LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės A. O. M. prašymas nustatyti terminą atsakovui atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-74-258/2020 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 4 875 000 eurų turtinės ir 200 000 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) įvykdė neteisėtus veiksmus, pažeisdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymą, nesuteikė prašomos informacijos, kurią pagal įstatymą privalėjo suteikti, suteikė melagingą informaciją, siekdama nuslėpti ieškovės tėvo M. M. 15 ha žemės užgrobimą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl NŽT neteisėtais bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neginčijamai įrodė NŽT neteisėtus veiksmus, tačiau jos bylą nagrinėję Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai, atmesdami skundo reikalavimus, netesėtais tyčiniais veiksmais neteisingai išnagrinėjo ieškovės iškeltą bylą, kurioje dėl neteisėtų, tyčinių veiksmų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei nebuvo priteista administracinio teismo byloje turtinė ir neturtinė žala.

2.       Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokius neteisėtus veiksmus atliko jos skundą nagrinėję teisėjai, nepateikė įrodymų paneigiančių anksčiau teismų nustatytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015 pasisakyta dėl ieškovės (A. O. M.) reikalavimų atlyginti žalą dėl neteisėtai, jos manymu, nusavintos žemės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ieškovo (ieškovės tėvo J. V. M.) nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos, išmokant kompensaciją pinigais. Teismai tinkamai vertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurie negali būti pagrindu konstatuoti buvus teismų kaltei. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei negali kilti pareiga atlyginti žalą.

3.       Ieškovė A. O. M. pateikė teismui prašymą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 2 punktu, įpareigoti atsakovą Lietuvos valstybės atstovą Teisingumo ministeriją pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus, nes atsakovas nenurodė jokių konkrečių nesutikimo motyvų ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai. Atsakovas šiurkščiai pažeidė CPK 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsiliepime į ieškinį privalėjo nurodyti, kodėl yra teisėtas teismo tvirtinimas, kad NŽT melagingi raštai jai nesukelia teisinių pasekmių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovės A. O. M. prašymo įpareigoti atsakovą pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus netenkino.

5.       Teismas nurodė, kad gintis nuo pareikšto ieškinio yra atsakovo teisė, bet ne pareiga. Atsakovas neturi pareigos atsiliepime nurodyti, kodėl yra teisėtas teismo tvirtinimas, kad NŽT melagingi raštai ieškovei nesukelia teisinių pasekmių. Atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Ieškovė A. O. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

6.1.                      Įstatymas įpareigoja atsakovą ne tik nurodyti, ar sutinka su ieškiniu, bet, remiantis CPK 142 straipsnio 2 dalimi, atsiliepime privalo nurodyti nesutikimo motyvus ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo ir teisėjų veiksmų atlyginimo, jokie kiti įrodymai, išskyrus bylos medžiagą, kurią nagrinėdami teisėjai padarė neteisėtus veiksmus, negali būti pateikti. Būtent šia bylos medžiaga kaip įrodymu ieškovė rėmėsi, todėl atsakovo tvirtinimas, kad nebuvo pateikti jokie įrodymai apie neteisėtus teismo ir teisėjų veiksmus, yra akivaizdžiai melagingas.

6.2.                      Iš ieškinio matyti, kad ieškovė pateikė įrodymus, nurodydama konkrečius teismo ir teisėjų neteisėtus veiksmus bei teisėjų kaltę. Teisėjai, nagrinėję ieškovės administracinę bylą Nr. eI-1429-244/2018, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, nes neklausė įstatymo. Teisėjai, pažeisdami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 punktą, neteisėtai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti neteisėtus NŽT 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštus. Teisėjai bylos dalį nutraukė tyčia, neteisėtai remdamiesi ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai. Toks administracinio teismo teisėjų ir teismo tvirtinimas yra akivaizdus melas. Taip pat pateikė įrodymus, kad administracinio teismo teisėjai tyčia melagingai nurodė, kad NŽT raštai, kurie buvo skųsti, nesukelia ieškovei teisinių pasekmių, o ieškovės tvirtinimas, jog suteikdama melagingą informaciją NŽT pateisina jos tėvo 15 ha žemės užgrobimą, yra tik subjektyvus tvirtinimas, neatitinkantis nei raštų turinio, nei bylos aplinkybių. Jeigu administracinis teismas ir teisėjai būtų klausę įstatymo, elgęsi teisingai, sąžiningai ir teisėtai dėl melagingos informacijos suteikimo NŽT veiksmai būtų pripažinti neteisėtais ir panaikinti.

6.3.                      Nutarties argumentas, kad atsiliepime į ieškinį yra nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, yra bereikšmis.

7.       Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą.

7.2.                      Atsakovas laikėsi CPK 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Nurodė, kuo remiantis prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą – tai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 3K-3-557-313/2015.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

9.       Byloje nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas nustatyti atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad civilinė byla pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai jau yra išnagrinėta, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetant.

10.       Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

11.       Remiantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti. Teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskiruoju skundu taip pat gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai (CPK 115 straipsnio 5 dalis). Taigi remiantis paminėta teisės norma, teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas nustatyti kitai proceso šaliai (nagrinėjamu atveju – atsakovui) terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nėra skundžiama atskiruoju skundu.

12.       Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, t. y. kad nutarties netenkinti prašymo įpareigoti atsakovą pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumus apskundimo galimybė CPK nėra numatyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (kadangi bylos procesas vyksta toliau, bylą nagrinėjant pagal tokio turinio atsiliepimą, kokį pateikė atsakovas), konstatuotina, kad tokia nutartis negali būti apeliacijos objektu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties nutrauktinas.

13.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. balandžio 30 d. gautas apeliantės prašymas sujungti šią civilinę bylą su civiline byla pagal jos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo, 2020 m. gegužės 14 d. gautas pakartotinis analogiško turinio prašymas.

14.       Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad bylų susijungimo klausimą gali inicijuoti bylą nagrinėjantis teismas (teisėjas), o ne bylos šalys. Šiuo atveju, apeliacinį procesą nutraukiant dėl to, kad atskiruoju skundu skundžiama nutartis, kuri negali būti apeliacijos objektu, nėra pagrindo tokio atskirojo skundo nagrinėjimą sujungti su bylos nagrinėjimu iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė