapkričio 22 d., gruodžio 12 d. mokėjimus, kurių paskirtyje nurodyta, jog mokėjimas atliekamas pagal 2017 m. sausio 31 d. sutartį.

145.       Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad „OOO FudTorgSnab“ įsteigta 2017 m. spalio 3 d., o pagal pirmiau aptartus duomenis faktiškai veiklos nebevykdė jau po septynių mėnesių nuo bendrovės įsteigimo. Be to, atsižvelgiant į agentavimo sutarties sudarymo dieną (2018 m. balandžio 5 d.), į bendrovės patirtį Baltarusijos rinkoje, pagrįstų abejonių kelia ir sprendimas sudaryti tarpininkavimo sutartį su neseniai įsteigta Baltarusijos bendrove.

146.       Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą abejoti grynųjų pinigų perdavimo „OOO FudTorgSnab“ faktu ir pateiktų kvitų tikrumu. Byloje nėra objektyvių duomenų apie grynųjų pinigų deklaravimą kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną, sumokėjimai pagal kvitus neatsispindi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, nėra duomenų apie atsakovo disponavimą 158 750 Eur grynųjų pinigų suma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kvitų sudarymo metu lankėsi Baltarusijoje (išskyrus 2019 m. rugsėjo 16 d. kvito sudarymo metu). Atsakovo paaiškinimai apie grynųjų pinigų gabenimą per trečiuosius asmenis nepagrįsti jokiais patikimais įrodymais. Byloje esantys Baltarusijos institucijų duomenys pagrindžia, kad „OOO FudTorgSnab“ ginčo laikotarpiu faktiškai nevykdė ūkinės–komercinės veiklos.

147.       Tos pačios aplinkybės kartu sudaro pagrindą abejoti ir priėmimo–perdavimo aktų realumu bei faktiniu agentavimo paslaugų suteikimu, nes nustatyta, jog „OOO FudTorgSnab“ ginčo laikotarpiu faktiškai nevykdė komercinės veiklos, o byloje, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nėra patikimų duomenų apie realiai suteiktas paslaugas.

148.       Šiame kontekste pažymima, kad kasos pajamų orderių kvitai ir priėmimo–perdavimo aktai savaime nesukuria teisinių pasekmių, o tik patvirtina įvykusius faktus (kvitai – ūkinę operaciją dėl grynųjų pinigų, priėmimo–perdavimo aktai atliktų darbų (suteiktų paslaugų) faktą), o, kaip minėta, šiais dokumentais įrodinėjami faktai gali būti paneigti kitais byloje leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, nėra poreikio ginčyti aptartų dokumentų, o dėl dokumentais įrodinėjimų aplinkybių (ne)buvimo sprendžiama įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

149.       Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas sumokėjo už bendrovę 158 750 Eur grynaisiais ,,OOO FudTorgSnab“, taip pat nėra duomenų, jog bendrovės lėšos panaudotos bendrovės interesais. Teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo motyvus ir konstatuoja, kad byloje taip pat nėra duomenų apie faktiškai ,,OOO FudTorgSnab“ bendrovei suteiktas paslaugas. Bylos duomenų visuma suteikia pagrindą nuspręsti, kad tiek kvitai, tiek priėmimo–perdavimo aktai yra fiktyvūs.

150.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl 153 133,67 Eur skolos priteisimo iš atsakovo bendrovei, o atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo nepaneigia.

151.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, patikslinęs atsakovo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

152.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai nemokumo procese gali būti tikslinami, kai atsiranda naujų aplinkybių, dėl kurių reikalavimo patenkinimas nebelaikytinas teisėtu ir pagrįstu, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Nagrinėjamu atveju šiame procesiniame sprendime nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios kvitų ir priėmimo– perdavimo fiktyvumą, paaiškėjo tik bendrovės bankroto bylos nagrinėjimo metu, o dalis įrodymų surinkta tik bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu. Priešingai nei nurodo atsakovas, ginčo kvitai nemokumo administratoriui, kuriam atsakovas pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, nebuvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad bendrovės lėšos nebuvo panaudotos bendrovės interesais, pagrįstai išsprendė klausimą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo, paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

153.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad 158 750 Eur nebuvo panaudoti bendrovės naudai, tai sudaro pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadą, taip pat į šiame procesiniame sprendime apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, konstatuojama, kad buvęs bendrovės vadovas, bendrovei esant nemokiai, bendrovės 158 750 Eur lėšas panaudojo ne bendrovės naudai, o siekdamas sumažinti savo skolą bendrovei, 158 750 Eur lėšų panaudojimą grindė fiktyviais perdavimo–priėmimo aktais ir kvitais, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę, pažeisdamas kreditorių teises ir sąmoningai pablogindamas jau nemokios bendrovės finansinę padėtį. Aptartos aplinkybės vertinamos kaip tyčinio bankroto požymis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto) prasme.

Dėl apgaulingo (aplaidaus) apskaitos tvarkymo

154.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pripažino egzistuojant tyčinio bankroto požymį – apgaulingą (aplaidų) apskaitos tvarkymą, tačiau nepripažino bankroto tyčiniu.

155.       Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais teismas grindė tyčinio bankroto požymio – apgaulingo (aplaidaus) apskaitos tvarkymo – egzistavimą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, nustatęs tyčinio bankroto požymį, teismas nepagrįstai sprendimu bendrovės bankroto nepripažino tyčiniu. 

156.       JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą.

157.       Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

158.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑510‑915/2018).

159.       Dėl atsakovo argumentų, kad ,,SOOO Starfood“ skola negalėjo būti nurašyta kaip beviltiška; ,,Kluft Ltd“ skolą dengė kelios įmonės, todėl jos skola nebuvo beviltiška; įsipareigojimų D. A. ir A. A. pradelsimo pasisakyta šios nutarties 65–70 punktuose.

160.       Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. A. ir A. A. reikalavimai turėjo būti įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Sprendime pasisakyta tik dėl kreditorių skolų pradelsimo.

161.       Byloje nustatyta, kad 100 000 kg ekologinės avižos, kurios bendrovės buvo įsigytos už 36 300 Lt (10 513,21 Eur), 2014 m. spalio 27 d. buvo grąžintos pardavėjui pagal debetinį dokumentą Nr. 004, vadinasi, 2018 m. balanse kaip bendrovės turtas (atsargos) negalėjo būti apskaitomos.

162.       Naujų, pirmosios instancijos teisme nenurodytų ir (ar) įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais neįvertintų argumentų, pagrindžiančių, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentuose esamus neatitikimus faktinei bendrovės mokumo būsenai, atsakovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

163.       Bendrovės buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ duomenų paketą bendrovė, atstovaujama atsakovo, pardavė UAB „Fidelija“ 2021 m. lapkričio 17 d. (po bankroto bylos iškėlimo) trišalės LUAB ,,Torado“, UAB ,,Fidelija“ ir UAB ,,Rivilė“ sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina atsakovo poziciją, kad buhalterinės apskaitos programa parduota per klaidą. Tokio pobūdžio duomenų pardavimas negali būti vertinamas kaip klaida, nes reikalavo aktyvių atsakovo veiksmų – sutartis sudaryta suprantant, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas neturėjo įgaliojimų sudaryti sutarties bendrovės vardu, perduoti duomenis (laikmenas).

164.       Šiame procesiniame sprendime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sistemingai neatvaizduodavo įvykusių ūkinių operacijų bendrovės apskaitos dokumentuose, apskaitoje nurodydavo klaidingus duomenis, netinkamai valdė bendrovės turtą, po bankroto bylos iškėlimo, neturėdamas tam įgaliojimų, bendrovės vardu sudarė buhalterinės apskaitos programos pardavimo sandorį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir tai, kad bendrovė 142 750 Eur ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“, ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ pervedė pagal fiktyvias sąskaitas, 158 750 Eur lėšas panaudojo ne bendrovės naudai, o siekdamas sumažinti savo skolą bendrovei, 158 750 Eur lėšų panaudojimą grindė fiktyviais perdavimo–priėmimo aktais ir kvitais. Pažymima, kad nustatyti pažeidimai apsunkino galimybę nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

165.       Aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad Juridinių asmenų registrui sąmoningai buvo pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai, o bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, sąmoningai siekiant nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Tai iš esmės pripažino ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad tokį tikslą A. N. turėjo, siekdamas gauti papildomų lėšų (skolintis) ir įmonės veiklą tęsti. Dėl buvusio bendrovės vadovo veiksmų apsunkinta galimybė nustatyti tikrąją bendrovės finansinę padėtį. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte) numatytu pagrindu. 

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

166.       Ieškovė LUAB ,,Torado“ apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priimti naujus įrodymus – Baltarusijos Respublikos teisės aktus ir Aukščiausiojo Ekonominio Teismo išaiškinimus, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti klausimą dėl kvitų negaliojimo.

167.       Siekiant užtikrinti civilinio proceso principus ir apeliacinio proceso tikslus, įstatyme nustatytas draudimas apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Tačiau šis draudimas nėra absoliutus: naujus įrodymus pateikti galima, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba jeigu šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3-217-690/2016).

168.       Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, nes procesiniame sprendime nenustatytas poreikis spręsti dėl kvitų negaliojimo (žr. šios nutarties 148 punktą), pateikiami įrodymai neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui.

169.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. sausio 27 d. gauti atsakovo A. N. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo argumentus dėl nepasitikėjimo bendrovės ir trečiųjų asmenų pozicija bei jų paaiškinimais.

170.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise pateikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta taisykle, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

171.       Rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės pildomi atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Be to, rašytiniai paaiškinimai pateikti baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti procesinio sprendimo. Esant tokiai procesinei situacijai, jokie dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai nepriimami. Taigi, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl bylos procesinės baigties

172.       Byloje nustatyta, kad: 1) atsakovas, bendrovei jau esant nemokiai, siekdamas išvengti įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymo, sudarė ekonomiškai nenaudingą skolos padengimo sutartį su savo vadovaujama bendrove UAB ,,Dolreta“, perleisdamas paskutinį bendrovės turtą, į kurį galėjo būti nukreipti kreditorių reikalavimai, tokiu būdu sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį ir pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą kreditorių atsiskaitymų eiliškumo tvarką; 2) atsakovas, bendrovei jau esant nemokiai, siekdamas išvengti įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymo, bendrovės lėšomis iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus AB ,,Vilniaus paukštynas“, kuriais pažeidė kreditorių atsiskaitymų eiliškumą, sumažino bendrovės turto masę, tokiu būdu sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį; 3) bendrovei esant nemokiai, siekdamas išvengti įsipareigojimų kitiems kreditoriams vykdymo, leido (inicijavo) bendrovės lėšų pervedimą D. M., nesant tam teisinio pagrindo, taip pat nesiėmė veiksmų be teisinio pagrindo perleistoms bendrovės lėšoms susigrąžinti, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę ir sąmoningai pablogindamas bendrovės finansinę padėtį; 4) bendrovei esant nemokiai, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, atliko mokėjimus bendrai 142 750 Eur sumai užsienio bendrovėms ,,Leonimpex OÜ“, ,,OS Retail OÜ“, ,,HIGH – TEX OÜ“, ,,SIRI s.r.o.“, ,,EXPO – CENTRUM.EU.SPOL.S.R.O.“ už faktiškai nesuteiktas paslaugas, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę ir pažeisdamas kreditorių teises; 5) bendrovei esant nemokiai bendrovės 158 750 Eur lėšas panaudojo ne bendrovės naudai, o siekdamas sumažinti savo skolą bendrovei, 158 750 Eur lėšų panaudojimą grindė fiktyviais perdavimo–priėmimo aktais ir kvitais, tokiu būdu sumažindamas bendrovės turto masę, pažeisdamas kreditorių teises ir sąmoningai pablogindamas jau nemokios bendrovės finansinę padėtį; 6) Juridinių asmenų registrui sąmoningai pateikė neteisingus finansinių ataskaitų rinkinius, o bendrovės apskaitą tvarkė apgaulingai, sąmoningai siekdamas nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

173.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, COVID-19 pandemija ir konfliktas su kreditoriais, nors ir galėjo prisidėti prie bendrovės nemokumo, tačiau nebuvo pagrindinė bendrovės nemokumo priežastis. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, sistemingi ir nevienkartiniai nustatyti buvusio bendrovės vadovo A. N. pažeidimai, sudarant bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius ir priimant ekonomiškai nenaudingus sprendimus, be teisinio pagrindo pervedant bendrovės lėšas tretiesiems asmenims, pažeidžiant kreditorių atsiskaitymų eiliškumo tvarką, panaudojant bendrovės lėšas ne bendrovės naudai, apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti egzistuojant priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo sudarė sandorius ir siekė pratęsti bendrovės veiklą, atsižvelgus į tai, jog tuo pačiu metu atsakovas atliko pasikartojančius sistemingus šiame procesiniame sprendime nustatytus pažeidimus, nepaneigia priežastinio ryšio egzistavimo. Atsakovo argumentai, kad Baltarusijoje įprastos tarpininkavimo paslaugos, o atsiskaitymai vykdomi grynaisiais, jog atsakovas nesiruošė bylos nagrinėjimui ir nerinko ginčui svarbių dokumentų, nustatytų aplinkybių kontekste, vertinami kaip deklaratyvūs. Atsakovas, kaip Lietuvoje veikiančio juridinio asmens vadovas, buvo atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, sandorių bendrovės vardu sudarymą, veikimą bendrovės interesais (CK 2.82 straipsnis, ABĮ 37 straipsnis).

174.       LUAB ,,Torado“ bankrotas pripažįstamas tyčiniu, nustačius ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte (JANI 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte), ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte) numatytus tyčinio bankroto požymius, ir pripažįstama, kad tyčinį bankrotą sukėlė buvusio bendrovės vadovo A. N. veiksmai (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Pažymima, kad bent vieno ĮBĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021). Tokia pati praktika taikytina ir galiojant JANĮ.

175.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skolos iš atsakovo priteisimo, vadovavosi civilinio proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dalyje, kuria iš atsakovo A. N. ieškovės LUAB „Torado“ naudai priteista 153 133,67 Eur skola ir sumažintas A. N. antros eilės finansinis reikalavimas LUAB „Torado“ bankroto byloje iki 1 000 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygas ir pagrindus, nenustatė ir neįvertino visų šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių, byloje surinktų įrodymų, dėl to nepagrįstai nepripažino bendrovės bankroto tyčiniu ir nenustatė už tai atsakingo asmens. Dėl nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pripažįstant LUAB ,,Torado“ bankrotą tyčiniu ir nustatant, kad už tyčinį bankrotą yra atsakingas atsakovas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

176.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos.

177.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal bylos procesinį rezultatą bylą laimėjusia šalimi laikoma ieškovė, nes iš esmės patenkinti visi ieškovės pareikšti reikalavimai – LUAB ,,Torado“ bankrotas pripažintas tyčiniu, iš atsakovo ieškovei priteista 153 133,67 Eur skola ir, nors atsakovas neišbrauktas iš bendrovės kreditorių sąrašo, tačiau A. N. antros eilės finansinis reikalavimas LUAB „Torado“ bankroto byloje sumažintas iki 1 000 Eur.

178.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

179.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

180.       Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 2 489,55 Eur už prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą; 1 542,75 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų parengimą; 181,50 Eur už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą; 998,25 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą; 363 Eur už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą; 453,75 Eur už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą; 1 234,20 Eur už atstovavimą 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdyje; 127,11 Eur vertimo išlaidas ir išlaidas už registrus; 543,90 Eur vertimo išlaidas; 392,04 Eur išlaidas už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą; 1 241,46 Eur už atstovavimą 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje; 2 069,10 Eur už atstovavimą 2024 m. vasario 23 d. teismo posėdyje; 5 554,87 Eur už Baltarusijos teisės aktų ir įrodymų rinkimą bei analizę; 726 Eur už atstovavimą 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje; 1 445,95 Eur už dviejų prašymų dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir prašymo dėl bylų sujungimo parengimą; 1 089 Eur už prašymo dėl bylos atnaujinimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo ir įrodymų prijungimo parengimą; 1 452 Eur už atskirojo skundo dėl 2024 m. lapkričio 4 d. nutarties parengimą; 1 542,75 Eur už prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo ir skolos priteisimo parengimą; 920,81 Eur už ieškovės atsiliepimo parengimą į atsakovo poziciją; 471,90 Eur už atstovavimą 2025 m. kovo 5 d. teismo posėdyje; 1 306,80 Eur už atstovavimą 2025 m. birželio 12 d. teismo posėdyje; iš viso 28 499,56 Eur.

181.       Teisėjų kolegija nusprendžia neatlyginti ieškovei 5 554,87 Eur išlaidų už Baltarusijos teisės aktų ir įrodymų rinkimą bei analizę, nes šios paslaugos yra kitų paslaugų – rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl finansinio reikalavimo patikslinimo bei skolos priteisimo – sudėtinė dalis.

182.       Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį apskaičiuojant išlaidas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas koeficientas 0,1. Bylos duomenimis, 2023 m. spalio 20 d. teismo posėdis truko 1 val. 15 min. Už paslaugą atsiskaityta 2023 m. IV ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis – 2 000,10 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 200,01 Eur (už vieną atstovavimo valandą).

183.       Teismo 2024 m. sausio 9 d. posėdis truko trumpiau nei pusvalandį, todėl išlaidos už atstovavimą šiame posėdyje nepriteisiamos.

184.       Teismo 2024 m. vasario 23 d. posėdis truko 6 val. 58 min. Už paslaugą atsiskaityta 2024 m. II ketvirtį, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesis bruto darbo užmokestis – 2 110,30 Eur. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sumažinamos iki Rekomendacijose nustatytų – 1 477,21 Eur (už septynias atstovavimo valandas).

185.       Likusios išlaidos už advokato teisinę pagalbą, taip pat už vertimus ir išrašus iš registrų, atsižvelgiant į byloje esančios medžiagos kiekį, paruoštų procesinių dokumentų turinį, pobūdį ir skaičių, laikomos pagrįstomis ir proporcingomis suteiktoms paslaugoms.

186.       Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 17 724,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

187.       Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl skolos priteisimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo, iš atsakovo valstybei priteisiama 2 123 Eur žyminio mokesčio.

188.       Tretieji asmenys pateikė duomenis, kad patyrė 5 662,80 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą, atstovavimą 2023 m. spalio 20 d., 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. balandžio 9 d., 2024 m. balandžio 30 d. teismo posėdžiuose, rašytinių paaiškinimų parengimą; 3 539,25 Eur išlaidas už atstovavimą 2024 m. spalio 22 d., 2025 m. sausio 13 d., 2025 m. balandžio 30 d., 2025 m. birželio 12 d., 2025 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžiuose, atsiliepimo į prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo ir skolos priteisimo parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą; iš viso 9 202,05 Eur.

189.       Trečiųjų asmenų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atsižvelgiant į byloje esančios medžiagos kiekį, paruoštų procesinių dokumentų turinį, pobūdį ir skaičių, laikomos pagrįstomis ir proporcingomis suteiktoms paslaugoms. Kadangi tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu palaikė ieškovės poziciją, iš atsakovo tretiesiems asmenims lygiomis dalimis priteisiama 9 202,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. po 3 067,35 Eur.

190.       Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovo atmestas. Ieškovė ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Torado“, juridinio asmens kodas 300613020, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Torado“ tyčinį bankrotą, yra A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini). 

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei ,,Torado“, juridinio asmens kodas 300613020, 17 724,28 Eur (septyniolika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9 202,05 Eur (devynis tūkstančius du šimtus du eurus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme lygiomis dalimis – po 3 067,35 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt septynis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam trečiajam asmeniui.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 2 123 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio (suma mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodai: žyminio mokesčio – 5660).

Teisėjai                                           Marius Bajoras

                                           Jadvyga Mardosevič

   Aldona Tilindienė