Civilinė byla Nr. e2-1213-464/2022

Teisminio proceso numeris 2-56-3-00556-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ ieškinį atsakovui T. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Radviliškio mašinų gamykla“, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) ,,VG Ausieniškės“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo T. S. 445 150,98 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad atsakovas nuo 2014 m. spalio 20 d. iki 2019 m. spalio 19 d. buvo paskirtas ieškovės vadovu, kuris šiuo laikotarpiu buvo ir pagrindinės (motininės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,VG Agroholdingas“ valdybos nariu ir jos pirmininku bei vadovu. Iš esmės atsakovas vienasmeniškai valdė įmonių grupę ir priėmė sprendimus, susijusius su jų veikla. Darbo teisinius santykius su atsakovu nutraukus ir atlikus šių įmonės grupių veiklos patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė jam, kaip vadovui, teisės aktuose nustatytas fiduciarines pareigas ir tokie jo veiksmai ieškovei sukėlė žalą.

3.       Ieškovės teigimu, atsakovas 2015 m. gruodžio 2 d. su trečiuoju asmeniu UAB ,,Radviliškio mašinų gamykla“ sudarė granuliavimo įrangos pirkimo sutartį, pagal kurią ieškovė šią įrangą įsigijo už 181 652 Eur kainą be PVM. Faktiškai ši įranga priklausė kitai atsakovo įsteigtai UAB ,,Agri Energy“, kuri ją už žymiai didesnę, nei jo tikroji rinkos vertė, kainą per statytinę pardavė ieškovei. Šios įrangos, kuri nebuvo nauja, tikroji vertė tebuvo 11 400 Eur, taigi ją įsigijusi bendrovė patyrė 170 252 Eur (181 652 Eur – 11 400 Eur) nuostolius. Be to, šios įrangos įsigijimas nebuvo naudingas bendrovei dar ir dėl to, kad granulių gaminimas nebuvo nei pelningas, nei turėjo paklausą. Kadangi šiai nuostolingai veiklai vykdyti atsakovas taip pat įsigijo 282 636,40 Eur vertės turtą, reikalingą įrangai eksploatuoti, sumokėjo 26 512 Eur už naujas detales, montavimą, 363,31 Eur kainavo lizingo sutarties sudarymas, ieškovė prašo ir šias išlaidas priteisti iš atsakovo kaip žalos atlyginimą.     

4.       Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir kitą turtą, įskaitant ir turtą, esantį jo sutuoktinės G. S. žinioje (jos vardu valdomose banko sąskaitose).

5.       Nurodė, kad atsakovas, gavęs kitoje byloje jam pareikštą ieškinį (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-383-324/2022), ėmėsi veiksmų turimam turtui perleisti – už 120 000 Eur kainą siekė parduoti bendrąja jungtine nuosavybe valdomą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo atveju, jei ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, šis turtas, kurį atsakovas siekė skubiai parduoti, turėtų reikšmės vykdant ieškovei palankų teismo sprendimą. Be to, dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų šiuo metu yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00019-20, kuriame atsakovui yra pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Atsakovo sutuoktinė G. S. žinojo apie savo sutuoktinio įgyvendintą granuliavimo įrangos įsigijimo ir perleidimo schemą ir jai pritarė, ji taip pat gali imtis veiksmų šeimos turtui nuslėpti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės ŽŪB ,,VG Ausieniškės“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies: (1) areštavo atsakovui T. S. priklausantį 445 150,98 Eur vertės nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti teises į jį arba iš esmės sumažinti jo vertę, o turto nepakakus – pinigines lėšas, esančias jo banko sąskaitose ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose arba trečiųjų asmenų banko ir kitų kreditų įstaigų sąskaitose (iš jų ir atsakovui mokėtinas pinigines lėšas), leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei; (2) nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota pragyvenimui; (3) areštuotą atsakovo turtą paliko saugoti atsakovui.    

7.       Įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, ir su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pažymėjo, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi būti sprendžiami tokie klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.

8.       Teismo vertinimu, egzistuoja ir kita būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad skelbimai apie atsakovui priklausančio turto – bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo 6,67 arų dydžio žemės sklypo – pardavimą buvo publikuojami Capital nekilnojamojo turto skelbimų portale, skelbimų portaluose alio.lt, aruodas.lt, skelbiu.lt. Be to, į skelbimų portalą aruodas.lt skelbimas buvo įdėtas 2021 m. gegužės 4 d., t. y. jau po to, kai atsakovas sužinojo apie jam kitoje civilinėje byloje Nr. e2-383-324/2022 2021 m. kovo 15 d. pareikštus reikalavimus dėl žalos atlyginimo.   

9.       Aplinkybė, kad atsakovas ketino kitos bylos proceso metu parduoti savo turtą, leido teismui padaryti prielaidą apie atsakovo nesąžiningumą ir pripažinti, kad egzistuoja tikimybė, jog sužinojęs apie nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį atsakovas gali imtis priemonių paslėpti ar perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims, siekdamas išvengti atsiskaitymo su ieškove. Atitinkamai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims, o atsakovui perleidus turtą sąžiningiems tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

10.       Prašymo dalį dėl turto arešto taikymo atsakovo sutuoktinei G. S. teismas atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad reikalavimas jai byloje nėra pareikštas, todėl ir jos teisių bei turto ribojimai netaikytini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas T. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą atmesti, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

11.1.                      Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė, kuri savo reikalavimą grindė 2015 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. gegužės 5 d., 2016 m. lapkričio 15 d., 2016 m. gruodžio 5 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. spalio 31 d. sudarytomis turo pirkimo–pardavimo sutartimis, PVM sąskaitomis faktūromis, apie kurių egzistavimą jai buvo žinoma nuo jų surašymo dienos, į teismą keipdamasi dėl žalos atlyginimo tik 2022 m. spalio 11 d. yra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

11.2.                      Aplinkybė, kad atsakovas iki ieškinio pareiškimo buvo patalpinęs skelbimus su siūlymu pirkti jo turtą, negali būti vertinama ir pripažįstama kaip elgesys, nukreiptas nagrinėjamoje byloje galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Ieškovė neįrodė, kad šiais veiksmais buvo siekiama išvengti pareigos su ja atsiskaityti. Be to, nors ir buvo paskelbta apie turto pardavimą, tačiau jis nebuvo parduotas.   

11.3.                      Atsakovas nesiekė sumažinti savo turimo turto masės, kadangi už žemės sklypą gautinas lėšas ketino investuoti į kitą nekilnojamąjį turtą, dėl kurio dar 2021 m. kovo 8 d. buvo sudaręs preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas neketina atlikti ir neatliko jokių nesąžiningų veiksmų, priešingai, gautinas lėšas ketino investuoti į kito turto įsigijimą, kuris tik būtų padidinęs jo turimo turto masę.    

11.4.                      Su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai – elektroninis susirašinėjimas su nekilnojamojo turto agente, 2021 m. kovo 18 d. pasirašyta tarpininkavimo sutartis, patvirtina, kad dar iki ieškinio kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-383-324/2022 pateikimo atsakovas ėmėsi veiksmų turtui parduoti. Todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip patvirtinantys atsakovo nesąžiningumą.

12.       Ieškovė ŽŪB „VG Ausieniškės“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atskirojo skundo argumentai dėl tariamai praleisto ieškinio senaties termino yra materialiojo pobūdžio atsikirtimai, kurie negali būti vertinami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Juo labiau kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo, kadangi naujas vadovas buvo paskirtas 2019 m. spalio 11 d. ir tik tuomet tapo žinoma apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus bei jo padarytą žalą.

12.2.                      Atsakovo nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-856-798/2021, kurioje buvo nustatytas visetas sąlygų atsakovo turto areštui taikyti.

12.3.                      Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų jam priklausančiam žemės sklypui parduoti, siekdamas sumažinti turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, masę. Turto realizavimo veiksmus jis atliko sužinojęs apie jo atžvilgiu inicijuotą kitą civilinę bylą Nr. e2-1028-324/2021.   

12.4.                      Dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00019-20, kuriame atsakovui yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės ieškovės turto iššvaistymo. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo apklaustas ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų, todėl nuo apklausos datos jam tapo žinoma apie tai, kad jo atžvilgiu gali būti pradėti civiliniai teisiniai veiksmai.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų   

13.       Apeliantas T. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. kovo 18 d. elektroninį susirašinėjimą su nekilnojamojo turto agente, 2020 m. vasario 3 d. tarpininkavimo sutarties, kuri pasirašyta 2021 m. kovo 14 d., 2021 m. kovo 8 d. preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties kopijas. Apeliantas prašė šiuos įrodymus priimti, kadangi prašymas buvo sprendžiamas jam nepranešus ir jis šių įrodymų pirmosios instancijos teismui neturėjo galimybės pateikti.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.   

15.       Šiuo konkrečiu atveju egzistuoja sąlygos minėtos išimties taikymui – apelianto su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimui. Sutiktina su apelianto argumentais, kad, iš anksto jam nepranešus apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, jis objektyviai neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos dėl tokio ieškovės prašymo ir negalėjo pateikti ją pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, apelianto pateikti įrodymai, kuriais jis įrodinėja, kad dar iki ieškinio gavimo jis planavo perleisti jam priklausantį turtą bei iš jo gautas lėšas panaudoti kito turto įsigijimui, gali būti reikšmingi sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. 

16.       Todėl nauji įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais. Byloje dalyvaujantiems asmenims šie įrodymai buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu bei teismo pranešimu dėl atsiliepimo į jį pateikimo, taigi su jų turiniu byloje dalyvaujantys asmenys yra susipažinę, prieštaravimų dėl jų priėmimo į bylą nereiškė.

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

17.       Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria jo turto ir turtinių teisių atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tvirtina, kad ieškovės ieškinys, kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra net preliminariai pagrįstas, todėl vien dėl šios priežasties ieškovės prašymas neturėjo būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

18.       Pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.    

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdama užtikrinti ieškinio, kuriuo ji prašo priteisti iš apelianto 445 150,98 Eur žalos atlyginimą, įvykdymą. Ieškiniu siekiama įrodyti, kad apeliantas, būdamas ieškovės vadovu, sudarė jai aiškiai nenaudingus sandorius, pažeidė fiduciarines vadovo pareigas ir tokiu savo elgesiu padarė bendrovei žalą.  Taigi, ieškovė yra aiškiai išdėsčiusi tiek ieškinio pagrindą, tiek ir jo dalyką. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti ieškovė prie savo ieškinio pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ieškinyje taip pat nurodytas ir pareikšto reikalavimo teisinis pagrindas – CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246–6-249 straipsniai ir kt.

20.       Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl duomenų šioje procesinėje stadijoje pakankamumo preliminariai spręsti apie ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Apelianto atskirojo skundo argumentai, susiję su ieškinio senaties instituto taikymu, ieškovės sužinojimu apie galimai įmonei nenaudingų sandorių sudarymą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.  Šie argumentai galės ir turės būti įvertinti pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kai bus ištirti ir teisiškai įvertinti kiekvienos šalies argumentai ir į bylą pateikti įrodymai, ir tik tada galima bus atsakyti į klausimą, ar ieškinio sentais yra praleista, ar nėra aplinkybių, lemiančių termino atnaujinimą, ir ar reikalavimai gali būti atmesti vien dėl praleistos ieškinio senaties. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste aptartos faktinės aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos. 

21.       Kadangi ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad ši būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nagrinėjamu atveju yra nustatyta.    

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

22.       Nesutikdamas su skundžiama nutartimi apeliantas taip pat kelia netinkamai nustatytos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad spręsti apie grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovės ir pirmosios instancijos teismo įvardytos aplinkybės pagrindo nesudarė. Pripažintina, kad  pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą, suklydo.

23.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai jau suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad tikslas išvengti būsimo galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai identifikuojamas iš prašančios tokių priemonių taikymo šalies pateiktų įrodymų, nes būtent tai šaliai kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą.  Kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020; 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-42-1120/2021; 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1316-516/2021; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-370/2022; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-159-912/2022).

24.       Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl dar ir dėl šios priežasties nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga visuomet tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitokius ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).    

25.       Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, tokia aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje apelianto turtui jau yra pritaikytas turto areštas ar jo elgesys yra įvertintas kaip nesąžiningas, jokios teisinės reikšmės neturi. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio gynybos priemonės, juo labiau kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakoma tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo toje konkrečioje byloje ir joje susiklosčiusioje situacijoje poreikio, todėl tokioje nutartyje nustatytos aplinkybės neturi nei prejudicinės (privalomos kitam teismui ir todėl iš naujo neįrodinėtinos), nei res judicata (galutinai teismo išspręstas klausimas) galios (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-487-1120/2021; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).

26.       Dar daugiau, net ir toje pačioje byloje, jeigu pasikeistų faktinė situacija, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas gali būti apsvarstytas iš naujo tiek pirmoje, tiek ir bet kurioje aukštesnėje teisminėje instancijoje, išsprendžiant šį klausimą skirtingai, nei jis buvo išspręstas anksčiau (CPK 147 straipsnio 1 dalis 148 – 149 straipsniai). Todėl vien tai, kad kitoje apelianto atžvilgiu tai pačiai įmonių grupei, kaip ir ieškovė, priklausančios kitos bendrovės pareikšto ieškinio reikalavimo užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant apeliantui priklausantį 550 000 Eur vertės turtą (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-383-324/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-856-798/2021), neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo. Kitaip tariant, nurodytos kitoje byloje aplinkybės savaime nėra pakankamos išvadai, kad apelianto sąžiningumo prezumpcija nagrinėjamoje byloje yra paneigta.

27.       Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal bylos duomenis 2021 m. gegužės 4 d. apeliantas į nekilnojamojo turto pardavimo portalus patalpino skelbimus su siūlymu pirkti jam ir sutuoktinei priklausantį žemės sklypą, o tai neabejotinai patvirtina, kad apeliantas iki 2022 m. spalio 10 d. ieškinio pateikimo ėmėsi veiksmų šiam turtui perleisti. Visgi byloje nėra pakankamai duomenų tokiam vertinimui, kad apeliantas siekė sumažinti turimo turto vertę ar jį nuslėpti bei taip išvengti ar apsunkinti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.

28.       Priešingą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvadą suponuoja ir apelianto su atskiruoju skundu pateiktas rašytinis įrodymas – 2021 m. kovo 8 d. sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuria apeliantas iki 2021 m. rugsėjo 1 d. iš pardavėjo už 299 000 Eur kainą įsipareigojo nupirkti butą su žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys patvirtina jo atskirojo skundo argumentus, kad iš pajamų, gautų pardavus (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą, buvo ketinama įsigyti kitą vertingą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad apeliantas ketino sudaryti civilinį sandorį ir iš jo gautas lėšas investuoti, nesudaro pagrindo jo elgesį pripažinti nesąžiningu. Labiau tikėtina ir tai, kad apelianto ketinamas įsigyti turtas buvo ne tik vertingesnis už ketinamą parduoti žemės sklypą, bet ir jo pardavimo galimybės, jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas bei kiltų būtinybė nukreipti išieškojimą į apelianto turtą, būtų didesnės, t. y. turtas likvidesnis už tą, kurį jis ketino parduoti.    

29.       Tokia aplinkybė, kad apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat nėra savaime  pakankama konstatuoti jo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje aspektu. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas bylą perdavus nagrinėti teismui, nėra. Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovė, teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pati nurodė apie kito apelianto nekilnojamojo turto buvimą, t. y. kad jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su automobilių stovėjimo vieta (duomenys neskelbtini) mieste, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) mieste, namas su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) rajone. Duomenų, kad po to, kai apelianto atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, iškelta civilinė byla Nr. e2-383-324/2022 ar nagrinėjama civilinė byla, jis būtų ėmęsis veiksmų visam turimam turtui nuslėpti ar jį perleisti tretiesiems asmenims, byloje nėra.

30.       Konstatuotina, kad antra būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nėra nustatyta. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantui laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,VG Ausieniškės“ (juridinio asmens kodas 302843874) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė