Civilinė byla Nr. e2S-74-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16995-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.1.18.8; 3.3.2.4

                                                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26828-717/2019 pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams D. B., R. P., J. P. dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. P., G. R., notarė L. R..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Ž. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų R. P. ir J. P. bei D. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7849 dėl 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinių – dviejų ūkinių pastatų, bei taikyti restituciją – grąžinti šį turtą D. B..

2.       Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė užtikrinti įrodymus ir pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes apie ginčo buto būklę su nuotraukomis ir vaizdo fiksacija, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams R. P. ir J. P., įpareigojant juos nedelsiant sudaryti sąlygas bei netrukdyti ieškovo pasirinktam antstoliui (teismo pavedimu) ir ieškovo pasirinktam atestuotam nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Marleksa“ ieškovo lėšomis užfiksuoti ginčo 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinių – dviejų ūkinių pastatų, būklę ir atlikti šio buto apžiūrą jo rinkos vertės nustatymo bei Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo tikslu.

3.       Ieškovas nurodė, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui nežinant apie ginčo turto būklę nuo ginčo sandorio sudarymo praėjus santykinai nedideliam laiko tarpui, atsakovai gali imtis priemonių pakeisti ginčo buto būklę ir vertę, dėl to būtų neįmanoma vertinti svarbių šioje byloje įrodinėtinų aplinkybių, kuriomis ieškovas remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Sužinoję apie bylos iškėlimą ir nesant buto vertės duomenų užfiksavimo, atsakovai gali pakeisti ginčo turto būklę, vertę, gali atlikti pertvarkymo ar kitokius buto vertę keičiančius darbus, taip apsunkindami ieškovo pareigą įrodinėti. Preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiais matyti, kad ieškinys tikėtinai yra pagrįstas ir gali būti patenkintas, nes ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, ginčo sandoris tikėtinai pažeidė ieškovo esminį ir įstatymo saugomą interesą, kad šis teismo sprendimas būtų realiai, greitai bei visiškai įvykdytas. Be to, yra reali grėsmė, kad atsakovai, bendrai susitarę, bandys sukliudyti ieškovui tiek įrodinėti savo ieškinį atitinkamomis priemonėmis, tiek ir realiai gauti teismo sprendimo įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovus R. P. ir J. P. nedelsiant sudaryti sąlygas bei netrukdyti ieškovo Ž. P. pasirinktam antstoliui ir ieškovo Ž. P. pasirinktam atestuotam nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Marleksa“ ieškovo lėšomis užfiksuoti ginčo 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklę ir atlikti šio buto apžiūrą jo rinkos vertės nustatymo bei Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitos parengimo tikslu.

5.       Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas visai neseniai, sandorio suma labai maža. Vien ieškovo atsakovei suteikta 15 858,00 Eur dydžio paskola įrodo didesnę ginčo buto vertę.

6.       Teismas, įvertinęs atsakovės turimo turto masę, sprendė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio ir jo užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtinybę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

7.       Atskiruoju skundu atsakovai R. P. ir J. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Ieškovo pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama bloga atsakovės D. B. turtine padėtimi ir galimu atsakovų J. P. ir R. P. nesąžiningumu siekiant paslėpti turtą.

7.2.                      Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovų valdomą nekilnojamąjį turtą, o ieškovo nurodomi argumentai nesuteikia pagrindo vertinti, kad J. P. ir R. P. bet kokias veiksmais siekia tyčia bloginti D. B. turtinę padėtį ir apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, o naujų duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovų nesąžiningumą teismui nepateikta (CPK 12straipsnis, 178 straipsnis).

7.3.                      Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog atsakovai ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo realaus atsakovių suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra grėsmė, jog turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Vien ieškovo teiginys, kad atsakovai turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, nėra pakankamas teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo pagrindimas (įrodymas).

7.4.                      Teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog iš sąžiningų įgijėjų (šiuo atveju J. P. ir R. P.) negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas. Atsakovai J. P. ir R. P. kaip nekilnojamojo daikto savininkai, patys privalo nekilnojamąjį daiktą prižiūrėti, kad jis būtų tinkamai naudojamas. Byloje nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovai galėtų ir / ar gali pabloginti nekilnojamojo daikto būklę. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą ar sukelia atsakovams realius neigiamus padarinius, žalą.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl pareikštų prašymų

9.       Kauno apygardos teisme gautas ieškovo Ž. P. prašymas nutraukti apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (reg. Nr. DOK-35807). Kauno apygardos teisme taip pat gautas atsakovų (apeliantų) J. P. ir R. P. prašymas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 spalio 28 d. nutarties išnagrinėti iš esmės (reg. Nr. DOK-35866).

10.       Pažymėtina, kad atskirojo skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva (CPK 308 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsisakius nuo atskirojo skundo, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11.       Byloje nesant duomenų apie tai, kad apeliantai J. P. ir R. P. būtų pareiškę atsisakymą nuo atskirojo skundo, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą ir bylą nutraukdamas, būtų išsprendęs apeliantų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, t. y. neišnykus apskundimo objektui, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti prašymo dėl apeliacinio proceso dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties nutraukimo.

Dėl ginčo esmės

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones.

13.       Bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas Ž. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia atsakovų R. P. ir J. P. bei D. B. 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 7849 dėl dviejų kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir šio buto priklausinių: ūkinio pastato 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinio pastato 9I1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – grąžinti šį turtą D. B.. Tenkinus ieškovo Ž. P. prašymą, pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovams sudaryti sąlygas bei netrukdyti ieškovo pasirinktam antstoliui ir atestuotam nekilnojamojo turto vertintojui užfiksuoti ginčo nekilnojamojo turto būklę ir atlikti apžiūrą. Atsakovai, nesutikdami su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nebetaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

14.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis suponuoja išvadą, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-475/2010).

15.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi, ieškovui, pateikus atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla Nr. e2-26828-717/2019 pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams D. B., R. P., J. P. dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, tretieji asmenys L. P., G. R., notarė L. R., nutraukta. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 19 d., todėl daroma išvada, kad ginčas tarp šalių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu išnyko, nebelikus materialaus ginčo dalyko.

16.       Kadangi ginčo byloje, ieškovui pateikus atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus, jau nebeliko, nėra ir prielaidų vertinti, kad tebeegzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas baigiamąjį procesinį dokumentą ir bylą nutraukdamas, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo neišsprendė.

17.       Nors, nei CPK 149 straipsnyje, reglamentuojančiame pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nei CPK 150 straipsnyje, reglamentuojančiame laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą įvairiais bylos išsprendimo iš esmės atvejais, tiesiogiai nėra įtvirtinta teismo pareiga savo iniciatyva spręsti įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (galiojimo) klausimą tuo atveju, kai ieškovas atsisako nuo ieškinio reikalavimų ir nėra išreiškęs pozicijos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui atsisakius ieškinio ir tuo pagrindu nutraukiant bylą, taikant įstatymo analogiją, dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo bei jų poreikio taip pat turėtų būti pasisakyta (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

18.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su šalių ginčo baigtimi, skundžiama pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų R. P. ir J. P. atžvilgiu, naikinama, nelikus sąlygos tokių priemonių taikymui ir galiojimui – nebelikus poreikio užtikrinti teismo sprendimo, jeigu ieškovo pareikšti reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Ž. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas