Civilinė byla Nr. 2A-759/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00381-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.3.7; 21.4.1.1; 21.6; 22.4;

24.2; 24.4; 30.3; 50.8; 121.21.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-715-343/2012 pagal ieškovo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Prienų turgus“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, Prienų rajono savivaldybei, J. A., J. M., J. K., D. Š., G. J., M. A. V. bei trečiajam asmeniui A. Č. dėl nepagrįsto praturtėjimo, registracijos panaikinimo, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 183-196), kuriuo prašė:

1) pripažinti negaliojančiu 1992 m. sausio 25 d. įvykusį aukcioną, kuriame 6 fiziniai asmenys (J. A., J. M., J. K., D. Š., G. J. ir K. V.) privatizavo objektą - Prienų turgavietę, Revuonos g. 68, Prienuose;

2) pripažinti negaliojančia Prienų rajono privatizavimo komisijos 1992 m. vasario 4 d. posėdžio nutarimo dėl aukciono rezultatų tvirtinimo dalį, kuria patvirtinti Prienų turgavietės aukciono rezultatai;

3) pripažinti negaliojančiu 1992 m. vasario 4 d. atsakovams išduotą asmeninės nuosavybės teisės liudijimą AD 024025;

4) pripažinti niekiniu nuo priėmimo dienos 1992 m. liepos 20 d. Prienų rajono valdybos potvarkį Nr. 248v(247v), kuriuo Prienų rajono valdyba be teisinio pagrindo prašė Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyriaus atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus pastatų ir statinių teisinę registraciją;

5) pripažinti, kad UAB „Prienų turgus“ įsteigtas ne reorganizavimo būdu, vykdant UAB „Prienis“ akcininkų 1994 m. kovo 4 d. visuotinio susirinkimo nutarimą, o kaip nauja trijų fizinių asmenų įmonė;

6) pripažinti, kad UAB „Prienis“ ir UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai praturtėjo be teisinio pagrindo įgydami nuosavybės teises į pastatą 1E1p, unikalus Nr. 6996-0001-7013, su priklausiniais, unikalus Nr. 4400-0929-3254, ir pastatą 2B1m, unikalus Nr. 6996-0001-7024, esančius adresu Revuonos g. 68, Prienuose;

7) pripažinti, kad UAB „Prienis“ vardu 1992 m. liepos 28 d. atlikta pirminė pastatų (1E1p, unikalus Nr. 6996-0001-7013, su priklausiniais, unikalus Nr. 4400-0929-3254, ir 2B1m, unikalus Nr. 6996-0001-7024), esančių Revuonos g. 68, Prienuose, registracija yra atlikta neteisėtai;

8) panaikinti nekilnojamojo turto objektų (1E1p, unikalus Nr. 6996-0001-7013, su priklausiniais, unikalus Nr. 4400-0929-3254, ir 2B1m, unikalus Nr. 6996-0001-7024), esančių Revuonos g. 68, Prienuose, UAB „Prienų turgus“ 1995 m. kovo 7 d. atliktą einamąją teisinę registraciją, 2006 metais atliktą einamąją teisinę registraciją į kitus statinius (lauko tualetą, kiemo aikštelę 3 325 kv. m, tvorą);

9) pripažinti neteisėtu Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkį Nr. 307v, kuriuo nutarta UAB „Prienis“ išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie aukcione įsigytos Prienų turgavietės;

10) pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N69/96-0027, kuria UAB „Prienų turgus“ išnuomotas 12 751 kv. m valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. 6943-0007-0073, esantis Revuonos g. 68, Prienuose;

11) taikyti dvišalę restituciją, grąžinant aukcione parduotą turtą valstybei, už aukcione įgytą turtą išmokėtas sumas - turtą įsigijusiems fiziniams asmenims.

Ieškovas nurodė, kad ieškinį pareiškė gindamas viešąjį interesą bei atsižvelgdamas į trečiojo asmens A. Č. prašymą. Taip pat nurodė, kad aukciono metu privatizuojamas objektas nebuvo inventorizuotas ir teisiškai įregistruotas, ginčijamo aukciono skelbime nebuvo nurodoma apie pastato, pažymėto indeksu 1E1p, pastatyto Prienų rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos lėšomis, pardavimą. Aukcione turtą įsigiję asmenys nebuvo sudarę įstatymo reikalaujamos fizinių asmenų grupės įsteigimo sutarties. Aukciono dokumentuose pirkėjai buvo įpareigoti 8 450 rublių sumokėti grynais pinigais, nors, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, grynų pinigų suma turėjo sudaryti ne mažiau kaip 9 970 rublių. Duomenų, kad pirkėjai atsiskaitė su valstybe, nėra. Nors turtą įsigijo keli fiziniai asmenys, neaišku kokiu pagrindu turto kainą įpareigotas sumokėti tik atsakovas J. A.. Turtą aukcione įsigijus fizinių asmenų grupei, turėjo būti išduodamas dalinės nuosavybės liudijimas, tačiau, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, liudijimas išrašytas ant asmeninės nuosavybės teisės liudijimo blanko, į liudijimą įrašant ir žemės sklypo dydį, nors sklypas nebuvo suformuotas. Nuosavybės teisės liudijime nenurodytas konkretus turtas, sudarantis Prienų turgavietę. Po aukciono turto nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos pirkėjų vardu, nebuvo pasirašytas turto perdavimo-priėmimo aktas, kas buvo savarankišku pagrindu aukciono rezultatams anuliuoti. Prienų turgavietė, kaip įmonė, nebuvo įregistruota iki nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, todėl akivaizdu, jog fiziniai asmenys aukcione įsigijo ne įmonę, bet atskirus statinius. Per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus nuosavybės teisių, turto įgijimo sandoris tapo negaliojančiu, turto neįregistravę pirkėjai negalėjo jo perleisti UAB „Prienis“. Nuosavybės teisės liudijimą pasirašė J. M., kuris nebuvo privatizavimo komisijos narys. Kadangi aukcionas organizuotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas jį bei jo pagrindu išduotą nuosavybės teisės liudijimą pripažinti negaliojančiais. Nors UAB „Prienis“ juridinių asmenų registre įregistruota tik 1992 m. rugsėjo 29 d., nėra jokių duomenų apie tai, jog aukciono metu turtą įsigiję fiziniai asmenys jį perleido UAB „Prienis“, Prienų rajono valdyba 1992 m. liepos 20 d. be teisinio pagrindo prašė inventorizavimo biuro įregistruoti nuosavybės teises į turgavietę UAB „Prienis“ vardu. Registravimo pagrindu nurodyti neegzistavę dokumentai, kurių priėmimo data nurodyta nedarbo diena, nei vienas iš pateiktų dokumentų nebuvo nuosavybės teisių registravimo pagrindu. UAB „Prienis“ nuosavybės teisių įgijimo faktą paneigia ir aplinkybė, jog, tinkamai nesutvarkę teisinės registracijos, nuosavybės teisių neįgijo ir aukcione turtą pirkę fiziniai asmenys. Nurodytų aplinkybių visumą ieškovas įvertino kaip pagrindą teisinei registracijai pripažinti negaliojančia. Nors 1994 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą dėl bendrovės reorganizavimo padalijant į dvi įmones, nėra jokių duomenų apie tai, kad naujai įsteigta UAB „Prienų turgus“ būtų perėmusi kokias nors reorganizuotos bendrovės teises ir pareigas, t. y. nutarimas dėl reorganizavimo realiai nebuvo įvykdytas. Šią aplinkybę patvirtina ir UAB „Prienų turgus“ steigimo dokumentai - bendrovė įsteigta kaip trijų fizinių asmenų įmonė. Nuosavybės teisių į aukciono metu parduotą turtą įregistravimo UAB „Prienų turgus“ pagrindu nurodytas UAB „Prienis“ akcininkų 1994 m. kovo 4 d. susirinkimo protokolas, nors jis nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo teisinio pagrindo, jame nenurodoma, jog šis turtas kam nors perduodamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina tiek nepagrįsto praturtėjimo, tiek neteisėto turto nuosavybės teisių įregistravimo UAB „Prienų turgus“ vardu faktus. Kadangi tiek UAB „Prienis“, tiek ir UAB „Prienų turgus“ neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatus, neegzistavo ir teisinis pagrindas valstybinės žemės nuomos teisiniams santykiams atsirasti. Ginčijamus sandorius ir administracinius aktus pripažinus negaliojančiais, yra pagrindas dvišalei restitucijai taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas atmetė ieškovo ieškinyje nurodytą pagrindą teismine tvarka pripažinti negaliojančiu privatizavimo sandorį, nes parduodamas objektas – pastatas, įtrauktas į privatizavimo programas pažeidžiant įstatymus, t. y. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. 1 d. 2 p. Teismas motyvavo, kad prokuroras sutapatina pastatų ir įmonės pardavimą, t. y. vienu atveju jis nurodo, kad buvo privatizuojama įmonė, kitu – pastatai. Tikslinant, koks gi įstatymas buvo pažeistas, ieškovas nurodė, jog tai yra Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 16 str. Teismas su nurodytomis prokuroro išvadomis nesutiko dėl sekančių priežasčių: pirma, įtraukiant Prienų turgavietę į privatizuotinų objektų sąrašą 1991 m. lapkričio 26 d. posėdyje Prienų rajono privatizavimo komisija papildė privatizacijos programą į ją įtraukdama Prienų turgų, todėl akivaizdu, kad komisija vadovautis 1992 m. sausio 17 d. Centrinės privatizavimo komisijos protokolo Nr. 26 nuostatomis negalėjo, nes paprasčiausiai jų tuo metu nebuvo. Taip pat teismas sprendė, kad prokuroras nepagrįstai vadovaujasi 1992 m. sausio 17 d. Centrinės privatizavimo komisijos protokolu Nr. 26, kadangi protokolas priimtas likus kelioms dienoms iki privatizavimo aukciono dienos, tuo metu kai Prienų turgavietė dar 1991 m. lapkričio 26 d. privatizavimo komisijos protokolu Nr. 13 buvo įtraukta į privatizavimo programą, todėl neesančio norminio akto nebuvo galima ir pažeisti. Antra, negali būti šiuo atveju diskutuojama dėl to, kokie pastatai buvo privatizuojami, nes jokie pastatai privatizuojami nebuvo, kadangi buvo privatizuojama įmonė ir tai patvirtina privatizavimo korta (t. 1, b. l. 25). Koks konkrečiai turtas sudarė privatizuojamą įmonę nurodė privatizavimą vykdę asmenys. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkiu Nr. 851, vartotojų kooperacijos organizacijos iki 1992 m. sausio 1 d. buvo įpareigotos parengti perduoti privatizavimo programose numatytu laiku iš valstybinių įmonių bei organizacijų nuomojamas patalpas. Šiuo atveju visi veiksmai sutampa: 1991 m. lapkričio 26 d. Prienų turgus įtraukiamas į privatizavimo programą, pagal Vyriausybės potvarkį turtą vartotojų kooperatyvas turi perduoti Prienų rajono savivaldybei, turtą turėjo perduoti iki 1992 m. sausio 1 d.; Prienų turgaus pardavimo aukcionas įvyko 1992 m. sausio 25 d. Prienų rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga raštu be datos, kuris Prienų rajono savivaldybėje registruotas 1992 m. sausio 28 d., paviljoną, kurio vertė 16 tūkst. rub. perdavė savivaldybės nuosavybėn. Teismas motyvavo, kad šiuo atveju gali būti taip, jog minėtą raštą vartotojų kooperatyvų sąjunga surašė aukciono vykdymo dieną, ar dieną, o gal kelias dienas, iki aukciono vykdymo, tik savivaldybei pateikė vėliau. Įvertinęs nurodytą, atsižvelgęs, kad ieškinys pareikštas praėjus 19 metų po aukciono, neesant galimybių patikrinti minėtos aplinkybės, teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kada konkrečiai buvo perduotas ginčo paviljonas Prienų rajono savivaldybei. Priešingai Prienų rajono valdyba 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 247v į Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyrių prašydama atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją, t. y. savivaldybė pripažino, kad visi pastatai, esantys Prienų turgavietėje priklauso UAB „Prienis“, nes UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklauso Prienų turgavietė.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nėra duomenų, jog Prienų turgavietę privatizavę šeši fiziniai asmenys būtų sudarę notariškai patvirtintą grupės steigimo sutartį. Teismas konstatavo, kad į bylą yra pateikta 1992 m. sausio 16 d. fizinių asmenų grupės steigimo sutartis (t. 2, b. l. 73), iš kurios seka, kad buvo įsteigta 6 fizinių asmenų grupė privatizuojamam turtui įsigyti. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl mokėtinų sumų, kadangi prokuroras teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kaip tas sumas paskaičiavo, bei dėl duomenų, kad už privatizuotą objektą nebuvo sumokėta, kadangi nėra išlikę visi dokumentai, o kita vertus neįtikėtina, kad būtų buvęs išduotas nuosavybės teisės liudijimas, jeigu nebūtų atsiskaityta už objektą.

Prokuroro manymu yra išduotas netinkamas nuosavybės teisės liudijimas, nes turėjo būti nurodyta kiekvieno asmens nuosavybės dalis, tiek privatizavimo dokumentuose, tiek nuosavybės teisės liudijime nėra nurodoma, kas konkrečiai sudaro privatizuojamą objektą, fiziniai asmenys nuosavybės teisių į privatizuotus pastatus neįregistravo. Teismas su šiuo motyvu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad buvo privatizuoti ne pastatai, bet įmonė, todėl fiziniai asmenys ne tik negalėjo, bet netgi neturėjo galimybių įregistruoti nuosavybės teises į pastatus, nes jie pastatų nepirko, pirko - įmonę. Nuosavybės teisės liudijime (t. 1, b. l. 35) yra nurodyta, kokią dalį įmonės procentaliai privatizavo kiekvienas iš aukcione dalyvavusių asmenų, nurodyta, kokį turtą asmenys įgijo – Prienų turgavietė; nurodyta kaina, už kurią turgavietė įgyta – 201 000 rub. Kol fizinių asmenų grupė neįsteigė įmonės, tol jie negalėjo privatizuoto objekto įregistruoti savo vardu.

Nors prokuroras vadovavosi 1992 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 159 Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei – ūkinei veiklai užtikrinti 1.1 p., 1.2 p., 1.8 p. nuostatomis, tačiau teismas pažymėjo, kad minėtas nutarimas negalėjo būti taikomas 1992 m. vasario mėnesį, nes tuo metu jis nebuvo priimtas. Nuosavybės teisės liudijimas, kuris buvo išduotas vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gegužės 6 d. Nutarimu Nr. 174 patvirtintų Nuostatų 30 p., numačiusiu, kad privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo aukciono dienos turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenims) nuosavybės teisės dokumentus (5 arba 6 priedas), buvo išduotas teisėtai, t. y. nepažeidžiant tuo metu galiojusių norminių aktų reikalavimų, ir pagrįstai, nustatytu terminu.

Iš įmonės įregistravimo pažymėjimo matyti, kad Prienų rajono valdyba 1992 m. balandžio 7 d. įregistravo UAB „Prienis“ (t. 1, b. l. 37). 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 247v Prienų rajono valdyba kreipėsi į Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyrių prašydama atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją (t. 1, b. l. 39). Prokuroras mano, kad 6 fiziniai asmenys, aukcione privatizavę nekilnojamąjį turtą ir jo nustatytu terminu ir tvarka neįregistravę inventorizavimo biure, į privatizuotą turtą nuosavybės teisių neįgijo, o neturėdami nuosavybės negalėjo jos perleisti UAB „Prienis“. Teismas su tokiomis išvadomis nesutiko. Motyvavo, kad Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei – ūkinei veiklai užtikrinti“ 1.5 p. nurodyta, jog įmonė gali būti registruojama arba jau veikiančios įmonės savininkų (akcininkų) įnašai gali būti didinami įgyto turto verte iki arba po perdavimo–priėmimo akto (sutarties) pasirašymo. Tuo atveju, jeigu įmonės dar nebuvo, sutinkamai su 1.6.1 p. asmenys, įgiję aukcione objektą (įmonę) ir pasirašę perdavimo–priėmimo aktą (sutartį), privalo ne vėliau kaip per mėnesį po perdavimo–priėmimo akro (sutarties) pasirašymo įregistruoti įmonę Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, pasirinkdami jos rūšį pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą. Šio nutarimo 1.8 p. nustatė, kad jeigu steigiama uždaroji akcinė bendrovė, nuosavybės teisės liudijimai perduodami šioms įmonėms kaip jų narių turtinius įnašus patvirtinantys dokumentai. Iš pateikto UAB „Prienis“ registravimo pažymėjimo (t. 1, b. l. 37) matyti, jog UAB „Prienis“ buvo įregistruota 1992 m. balandžio 7 d., todėl teismas laikė nepagrįstu prokuroro teiginį, kad įmonė buvo įregistruota tik 1992 m. rugsėjo 29 d. Vykdant Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 159 6 asmenų privatizuotas Prienų turgus įregistravus UAB „Prienis“ ir tapo šios įmonės turtu, o nuosavybės teisės liudijimas patvirtina bendrovės narių turtinių įnašų dydį.

Teismas nurodė, kad bylos faktinės aplinkybės paneigia prokuroro teiginį, jog aukcione parduota Prienų turgavietė į privatizavimo programą buvo įtraukta pažeidžiant įstatymus ir Vyriausybės nutarimus (konkrečių įstatymo pažeidimų prokuroras nenurodo). Prokuroras nurodė, kad buvo pažeistas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 16 str. Teismas sprendžia, kad aukcioną pripažinti negaliojančiu dėl įstatymo pažeidimo nurodant Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 6 str. 1 d. nėra pagrindo, kadangi minėta teisės norma nustatė, kad Privatizavimo tarnybos savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Aukščiausios tarybos ir Vyriausybės bei atitinkamų privatizavimo komisijų nutarimais. Tai yra bendro pobūdžio teisės norma, nustatanti bendro pobūdžio visuotinai suprantamą taisyklę teisinėje visuomenėje. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. nurodo, kas yra privatizavimo objektas ir kas privatizavimo objektu negali būti. Iš ieškinio seka, kad buvo privatizuotas paviljonas, kuris nebuvo įtrauktas įprivatizavimo programą. Tačiau kaip nurodyta aukščiau, privatizuota buvo įmonė, kuri į privatizavimo programą buvo įtraukta nepažeidžiant įstatymų. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 16 str. reglamentavo aukcionų organizavimą. Prokuroras nenurodo, kas konkrečiai buvo pažeista, tačiau iš ginčo esmės darytina išvada, jog šiuo atveju turima galvoje tai, kad buvo privatizuotas neįtrauktas į privatizavimo programą paviljonas. Teismas sprendė, kad prokuroras neįrodė, jog privatizuotas objektas buvo įtrauktas pažeidžiant įstatymus, nes pirma, Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. konkretizuoja kokiu atveju valstybinio turto pirminio privatizavimo aukcionas gali būti pripažintas neteisėtu, o ieškinyje netgi nenurodomas konkretus įstatymas, kuris buvo pažeistas. Antra, buvo privatizuojami ne pastatai, o įmonė, todėl privatizavimo kortoje ir neturėjo būti nurodyti konkretūs pastatai ir todėl negalėjo ir nebuvo pažeistas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad nuosavybės teisės į 6 fizinių asmenų aukcione įgytą Prienų turgavietę (nekilnojamąjį turtą – pastatus) UAB „Prienis“ vardu įregistruotos neteisėtai, t. y. nepateikus nuosavybės teisės į pastatus perėjimo pagrindo. Motyvavo, kad iš inventorizavimo bylos lapo 16 seka, kad UAB „Prienis“ 1992 m. gegužės 27 d. kreipėsi į inventorizavimo biurą, prašydamas atlikti pagrindinę Prienų turgaus inventorizaciją. Kaip nurodyta aukščiau, privatizuojant Prienų turgų pagrindinė inventorizacija nebuvo atlikta. 1992 m. liepos 28 d. pirminio teisinio pasatų registravimo pažymoje nurodyta, kad ginčo pastatai, esantys Revuonos g. 68, Prienai registruotini UAB „Prienis“ vardu (invent. bylos lapas 22). Tai ir buvo atlikta. Kaip seka iš UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. akcininkų susirinkimo protokolo (invent. bylos lapas 28), UAB „Prienis“ akcininkais buvo tie patys 6 fiziniai asmenys, kurie dalyvavo aukcione. Prienų turgų privatizavę asmenys iš privatizuotos valstybinės įmonės turto sudarė privačios įmonės kapitalą. Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ 1.6 p. nustatė, kad asmenys, įsigiję aukcione objektą (įmonę) ir pasirašę priėmimo-perdavimo aktą (sutartį), privalo: 1.6.1 p. ne vėliau kaip per mėnesį po perdavimo-priėmimo (sutarties) pasirašymo įregistruoti įmonę Įmonių rejestre pasirinkdami jos rūšį pagal Įmonių įstatymą. Tai ir buvo padaryta įregistravus UAB „Prienis“. Teismas pažymėjo, kad tos svarbios aplinkybės, kad tuo metu prasidėjo privatizacija, tuo metu nebuvo privatizavimo patirties, nuolat keitėsi teisės normos, reglamentuojančios privatizaciją. Tuo laikotarpiu nuo momento, kuomet Prienų turgus buvo įtrauktas į privatizavimo programą – 1991 m. lapkričio 26 d. iki turto įregistravimo aukcione dalyvavusių 6 fizinių asmenų įsteigtos įmonės UAB „Prienis“ vardu, t. y. iki 1992 m. rugpjūčio 3 d. (invent bylos lapas 23) eilę kartų keitėsi teisės normos, pirminė Prienų turgui priklausančių pastatų inventorizacija, o juo labiau teisinė registracija, kadangi visas turtas priklausė valstybei nebuvo atlikta, o teisinė registracija UAB „Prienis“ vardu atlikta nepažeidžiant galiojusių teisės normų, pateikus visus reikalingus dokumentus.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus ir argumentus padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiu 1992 m. sausio 25 d. įvykusį aukcioną, kuriame į bylą atsakovais įtraukti 6 fiziniai asmenys privatizavo Prienų turgavietę, pripažinti negaliojančia Prienų rajono privatizavimo komisijos 1992 m. vasario 4 d. posėdžio nutarimo dėl aukciono rezultatų tvirtinimo dalį, kuria patvirtinti Prienų turgavietės aukciono rezultatai, pripažinti negaliojančiu 1992 m. vasario 4 d. atsakovams išduotą asmeninės nuosavybės teisės liudijimą, pripažinti niekiniu nuo priėmimo dienos 1992 m. liepos 20 d. Prienų rajono valdybos potvarkį Nr. 248v (247v), kuriuo Prienų rajono valdyba be teisinio pagrindo prašė Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyriaus atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus pastatų ir statinių teisinę registraciją yra neįrodyti, todėl atmestini.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad UAB „Prienų turgus“ įsteigta ne reorganizavimo būdu, vykdant UAB „Prienis“ akcininkų 1994 m. kovo 4 d. visuotinio susirinkimo nutarimą, o kaip nauja trijų fizinių asmenų įmonė, ir dėl UAB „Prienis“ reorganizacijos ir UAB „Prienų turgus“ įsteigimo teismas nurodė, kad pastatų 1E1p, 2B1m, esančių Revuonos g. 68, Prienų m. nuosavybės teisės registracija UAB „Prienų turgus“ vardu atlikta 1995 m. kovo 7 d., įregistravimo pagrindu nurodant 1994 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo protokolą. 1994 m. kovo 4 d. įvyko UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo tie patys 6 asmenys, kurie privatizavo Prienų turgavietę. Šio susirinkimo metu akcininkai nutarė skaidymo būdu reorganizuoti bendrovę UAB „Prienis“ į dvi uždarasias akcines bendroves, nurodant kuriai bendrovei koks turtas pereina, kokioje bendrovėje kokie akcininkai bus. Akivaizdu, kad UAB „Prienų turgus“ įkurta ginčo pastatų adresu – Revuonos g. 68, Prienai. Nutarta, kad įmonė laikoma reorganizuota tuomet, kai savivaldybėje užregistruojama arba perregistruojama bent viena iš naujai susikūrusių įmonių. Akcinių bendrovių įstatymas (1990 metų redakcija) numatė, kad bendrovių reorganizavimą reglamentuoja Įmonių įstatymas. Tuo metu galiojusio Įmonių įstatymo 23 str. nustatė, kad įmonės gali būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir asociacijas; prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų; pasidalijus į kelias įmones. Iš 1994 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ akcininkų protokolo matyti, kad įmonę buvo nutarta reorganizuoti, nustatyta kaip bendrovės pasidalina įmonės turtu. Vien tik tikslesnių dokumentų apie turto perėjimą tarp bendrovių nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad UAB „Prienis“ nebuvo reorganizuota. Teismas sprendė, kad šis ieškinio reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl reikalavimo pripažinti, kad UAB „Prienis“ ir UAB „Prienų turgus“ nepagrįstai praturtėjo be teisinio pagrindo įgydamos nuosavybės teises į pastatą 1E1p, unikalus Nr. 6996-0001-7013, su priklausiniais, unikalus Nr. 4400-0929-3254, ir pastatą 2B1m, unikalus Nr. 6996-0001-7024, esančius adresu Revuonos g. 68, Prienai, panaikinti nurodytų nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją UAB „Prienų turgus“ vardu teismas nurodė, kad kaip konstatuota aukščiau prokuroras sutiko, jog visgi 6 fizinių asmenų grupė įsigijo aukcione pastatą 1Ep1, todėl šis reikalavimas tik dar kartą patvirtina prokuroro pozicijos nenuoseklumą. Teismas sprendė, kad tiek UAB „Prienis“, tiek UAB „Prienų turgus“ nuosavybės teise buvo įgiję, o UAB „Prienų turgus“ tebėra įgijęs pastatą 1Ep1, todėl šio pastato priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas ir priklausiniai pagrįstai pripažinti UAB „Prienų turgus“ nuosavybe.

Reikalavimą pripažinti žemės nuomos sutartį negaliojančia teismas taip pat atmetė, motyvuodamas tuo, kad jis yra išvestinis iš kitų reikalavimų, dėl kurių pagrįstumo teismas pasisakė aukščiau ir dėl kurių taip pat sprendė, kad jie atmestini. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prijungtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010 nurodė, jog Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v išspręstas žemės skyrimo Prienų turgavietei eksploatuoti klausimas neturėjo būti sprendžiamas iš naujo vien dėl to, kad pasikeitė šios turgavietės savininkas. Visos su turgaus kompleksu susijusios pareigos ir teisės, tarp jų ir Prienų rajono valdybos 1993 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 307v suteikta teisė į ginčo žemės sklypo, kuriame šis kompleksas yra, nuomą, perėjo naujam turgaus komplekso savininkui (t 1., b. l. 69-81). Teismas taip pat sprendė, kad nepatenkinus aukščiau nurodytų ieškinio reikalavimų, nėra teisinio pagrindo taikyti restituciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

Nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, netinkamai ištyrus ir šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus (CPK 177 str., 183 str., 185 str.) bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, kas galėjo sąlygoti nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad prokuroras neįrodė, jog privatizuotas objektas buvo įtrauktas į privatizavimo programą pažeidžiant įstatymus, o ir buvo privatizuojami ne pastatai, o įmonė, todėl negalėjo ir nebuvo pažeistas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad privatizuojant objektą - Prienų turgus - buvo pažeistos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 p., 1-4 papunkčių, 3 str. 4 p., 5 str. 3 p., 6 str. 1 p., 13 str. 2 p. nuostatos, Vyriausybės priimtų norminių aktų, kurių reikėjo Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymui įgyvendinti, bei Centrinės privatizavimo komisijos nutarimų nuostatos ir kiti įstatymai. Taip pat darytina priešinga išvada nei padarė teismas - buvo privatizuota ne įmonė nurodyta privatizavimo kortoje, bet pastatai, kuriems net privatizavimo korta nebuvo paruošta, jie iki privatizacijos nebuvo inventorizuoti, teisiškai registruoti, o ir paviljonas 1E1p nebuvo perduotas Prienų rajono savivaldybei, prie pastatų nebuvo suformuotas žemės sklypas. Privatizuojamas pastatas 2B1m pavadintas Prienų turgumi suteikė fiziniams asmenims galimybę išsinuomoti didesnį žemės sklypą, o ateityje jį ir išsipirkti. Jie nebūtų galėję to padaryti privatizavę vieną pastatą, kurio eksploatacijai būtų skirtas mažesnis sklypas, o ne 2,25 ha (tokio dydžio sklypas nurodytas nuosavybės teisės liudijime). Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 149 str. 2 d. nuostatomis nuosavybės teisė į registruotiną turtą įgyjama ne nuo sutarties sudarymo momento, bet jo įregistravimo momento. Registruotino sandorio nustatyta tvarka ir terminais neįregistravus, vadovaujantis 2000 m. Civilinio kodekso 8 str. 3 d., toks sandoris negalioja. Taigi 6 fiziniai asmenys neturėdami nuosavybės teisės į pastatus, negalėjo jos perleisti UAB „Prienis“. Nors iš byloje esančio 1993 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Prienis“ 1993 m. kovo 4 d. akcininkais buvo tie patys 6 fiziniai asmenys, įgiję aukcione privatizuotą objektą Prienų turgus, tačiau tai dar nepatvirtina, kad pastarieji buvo šios įmonės steigėjai ir naujai steigiamos bendrovės akcijas apmokėjo privatizuotu turtu ir taip suformavo bendrovės įstatinį kapitalą. Privatizuotas 6 fizinių asmenų turtas UAB „Prienis“ nuosavybėn galėjo pereiti tik tuo atveju, jei jie privatizavę nekilnojamąjį turtą jį būtų priėmimo-perdavimo aktu perėmę iš įmonės steigėjo (administracijos), o ir jį įstatymu nustatyta tvarka įregistravę inventorizacijos biure ir aukcione įgytu turtu apmokėję naujai steigiamos UAB „Prienis“ akcijas. Akcijos tampa apmokėtomis po to, kai visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtina nepiniginių įnašų įvertinimą. Tokių duomenų byloje nėra. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 40 str. nuostatomis nepiniginiais įnašais akcijos gali būti apmokamos vertybėmis, kurios yra nuosavybės teisės objektai. Šiuo atveju aukcione įgytas turtas, neatlikus norminių aktų reikalavimų, nebuvo 6 fizinių asmenų nuosavybė, todėl akcijų apmokėjimas valstybės turtu nebuvo galimas. Galiausiai sprendžiant iš įstatinio kapitalo dydžio (2003 m. balandžio 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas) akcijos steigiant UAB „Prienis“ ir nebuvo apmokėtos aukcione įgytu turtu. Tiek ieškinyje tiek ir šiame skunde išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad privatizuojant objektą Prienų turgus padaryti esminiai pažeidimai atitinkantys Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 19 str. 2 d. 2, 6 ir 7 p. nurodytiems pagrindams, kad aukcione sudaryti sandoriai teismine tvarka turi buti pripažinti negaliojančiais.

Įregistruojant nuosavybės teises UAB „Prienis“ vardu į pastatus 1E1p ir 2B1m buvo pateiktas 1992 m. vasario 22 d. Prienų rajono savivaldybės potvarkis Nr. 85, 1992 m. liepos 20 d. Prienų rajono valdybos potvarkis Nr. 247v(248v), nuosavybės teisės liudijimas ir įmonės įregistravimo pažymėjimas. Šių dokumentų pagrindu 1992 m. liepos 28 d. buvo atlikta pagrindinio pastato 1E1p ir ūkinio pastato 2B1m pirminė teisinė pastatų registracija UAB „Prienis“ vardu. Iš visų pateiktų keturių dokumentų nei viename nėra jokių duomenų patvirtinančių nuosavybės teisės įgijimo į šiuos pastatus UAB „Prienis“ vardu pagrindų. VĮ Registrų centro archyvinėje byloje yra analogiško turinio potvarkis registruotas 85 numeriu, kuris buvo priimtas 1992 m. vasario 22 d., kuriuo buvo leista keisti žemės sklypo ribas UAB „Prienis“, padidinant sklypą iki 22 500 kv. m. Kad 1992 m. vasario 22 d. potvarkis Nr. 85 nebuvo priimtas patvirtina 2007 m. vasario 14 d. Kauno apskrities archyvo raštas Nr. V10-771 (civ.b. Nr. 2-27-34/2008; t. 1, b. l. 37). Analogiško turinio potvarkis Nr. 85 buvo priimtas 1992 m. balandžio 22 d., o 1992 m. liepos 20 d. Prienų rajono valdybos potvarkis Nr. 248v archyvui perduotuose dokumentuose registruotas numeriu 247 v.

Prienų rajono valdyba 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 247v (248v) išreiškė prašymą atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją - nors šis dokumentas pagal pavadinimą ir atitinka instrukcijos 8 p. įvardintų dokumentų, kurie galėtų būti įrodymu patvirtinančiu nuosavybės atsiradimo pagrindą, tačiau pagal savo turinį anaiptol ne. Tiek Prienų rajono savivaldybė, tiek ir UAB „Prienų turgus“ savo atsiliepimuose nurodė, kad niekiniu prašomas pripažinti potvarkis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir nesukuria nuosavybės teisių, todėl reikalavimas atmestinas. Tuo būdu minėti atsakovai patys pripažįsta, kad minėtas potvarkis nėra dokumentas įrodantis nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą. Trečiasis dokumentas nurodytas nuosavybės teisės liudijimas išduotas 6 fiziniams asmenims, o ne UAB „Prienis“, kurie šio dokumento taip pat nebuvo įregistravę įstatymų nustatyta tvarka inventorizavimo biure, privatizuoto objekto iš steigėjo priėmimo-perdavimo aktu nebuvo priėmę, todėl neturėdami nuosavybės teisių į pastatus negalėjo jų ir perleisti. Įmonės registracijos pažymėjimas neįrodo nuosavybės teisių į pastatus atsiradimo pagrindo. Tuo būdu UAB „Prienis“ nepateikus nuosavybės teisių atsiradimo į pastatus pagrindo pirminė pastatų teisinė registracija UAB „Prienis“ vardu atlikta neteisėtai, o UAB „Prienis“ neturėdamas nuosavybės teisių į registruotiną turtą, neturėjo teisės, prisidengęs tariama reorganizacija, perleisti jų UAB „Prienų turgus“, o neturint pastatų negalėjo būti sudaryta ir žemės sklypo nuomos sutartis.

Teismas prokuroro pateiktus argumentus dėl aukščiau nurodytų reikalavimų atmetė, konstatavęs, kad buvo privatizuoti ne pastatai, o įmonė. Motyvai susiję su turto priėmimu-perdavimu yra niekiniai, kadangi tokio reikalavimo vykdant ginčijamą aukcioną nebuvo, fiziniai asmenys privatizavę Prienų turgų neturėjo ką savo vardu registruoti, UAB „Prienis“ registracijos pažymėjimas išduotas teisėtai, nes bendrovė įsteigta ne 1992 m. rugsėjo 29 d., o 1992-04-07 (šią aplinkybę grindė įstatymų nustatyta tvarka nepatvirtinta UAB „Prienis“ registracijos pažymėjimo kopija, atmesdamas iš VĮ Registro centro pateiktus bendrovės identifikacinius duomenys, nes jie perkelti iš senos duomenų bazės), laikė, kad 1994 m. kovo 7 d. UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo protokolu akcininkai turtą pasidalino, nežiūrint to, kad UAB „Prienis“ vardu registruoti pastatai į pasidalinto akcinio kapitalo sudėtį neįėjo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad UAB „Prienų turgus“ 1995 m. balandžio 2 d. akcininkų susirinkimo nutarimu perduotą įstatinį kapitalą padidino ne tik piniginiu įnašu, bet ir pastatų inventorizacinę vertę. Šį aplinkybė paneigia ir tai, kad steigiant UAB „Prienis“ bendrovės įstatinis kapitalas buvo suformuotas aukcione privatizuotų pastatų verte ir 1994 m. balandžio 7 d. protokolu ginčo pastatai buvo perduoti UAB „Prienų turgus“ nuosavybėn. Šie ir kiti teismo sprendime išdėstyti argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei tuo metu galiojusių teisinių aktų reikalavimams, todėl jų pagrindu ieškovo pateikti argumentai atmesti nepagrįstai.

Pirmos instancijos teismas laikydamas, kad UAB „Prienų turgus“ įsteigtas reorganizavus UAB „Prienis“ nepažeidžiant tuo metu galiojančiu norminių aktų sprendė, kad prašomu pripažinti negaliojančiu potvarkiu UAB „Prienis“ nuomos teisė šiuo potvarkiu skirtu sklypu perėjo naujam savininkui, todėl kaip išvestinį reikalavimą iš kitų reikalavimų, atmetė. Apeliantė mano, kad nesant patikimų įrodymų, kad UAB „Prienų turgus“ teisėtai įsteigta reorganizavus UAB „Prienis“, todėl šie reikalavimai atmesti nepagrįstai. Ieškovo prašymą taikyti dvišalę restituciją atsakovams pateikus dokumentus, įrodančius įmokėtų pinigų dydį, grąžinant 6 fiziniams asmenims, privatizavusiems pastatus sumokėtas sumas, o pastatus - valstybei.

Dėl senaties termino apeliantė nurodo, kad prokuroras siekiant įsitikinti, ar galimai buvo pažeistas viešas interesas, surinko medžiagą gana operatyviai, ją ištyręs ir įsitikinęs, kad viešas interesas galėjo būti pažeistas paruošė ieškinį, kurį teismui pateikė 2011 m. kovo 21 d. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovui turėjo pakakti dviejų mėnesių termino nuo pareiškimo gavimo prokuratūroje dienos. Ieškovas būdamas įsitikinęs, kad termino nepraleido, jo atstatyti neprašė, tačiau trečiojo asmens atstovė prašė atstatyti terminą, jei teismas laikytų, kad jis praleistas jį atstatyti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes prokurorui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ginčo pastatų neteisėtą privatizavimą, privatizuoto turto neteisėtą įregistravimą nekilnojamojo turto registre tiek UAB „Prienis“, tiek ir UAB „Prienų turgus“ vardu bei kitus norminių aktų pažeidimus padarytus steigiant, reorganizuojant bei atliekant kitas teisines procedūras, kurių atlikimą reglamentavo tuo metu galioję įstatymai ir kiti norminiai aktai. Galiausiai prokuratūros įstatyme nenustatyta prokuroro pareiga sekti kiekvieną nuosavybės teisių pasikeitimą nekilnojamojo turto registre. Prie šio trečiojo asmens atstovės prašymo prisijungė ir ieškovas. Teismas dėl teismo posėdžio metu pateikto prašymo nepasisakė.

Teismas šioje byloje nepagrįstai taikė ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi sandoris ir kiti aktai, kuriuos ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais yra sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl 6 fiziniai asmenys nelaikytini sąžiningais įgijėjais, todėl jų lūkesčiai nelaikytini teisėtais ir ginami prioritetiškai.

Ieškovas Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, ginantis viešąjį interesą, pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka ir prašo šį skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N69/96-0027 yra išvestinis iš kitų reikalavimų. Ši aplinkybė neginčijama apeliaciniame skunde. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad apeliantė nepateikė papildomų argumentų dėl 1996 m. vasario 19 d. 12 751 kv. m valstybinės žemės sklypo Revuonos g. 68, Prienuose nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N69/96-0027 neteisėtumo, todėl dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su juridinių asmenų steigimo, reorganizavimo, įmonių ir jų turto privatizavimo bei perėmimo klausimais, palieka spręsti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad apeliacinio skundo argumentai minėtais klausimais yra pagrįsti, neprieštarauja, kad atitinkamai būtų panaikinta ir ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis.

Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą dalyje dėl statinių teisinės registracijos, apeliacinį skundą šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl registruojamo daikto, nereikia reikšti atskiro reikalavimo pripažinti negaliojančia teisinę registraciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2009). Nurodo, kad apeliacinio skundo teiginys, jog teisinė registracija, atlikta Prienų rajono savivaldybės 1992 m. liepos 20 d. potvarkio Nr. 247v pagrindu, yra neteisėta, nes minėtas potvarkis nėra dokumentas įrodantis nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą, nepagrįstas, nelogiškas, neleistinai išplėstinai traktuojant 1991 m. liepos 25 d. nutarimu patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.3 punktą. Pateiktas dokumentas atitiko Instrukcijos reikalavimus, o teisės aktai nei VRĮPP biurui, nei jo teisių perėmėjui VĮ Registrų centrui nesuteikia teisės vertinti valstybinės valdžios ar valdymo institucijų sprendimų teisėtumo ar daryti savarankiškas išvadas aiškinant arba interpretuojant pateiktų dokumentų turinį, ką yra nurodęs Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2007-09-28 sprendime administracinėje byloje Nr. A 14-800/2007, 2006-07-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. Al 1-115/2006.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog Prienų turgus buvo privatizuotas teisėtai, todėl nebuvimas tik kai kurių duomenų negali būti pagrindas pripažinti privatizavimo procesą neteisėtu.

Atsakovas UAB „Prienų turgus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2-3 d.) nėra nustatyta.

Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su valstybinio turto privatizavimu. 1991 m. vasario 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymas, kuris reglamentavo valstybinio turto pirminį privatizavimą. Šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatė, kad valstybinio turto privatizavimą įgyvendina Centrinė privatizavimo komisija bei jai pavaldžios miestų ir rajonų privatizavimo komisijos. Sutinkamai su šio įstatymo 5 str. 3 d. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijos, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, sudaro vietiniam ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programas. Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d. nustatė, kad privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1991 m. lapkričio 26 d. posėdyje Prienų rajono privatizavimo komisija papildė privatizacijos programą į ją įtraukdama Prienų turgų. Iš 1991 m. lapkričio 26 d. protokolo (t. 1, b. l. 26-31) seka, kad antru darbotvarkės klausimu buvo svarstoma dėl 1992 metų sausio mėnesio privatizacijos programos papildymo. Buvo nutarta „ Prienų turgų“ privatizuoti, numatyti sąlygą – 5 metus nekeisti pagrindinės veiklos krypčių, pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 32 tūkst. rublių. 1991 m. gruodžio 14 d. Prienų laikraščio „Naujas gyvenimas“ Privatizavimo biuletenyje (t. 1, b. l. 24) buvo paskelbta, kad privatizuojama Prienų turgavietė. Duomenų apie privatizuojamą Prienų turgų kortoje (t. 1, b. l. 25) buvo nurodyta, kad steigėjas yra Prienų savivaldybė, įmonės tipas – turgaus paslaugos, veiklos rūšis – žemės ūkio produktų prekyba, įstatinis kapitalas - 16,1 tūkst. rub., valstybinis kapitalas – 16,1 tūkst. rub., įmonės rentabilumas – 2,9 %, gamybos apimtys – 15,8 tūkst. rub., darbuotojų skaičius – 3, sąlygos – penkis metus nekeisti profilio. Duomenų apie privatizuojamą Prienų turgų Korta užpildyta 1991 m. lapkričio 26 d. Prienų turgaus privatizavimo aukcionas įvyko 1992 m. sausio 25 d. ir tą pačią dieną Prienų Privatizacijos tarnybos vadovas surašė pažymą (t. 1, b. l. 33), kad fizinių asmenų grupė, atstovaujama A. J., A. valstybinio turto privatizavimo aukcione, įvykusiame 1992 m. sausio 25 d. įsigijo turgų, esantį Prienų mieste, bei nustatė terminą iki 1992 m. vasario 10 d. už privatizuotą objektą sumokėti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 14 d. potvarkiu Nr. 851p vartotojų kooperacijos organizacijos buvo įpareigotos iki 1992 m. sausio 1 d. parengti perduoti privatizavimo programose numatytu laiku iš valstybinių įmonių bei organizacijų nuomojamas patalpas, kuriose įrengtos mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonės, taip pat iš valstybinių įmonių bei organizacijų gautą išlikusį turtą. Vykdydama šį nutarimą Vartotojų kooperatyvų sąjunga 1992 m. sausio 28 d. raštu (t. 1, b. l. 36) nurodė, kad sąryšyje su tuo, jog Prienų turgus yra privatizuotas, o jo teritorijoje yra kooperacijos lėšomis pastatytas paviljonas, prašė šį pastatą priimti savivaldybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 174 patvirtintų Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatų 30 punktu, patvirtinus aukciono rezultatus, objektą įsigijusiems asmenims išduodamas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, todėl 1992 m. vasario 4 d. Prienų rajono Privatizavimo komisija išdavė fiziniams asmenims: J. A., J. M., K. V., J. K., D. Š., G. J. nuosavybės teisės liudijimą į Prienų turgavietę, esančią 2,2500 kv.m žemės sklype, nurodant vienus metus nekeisti veiklos pobūdžio (t. 1, b. l. 35). Šiuo atveju privatizavimo aukcione sudarytas sandoris ir yra būtent 1992 m. vasario 4 d. nuosavybės teisės liudijimas. Pažymėtina, kad sandoris buvo sudarytas dėl įmonės pirkimo.

1992 m. balandžio 7 d. buvo įregistruota UAB „Prienis“ (t. 1, b. l. 37), o išregistruota 1997 m. spalio 15 d. (t. 1, b. l. 38). Prienų rajono valdyba 1992 m. liepos 20 d. potvarkiu Nr. 247v kreipėsi į Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyrių atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją (t. 1, b. l. 39). 1992 m. liepos 28 d. UAB „Prienis“ vardu buvo atlikta pirminė pastatų (1E1p) unikalus Nr. 6996-0001-7013 ir (2B1p) unikalus Nr. 6996-0001-70241 teisinė registracija.

1994 m. kovo 4 d. įvyko UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimas, kurio metu akcininkai nutarė UAB „Prienis“ reorganizuoti į UAB „Prienis“ ir UAB „Prienų turgus“, padalinti įmonės turtą (t. 1, b. l. 54). 1994 m. kovo 7 d. įvyko UAB „Prienų turgus“ steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo steigėjai J. A., G. J., D. Š. ir kurie nutarė įsteigti UAB „Prienų turgus“ (t. 1, b. l. 47). UAB „Prienų turgus“ buvo įregistruota 1994 m. kovo 16 d. (t. 1, b. l. 40). 1995 m. kovo 7 d. UAB „Prienų turgus“ vardu buvo atlikta pastatų (1E1p) unikalus Nr. 6996-0001-7013 ir (2B1p) unikalus Nr. 6996-0001-70241 teisinė registracija, o 2006 metais buvo atlikta teisinė registracija ir į kitus statinius-lauko tualetą, kiemo aikštelę, tvorą. Ši įmonė veikia iki šiol.

Apeliantė mano, jog visi aukščiau nurodyti veiksmai yra atlikti neteisėtai, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais.

Apeliaciniu skundu yra keliamas klausimas dėl privatizuoto objekto įtraukimo į privatizavimo programą ir dėl privatizavimo objekto – ar buvo privatizuota įmonė, ar statiniai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu statinių privatizavimu, prieštarauja byloje esantiems duomenims. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad trečiojo asmens pateiktas apeliacinis skundas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir jame netinkamai aiškinamos teisės normų nuostatos.

Remiantis Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 str. 1 d., privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas. Prienų rajono privatizavimo komisijos posėdžio, įvykusio 1991 m. lapkričio 26 d. protokolu Nr. 13 nutarta privatizuoti Prienų turgų (t. 1, b. l. 26-29). Buvo nutarta „ Prienų turgų“ privatizuoti, numatyti sąlygą – 5 metus nekeisti pagrindinės veiklos krypčių, pradinė pardavimo kaina buvo nustatyta 32 tūkst. rublių. 1991 m. gruodžio 14 d. Prienų laikraščio „Naujas gyvenimas“ Privatizavimo biuletenyje (t. 1, b.l. 24) buvo paskelbta, kad privatizuojama Prienų turgavietė. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad Prienų rajono savivaldybės informaciniuose privatizavimo biuleteniuose nėra duomenų, kad Prienų turgus būtų buvęs įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą.

Vyriausybės 1991 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 174 patvirtinti Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatai (toliau tekste - Nuostatai) reglamentavo valstybinio turto pardavimą aukcionuose pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Remiantis minėtų Nuostatų 30 punktu, Prienų rajono privatizavimo komisijos pirmininkas J. M. patvirtino 1992 m. vasario 4 d. Prienų rajono valdybos privatizavimo tarnybos Valstybinio turto privatizavimo aukciono protokolą Nr. 28, kuriame užfiksuoti aukciono rezultatai. Vadovaujantis Nuostatų 30 punktu, patvirtinus aukciono rezultatus, objektą įsigijusiems asmenims išduodamas nuosavybės teisės dokumentas. Atsižvelgiant į tai, Prienų rajono privatizavimo komisija 1992 m. vasario 4 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą AD Nr. 024025, kad 6 asmenų grupė įsigijo privačion nuosavybėn Prienų turgavietę, už 201 000 rublių. Vadovaujantis Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo, galiojusio Prienų turgavietės privatizavimo metu, 9 str., privatizavimo objektus (akcijas) gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai, o juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įsteigtas investicines akcines bendroves, negali už rublius įsigyti privatizavimo objektų (akcijų). Remiantis šio įstatymo 14 str. nuostatomis, privatizavimo objektas (akcijos) parduodamas fiziniam asmeniui, investicinei akcinei bendrovei privačios nuosavybės teise, fizinių asmenų grupei - bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Pažymoje atsiskaityti už aukcione perkamą objektą iš investicinės sąskaitos (t. 1, b. l. 34) yra nurodytas pilietis J. A., kaip įsigijęs Prienų turgavietę. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pažymą Pil. J. A. pasirašė kaip asmenų grupės įgaliotas asmuo, o ne kaip vienas pirkėjas. Faktą kad Prienų turgavietę nusipirko 6 fizinių asmenų grupė patvirtina Prienų rajono privatizavimo tarnybos 1992 m. sausio 25 d. pažyma (t. 1, b. l. 33), kurioje nurodyta, kad Fizinių asmenų grupė, atstovaujama J. A., valstybinio turto privatizavimo aukcione, įvykusiame 1992 m. sausio 25 d. įsigiję turgų, esantį Prienų mieste. Taip pat minėtoje pažymoje nurodyta, kad būtent tie 6 fiziniai asmenys privalo į privatizavimo tarnybos sąskaitą pervesti nurodytas pinigų sumas. Taip pat 1992 m. vasario 4 d. nuosavybės teisės liudijime (t. 1, b. l. 35) yra nurodyti tie patys 6 fiziniai asmenys, įsigiję Prienų turgavietę.

Ieškovas teigė, kad, remiantis Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. sausio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 26 nuostatomis, Prienų turgavietė negalėjo būti įtraukta į privatizavimo programą ir privatizuota. Tačiau, tuo metu, kai Prienų turgavietė 1991 m. lapkričio 26 d. privatizavimo komisijos protokolu Nr. 13 buvo įtraukta į privatizavimo programą minėtas 1992 m. sausio 17 d. centrinės privatizavimo komisijos posėdžio protokolas Nr. 26 dar nebuvo priimtas ir negaliojo, todėl ieškovas juo nepagrįstai rėmėsi. Be to, šiuo protokolu buvo sprendžiami klausimai, susiję su privatizuojamų pastatų ir statinių parengimu privatizacijai. Prienų turgavietė buvo privatizuojama kaip kitas objektas – įmonė, todėl Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. sausio 17 d. posėdžio protokolo Nr. 26 nuostatos ginčo santykiams netaikytinos.

Trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas teisingai paskaičiavo aukcione mokėtiną sumą pagal Nuostatų 24 punktą ir pagal tai yra neteisingai sumokėta, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal minėtų Nuostatų 24 punktą, jei atsiskaitymui už įsigytą objektą naudojama valstybės vienkartinė išmoka, pinigais sumokėta suma turi būti ne mažesnė už skirtumą, susidarantį iš sumos, lygios 5 procentams aukcione nustatytos kainos, atėmus įmokėto pradinio įnašo sumą. Privaloma pinigais įmokėti suma įrašoma išduodamoje pažymoje. Kaip matyti iš byloje esančios 1992-01-25 Prienų rajono privatizavimo tarnybos pažymos tokia suma buvo nurodyta, apskaičiuojant ją nuo aukcione nustatytos kainos, tačiau neatėmus įmokėto pradinio įnašo sumos. Mokėtina pinigais suma sudarė 10.050 rub., o atėmus įmokėtą pradinį įnašą (1600 rub.), likutis sudarė 8450 rub. Tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo (apeliantė) neteisingai skaičiuoja mokėtiną pinigais sumą, kadangi įmokėtą pradinį įnašą atima ne iš apskaičiuotos pinigais mokėtinos sumos, o iš aukcione nustatytos kainos. Todėl apeliantės argumentai dėl netinkamai apskaičiuotos pinigais mokėtinos sumos atmetami kaip nepagrįsti. Apeliacinė instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pinigais mokėtinos sumos sumokėjimo tikėtinumo.

Apeliaciniu skundu taip pat keliamas klausimas ar teisėtai į privatizuojamo objekto Prienų turgus sudėtį buvo įtrauktas paviljonas 1E1p. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jokie pastatai privatizuojami nebuvo, kadangi buvo privatizuojama įmonė ir tai patvirtina privatizavimo korta (t. 1, b. l. 25). Koks konkrečiai turtas sudarė privatizuojamą įmonę nurodė privatizavimą vykdę asmenys. Šio turto sudėtis įtakojo ir privatizuojamo objekto aukcione nustatytą kainą. Pagal LR Vyriausybės 1991 11 14 potvarkio Nr. 851p punktą 1.2. vartotojų kooperacijos organizacijos iki 1992 m. sausio 1 d. privalėjo parengti perduoti privatizavimo programose numatytu laiku iš valstybinių įmonių bei organizacijų nuomojamas patalpas, kuriose įrengtos mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonės, taip pat iš valstybinių įmonių bei organizacijų gautą išlikusį turtą (pagal 1991m. sausio 1 d. būklę). Vartotojų kooperacijos organizacijų nuomojamose iš valstybinių įmonių bei organizacijų prekybos bei viešojo maitinimo įmonių patalpose esantys įrengimai, prekybos įmonių baldai ir inventorius, priklausantys kooperacijai, perduodami valstybei ir įskaitomi į jai perduotiną turtą. Prienų rajono vartotojų kooperatyvų sąjunga raštu be datos, kuris Prienų rajono savivaldybėje registruotas 1992 01 28, paviljoną, kurio vertė 16 tūkst. rub. perdavė savivaldybės nuosavybėn. Įvertinus nurodytą, atsižvelgiant, kad ieškinys pareikštas praėjus 19 metų po aukciono, neesant galimybių patikrinti minėtos aplinkybės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, kada konkrečiai buvo perduotas ginčo paviljonas Prienų rajono savivaldybei. Priešingai Prienų rajono valdyba 1992 07 20 potvarkiu Nr. 247v į Valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyrių prašydama atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją, t. y. savivaldybė pripažino, kad visi pastatai, esantys Prienų turgavietėje priklauso UAB „Prienis“, nes UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklauso Prienų turgavietė. Apeliacinio skundo argumentai, kad Prienų rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos 1992-01-28 registruotas raštas Nr. 29 „Dėl turto perdavimo savivaldybei“ turėtų būti traktuojamas kaip siūlymas perduoti paviljoną savivaldybei, o jo vertę užskaityti į valstybei, kooperacijai priklausančio, perduotino turto vertę ir to nesant buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-07-19 nutarimas Nr. 245, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal minėto Vyriausybės potvarkio 1.2 punktą vartotojų kooperacijos organizacijos turėjo perduoti iš valstybinių įmonių bei organizacijų nuomojamas patalpas, kuriose įrengtos mažmeninės prekybos bei viešojo maitinimo įmonės, taip pat iš valstybinių įmonių bei organizacijų gautą išlikusį turtą (pagal 1991m. sausio 1 d. būklę). Įskaitymai į perduotino turto vertę buvo numatyti tik tuo atveju, jei kartu su patalpomis buvo perduodami jose esantys įrengimai, prekybos įmonių baldai ir inventorius, priklausantys kooperacijai. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad perduodant paviljoną Prienų rajono savivaldybei nebuvo laikytasi valstybinės nuosavybės objektų perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visi veiksmai, atlikti su privatizavimo objekto įtraukimu į privatizavimo programą ir privatizavimo procesas buvo teisėti.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir dėl aplinkybės, kad privatizuotas objektas jį privatizavusiems asmenims nebuvo perduotas priėmimo –perdavimo aktu. Remiantis Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ 1.1, 1.2 punktais, aukcione privatizuoto objekto pirkėjai objekto priėmimo-perdavimo aktą privalėjo pasirašyti ne vėliau kaip iki 1992 m. vasario 9 d. Tačiau, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 159 įsigaliojo tik 1992 m. kovo 13 d., taigi jo nuostatos galėjo būti taikomos nuo minėtos datos. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 174 patvirtintų Valstybinio turto privatizavimo aukcionų nuostatų, galiojusių Prienų turgaus privatizavimo metu (Nuostatai galiojo iki 1992 m. lapkričio 5 d.) 30 punktu, atitinkama privatizavimo komisija, patvirtinusi aukciono rezultatus, ne ilgiau kaip per 30 dienų nuo aukciono dienos turi išduoti objektą įsigijusiam asmeniui (asmenims) nuosavybės teisės dokumentus (5 arba 6 priedas), raštu pranešdama šių dokumentų išdavimo vietą ir laiką. Šis punktas pažeistas nebuvo, privatizuojamą objektą įsigiję asmenys jokių pretenzijų dėl priėmimo-perdavimo akto sudarymo nereiškė. Todėl, kadangi minėtas Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei - ūkinei veiklai užtikrinti“ Prienų turgaus privatizavimo metu negalėjo būti taikomas, nuosavybės teisės liudijimas dėl Prienų turgaus privatizavimo išduotas teisėtai ir nepažeidžiant tuo metu privatizavimo procesą reglamentavusių teisės aktų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nuostatų 32 punkte yra nurodyta, jog aukcionas laikomas negaliojančiu, kai jame sudaryti sandoriai teismine tvarka pripažinti negaliojančiais minėtame punkte nurodytais atvejais, tačiau toks reikalavimas ieškinyje keliamas nebuvo.

Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ 5 punkte konstatuota, kad įmonė gali būti registruojama arba jau veikiančios įmonės savininkų (akcininkų) įnašai gali būti didinami įgyto turto verte iki arba po perdavimo-priėmimo akto (sutarties) pasirašymo. Tuo atveju, jei įmonės dar nebuvo, asmenys, įsigiję aukcione objektą (įmonę) ir pasirašę perdavimo-priėmimo aktą (sutartį), privalo ne vėliau kaip per mėnesį po perdavimo-priėmimo akto (sutarties) pasirašymo įregistruoti įmonę Lietuvos Respublikos įmonių rejestre, pasirinkdami jos rūšį pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą. Kaip matyti iš Prienų rajono valdybos įmonės įregistravimo pažymėjimo, UAB „Prienis“ įregistruota 1992 m. balandžio 7 d. Tuo metu įmonių teisinę registraciją vykdė rajonų vykdomosios institucijos, todėl nesuprantamas apeliacinio skundo teiginys, kad įmonė buvo registruota tik 1992 m. rugsėjo 29 d. Iš byloje esančio UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolo yra akivaizdu, kad 6 fiziniai asmenys, privatizavę Prienų turgų, buvo įregistravę įmonę UAB „Prienis“. Taigi, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu Prienų turgus perėjo UAB „Prienis“ nuosavybėn. Būtent, vykdant Vyriausybės 1992 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 159 „Dėl priemonių aukcionuose privatizuotų objektų (įmonių) tolesnei komercinei-ūkinei veiklai užtikrinti“ nuostatas, 6 asmenų privatizuotas Prienų turgus, įregistravus įmonę UAB „Prienis“, tapo šios įmonės turtu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tuo metu nebuvo reikalavimo teisiškai registruoti pastatų perdavimo iš vienos įmonės kitai sutarčių. Tuo metu galiojo teisinės nuostatos dėl konkrečių sandorių įregistravimo. Pastatų, perduotų turto įgijėjui pagal sandorį, kuris neturėjo būti įregistruotas, neįregistravimo faktas nepanaikino nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo - daikto perdavimo juridinio fakto. 1991 ir 1992 m. nebuvo priimtas CK 255 str. „Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties forma“. Šis įstatymas buvo priimtas 1994 m. gegužės 17 d. ir įsigaliojo 1994 m. birželio 10 d. Iki šios datos galiojęs CK 255 str. reguliavo tik gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties formą ir registravimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-991/2003 m.).

Pastatų 1E1p, 2B1m, esančių Revuonos g. 68, Prienų m. nuosavybės teisės registracija UAB „Prienų turgus“ vardu atlikta 1995 m. kovo 7 d. Kaip įregistravimo pagrindas yra nurodytas 1994 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo protokolas (t. 1, b. l. 54). UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas, kaip nuosavybės teisės atsiradimo faktas yra nurodytas nekilnojamojo turto registro pažymėjime ir nėra nuginčytas teismine tvarka. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai, nuosavybės bei kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai registruojami pagal pateikiamus daiktines teises, jų suvaržymus ir juridinius faktus nustatančius dokumentus. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, faktas ar kt.) su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-174/2002, 3K-3- 329/2007).

1994 m. kovo 4 d. vykusiame UAB „Prienis“ akcininkų susirinkime, kuriame dalyvavo šešių asmenų grupė, t. y. tie patys, kurie privatizavo Prienų turgavietę, buvo priimtas nutarimas skaidymo būdu reorganizuoti bendrovę į dvi uždarasias akcines bendroves, nurodant kuriai bendrovei koks pereina kapitalas. Šiame protokole aiškiai nurodyta, kurie akcininkai lieka kurioje iš įmonių, be to nurodyta, kaip pasidalinamos įmonių perregistravimo išlaidos. Nors kitų dokumentų dėl kapitalo perėjimo teismui pateikta nebuvo, tačiau akivaizdu, kad UAB „Prienų turgus“ įkurta adresu Revuonos g. 68, Prienai, taigi tuo adresu, kuriuo yra ir ginčo pastatai. Taip pat protokolo 7 punktu nustatyta, kad įmonė laikoma reorganizuota tada, kai savivaldybėje užregistruojama arba perregistruojama bent viena iš naujai susikūrusių įmonių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m.), galiojusio UAB „Prienis“ reorganizavimo metu, 27 straipsnis numatė, kad juridiniai asmenys steigiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (1990 m. liepos 30 d., redakcija, galiojusi UAB „Prienis“ reorganizavimo metu) numatė, kad bendrovių reorganizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo 23 straipsnis nustatė, kad įmonės gali būti reorganizuojamos: joms susijungus į gamybinius susivienijimus ir asociacijas, prisijungus prie kitų įmonių, susivienijimų, pasidalijus į kelias įmones. Iš UAB „Prienis“ 1994 m. kovo 4 d. akcininkų susirinkimo protokolo turinio aišku, kad UAB „Prienis“ visų akcininkų aiškiai išreikšta valia buvo nuspręsta reorganizuoti bendrovę (t. 1, b. l. 54). Nesant išlikusių kitų dokumentų, UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas yra pagrindinis dokumentas, įrodantis bendrovių reorganizaciją bei turto padalijimą tarp bendrovių. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tik tikslesnių dokumentų apie turto perėjimą tarp bendrovių nebuvimas nesudaro pagrindo pripažinti, jog bendrovė UAB „Prienų turgus“ nebuvo reorganizuota. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama ir į tai, kad minėto UAB akcininkų surinkimo protokolo priėmimo ir bendrovės reorganizavimo metu nebuvo išvystyta nei bendrovių teisės doktrina, nei praktika. Būtent UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo 1994 m. kovo 4 d. protokolas, kurį pasirašė 6 asmenys ir kuriame yra aiškiai išreikšta akcininkų valia ir ketinimai, patvirtina aplinkybę - kad UAB „Prienis“ buvo reorganizuota.

Nesant pilnai išlikusių dokumentų, sprendžiant klausimą, ar UAB „Prienų turgus“ buvo naujai įsteigta bendrovė, ar po UAB „Prienis“ reorganizavimo tęsianti veiklą bendrovė, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie buvo priimti sprendimai dėl ginčo pastatų naudojimo, jų tolesnio likimo. Šioje byloje vertintini duomenys, susiję su ginčo pastatų naudojimu ir atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Pastatų, adresu Revuonos g. 68, Prienuose, techninės apskaitos byloje nurodytas pirminis savininkas UAB „Prienis“, o, remiantis 1994 m. kovo 4 d. UAB „Prienis“ akcininkų susirinkimo protokolu bei UAB „Prienų turgus“ įregistravimo pažymėjimu Nr. AB-94-4, tolesnis savininkas nurodytas UAB „Prienų turgus“. Be to, 1996 m. vasario 19 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N69/96-0027 (t. 1, b. l. 55-56), kuria UAB „Prienų turgus“ iki 2095 m. vasario 19 d. išnuomotas 1,2751 ha žemės sklypas, esantis Revuonos g. 68, Prienų m.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nepripažinus pagrindų, kuriais remiantis padaryta teisinė registracija, negaliojančiais, negali būti panaikinta ir pati teisinė registracija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2010, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje tretysis asmuo A. Č. buvo kreipusis į teismą iš dalies dėl analogiškų reikalavimų, kaip ir šioje byloje, pasisakė, kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija savaime negali pažeisti kito suinteresuoto asmens teisių, nes tai yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 str). 1992 m. liepos 20 d. Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. 248 v(247v) Prienų rajono valdyba prašė valstybinio respublikinio inventorizavimo ir paslaugų biuro Kauno skyriaus atlikti UAB „Prienis“ nuosavybės teise priklausančio Prienų turgaus, esančio Prienų mieste, pastatų ir statinių teisinę registraciją. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, vieni iš pagrindinių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, yra vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai ir pažymėjimai (8.3.punktas), taip pat nuosavybės teisės liudijimai (8.6 punktas). Taigi, ginčijamu minėtu Prienų rajono valdybos potvarkiu buvo tik konstatuota, kad po privatizavimo Prienų turgus jau nėra valstybės nuosavybė.

1993 m. lapkričio 4 d. Prienų rajono valdybos potvarkiu Nr. 307v „Dėl žemės sklypų skyrimo nuomai“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, „UAB „Prienis“ prie nuosavybės teise aukcione įsigytos Prienų turgavietės paskirtas 1,3611 ha žemės sklypas, esantis Revuonos g. 68, Prienų m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.2 punktas numatė, kad „ne aukciono tvarka sklypai išnuomojami juridiniams asmenims, kurie valstybinio turto pirminio privatizavimo tvarka arba kitaip įgijo pastatus, statinius ir įrenginius komercinei - ūkinei veiklai“. Tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 5 punktas numatė, kad miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse valstybinė žemės parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai, suteikiama naudotis arba išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi jokie teisės aktai, priimant ginčo potvarkį, pažeisti nebuvo, taip pat ir 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N 69/96-0027, sudaryta minėtų teisės aktų pagrindu, neprieštaravo įstatymams. Valstybinės žemės išnuomojimą 1996 m. vasario 19 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. N 69/96-0027 sudarymo metu reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 6 punktas numatė, kad naudojami ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio paskirties žemės sklypai parduodami ar išnuomojami, kai jų dydis patvirtinamas mero (valdybos) potvarkiu. Naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai, taip pat žemės naudojamais ne žemės ūkio paskirties sklypais laikomi žemės sklypai, kuriuos užima juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, statiniai bei įrenginiai.

Po UAB „Prienis“ reorganizavimo, įsteigiant dvi atskiras įmones UAB „Prienis“ ir UAB „Prienų turgus“, 1996 m. vasario 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N69/96-0027, kuria UAB „Prienų turgus“ iki 2095 m. vasario 19 d. išnuomotas 1,2751 ha žemės sklypas, esantis Revuonos g. 68, Prienuose. Akcinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad reorganizuotų bendrovių visų teisių ir prievolių perėmėjai yra reorganizuojant įsteigtos naujos ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą bendrovės. Sutartis sudaryta po UAB „Prienis“ reorganizavimo, kuris nėra pripažintas negaliojančiu.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino eigos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju apeliantės nurodyti argumentai, susiję su ieškinio senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymu bei teismų praktika, teisiškai nėra reikšmingi, kadangi pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškinį atmetė ne tik dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau nurodė ir kitus argumentus, dėl kurių ieškinys nebuvo tenkintas. Be to, ieškovas, kreipdamasis į teismą jokių motyvų dėl praleisto ieškinio senaties termino bei svarbių jo praleidimo priežasčių nenurodė, neprašė jo atnaujinti. Esant tokiai situacijai, trečiojo asmens prašymu, praleistas ieškinio senaties terminas negali būti atnaujintas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesant ginčo tarp pačių 6 fizinių asmenų ir savivaldybės dėl galimai neteisėto privatizacijos sandorio, trečiojo asmens minimi nereikšmingi neatitikimai neturi esminės įtakos ir reikšmės bylos esmei. Tai, kad nėra išlikę tikslių duomenų ir dokumentų, iš kurių būtų galimai preciziškai ir tiksliai atsekti visą privatizavimo procesą nedaro paties privatizavimo proceso neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad privatizavimas vyko 1991-1992 metais, t. y. jau yra praėję 20 metų ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus archyvo 2007 m. balandžio 17 d. pažymoje Nr. (12.10.ŪS)ARl-4-220 yra nurodyta, kad duomenų apie privatizuoto objekto „Prienų turgus“ privatizaciją suteikti negali, nes archyve nesaugomi Prienų privatizavimo tarnybos veiklos dokumentai. Taip pat ir Kauno apskrities archyvas 2007 m. balandžio 18 d. raštu Nr. V10-1843 informavo, kad negali pateikti visų Prienų turgaus privatizavimo dokumentų. Duomenų, kad, kad kurio nors iš privatizavimo subjektų teisės būtų pažeistos, nėra. Toks privatizavimas nepažeidė valstybės turtinių interesų. Visuomenės interesai taip pat nebuvo ir nėra pažeisti, nes kaip ir prieš privatizaciją, taip ir šiuo metu, Prienų turgus veikia ir teikia paslaugas. Valstybinio turto pirminio privatizavimo procesas jau yra pasibaigęs. Patenkinus ieškinį sektų pakartotinis Prienų turgaus, t. y. valstybinio turto privatizavimas. Todėl valstybinio turto, Prienų turgaus, privatizavimo proceso neesminiai pažeidimai dėl išimtinės situacijos nesudaro pagrindo visą minėto objekto privatizavimo procesą pripažinti negaliojančiu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. birželio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/1998).

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o įrodymų pagrindžiančių patirtas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.