Civilinė byla Nr. 2-4575-734/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37943-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.1; 44.5.2.17.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ieškinį atsakovei M. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė:
Ieškovas ieškinyje nrodo, kad 2012-11-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu kaltas dėl eismo įvykio S. J., vairuodamas atsakovei priklausančią transporto priemonę WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė buvo apdrausta pas ieškovą, kuris atlygino 2039,56 Lt dydžio nuostolius, susijusius su transporto priemonės Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimu eismo įvykio metu. Atsakovė, pažeisdama draudimo sutarties sąlygas, draudikui nepranešė, kad apdrausta transporto priemonė bus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ir papildomai nesumokėjo įmokos už draudimo rizikos padidėjimą, todėl ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę grąžinti 50 procentų išmokėtos draudimo sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1019,78 Lt išmokėtą sumą, 5 proc. metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašo sprendimą priimti už akių (b.l. 1-2).
Atsakovei M. J. procesiniai dokumentai įteikti CK 123 str. 1 d. nustatyta tvarka (b.l. 28), atsakovė atsiliepimo nepateikė, atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas suėjo, todėl ieškovo prašymu, sprendimas priimtinas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-10-08 tarp ieškovo AAS “Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą ir atsakovės M. J. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (toliau – draudimo sutartis), kuria buvo apdrausta transporto priemonės WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 16-17). (b. l. 11-12). Draudimo sutarties 1.5 p. nustatyta draudimo rizika, pagal kurią, pagal 1.6 p. atsakovė įsipareigojo, pasikeitus draudimo rizikai, nustatytomis sąlygomis pranešti apie tai draudikui, kad būtų perskaičiuota draudimo įmoka. 2012-11-12 įvyko eismo įvykis, kurio metu S. J., vairuodamas automobilį WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Ieškovas atlygino 2039,56 Lt dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala (b.l. 21). S. J., vairuodamas automobilį WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo 30 metų amžiaus ir 7 metų vairavimo stažo, tačiau atsakovė nepranešė ieškovui, jog apdrausta transporto priemonė bus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ir papildomai nesumokėjo įmokos už draudimo rizikos padidėjimą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą draudimo išmokos sumą ar jos dalį. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 62.2 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėja ar jo atstovė apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų pranešęs ieškovui apie apdrausto automobilio draudimo rizikos pasikeitimą, t.y. kad automobilį valdys jaunesnis nei 30 m. amžiaus asmuo ir turintis mažiau nei 7 m. vairavimo stažą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė, kaip automobilio valdytoja (draudėja) netinkamai vykdė draudimo sutartyje (sutarties 1.5, 1.6 punktuose) įtvirtintas pareigas, t. y. bylos duomenys patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų. Skolininkės kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl atsakovės pareiga įrodinėti, kad prievolė buvo netinkamai vykdoma ir žala atsirado ne dėl jos kaltės. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė.
Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįvykdė prievolės informuoti laiku draudiką dėl draudimo rizikos pasikeitimo. Taigi atlikus formalų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas konstatuoti, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 50 proc. ieškovo išmokėtos sumos žalai atlyginti, tai yra būtų pagrindas priimti sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimai būtų pripažinti pagrįstais ir tenkintini, iš atsakovės priteistina 1019,78 Lt draudimo išmoka ieškovo naudai.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 54,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, b. l. 7).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 95,94 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. juridinio skyriaus darbuotojų darbo apmokėjimui skirtų išlaidų. Nurodo, kad ieškovas absoliučioje daugumoje bylų nesinaudoja advokato ar advokato padėjėjo paslaugomis, o specialiai šiam tikslui samdo darbuotojus, kurių pagrindinė darbo funkcija yra būtent teisminis atstovavimas, taigi šių darbuotojų darbo apmokėjimui skiriamos lėšos neabejotinai turi būti laikomos būtinomis ir pagrįstomis ieškovo išlaidomis, kurios yra apskaičiuojamos pagal vidutinius vienos ieškovo Juridinio skyriaus darbuotojų darbo valandos kaštus, ir yra žymiai mažesnės už išlaidas, kurios būtų skirtos advokatų ar advokatų padėjėjų paslaugoms apmokėti (b. l. 9).
CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, efektyviai savo veiklai užtikrinti, samdo tam tikros srities darbuotojus, tokiu būdu sukurdamas darbo teisinius santykius ir prisiimdamas su tuo susijusias pareigas, todėl jo patiriamos išlaidos - pinigų sumos, išmokamos darbuotojams už jiems pavestų atlikti funkcijų vykdymą - traktuotinos kaip darbo užmokestis ir negali būti prilyginamas bylinėjimosi išlaidoms CPK prasme. Ieškovo pasirinktas tam tikros jo veiklos srities (šiuo atveju atstovavimo teisminiuose ginčuose) vykdymo būdas samdant atitinkamas funkcijas atliekančius darbuotojus lemia šios veiklos atlikimo išlaidų specifiką, kylančią iš darbo teisinių santykių, bet ne iš teisinių paslaugų teikimo teisinių santykių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo samdomų darbuotojų teisininkų ir advokatų bei advokatų padėjėjų teisinis statusas bei teisių ir pareigų apimtis civiliniame procese skiriasi, o ieškovo argumentas, kad tokiu būdu ieškovas patiria mažesnes išlaidas ir dėl to jos turi būti priteisiamos, nepagrįstas, priešingai - ieškovas, pasirinkdamas tokį veiklos būdą, pats sumažina savo išlaidas, kadangi kiekvienu atveju samdant advokatą ar advokato padėjėją, kaip pats teigia, jos būtų didesnės. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos neatitinka priteisiamoms bylinėjimosi išlaidoms keliamų reikalavimų, o valandinio juridinio skyriaus darbuotojo darbo užmokesčio kriterijus, nesant kitų įrodymų, kad tokios išlaidos buvo faktiškai patirtos (konkrečiam darbuotojui atlikti mokėjimai ar pan.), be kita ko, nepagrindžia ir ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumo reikalavimo, todėl šios bylinėjimosi išlaidos (95,94 Lt) iš atsakovės nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 285 - 288 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1019,78 Lt draudimo išmoką, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2013-11-19) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiam per AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, į.k. 300633222.
Ieškovo prašymo priteisti kitas bylinėjimosi išlaidas (95,94 Lt) netenkinti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau - pareiškimas). Pareiškime turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data; pareiškimo ir jo priedų kopijos, įrodymai, patvirtinantys įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio už pareiškimo padavimą sumokėjimą.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Vansevičienė