Baudžiamoji byla Nr. 1-213-363/2015

Proceso Nr. 1-78-1-00172-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.1.2.;

2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.

(S)

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 29 d.

Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė,

sekretoriaujant Daivai Žvinklienei,

dalyvaujant prokurorui B. R. ,

gynėjui advokatui M. K. ,

nukentėjusiajai S. Š. ,

nukentėjusiosios G. Š. atstovui pagal įstatymą R. Š. ,

nukentėjusiųjų S. Š. ir G. Š. atstovui advokatui R. L. ,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Mažeikių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungėje, bedarbė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė :

kad kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai ir nesunkiai surikdyta kitų žmonių sveikata.

Tai yra, kaltinamoji V. Z. , 2014 m. kovo 17 d., apie 13.30 val., Plungės mieste, nelygiareikšmių Rietavo – Laisvės gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiuodama šalutiniu keliu- Laisvės gatve, nesustojo prieš STOP liniją, nedavė kelio pagrindiniu keliu- Rietavo gatve važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuojamam R. Š. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu automobilio „Seat Alhambra“ keleivei S. Š. padaryti galvos, dešinio peties, dešinės alkūnės sumušimai, krūtinės ląstos sumušimai su dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžimais, odos nubrozdinimai juosmens dešinėje – dešinio sėdmens srityje su poodine kraujosruva, nusitęsiančia į dešinės šlaunies sritį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, keleivei G. Š. padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies vokus, dešinę smilkininę sritį, įspaustiniu dešinio momenkaulio lūžimu, kertančiu dešinio smilkinkaulio žvyną bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, smegenų sumušimo židiniu kairėje pakaušinėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad kovo 17 d. ji važiavo Laisvės gatve nuo mažosios „Maxima“ parduotuvės į turtų. Važiuojant užsifiksavo paskutinis objektas Plungės meno mokykla. Atsipeikėjo kai gale pabiro mašinos stiklai. Suprato, kad kažkas atsitiko. Išlipo iš automobilio, nesuprato, kad ji ką nors kliudė, kad įvyko eismo įvykis. Mano, kad jai buvo staigus momentinis sveikatos sutrikimas, kas ir nulėmė eismo įvykio kilimą. Dėl S. Š. ir G. Š. patirtų sužalojimų yra kalti patys automobiliu „Seat Alhambra“ važiavę asmenys, nes nukentėjusieji nebuvo prisegti saugos diržais.

Nukentėjusioji S. Š. parodė, kad ji važiavo vyro vairuojamo automobilio galinėje sėdynėje prisisegusi saugos diržą, o šalia jos vaikiškoje kėdutėje kairėje automobilio pusėje už vairuotojo sėdėjo prisegta saugos diržais dukra G. Š. . Važiuojant Rietavo gatve link miesto centro, pamatė, kad šalutine gatve iš kairės pusės dideliu greičiu parvažiuoja automobilis. Supratusi, kad automobilis prie sankryžos nestos, ji greitai atsisegė savo saugos diržą, atsegė dukros saugos diržą, išgriebė dukrą iš vaikiškos kėdutės ir laikė ją glėbyje, siekdama savo kūnu apsaugoti vaiką nuo sužalojimų. Atsipeikėjo jau po avarijos. Dukra ir ji buvo sužalotos, sugadinti abu automobiliai.

Nukentėjusiosios G. Š. atstovas pagal įstatymą ir civilinis ieškovas R. Š. parodė, kad važiavo su šeima Rietavo gatve link miesto centro iki 50 km/h greičiu. Jis vairavo automobilį „Seat Alhambra“. Pamatė, kad iš kairės pusės kokių 50-100 metrų atstumu parvažiuoja automobilis „Renault“ ir bandė išvengti susidūrimo, paspaudė greičio pedalą, siekdamas padidinti greitį, greičiau pravažiuoti sankryžą, nes matė, kad jo vairuojamo automobilio greitis yra per didelis, kad galėtų automobilį sustabdyti. Susidūrimo išvengti nepavyko, smūgis buvo į jo vairuojamo automobilio kairės pusės galą. Nuo smūgio slysdamas jo vairuojamas automobilis įpuolė į stulpą. Vaikas iškrito iš automobilio, o žmona buvo automobilyje, abi buvo sužalotos, paguldytos į ligoninę.

Vaiką jis buvo prisegęs kėdutėje saugos diržu. Kiek žino, žmona vaiką išgriebė iš kėdutės ir vaikas iš jos rankų iškrito per langą. Jis išvažiavo su vaiku į ligoninę, automobilis paliko įvykio vietoje, vaikiška kėdutė paliko prisegta automobilyje. Automobilis buvo jam tą pačią dieną grąžintas, nesimatė, kad vaikiška kėdutė būtų buvusi sugadinta. Kėdutę išmetė lauk, kad nekeltų blogų prisiminimų.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Plungės m. Rietavo gatvė yra pagrindinis kelias Laisvės gatvės atžvilgiu. Laisvės gatvėje, prieš sankryžą su Rietavo gatve yra kelio ženklas bei linija „STOP“. Automobiliai „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrę sankryžoje. (b.l. 5-8)

2014-04-07 specialisto išvadoje Nr. G712/14(03) nurodyta, kad G. Š. padarytas galvos sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 47-48)

2014-04-08 specialisto išvadoje Nr. G725/14(03) nurodyta, kad S. Š. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 50-51)

2014-03-16 specialisto išvadoje Nr. G1188/14(03) nurodyta, kad V. Z. padarytas krūtinės sumušimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 58) Papildomoje 2014-08-12 specialisto išvadoje Nr. pG 1671/14(03) nurodyta, kad V. Z. nėra pilnai nustatyta intrakranijinė ar kaklo srities patologija. (b.l. 66-67)

Siekiant nustatyti- ar V. Z. galėjo būti kokia nors nesveikata, sąlygojusi trumpalaikį sąmonės praradimą, buvo atlikti jos medicininiai tyrimai, taip pat pavesta ekspertams atsakyti į šį klausimą. 2015-01-06 specialisto išvadoje Nr. pG 27/15(03) nurodyta, kad iš pateiktų medicininių dokumentų V. Z. nenustatyta jokia diagnozė, paremta objektyviais duomenimis, kuri būtų galėjusi sąlygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sąmonės praradimą. Gydytojo neurologo V. Nekrašo 2014-06-10 konsultacijos metu V. Z. nustatytos diagnozės- apalpimas, simptominė epilepsija, kaklo raiščių patempimas- yra grindžiamos tik subjektyviais nusiskundimais, todėl neturi objektyvaus pagrindo ir teismo medicininiu požiūriu domėn neimamos. Neurologo gyd. V. Nekrašo konsultacijos įraše yra prieštaravimas, kuriame nurodoma, kad V. Z. įvykio metu buvo „sąmoninga, viską prisimena“.

Siekiant nustatyti reikšmingas aplinkybes, buvo paskirta kompleksinė eismo įvykio- teismo medicinos ekspertizė. (b.l. 128-129) Ekspertizės akte Nr. 11K-249(14)/ 11K-81(15) nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga jam kilti techniniu požiūrius buvo automobilio „Renault Scenic“ vairuotojos V. Z. veiksmai,- sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu bei jos važiavimo kryptimi esant kelio ženklui Nr. 204 „STOP“ nedavė kelio sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui „Seat Alhambra“ bei su juo susidūrė. Jeigu šio eismo įvykio metu G. Š. būtų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, o kėdutė būtų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, esant nustatytam eismo įvykio mechanizmui, G. Š. būtų nepatyrusi. (b.l. 157-164)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 str. reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji V. Z. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta G. Š. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta S. Š. sveikata, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

BK 281 straipsnio 3 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai, t. y. automobilio „Renault Scenic“ vairuotoja V. Z. ir automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Š. , abiem iš jų keliami vienodi reikalavimai laikytis atitinkamų KET reikalavimų.

V. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 158 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) punkto reikalavimus ir 14 (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų) punkto reikalavimus, nes kaip nurodo pati kaltinamoji, nepamena nuo kurios vietos jai važiuojant kelyje pasidarė bloga, turėjo sergantį tėvą, kurį slaugė, turėjo daug rūpesčių. Iš to galima daryti išvadą, kad automobilį kaltinamoji vairavo būdama pavargusi, dėl to nesutelkė dėmesio į kelią, į automobilio vairavimą ir sukėlė eismo įvykį. Gydytojai, ištyrę kaltinamosios sveikatą, nenustatė jokios diagnozės, paremtos objektyviais duomenimis, kuri būtų galėjusi sąlygoti netrauminės kilmės trumpalaikį sąmonės praradimą.

Automobilio „Seat Alhambra“ vairuotojas R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 204 (Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse) punkto reikalavimus, nes kaip nurodo proceso dalyviai ir patvirtina ekspertizės aktas, eismo įvykio metu nukentėjusioji G. Š. buvo ne specialioje kėdutėje, o ant motinos S. Š. rankų.

Nors nagrinėjant bylą buvo teigiama, kad R. Š. , matydamas prie sankryžos artėjant nestabdomam kaltinamosios vairuojamam automobiliui, ne stabdydamas, bet didindamas automobilio greitį pažeidė kelių eismo taisykles, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ką R. Š. ir darė siekdamas išvengti susidūrimo su kaltinamosios vairuojamu automobiliu.

Taigi bylos duomenys rodo, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu kelių eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tokiu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų.

R. Š. elgesys-vaiko vežimas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 204 punkto reikalavimus taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes ekspertizės akte yra nurodyta, kad jeigu šio eismo įvykio metu G. Š. būtų buvusi tinkamai prisegta automobilinėje vaikiškoje kėdutėje, o kėdutė būtų buvusi tinkamai pritvirtinta prie automobilio sėdynės, tuomet nustatyto galvos sužalojimo, G. Š. būtų nepatyrusi. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad R. Š. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidusi V. Z. , pagrindinė šio eismo įvykio priežastis yra kaltinamosios padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Nors kaltinamoji nurodo, kad eismo įvykis įvyko nepriklausomai nuo jos valios, nes buvo prieš eismo įvykį praradusi sąmonę, šiuos kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, nes teisme ištirti bylos duomenys nepatvirtina tokių kaltinamosios parodymų. Kelio atkarpoje nuo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos (Laisvės g. 69) iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos www.google.lt/maps duomenimis yra 450 metrų, ši kelio atkarpa yra su nedideliu posūkiu, nuvažiuojama per 1 minutę. Eismas šioje gatvėje yra intensyvus, todėl, praradus sąmonę, kaltinamosios automobilis nevaldomas nebūtų fiziškai nuvažiavęs iki Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžos. Be to tiek pati kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, tiek nukentėjusiosios G. Š. atstovas nurodo, kad kaltinamoji po eismo įvykio buvo sąmoninga, vaikščiojo įvykio vietoje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi BK 41 str. numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. 1 ir 2 d., ir atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jos asmenybę, kad nusikalto pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkusi daryti teisės pažeidimus, yra bedarbė. Darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jai nedidelę baudą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad: kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles; BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kad eismo įvykį kaltinamoji būtų sukėlusi šiurkščiai pažeisdama, kelių eismo taisykles, byloje yra duomenys, kad kelių eismo taisykles V. Z. pažeidė pirmą kartą, todėl teismas mano, kad nėra pagrindo kaltinamajai uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

Civilinis ieškinys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. Š. parodė, kad eismo įvykio metu ji buvo sužalota, iki pat šiol jaučia pasekmes, atsinaujino patirta kojos trauma. Po eismo įvykio buvo paguldyta į ligoninę, jautė skausmus, buvo leidžiami vaistai, turėjo nutraukti dukros maitinimą, kurią iki eismo įvykio pati maitino. Patyrė daug pergyvenimų ir nepatogumų, nes nuolat reikėjo lankytis pas gydytojus tai dėl dukros, tai dėl jos pačios sveikatos, didžiosios dukros priežiūrą turėjo pavesti giminaičiams. Beveik metus laiko lankėsi pas neurologą, labai jaudinosi dėl vaiko sužalojimo, jaučia baimę vairuoti automobilį. Prašo priteisti iš kaltinamosios 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės G. Š. atstovas R. Š. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota jo dukra G. Š. , buvo gydoma ligoninėje, sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės. Ir šiai dienai dukrai yra sutrikusi kalba, ji mikčioja, neaišku dar kokios bus pasekmės ateityje. Po eismo įvykio dukra buvo sąmoninga, bet labai smarkiai verkė, tiesiog cypė, matyt iš skausmo, todėl ilgą laiką buvo užmigdyta vaistais reanimacijos skyriuje. Jis ir jo artimieji pasikeisdami prie dukros budėjo. Gydytojai sakė, kad neįmanoma prognozuoti, kokia dukros sveikata bus ateityje. Dėl gydymo ir iki šiol dukra ir visa šeima patiria daug nepatogumų.

Prašo priteisti iš kaltinamosios G. Š. 12000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniai ieškovai ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiosioms S. Š. ir G. Š. atlygino visą turtinę žalą ir visą įstatymu numatytą 5000 eurų neturtinę žalą, tačiau nukentėjusiosios mano, kad toks žalos dydis negali kompensuoti tų išgyvenimų, fizinio skausmo ir praradimų, kurie kilo dėl kaltinamosios padaryto eismo įvykio, todėl neatlygintą neturtinės žalos dalį prašo priteisti iš kaltinamosios.

Kaltinamoji ieškinio nepripažino ir prašo jį atmesti. Jos kaip vairuotojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta, ji nuolat mokėjo draudimo įmokas, draudimo bendrovė žalą nukentėjusiosioms atlygino, o dėl nukentėjusiosios G. Š. sunkaus kūno sužalojimo nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Iš draudimo bendrovės GJENSIDIGE rašto ir draudimo išmokos apskaičiavimo išvados matyti, kad draudimo bendrovė 2014-07-07 išmokėjo į S. Š. nurodytą sąskaitą maksimalią TPVCAPD įstatyme numatytą vieno įvykio metu nukentėjusiems asmenims neturtinę žalą 17264 Lt (5000 EUR) dėl G. Š. ir S. Š. sužalojimo, neišskiriant kokia pinigų suma skiriama kiekvienai iš nukentėjusiųjų. (T. 2, b.l. 9-10)

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam (arba už šio veikas materialiai atsakingiems asmenims) civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai). Tuo atveju, kai dėl kaltininko (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo patiria neturtinę žalą, jos dydis nustatomas vadovaujantis kriterijais, kurie nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika. Taip pat teismas turi vadovautis ir CK 6.282 straipsniu, numatančiu galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba reikalavimą atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo jai atsirasti ar padidėti. Tačiau tai nėra pagrindas iš esmės sumažinti neturtinės žalos dydį ir tokiu atveju taip pat būtina vadovautis kitomis bendrosiomis CK 6.250, 6.251 straipsnių nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos esmę bei nurodančiomis jos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgti į byloje nustatytų aplinkybių visumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, kaltinamajai V. Z. pažeidus KET taisykles, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. Š. sveikata: jai padarytas galvos sumušimas su poodine kraujosruva kaktos dešinėje, pereinančia į dešinės akies vokus, dešinę smilkininę sritį, įspaustiniu dešinio momenkaulio lūžimu, kertančiu dešinio smilkinkaulio žvyną bei nusitęsiančiu į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmiu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje, smegenų sumušimo židiniu kairėje pakaušinėje smegenų skiltyje, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad G. Š. po eismo įvykio buvo pristatyta į Plungės r. sav. ligoninę, kur atlikus tyrimus buvo nerami, sujaudinta, verkė, šaukė artimuosius, vėmė, prislopinta vaistais buvo pervežta į Klaipėdos vaikų ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, kur buvo gydoma iki 2014-03-19, nustatyta dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio lūžiai, epidurinė hematoma dešinėje fronto parietalinėje srityje, galvos smegenų sukrėtimas, leidžiami vaistai, lašinami skysčiai, atsisakė valgyti ir gerti, vėmė, krūpčiojo per miegus, pabusdavo išsigandusi, verkdama, užburkusi dešinė veido pusė, neatsimerkė dešinė akis. Pagerėjus būklei perkelta į traumatologijos skyrių, kur taip pat buvo nerami, verkė, toliau buvo leidžiami vaistai, lašinami skysčiai, o 2014-03-21 išrašyta į namus ambulatoriniam gydymui. 2015-05-14 G. Š. buvo nustatytas dešinio momenkaulio impresinis lūžis nusitęsiantis iki smilkinkalio žvyno, nusitęsiantis į kaukolės pamato dešiniąją vidurinę daubą, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo pusrutulio srityje. Iš teismui pateikto medicininio išrašo matyti, kad G. Š. yra gydoma iki šiol, yra liekamieji reiškiniai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai. (T. 2, b.l. 4-5) Visos šios aplinkybės rodo, kad G. Š. patyrė skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, didžiulius nepatogumus, ilgą laiką yra gydoma.

Įvertinęs visas šias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką, aplinkybę, kad G. Š. kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatliko jokių veiksmų, galėjusių padėti žalai atsirasti ar ją padidinti, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, byloje nėra jokių duomenų, jog kaltinamosios turtinė padėtis būtų sunki, teismas daro išvadą, kad draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas G. Š. patirtai neturtinei žalai atlyginti. G. Š. atstovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. Š. , atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismo manymu, yra per didelis, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 8000 eurų.

Iš nukentėjusiosios S. Š. parodymų ir specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad po eismo įvykio S. Š. buvo atvežta į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, sąmonės praradusi nebuvo, diagnozė: dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžimai, plaučių kontūzija, daugybiniai kūno sumušimai, hematomos. Plungės r. sav. ligoninės siuntimu 2014-03-17 paguldyta į Klaipėdos universitetinės ligoninės intensyviosios terapijos skyrių, iš kur 2014-03-18 perkelta į krūtinės chirurgijos skyrių, atlikti įvairūs tyrimai 2014-03-19 būklei pagerėjus, išrašyta pačiai pageidaujant, išrašyti vaistai. Galutinė klinikinė diagnozė: dešinės pusės I, II, III šonkaulių lūžiai, krūtinės, galvos, dešinio peties sąnario ir dešinės alkūnės sumušimai, dešinio sėdmens odos nubrozdinimas. 2014-03-26 Plungės r. sav. ligoninėje nustatyta dešinės šlaunies didelė nesirezorbuojanti klaujosruva, nukreipta į traumatologijos skyrių. Duomenų, kad būtų atsinaujinusi kojos trauma, kad iki eismo įvykio savo pienu būtų maitinusi dukrą ir kad beveik metus lankėsi pas neurologą, nepateikė. Visos šios aplinkybės rodo, kad S. Š. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bet kad ilgą laiką būtų buvusi gydoma ir būtų kokie nors liekamieji reiškiniai, byloje duomenų nėra.

Įvertinus visas šias aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką, kad V. Z. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, taip pat aplinkybę, kad S. Š. eismo įvykio metu nebuvo prisisegusi saugos diržo, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 60 p. (Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus), 202 p. (Važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti) reikalavimus. Tai rodo, kad pačios nukentėjusiosios S. Š. didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti, žalos atlyginimas mažintinas LR CK 6.282 str. 1 d. pagrindu. Teismo manymu, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, S. Š. yra pakankamas draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas, todėl jos ieškinys atmestinas.

Nukentėjusioji S. Š. turėjo 300 eurų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas paslaugoms apmokėti, todėl šios išlaidos priteistinos jai iš kaltinamosios. (LR BPK 106 str. 2 d.)

Vadovaujantis LR BPK 297, 302 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a :

V. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jai bausmę -20 MGL, t.y. 753 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų) eurų baudą.

G. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš nuteistosios V. Z. 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

S. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti S. Š. iš nuteistosios V. Z. 300 eurų išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių atstovas paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Nuteistoji per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Teisėja                            (parašas)                                          Irena Šeškauskienė