Civilinė byla Nr. e2-1069-435/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13157-2017-7

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.2; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.6.1

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristina Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovui R. Ž. ir jo atstovei advokatei S. Ž.,

atsakovei R. Š. ir jos atstovei advokatei G. G.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui J. J.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės R. Š. priešieškinį ieškovui R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė „Ireco būstas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1.       Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs (13 t., el. b. l. 159–167) prašė: 

(1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo R. Ž. (toliau – ieškovas) ir atsakovės R. Š. (toliau – atsakovė), nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

(2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę Ž., o atsakovei – Š.;

(3) nustatyti ieškovo ir atsakovės (toliau kartu – šalys) sūnaus B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove;

(4) priteisti sūnaus B. Ž. išlaikymui iš ieškovo 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki sūnaus pilnametystės uzufrukto teise tvarkys atsakovė;

(5) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. Ž. tvarką: 

        kiekvienų porinių metų porines savaites su nepilnamečiu sūnumi bendrauja tėvas, kuris kiekvienos porinės savaitės pirmadienį, jei tai yra darbo diena, sūnų pasiima iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos (vėliau – ir iš mokymosi įstaigų) ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą porinės savaitės sekmadienį iki 19 val. Jei porinių kalendorinių metų porinės savaitės pirmadienis yra nedarbo diena arba darbo diena, sutampanti su vaikų (mokinių) atostogomis ar kita laisva nuo ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigos lankymo diena, tėvas sūnų pasiima 10.00 val. iš jo gyvenamosios vietos;

        analogiškai tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja neporiniais metais neporinėmis savaitėmis;

        aukščiau nustatyta tvarka pradedama taikyti atitinkamai nuo pirmojo pirmadienio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos;

        ieškovui, su kuriuo atitinkamą savaitę yra nepilnametis sūnus, tenka pareiga užtikrinti, kad vaikas lankytų ikimokyklinio / mokyklinio ugdymo įstaigą ir visas papildomo ugdymo priemones, įskaitant papildomo ugdymo būrelius, jei tai leidžia vaiko sveikatos būklė, ir, visais atvejais, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus;

        per motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį) ir motinos gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus švenčia su motina;

        per tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir tėvo gimtadienį, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnametis sūnus švenčia su tėvu;

        poriniais metais gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios), gruodžio 25–26 d. (Šv. Kalėdų pirma ir antra dienos) nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu. Jei tai yra porinių kalendorinių metų neporinė savaitė, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 24 d. 17 val. ir grąžina gruodžio 26 d. (antrą Šv. Kalėdų dieną) 19.00 val.;

        neporiniais metais gruodžio 31 d. (Naujųjų metų išvakarės), sausio 1 d. (Naujųjų metų pirmoji diena), Šv. Velykas nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu. Jei tai yra neporinių kalendorinių metų neporinė savaitė, tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžina sausio 1 d. 19.00 val., o Šv. Velykų pirmą dieną tėvas sūnų iš jo gyvenamosios vietos pasiima 10 val. ir grąžina Šv. Velykų antrą dieną iki 19.00 val.;

        kiekvienų metų pirmas dvi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių savaites iš eilės, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, pradedant kiekvieno mėnesio pirmosios savaitės pirmadieniu, nepilnametis sūnus praleidžia su tėvu; 

        nepilnamečiam sūnui susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai (nedelsiant) informuoja vienas kitą apie ligą;

        jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti sūnaus, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti vaiko motiną SMS žinute ar telefonu;

(6) ieškovo ir atsakovės santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: 

(a) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 

(I) turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/136 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (viso pagal šią sutartį įgyto turto vertė – 81 600,00 Eur); 

(II) katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės; 

(III) motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės;

(b) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 

(I) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“; 

(II) transporto priemonę – automobilį Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės. 

(c) priteisti ieškovui iš atsakovės 21 750,00 Eur kompensaciją (750,00 Eur už turtą ir 21 000,00 Eur už buto įmoką).

(d) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 27 968,00 Eur kompensaciją už jam tenkančią turto dalį (27 168,00 Eur kompensacija už butą su dalimi įmokų ir 800,00 Eur kompensacija už automobilį);

(7) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, vidutinė rinkos vertė 282 000,00 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti šias akcijas tokiu būdu:

(a) atsakovei nuosavybės teise priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, rinkos vertė 282 000,00 Eur;

(b) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 141 000,00 Eur kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas.

(8) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų dividendų R. Š. už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (šiuo metu žinoma suma yra 35 500,00 Eur), bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas;

(9) prievolę grąžinti kreditą AB „Swedbank“, kuriam yra įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, pripažinti asmenine ieškovo prievole, o bankui nesutikus – palikti solidaria šalių prievole, leidžiant ieškovui vienam mokėti kreditą.

(10) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

2.       Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog šalys susipažino 2009 m. pradžioje ir tų pačių metų vasarą pradėjo gyventi kartu – iš pradžių nuomojosi butą, o 2011 m. liepos mėn. persikraustė gyventi į ieškovo namą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus B. Ž.. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas paaiškino, kad atsakovė pirmąją santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog gyvenimas kartu iki tol ar iš karto po santuokos nutraukimo nebuvo galimas ir būtų traumuojantis atsakovės vaiką D. M.. Po santuokos nutraukimo atsakovė gyveno savo santuokos metu statytame name, kuris buvo registruotas jos tėvų vardu, pardavus namą atsakovė gyveno nuomojamame bute, vėliau persikėlė gyventi pas tėvus, kur ieškovas atvažiuodavo, ne kartą likdavo nakvoti, tačiau niekada ieškovas negyveno pas atsakovės tėvus. 2010 m. pabaigoje remontams besibaigiant atsakovė retkarčiais atvažiuodavo į namą, likdavo nakvoti. Tik 2011 m. balandžio mėn. į namą buvo įvestas vanduo, todėl anksčiau ten gyventi nebuvo įmanoma.

3.       Pirminiame ieškinyje ieškovas teigė jog šalys nuo 2016 m. gegužės mėn. negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių, atskirai leidžia laisvalaikį, atskirai atostogauja, o atsakovė 2017 m. balandžio mėn. išsikraustė iš bendrų namų, paliko ieškovą ir persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, jog faktiškai santuokiniai santykiai tarp šalių nutrūko nuo 2016 m. gruodžio mėn. atsakovei grįžus iš Kaliningrado, kai ji pareiškė, jog nebenori gyventi kartu ir 2016 m. Kūčias ir Kalėdas šalys praleido atskirai. Šalys pradėjo gyventi skirtinguose kambariuose, nepalaikė jokių intymių santykių, dvasinis ir emocinis ryšys taip pat buvo nutrūkęs, o šalis siejo tik bendro ūkio vedimas po vienu stogu ir bendra darbinė veikla, ką patvirtina 2018 m. gegužės 21 d. ESO pažyma, jog mokėjimai už suvartotą elektros energiją dar iki 2017 m. kovo 10 d. buvo atlikti iš atsakovės banko sąskaitos. Netrukus atsakovė pradėjo ieškoti naujo buto, prieš mėnesį iki buto įsigijimo apie tai pranešė ieškovui, 2017 m. kovo 30 d. atsakovė sudarė buto pirkimo – pardavimo sandorį ir 2017 m. balandį išėjo iš ieškovo namų. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog santykiai tarp šalių pradėjo blogėti dar 2016 m. pradžioje, tada 2016 m. vasarą atsakovė išvažiavo visai vasarai į (duomenys neskelbtini) (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 16 min. 0 s. iki 1 val. 17 min. 6 s.). Ieškovo nuomone šalių santykiai pradėjo byrėti dėl to, kad jie pradėjo vienas kito nesuprasti, po truputį negalėjo rasti bendros kalbos. Paklaustas posėdžio metu ieškovas nurodė, jog savo sūnaus Ą. mamą pažįsta daug metų, su ja anksčiau yra gyvenęs. Iki Ą. gimimo ieškovas su ja bendrauti pradėjo 2016 m. pabaigoje (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 24 min. 0 s. iki 1 val. 25 min. 42 s.). Ieškovas papildomai nurodė, jog prie santykių griūties prisidėjo atsakovės alkoholio vartojimas (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 30 min. 40 s. iki 1 val. 31 min. 4 s.). Gyvenimas kartu tiek ieškovui, tiek atsakovei kelia didelį moralinį diskomfortą, sutuoktinių nebesieja bendri interesai, sutuoktiniai yra neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, nesistengia, kad šeima būtų išsaugota, santykiai yra įtempti, tolimesnis santuokinis gyvenimas tarp ieškovės ir atsakovo neįmanomas. Nepaisant to, ieškovas tinkamai vykdo sutuoktinio pareigą rūpintis savo šeima, stengiasi, kad jo vaikas turėtų tinkamas sąlygas įgyti išsilavinimą, padeda materialiai, teikia jam išlaikymą, apmoka darželį, tačiau dėl skirtingų požiūrių į daugelį pamatinių santuokai svarbių dalykų, nėra galimybės santuoką išsaugoti, o visi šeimyniniai saitai, sieję šalis, yra nutrūkę, santuoka su atsakove yra tik formali, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.       Nepilnamečio sūnaus B. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, nes vaiko gyvenimas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus. Atitinkamai turėtų būti nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka. Patikslintame ieškinyje (2018 m. balandžio 9 d.) ieškovas pateikė sūnaus poreikių lentelę, nurodė, jog sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 400,00 Eur suma. Ieškovas nurodė, jog pagal jo prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, ieškovui taip pat teks prievolė sūnų išlaikyti, todėl laiko, kad 100,00 Eur suma sūnaus išlaikymui yra pakankama jo poreikiams patenkinti.

5.       Ieškovas nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia prekyba buitine technika, vadybininko pareigose. 2010 m. sumažėjus prekybinėms apimtims, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybė nusprendė uždaryti saloną, kuriame dirbo ieškovas. 2010 m. antroje pusėje ieškovas atsakovei pasiūlė steigti savo įmonę. Ieškovo draugo žmona G. G. dirbo VMI, ir ieškovas jos paklausė kaip būtų geriau, greičiau ir pigiau pradėti verslą. Tuomet ji paaiškino, kad nupirkti įmonę yra paprasčiau ir greičiau, ji ieškovui pasiūlė įsigyti kolegės šeimos parduodamą įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 000 litų, įkurtą 1995 m. Kadangi ieškovas tuo metu dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas salone ir labai neturėjo laisvo laiko, pasitikėjo atsakove, sutarė, kad įmonės pirkimo dokumentų tvarkymu užsiims atsakovė. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo mokėta iš abiejų lėšų, per 2010 m. ieškovas atsakovei yra pervedęs 19 972,00 Lt, 2010 m. ieškovas atsakovei grynaisiais pinigais davė 17 450,00 Lt automobilio BMW X5 įsigijimui. 2010 m. spalio mėn. ieškovas už asmenines lėšas įmonei nupirko mikroautobusą (tarp 30-40 tūkstančių Lt), jis pirktas atsakovės vardu, tačiau už draudimą mokėjo ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos, ieškovas tai laiko savo indėliu į įmonę. 2011 m. vasario 17 d. tarp Š. G. bei jo sutuoktinės R. G. ir R. M. buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią buvo įgytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Ieškovas, turėdamas įdirbį šioje srityje, žinių bei patirties, pasiūlė atsakovei jos vardu įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ir patiems susikurti savo verslą. Nuo 2011 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi oficialiai įsidarbino ir ieškovas. Dėl ieškovo asmeninių savybių, jo kvalifikacijos, pažinčių, darbo patirties, dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjų tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjais, nes ieškovas nuo pat įmonės įsigijimo pradžios vykdė tiekėjų paiešką, užsakymus ir pardavimus, sutarčių sudarymą su tiekėjais, dėl ko ieškovo žinios, patirtis, darbas ir indėlis į visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą yra itin didelis. Tuo tarpu atsakovė panašios darbo patirties UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje neturėjo, nes ji iki to laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių veiklos sritis buvo popierius, jo gaminiai bei krovinių pervežimas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 30 d. nutraukė buitinės technikos salono prekybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Vilpros investicija“, ir šiose patalpose sekančią dieną pradėjo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje teismui pateikti el. laiškai patvirtina, kad būtent ieškovas susirašinėjo, derino sutartis ir dalyvavo pagrindiniame verslo sukūrime. Taigi ieškovas surado ir nupirko įmonę atsakovės vardu, surado ir atsakovės vardu įgijo mikroautobusą, kuris buvo būtinas įmonės veikloje, kurį atsakovė pardavė įmonei, ieškovas apdraudė šį mikroautobusą savo lėšomis ir už draudimą mokėjo iš savo sąskaitos. Mikroautobusas buvo nupirktas Klaipėdoje, UAB „Westauto“, iš Klaipėdos mikroautobusą ieškovas parvairavo su būsimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, su kuriuo tuo metu ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P..

6.       Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas buvo mokėta iš abiejų lėšų, per 2010 m. ieškovas atsakovei yra pervedęs 19 972,00 Lt, 2010 m. ieškovas atsakovei grynaisiais pinigais davė 17 450,00 Lt automobilio BMW X5 įsigijimui. 2010 m. spalio mėn. ieškovas už asmenines lėšas įmonei nupirko mikroautobusą (tarp 30-40 tūkstančių Lt), jis pirktas atsakovės vardu, tačiau už draudimą mokėjo ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos, ieškovas tai laiko savo indėliu į įmonę. Vėliau jis buvo parduotas įmonei.

7.       Ieškovas pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nupirkta tik prieš 4 mėnesius iki santuokos su atsakove sudarymo. Iki įmonės įsigijimo ji nevykdė jokios veiklos, ką patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balansas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 4 d. pajamų suvestinė, pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai. Per 4 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nuo jos įsigijimo iki santuokos sudarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo uždirbusi reikšmingo pelno. Ieškovo darbo ir įgytos patirties dėka UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės veikla sparčiai plėtėsi, apyvarta ir pardavimų apimtys didėjo. Ieškovo nuomone UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintina bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Toks reikalavimas reiškiamas ne tik dėl to, kad įmonė įgyta už ieškovo asmeninius pinigus ir įmonės veikla pradėta tik ieškovo dėka, tačiau ir dėl to, kad esminis įmonės vertės padidėjimas (nuo 10 000 litų / 2 896 eurų iki 282 000 eurų) įvyko sutuoktiniams kartu ilgą laiką vykdant veiklą.

8.       Kadangi ieškovas gyveno kartu su atsakove iki 2017 m. balandžio 1 d., o atsakovė po šio laiko yra išsimokėjusi sau dividendus, ieškovas taip pat reiškia reikalavimą dėl ½ dalies išmokėtų dividendų priteisimo iš atsakovės. Atsakovė pati atsiliepime nurodė, kad iš 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirbto pelno atsakovei buvo išmokėti 45 000,05 Eur dividendų (atskaičius GPM), tačiau jokia ieškovui priklausanti dalis nebuvo skirta ieškovui. Byloje esantis 2018 m. kovo 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelės akcininkės R. Š. sprendimas Nr. 2018/01, kuriuo ji patvirtino 2017 m. finansinę atskaitomybę ir paskirstė pelną, patvirtina, kad atsakovė nusprendė dividendams išmokėti 80 000 Eur sumą, kuri taip pat turi būti dalinama santuokos nutraukimo byloje. Įvertinant šio sprendimo turinį bei tai, kad atsakovė turėjo sumokėti 15 procentų pajamų mokesčio nuo 80 000 Eur sumos, viso dalintina suma sudaro 68 000 Eur, kurių pusė (34 000 Eur) turėtų priklausyti ieškovui. Minėtas akcininkės sprendimas yra galiojantis, nėra atšauktas, todėl ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė tik dalį dokumentų, patvirtinančių dividendų išmokėjimą – sąskaitos išrašą, esmės nekeičia. Be to, iš metinės pajamų deklaracijos už 2017 m. matyti, jog atsakovė be darbo užmokesčio ir nedarbingumo išmokų gavo 662 ir 870 eurų nuomos mokesčio už nekilnojamąjį turtą (atskaičius pajamų mokestį – 1 302 Eur) bei 2 304 Eur palūkanų už paskolą. Taigi šios dvi sumos bendroje 3 606 Eur sumoje taip pat yra dalintinos tarp ieškovo ir atsakovės.

9.       Ieškovas iki bendro gyvenimo ir santuokos su atsakove, t. y. 2008 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MS-1208 pagrindu, įsigijo 44 proc. baigtumo pastatą – gyvenamąjį namą ir 805/1898 dalis žemės sklypo esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. gruodžio 19 d. sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Projektinės dokumentacijos parengimo sutartį dėl techninio projekto architektūrinei daliai ir statybos leidimui gauti, apmokėjo už suteiktas paslaugas. Ieškovas 2009 m. lapkričio 11 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai Prašymą išduoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų sąvadą, kuris buvo išduotas 2010 m. sausio 13 d. Ieškovui 2010 m. vasario 5 d. buvo išduotas statybos leidimas. Namo statybos buvo baigtos 2011 m. gegužės 5 d. Ieškovas laiko, kad šis turtas jo buvo įgytas iki santuokos sudarymo už asmenines ieškovo lėšas, namą ieškovas įrenginėjo pats, padedamas tėvo, todėl nutraukiant santuoką šis turtas nedalintinas.

10.       Ieškovas ir atsakovė 2012 m. birželio 14 d. su AB „Swedbank“ pasirašė Kredito sutartį, kurios pagrindu bankas suteikė 290 000 Lt (83 989,81 Eur) kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti AB „Swedbank“ naudai įsigytas butas buvo įkeistas. Kredito grąžinimo terminas – 2042 m. gegužės 15 d., kredito likutis 2017 m. birželio 15 d. – 72 449,56 Eur, 2018 m. balandžio 15 d. – 70 131,16 Eur, 2020 m. birželio 15 d. – 64 056,32 Eur. Kadangi bankui įkeistas butas asmeninės nuosavybės teise priteistinas ieškovui, ieškovas po santuokos nutraukimo perima skolininko teises ir pareigas pagal šią kredito sutartį. Tuo atveju, jei bankas nesutiktų, jog prievolę bankui perimtų ieškovas, tai ieškovas ir atsakovė prieš kreditorių AB „Swedbank“ liktų solidarūs skolininkai, tačiau vidiniuose tarpusavio santykiuose kreditoriui kreditą grąžintų tik ieškovas. Jei bankas, remdamasis solidarios atsakomybės principu, išieškotų skolą iš atsakovės, pastaroji turėtų regreso teisę į ieškovą. Priteisus šį turtą ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteistina 27 168 Eur kompensacija – iš buto vertės (110 000,00 Eur) minusuojant kredito likutį (64 056,00 Eur), dalijant sumą pusiau ir pridedant atsakovės sumokėtą kredito dalį iki 2020 m. birželio 15 d. (4 196,00 Eur).

11.       Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovei turi būti priteistos turtinės pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 žemės sklypo, 53/136 kitų statinių, butą, esančių adresu (duomenys neskelbtini), už 81 600 Eur. Ieškovas nurodė, kad įgyjant šį turtą iš santuokinių lėšų buvo sumokėta 42 000,00 Eur, todėl atsakovė ieškovui turėtų išmokėti 21 000,00 Eur dydžio kompensaciją.

12.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovas mano, kad atsakovė ieškovui už jai tenkančią turto dalį turi sumokėti 21 750,00 Eur kompensaciją, o ieškovas atsakovei už jam tenkančią turto dalį – 27 968 Eur kompensaciją.

13.       Tai, kad ieškovas susilaukė vaiko su kita moterimi būdamas formalioje santuokoje su atsakove, nors faktiniai santuokiniai ryšiai su atsakove jau buvo nutrūkę, laikytina kaip ieškovo nepagarba sutuoktinei, bet ne neištikimybė ir tai nebeturėjo esminės įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai. Galiausiai, vertinant santuokos iširimo priežastis, reikšminga akcentuoti tai, kaip nurodo ir pati atsakovė, kad ji apie ieškovo sūnaus Ą. gimimą sužinojo tik 2018 m. lapkričio 28 d. patikrinus informaciją VĮ Registrų centre, o tai reiškia, kad ne ieškovo sūnaus susilaukimas su kita moterimi buvo santuokos iširimo priežastis.

14.       Ieškovas nesutinka su reikalavimu priteisti atsakovei išlaidas, susijusias su ieškovo būsto pagerinimu, kadangi šiame name šalys pradėjo gyventi tik 2011 m., nes gyvenamasis namas iki tol buvo įrenginėjamas ir jame nebuvo sąlygų gyventi. Be to, kai ieškovas įsigijo namą, jį įrenginėjo pats savo lėšomis su tėčiu. Tuo metu jokių minčių apie santuoką su atsakove dar nebuvo, nes jie buvo pažįstami vos kelis mėnesius. Atsakovė šiek tiek padėjo namo interjero klausimais, bet jokių investicijų į šio namo statybą ir įrenginėjimą iš savo asmeninių lėšų neatliko. Atsakovės pateikti įrodymai, kuriais ji grindžia šį priešieškinio reikalavimą, t. y. el. susirašinėjimai, užsakymų pateikimas ir derinimas, taip pat ir atsakovės vardu sudaryta Sutartis – užsakymas, banko sąskaitos išrašai dėl piniginių lėšų pervedimo ieškovui ar grynųjų pinigų išėmimo, nepatvirtina to fakto, kad už vonios ir virtuvės baldus apmokėjo būtent atsakovė iš savo asmeninių lėšų, kurias kompensavo ieškovas, ar kad už išimtus grynuosius pinigus atsakovė pirko medžiagas namo įrengimui ar namų apstatymo reikmenis. Atsakovės pateikti pasiūlymai dėl santechnikos ar baldų gamybos nepatvirtina, kad šie pasiūlymai buvo priimti ir kad už juos sumokėjo atsakovė iš asmeninių lėšų. Dalis atsakovės nurodytų baldų jos buvo pirkti į tėvų butą Vilniuje, bet ne į ieškovo namus. Atsakovės nurodytas 7 000,00 Lt išlaidas grynaisiais pinigais ji panaudojo automobilio įsigijimui, bet ne ieškovo namo statyboms. Net jei atsakovė kažką ir pagerino ieškovo namuose, ieškovas tuos pinigus atsakovei grąžino. Ieškovas atsakovei iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. pervedė 1 700,00 Lt, kas patvirtina, kad ieškovas pilnai atsiskaitė su atsakove, įskaitant ir iki santuokos sudarymo atsakovės sumokėtus komunalinius mokesčius už elektros energiją.

15.       Posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog bendro ūkio vedimas tarp šalių nutrūko ne 2016 m. gegužės 1 d., kaip nurodo atsakovė, bet 2017 m. balandžio mėn., kai atsakovė išsikėlė gyventi į kitus namus (2017 m. spalio 24 d. parengiamasis teismo posėdis: nuo 6 min. 50 s. iki 7 min. 5 s.). Tuo tarpu 2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimu nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, kadangi šalys 2016 m. rudenį sutarė gyventi atskirai ir atsakovė pradėjo ieškotis būsto, 2017 m. balandžio mėn. atsakovė išsikraustė, santuokiniais ryšiais šalys nebesaistomos nuo 2016 m. rudens, nes 2016 m. Kūčias ir Šv. Kalėdas jie sutiko atskirai (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 8 min. 38 s. iki 9 min. 10 s.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo tariama neištikimybė ar 2017 m. rugsėjį gimęs vaikas neturi priežastinio ryšio su santuokos iširimu. Atsakovė pradėjo ginčyti kaltės klausimą tik po dviejų metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios, todėl ieškovo neištikimybė nebuvo santuokos iširimo priežastis, dėl to atsakovė šių aplinkybių greičiausiai ir nenurodė savo pradiniuose dokumentuose.

16.       Ieškovas sutiko su atsakovės nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte, prašo šį butą priteisti ieškovui, kadangi priteisus ieškovui piniginę kompensaciją už įmonės akcijas ir kompensaciją už šį butą, atsakovei tektų didelė piniginė prievolė. Ieškovas nesutinka dėl reikalavimo priteisti ½ dalį už bankui sumokėtą kreditą už minėtą butą, nes kredito įmokos buvo dengiamos iš nuomos pajamų.

17.       Ieškovo atstovė patvirtino, kad ieškovo ryšys su vaiku vykstant teisminiam procesui susilpnėjo, todėl siekiant, kad vaiko ir tėvo ryšys būtų atkurtas ir vėl sustiprėtų, prašoma nustatyti maksimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, juolab, kad atsakovė nurodė nedaranti kliūčių vaikui bendrauti su tėvu (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 0 s. iki 29 min. 30 s.). 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė papildomai nurodė, jog ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja retai, tačiau ieškovas palaiko savo reikalavimą dėl maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad vaiką per mėnesį mato 3–6 dienas, telefonu susisiekti pavyksta retai. Ieškovas patvirtino, kad jam tikrų ir tokia bendravimo tvarka, kai ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, bet turi būti įmanoma susitarti, tada ir tas grafikas taptų neaktualus. Šiuo atveju ieškovas mano, kad atsakovė trukdo šalių sūnui bendrauti su ieškovu, neskatina jo bendrauti su tėvu. Nustačius bendravimo tvarką ne maksimalią, ieškovas sutiktų mokėti didesnį išlaikymą – 200,00 Eur (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 50 s. iki 29 min. 20 s.).

18.       Ieškovas papildomai nurodė, jog atsakovė be ieškovo žinios iš jo banko sąskaitos, į kurią iki 2014 m. būdavo pervedamas jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, per laikotarpį nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2016 m. kovo 22 d. išleido apie 60 000,00 Lt ir apie 1 670,00 Eur, tą ieškovas pastebėjo tik 2016 m., atsakovė negalėjo paaiškinti, kur tuos pinigus išleido (2019 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 1 val. 38 min. 27 s. iki 1 val. 42 min. 00 s.).

II.       Atsakovės atsikirtimai

19.       Atsakovė su patikslintais ieškiniais nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (2018 m. balandžio 9 d.) atsakovė nurodė, jog dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės sutinka. Paaiškino, jog su ieškovu iki santuokos sudarymo kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, mylėjo vienas kitą ir todėl nusprendė susituokti. Po santuokos sudarymo šalių santykiai taip pat klostėsi gerai, tačiau laikui bėgant pradėjo pyktis, neberasdavo bendros kalbos, nesugebėdavo tarpusavio susitarimu išspręsti kilusių ginčų. Šeimoje nuolat kildavo buitiniai konfliktai, tarp sutuoktinių neliko pagarbos ir lojalumo, santuokiniai ryšiai nutrūko ir išblėso jausmai vienas kito atžvilgiu, dėl ko nuo 2016 m. gegužės 1 d. šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Atsakovė nurodė, jog dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog santuoka tarp atsakovės ir ieškovo iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat atsakovė prašė nustatyti, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės būtų pripažinta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d., kadangi ir pats ieškovas pirminiame ieškinyje nurodė, jog šalys bendro ūkio neveda nuo šios datos. Taip pat prašoma po santuokos nutraukimo atsakovei palikti Š. pavardę. Atsakovė taip pat sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.

20.       Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, jog nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi pagal tokią tvarką vaikas neturėtų pastovios gyvenamosios vietos, būtų sutrikdyta psichologinė pusiausvyra – sūnus nesupras, kur yra jo pastovūs namai. Ieškovas gali bet kada matytis su vaiku, tačiau ieškovas besitęsiant teisminiam procesui pradėjo elgtis netinkamai sūnaus atžvilgiu. Ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kad atsakovė trukdo ieškovo ir sūnaus bendravimui, yra nepagrįsti ir todėl atmestini. Nesutinkant su ieškovo nurodyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, ji nesutinka ir su išlaikymo dydžiu (100,00 Eur), nes jis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių.

21.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė nesutiko su turto padalinimo tvarka. Nurodė, jog po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise turėtų būti priteistas butas (duomenys neskelbtini). Ieškovas tokį reikalavimą kėlė pirminiu ieškiniu, su tokiu reikalavimu atsakovė sutiko, tačiau ieškovas, siekdamas dar didesnio ginčo, pakeitė savo poziciją. Tai atsakovės iniciatyva šis butas buvo įgytas, atsakovė juo rūpinosi, tik atsakovė visada mokėjo komunalinius mokesčius ir įmokas bankui. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turi gyvenamuosius būstus, šis butas yra poilsio vieta, kur atsakovė vyksta su vaikais. Atsakovės pajamos yra didesnės, todėl ji turi galimybes ir toliau šį butą išlaikyti. Atsakovė nurodo, jog jai turi būti priteistas šis butas, kurio vertė – 110 000,00 Eur, ir kuris yra įkeistas AB „Swedbank“, išmokant ieškovui kompensaciją.

22.       Su reikalavimu priteisti atsakovei turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo, 46/125 dalis kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nesutiko, nes jos įgytos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, šalims faktiškai negyvenant kartu, todėl šis turtas negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu. Atsakovė prašo ieškovui nepriteisti piniginės 21 000,00 Eur kompensacijos, kadangi turtą atsakovė pirko asmeniškai, kai šalys kartu jau nebegyveno. Su reikalavimais priteisti atsakovei katerį ir motorinę valtį, išmokant ieškovui kompensacijas (250,00 Eur ir 500,00 Eur), bei reikalavimu priteisti ieškovui automobilį Opel Meriva-A, išmokant atsakovei kompensaciją (800,00 Eur), atsakovė sutiko.

23.       Atsakovė nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi įmonės akcijas atsakovė įsigijo iki santuokos sudarymo iš savo asmeninių lėšų – 2010 m. spalio 21 d. iš savo tėvo A. Š. gavo dovanų 250 000 Lt, iš kurių už 10 000 Lt pirko akcijas. Atsakovė pati nusprendė pradėti savo verslą, ieškovas jos nepalaikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba daug darbuotojų, turinčių patirties prekybos srityje, ir būtent visų darbuotojų indėlis yra reikšmingas įmonės pelningumui, o ne išimtinai ieškovo, tai priklauso ir nuo atsakovės sėkmingo vadovavimo įmonei. Atsakovė dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos ir pardavimų vadove, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – projektų vadove, todėl turėjo reikiamos patirties. UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikinai vadovaujant ieškovui, kol atsakovė buvo vaiko auginimo atostogose, patyrė nuostolių, tuo laikotarpiu įmonės veikla nebuvo pelninga, todėl ieškovo argumentai, kad dėl jo veiklos įmonė veikė pelningai, yra atmestini. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų atsakovė įsigijo iki santuokos su ieškovu sudarymo bei veiklos vystymui panaudojo savo iš tėčio gautą pinginę dovaną, tai darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Įstatymas nustato, kad jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Atsakovės nuomone ieškovui gali būti priteisiama tik iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos pajamos ir / arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertės padidėjimas, kuris ieškovui gali būti priteisiamas vertinant jį nuo šalių santuokos sudarymo iki 2016 m. gegužės 1 d., nes aplinkybę, jog bendras gyvenimas nutrūko nuo šios datos pradiniame ieškinyje ieškovas pripažino. 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo vertė santuokos sudarymo metu buvo lygi 81 200 Eur, o nustojus vesti bendrą ūkį – 204 600 Eur. Tai reiškia, kad šiuo laikotarpiu akcijų vertė padidėjo 123 400 Eur suma, kuri priklauso šalims bendrąja jungtine nuosavybe, todėl ieškovui turi būti priteisiama ½ dalis šios sumos (61 700 Eur). 

24.       Atsakovė su reikalavimu padalinti 2 304 Eur palūkanas už paskolą nesutinka, nes ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskolinusi savo asmenines lėšas (121 000,00 Lt), kadangi paskola atsakovei nebuvo grąžinta per 60 mėnesių terminą, todėl atsakovei už vėlavimą grąžinti paskolą buvo išmokėtos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos iš asmeninėmis lėšomis suteiktos paskolos, be to, jau po to, kai sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio, yra asmeninė atsakovės nuosavybė ir todėl nedalintina.

25.       Atsakovė byloje pateikė priešieškinį (8 t., el. b. l. 52–68), kuriuo prašo:

(1)santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; 

(2)nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d.; 

(3)priteisti atsakovės naudai iš ieškovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 

(4)po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę „Š.“, o ieškovui prigimtinę pavardę „Ž.“; 

(5)po santuokos nutraukimo ieškovui iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovo nepriteisti materialinio išlaikymo; 

(6)neskirti termino šalių sutaikymui ir bylą nagrinėti iš esmės; 

(7)po santuokos nutraukimo nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus B. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove; 

(8)po santuokos nutraukimo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi B. Ž. tvarką: 

-kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val. ir parveža jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

-kiekvieną Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 12 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį parveža į vaiko gyvenamąją tą pačią dieną 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu;

-poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 19 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 30 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą atostogų dieną 12.00 val., jei tai yra ne darbo diena, arba 20.00 val., jei tai yra darbo diena, ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę gavęs atsakovės rašytinį sutikimą išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų;

-jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos, artimųjų giminaičių mirties, pateikiant įrodymus, negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną ir sudaryti sąlygas vaiko motinai pačiai pasiimti vaiką, jei tėvas vaiko negali grąžinti dėl nurodytų aplinkybių.

-vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną nedelsiant apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, jei motina yra išvykusi, ar parvežti motinai;

(9)ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus B. Ž. naudai iš ieškovo priteisti 350,00 Eur dydžio materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskiriant atsakovę; 

(10)po santuokos nutraukimo atsakovės naudai priteisti nekilnojamąjį turtą:

-butą (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą AB „Swedbank“, išmokant 19 934,42 Eur kompensaciją ieškovui;

-turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo ir 46/125 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir butą (duomenys neskelbtini), 81 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, tačiau nemokant ieškovui jokios piniginės kompensacijos; 

-katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vidutinė rinkos vertės, išmokant 1/2 turto vertės, t. y. 250,00 Eur kompensaciją ieškovui už jam priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią dalį nurodyto turto; 

-motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vidutinė rinkos vertės, išmokant 1/2 turto vertės, t. y. 500,00 Eur kompensaciją ieškovui už jam priklausančią, tačiau atsakovei atitenkančią dalį nurodyto turto; 

(11)po santuokos nutraukimo ieškovo naudai priteisti kilnojamąjį turtą:

-transporto priemonę automobilį Opel Meriva-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ident. kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, išmokant ½ turto vertės, t. y. 800,00 Eur kompensaciją atsakovei už jai priklausančią, tačiau ieškovui atitenkančią dalį nurodyto turto; 

(12)iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 14 945,39 Eur sumą už gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimą;

(13)iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 3 913,51 Eur sumą už sumokėtas kredito įmokas bankui;

(14)iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 338,92 Eur sumą už sumokėtus komunalinius mokesčius;

(15)po santuokos nutraukimo kreditorinio įsipareigojimo vykdymą kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2012 m. birželio 14 d. Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padalinti sekančiai: prievolės vykdymas yra nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei įvykdyti mokės atsakovė. Jei bankas, remdamasis solidarios atsakomybės principu išieškotų skolą iš ieškovo, pastarasis turėtų regreso teisę į atsakovę;

(16)kreditorinis įsipareigojimas UAB „Ireco būstas“ pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei įvykdyti mokės atsakovė;

(17)atsakovės naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

26.       Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog šalys susipažino 2008 m. rugsėjo mėn., o kartu apsigyveno 2008 m. spalio mėn. 2009 m. balandžio–gegužės mėn. ieškovas su atsakove gyveno atsakovės tėvų namuose. 2009 m. birželio mėn. atsakovė su ieškovu ir atsakovės sūnumi D. M. persikraustė gyventi į ieškovui priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B. Ž..

27.       Atsakovė su ieškovu iki santuokos sudarymo porą metų gyveno kartu, įrenginėjo ieškovui priklausantį namą, kūrė abu bendrą ateitį, nes mylėjo vienas kitą ir todėl nusprendė susituokti. Po santuokos sudarymo atsakovės ir ieškovo santykiai taip pat klostėsi gerai, santuokos metu susilaukė sūnaus, tačiau laikui bėgant atsakovė su ieškovu pradėjo pyktis, neberasdavo bendros kalbos, nebesugebėdavo tarpusavio susitarimu išspręsti kilusių ginčų. Atsakovei kilo įtarimų, jog ieškovas turi kitą moterį, apie kurią pats ir prisipažino, nes ieškovas davė atsakovei susirašinėjimą su kitomis moterimis, neva norėdamas būti sąžiningas ir viską pradėti iš naujo. Ieškovo susirašinėjimas patvirtina, jog ieškovas tikrai turėjo nesantuokinių ryšių su kita moterimi. Ieškovo neištikimybė buvo tęstinė ir tęsėsi kurį laiką. Atsakovė bandė išsaugoti šeimą, tačiau faktas apie neištikimybę buvo itin skaudus ir dėl to atsakovė nebesugebėjo atleisti ieškovui. Atsakovė pati pastebėjo, jog ieškovas turi kitą moterį, nes pasikeitė jo elgesys – ieškovas stengdavosi kuo mažiau būti namuose, neberodydavo noro leisti kartu laisvalaikio, nerodydavo dėmesio nei atsakovei, nei vaikams, pradėjo šiurkščiai elgtis su atsakovės vyresniuoju sūnumi, nepaleisdavo iš rankų telefono ir pan. Atsakovės draugė papasakojo, jog matė ieškovą vežiojant kūdikį vežimėlyje. Dėl nesantuokinio vaiko įtarimas kilo tuomet, kai teismui pateiktuose žaislų pirkimo čekiuose, atsakovė pastebėjo kūdikiams skirtą žaislą, nors jis pats rašė teismui, kad perka žaislus B., tačiau B. netinkamas muzikinis žaisliukas skirtas kūdikiams, dar daugiau įtarimų sukėlė facebook programos pasiūlyta draugų nuotrauka moters, su kuria ieškovas susitikinėjo, su kūdikiu, kuris labai panašus į R. Patikrinus informaciją VĮ „Registrų centras“ paaiškėjo, jog ieškovas (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Ą. Ž. su kita moterimi. Ieškovas buvo atsakovei neištikimas, negana to, nenutraukus santuokos su atsakove, susilaukė sūnaus su kita moterimi. Taip ieškovas pažeidė tiek lojalumo, tiek abipusės pagalbos, tiek ir moralinės paramos pareigas, todėl būtent jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovė siekė kaip įmanoma greičiau nutraukti santuoką, nesiekė didinti ginčo, todėl nereiškė reikalavimo dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau dėl ieškovo elgesio procese, kai jis nuolat didina ginčą ir tokiu būdu ilgina procesą, atsakovė nusprendė reikšti reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės ir teikti visus įrodymus.

28.       Pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo atsakovė prašo priteisti iš jo 1 500,00 Eur neturtinę žalą. Ieškovo santuokinė neištikimybė nulėmė santuokos iširimą. Atsakovė išgyvena dėl susidariusios situacijos ir dėl to, jog dėl santuokos iširimo kenčia ir atsakovės bei ieškovo sūnus B. Ž.. Dėl ieškovo kaltės atsakovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi ieškovo kardinalus pasikeitimas buvo netikėtas, o faktas apie neištikimybę ypatingai skaudus; atsakovė nuo savo vaikų turi slėpti savo išgyvenimus, kas yra labai sunku; dėl ieškovo kaltų veiksmų, iširus santuokai, vienai atsakovei pradėti naują gyvenimą nepaprastai sunku ir tai pareikalaus nemažai dvasinių jėgų, jeigu apskritai pavyks sukurti kitą šeimą; ieškovas, kiek atsakovei žinoma, gyvena su kita moterimi ir judviejų sūnumi Ą. Ž., apie kurio gimimą ieškovas slėpė.

29.       Priešieškinyje atsakovė pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad sūnaus poreikiams patenkinti reikalinga 785,00 Eur suma, todėl iš ieškovo prašo priteisti 350,00 Eur sumą. Posėdyje paaiškino, kad nuo priešieškinio pateikimo sūnaus poreikiai pasikeitė, vaikas auga, jam nuolat reikalingi nauji drabužiai. Prieš išleidžiant vaiką į mokyklą reikėjo nupirkti naujų drabužių, vaiko išleidimas į mokyklą atsiėjo apie 400,00 Eur (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 32 min. 11 s. iki 2 val. 33 min. 20 s.).

30.       Atsakovė taip pat prašo iš ieškovo priteisti 14 945,39 Eur sumą už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, kadangi atsakovė, siedama savo ateitį su ieškovu, rūpinosi visu namo įrengimu, atsakovė yra investavusi į namo įrengimą, baldus ir komunalinius mokesčius savo asmenines lėšas.

31.       Nuo 2016 m. gegužės 1 d. atsakovė viena moka visus komunalinius mokesčius ir paskolos įmokas bankui už butą (duomenys neskelbtini). Iki priešieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė sumokėjo bankui 7 827,02 Eur įmokų, todėl ieškovas privalo atsakovei atlyginti ½ dalį šios sumos, t. y. 3 913,51 Eur. Taip pat atsakovė yra sumokėjusi 677,85 Eur komunalinių mokesčių už butą (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovei ½ dalį šios sumos, t. y. 338,92 Eur.

32.       Atsakovė teismo posėdžio metu savo priešieškinį palaikė, taip pat nurodė, jog palaiko atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Atsakovė nurodė, jog šalių sūnus yra praradęs pasitikėjimą ieškovu, nes ieškovas kelis kartus nevykdė savo pažadų pasiimti vaiką iš darželio. Ieškovas nesidomi sūnaus sveikatos būkle, nesidomi, kokią ugdymo įstaigą jis lankys ir pan. Šalių sūnui mobilusis telefonas buvo padovanotas mokslo metų pradžios proga, B. pats paskambino ieškovui, pasakė savo telefono numerį. Dėl bendravimo tvarkos atsakovė nurodė, kad reikia atsižvelgti į vaiko nuomonę, patvirtino, kad ieškovas bet kada su vaiku gali bendrauti, jei atsakovė su vaikais nėra išvykusi ir bendrauti neatsisako pats vaikas. Šiuo metu vaikas tik pradėjo lankyti mokyklą, dar nėra nusistovėjusi dienotvarkė, todėl darbo dienomis bendravimas nebūtų galimas.

33.       2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovė palaikė savo reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes nuolat ieškovas bendravo su kitomis moterimis, atsakovė nurodė, kad jai tai nepatinka, kelis kartus atsakovė atleido, tačiau kai susitikimai pradėjo vykti darbo, kuriame abi šalys dirbo, kieme, tada atsakovė pareiškė, kad jai tai nepriimtina. Dėl to atsakovė nusprendė išvykti į (duomenys neskelbtini), juolab kad šalių sūnus negavo darželio Kaune. Kai po 2016 m. vasaros atsakovė su vaikais grįžo iš (duomenys neskelbtini), pradėjo ieškotis gyvenamosios vietos, nes buvo poreikis išeiti, kadangi tarp šalių tvyrojo įtampa, nes ieškovas ir atsakovė nuolat konfliktavo, tą matydavo ir šalių sūnus. Butą atsakovė įsigijo 2017 m. kovo 29 d., o 2017 m. balandžio 30 d. atsakovė jau persikėlė ten gyventi. Buto paieškos prasidėjo 2016 m. rugsėjo pabaigoje, šalys gyveno atskiruose kambariuose, maistą pirko atskirai. Pirmą kartą susirašinėjimus atsakovė pamatė apie 2014 m., tuomet kalbėjo su ieškovu, jam atleido. Sekantį kartą pamatė susirašinėjimus su kita moterimi 2015 m., tada atsakovė tai moteriai pasakė, kad ji gali ieškovą pasiimti, jei gali glėbesčiuotis su juo darbe (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 24 min. 40 s. iki 3 val. 24 min. 50 s.) Atsakovei grįžus iš (duomenys neskelbtini) netoli gyvenantys žmonės nurodė, kad pas ieškovą atvažiuodavo dabartinė jo draugė ir išvažiuodavo ryte (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 9 min. 50 s. iki 2 val. 15 min. 30 s.). Dėl ieškovo argumentų, kad atsakovė vartojo alkoholį, atsakovė nurodė, jog tai prasimanymai, jokio išgėrinėjimo (duomenys neskelbtini) nebuvo, atsakovė išvyko viena su dviem vaikais į (duomenys neskelbtini), vienam buvo du metai, atsakovė negalėjo sau leisti taip elgtis, taip ieškovas galimai siekia pateisinti savo poelgius (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 17 min. 30 s. iki 2 val. 17 min. 50 s.). Apie atsakovei pervestas pinigų sumas ji nurodė, kad tai buvo pinigai, skirti vestuvėms, nes vestuvės buvo prabangios, vyko (duomenys neskelbtini). Kitos didesnės sumos buvo skirtos vaiko daiktams pirkti (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 17 min. 53 s. iki 2 val. 19 min. 20 s.). Dėl lėšų, pervestų ieškovo atsakovei 2016 m. atsakovė nurodė, jog jau tada ieškovas taip teikė išlaikymą sūnui, nes visi šalių finansai buvo atskiri. 2016 m. šalys dar vyko atostogauti į užsienį, nes kelionė buvo pirkta anksčiau, pinigai sumokėti, todėl buvo vykta dėl vaikų. Atostogų metu šalys intymių santykių neturėjo (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 30 min. 0 s. iki 2 val. 30 min. 50 s.). Taip pat šalys 2016 m. vasarą dalyvavo ieškovo pusbrolio, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, vestuvėse, į jas jie buvo pakviesti iš anksto, po vestuvių ieškovas atsakovę parvežė į (duomenys neskelbtini).

34.       Dėl buto (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad visą laiką juo rūpinosi atsakovė, mokėjo įmokas bankui, mokėjo komunalinius mokesčius. Atsakovė nesutiko su ieškovo argumentu, kad už šio buto nuomą buvo gaunama 15-20 tūkstančių litų pajamų – butas buvo nuomojamas tik vasarą, liepos ir rugpjūčio mėn., galimai buvo gaunam 6-7 tūkstančiai litų pajamų (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 37 min. 30 s. iki 3 val. 38 min. 20 s.). Už nuomą gautos pajamos net ne visada padengdavo paskolos įmokas.

III.       Trečiųjų asmenų pozicija, išvadą teikiančios institucijos nuomonė

35.       Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (6 t., el. b. l. 156), nurodė, jog šalių prievolė šiam kreditoriui yra solidari, paaiškino, kad bankas leidimo modifikuoti prievolę neišdavė, todėl prieštarauja dėl solidarios prievolės modifikavimo. Trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens AB „Swedbank“ atstovui nedalyvaujant.

36.       Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (7 t., el. b. l. 46–50), nurodė, jog patikslintu ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 22 500 Eur dydžio dividendus, kurie atsakovei buvo išmokėti už 2016 metus. Trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo nurodyta pozicija, nes, remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, neįrodė savo reikalavimo išmokėti 1/2 visų už 2016 m. dividendų. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovės nurodyta pozicija, kad ieškovui būtų priteisti dividendai tik už 4 mėn. (iki 2016 m. balandžio 30 d.) – 7 500 Eur. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl turto teisinio rėžimo yra svarbus turto įgijimo momentas, t. y. prieš santuoką ar ją sudarius, kuris lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bylos duomenimis šalių santuoka buvo sudaryta 2011 m. birželio 17 d., nes tik tuomet ji buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Todėl tik nuo šiuos dienos taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagerinta santuokos metu šeimos ir / ar vien tik ieškovo lėšomis iš esmės, tokiu mastu, kad būtų galima pripažinti turtą esant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe. Atsakovė iki santuokos sudarymo įsigijo įmonę už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas. Be to, byloje esanti paskolos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens ir pagal kurią atsakovė paskolino trečiajam asmeniui 121 000 Lt, tik patvirtina, jog būtent iš atsakovės asmeninių lėšų trečiasis asmuo pradėjo savo veiklą. Atsakovė aiškiai išreiškė valią įsigyti įmonę savo asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Ieškovas buvo įdarbintas pas trečiąjį asmenį komercijos direktoriumi, ieškovui visą laiką nuo įdarbinimo pas trečiąjį asmenį buvo mokamas darbo užmokestis, kas sąlygoja faktą, kad ieškovui buvo nustatytas atitinkamas atlyginimas už jo turimas žinias, jo įdirbį ir patirtį. Taigi, ieškovas įmonėje dirbo atlygintinai, o už jo atliktą darbą, įmonė, kaip darbdavys, mokėjo darbo užmokestį. Todėl ieškovo nurodyti subjektyvaus pobūdžio samprotavimai dėl jo, kaip darbuotojo, įnešto indėlio į įmonę nėra ir negali būti teisiniu pagrindu pripažinti trečiojo asmens akcijas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

37.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, taip pat atsakovės nurodomas aplinkybes.

38.       Trečiasis asmuo UAB „Ireco būstas“ atsiliepimo į priešieškinį neteikė, teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad priešieškinyje išdėstytiems argumentams ir motyvams neprieštarauja, todėl atsiliepimo į pareikštą priešieškinį neteiks. Patikslino, jog 2017 m. kovo 31 d. sutartimi įgyjamo turto dalys yra: butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1397/161200 dalys bendroje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/136 dalis bendroje dalinėje nuosavybėje kitų inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini) (9 t., el. b. l. 179). Trečiojo asmens UAB „Ireco būstas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiojo asmens UAB „Ireco būstas“ atstovui nedalyvaujant.

39.       Išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – išvadą teikianti institucija, Skyrius) išvadoje (7 t., el. b. l. 177–179) nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu nenustačius aplinkybių, kenkiančių ar galinčių pakenkti mažamečio B. Ž. interesams atsakovės šeimoje, Skyrius neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo Skyrius nurodė, kad nors patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atsakovė trukdo tėvo bendravimui su vaiku, tačiau ieškovas nepateikia jokių jo teiginius pagrindžiančių dokumentų. Skyriuje nebuvo gauti jokie pranešimai apie galimai atsakovės šeimoje pažeidžiamus nepilnamečio vaiko interesus, galimai neužtikrinamą vaiko teisę bendrauti ir būti globojamam abiejų tėvų. Pagal ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, vaikas vieną savaitę gyventų motinos namuose, kitą tėvo. Su šiuo ieškovo reikalavimu atsakovė nesutinka – motinos teigimu, sūnus yra mažametis, tėvo prašoma nustatyti bendravimo tvarka sutrikdytų vaiko psichologinę pusiausvyrą. Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte nurodoma, kad B. yra žingeidus ir jautrus vaikas, jo ugdymu ir priežiūra rūpinasi abu tėvai. Atsakovės šeimoje auga ir vyresnis B. Ž. brolis D. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Vaikai auga kartu nuo B. gimimo, tikėtina, kad juos sieja artimas emocinis ryšys, todėl nustatant B. Ž. bendravimo tvarką su tėvu, tikslinga atsižvelgti į susiformavusius vaiko emocinius bei socialinius ryšius su jį supančia, jam įprasta aplinka. Atsižvelgiant į B. Ž. amžių, ugdymo įstaigos pateiktus duomenis apie vaiką, Skyrius rekomenduoja nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu kas antrą savaitgalį ir vieną ar dvi dienas kiekvienos savaitės darbo dienomis. Šalys sutinka, kad sūnaus B. Ž. bendravimo tvarka su tėvu turėtų būti nustatyta ir švenčių metu. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo išvadoje nurodoma, jog Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, ieškovas dirba, turi pastovias pajamas. Tos pačios duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovė dirba, taip pat turi pastovias su darbiniais santykiais susijusias pajamas. Skyriuje nėra duomenų, jog atsakovė turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų netekusi darbingumo, moteris turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį D. M.. Tėvų pareiga teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas arba tik dalinis vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Iš ieškovo tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kuris leistų patenkinti mažamečio B. Ž. poreikius.

40.       Išvadoje, teiktoje teismui po priešieškinio priėmimo, Skyrius nurodė, jog nepilnametis B. Ž. gyvena kartu su mama, todėl manytina, kad atsakovei kasdien tenkinant vaikų poreikius, geriausiai žinomos patiriamos jo išlaikymo išlaidos. Atsakovė sūnaus išlaikymui iš ieškovo prašo priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur, ieškovas ieškiniu sūnaus išlaikymui prašė priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur. R. Š. yra pateikusi vaikų poreikių skaičiuotę, iš kurios matyti, kad iš vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį sudaro apie 785,00 Eur. Vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus nuomone nepilnametį B. Ž. privalo išlaikyti abu tėvai, o sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina ne tik į įrodymus apie turtinę šalies padėtį, protingą pusiausvyrą tarp tėvo ir vaiko interesų, bet ir pastangas kuo geriau užtikrinti vaiko poreikius ir teisę į tinkamam vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas.

41.       Papildomoje išvadoje Skyrius nurodė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas dėl maksimalaus bendravimo su vaiku kas antrą savaitę, t. y. ne mažiau kaip dvi savaites per mėnesį, iš esmės prieštarautų CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyrium. Nepilnametis vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, tai reikalinga darniai jo raidai, stabilumui. Tikslinga nustatyti geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką, įvertinus vaiko amžių, gyvenimo ritmą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos rėžimui. Skyriaus vertinimu atsakovės atsiliepime siūloma ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka geriausiai atitiktų vaiko interesus (14 t., el. b. l. 91–92).

42.       Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu Skyriaus atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakove, ginčo tarp šalių dėl to nėra. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo Skyriaus atstovė palaikė Skyriaus poziciją, išdėstytą papildomoje išvadoje, kad maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas prieštarauja vaiko interesams, nes vaikas dar tik 7 metų amžiaus, pradėjo lankyti mokyklą, vaiko ir motinos ryšys yra stiprus, todėl gyvenimas kas antrą savaitę su tėčiu vaikui keltų stresą. Todėl šiuo metu ieškovo prašymą bendravimo tvarką nustatyti neįmanoma, reikia nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, kas reiškia po lygiai savaitgaliai, švenčių dienos, atostogos. Darbo dienomis bendravimo tvarką nustatyti galima, jei tai nekenkia vaiko dienotvarkei. Dėl vaiko išlaikymo dydžio, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, paliekama dėl išlaikymo dydžio spręsti teismo nuožiūra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43.       Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus B. Ž. (1 t., el. b. l. 18). Atsakovė taip pat turi nepilnametį sūnų D. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (7 t., el. b. l. 19), ieškovas – sūnų Ą. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (8 t., el. b. l. 95).

44.       2012 m. birželio 21 d. šalys įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 19–21), šio buto pirkimui šalys 2012 m. birželio 14 d. sudarė kredito sutartį su AB „Swedbank“, jiems suteiktas 290 000,00 Lt kreditas (1 t., el. b. l. 60–63), kredito sutarties pabaiga – 2042 m. gegužės 15 d., 2017 m. gegužės 23 d. likusi nepadengta kredito suma buvo 72 449,56 Eur (1 t., el. b. l. 64), 2018 m. balandžio 15 d. likusi nepadengta suma – 70 131,16 (6 t., el. b. l. 141), 2020 m. birželio 15 d. nepadengta suma – 64 056,32 Eur (patikslinto ieškinio DOK-59308 priedas). Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn. mokėjo komunalinius mokesčius už šį butą (7 t., el. b. l. 20–30), taip pat šio turto draudimo įmokas (7 t., el. b. l. 31–33) bei kredito įmokas bankui (7 t., el. b. l. 34–40, 41). Byloje esantis skelbimų portalo priejuros.lt išrašas patvirtina, kad butas buvo nuomojamas poilsiautojams (7 t., el. b. l. 168–170). Atsakovės į bylą pateiktas 2017 m. verslo liudijimas (10 t., el. b. l. 187) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimai apie mokėtinus mokesčius už verslo liudijimą patvirtina, kad butas buvo nuomojamas, o atsakovė valstybei 2016 m. turėjo sumokėti 62,00 Eur mokesčių, 2017 m. – 34,00 Eur mokesčių (10 t., el. b. l. 188, 189).

45.       2017 m. kovo 31 d. šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Ireco būstas“ dėl 8679/48360 dalių žemės sklypo ir 46/125 dalių kitų statinių (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 22–24) bei buto (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 25–27) įsigijimo, šio turto kaina- 81 600,00 Eur (2 t., el. b. l. 22–40, 66–73). Ieškovo vardu registruota transporto priemonė – automobilis Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 28) bei vandens motociklas Bombardier SeaDoo GTX, o atsakovės vardu nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. perregistruotas kateris Larson ir motorinė valtis Fletcher (1 t., el. b. l. 29).

46.       2008 m. ieškovas įsigijo žemės sklypą ir 44 proc. baigtumo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 40, 42–44, 94–100), 2008 m. gruodžio 19 d. sudarė projektinės dokumentacijos parengimo sutartį su architekte dėl šio namo rekonstrukcijos (1 t., el. b. l. 45–46), 2009 m. gruodžio mėn. buvo paruošta dokumentacija statybos leidimui gauti (1 t., el. b. l. 47–48). 2009 m. lapkričio 11 d. ieškovas Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateikė prašymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (1 t., el. b. l. 49–50), kuris buvo išduotas 2010 m. sausio 13 d. (1 t., el. b. l. 51–52). 2010 m. vasario 4 d. Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolu buvo pritarta parengtam projektui (1 t., el. b. l. 53–56), 2010 m. vasario 5 d. ieškovui išduotas statybos leidimas (1 t., el. b. l. 57). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 5 d. nurodyta, jog statyba užbaigta 100 proc. (1 t., el. b. l. 18–19). Ieškovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gegužės 1 d. ieškovas nuolat pirko prekes UAB „Senukų prekybos centras“, išlaidų suma sudaro 9 485,01 Eur (7 t., el. b. l. 107–111). 2011 m. balandžio 1 d. ieškovas su UAB „Kauno vandenys“ pasirašė atsiskaitymo už tiekiamą vandenį želdinių laistymui sutartį (10 t., el. b. l. 13–14) bei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį (10 t., el. b. l. 15–18). Komunalinius mokesčius šiam paslaugų teikėjui ieškovas pradėjo mokėti 2011 m. gegužės 2 d. (10 t., el. b. l. 19–25).

47.       Ieškovui 2007 m. lapkričio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 88–89), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 90–91) bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 92–93).

48.       2010 m. spalio 21 d. atsakovė su A. Š., savo tėvu (2 t., el. b. l. 17), sudarė pinigų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė gavo dovanų 250 000,00 Lt (1 t., el. b. l. 144–145). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad atsakovė 2008 m. gavo 52 415,38 Lt pajamų, 2009 m. – 77 522,73 Lt, 2010 m. – 62 682,24 Lt, 2011 m. – 17 357,13 Lt, 2012 m. – 34 626,35 Lt, 2013 m. – 36 120,74 Lt, 2014 m. – 34 048,27 Lt, 2015 m. – 13 881,60 Eur, 2016 m. – 17 806,63 Eur, 2017 m. – 31 486,57 Eur, 2018 m. iki gegužės mėn. – 10 795,05 Eur (7 t., el. b. l. 173–175). Atsakovės pajamos 2019 m. vidutiniškai sudarė 1 981,92 Eur (dokumento DOK-71548 priedas).

49.       2011 m. vasario 17 d. atsakovė už 10 000,00 Lt įsigijo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančia buitinės technikos prekyba (1 t., el. b. l. 71, 72, 73) akcijų (1 t., el. b. l. 31, 141–142, 143), tą pačią dieną priėmė vienintelio akcininko sprendimą paskirti save įmonės direktore (1 t., el. b. l. 32, 33–37). Nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2011 m. vasario 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir jokių pajamų negavo (1 t., el. b. l. 75). 2011 m. kovo 18 d. atsakovė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu atsakovė 60 mėn. terminui įmonei paskolino 121 000,00 Lt sumą (1 t., el. b. l. 173), šią sumą dalimis įmonei pervedė laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 18 d. iki 2011 m. gegužės 16 d. (1 t., el. b. l. 174–177). Suėjus paskolos terminui ne visa paskola atsakovei buvo grąžinta, todėl 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pretenziją, pareikalavo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas (14 t., el. b. l. 78). UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiavo 2 304,66 Eur dydžio palūkanas (14 t., el. b. l. 79). 2016 m. kovo 21 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta 7 059,00 Eur skirti dividendams, likusį nepaskirstytą pelną perkelti į kitus metus (2 t., el. b. l. 53). 2017 m. vasario 22 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta 52 941,24 Eur skirti dividendams (2 t., el. b. l. 54), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 1 d. atsakovei išmokėjo 15 000,00 Eur dividendų, o 2017 m. kovo 29 d. – 30 000,00 Eur dividendų (1 t., el. b. l. 30; 6 t., el. b. l. 2). Nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m kovo mėn. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 12 420,35 Eur atlyginimo (11 t., el. b. l. 146). 2018 m. spalio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje kilo gaisras (8 t., el. b. l. 159), dėl kurio buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis (8 t., el. b. l. 160), sudegusios prekės (už 378 883,75 Eur sumą) buvo utilizuotos (8 t., el. b. l. 161–162, 163–187). 2018 m. spalio 31 d., 2018 m. gruodžio 19 d. ir 2019 m. sausio 4 d. mokėjimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 390 399,24 Eur draudimo išmoka (11 t., el. b. l. 147), iš kurių įmonė 2018 m. spalio mėn. pirkėjams grąžino 3 916,10 Eur avansą (11 t., el. b. l. 148), lapkričio mėn. – 760,00 Eur avansą (11 t., el. b. l. 150).

50.       Byloje pateikta ieškovo 2007 m. pajamų deklaracija, pagal kurią jo gautos apmokestinamos pajamos – 16 395,62 Lt, neapmokestinamos pajamos – 45 000,00 Lt, už perleistą turtą gautos pajamos – 24 220,00 Lt (7 t., el. b. l. 63–69). Ieškovo 2012 m. pajamų deklaracija, pagal kurią jo gautos pajamos – 25 055,77 Lt, už perleistą turtą gautos pajamos – 5 650,00 Lt (7 t., el. b. l. 70–74). 2011 m. gegužės 16 d. ieškovas buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi (1 t., el. b. l. 38–39; 10 t., el. b. l. 124–128), 2011 m. gegužės 17 d. su ieškovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (10 t., el. b. l. 117–118). 2018 m. sausio 2 d. pasirašyta naujos redakcijos darbo sutartis (10 t., el. b. l. 129–134, 135). Iki tol ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla taip pat buitinės technikos prekyba (1 t., el. b. l. 41, 74). Ieškovas 2008–2009 m. gaudavo 3 600,00 Lt darbo užmokestį, 2010 m. darbo užmokestis sumažintas iki 1 200,00 Lt, nuo 2010 m. balandžio mokėtas 800,00 Lt atlyginimas (7 t., el. b. l. 59–61). 2012 m. kovo 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu ieškovas paskirtas įmonės kasininko pareigoms (10 t., el. b. l. 119, 120–123). Ieškovo darbo užmokestis 2018 m. vidutiniškai sudarė 1 798,81 Eur, priskaičius kompensaciją už nepanaudotas atostogas (10 t., el. b. l. 138), 2017 m. – 1 377,65 Eur (10 t., el. b. l. 140–141), 2016 m. – 960,13 Eur (10 t., el. b. l . 142–143), 2015 m. – 832,00 Eur (10 t., el. b. l. 144), 2014 m. – 839,83 Eur (10 t., el. b. l. 145), 2013 m. – 656,71 Eur (10 t., el. b. l. 146), 2012 m. – 483,08 Eur (10 t., el. b. l. 147), 2011 m. – 240,95 Eur (10 t., el. b. l. 148). 2018 m. spalio 18 d. ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (10 t., el. b. l. 17–28), tos pačios dienos įsakymu ieškovas atleistas iš pareigų nuo 2018 m. lapkričio 7 d. (10 t., el. b. l. 136). Nuo 2019 m. vasario mėn. ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam buvo mokamas 800,00 Eur atlyginimas (11 t., el. b. l. 101).

51.       Už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė 2017–2019 m. trečiajam asmeniui UAB „Ireco būstas“ sumokėjo 42 075,00 Eur sumą (10 t., el. b. l. 181–186), atsakovės tėvas 2018 m. rugsėjo 7 d. trečiajam asmeniui pervedė 5 000,00 Eur sumą, 2018 m. spalio 1 d. – 2 000,00 Eur sumą, 2019 m. balandžio 1 d. – 5 000,00 Eur sumą, 2019 m. balandžio 2 d. – 3 000,00 Eur sumą (dokumento DOK-71548 priedas).

52.       Prie bylos prijungti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertinimo ekspertizės aktai.

Dėl santuokos nutraukimo, kaltės, neturinės žalos, pavardžių, tarpusavio išlaikymo ir santuokos nutraukimo įtakos šalių turtinėms teisėms

53.       Ieškovas prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

54.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

55.       Ieškovas ieškinyje, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, pradiniame ieškinyje nurodė, kad nuo 2016 m. gegužės mėn. sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, nebepalaiko šeimyninių santykių, atskirai leidžia laisvalaikį, atskirai atostogauja, o atsakovė 2017 m. išsikraustė iš bendrų namų, paliko ieškovą. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas papildomai nurodė, jog jo netenkino atsakovės nuolat vartojamas alkoholis. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nurodė, kad dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu kreipėsi į jos tėvus, tačiau ir šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikti jokie įrodymai. Atsakovė tokius ieškovo argumentus neigė, nurodė, jog problemų su alkoholio vartojimu niekada neturėjo, ji nuolat prižiūrėjo šalių mažametį vaiką, todėl negalėjo sau leisti elgtis neatsakingai. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai).

56.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, kad po santuokos sudarymo praėjus kuriam laikui šalys pradėjo pyktis, neberasdavo bendros kalbos, nesugebėdavo tarpusavio sutarimu išspręsti konfliktų. Atsakovė priešieškinyje pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė jo neištikimybe. Atsakovė ieškovo neištikimybei įrodyti pateikė ieškovo susirašinėjimus su kitomis moterimis (8 t., el. b. l. 70–80, 81–87). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad su moterimis susirašinėdavo, bendraudavo, flirtuodavo, tačiau nelaikė, kad tai yra neištikimybė, ieškovui trūko bendravimo, todėl jis bendraudavo su aplinkiniais žmonėmis. Atsakovė neištikimybės faktą taip pat įrodinėja aplinkybe, kad 2017 m. rugsėjo 23 d. ieškovas susilaukė sūnaus su kita moterimi. Teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti ieškovo susirašinėjimai su moterimis neįrodo ieškovo neištikimybės fakto, vien bendravimas, susirašinėjimas nėra pakankamas pagrindas neištikimybei patvirtinti. Be kita ko, atsakovei nurodant, kad santuoka faktiškai tarp šalių iširo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo tada santuokinio gyvenimo šalys nebevedė, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. atsakovas susilaukė vaiko. Akivaizdu, kad atsakovei laikant, kad bendro gyvenimo su ieškovu nebeliko dar 2016 m. gegužės mėn., 2017 m. rugsėjo mėn. gimęs vaikas ar ieškovo santykiai su vaiko motina šalims nebegyvenant faktinėje santuokoje, negalėjo būti priežastis šeimos iširimui (CPK 183, 185 straipsniai). Teismas taip pat pažymi, jog posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovo susirašinėjimus su kitomis moterimis matė 2014 m., vėliau 2015 m., su ieškovu apie tai kalbėjosi, konfliktavo. Pažymėtina, jog šalių santuoka sudaryta 2011 m., todėl jei atsakovei nebūtų tikęs atsakovo gyvenimo būdas, jo elgesys, susirašinėjimai su kitomis moterimis, atsakovė, būdama protinga, išsilavinusi, rūpestinga bei apdairi moteris būtų inicijavusi skyrybų procesą anksčiau, o ne laukusi, kol ieškovas inicijuos skyrybų procesą ir reikalavimą dėl kaltės reiškusi tik praėjus pusantrų metų nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu daroma išvada, kad atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei atmetamas (CPK 183, 185 straipsniai).

57.       Tiek ieškovas, tiek atsakovė rūpinosi bendru šalių gyvenimu, artimai bendravo dar iki santuokos sudarymo, nusprendė susituokti, kartu gyveno ieškovo namuose, vėliau, kaip nurodo šalys, prasidėjo konfliktai. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, jog jau 2016 m. pradžioje šalių santykiai buvo prasti. Ieškovas, argumentuodamas, kad šalių santuoka faktiškai iširo tik 2017 m. balandžio mėn., kai atsakovė išsikėlė gyventi atskirai, nurodė, kad 2016 m. vasarą šalys dar buvo atostogauti Graikijoje (7 t., el. b. l. 117–118). Atsakovė paaiškino, kad kelionę pirko 2016 m. kovo mėn., šalims dar gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, ir vyko į šią kelionę dėl vaikų. Apie 2016 m. vasarą ieškovas taip pat patvirtino, kad atsakovė visą vasarą praleido (duomenys neskelbtini) su vaikais (8 t., el. b. l. 96–98), ieškovas kelis kartus vyko aplankyti sūnaus. Kalbėdamas apie 2016 m. liepos mėn. vykusias ieškovo pusbrolio ir tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo vestuves (7 t., el. b. l. 115–116), ieškovas nurodė, kad į vestuves šalys vyko kartu kaip šeima, nors vėliau nurodė, kad ir šios vestuvės baigėsi šalių konfliktu. Atsakovė apie šias vestuves nurodė, jog į jas buvo pakviesti iš anksčiau ir vyko kartu, kadangi bendravimas su kitais žmonėmis nenutrūko, ieškovas ir atsakovė buvo ir bendradarbiai, todėl nuotraukose matomi kartu.

58.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, jog abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, abu nenorėjo stengtis, kad šeima būtų išsaugota, buvo neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, tarp šalių nebeliko bendro intereso dėl šeimos gerovės, kildavo nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai, todėl tenkinamas ieškovo reikalavimas ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

59.       CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės ir priteisti jai iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio atsakovės reikalavimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.

60.       Tenkinamas ieškovo ir atsakovės reikalavimas dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama pavardė Ž., atsakovei – Š..

61.       Abu sutuoktiniai yra darbingo amžiaus, galintys patys save išsilaikyti, byloje nėra duomenų, kad kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas, šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nereiškia, todėl išlaikymas nepriteisiamas.

62.       Atsakovė prašė pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d. Ieškovo pozicija dėl faktinės santuokos pabaigos bylos nagrinėjimo metu keitėsi, pradiniu ieškiniu ieškovas nurodė, kad santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., nuo tada šalys nebevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Vėliau ieškovo atstovė nurodė, jog šalių, kaip šeimos, santykiai nutrūko 2016 m. rudenį, atsakovei grįžus gyventi į Kauną. Patikslintuose ieškiniuose, bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu ieškovo atstovė nurodė, kad santuokos iširimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes turi sukelti nuo tada, kai atsakovė išsikraustė iš ieškovo namų gyventi atskirai, t. y. 2017 m. balandžio 30 d.

63.       Atsakovė, kaip aplinkybę, patvirtinančią šalių santuokos pabaigą, nurodė jos išvykimą visai 2016 m. vasarai su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės ieškovas neginčijo, patvirtino ir išreiškė savo poziciją, kad jam buvo neaišku, kodėl atsakovė ten išvyko, nurodė, jog kelis kartus vyko aplankyti sūnaus. Atsakovė nurodė, kad nuo tada šalys nebegyveno kaip šeima. Iš esmės ieškovas savo paaiškinimuose neneigė šios aplinkybės, kitą faktinę santuokos pabaigos datą nurodė tik kalbėdamas apie turtines šalių teises. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė, kad šalių santykiai 2016 m. buvo prasti. Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovė iki 2017 m. kovo mėn. mokėjo komunalinius mokesčius už namą, esantį (duomenys neskelbtini), nepaneigia aplinkybės, kad šalys nebegyveno kaip šeima. Atsakovė tol, kol susiras kitą gyvenamą būstą, gyveno ieškovo namuose, todėl logiška, kad mokėjo dalį komunalinių mokesčių, nes tomis paslaugomis faktiškai naudojosi, tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovas ir atsakovė gyveno santuokinį gyvenimą.

64.       Be kita ko, ieškovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 22 d. patvirtina, kad jau tada ieškovas per nurodytą laikotarpį nuolat pervesdavo atsakovei pinigų (po 150,00 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodydamas „B. išlaikymui“, nurodytu laikotarpiu ieškovas taip pat mokėjo už sūnaus darželį (5 t., el. b. l. 113). Šie įrodymai patvirtina, kad šalys tuo metu jau negyveno kaip šeima, ieškovas atsakovei pervesdavo lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui.

65.       Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „D. C. proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas). Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir įvertinęs juos visų aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į ieškovo pozicijos nepastovumą, vadovaudamasis nurodytu tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, kad šalys nebeveda bendro ūkio ir negyvena šeimyninio gyvenimo nuo 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo šios datos santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo

66.       Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių ginčo nėra, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė šalių nepilnamečio sūnaus B. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Išvadą teikianti institucija šalių reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat palaikė, nurodė, jog atsakovės aplinkoje yra vaikui sudarytos geros sąlygos gyvenimui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, jog tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinas ieškovo ir atsakovės reikalavimas ir nepilnamečio sūnaus B. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su atsakove (CK 3.174 straipsnis).

67.       Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (prejudicinės) galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

68.        Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

69.       Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaikais. Sudarius galimybę vaikams kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikai bus apgaubti dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, kas žymiai pagerins jų emocinę sveikatą.

70.       Byloje nėra duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su vaiku ar žalingos įtakos jam darymą. Atsakovė byloje taip pat nenurodė, kad ieškovas netinkamai bendrauja su vaiku, netinkamai su juo elgiasi, daro jam blogą įtaką, jį žemina ir t. t. Pati atsakovė patvirtino, kad netrukdo ieškovo ir sūnaus bendravimui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu. Byloje reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo procesiniuose dokumentuose pareiškė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovas prašo nustatyti maksimalią vaiko bendravimo su tėvu tvarką, t. y. 50 proc. laiko leisti vaikui bendrauti (gyventi) su tėvu, likusį 50 proc. laiko – su motina. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje bei jų pateiktų procesinių dokumentų nustatyta, jog esminiai prieštaravimai dėl ieškovo bendravimo tvarkos su vaiku kyla dėl bendravimo darbo dienomis, dėl bendravimo intensyvumo.

71.       Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog maksimalus vaiko bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu turėtų vykti savaitgaliais, švenčių ir atostogų metu, taip pat galima būtų nustatyti ieškovo bendravimą su vaiku vieną darbo dieną per savaitę. Skyrius taip pat nurodė, jog ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos nustatymas iš esmės prieštarautų CK 3.169 straipsnio nuostatoms dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi. Nepilnametis vaikas turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą. Skyrius patvirtino, kad atsakovės atsiliepime išdėstytas bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus.

72.       Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kurią šalys patvirtino bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kad per 2020 m. vasarą ieškovas su sūnumi bendravo labai mažai, ieškovo ir šalių sūnaus emocinis ryšys vykstant teisminiam ginčui susilpnėjo, o atsakovės ir nepilnamečio sūnaus atvirkščiai, sustiprėjo ir tapo itin svarbus veiksnys gerai vaiko psichologinei savijautai. Taip pat svarbu paminėti, jog ieškovas turėtų įvertinti savo galimybes tinkamai vaiku rūpintis kas antrą savaitę visomis darbo dienomis. Ieškovas patvirtino, kad jo darbo grafikas nuo 10.00 val. iki 19.00 val., patvirtino, kad vaiką paimti iš mokyklos jis galėtų ir darbo metu, tačiau kyla klausimas, kur vaikas laiką leistų, kol baigsis ieškovo darbo laikas. Taigi ieškovas turėtų atsižvelgti į savo darbo specifiką ir grafiką. Teismo nuomone, ieškovo darbo specifika negali būti kliūtis maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku. Svarbu pažymėti, jog šalių sūnus jau pradėjo lankyti pradinę mokyklą, jam 7 metai, šiuo metu ypač svarbu tinkamos sąlygos vaiko savarankiškumo vystymuisi, prie ko, teismo vertinimu, prisidėtų intensyvesnis vaiko bendravimas su ieškovu, tačiau tai neturėtų būti lemiamu kriterijumi nustatyti ieškovo prašomą maksimalią bendravimo su sūnumi tvarka. Šiuo etapu svarbu, kad būtų atkurtas susilpnėjęs ieškovo ir šalių nepilnamečio sūnaus emocinis ryšys, kad šalių sūnus įgytų pasitikėjimą tėvu, kad būdamas su tėvu jaustųsi saugus, nebūtų paliktas su svetimais žmonėmis tėvui išvykus į darbą.

73.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos atstovės išsakytą nuomonę, byloje esančią papildomą išvadą, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo tenkinamas iš dalies, atsakovės reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo tenkinamas visiškai ir nustatoma tokia nepilnamečio vaiko B. Ž. bendravimo su ieškovu tvarka:

-kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val. ir parveža jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos);

-kiekvieną Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 12 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį parveža į vaiko gyvenamąją tą pačią dieną 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu;

-poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 19 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą;

-atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 30 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą atostogų dieną 12.00 val., jei tai yra ne darbo diena, arba 20.00 val., jei tai yra darbo diena, ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę gavęs atsakovės rašytinį sutikimą išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų;

-jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos, artimųjų giminaičių mirties, pateikiant įrodymus, negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną ir sudaryti sąlygas vaiko motinai pačiai pasiimti vaiką, jei tėvas vaiko negali grąžinti dėl nurodytų aplinkybių.

-vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną nedelsiant apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, jei motina yra išvykusi, ar parvežti motinai.

74.       Ieškovas prašė nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš jo priteisti 100,00 Eur išlaidas, jei būtų nustatyta jo prašoma bendravimo tvarka, nes tokiu atveju ir ieškovui pusę laiko tektų išlaikyti sūnų, o jei bendravimo tvarka nebūtų nustatyta pagal ieškovo reikalavimus, sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 200,00 Eur (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 28 min. 50 s. iki 29 min. 20 s.). Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš ieškovo priteisti 350,00 Eur išlaikymą, bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog prašo priteisti 300,00 Eur dydžio išlaikymą.

75.       CK 3.192 straipsnis imperatyviai numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

76.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

77.       Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 19 punktą). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 13 punktą ir jame nurodytą praktiką); protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

78.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

79.       Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktą).

80.       Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

81.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas dirba, gauna apie 1 000,00 Eur pajamas (11 t., el. b. l. 101; 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 46 min. 0 s. iki 46 min. 10 s.), turi gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 40, 42–44, 94–100), taip pat turi žemės sklypų (1 t., el. b. l. 88–89, 90–91, 92–93). Duomenų apie santaupas ieškovas nepateikė. Atsakovė taip pat dirba, gauna pastovias pajamas, apie 2 000,00 Eur per mėnesį dokumento DOK-71548 priedas), jau yra išsipirkusi butą, kuriame su nepilnamečiu vaiku gyvena (10 t., el. b. l. 181–186; dokumento DOK-71548 priedas). Duomenų apie santaupas atsakovė nepateikė. Atsakovės taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. Šalys turi solidarų įsipareigojimą bankui AB „Swedbank“. Ieškovas turi mažametį sūnų Ą. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini) (8 t., el. b. l. 95), atsakovė turi nepilnametį sūnų iš pirmosios santuokos D. M. (7 t., el. b. l. 19), kurį išlaiko viena, išlaikymo įsiskolinimas iš buvusio sutuoktinio siekia 6 811,20 Eur (10 t., el. b. l. 70). Byloje nėra jokių duomenų apie tiek ieškovui, tiek atsakovei nustatytą neįgalumą ar nedarbingumo lygį.

82.       Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad tėvų padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

83.       Kita vertus, tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio nutartina kiekvienu atveju individualiai, įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas.

84.       Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

85.       Pagal ieškovo į bylą pateiktą sūnaus B. Ž. poreikių lentelę (popierinės bylos 2 t., b. l. 14), berniukui per mėnesį reikalingos tokios išlaidos: 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 80,00 Eur rūbams, avalynei, apatiniam trikotažui, 30,00 Eur knygoms, kanceliarinėms prekėms, žaislams, 20 Eur pramogoms (teatras, kinas, užklasinis ugdymas), 20,00 Eur higienos prekėms ir kirpyklai, 20,00 Eur vitaminams, vaistams ir kitoms sveikatos priežiūros prekėms, 30,00 Eur kuro išlaidos, iš viso – 400,00 Eur per mėn. Pabrėžtina, kad poreikių lentelė teikta 2018 m. balandžio mėn. Ieškovas į bylą pateikė įvairių kvitų, kuriais grindžia aplinkybę, kad sūnų išlaiko gera valia, moka už sūnaus draudimą (7 t., el. b. l. 155–161; 11 t., el. b. l. 102–117). Pagal atsakovės pateiktą nepilnamečio sūnaus poreikių lentelę, jam reikalinga: 180,00 Eur maistui, 55,00 Eur už darželį (nuo šių metų vaikas darželio nebelanko), 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 80,00 Eur rūbams, apatiniam trikotažui, 50,00 Eur avalynei, 50,00 Eur knygoms, kanceliarinėms prekėms, žaislams, 40,00 Eur pramogoms (teatras, kinas ir kt.), 20,00 Eur higienos reikmenims ir kirpyklai, 30,00 Eur vitaminams, vaistams ir kitoms sveikatos priežiūros priemonėms, 230,00 Eur krepšinio būreliui ir anglų kalbos užsiėmimams, iš viso – 785,00 Eur per mėnesį. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog šalių sūnus lankė krepšinio būrelį, taip pat intensyvius anglų kalbos užsiėmimus, pateikti kvitai už maisto produktus, drabužius, žaislus, avalynę, komunalinius mokesčius (10 t., el. b. l. 104–115, 170–178). Kaip matyti, dalis šalių nurodytų išlaidų sutampa, todėl laikytina, kad tokių išlaidų dydžio šalys neginčija.

86.       Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad septynerių metų vaiko B. Ž. poreikiai nereikalauja 785,00 Eur mėnesio išlaidų, įrodo byloje atsakovės pateikta vaiko poreikių lentelė (popierinės bylos 2 t., b. l. 123), iš kurios matyti, kad atsakovės nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos aprangai ir avalynei – nors vaikas auga, tačiau kiekvieną mėnesį išleisti 80,00 Eur aprangai bei 50,00 Eur avalynei, kas bendrai siekia 130,00 Eur, 1 560,00 Eur per metus, tikrai nėra būtina. Be to, poreikių lentelė buvo pateikta tuo metu, kai šalių sūnus dar lankė darželį, o šiuo metu B. Ž. jau lanko pradinę mokyklą, todėl 55,00 Eur išlaidų darželiui nebeliko, mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose yra nemokamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnis). Taip pat išpūstos teismo vertinimu yra nurodytos išlaidos už vitaminus ir vaistus (30,00 Eur, 360,00 Eur per metus), kadangi duomenų, kad vaikas turėtų sveikatos problemų ar specialiųjų poreikių, byloje nėra pateikta. Nepagrįstos ir akivaizdžiai padidintos ir išlaidos berniuko laisvalaikiui (40,00 Eur) bei kanceliarinėms prekėms ir žaislams (50,00 Eur). Atsakovė nurodė, jog mokyklai reikėjo pirkti pratybas, tačiau jos skirtos ne vienam mėnesiui, galimai bus naudojamos pusę ar visus metus, todėl daryti išvadą, kad kas mėnesį reikalinga po 50,00 Eur nėra pagrindo. Kalbant apie išlaidas maistui pasisakytina, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu vaiko maitinimui per mėnesį užtenka 90,00 Eur. Tokios ieškovo nurodytos išlaidos neatitinka protingumo reikalavimų, kadangi pats ieškovas poreikių lentelėje vaiko maitinimui skirtų lėšų dydį yra nurodęs 150,00 Eur. Dalis atsakovės nurodomų išlaidų yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikta tik dalis įrodymų), kita vertus aiškiai per didelės ir perteklinės, kaip, pavyzdžiui, 230,00 Eur išlaidos už krepšinio ir anglų kalbos užsiėmimus. Tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

87.       Teismo vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 460,00 Eur per mėnesį suma. Be to, pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu yra 60,06 Eur (39,00 Eur x 1,54). Atitinkamai tėvams reikalinga pasidalinti likusią 400,00 Eur sumą, reikalingą būtiniesiems sūnaus poreikiams patenkinti. Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, apskaičiavus sumą, reikalingą būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams patenkinti, darytina išvada, jog šią sumą turi padengti ieškovas ir atsakovė lygiomis dalimis, t. y. po 200,00 Eur.

88.       Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

89.       Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, šalių patektus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje esančią Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkina iš dalies, iš ieškovo priteisia nepilnamečio sūnaus B. Ž. išlaikymui 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. birželio 23 d.) iki sūnaus pilnametystės.

90.       Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė skirtina iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

91.       Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

92.       Ieškovas ieškiniu, patikslintais ieškiniais, o atsakovė priešieškiniu prašė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės, ieškovui priteisiant 250,00 Eur kompensaciją, bei motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisiant ieškovui 500,00 Eur kompensaciją, o ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 1 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės, priteisinat atsakovei 800,00 Eur kompensaciją. Ginčo tarp šalių dėl šių reikalavimų nėra, todėl ši patikslinto ieškinio dalis ir priešieškinio dalis tenkintina.

93.       Ieškovas nurodė, o atsakovė neginčijo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: (i) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 814 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., įgytas paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; (ii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 277 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; (iii) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 529 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; (iv) vandens motociklas „Bombardier SeaDoo GTX“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso numeris (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės. Nesant ginčo dėl šio turto ir jo priklausymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise teismas šiuo klausimu nepasisako ir šio turto dalinimo klausimo nesprendžia.

94.       Taip pat šalys neginčija, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 88 624 Eur vidutinės rinkos vertės, ir 805/1898 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 10 502,75 Eur vidutinės rinkos vertės, įgyti 2008 m. balandžio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. MS-1208 pagrindu. Nesant ginčo tarp šalių dėl minėto turto priklausymo ieškovui asmeninės nuosavybės teise ir jo įsigijimo iki santuokos sudarymo, šis turtas nutraukiant santuoką nedalintinas.

95.       Atsakovė priešieškiniu kelia reikalavimą priteisti iš ieškovo 14 945,39 Eur už turto, aptarto Sprendimo 94 punkte, pagerinimą. Šį reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog atsakovės asmeninėmis lėšomis buvo prisidėta prie namo įrengimo, pagerinimo, komunalinių mokesčių už šį turtą mokėjimo. Nurodo, kad šias aplinkybes pagrindžia atsakovės pateikti jos atsiskaitomosios sąskaitos išrašai (8 t., el. b. l. 136–146). Teismas atmeta šį atsakovės reikalavimą dėl toliau nurodomų motyvų.

96.       Dalyje atsakovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė iš banko sąskaitos išėmė grynuosius pinigus. Pinigų išgryninimas niekaip neįrodo atsakovės nurodomos aplinkybės, kad šie pinigai buvo panaudoti ieškovo namo gerinimui. Dalis pavedimų atlikti už elektros energiją, nurodant, kad mokama už R. Ž. priklausantį turtą (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, šios lėšos taip pat negali būti laikomos ieškovo turto gerinimu, komunaliniai mokesčiai mokami už faktiškai gautas paslaugas, bet tai nėra turto gerinimas. Abejones atsakovės nurodytomis aplinkybėmis kelia ir tai, kad prie namo pagerinimui išleistų sumų atsakovė nurodė ir UAB „JKP namai“ išleistas sumas (bendrai 1 149,00 Lt), o ši įmonė, kaip vėliau nurodė ieškovo atstovė, yra specializuota konjako parduotuvė (10 t., el. b. l. 40). Taip pat atsakovė prie namo pagerinimo išlaidų nurodė išgrynintus 7 000,00 Lt, kuriuos pati išleido savo automobilio pirkimui (2019 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 31 min. 7 s. iki 32 min. 32 s.). Kitos sumos, išleistos įvairiose prekybos vietose (Senukai, Dubingiai, Ardena ir pan.) niekaip nepatvirtina, kad buvo pirkti daiktai skirti ieškovo turtui gerinti. Pateiktos užklausos, baldų brėžiniai taip pat nepatvirtina, kad atsakovė už šiuos dalykus mokėjo iš savo asmeninių lėšų (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 44 min. 0 s. iki 2 val. 44 min, 40 s). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovė padėjo jam namo interjero klausimais, tačiau lėšomis prie namo įrengimo neprisidėjo.

97.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė neįrodė savo reikalavimo priteisti 14 945,39 Eur sumą jos asmeninių lėšų, skirtų ieškovo turto pagerinimui, todėl šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

98.       Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 3 913,15 Eur jos sumokėtų įmokų bankui ir 338,92 Eur jos sumokėtų komunalinių mokesčių už butą (duomenys neskelbtini), mokėjimo laikotarpis – nuo 2016 m. gegužės 1 d. Šis atsakovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas kartu su reikalavimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo. Ieškovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 110 000,00 Eur vertės, įkeistą akcinei bendrovei AB „Swedbank“, atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovė priešieškiniu prašo nurodytą turtą priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją.

99.       Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalintas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos.

100.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių dalintinas nekilnojamasis turtas, teismo vertinimu, yra dalus, dėl to galėtų būti dalijamas natūra. Tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti visumą kitų aplinkybių, t. y.: tarp ieškovo ir atsakovės tvyro įtampa, jie nuolat konfliktuoja, šis turtas yra skirtas poilsiui, todėl padalinus 35,25 kv. m. ploto butą pusiau ir šalims faktiškai kuriant santykius su kitais žmonėmis, esant situacijai, jei vienu metu atostogų atvyktų abi šalys su savo šeimos nariais, galimai nebūtų įmanoma visiems tuo turtu naudotis pagal jo paskirtį. Abiejų šalių gyvenimas kartu viename bute yra neįmanomas, o tam, kad būtų galimybė butą padalinti natūra, reikalingos papildomos išlaidos Be to, šiuo atveju teismas pažymi, kad išskirtinai atsakovė tuo turto nuolat rūpinosi – mokėjo komunalinius mokesčius, banko paskolą, verslo liudijimo pagrindu nuomodavo būstą, iš nuomos gautomis lėšomis dengdavo paskolos įmokas. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, nurodė, jog į butą važiuodavo retai. Faktiškai šalims nebegyvenant santuokinio gyvenimo, atsakovė toliau rūpinosi šiuo turtu, jį nuomojo dar 2017 m. vasarą. Ieškovas, norėdamas praleisti bute atostogas, kreipėsi į atsakovę dėl galimybės suderinti atostogų grafiką, tačiau atsakovei nurodžius, kad jos atostogos suplanuotos, daugiau nedėjo pastangų naudotis šalims priklausančiu turtu. Taip pat turi būti įvertintos šalių galimybės išmokėti kitai šaliai kompensaciją už jam tenkantį turtą bei toliau mokėti banko įmokas. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi gyvenamuosius būstus, ieškovas turi paveldėtų žemės sklypų, tačiau pats nurodė, kad jų vertė labai maža. Ieškovas dirba, jo pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur per mėnesį, ieškovas turi mažametį sūnų, prie kurio išlaikymo taip pat turi prisidėti. Atsakovė taip pat dirba, gauna nuolatinį darbo užmokestį (apie 2 000,00 Eur per mėnesį), turi sūnų iš pirmosios santuokos, kuris yra paauglys, atsakovės buvęs sutuoktinis išlaikymo jam neteikia. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovės finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovo, ji turi realias galimybes išmokėti ieškovui kompensaciją už jai tenkantį turtą ir mokėti banko paskolą.

101.       Teismas, įvertinęs tai, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu – 110 000,00 Eur, neišmokėta kredito suma 2016 m. gegužės 1 d. buvo 75 419,55 Eur (1 t., el. b. l. 64; 7 t., el. b. l. 40), priteisia butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei, ieškovui priteisiant 17 290,23 Eur kompensaciją (110 000,00 Eur – 75 419,55 Eur; 34 580,45 Eur / 2). Atitinkamai atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 3 913,15 Eur sumą už bankui sumokėtas kredito įmokas už šį butą ir 338,92 Eur sumą už šio buto komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2016 m. gegužės 1 d., o butas priteistas atsakovei, todėl jai tenka pareiga mokėti tiek paskolos įmokas, tiek komunalinius mokesčius.

102.       Patikslintu ieškiniu prašoma atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/136 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui iš atsakovės priteisti 21 000,00 Eur kompensaciją už pradinį įnašą, sumokėtą už šį butą. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti jai turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį tačiau nemokant ieškovui jokios piniginės kompensacijos. Teismui pripažinus, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d. (Sprendimo 65 punktas), darytina išvada, kad atsakovė minėta sutartimi butą įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn, ieškovas neginčijo ir neįrodinėjo fakto, kad prie šio turto įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad butas šalių buvo įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovė taip pat į bylą pateikė šalių susirašinėjimą, kur matyti, kad ieškovas yra pareiškęs, kad pretenzijų dėl šio buto atsakovei nereikš (10 t., el. b. l. 152). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą ir visiškai tenkina atsakovės reikalavimą – atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistinos turtines pirkėjo teises ir pareigos pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 13093/32240 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/136 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovui piniginės kompensacijos.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir dividendų

103.       Ieškovas prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, vidutinė rinkos vertė 282 000,00 Eur, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei padalinti šias akcijas atsakovei nuosavybės teise priteisiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių nominali vertė yra 2 896,00 Eur, rinkos vertė 282 000,00 Eur, o ieškovui iš atsakovės priteisti 141 000,00 Eur kompensaciją už UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Be kita ko, ieškovas prašo priteisti ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtų dividendų R. Š. už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos (šiuo metu žinoma suma yra 35 500,00 Eur), bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas.

104.       CK 3.87 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (1 dalis); sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (2 dalis). Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę reglamentuoja CK 3.88 straipsnis. Paprastai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas ir pajamos, įgyti po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

105.       Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta 2011 m. birželio 17 d. Atsakovė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė 2011 m. vasario 17 d., todėl šis turtas, įgytas iki santuokos sudarymo, negali būti pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė nurodė, jog šis turtas yra išimtinai jos asmeninė nuosavybė. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, byloje esančius rašytiniu įrodymus, laiko įrodyta, kad šalys nuo 2009 m. vedė bendrą ūkį. Ieškovas nurodė, o atsakovė neginčijo, kad 2009 m. buvo nuomojamas būstas, už kurio nuomą mokėjo ieškovas. Be to, ieškovas atsakovei nuolat pervesdavo pinigų, o atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šios lėšos buvo skirtos nuomai, komunaliniams mokesčiams, kadangi jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį (7 t., el. b. l. 112–113, 144, 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 44 min. 0 s. iki 2 val. 44 min, 40 s.). Vėliau pervesti pinigai buvo skirti vestuvių šventei, ieškovas ir atsakovė gyveno kaip šeima.

106.       Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalies nuostatas jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių) kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendram tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 straipsnio 1 dalies normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamas šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

107.       Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Nėra reikalaujama, kad susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, būtinai būtų rašytinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009). Pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu vedamo ūkio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

108.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

109.       Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl 2011 m. vasario 17 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovės vardu įsigytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, ieškovo ir atsakovės paaiškinimais, liudytojo V. P. parodymais (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 val. 16 min. 30 s. iki 4 val. 16 min. 45 s.), sprendžia, kad bylos šalys siekė bendro rezultato – įkurti bendrą verslą, kartu siekti pelno, pritaikyti savo patirtį ir žinias bendram rezultatui pasiekti. Byloje teismas laiko įrodyta, kad šalys žodine sutartimi buvo susitarę dėl jungtinės veiklos gyvenant faktinėje neįregistruotoje santuokoje. Tai patvirtina šie byloje esantys įrodymai ir šios aplinkybės: 1) ieškovo 2011 m. vasario 14 d. elektroninis susirašinėjimas su G. G., kuriame jis nurodo, kad UAB savininke ir direktore bus R. M. (7 t., el. b. l. 119); 2) ieškovo elektroninis susirašinėjimas 2011 m dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipo taip pat dėl šios įmonės reklamos NIC leidinyje bei įmonės internetinės svetainės kūrimo, darbuotojų (tarp jų ir atsakovės) apmokymų organizavimas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitų siuntimas įvairioms įmonėms; biuro įrangos paieška, įmonės ekspozicijos atnaujinimo organizavimas (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 val. 14 min. 55 s. iki 4 val. 15 min. 25 s.), ekspozicinių prekių užsakymas, ieškovui buvo siunčiamos išankstinės sąskaitos, ieškovas siuntė užsakymus tiekėjams, taip pat ieškovui buvo atsiųstas prisijungimas prie didmeninės prekybos platformos (7 t., el. b. l. 80–106, 120–135, 138–146); 3) ieškovo ir atsakovės komunikacija dėl įvairių sutarčių sudarymo ir pasirašymo (7 t., el. b. l. 136–137); 4) ta aplinkybė, kad ieškovas jau 2011 m. balandžio mėn. siunčiamuose elektroniniuose laiškuose buvo nurodomas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius, nors darbo sutartis su ieškovu sudaryta tik 2011 m. gegužės 16 d. (1 t., el. b. l. 38–39; 7 t., el. b. l. 98; 10 t., el. b. l. 124–128); 5) dar 2010 m. spalio mėn. ieškovas ieškojo krovininio automobilio, domėjosi jo būkle, vyko į Klaipėdą su būsimu įmonės vairuotoju V. P. automobilio parvaryti, ten už automobilį mokėjo ieškovas grynais pinigais (liudytojo V. P. parodymai 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 val. 13 min. 3 s. iki 4 val. 14 min. 40 s.), tačiau automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, vėliau perleistas UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilį apdraudė ir už jo draudamą iš savo asmeninės sąskaitos apmokėjo ieškovas (patikslinto ieškinio DOK-59308 priedas). Tuo tarpu atsakovės parodymai dėl mikroautobuso pirkimo buvo nenuoseklūs, pradžioje ji nurodė, kad jis buvo pirktas iš atsakovės lėšų (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 43 min. 0 s. iki 2 val. 43 min. 15 s.), vėliau, paklausta trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, nurodė nebežinanti, už kieno pinigus pirktas minėtas autobusiukas (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 val. 35 min. 15 s. iki 3 val. 35 min. 28 s.); 6) 2010 m. balandžio 23 d. atsakovė įsigijo automobilį BMW X5 už 24 450,00 Lt, kurio įsigijimui iš savo banko sąskaitos išsigrynino 7 000,00 Lt (2019 m. vasario 20 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: nuo 31 min. 7 s. iki 32 min. 32 s.), o likusią pinigų sumą davė ieškovas (atsakovė nurodė, jog pardavusi automobilį šiuos pinigus ieškovui grąžino), šio automobilio draudimo polisas buvo atsiųstas ieškovui (10 t., el. b. l. 37, 38–39); 7) liudytojo R. K. parodymai, kad į jį dėl patalpų, kuriose veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos kreipėsi ieškovas, nurodė, kad kuriamai įmonei reikalingos patalpos, o pačią nuomos sutartį vėliau pasirašė atsakovė (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 4 val. 2 min. 55 s. iki 4 val. 4 min. 45 s.; nuo 4 val. 4 min. 50 s. iki 4 val. 5 min. 0 s.); 8) iš ieškovo banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad jau 2010 m. rugpjūčio 16 d. ieškovas atsakovei pervedė 2 000,00 Lt, iki santuokos sudarymo ieškovas nuolat pervedinėjo lėšas atsakovei, iš viso 17 000,00 Lt, vėliau iki 2011 m. spalio 3 d. – dar 6 500,00 Lt (7 t., el. b. l. 112–113), laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 22 d. iki 2011 m. sausio 20 d. ieškovas iš atsakovės yra gavės 3 000,00 Lt sumą (7 t., el. b. l. 114); 9) šalys kartu nuomojosi butą, jame gyveno kartu, ieškovas atsakovei pervesdavo pinigų, jie buvo skirti jų bendriems poreikiams (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 57 min. 30 s. iki 2 val. 58 min. 8 s.), atsakovė patvirtino, kad 2010 m. šalys vedė bendrą ūkį (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 59 min. 45 s. iki 3 val. 0 min. 45 s.). Nurodytų įrodymų ir aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp šalių buvo jungtinė veikla ir ieškovas savo asmeniniu indėliu prisidėjo prie atsakovės vardu įregistruotos įmonės įsigijimo.

110.       Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks kiekvienos šalies indėlis akcijų įsigijimui buvo padarytas. Atsakovė nurodo, kad ji turėjo asmeninių lėšų, kadangi jai tėvai, pardavę butą Vilniuje, padovanojo 250 000,00 Lt, iš kurių ir pirko akcijas, o ieškovas jai tik padėjo, teikė konsultacijas (2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 2 val. 21 min. 40 s. iki 2 val. 22 min. 45 s.). Tuo tarpu ieškovas gaudavo mažas pajamas, todėl negalėjo turėti santaupų akcijų pirkimui. Ieškovas šiuos atsakovės argumentus ginčija, nurodo, kad jis atsakovei perdavė savo asmenines lėšas akcijoms pirkti. Kad ieškovas turėjo santaupų patvirtina tos aplinkybės, kad iki santuokos sudarymo pavedimais ieškovas yra perdavęs atsakovei 17 000,00 Lt (7 t., el. b. l. 112–113), be kita ko, automobilio įsigijimui, ką patvirtino ir atsakovė, davė atsakovei 17 450,00 Lt. Dėl atsakovei pervedamų pinigų iki santuokos sudarymo atsakovės pozicija nebuvo nuosekli: buvo nurodoma, kad šios lėšos skirtos bendriems šalių poreikiams tenkinti, nes jie vedė bendrą ūkį, vėliau atsakovė nurodė, kad tie pinigai buvo skirti vestuvėms, taip pat aiškino, kad tie pinigai buvo skirti ieškovo namo įrengimui, nes įrengimu rūpinosi atsakovė.

111.       Pabrėžtina, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicija bylos nagrinėjimo metu įvairiais klausimais keitėsi, nagrinėjant atskirus reikalavimus tiek ieškovas, tiek atsakovė aplinkybes interpretavo tam konkrečiam reikalavimui spręsti reikalinga linkme, įvairias aplinkybes išskirdami iš konteksto. Teikiant ieškinį, o vėliau patikslintus ieškinius, ieškovo pozicija keitėsi ne tik dalyje dėl santuokos faktinio iširimo datos, bet ir dėl turto padalinimo tarp šalių, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Tuo tarpu atsakovės pozicija teikiant atsiliepimą, o vėliau priešieškinį, taip pat pasikeitė, atsakovė pradėjo kelti reikalavimą santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, atitinkamai priteisti atsakovei neturtinę žalą, taip pat keitėsi jos nurodomos aplinkybės dėl šalių gyvenimo kartu pradžios, taip pat keitėsi argumentai, kuriais atsakovė grindžia reikalavimą priteisti jai išlaidas už ieškovo turto pagerinimą. Teismo vertinimu, toks tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicijos nenuoseklumas vertinamas kritiškai ir laikomas pasirinkta ieškovo ir atsakovės gynybine pozicija.

112.       Partnerio įnašu į jungtinę veiklą pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad jos kartu investavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos (įnašai pinigais, turtu ir t. t.), t. y. sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta šalių darbu ir (ar) lėšomis, atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

113.       Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatęs nurodytas faktines aplinkybes, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, sprendžia, kad visa tai tikėtinai patvirtina, jog šalys lygiomis dalimis, vienodu indėliu prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo.

114.       Teismas daro išvadą, kad šalys kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, kas teikia pagrindą konstatuoti buvus bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), patvirtintą konkliudentiniais veiksmais, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl atsakovės vardu registruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos pripažintinos ieškovo ir atsakovės bendra daline nuosavybe.

115.       Ieškovas prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas priteisti atsakovei, ieškovui iš atsakovės priteisiant 141 000,00 Eur kompensaciją. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė apibrėžta CK 4.80 straipsnyje. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; kt.). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo ir optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

116.       Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos šalims priklauso bendrosios nuosavybės teise, o ieškovas, prašęs pripažinti akcijas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, prašė jam priteisti kompensaciją, nes bendras šalių darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neįmanomas, akivaizdu, jog šalys nuolat konfliktuoja, todėl bendras įmonės valdymas šiuo atveju nėra galimas. Teismas, įvertinęs tarp šalių tvyrančią įtampą, šalių pozicijų nesutapimą įvairiais turto padalinimo klausimais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šalims akcijas padalinus po lygiai (50 proc.) kiltų įvairių keblumų įmonės valdyme, kai nė vienas akcininkas neturi sprendimų priėmimo galios, pritaria ieškovo pozicijai dėl šio turto padalinimo būdo. Konstatuotina, kad nėra galimybių atidalyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir nepažeidžiant šalių teisėtų interesų, o ieškovo pasiūlytas atidalijimas yra optimaliausias bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdas šioje situacijoje. Kaip minėta, priteisti kompensaciją be savininko vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą. Teismo manymu, šioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovo siekis atidalyti jam tenkančią dalį, išmokant jam kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu. Dėl to atsakovei priteistinos visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos natūra, o ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija už jam priklausančią akcijų dalį.

117.       Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio nustatymo, turi būti nustatyta, kokia įmonės akcijų vertė buvo tam momentui, kai šalių bendroji nuosavybė (jungtinė ir dalinė) pasibaigė. Byloje buvo atliktos dvi įmonės akcijų vertinimo ekspertizės, kurių išvadose nurodyta įmonės akcijų vertė skirtingais momentais. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Ieškovas prašo priteisti kompensaciją, lygią pusei įmonės vertės tuo momentu, kai ieškovas išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, kad kiekviena ginčo šalis suinteresuota, jog akcijų vertė būtų nustatyta tuo metu ir tokia, kad parinkus atitinkamą turto padalijimo būdą, teismo sprendimas būtų palankesnis tai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-271-330/2017). Įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, nurodžiusi, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, pažymėjo ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o lingvistinis CK 3.119 straipsnio aiškinimo metodas, sistemiškai jį siejant su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą nustatančiu CK 3.100 straipsniu, galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

118.       Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įstatymo reikalavimus bei teismų praktiką, ieškovo reikalavimas priteisti jam akcijų vertę, nustatytą jo darbinės veiklos pabaigoje, yra nepagrįstas, ieškovas galimai nurodytą datą pasirinko dėl to, kad ekspertizės akte tuo metu akcijų vertė buvo didžiausia iš visų nurodytų. Šioje byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms ir pareigoms pasekmes sukelia nuo 2016 m. gegužės 1 d. (Sprendimo 65 punktas), t. y. konstatuojama, kad bendroji nuosavybė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d. Byloje esantis teismo ekspertės aktas Nr. 37/2880(KAU):19, nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos 2016 m. gegužės 1 d. buvo vertos 204 600,00 Eur (ekspertizės akto 2 išvada). Ekspertizės aktas šalių nebuvo ginčytas, ekspertizę atliko teismo ekspertė A. K., dėl jos nešališkumo šalims nekilo abejonių. CPK 218 straipsnis numato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šiuo atveju byloje esanti medžiaga – duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavą kapitalą, pelną ir nuostolius laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m. (1 t., el. b. l. 76–87, 6 t., el. b. l. 3–8), duomenys apie 2015–2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas kredito sutartis (11 t., el. b. l. 152–167, 173–176) – šalių nurodytos aplinkybės apie pelningą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą tik patvirtina, kad įmonės vertė nuolat auga. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog ekspertizės išvadoje nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė nurodyta teisingai. Ieškovas ginčijo tik ekspertės nurodytą įmonės vertę šalių santuokos sudarymo metu, tačiau šioje situacijoje akcijų vertė santuokos sudarymo metu nėra aktuali. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė ieškovui turi išmokėti 102 300,00 Eur kompensaciją už jai tenkančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijas.

119.       Atitinkamai teismas atmeta ieškovo reikalavimą jam priteisti ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei išmokėtų dividendų už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki patikslinto ieškinio padavimo dienos bei 1 803,00 Eur gautų pajamų už nuomą ir palūkanas, kadangi bendrosios nuosavybės teisė tarp šalių pasibaigė 2016 m. gegužės 1 d. (Sprendimo 65 punktas).

120.       Manytina, kad šiuo atveju svarbu išnagrinėti atsakovės dividendų, gautų už 2016 m., padalinimo klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad už 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei 2017 m. pervedė 45 000,00 Eur dividendų: 2017 m. vasario 22 d. vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta 52 941,24 Eur skirti dividendams (2 t., el. b. l. 54), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. kovo 1 d. atsakovei išmokėjo 15 000,00 Eur, o 2017 m. kovo 29 d. – 30 000,00 Eur (1 t., el. b. l. 30; 6 t., el. b. l. 2). Kadangi 45 000,00 Eur suma atsakovei išmokėta už visus 2016 m., o teismas nustatė, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2016 m. gegužės 1 d., atitinkamai už 2016 m. sausio–balandžio mėn. paskaičiuota dividendų dalis turi būti laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinta nutraukiant santuoką: 45 000,00 Eur / 12; 3 750,00 Eur x 4; 15 000,00 Eur / 2 = 7 500,00 Eur (CK 3.88 straipsnis). Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas priteisia ieškovui iš atsakovės 7 500,00 Eur dividendų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2016 m. sausio–balandžio mėn.

Dėl prievolių pobūdžio

121.       Atsakovė prašo nustatyti, kad prievolės kreditoriui AB „Swedbank“ vykdymas nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei įvykdyti mokės atsakovė, o jei bankas, remdamasis solidarios atsakomybės principu, išieškotų skolą iš ieškovo, pastarasis turėtų regreso teisę į atsakovę.

122.       Atsižvelgiant į tai, kad šio Sprendimo 101 punktu butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui šalys pasiėmė kreditą, priteistas atsakovei ieškovui išmokant kompensaciją, o trečiasis asmuo nesutinka, kad solidarioji šalių prievolė būtų modifikuojama, tenkina šį atsakovės reikalavimą ir nustato, kad šalys lieka solidariai atsakingos AB „Swedbank“, tačiau kredito įmokas įsipareigoja dengti atsakovė. Jei nepadengtas kreditas būtų išieškotas iš ieškovo, ieškovas turi regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę.

123.       Atsakovė taip pat prašo nustatyti, kad kreditorinis įsipareigojimas UAB „Ireco būstas“ pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį yra nemodifikuojamas, tačiau įmokas šiai prievolei vykdyti mokės atsakovė. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovė nurodė, jog ši prievolė yra pasibaigusi, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas tenkina atsakovės reikalavimą ir dėl šios prievolės. Nustatytina, kad prievolė UAB „Ireco būstas“ nemodifikuojama, tačiau įmokas kreditoriui UAB „Ireco būstas“ mokės atsakovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

124.       Ieškovas teismui pateikė prašymą atlyginti jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 1 000,00 Eur žyminis mokestis (1 t., el. b. l. 70), 580,80 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas, 1 t., el. b. l. 180), 75,00 Eur žyminis mokestis už papildomus reikalavimus (6 t., el. b. l. 71), 3 000,00 Eur išlaidos už ekspertizę (8 t., el. b. l. 39), 250,00 Eur išlaidos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (12 t., el. b. l. 17), 500,00 Eur už teisinę pagalbą (ieškovo atstovavimą 2020 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, 14 t., el. b. l. 102). Ieškovui 2017 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi buvo atidėtas 1 143,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (2 t., el. b. l. 104–105), 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovui atidėtas 2 033,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (13 t., el. b. l. 169–171), o 2020 m. birželio 22 d. nutartimi – 785,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (14 t., el. b. l. 40–42).

125.       Atsakovė teismui pateikė prašymą atlyginti jos byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (1 t., el. b. l. 140), 900,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (8 t., el. b. l. 59; 9 t., el. b. l. 13), 4 840,00 Eur už ekspertizės atlikimą (12 t., el. b. l. 68) bei 6 685,25 Eur išlaidos už teisines paslaugas (484,00 Eur už dokumentų dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių sutikimu parengimą, 211,75 Eur už derybas dėl santuokos nutraukimo, akcininkų sutarties analizę, teismų praktikos analizę, 363,00 Eur už atskirojo skundo parengimą, 847,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 484,00 Eur už priešieškinio parengimą, 181,50 Eur už atstovavimą 2017 m. spalio 24 d. posėdyje, 121,00 Eur už derybas 2017 m. spalio 23 d. dėl santuokos nutraukimo sąlygų, 363,00 Eur už atsiliepimo į ieškinio patikslinimą parengimą, 181,50 Eur už atstovavimą 2018 m. vasario 12 d. posėdyje, 302,50 Eur už atstovavimą 2018 m. gegužės 29 d. posėdyje, susipažinimą su papildomais dokumentais ir jų analizę, 181,50 Eur už atstovavimą 2018 m. gruodžio 12 d. posėdyje, 907,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. balandžio 30 d. posėdyje ir 2019 m. gegužės 2 d. posėdyje, atsiliepimo į prašymą surašymą, papildomų dokumentų teismui pateikimą, 242,00 Eur už atstovavimą 2019 m. gegužės 6 d. posėdyje, 242,00 Eur už derybas 2019 m. gruodžio 17 d., 242,00 Eur už sutarties dėl santuokos nutraukimo abiejų pusių sutikimu parengimą, 242,00 Eur už atstovavimą 2020 m. rugsėjo 4 d. posėdyje, 847,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, 242,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą). Atsakovei 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi atidėtas 1 414,00 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas (9 t., el. b. l. 7–9).

126.       Nei ieškovo, nei atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, byloje nagrinėtų klausimų specifiką, reikalavimų apimtį vertintinos kaip pagrįstos, atitinkančios protingumo, proporcingumo, ekonomiškumo principus, todėl yra paskirstomos proporcingai patenkintai patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, jog patikslintas ieškinys patenkintas 70 proc., o priešieškinis – 73 proc.

127.       Ieškovui iš atsakovės, proporcingai patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos 3 784,06 Eur (5 405,80 Eur x 70 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei iš ieškovo, proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai, priteistinos 9 098,17 Eur (12 463,25 Eur x 73 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

128.       Valstybei iš ieškovo priteistina atidėto (3 961,00 Eur) žyminio mokesčio dalis – 1 188,30 Eur (3 961,00 Eur x 30 proc.), proporcinga atmestai patikslinto ieškinio reikalavimų daliai (30 proc.), likusi ieškovui atidėta žyminio mokesčio dalis – 2 772,70 Eur – valstybei pritiestina iš atsakovės (3 961,00 Eur – 1 188,30 Eur).

129.       Valstybei iš atsakovės priteistina atidėto (1 414,00 Eur) žyminio mokesčio dalis – 381,78 Eur (1 414,00 Eur x 27 proc.), proporcinga atmestai priešieškinio reikalavimų daliai (27 proc.), likusi atsakovei atidėta žyminio mokesčio dalis – 1 032,22 Eur – valstybei pritiestina iš ieškovo (1 414,00 Eur – 381,78 Eur).

130.       Valstybė šioje byloje turėjo 42,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (popierinės bylos l. 2). Iš ieškovo valstybei priteistinos 21,65 Eur išlaidos (30 proc. + 73 proc.; 103 proc. / 2 = 51,5 proc.), atitinkamai iš atsakovės – 20,38 Eur išlaidos (70 proc. + 27 proc.; 97 proc. / 2 = 48,5 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259, 260, 263-270, 384-385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. gegužės 1 d.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę Ž., o atsakovei – Š.

Nustatyti nepilnamečio vaiko B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti nepilnamečio vaiko B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. birželio 23 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtas lėšas iki sūnaus pilnametystės uzufrukto teise tvarkys atsakovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.       Kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį penktadienį tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 20.00 val. ir parveža jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos).

2.       Kiekvieną Tėvo dieną vaikas švenčia su tėvu, kuris vaiką 12 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir jį parveža į vaiko gyvenamąją tą pačią dieną 19.00 val., jei Tėvo diena nesutampa su ieškovo ir sūnaus bendravimo savaitgaliu.

3.       Poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki Šv. Velykų antros dienos 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

4.       Neporiniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su ieškovu, kuris vaiką gruodžio 24 d. 17 val. pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir bendrauja nepertraukiamai iki gruodžio 26 d. 19 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

5.       Kiekvienų porinių metų gruodžio 31 d. ieškovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir bendrauja nepertraukiamai iki kitų metų sausio 1 d. 19.00 val. bei jį parveža į vaiko gyvenamąją vietą.

6.       Atostogų metu vaikas su tėvu būna 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų tėvo kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su vaiku, vaiko motiną įspėja prieš 30 k. d. Tėvas savo atostogų su vaiku periodui vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą atostogų dieną 12.00 val., jei tai yra ne darbo diena, arba 20.00 val., jei tai yra darbo diena, ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Motina pateikia tėvui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus atostogoms ar išvykai su tėvu. Ieškovas atostogų laikui turi teisę gavęs atsakovės rašytinį sutikimą išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų.

7.       Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių, t. y. ieškovo ligos, artimųjų giminaičių mirties, pateikiant įrodymus, negali pasiimti ar grąžinti vaiką, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau SMS žinute, elektroniniu paštu ar telefonu informuoti motiną ir sudaryti sąlygas vaiko motinai pačiai pasiimti vaiką, jei tėvas vaiko negali grąžinti dėl nurodytų aplinkybių.

8.       Vaikui susirgus, tėvas turi informuoti motiną nedelsiant apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaiką ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą, jei motina yra išvykusi, ar parvežti motinai;

Atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:

1.       Turtines pirkėjo teises ir pareigas pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bus įgyta nuosavybės teisė į 18679/48360 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46/125 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Katerį „Larson“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Motorinę valtį „Fletcher“, registro Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), numeris (duomenys neskelbtini).

4.       Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistą akcinei bendrovei „Swedbank“.

Ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį Opel Meriva-A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 040,23 Eur (aštuoniolikos tūkstančių keturiasdešimties eurų 23 ct) kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį.

Priteisti atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią turto dalį.

Pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 (šimtą) vnt. vardinių paprastųjų akcijų bendrąja daline ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe po ½ (vieną antrąją) dalį.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijas padalinti tokiu būdu:

1.       Atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 (šimtą) vnt. vardinių paprastųjų akcijų;

2.       Iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 102 300,00 Eur (vieno šimto dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų 00 ct) kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį.

Priteisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 500,00 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) dividendų, išmokėtų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei R. Š. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.

Nustatyti, kad ieškovas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka solidariai atsakingi akcinei bendrovei „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112064442, pagal 2012 m. birželio 14 d. kredito sutartį Nr. 12-029650-FA, tačiau kredito įmokas įsipareigoja dengti atsakovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kredito išieškojimo iš ieškovo atveju jis įgyja regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę.

Nustatyti, kad ieškovas R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka solidariai atsakingi uždarajai akcinei bendrovei „Ireco būstas“, juridinio asmens kodas 303078943, pagal 2017 m. kovo 30 d. pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau įmokas kreditorei įsipareigoja dengti atsakovė R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Įsiskolinimo išieškojimo iš ieškovo atveju jis įgyja regreso teisę dėl išieškotos sumos į atsakovę.

Likusią patikslinto ieškinio dalį atmesti, likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 784,06 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 6 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 098,17 Eur (devynių tūkstančių devyniasdešimt aštuonių eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 220,52 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt eurų 52 ct) žyminio mokesčio ir 21,65 Eur (dvidešimt vieno euro 65 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 154,48 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 48 ct) žyminio mokesčio ir 20,38 Eur (dvidešimties eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė