Baudžiamoji byla Nr. 1-266-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19783-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.5; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant Laimai Mickevičiūtei, Sandrai Poškienei, Vildai Verikaitei,

dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,

kaltinamajam O. L. ir jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. V., D. V. bei D. V. ir jų atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku–technologu, iš dalies nedarbingas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalyje ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

O. L. 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. Kauno r., Mitkūnų k., Juragių g. važiuodamas kryptimi nuo Šakių pl., sankryžoje su Jurginų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, 157 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0408, nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo vairuotojas N. V. žuvo.

Kaltinamasis O. L. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, nori atsiprašyti visos V. šeimos, prašo priimti jo užuojautą. Suvokia savo kaltę ir skausmą, kurį atnešė nukentėjusiesiems ši tragedija. Gailisi, kad nesugebėjo anksčiau susisiekti su nukentėjusiaisiais ir pasiūlyti savo pagalbą. Įvykio dieną buvo pasiėmęs laisvadienį. Buvo namie, apie 10.00–11.00 val. paskambino draugai, kurie žvejojo prie Kačerginės. Jis (kaltinamasis) darbiniu automobiliu „Opel“ nuvažiavo prie Nemuno, šalia Kačerginės. Nuvažiavęs su draugais išgėrė du ar tris butelius alaus. Pasėdėjo su draugais, tačiau reikėjo grįžti namo. Jautėsi neblogai, po alkoholio vartojimo buvo praėję laiko, todėl sėdo už savo darbinio automobilio „Opel Astra“ vairo. Neskubėdamas važiavo Šakių plentu, nusuko į Juragių kelią, kuriame automobilių buvo nedaug. Privažiuodamas prie Jurginų gatvės pristabdė pažiūrėti, ar nieko nėra, matė iš priekio atvažiuojančią krovininį automobilį, kuris buvo pakankamai toli. Pradėjo sukti į Jurginų gatvę ir įvyko susidūrimas. Motociklo nematė – matė tik krovininį automobilį, kuris vežė žvyrą. Po smūgio nesuprato, kas įvyko. Neatsimena, kokia automobilio dalimi kliudė motociklininką. Dėl smūgio trenkėsi į savo automobilio durelių stiklą. Atsipeikėjęs po smūgio išlipo iš automobilio, prašė kviesti pagalbą, pradėjo maigyti savo telefoną. Nukentėjusįjį pamatė tik išlipęs iš automobilio. Motociklininkas gulėjo su šalmu šalia motociklo, nerodė jokių gyvybės ženklų. Bijojo judinti nukentėjusįjį, nes žino, kad taip galima pakenkti sužalotam žmogui. Buvo sustojęs automobilis, važiavęs paskui jį, buvo sustojęs minėtas krovininis automobilis. Priėjęs vyriškis pasakė, kad jau paskambino pagalbos telefonu „112“. Kadangi tarnybos buvo iškviestos, sėdėjo ir laukė pareigūnų. Atvažiavo policininkai, patikrino dokumentus, nusivedė į tarnybinį automobilį. Davė pūsti į alkotesterį, po peraukos davė pūsti antrą kartą. Tada surašė rodmenis ir pradėjo rašyti protokolą, jis tuo metu visą laiką buvo tarnybiniame automobilyje. Sėdėdamas policijos automobilyje išgirdo, kad atvažiavo greitoji, kad motociklą „Jamaha“ vairavęs N. V. žuvo. Jį (kaltinamąjį) sulaikė ir po trijų parų, sekmadienį, išleido. Po įvykio bendravo su krovininio automobilio vairuotoju. Krovininio automobilio judėjimo kryptis sutapo su nukentėjusiojo važiavimo kryptimi. Buvo priėjęs prie motociklininko su krovininio automobilio vairuotoju ir su vairuotoju, kuris važiavo jam iš paskos. Įvykio dieną jo vairuotas automobilis nebuvo draustas – automobilio draudimu visada rūpindavosi darbdavys, darbdaviui buvo pateikęs informaciją, kada baigiasi draudimas. Tai buvo pirmas karatas, kai už vairo sėdo neblaivus. Nepaprašė pažįstamų, kad parvežtų, negalvojo, kad po tiek laiko dar nebus išsiblaivęs. Vairavimo stažas nuo 1988 metų, nėra turėjęs eismo įvykių, tai pirmas eismo įvykis ir toks skausmingas. Po įvykio teismo posėdyje pirmą kartą bendravo su nukentėjusiais, iki tol bijojo su jais susisiekti, bijojo jų reakcijos. Buvo laidotuvėse – stebėjo jas iš toliau, matė būrį motociklininkų, pradėjo bijoti dėl savo artimųjų. Jis pats kasdien vartoja vaistus nuo spaudimo, yra turėjęs galvos traumą, turi bėdų su stuburu. Dėl civiliniame ieškinyje jam keliamų reikalavimų – ruošiasi atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą pagal savo išgales, pagal gaunamas pajamas, tačiau tiek, kiek reikalaujama neturtinės žalos jis neturi galimybių sumokėti. Šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis 650 Eur „į rankas“. Iš 650 Eur moka būsto paskolą bankui, sumoka komunalinius mokesčius, dar reikia skirti pinigų vaikų išlaikymui. Sutuoktinė gauna panašias pajamas. Būstas yra jo ir žmonos bendroji jungtinė nuosavybės, tačiau yra sutarę, kad įmokas bankui moka jis. Pripažįsta, kad nukentėjusiesiems jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, tik pažymi, kad neturi finansinių galimybių sumokėti visos reikalaujamos sumos. Nustatyto girtumo laipsnio neginčija. Pirmosios apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, kadangi dar nebuvo iki galo išsiblaivęs ir įsigilinęs į visas įvykio aplinkybes. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Įvykio dieną važiavo ne su šeimos automobiliu, kadangi su juo buvo išvažiavusi žmona. Darbdavys leidžia naudotis darbiniu automobiliu laisvu nuo darbo metu, užtenka žodžiu informuoti darbdavį. Tą kartą darbdavio nebuvo informavęs. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti nuspręsta perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus kaltinamojo parodymus.

2020 m. gegužės 23 d. apklaustas įtariamuoju O. L. parodė, kad 2000 metais turėjo sunkią galvos traumą, buvo sumuštas ir dvi savaites buvo komoje, dėl to ir dabar turi neįgalumą, yra 30 proc. darbingas. Dėl traumos negali ilgai vaikščioti, kankina nugaros skausmai, bet savo veiksmus supranta visiškai, yra dirbantis ir adekvatus. Dėl įvykio, kuriuo yra įtariamas, gali paaiškinti, kad 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.00 val. darbovietės automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuvažiavo prie parduotuvės, esančios Kauno raj., Šakių pl., tikslesnio adreso nurodyti negali. Ten laukė savo draugo R.. Turėjo su juo susitikti, susitarti dėl pagalbos, nes kartais R. paprašo jo nuvežti kai kurias prekes į Vilnių. Belaukdamas automobilyje išgėrė alaus, kurio buvo nusipirkęs anksčiau. Alus buvo „Volfas Engelman“, apie 5 proc. stiprumo, tiksliai pavadinimo nurodyti negali. Išgėrė apie 0,6 litro šio alaus. Alus buvo supilstytas į 1 litro talpos plastikinius butelius. Prieš tai dienos metu alkoholio nebuvo vartojęs. Belaukiant jam paskambino R. ir pasakė, kad yra atvykęs prie namų Kauno raj., (duomenys neskelbtini), kur jo ir laukia. Kadangi jautėsi neapsvaigęs, manė, kad gali vairuoti, todėl išvažiavo link savo namų. Tada važiuojant Kauno raj., Mitkūnų k., Juragių gatve apie 20 km/val. greičiu pristabdė prieš posūkį kairėn į Jurginų gatvę, rodė posūkį ir ketino sukti kairėn. Priešais matė atvažiuojant kažkokį lengvąjį automobilį, kurį praleido, už jo (maždaug už 500 m nuo Jurginų gatvės) matė priešpriešais atvažiuojantį sunkvežimį, kuris vežė žvyrą. Įvertino, kad spės saugiai pasukti ir pasuko į Jurginų gatvę. Tada pajuto labai stiprų smūgį į jo vairuojamo automobilio galines dešines dureles. Nuo smūgio automobilį apsuko. Jis nesuprato, kas įvyko, pamatė ant važiuojamosios kelio dalies gulintį motociklą ir jo vairuotoją. Tada suvokė, kad motociklas rėžėsi į jo vairuojamą automobilį, tačiau iš kur jis atsirado, nesuprato, nes prieš sukdamas motociklo nematė, tik sunkvežimį. Jis savo telefonu puolė skambinti pažįstamam kelių policijos pareigūnui J. B., kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, tačiau J. tris kartus atmetė ir neatsiliepė. Tuo metu sustojo kiti pro šalį važiuojantys vairuotojai, kažkuris vyras prie jo priėjo ir pasakė, kad jau iškvietė pagalbos tarnybas. Sustojo ir sunkvežimio vairuotojas, kuris jam paaiškino, jog motociklas jį lenkė ir trenkėsi į jo automobilį. Pasak vairuotojo, motociklininkas važiavo labai greitai. Šio vairuotojo duomenų jis nežino, tik spėjo nufotografuoti šio sunkvežimio valstybinius numerius, kurie išliko jo mobilaus ryšio telefone „Huawei“ (2 t., b. l. 79–82).

Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. sužinojo, kad N. išvažiavo su motociklu. Nuvažiavęs prie Kazlų Rūdos N. jo paklausė, kur važiuoti, jis (nukentėjusysis) pasakė. Po motociklo remonto N. turėjo pravažiuoti motociklu. Planavo važiuoti kartu, bet jis (nukentėjusysis) negalėjo. Po kurio laiko paskambino N. draugas K., bet nieko nepasakė ir padėjo ragelį. Tuomet bandė skambinti N., tačiau N. neatsiliepė. Paskambino N. draugui motociklininkui, kuris ir pasakė, kad įvyko nelaimė, kad N. negyvas. Nurodė, kurioje vietoje – nuvažiavęs pamatė gulintį N.. N. gulėjo ant sankryžos šalia motociklo. Jo santykiai su sūnumi buvo itin artimi, sūnus dirbo pas jį įmonėje, abu domėjosi motociklais. Apie sūnų žinojo viską – kur važiuoja, kada grįš. Iki karantino N. gyveno Vilniuje, bendrabutyje, ten mokėsi. Grįžęs iš Vilniaus būdavo ir pas jį (nukentėjusįjį), ir pas mamą, ir pas močiutę, jis su visais artimai bendravo. Iki išvykstant mokytis į Vilnių, N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo, tačiau N. vienodai laiko praleisdavo ir pas mamą. Savo civilinį ieškinį palaiko visa apimtimi tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos priteisimo. Nėra atlyginta jokia žalos dalis. Motociklo likutinė vertė 500 Eur – sutinka, kad šia suma būtų sumažinta prašoma priteisti turtinė žala. Motociklą N. laikė namo garaže, (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu motociklas buvo neapdraustas. Motociklas buvo ruošiamas varžyboms. Motociklą remontavo, nes buvo sugedęs variklis. N. varžybose dalyvaudavo B600 klasėje. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, jis buvo išvežtas į policiją. Kas kaltinamasis, sužinojo po laidotuvių. Su kaltinamuoju pirmą kartą bendravo teismo posėdyje.

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad penktadienio popietę sulaukė skambučio iš N. tėčio, kuris pasakė, kad N. užsimušė. Iš pradžių ji metė telefoną, paskui paskambinusi paklausė, ar sūnus kvėpuoja, tačiau jai buvo pasakyta, kad nekvėpuoja, kad išvežtas į morgą. Tuomet pradėjo šaukti, verkti, ją ištiko isterijos priepuolis. Vyras jai liepė nevažiuoti į įvykio vietą. Ji atvažiavo kiek toliau nuo įvykio vietos ir jai papasakojo, kas įvyko. Negalėjo patikėti, kad tai tiesa, kad tai įvyko su ja, su jos vaiku. Apie N. žūtį reikėjo pranešti jo broliui – tą padaryti buvo labai skaudu ir sunku. O toliau prasidėjo ir tęsiasi dienos bei naktys kančių. Iki šiol netiki, kad N. nebėra. Tik po kurio laiko jai pasakė, kur įvykio vieta, kur degti žvakutes. Su kaltinamuoju po įvykio nebendravo. N. – tai jos dalis, todėl N. žūtis jai tas pats, kaip jos pačios rankos ar kojos nupjovimas, ji visam laikui liks neįgali. Sūnus buvo išauklėtas, padorus, labai gerbė tėvus ir artimuosius, visi didžiavosi ir džiaugėsi juo. Kur tik reikėdavo kokios vyriškos pagalbos – ar automobilį pataisyti, ar buityje, visada padėdavo N.. N. buvo dešinioji tėčio ranka, tėtis įkūrė įmonę, kad vaikai būtų šalia, kad turėtų pagrindą po kojom. N. jai kartodavo, kad jai (nukentėjusiajai) nereikės vargti senatvėje, nes jis pasirūpins. Ši tragedija jai sunkiai pakeliama, bandė pati sau padėti, ieškojo straipsnių, kaip kitos mamos išgyvena tokias netektis, apie pomirtinį gyvenimą. Pagalbos teko kreiptis į psichologą. Jos nuomone, kaltinamasis nužudė sūnų – specialiai gėrė alkoholį, maišė vaistus su alkoholiu, specialiai sėdo neblaivus už vairo. Dabar jos pastovus maršrutas namai – kapai, kapai – namai, kad neužgestų žvakutės. Savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo palaiko visa apimtimi, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje.

Nukentėjusysis D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį sužinojo vaikščiodamas su drauge. Prisėdo ant suoliuko, jam parašė N. draugas K., paprašė tėčio numerio. Numerį davė, nesuprato, kodėl klausia. Paskui iki jo atvažiavo tėtis su mama. Mama pasakė, kad brolio gyvybė užgeso. Jam (nukentėjusiajam) buvo šokas, nesusivokė, kaip reaguoti, kaip elgtis, buvo pasimetęs. Jie su broliu buvo labai artimi, jis niekada nesuprato, kaip vaikas gali augti vienturtis. Su broliu vos ne kasdieną matydavosi, brolis jam visada padėdavo, išklausydavo, apgindavo nuo bet ko. Dabar gali tik į kapus nuvažiuoti. Palaiko savo ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju N. M. parodė, kad eismo įvykis įvyko jo akivaizdoje. Jis važiavo paskui transporto priemonę, kuri iš pagrindinio kelio suko į šalutinį, o iš priekio atvažiuojantis motociklas rėžėsi į sukantį automobilį. Viskas vyko per jo gimtadienį – gegužės 22 dieną. Važiavo iš darbo namo, nusuko link „Juragių“ žiedo. Važiuojant link „Juragių“ žiedo priekyje važiavo „Opelis“, kuris suko iš pagrindinio kelio, priešais matė atvažiuojantį motociklą. Jis pats siekė išvengti susidūrimo, kad motociklas ant jo nenulėktų. Viskas vyko greitai. Tarp jo (liudytojo) ir kaltinamojo automobilio buvo nemažas atstumas. Jis iš paskos kaltinamojo važiavo kokias 5 minutes. Kaltinamojo vairavimas jokių įtarimų nekėlė – važiavo normaliai savo juosta. Tačiau prieš sankryžą pamatė, kad įvyks susidūrimas ir pradėjo stabdyti žiūrėdamas, į kurią pusę sukti, kad išvengtų susidūrimo. Kai kaltinamasis pradėjo daryti manevrą, matėsi atvažiuojantis motociklininkas. Tuomet jis (liudytojas) sustojo kelkraštyje, nubėgo prie motociklininko. Matė, kad bėga kraujas. Skambino policijai, skambino greitajai. Motociklininkas buvo be gyvybės ženklų. Kaltinamasis išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas įvyko. Neatsimena, ar kaltinamasis sukdamas rodė posūkio signalą. Jo paties (liudytojo) greitis prieš įvykį buvo apie 80 km/val. Įvykio vietoje su kaltinamuoju nelabai bendravo, kaltinamasis jam bandė sakyti, kad motociklininkas nestabdė, tačiau buvo akivaizdu, jog stabdė. Jis matė, kad motociklininkas stabdė. Nematė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Kaltinamojo būsena jam įtarimų nesukėlė, gal kad stovėjo toliau nuo jo. Įvykio dieną matomumas buvo labai geras, oro sąlygos geros, kelio danga sausa. Buvo saulėta diena. Kaltinamasis prie motociklininko nuėjo ne iš karto, gal po penkių minučių. Tačiau jau nebuvo ko žiūrėti, nes vaikinas buvo nebegyvas. Kaltinamasis priėjo ir tiek. Ar kaltinamasis kam skambino, nematė. Paskui motociklininką po kiek laiko atvažiavo sunkvežimis. Prieš susidūrimą matė, kad įvyks įvykis, matė motociklininką, tačiau tuo metu nematė, kad kas važiuotų iš paskos motociklininko. Sunkvežimio vairuotojas kalbėjosi su „Opel“ vairuotoju (kaltinamuoju), tačiau jų pokalbio negirdėjo. Kaltinamasis žinojo, kad pagalba iškviesta, matė bei girdėjo, kaip jis (liudytojas) paskambino telefonu. Pagalba atvyko už 15–20 minučių. Policija ir greitoji atvyko praktiškai vienu metu. Po įvykio daug transporto priemonių buvo sustoję, keli vyriškiai buvo priėję prie motociklininko, apžiūrėjo, tačiau nelietė, bijojo pajudinti žmogų. Motociklininkas buvo su specialia apranga, šalmu, batais, apsirengęs kaip „britvinininkas“.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju M. T. parodė, kad jis yra kaltinamojo darbdavys. Žino, kad jo darbuotojas O. L. 2020 m. gegužės 22 d. pateko į eismo įvykį būdamas neblaivus. Įvykio metu žuvo žmogus. Į eismo įvykį kaltinamasis pateko su įmonės automobiliu „Opel Astra“, kuriuo tą dieną neturėjo teisės naudotis, kadangi buvo pasiėmęs laisvadienį. Apie įvykį jam pranešė kaltinamasis, atvykęs į darbą kitos savaitės pirmadienį ar antradienį po to penktadienio. Kaltinamasis neturėjo teisės naudotis įmonės automobiliu per savo laisvadienį, kadangi pagal įmonėje galiojančias automobilių naudojimo taisykles, įmonės automobilis turi būti naudojamas tik darbo metu ir darbo reikmėms, o atostogų metu juo naudotis negalima, jis turi būti laikomas prie namų. Taip ir būdavo visą laiką. Darbuotojai pasirašytinai supažindinami su šiomis taisyklėmis – kaltinamasis taip pat buvo supažindintas pasirašytinai. Darbuotojas, kuriam perduotas įmonės automobilis, turi jį prižiūrėti ir sekti automobilio draudimo galiojimą, technikinės apžiūros galiojimą, pranešti, kai jų galiojimas eina į pabaigą. Jei teisingai pamena, darbuotojas praneša vadovui, o vadovas turi pratęsti draudimą. Taisyklėse nurodyta, kad be galiojančios technikinės apžiūros ir be draudimo važiuoti automobiliu negalima. Taisyklių vykdymą kontroliuoja jis pats (liudytojas). Šiuo konkrečiu atveju tik po eismo įvykio paaiškėjo, kad automobilio draudimas buvo pasibaigęs. Pažiūrėjo, kad draudimas buvo pasibaigęs dar balandžio mėnesio pabaigoje. Jis siuntė laišką kaltinamajam, kad pasitikrintų, kada baigsis draudimas, ir gavo iš kaltinamojo atsakymą, jog balandžio 20 dieną. Kad būtų tęsiamas draudimas, rūpinasi direktorius, o kad automobilis su pasibaigusiu draudimu nedalyvautų eisme – vairuotojas. Draudimo įmokas moka įmonė. Kaltinamąjį, kaip darbuotoją, gali charakterizuoti teigiamai – jis dirba pramoninių dažų vadybininku–technologu ir su savo pareigomis susitvarko puikiai. Pramoninių dažų pardavimai kasmet augdavo. Bendradarbiai apie kaltinamąjį atsiliepia gerai, kaip apie normalų, bendraujantį žmogų. Automobiliu, kuris pateko į eismo įvykį, naudojosi tik kaltinamais, nes įmonė Vilniuje, jis gyvena Kaune, dirba Kauno regione. Jam buvo sutekta galimybė laikyti automobilį prie namų. Viso įmonėje buvo trys automobiliai, iš „Regitros“ negavo pranešimo, kad sustabdomas automobilio dalyvavimas eisme. Iš kaltinamojo darbo užmokesčio numatoma atlyginti automobilio sugadinimu įmonei padarytą žalą. Kaltinamasi pas juos dirba nuo 2016 metų.

Liudytoja R. L. atsisakė duoti parodymus prieš savo sutuoktinį kaltinamąjį O. L. (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad buvo penktadienis, sunkiasvore mašina vežė smėlį iš karjero, buvo maždaug 16.00–16.30 val. Važiuojant tarp Pažėrų ir Juragių, jį pralenkė motociklininkas. Jis (liudytojas) važiavo 80 km/val. greičiu, o motociklininkas pro jį pravažiavo kaip pro stovintį. Toje vietoje leistinas greitis 90 km/val., mano, kad motociklininkas turėjo važiuoti 130–140 km/val. greičiu. Motociklininkas nuvažiavo, o jis pagalvojo, kad vaikinas ilgai taip nevažinės. Maždaug po penkių minučių pamatė įvykusią avariją. Kaltinamajam pasakė, kad motociklininkas važiavo dideliu greičiu. Pačios avarijos jis nematė, tačiau suprato, kad į avariją pateko jį pralenkęs motociklininkas – tas pats motociklas, ta pati apranga. Žmogus buvo negyvas. Tame kelyje eismas nėra intensyvus – važiuoji kaip per kaimą. Avarijos vietoje kalbėjo tik su kaltinamuoju. Motociklas gulėjo skersai kelio, o jaunuolis už motociklo. Automobilis „Opel“ suko nuo Šakių kelio į Ringaudus, motociklas į jį taip trenkėsi, kad nuo smūgio apsuko automobilį. Bendraujant su kaltinamuoju jam kilo įtarimų, kad kaltinamasis gali būti neblaivus, o vėliau spaudoje perskaitė, kad nemažai „įpūtė“.

Kaltinamojo nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 22 d. iš Kauno apskrities VPK OVS gautas pranešimas, kad adresu Kauno r., Ringaudų sen., Mitkūnų k., Jurginų g. 102, susidūrė automobilis ir motociklas. Nuvykus į įvykio vietą rastas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio „Opel“ vairuotojo O. L. sklido alkoholio kvapas, pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antru tikrinimus nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Motociklo vairuotojas N. V. – GMP 1502 brigada konstatavo jo mirtį (1 t., b. l. 44).

2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos – Kauno r., Ringaudų sen., Mitkūnų k., Juragių g. ir Jurginų g., apžiūra. Nurodyta kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas su motociklu, oro sąlygos, apšvietimas, kelio dangos būklė, tipas – sausas kelias, asfaltas, giedra. Matomumas neribotas. Sudarytas eismo įvykio vietos planas, pridėta įvykio vietos fotolentelė (1 t., b. l. 16–37).

2020 m. gegužės 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, fiksuoti transporto priemonių sugadinimai (1 t., b. l. 38–43).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68).

Iš 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, O. L. 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 2020 m. gegužės 22 d. 16.57 val. nustatytas 2,08 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53). Iš 2020 m. balandžio 27 d. patikros sertifikato Nr. 1180401 matyti, kad alkotesterio „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) nurodyta, kad N. V. mirtis konstatuota 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. dėl sunkios galvos smegenų traumos: didžiosios smegenų junginės plyšimo, vidurinių kaukolės pamato duobių lūžio, daugybinių plaučių sumušimų ir plyšimų, blužnies, inkstų ir kairio inksto kapsulės plyšimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Visi N. V. patirti sužalojimai padaryti motociklui susiduriant su automobiliu bei galimai motociklininkui buvus nublokštam ant kelio dangos. N. V. kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 85–88).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) pateikiamoje išvadoje nurodoma, kad motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 97 km/val. greičiu bei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su sukusio į kairę vairuotojo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tuo momentu, kada automobilis pradėjo užtverti motociklo eismo juostą, motociklas nuo susidūrimo vietos buvo mažesniu atstumu, negu motociklo sustabdymo atstumas. Ekspertizės akte taip pat pateikiama išvada apie tai, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešais tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas neišvengiamą kliūtį motociklo vairuotojui buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš sukdamas kairėn iš pagrindinio kelio į šalutinį – į Jurginų g., šviesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidūrimo vietos priešpriešais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklą (2 t., b. l. 142–151).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės „Opel Astra 1.7 CDTI“, gamybos periodas 2007–2010 m., pasirinkti metai 2008 m., kaina Lietuvoje su PVM 2 930 Eur (4 t., b. l. 53).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą būnant neblaiviam), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus žuvimą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Kaltinamajam inkriminuojamos BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai nustatyti ne tik paties kaltinamojo parodymais bei prisipažinimu, bet ir eismo įvykį mačiusio liudytojo N. M., į įvykio vietą po eismo įvykio atvykusio nukentėjusiojo D. V., įvykio vietoje iš karto po eismo įvykio buvusio liudytojo A. S. parodymais, tarp kurių esminių prieštaravimų nenustatyta. Objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių buvimą kaltinamojo veikoje neginčijamai patvirtina duomenys, užfiksuoti 2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime, 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akte, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20). Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų paminėtų įrodymų teisingumą ar sukeltų pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kelių eismo taisyklių 157 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms. Aukščiau paminėti 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akto Nr. 11-1463 (20) duomenys patvirtina Kelių eismo taisyklių 14 ir 157 punktų pažeidimo faktą, t. y. kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą.

Iš 2020 m. gegužės 22 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam O. L. sertifikuotu alkotesteriu „Alkotest 6810“, Nr. ARYE-0408, 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Kad būdamas neblaivus kaltinamasis sukėlė eismo įvykį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. sukdamas į kairę, į Jurginų gatvę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) nurodytas susidūrimo mechanizmas ir pateikta išvada apie tai, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai – Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešpriešais tiesiai per sankryžą važiavusiam motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarydamas neišvengiamą kliūtį motociklo vairuotojui buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio data, vieta laikas bei kitos aplinkybės yra užfiksuotos ir 2020 m. gegužės 22 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniame pranešime, 2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole.

Kaltinamojo O. L. neteisėtų veiksmų padarinių – N. V. žūties, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei paminėtų padarinių faktą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 459/2020(02) (tyrimas pradėtas 2020 m. gegužės 25 d., tyrimas baigtas 2020 m, liepos 15 d.) pateikti duomenys. Specialisto išvadoje nurodyta, kad N. V. mirtis konstatuota 2020 m. gegužės 22 d. apie 16.20 val. dėl sunkios galvos smegenų traumos: didžiosios smegenų junginės plyšimo, vidurinių kaukolės pamato duobių lūžio, daugybinių plaučių sumušimų ir plyšimų, blužnies, inkstų ir kairio inksto kapsulės plyšimo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Visi N. V. patirti sužalojimai padaryti motociklui susiduriant su automobiliu bei galimai motociklininkui buvus nublokštam ant kelio dangos.

Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis aptariamoje situacijoje negalėjo laikytis Kelių eismo taisyklių 14 ir 157 punktų reikalavimų dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių. Priešingai – 2020 m. gegužės 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad eismo sąlygos (kelio danga, matomumas, eismo intensyvumas) buvo labai geros (šią aplinkybę patvirtina ir liudytojų N. M. bei A. S. parodymai), o Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš sukdamas kairėn iš pagrindinio kelio į šalutinį – į Jurginų g., šviesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidūrimo vietos priešpriešais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklą. Byloje liudytoju apklaustas paskui kaltinamąjį važiavęs N. M. taip parodė, kad atvažiuojantis motociklininkas buvo aiškiai matomas. Kaltinamasis įvykio dieną vartojęs alkoholio neblaivus už vairo sėdo nesant jokios būtinybės, turėdamas ir galėdamas į reikiamą vietą nuvykti kitais būdais. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaip vairuotojas privalėdamas žinoti ir žinodamas Kelių eismo taisykles, turėdamas didelę vairavimo patirtį, žinodamas, kaip alkoholis veikia organizmą, t. y. lėtina reakciją kelyje, neblaivus sėsdamas už automobilio – padidinto pavojaus šaltinio – vairo, privalėjo suvokti ir suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, tačiau nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ypač sunkūs padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pripažintina, kad BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamajam O. L. kaltinamuoju aktu kaltinimas buvo pareikštas ne tik dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo, bet ir dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma, atitinkanti visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio 6 dalies ir 2811 straipsnio 1 dalies sankcijas matyti, kad BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija, numatanti vien laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki dešimties metų, yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatančioje baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė, nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu yra pagrįstas visumą atitinkančios normos taikymas.

Kadangi tiek BK 281 straipsnio 6 dalyje, tiek BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas tas pats Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jis atskirai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nebekvalifikuotinas, nes asmuo negali būti baudžiamas du kartus už tą patį kvalifikuojantį požymį. Veikos kvalifikavimas ir pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį šiuo atveju yra perteklinis, todėl kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuotina ir kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal du skirtingus straipsnius. Nagrinėjamoje situacijoje yra mišrios kaltės forma, kai asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte, tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, sukdamas į kairę nepraleisdamas motociklininko, važiuojančio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, jo veika, remiantis kasacinės instancijos teismo formuojama teismų praktika šios kategorijos baudžiamosiose bylose, kvalifikuotina tik pagal vieną BK straipsnį, tai yra pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kaltinime nurodant teisiškai reikšmingą kvalifikuojantį požymį – kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

Prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovė nesutiko su tuo, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Tokia prokurorės, nukentėjusiųjų ir jų atstovės nuostata buvo grindžiama tuo, kad įvykio metu kaltinamasis neskambino pagalbai, nepasidomėjo nukentėjusiojo N. V. būkle, nesiėmė jokių priemonių, kad suteikti pagalbą nukentėjusiajam, po įvykio neatsiprašė žuvusiojo artimųjų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į liudytojo N. M. parodymus apie tai, kad kaltinamasis žinojo, jog pagalba iškviesta, kadangi matė bei girdėjo, kaip liudytojas paskambino telefonu kviesdamas pagalbą. Taigi kaltinamasis pagalbos nekvietė ne todėl, kad buvo abejingas nukentėjusiojo būklei, o todėl, kad pagalba jau buvo iškviesta. Sutiktina su tuo, kad kaltinamasis po eismo įvykio išlipęs iš automobilio pirmiausiai turėjo prieiti prie nukentėjusiojo, išsiaiškinti, ar gali jam kuo padėti, kai tuo tarpu kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo tik po kurio laiko. Tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta savarankiška atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių, kuri šiuo konkrečiu atveju nenustatyta. Be to, įstatymas kaip atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę numato ir padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą savo noru (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – ši aplinkybė taip pat nebuvo nustatyta. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis ir savo parodymus teisiamojo posėdžio metu, ir savo paskutinį žodį pradėjo atsiprašydamas nukentėjusiųjų, prašydamas priimti užuojautą. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, duodamas parodymus teisme neginčijo, kad nukentėjusiesiems jo nusikalstama veika buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos, sutikdamas pagal savo finansines galimybes ją atlyginti. Aplinkybė, kad kaltinamasis iki teisiamojo posėdžio nebandė susiekti su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašyti, pasiūlyti pagalbą, teismo nuomone, pati savaime neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis neprisipažino padaręs nuskalstamą veiką, kad nesigailėjo dėl to, kas įvyko. Kaltinamasis duodamas parodymus teigė, kad jis iš toliau stebėjo žuvusiojo laidotuves, matė, kaip skaudžiai netektį išgyvena žuvusiojo artimieji bei draugai. Manytina, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais iki teisiamojo posėdžio neišdrįso susisiekti dėl gėdos jausmo, dėl supratimo, kad žuvusiojo tėvams ir broliui bus sunku bei skaudu klausytis atsiprašymo asmens, kuris būdamas neblaivus sėdo už vairo, sukėlė eismo įvykį ir dėl to žuvo jaunas žmogus. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų, baigtą, nusikaltimą. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė ypatingai grubiai, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,87 promilių neblaivumas, jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes – jauno žmogaus žūtį. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis – kaltinamasis O. L. praeityje neteistas (2 t., b. l. 60–61), per penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už smulkų administracinį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 59). Nors kaltinamajam nustatytas neįgalumas (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 19), tačiau jis yra dirbantis – nuo 2016 m. kovo 15 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 18), liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. T. kaltinamąjį, kaip darbuotoją, charakterizavo teigiamai, parodė, kad kaltinamasis susitvarko su savo darbinėmis užduotimis, kad bendradarbiai apie kaltinamąjį atsiliepia gerai, kaip apie normalų, bendraujantį žmogų. Kaltinamasis turi šeimą, su žmona augina nepilnametį sūnų, turi suaugusią dukrą (proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 31–24). UAB (duomenys neskelbtini) medicinos centro duomenimis, kaltinamasis psichiatro ar psichologo nekonsultuotas, nesilankė (2 t., b. l. 55). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus duomenimis, kaltinamasis per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 58).

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, todėl spręstinas kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio nustatymo klausimas. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. (2 t., b. l. 62–63) iki 2020 m. gegužės 24 d. 15.30 val. (2 t., b. l. 95–96), dvi paros, prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-329/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė piktnaudžiaudamas jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – jis šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neblaiviam, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkius padarinius, siekiant apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam 5 (penkerių) metų terminui. Ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti atlikus laisvės atėmimo bausmę arba nuo lygtinio paleidžimo iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). 

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Analizuojamu atveju, kaltinamasis tyčia sėdo už vairo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, kas sudarytų atskirą, BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jeigu kaltinamojo veika nebūtų kvalifikuojama pagal specialią normą – pagal BK 281 straipsnio 6 dalį. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad O. L. vairuotas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė trečiajam asmeniui – kaltinamojo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 68). Automobilis buvo perduotas kaltinamajam darbinių funkcijų atlikimui (2 t., b. l. 10, 16) – perduodamas automobilį kaltinamajam jo savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tas turtas bus panaudotas nusikalstamos veikos darymui, todėl automobilis pagrįstai buvo grąžintas įmonei. Atitinkamai yra pagrindas iš kaltinamojo O. L. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Spręsdamas dėl automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės teismas nesivadovauja gynėjo į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0014279, iš kurios matyti, kad minėtas automobilis parduotas utilizavimui už 870 Eur (4 t., b. l. 71). Teismo vertinimu, šis dokumentas neatspindi nusikalstamos veikos padarymo dieną buvusios transporto priemonės vidutinės rinkos vertės, kadangi PVM sąskaita-faktūra išrašyta praėjus keturiems mėnesiams po eismo įvykio ir į ją įrašyta suma yra nustatyta dviejų bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), kurių veikla nesusijusi su turto vertinimu, bendru susitarimu. Be to, kaip matyti iš 2020 m. spalio 1 d. eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimo Nr. 29 (4 t., b. l. 72), automobilis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų tapo netinkamu eksploatuoti pagal paskirtį, todėl neteisinga būtų išieškoti tik nebetinkamo naudoti automobilio likutinę vertę, kai automobilis tokios būklės tapo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė nustatytina remiantis VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateiktais duomenimis, kad 2008 m. automobilio „Opel Astra“ vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2 930 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt eurų). Atitinkamai iš kaltinamojo O. L. išieškotina 2 930 Eur – konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 75 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 22 dieną. BK 75 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, vertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nors bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai – jis neteistas, per penkerius metus baustas tik už vieno smulkaus administracinio nusižengimo padarymą, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau nusikalstamos veikos pasekmės yra tragiškos – žuvo jaunas žmogus. Kaltinamasis Kelių eismo taisykles pažeidė ypatingai grubiai, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,87 promilių neblaivumas, o praėjus trumpam laikui antru tikrinimus nustatytas jau 2,08 promilių neblaivumas, kas rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus teigdamas, jog vairavo prieš kelias valandas išgėręs tik tris butelius alaus. Kaltinamasis būdamas stipriai apgirtęs vairavo dienos metu, o jo padarytas nusikaltimas yra itin pavojingas, lėmė žmogaus žūtį esant idealioms vairavimo sąlygoms. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis žuvusiojo šeimai taip ir nepasiūlė pagalbos nei iš karto po eismo įvykio, nei vėliau, jam labiau rūpėjo jo paties šeimos saugumas.

Dėl kaltinamąjį saistančių tvirtų socialinių ryšių (turi šeimą, augina nepilnametį sūnų, turi pastovų darbą, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, kaip darbuotojas, tinkamai atliekantis darbines pareigas) pasakytina, kad kaip teisingai pastebėjo kaltinamojo gynėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje yra sudaromos galimybės nuteistiesiems dirbti, išvykti iš bausmės atlikimo vietos, t. y. yra sudarytos visos sąlygos socialinius ryšius palaikyti. Atitinkamai, laisvės bausmės paskyrimas pats savaime nereiškia socialinių ryšių praradimo.

Dėl paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad BK 75 straipsnis kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nukentėjusieji D. V., A. V. ir D. V. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį kaltinamajam O. L. ir civiliniam atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau ir – Biuras) (3 t., b. l. 82–87). D. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jam, kaip civiliniam ieškovui, 14 966,36 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. A. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jai, kaip civilinei ieškovei, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. D. V. patikslintu ieškiniu prašė pripažinus O. L. kaltu, priteisti jam, kaip civiliniam ieškovui, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš O. L. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad D. V. dėl O. L. nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos, kuri neatlyginta. Jis kreipėsi į žalą administruojančią ADB „Gjensidige“ pateikdamas turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus. ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. S04–994487 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) jis buvo informuotas, jog suskaičiuota 1 596 Eur išmoka laidojimo išlaidoms atlyginti pagal pateiktą 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitą. Laidojimo išlaidos apskaičiuotos iš 1 900 Eur apmokėtos sumos atėmus gautą 304 Eur laidojimo pašalpą. Nurodoma, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio D. V. patyrė 14 966,36 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 1 596 Eur laidojimo išlaidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitą; 303,10 Eur pagal 2020 m. birželio 29 d. UAB „Bajorų gūžta“ apmokėjimo kvitą už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur, apmokėti bankiniu pavedimu pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Augenas“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr.20200475 už motociklo „Yamaha YZF-R6“ saugojimą ikiteisminio tyrimo metu; 5 228 Eur, kurią sudaro nepataisomai sugadinto motociklo vidutinė rinkos vertė nustatyta Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo 2020 m. birželio 17 d. pažyma; 2 409,26 Eur, pagal 2020 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovo pažymą, kurioje apskaičiuota žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto – šalmo „Shoei“, pirštinių, MRT „Iphone 10“, batų „Alpinestars“, aprangos „Bering“, klubo bliuzono „Ago, termo aprangos „Alpinestars“; 4 610 Eur, apmokėta bankiniu pavedimu pagal 2020 m. spalio 19 d. UAB „Akrolita“ pateiktą sąskaitą-faktūrą Nr. AVE20-830 už kapavietės sutvarkymą, pastatant atminimo paminklą, 300 Eur apmokėta pagal 2020 m. spalio 19 d. UAB „Verkiantis gluosnis“ kasos pajamų orderį už stiklą (3D) antkapiniam paminklui.

Dėl nukentėjusiųjų naudai prašomos priteisti neturtinės žalos patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad sūnaus ir brolio žūtis dėl neblaivaus kaltinamojo sukelto eismo įvykio iš esmės pakeitė jų visų ir kiekvieno iš jų gyvenimus, įstatymų frazės apie dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir kt. neišreiškia netekties skausmo ar jų patirtų bei iki šiol patiriamų išgyvenimų. Nukentėjusiuosius skaudina ir tai, kad po eismo įvykio kaltinamasis O. L. nepareiškė užuojautos, neatsiprašė, nesiekė atlyginti arba bent sumažinti padarytą žalą. Jis ciniškai elgėsi iki tragiškai pasibaigusio įvykio ir tuoj po jo – vairuodamas automobilį gėrė alų, o N. motociklui atsitrenkus į jo (kaltinamojo) vairuojamą automobilį ir gulint važiuojamoje kelio dalyje prie nukentėjusiojo nepriėjo, nekvietė pagalbos, o skambino savo pažįstamam pareigūnui. Su žuvusiu sūnumi ir broliu juos siejo itin artimas emocinis ryšys. Nutraukus santuoką, N. buvo tarsi ambasadorius, sutelkiantis visus gimtadieniams ir šventėms. Jų šeima neteko nuoširdaus, pozityvaus, rūpestingo sūnaus, o D. neteko ne tik brolio, bet ir geriausio draugo, patarėjo ir paslapčių saugotojo. 2017 m. N. sėkmingai baigė Kauno (duomenys neskelbtini) gimnaziją, pradėjo studijas (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete. Buvo aktyvus, sportavo, domėjosi viskuo. Nuo 2017 m. pradėjo sportuoti motosporto klube „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. Lietuvos čempionate iškovojo 2-ąją vietą. Buvo darbštus ir iniciatyvus, be studijų ir sporto dirbo tėčio vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, 2018 m. vasarą buvo išvykęs padirbėti į JAV, kūrė ateities planus. Yra psichologiškai ir emociškai sukrėsti, jaučia slegiančią tuštumą, nuolatinę depresinę nuotaiką, nepakeliamą netekties skausmą. Po sūnaus ir brolio tragiškos žūties suprastėjo visų jų miego kokybė, vengia bendravimo su N. bendraamžiais ir draugais, D. sunku susikaupti pamokų metu, dėl ko kenčia pažangumas, visi lankosi pas psichologą, vartoja homeopatinius raminamuosius vaistus, o laisvalaikį leidžia prie N. kapo.

Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. S04–994498 (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V. buvo informuota, jog suskaičiuota 18 210 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimą. ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. S04–994487 (bylos Nr. CLT2179753) D. V. buvo informuotas, jog suskaičiuota 18 210 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimą. ADB „Gjensidige“ 2020 m. spalio 5 d. pranešimu Nr. S04–994523 (bylos Nr. CLT2179753) D. V. buvo informuotas, jog suskaičiuota 5000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, kuri bus mokama gavus teisėsaugos institucijų sprendimą.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų patikslintą ieškinį (3 t., b. l. 138–139). Atsiliepime civilinis atsakovas išdėstė savo poziciją dėl civilinių ieškovų prašomų priteisti sumų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Atsiliepime dėl D. V. reikalaujamos priteisti turtinės žalos nurodoma: 1 596 Eur laidojimo išlaidos – pagrįstos ir atlygintinos. 5 228 Eur nepataisomai sugadinto motociklo rinkos vertė, nustatyta vadovaujantis biuro atstovo – ADB „Gjensidige“ 2020 m. birželio 17 d. pažyma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 14 punktu, žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnė žala, esant sunaikintam turtui, turi būti nustatoma kaip skirtumas tarp turto rinkos vertės iki turto sugadinimo ir turto likutinės rinkos vertės po sugadinimo. Todėl civilinio ieškovo D. V. prašoma atlyginti 5 228 Eur žala dėl sugadinto motociklo, nustatyta remiantis vien tik Biuro atstovo apskaičiuota motociklo rinkos verte, yra nepagrįsta. Šiuo atveju, vadovaujantis atliktais skaičiavimais atlygintina 4 644 Eur suma dėl sugadinto motociklo (apskaičiuotina iš motociklo rinkos vertės (5 228 Eur) atėmus motociklo likučių vertė (584 Eur). Atsiliepime taip pat pastebima, kad motociklas „Yamaha YZF-R6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise eismo įvykio metu priklausė žuvusiajam N. V., todėl civiliniam ieškovui D. V. žala gali būti atlygintina, tačiau su sąlyga, kad jis turi paveldėjimo teisę pagrindžiantį dokumentą. 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo N. V. turto: pagal biuro atstovo 2020 m. birželio 29 d. atliktus skaičiavimus civiliniam ieškovui D. V. gali būti atlygintina 2 409,26 Eur žala, tačiau su sąlyga, kad civilinis ieškovas turi paveldėjimo teisės liudijimą. 303,10 Eur – neatlygintinos išlaidos už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus. Šios išlaidos nėra pripažįstamos kaip atlygintinos ir teismų praktikoje. 520 Eur – ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo išlaidos nėra žala ir todėl ji neatlygintina (teisėsaugos sprendimu buvo priverstinis motociklo saugojimas). Atsiliepime pažymima, kad kapavietės sutvarkymas, paminklas ir 3D stiklas 4 910 Eur sumai yra ženkliai per daug. 300 Eur už 3D stiklą neatlygintina, nes tai ne būtinybės, o prabangos reikalas. Tikėtina, kad kapavietė skirta ne vienam kapui, paminklas greičiausiai taip pat statytas su perspektyva keliems asmenims, todėl šią sumą reikėtų koreguoti atsižvelgiant į realią situaciją. Civilinio atsakovo vertinimu, pagrįsta būtų 3 000 Eur suma dėl kapavietės sutvarkymo.

Civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsiliepime dėl neturtinei žalai atlyginti reikalaujamų priteisti sumų nurodoma, kad ADB „Gjensidige“ Biuro vardu apskaičiavo neturtinės žalos išmokas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos), kurių 6 punkte numatyta, jog mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA, kai MMA (minimalus mėnesinis atlyginimas) eismo įvykio metu buvo 607 Eur. Žuvusiojo motinai A. V. ir tėvui D. V. neturtinė žala apskaičiuota kiekvienam po 18 210 Eur (30 MMA x 607 Eur), žuvusiojo broliui D. V. neturtinė žala apskaičiuota 5 000 Eur.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pateikto atsiliepimo motyvus, civiliniai ieškovai pateikė 2021 m. sausio 29 d. patikslintą civilinį ieškinį (4 t., b. l. 8–9), kuriame nurodoma, kad civiliniai ieškovai sutinka su Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo departamento atliktais apskaičiavimais, turtinės ir neturtinės žalos vertinimu, todėl tikslina ieškinio reikalavimus. Šiuo patikslintu ieškiniu prašoma civilinio ieškovo D. V. patirtą 14 382,36 Eur turtinę žalą bei 50 000 Eur neturtinę žalą, A. V. patirtą 50 000 Eur neturtinę žalą ir D. V. patirtą 30 000 Eur neturtinę žalą priteisti iš civilinių atsakovų tokiomis dalimis:

- iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašoma priteisti civilinio ieškovo D. V. naudai 9 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1 596 Eur laidojimo išlaidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitą; 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iš nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo išlaidos;

- iš kaltinamojo O. L. civilinio ieškovo D. V. naudai prašoma priteisti 5 142,36 Eur turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro: 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo išlaidos; 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (šalmo, pirštinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų); 1 910 EUR kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo bei 3D stiklo išlaidos, nevertintos Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro;

- iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašoma priteisti civiliniam ieškovui D. V. 18 210 Eur neturtinės žalos atlyginimą, civilinei ieškovei A. V. 18 210 Eur neturtinės žalos atlyginimą, civiliniam ieškovui D. V. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

- iš kaltinamojo O. L. prašoma priteisti civiliniam ieškovui D. V. 31 790 Eur neturtinės žalos atlyginimą, civilinei ieškovei A. V. 31 790 Eur neturtinės žalos atlyginimą, civiliniam ieškovui D. V. 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisiamojo posėdžio metu dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio civilinis ieškovas D. V. paaiškino, kad neturtinės žalos atlyginimui prašoma priteisti 50 000 Eur suma yra pagrįsta, kadangi jo santykiai su sūnumi buvo itin artimi, sūnus dirbo pas jį įmonėje, abu domėjosi motociklais. Apie sūnų žinojo viską – kur važiuoja, kada grįš. Civilinė ieškovė A. V. dėl savo patirtos neturtinės žalos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji iki šiol itin sunkiai išgyvena sūnau netektį, negali susitaikyti su tuo, kad sūnaus nebėra, jaučiasi taip, tarsi būtų netekusi savo pačios dalies. Dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo ji neteko ne tik sūnaus, bet ir galimybės pamatyti jį sukūrusį šeimą, turintį vaikų – ji niekada nepamatys savo anūkų. Kaltinamasis pražudė išauklėtą, padorų, išsilavinusį, daug ateities planų ir galimybių turėjusį jauną žmogų. Po sūnaus žūties prasidėjo ir iki šiol tęsiasi dienos bei naktys kančių. Jai, kaip mamai, skaudu ir tai, kad jaunesnysis sūnus liko be brolio, suku matyti vaiko išgyvenimus dėl netekties. Civilinis ieškovas D. V. teisiamojo posėdžio metu dėl prašomos priteisti neturtinės žalos paaiškino, kad su broliu buvo labai artimi, matydavosi praktiškai kasdieną, brolis jam visada padėdavo, išklausydavo, apgindavo. Jaučiasi pasimetęs po brolio mirties.

Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ir žalą administruojanti ADB „Gjensidige“ yra paskaičiavę nukentėjusiesiems atlygintinos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius, tačiau tos sumos nukentėjusiesiems nėra išmokėtos.

Sprendžiant nukentėjusiųjų prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą svarbia laikytina aplinkybė, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 69). Esant tokiai situacijai, aktualia laikytina Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad tais atvejais kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims moka Biuras. Atitinkamai, darytina išvada, kad Biuras laikytinas tinkamu civiliniu atsakovu dėl nukentėjusiųjų patikslintame civiliniame ieškinyje keliamų reikalavimų atlyginti dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte (4 punktas taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Nurodytos draudimo sumos taikytinos ir tais atvejais, kaip išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Biuras. Pažymėtina, kad patikslintu civiliniu ieškiniu civilinių ieškovų prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos (civilinis ieškovas D. V. prašo priteisti 14 382,36 Eur turtinę žalą ir 50 000 Eur neturtinę žalą, civilinė ieškovė A. V. prašo priteisti 50 000 Eur neturtinę žalą, civilinis ieškovas D. V. prašo priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą) neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto turtinės ir neturtinės žalos dydžio, todėl teismas sprendžia, kad nustačius civiliniams ieškovams priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį visa suma turi būti priteisiama iš Biuro – nepagrįstu laikytinas civilinių ieškovų reikalavimas dalį turtinės ir dalį neturtinės žalos atlyginimo priteisti iš kaltinamojo. 

Išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju visa nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirta turtinė ir neturtinė žala turėtų būti priteisiama iš Biuro, leidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama TPVCAPDĮ taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalos, šis reikalavimą atlyginti žalą gali pareikšti tiek žalą padariusiam asmeniui, tiek jo atsakomybę apdraudusiam draudikui, o TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Atsižvelgiant į TPVCAPDĮ paskirtį ir tikslus, aptartų ir kitų minėto įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad juo ginčo teisiniai santykiai sureguliuoti taip, kad visais atvejais žalą nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti žalą padariusio asmens draudikas ar įstatymo nustatytais atvejais – Biuras, kurie vėliau įstatymo nustatytais atvejais, išmokėję draudimo išmoką, įgyja teisę išreikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens (TPVCAPDĮ trečiojo skirsnio normos). Darytina išvada, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą atsakingas asmuo pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias normas atsako tik tuo atveju, jeigu žala viršija draudimo sumas, kurios yra įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje. Toks TPVCAPDĮ normų aiškinimas atitinka šio įstatymo paskirtį ir tikslus, užtikrina tiek nukentėjusio asmens, tiek už žalą atsakingo asmens interesų teisingą ir tinkamą apsaugą, padeda išsaugoti balansą tarp jų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. e3K-3-444-611/2015).

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, sukėlusia N. V. – nukentėjusiųjų A. V. bei D. V. sūnaus ir nukentėjusiojo D. V. brolio, mirtį, nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinės ir neturtinės žalos. Tačiau Biuras yra paskaičiavęs mažesnius turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nei prašo priteisti civiliniai ieškovai.

Civilinis ieškovas D. V. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti patirtą 14 382,36 Eur turtinę žalą. Iš Biuro prašoma priteisti 9 240 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 1 596 Eur laidojimo išlaidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ apmokėjimo kvitą; 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iš nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo išlaidos. Iš kaltinamojo O. L. prašoma priteisti 5 142,36 Eur: 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus; 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo išlaidos; 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (šalmo, pirštinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų); 1 910 EUR kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo bei 3D stiklo išlaidos. Savo teismui pateiktame atsiliepime Biuras atkreipė dėmesį į tai, kad prašydamas kaip turtinės žalos atlyginimą priteisti žuvusiajam N. V. priklausiusių bei eismo įvykio metu sugadintų/sunaikintų daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą, civilinis ieškovas D. V. turėtų pateikti paveldėjimo teisę pagrindžiantį dokumentą. Į bylą yra pateiktas 2020 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas (3 t., b. l. 151–152), iš kurio matyti, kad būtent tėvas D. V. paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas N. V.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime tarp paveldimo turto yra nurodytas ir motociklas „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Vadovaudamasis šia CK nuostata pripažintina, kad D. V. paveldėjo ne tik paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime išvardintą turtą, bet ir žuvusiojo asmeninius daiktus (o šiuo atveju ir su jais susijusią reikalavimo teisę), kurie paveldėjimo teisės liudijimuose nėra vardijami. Atitinkamai, darytina išvada, kad civilinis ieškovas turi teisę reikalauti priteisti turtinę žalą, patirtą dėl to, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti/sunaikinti žuvusiajam priklausę daiktai – motociklas, šalmas, pirštinės, batai, apranga, mobilus telefonas ir kiti daiktai.

Teismas sprendžia, kad civiliniam ieškovui D. V. iš civilinio atsakovo Biuro priteistina ši turtinė žala: 1 596 Eur laidojimo išlaidos pagal 2020 m. gegužės 25 d. UAB „Sielų upė“ kvitą iš jame nurodytos 1 900 Eur sumos atėmus 304 Eur laidojimo pašalpą (3 t., b. l. 88); 4 644 Eur dėl nepataisomai sugadinto motociklo (iš nustatytos rinkos vertės 5 228 Eur atėmus jo likutinę 584 Eur vertę) (3 t., b. l. 140–145); 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo pastatymo išlaidos (3 t., b. l. 95–98); 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo išlaidos (3 t., b. l. 90–91); 2 409,26 Eur žala dėl sunaikinto žuvusiojo turto (šalmo, pirštinių, batų, aprangos, mobilaus telefono ir kitų daiktų) (3 t., b. l. 94).

Biuras savo teismui pateiktame atsiliepime išdėstė poziciją, kad 520 Eur ikiteisminio tyrimo metu motociklo saugojimo išlaidos nėra žala ir todėl ji neatlygintina, tačiau teismas su tokia pozicija nesutinka ir sprendžia, kad šios D. V. turėtos išlaidos pripažintinos nuostoliais. Šių išlaidų atsiradimas buvo sąlygotas išimtinai kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos (tiriant šią veiką reikėjo atlikti procesinius veiksmus su motociklu, apžiūrėti), todėl teisinga ir protinga šią sumą priteisti iš materialiai atsakingo asmens.

Nors civilinis ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad viso už žuvusiojo kapavietės sutvarkymą sumokėjo 4 910 Eur (iš jų 4 610 Eur kapavietės tvarkymo darbai (3 t., b. l. 95) ir 300 Eur 3D stiklas (3 t., b. l. 98–99), tačiau sprendžiant dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio nurodyta suma mažintina iki 3 000 Eur. Pažymėtina, kad būtent tokią sumą kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimui paskaičiavo Biuras, nurodydamas, kad reikalavimas priteisti 4 910 Eur sumą yra ženkliai per didelis, kad 300 Eur už 3D stiklą neatlygintina, nes tai ne būtinybės, o prabangos reikalas, kad kapavietė ir paminklas, greičiausiai numatyti ne vienam asmeniui, kad būtent 3 000 Eur suma dėl kapavietės sutvarkymo laikytina pagrįsta. Toks Biuro paskaičiavimas atitinka teismų praktikoje priteisiamus kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžius ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatytą protingumo kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje 2K-85-628/2019), be to, paskutiniame patikslintame ieškinyje nurodyta, kad ir civiliniai ieškovai sutinka su Biuro Žalų administravimo departamento atliktais apskaičiavimais, turtinės žalos vertinimu.

Civilinio ieškovo kaip turtinė žala prašomi priteisti 303,10 Eur už ketvirtinių paminėjimo gedulingus pietus nelaikytini laidojimo išlaidomis, kurias turi atlyginti žalą padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo, teismas jų nepripažįsta būtinomis, todėl jos nėra priteisiamos iš Biuro.

Civilinio ieškovo D. V. naudai iš Biuro priteistina bendra 12 169,26 Eur turtinės žalos atlyginimo suma. Visa ši suma yra pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, visa ji buvo patirta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, laikytina protinga ir teisinga. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio. Civilinis ieškovas D. V. savo patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur, civilinė ieškovė A. V. savo patirtą neturtinę žalą taip pat vertina 50 000 Eur, o civilinis ieškovas D. V. patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur. Tuo tarpu civilinių atsakovų įsitikinimu, nukentėjusiesiems kaip neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamos sumos, lygios ADB „Gjensidige“ vadovaujantis Rekomendacijų 6 punktu apskaičiuotoms neturtinės žalos išmokoms: žuvusiojo motinai A. V. ir tėvui D. V. kiekvienam po 18 210 Eur (30 MMA x 607 Eur), žuvusiojo broliui D. V. 5 000 Eur.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Kaltinamojo O. L. nusikalstamos veikos pasekmės yra negrįžtamos ir tragiškos – jauno, perspektyvaus, savarankišką gyvenimą pradedančio ir daug ateities planų turėjusio žmogaus žūtis. Staigi sūnaus ir brolio netektis nukentėjusiesiems neabejotinai sukėlė dideles dvasines kančias, šoką. Žlugo visi ateities planai, nukentėjusiųjų sieti su žuvusiuoju – tėvams matyti kaip sūnus baigia mokslus, siekia profesinių ir sporto tikslų, sulaukti pagalbos senatvėje, broliui, kuris yra tik ketveriais metais jaunesnis už N. V., turėti artimą ir patikimą draugą, kuris jį, kaip jaunesnį brolį, visuomet globojo. Pažymėtina, kad nukentėjusįjį D. V. su sūnumi vienijo bendras pomėgis – motociklų sportas, su žuvusiuoju nukentėjusysis D. V. siejo ir savo įkurto šeimos verslo planus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrė galvodamas tiek apie žuvusiojo, tiek apie jaunesniojo sūnaus profesinę veiklą po mokslų baigimo, be to, kaip nurodoma patikslintame civiliniame ieškinyje, šioje įmonėje N. dirbo laisvu nuo mokslų ir sporto metu, t. y. jau buvo įsitraukęs į įmonės veiklą. Nukentėjusiajai A. V., kaip mamai, teko išgyventi ne tik vyresniojo sūnaus netektį, bet ir jaunesniojo sūnaus dėl brolio netekties patiriamą skausmą. Nukentėjusioji duodama parodymus pažymėjo, kad prireikus vyriškos pagalbos buityje nuolat kreipdavosi į N. – žinojimas, kad bet kada gali sulaukti vyresnio sūnaus pagalbos nukentėjusiajai, išsiskyrusiai moteriai, nebejotinai suteikė saugumo ir užtikrintumo jausmą, kurio neteko žuvus sūnui. Tiek nukentėjusiajam D. V., tiek nukentėjusiajai A. V. po sūnaus žūties teko kreiptis pagalbos į psichologą (3 t., b. l. 176–177), t. y. jiems abiem buvo reikalinga specialisto pagalba dėl patirtų dvasinių išgyvenimų.

Spręsdamas dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis N. V. prie eismo įvykio, kurio metu jis žuvo, kilimo neprisidėjo. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte Nr. 11-1463 (20) pateikiamoje išvadoje nurodoma, kad motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas nustatytu apie 97 km/val. greičiu bei leistinu maksimaliu 90 km/val. greičiu Juragių g.-Jurginų g. sankryžoje susidariusioje kelio eismo situacijoje neturėjo techninės galimybės sustabdyti motociklo ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su sukusio į kairę vairuotojo automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi tuo momentu, kada automobilis pradėjo užtverti motociklo eismo juostą, motociklas nuo susidūrimo vietos buvo mažesniu atstumu, negu motociklo sustabdymo atstumas. Ekspertizės akte taip pat pateikiama išvada apie tai, jog nėra pagrindo teigti, kad automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš sukdamas kairėn iš pagrindinio kelio į šalutinį – į Jurginų g., šviesiu paros metu neturėjo objektyvios galimybės pamatyti apie 48 m atstumu nuo susidūrimo vietos priešpriešais apie 97 km/val. greičiu artėjusį motociklą (2 t., b. l. 142–151). Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas N. M. parodė, kad kai kaltinamasis pradėjo daryti manevrą atvažiuojantis motociklininkas matėsi. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neblaivaus kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus, kuris motociklu važiavo nekliudydamas kitiems eismo dalyviams, nekeldamas pavojaus jų saugumui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog N. V. nuo 2017 m. gyveno ir mokėsi Vilniuje, t. y. atskirai nuo šeimos, nors ir po išvykimo mokytis jo ryšys su tėvais ir broliu toliau išliko labai artimas.

Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018 ir kt.). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia į byloje nustatytus duomenis apie tai, kad kaltinamojo sukeltą autoįvykį sąlygojo ypač grubūs Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. neblaivumas (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis) ir jo įtakotas neatidumas, lėmęs, kad kaltinamasis esant idealioms eismo sąlygoms, geram matomumui, nepastebėjo priešinga kryptimi atvažiuojančio aiškiai matomo motociklo, kas rodo, kad kaltinamojo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, vertintina kaip ypatingai pavojinga.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, išnagrinėtose pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, civilinių ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam D. V. iš Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant nukentėjusiajai A. V. iš Biuro 26 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir priteisiant nukentėjusiajam D. V. iš Biuro 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, adekvatus nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl nukentėjusiųjų naudai prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti D. V. jo patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas 1 926,08 Eur sumoje.

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš į bylą pateiktų nukentėjusiojo D. V. turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų – 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros (3 t., b. l. 103), 2020 m. birželio 8 d., 2020 m. liepos 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 d. sąskaitos išrašų (3 t., b. l. 104–106), matyti, kad už ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas D. V. „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1 026,08 Eur. Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų – 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 20/14 (3 t., b. l. 107), 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 20/15 (3 t., b. l. 108), 2020 m. rugsėjo 8 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. 20/16 (3 t., b. l. 109) ir 2020 m. spalio 26 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1007927 (3 t., b. l. 110), matyti, kad už pasirengimo teisminiam bylos nagrinėjimui metu ir teisminio bylos nagrinėjimo suteiktas teisines paslaugas D. V. advokatei Vitalijai Smolenskienei sumokėjo 900 Eur.

Byloje keliami sudėtingi turtinės ir neturinės žalos atlyginimo klausimai, kadangi kaltinamasis eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, sukėlė vairuodamas darbdaviui priklausantį, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą automobilį. Byloje nukentėjusiųjų vardu pareikštas advokatės parengtas civilinis ieškinys, kuris buvo ne kartą tikslintas. Pažymėtina, kad byloje buvo atliekamas išsamus įrodymų tyrimas, vyko šeši teismo posėdžiai, kuriuose nukentėjusiųjų interesus atstovavo advokatė. Teismas sprendžia, kad esant tokiai situacijai nukentėjusiems buvo būtina ir svarbi teisinė pagalba, teisinės konsultacijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina ir tai, kad nei kaltinamasis, nei gynėjas neprieštaravo, kad būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos ir jų dydžio neginčijo. Atitinkamai, yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo D. V. turėtas išlaidas, t. y. 1 926,08 Eur, advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis aukščiau minėta BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti 1 926,08 Eur sumoje teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia iš kaltinamojo O. L.. 

Kiti klausimai

Kaltinamajam O. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 99–100), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 104–105) ir specialiosios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 107–108). 2021 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas pakeista ir kaltinamajam O. L. grąžinta asmens tapatybės kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2012 m. balandžio 20 dieną. Kaltinamajam O. L. paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O. L. automobilį ,,Mazda3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4580 Eur; automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2540 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęstinas iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos (2 930 Eur) išieškojimo, o išieškojus nurodytą sumą panaikintinas. Nors turto, į kurį laikinai apribotos kaltinamojo nuosavybės teisės, nurodoma vertė yra didesnė, nei išieškotina pinigų suma, tačiau teismas atkreipia dėmesį tai, kad automobilių, kaip turto, vertė sąlyginai greitai mažėja.

Kadangi teismas nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio visą patirtą turtinę ir neturtinę žalą priteisia tik iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O. L. gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Analogiškai, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į O. L. ir jo sutuoktinei R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6457 Eur, uždraudžiant juo disponuoti, pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini)298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

O. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 5 (penkerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo O. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 22 d. 16.39 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 15.30 val., dvi paras, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo O. L. suėmimo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti kaltinamajam O. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus. Ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti atlikus laisvės atėmimo bausmę arba nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis);

- išieškoti konfiskuotino automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 930 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiųjų D. V., A. V. ir D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti:

- D. V. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 12 169,26 Eur (dvylika tūkstančių šimtą šešiasdešimt devynis eurus 26 ct) turtinės žalos atlyginimo;

- D. V. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 26 000 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

- A. V. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 26 000 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo;

- D. V. iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. V. turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai byloje apmokėti 1 926,08 Eur (tūkstančio devynių šimtų dvidešimt šešių eurų 08 ct) sumoje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo O. L. nukentėjusiojo D. V. naudai 1 926,08 Eur (tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 08 ct) turėtoms advokato teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

Kaltinamajam O. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (asmens paso Nr. 23047975) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. automobilį ,,Mazda3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4580 Eur; automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2540 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęsti iki konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančio pinigų sumos (2 930 Eur) išieškojimo, o išieškojus nurodytą sumą panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; kiemo statinius, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 64585 Eur; uždraudžiant jais disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į O. L. ir jo sutuoktinei R. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 6457 Eur, uždraudžiant juo disponuoti, pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                    Vaiva Nevardauskienė