Civilinė byla Nr. e2-1754-1000/2022

Proceso Nr. 2-08-3-00132-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.3.3; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Panevėžio būstas“ atstovui advokato padėjėjui Olegui Juškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Panevėžio būstas“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1 058,72 Eur žalą, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2021-03-26 daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas) dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0117564). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 1 058,72 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta Daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (nuotekų vamzdyno) priežiūrą. Atsakovei netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą, valymą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovei atlikus žalos reguliavimą buvo išmokėta 1 058,72 Eur draudimo išmoka ir ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti šią išmoką subrogacijos tvarka.

2.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė 2021-03-26 registravo pranešimą, kad daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), „rūsyje kiauras vamzdis“. Atsakovės avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų (kanalizacijos) vamzdis (stovas). Atsakovės darbuotojai 2021-03-26 išvalė buitinių nuotekų stovą. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė niekada nesikreipė į atsakovę dėl įvykio aplinkybių nustatymo, netyrė žalos atsiradimo aplinkybių ir neinformavo atsakovės apie butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Atsakovė nėra Daugiabučio namo administratorė ir nėra atsakinga už šio daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos sistemą. Atsakovė 2014-01-24 yra sudariusi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Daugiabučio namo savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka informavo daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutartimi paskirtą įgaliotą asmenį, kad Daugiabučio namo lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, šių vamzdynų eksploatacijos terminai pasibaigė, dalis vamzdžių yra jau pakeisti, reikia keisti likusius naujais. Užsikimšęs Daugiabučio namo buitinių nuotekų surinkimo stovas yra bendrojo naudojimo objektas ir priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendra daline nuosavybės teise. Buitinių nuotekų surinkimo stovas nebuvo sugadintas ar kitaip sužalotas, o tik užsikimšęs dėl pašalinių medžiagų, kurios neturėtų būti šalinamos per buitinių nuotekų vamzdžius. Atsakovė veikia su Daugiabučio namo savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytos sutarties pagrindu (komercinės sutartys), teikia techninės priežiūros, buhalterinės apskaitos, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas, tačiau atsakovė nėra paskirtasis administratorius. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurių pasekoje užsikimšo buitinių nuotekų stovas. Atsakovės nuomone, ieškovė visiškai nepagrįstai išmokėjo 1 058,72 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Iš prie ieškinio pateiktų duomenų: apžiūros akto, buto plano, nuotraukų ir sąmatos, nustatyta, kad už laminuotų grindų keitimą priskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoką sudaro 810,72 Eur už 33,78 m2 laminuotų grindlenčių keitimą, t. y. laminuotos grindlentės buvo pakeistos visame bute, išskyrus sanitarinę patalpą (vonios ir tualeto patalpa), nors apžiūros akte nustatyta, kad pažeista 13,66 m2 grindų dangos (tikėtina virtuvės plotas). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Šiuo atveju, išmokėjus draudimo išmoką, draudimo išmoką gavęs asmuo praturtėjo, nes tokio dydžio žalos, kurią sudaro išmokėta draudimo išmoka, nepatyrė, t. y. ieškovė visiškai nepagrįstai reikalauja visos išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakovės.

3.       Dubliku ieškovė su atsakovės atsiliepimu nesutiko. Nurodė, kad 2014-01-14 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartis Nr. 40 patvirtina, kad būtent atsakovė buvo atsakinga už Namo bendrojo naudojimo objektų, tame tarpe ir nuotekų vamzdyno, priežiūrą. Atsakovė Sutartimi įsipareigojo atlikti nuolatinę Namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (2.2.2 papunktis), šių objektų remonto planų parengimą (2.2.4 papunktis). Ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė netinkamai vykdė nuotekų vamzdyno priežiūros darbus (prevenciškai nevalė vamzdyno). Pažymėjo, kad patalpoje esant pažeistai bet kokiai grindlenčių daliai ir esant reikalingam jų keitimui, yra keičiamas visas plokštumos plotas. Techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę, remontuojant tik dalį patalpos – tokiu atveju turi būti remontuojamas visas plokštumos plotas. Pakeitus tik dalį grindų dangos bus matomas skirtumas tarp senųjų ir naujai sudėtų grindlenčių (neatitiks raštas, padengimas, nebus galima sujungti skirtingų grindlenčių ir kt.). Užlieto buto virtuvė (kurioje grindlentės buvo paveiktos vandens) ir kambarys yra sujungti, šios dviejų buto patalpų grindys yra vientisos, neatskirtos slenksčiu. Dėl nurodyto siekiant pašalinti užliejimo padarinius, buvo reikalinga keisti visą sąmatoje nurodytą grindlenčių kiekį.

4.       Triplike atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija ir nurodė, kad atsakovė tinkamai vykdė 2014-01-24 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat vykdė žalos išvengimo prevenciją, pateikė savininkams informaciją apie bendrosios inžinerinės įrangos būklę ir rekomenduotinus atlikti darbus. Pabrėžė, kad Daugiabučio namo užsikimšęs buitinių nuotekų surinkimo stovas nevertintinas kaip defektas, kurį atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams. Namo bendrųjų inžinerinių konstrukcijų ir kitų bendrojo naudojimo objektų savininkai yra butų savininkai, todėl atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, disponavimo teisę, gali būti tik bendraturčiai, bet ne bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kodėl reikėjo keisti viso buto grindlentes, neapsiribojant tik virtuvės grindimis.

5.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovei kilo griežtoji atsakomybė kaip pastato valdytojai, kadangi Sutarties tikslas buvo bendrojo naudojimo objektų valdymas. Taip pat atsakomybė kilo ir sutartiniu pagrindu, kadangi atsakovė nevykdė savo sutartinės pareigos prižiūrėti nuotekų tinklus, dėl ko ir kilo avarija. Pabrėžė, jog priežiūra turėjo būti vykdoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsakovė privalėjo imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias avarijoms. Atsakovė, apžiūrėjusi bendrojo naudojimo objektus ir nustačiusi, kad nuotekų vamzdynų naudojimo terminas pasibaigęs, nepakeitė jų. Taigi, yra priežastinis ryšys tarp atsakovės netinkamai atliktų pareigų ir nuotekų išsiveržimo, o kartu ir žalos. 

6.       Atsakovės atstovas advokato padėjėjas O. Juška teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės pagrindinė pareiga, nustatyta Sutarties 22.2 punkte, yra priežiūros organizavimas. Sutarties prieduose yra aiškiai išvardinta, kokius darbus atsakovė atlieka. Pati atsakovė tik patikrina objektus ir nurodo, kokius darbus reikia atlikti, o keisti vamzdynus, stogą, atlikti kitus darbus nusprendžia patys savininkai. Atkreipė dėmesį, kad statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 6 priedas (Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas), kurio 1.1.5. punkte nurodyta vienas iš darbų – nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūra pagal gamintojo reikalavimus), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-05-03 įsakymu Nr. D1-355 buvo panaikintas, todėl nebėra pareigos atlikti profilaktinius nuotekų vamzdynų valymus. Atsakovė atsako tik už tuos dalykus, dėl kurių yra susitarta Sutartyje.

7.       Teismas 2022-04-08 nutartimi pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio faktines aplinkybes ir atsakovą (-us) arba trečiaisiais asmenimis įtraukti Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus. Ieškovė keisti atsakovą ar į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiuosius asmenis atsisakė, nurodydama, kad Sutartimi atsakovė ne tik įsipareigojo atlikti Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, bet ir tapo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, todėl ji yra tinkamas atsakovas byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmetamas.

Faktinės aplinkybės

8.       Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2014-01-17 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Atsakovė 2014-01-24 su Daugiabučio namo įgaliotiniu M. V., veikiančiu pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 40. 

9.       Ieškovė yra apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. 220 0117564/2020). Nurodo, kad Daugiabučiame name 2021-03-26 dėl netinkamai prižiūrimo daugiabučio namo nuotekų vamzdyno buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei, kaip šio Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Taigi ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo iš viso 1 058,72 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

10.       Ieškovė tvirtina, kad 2021-03-26 įvykis įvyko ir žala atsirado dėl atsakovės netinkamai vykdytų pareigų. Ieškovė atsakovės atsakomybę kildina iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, bei iš atsakovės sutartinių santykių su Daugiabučio namo savininkais, t. y., netinkamai vykdant Daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą, valymą.

Dėl valdytojo atsakomybės

11.       Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

12.       CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

13.       Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

14.       Ieškovė tvirtina, kad atsakovė yra inžinierinių įrenginių – vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų, esančių Daugiabučiame name, valdytoja, nes Daugiabučio namo butų savininkai ir atsakovė sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei buvo perleista Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų valdymo teisė.

15.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

16.       Kaip minėta, Daugiabučio namo butų savininkai 2014-01-17 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, tokiu būdu pasirinkdami bendrojo naudojimo objektų valdymo būdą.

17.       Taip pat nustatyta, kad Daugiabučio namo savininkų atstovas ir atsakovė 2014-01-24 sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos kasmetinių apžiūrų organizavimą ir vykdymo kontrolę pagal pridedamą nuolatinių ir papildomų darbų sąrašą (2.2.1 p.), daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) jo priklausinių bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą pagal nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą (2.2.2 p.), daugiabučio gyvenamojo name, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą) (2.2.3 p.), namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų teikimą įgaliotiniam ir raštu paprašius patalpų savininkams (2.2.4 p.), patalpų savininkų kaupiamųjų įmokų, skirtų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apskaičiavimą, surinkimą, sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį (2.2.5 p.), buhalterinės apskaitos tvarkymą ir mėnesinių mokėjimų patalpų savininkams apskaičiavimą (2.2.7 p.) ir t. t. Pagal šią Sutartį atsakovė teikia administravimo paslaugas – vykdo namo priežiūros administratoriaus pareigas, skaičiuoja butų savininkams mokesčius, ruošia atsiskaitymo už paslaugas sąskaitas ir kita. Įvertinus Sutarties sąlygas ir atsakovės prisiimtus įsipareigojimus, daroma išvada, kad atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, smulkių defektų šalintoja, kuri vykdydama Sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiūros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas šiems defektams pašalinti. Teismas nesutinka su ieškovės nuomone, jog atsakovė tapo bendro naudojimo objektų valdytoja, kadangi Sutartyje yra nustatytos konkrečiai apibrėžtos atsakovės Daugiabučiams namui teikiamos paslaugos ir mokestis už jas, tačiau nėra perduotas bendrojo naudojimo objektų valdymas, o būtent – siekiant išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, buvo perduota tik eilinė nuolatinė gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimo ir vertinimo techninė priežiūra. Teismo vertinimu, Sutartimi atsakovei pavesta vykdyti tik dalį funkcijų (namo būklės nuolatinius stebėjimus, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, bendrosios inžinerinės įrangos avarijų lokalizavimą ir likvidavimą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Sutarties pobūdis, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, patvirtina, kad joje užfiksuotų atsakovės pareigų ir atsakomybės apimtis nėra tapati pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui) pagal CK 6.266 straipsnį ir šios Sutarties sudarymas savaime nepašalina savininko (šiuo atveju Daugiabučio namo butų savininkų) atsakomybės už pastato ar įrengimų trūkumus.

18.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, 35 punktas).

19.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apdraustas butas buvo užlietas dėl užsikišusios buitinės kanalizacijos (buitinių nuotekų šalinimo tinklų). Byloje nėra nustatyta, kad buitinė kanalizacija užsikišo dėl jos konstrukcinių trūkumų, priešingai, kanalizacijoje buvo rasta pašalinių medžiagų – daržovių atliekų, kavos tirščių, t. y. užsikišimas įvyko dėl namo gyventojų netinkamo elgesio metant į kanalizaciją neleistinas atliekas. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų.

Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovei neįrodžius, kad atsakovė turėjo galimybes valdyti pastatą, jo inžinierinius įrenginius (CK 4.22 straipsnio 1 dalis) bei galėjo be butų savininkų sutikimo ar tiesioginio nurodymo šiems objektams daryti ūkinį ar fizinį poveikį (CK 4.30 straipsnis), kas sudaro valdymo teisės esmę, nustačius, kad nuotekų vamzdis užsikišo ne dėl jo konstrukcinių trūkumų, o dėl namo gyventojų netinkamo elgesio, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti.

Pažymėtina, kad teismas 2022-04-08 nutartimi pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinio faktines aplinkybes ir atsakovą (-us) arba trečiaisiais asmenimis įtraukti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkus, taip pat informavo, jog ieškovei nesutikus, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu, teismas nagrinės bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Ieškovė 2022-04-25 informavo teismą, kad atsakovės nekeis, nes mano, kad būtent UAB „Panevėžio būstas“ yra tinkama atsakovė byloje.

Dėl sutartinės atsakovės atsakomybės

20.       Ieškovė atsakovės atsakomybę taip pat kildina iš netinkamai vykdytų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. netinkamos nuotekų vamzdynų priežiūros.

21.       Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

22.       Kaip minėta, atsakovė yra Daugiabučio namo techninės priežiūros vykdytoja, smulkių defektų šalintoja, kuri vykdydama sutartyje nurodytus įsipareigojimus, teikia statinio kasmetinės apžiūros aktus, informuoja apie pastebėtus defektus, deformacijas, įrangos gedimus bei rekomendacijas šiems defektams pašalinti. Kaip matyti iš 2020-07-03 Pastato apžiūros akto Nr. 15, atsakovė įvertino daugiabučio gyvenamojo namo pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai yra stipriai pažeisti korozijos, jų eksploatacijos terminai pasibaigę, dalis vamzdynų pakeisti, rekomenduota pakeisti likusius vamzdynus naujais.

23.       Iš Sutarties priedo Nr. 2 nustatyta, kad atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą pagal minimalių darbų sąrašą. Priedo Nr. 2 2 punktas nustato, kad atsakovė yra atsakinga už užsikimšimo vamzdynuose šalinimą, vamzdynų sandūrų hermetinimą, kanalizacijos uždaromosios armatūros priežiūrą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, 2021-03-26 atsakovė registravo pranešimą, kad daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), „rūsyje kiauras vamzdis“. Atsakovės avarinės tarnybos darbuotojams nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad užsikimšęs buitinių nuotekų (kanalizacijos) vamzdis (stovas). Atsakovės darbuotojai 2021-03-26 išvalė buitinių nuotekų stovą. Iš atsakovės pateikto Žiniaraščio Nr. 85 matyti, kad kanalizacijos vamzdis buvo užsikišęs pašalinėmis medžiagomis – daržovių atliekomis, kavos tirščiais. 

24.       Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovė atliko Sutartyje nustatytas pareigas: apžiūrėjo nuotekų vamzdynus, surašė apžiūros aktą, rekomendavo pakeisti korozijos pažeistus vamzdynus naujais, gavus pranešimą apie prakiurusį vamzdį, atvyko į vietą, nustatė avarijos priežastį, išvalė užsikišusį kanalizacijos vamzdį, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovė netinkamai atliko savo sutartines pareigas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė, kaip vykdanti daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartį su šių namų savininkais (bendraturčiais), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 85 punkte nustatyta, kad Daugiabučio gyvenamojo namo valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas). Šio poįstatyminio akto nuostatos suponuoja išvadą, kad namo priežiūrą atliekantis subjektas AB „Panevėžio būstas“ turėjo pareigą tik informuoti apie gyvenamojo namo būklės apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar šiurkščių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai ar galimi dideli materialiniai nuostoliai, organizuoti gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, bet ne be Daugiabučio namo butų savininkų pavedimo savarankiškai savo nuožiūra vykdyti tam tiktus darbus.

Pažymėtina, kad Reglamento 6 priedas, nustatęs Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašą, o 1.1.5 punktu nurodęs pagrindiniu darbu nuotekų šalinimo sistemos priežiūrą (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant sandariklių sutvarkymą ir tarpinių keitimą (jei nereikia sistemos ardymo darbų), kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, siurblių, filtrų, atgalinių vožtuvų, alsuoklių ir automatinių oro išsiurbimo vožtuvų priežiūrą pagal gamintojo reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-05-03 įsakymu Nr. D1-355 buvo panaikintas, todėl atsakovė draudiminio įvykio laikotarpiu neturėjo privalomos pareigos atlikti kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą, o vamzdynų profilaktinis plovimas, kaip papildoma paslauga, Sutartyje nebuvo numatytas, į mokesčių tarifą ši paslauga neįskaičiuota.

Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, Sutarties turinį, atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y., neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakomybės atsakovei taikymo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl žalos dydžio

Atsakovė nesutiko su ieškovės paskaičiuotu, išmokėtu ir prašomu priteisti žalos dydžiu bei nurodė, kad ieškovė nepateikė žalos faktą patvirtinančių įrodymų, pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės spręsti, kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis; be to, išmokėtos sumos dydis yra neproporcingas galimai padarytiems apgadinimams ir yra akivaizdžiai per didelis.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes, kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Pažymėtina, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti. Nustačius tokius faktus, draudikas netenka teisės išsiieškoti be teisėto pagrindo išmokėtą draudimo išmokos dalį iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, kaip yra šiuo atveju, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad žalos dydis nepreziumuojamas, bet kai kurių deliktų atveju apskaičiuoti žalą praktiškai gali būti labai sunku. Tokiais atvejais žalos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, į bylą pateikė Apžiūros aktą žalos byloje Nr. 21/220-03239, kuriame nustatyta, kad pažeista grindų laminato danga patalpose 6-4, 6-1, 13,66 m2 plote, patalpų 6-1, 6-3, 6-4 grindų danga vientisa, bendras plotas 33,78 m2, bei Turto žalos įvertinimo skaičiuotę žalos byloje Nr. 21/220-03239, kur nuostolis įvertintas 1 118,72 Eur, o įvertinus 60,00 Eur išskaitą, draudimo išmoka apskaičiuota 1 058,72 Eur. Skaičiuotėje numatyta, kad reikia keisti 33,78 m2 laminuotų grindlenčių, nuostolio suma 810,72 Eur.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Įvertinęs po užliejimo darytose fotonuotraukose užfiksuotą buto būklę, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad užlietam butui žala dėl užpylimo vandeniu buvo padaryta. Kita vertus, ieškovės pateiktas Apžiūros aktas bei fotonuotraukos patvirtina, kad buvo užlietos tik patalpos 6-4, 6-1, kurių bendras plotas sudaro 13,66 m2. Tuo tarpu iš Turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad į nuostolius įskaičiuota laminuotų grindlenčių keitimas 33,78 m2 plote. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų bei nepagrindė, kodėl reikia keisti grindis visame bute (33,78 m2), kai pažeistos grindys tik dalyje patalpų (13,66 m2). Vien aplinkybė, kad tarp virtuvės ir kambario nėra durų, nepagrindžia būtinumo keisti grindis visame bute, taip be pagrindo pagerinant nukentėjusio asmens padėtį skolininko sąskaita.

Taigi, įvertinus, kad užliejimu žala buvo padaryta tik 13,66 m2 plote, teismas daro išvadą, kad realios išlaidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 372,84 Eur (810,72 Eur (ieškovės prašoma priteisti suma) : 33,78 (ieškovės nurodytas plotas) x 13,66 (realiai pažeistas grindų plotas)), todėl priteistina žala turėtų būti mažinama iki 635,84 Eur (372,84 Eur + 270,00 Eur + 38,00 Eur).

Dėl bylos baigties

Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nusprendus, kad UAB „Panevėžio būstas“ nėra tinkama atsakovė kaip valdytoja (CK 6.266 straipsnis), ieškovei atsisakius pakeisti atsakovą tinkamu, ieškovei neįrodžius, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines pareigas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo ieškinį tenkinti, todėl jį atmeta.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 300,00 Eur advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – atsakovei UAB „Panevėžio būstas“, juridinio asmens kodas 147146333, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT51 7044 0600 0273 3028.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja                                                        Šarūnė Butkuvienė