Administracinė byla Nr. A-1484-624/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00003-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
sekretoriaujant G. A.,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Y I. F. F., jo atstovei advokatei I. I.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,
vertėjui H. E.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. I. F. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio Y. I. F. F. pareiškimą dėl sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo ir sulaikymo pripažinimo neteisėtu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) pilietis Y. I. F. F. (toliau – ir Užsienietis, pareiškėjas), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo šioje byloje, 2) skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) (Pabradėje) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Užsienietis pareiškime nurodė, kad jis buvo sulaikytas VSAT pareigūnų, kai 2021 m. liepos 29 d. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, neturėdamas asmens tapatybę ir pilietybę partvirtinančių dokumentų. Užsienietis yra apgyvendintas Centre, esančiame Pabradėje, be teisės išeiti už apgyvendinimo vietos – apgyvendinimo sektoriaus, ribų. Teismo sprendimo, kurio pagrindu Užsienietis būtų sulaikytas, nėra, nors nuo faktinio sulaikymo praėjo daugiau nei 48 valandos ir VSAT privalėjo kreiptis į apylinkės teismą dėl užsieniečio sulaikymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymo) 114 straipsnio 2 dalyje, tačiau to nepadarė. Toks asmens laisvės suvaržymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).
3. Užsienietis paaiškino, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31576 dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo, tačiau Migracijos departamento l–oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi Užsieniečio skundą, jį tenkino ir panaikino sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra užtrukęs ir, jeigu Užsienietis toliau būtų laikomas sulaikyme, tai būtų pažeista Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta norma, kuri draudžia asmenį sulaikyti ilgiau kaip 6 mėnesius.
4. Užsienietis akcentavo, kad valstybės pareigūnai išnaudojo maksimalų Įstatymo numatytą terminą sulaikyti Užsienietį, surinkti visą reikiamą informaciją apie jį ar patikrinti Užsieniečio parodymus, todėl nėra jokio teisėto pagrindo toliau taikyti dabartinius laisvės ribojimus. Centre yra nustatytas gyvenimo Centre grafikas: nustatytu laiku vyksta maitinimas, paslaugų teikimas, užsienietis gali judėti tik to sektoriaus viduje, teritorija aptverta, saugoma pareigūnų, jis negali be VSAT pareigūnų leidimo susitikti su trečiaisiais asmenimis (artimaisiais, advokatu), net trumpam negali išeiti iš Centro, pavyzdžiui, į parduotuvę, maldos namus.
5. Užsienietis pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolių įstaigos 2021 m. lapkričio 16 d. ataskaitoje buvo pasisakyta dėl užsieniečių apgyvendinimo sąlygų, kurios prilygsta sulaikymui. Užsienietis priklauso (duomenys neskelbtini) asmenų grupei, todėl yra apgyvendintas tik (duomenys neskelbtini) asmenims skirtame sektoriuje, be to, serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl jis turėtų būti pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Užsienietis teigė, kad jo paleidimas iš sulaikymo nesukurs neigiamų pasekmių valstybei ir neapkraus papildomai prieglobsčio sistemos bei neturės neigiamos įtakos prieglobsčio procedūrai. Užsienietis iš savo kilmės valstybės (duomenys neskelbtini)išvyko siekdamas apsaugoti savo gyvybę ir gauti prieglobstį, t. y. tarptautinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įžengus į Lietuvos Respublikos teritoriją, Užsienietis buvo sulaikytas. Belaukiant prieglobsčio procedūros sprendimo, Užsienietis galėtų gyventi Centre su teise išeiti už Centro ribų, kadangi apklausų metu geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis, nuosekliai ir detaliai papasakojo savo atvykimo priežastis.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. sausio 19 d. sprendimu Užsieniečio pareiškimą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
8. Apžvelgęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, teismas nurodė, kad Užsienietis yra apgyvendintas Centre, jis turi galimybę laisvai judėti stovyklos (sektoriaus) teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, kad Užsienietis turėtų giminystės ryšių ar kitų artimų asmenų Lietuvos Respublikoje, o reikalavimas, kad visi tretieji asmenys, norintys susitikti su centre apgyvendintais asmenimis, gautų leidimus, negali būti vertinamas kaip esminis asmens laisvės suvaržymas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto (faktiškai) sulaikymą. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę. Įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl užsieniečių apgyvendinimo pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį teisėtumo ir pagrįstumo, teismas Užsieniečio prašymą pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu, nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., netenkino.
9. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų manyti, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo apgyvendinti Užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vien tai, kad Užsienietis yra homoseksualus, savaime nereiškia, kad jam taikomi asmens laisvės suvaržymai yra neproporcingi.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad asmens laisvę laisvai judėti varžanti priemonė gali būti taikoma aiškiai apibrėžtą laiko tarpą (Įstatymo 5 str. 8 p.). Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.).
III.
11. Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu, nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo klausimo šioje byloje; 2) skirti Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre (Pabradėje) netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) įpareigoti VSAT pateikti su apgyvendinimo centru susijusius duomenis: prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo patalpų (modulinių namelių) plotą; sektoriaus „E“, kuriame apgyvendinti (duomenys neskelbtini) asmenys, plotą; asmenų, gyvenančių paskirtoje teritorijoje, skaičių; asmenų, gyvenančių moduliniame namelyje, skaičių; bendras taikytinas saugumo priemones; ar įmanomas užsieniečio judėjimas tarp skirtingų sektorių ir kaip jis organizuojamas; kiek moduliniuose nameliuose gyvena asmenų, kurie yra sulaikyti teismo sprendimu; kiek moduliniuose nameliuose gyvena asmenų, kuriems yra pritaikyta alternatyvi sulaikymo priemonė ir apgyvendinimas be teisės išeiti už Centro ribų.
12. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Užsienietis apgyvendintas Centre, kuris yra riboto patekimo, griežtai saugoma ir aptverta teritorija. Centro viduje Užsienietis yra apgyvendintas modulinių namelių aptvertoje zonoje, kurioje judėjimo laisvė yra dar labiau apribota. Užsienietis gali judėti Centro teritorijoje, bet tik ypač nedideliame plote. Išeiti už sektoriaus ribų Užsienietis negali, kadangi įėjimą į sektorių saugo ginkluoti pareigūnai. Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota jau ir taip formaliai apribotoje teritorijoje. Judėjimo laisvės apribojimas yra tik vienas iš sulaikymo bruožų. Svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir jų intensyvumą.
12.2. Bendras Centre esančių sąlygų intensyvumas ir jų visuma apgyvendinimo vietoje prilygsta de facto sulaikymui. Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos nesiskiria nuo 2020 m. gegužės 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) didžiosios kolegijos sprendime FMS ir kt., C-924/19 PPU ir C-925/19 PPU konstatuotų apgyvendinimo sąlygų, todėl reikia vadovautis nurodytoje byloje pateiktais išaiškinimais.
12.3. Vadovaujantis EŽTT praktika, norint apriboti asmens laisvę yra būtina atsižvelgti į viena svarbiausių, teisinio saugumo, principų, kuris suponuoja, kad laisvės apribojimo sąlygos ir priežastys turi būti aiškiai įvardintos nacionalinėje teisėje, tam, kad asmuo galėtų numatyti tokių nuostatų taikymo rezultatą. Užsieniečio atveju nebuvo priimtas formalus sprendimas dėl sulaikymo, jam nebuvo suteiktas teisė tokį sprendimą apskųsti bei nebuvo įvertintos individualios pareiškėjo aplinkybės, t. y. jo pažeidžiamumas, bendradarbiavimas su institucijomis ir patikimumas, sulaikymo kontekste, todėl pareiškėjo situacija turėtų būti taip pat pripažinta neteisėtu sulaikymu.
12.4. Centras Pabradėje, kuriame yra apgyvendintas Užsienietis, yra ypatingai saugoma ir specifiškai išplanuota teritorija, prieglobsčio prašytojai Pabradėje gyvena ne tik aptvertoje teritorijoje, kurioje valgo ir leidžia visą savo laiką, bet ir gyvena tvarkaraštyje nurodytais laikais: nurodytu laiku valgo, susitinka su advokatais, šeimos nariais. Net ir apsisprendus grįžti į kilmės šalį, to savanoriškai padaryti negali. Pagal išvystytą ESTT, EŽTT praktika bei Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos (toliau – ir JTVPK) gaires, galima daryti prielaidą, kad apgyvendinimo sąlygos Centre Pabradėje, jų intensyvumas ir visuma prilygsta de facto sulaikymui, o ne priemonei, alternatyviai sulaikymui.
12.5. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime vadovavosi teismų praktika, pagal kurią sąlygos Centre Medininkuose negali būti laikomas de facto sulaikymu. Sulaikymo klausimas yra fakto klausimas, todėl Centro Medininkuose ir Centro Pabradėje sąlygų sulyginimas yra klaidinanti praktika, kadangi abu centrai iš esmės vadovaujasi kitokiomis apgyvendinimo išplanavimo schemomis bei turi skirtingas veikimo sistemas, taigi, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino Pabradėje esančių užsieniečių apgyvendinimo sąlygas bei jų intensyvumą.
12.6. Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo pagal Įstatymo 2 straipsnio 182 dalį, todėl, vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 4 dalimi, gali būti sulaikytas tik ypatingais atvejais, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamo asmens interesus.
12.7. Pasisakydamas apie Užsieniečio seksualinę orientaciją, pirmosios instancijos teismas nevertino nei jo individualaus, kaip socialinei grupei priklausančio asmens pažeidžiamumo, nei kitų svarbių faktorių prieš tai minėtų apelianto skunde, tokių kaip užsieniečio sveikatos būklė (jis serga (duomenys neskelbtini)), psichologinė savijauta (jis serga (duomenys neskelbtini)) ar (duomenys neskelbtini) žmonių pažeidžiamumo sulaikymo sąlygose. Užsienietis yra ne tik pažeidžiamas asmuo, bet ir bendradarbiauja su institucijomis sprendžiant prieglobsčio Lietuvoje suteikimo klausimą. Be to, Užsieniečio prieglobsčio byloje įvardintas tikslas – apsauga ir saugumas, o sprendžiant iš to, kad Migracijos departamento komisija panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir priėmė naują sprendimą persvarstyti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Vertinant užsieniečio pažeidžiamumą sulaikymo sąlygų kontekste, pirmiausia privalu įvertinti kitų alternatyvių sulaikymo priemonių taikymą individualioje situacijoje. Teismas ne tik nevertino asmens pažeidžiamumo sulaikymo sąlygų visumoje, bet ir netaikė švelnesnių sulaikymo priemonių alternatyvos pareiškėjo profiliui.
12.8. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Užsieniečio sulaikymo be teismo sprendimo. Pareiškėjas be jokio teismo sprendimo yra sulaikytas ilgiau negu pusę metų, nors tai pažeidžia Konstitucijos nuostatas.
12.9. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė gali būti apribota proporcingai, atitinkamai užtikrinant, kad priemonės taikymas netrukdytų keliamiems tikslams, o toks asmens laisvės suvaržymas netruktų ilgiau nei būtina įstatyme numatytam tikslui pasiekti prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui, nes Konstitucijos 20 straipsnis suponuoja, kad bet kokiam sprendimui dėl asmens judėjimo laisvės apribojimo po 48 val. yra būtinas teismo sprendimas. Sprendimas dėl Užsieniečio sulaikymo nebuvo priimtas, o pats Užsieniečio profilis (bendradarbiauja su institucijomis, jo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas) nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, todėl sulaikymas nėra būtinas.
12.10. Užsienietis buvo sulaikytas be jokio teismo sprendimo, toks sulaikymas prieštarauja Konstitucijai, pažeidžiant viena iš esminių teisių – asmens judėjimo laisvę. Sulaikymas be teismo sprendimo yra savavališkas ir prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Kadangi teismas nevertino šių apelianto argumentų ir nepasisakė dėl VSAT sprendimo teisėtumo Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos atžvilgiu, toks sprendimas yra netikslingas, todėl turi būti panaikintas
12.11. Užsieniečiui negali būti taikomos Įstatymo 1408 straipsnio nuostatos dėl sulaikymo, kadangi šios nuostatos skirtos prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka, o šiuo metu pareiškėjui yra taikoma bendra prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka, todėl nuo pat pradžių nebuvo ir nėra pagrindo sulaikyti pareiškėją. Migracijos departamento komisija panaikino pirmąjį Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, tai įrodo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl jo prašymas dabar nagrinėjimas bendra tvarka, t. y. neturi Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, todėl jis yra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal Įstatymo 1408 straipsnio 2 dalį, taigi, teisinis reguliavimas, kuris nukreiptas į spartų nepagrįstų prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą bei tokių prieglobsčio prašytojų sulaikymą negalėjo ir negali būti taikomas Užsieniečiui.
12.12. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis yra įleistas į Lietuvos Respubliką, jo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl jam negali būti taikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, kad asmenims, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, jiems gali būti taikomis tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės ir tik išimtinu atveju gali būti sprendžiama dėl švelnesnės priemonės taikymo būtinybės.
12.13. Norint teisėtai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, turi būti taikomi Įstatymo 14017 straipsnyje nurodyti pagrindai. Įstatymo 14017 straipsnio 1 punkte nurodyti pagrindai nėra taikytini Užsieniečio atvejui, o 2 punkte nurodytam pagrindui neužtenka tik fakto, kad prieglobsčio prašytojas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
12.14. Vadovaujantis JTVPK išaiškinimu, vien dėl to, kad asmuo siekia prieglobsčio, ar atvyko į valstybę ar joje buvo nelegaliai, automatiškai nesuteikia valstybei galios sulaikyti, ar kitais būdais apriboti užsieniečio judėjimo laisvės. Vadovaujantis ESTT praktika (2020 m. birželio 25 d. sprendimo byloje C?36/20 PPU 100 p.), prieglobsčio prašytojas negali būti sulaikytas tik dėl to, kad jis pasiprašė tarptautinės apsaugos.
12.15. Teismas klaidingai nepripažino, kad pareiškėjo padėtis prilygsta sulaikymui. Sprendžiant sulaikymo klausimą, pagal JTVPK bei EŽTT ir ESTT standartus reikia atsižvelgti į faktinę prieglobsčio prašytojo situaciją bei ribojimų intensyvumą. Remiantis Lietuvos Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita, galima teigti, kad pareiškėjo apgyvendinimo vieta prilygsta sulaikymo sąlygoms, o kai kuriais aspektais, net ir intensyvesnėms. Taip pat, priimant sprendimą dėl sulaikymo, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Užsieniečiui iš esmės buvo taikytina pirmiausia vienintelė griežčiausia priemonė – sulaikymas, o tai prieštarauja prieglobsčio teisės praktikai. Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, Užsieniečio situacija prilygsta sulaikymui, o šis sulaikymas yra neteisėtas ir tokiu išlieka.
13. Centras, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas bylos faktines aplinkybes, prašo apeliacinį skundą atmesti.
14. Centras pažymi, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas Užsieniečio prašymą iš naujo vertina kiekvieną atvejį individualiai, o tai suponuoja išvadą, kad prieglobsčio prašymo motyvai gali keistis, tuo pačiu tai nereiškia, kad bus priimtas Užsieniečiui teigiamas arba neigiamas sprendimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau galutinai išaiškinti. Tokiu atveju yra proporcinga taikyti užsieniečio judėjimo laisvės apribojimus, kadangi priešingu atveju, kaip rodo praktika, užsienietis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.
15. Centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais, kad apgyvendinimo sąlygos Centre Pabradėje yra de facto sulaikymas, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad tokio apgyvendinimo sąlygos prilyginamos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymo priemonei – apgyvendinimui VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, arba gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas.
16. Centras teigia, kad Centre lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai, kurie vertino kaip yra užtikrinamos laisvės apribojimo vietose esančių asmenų žmogaus teisės ir laisvės, tačiau nepasisakė apie tai, kad užsieniečių gyvenimo sąlygos gali būti prilyginamos sulaikymo sąlygoms.
17. Centras pabrėžia, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai, jis nėra sulaikytas, o buvo neįleistas į Lietuvos Respublikos teritorija ir apgyvendintas Centre. Jis gyvena konteineriniame miestelyje, o ne vien uždaroje patalpoje, turi galimybe kada tik nori išeiti į lauką ir būti lauke 24 val. per parą miestelio teritorijoje, pasinaudoti visa įrengtą miestelio infrastruktūra bei asmeniniu išmaniuoju telefonu. Miestelio teritorijoje yra bendro naudojimo šilti, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, tualetai, dušai bei virtuvė. Miestelyje yra atskira patalpa su sporto treniruokliais. Centre dirba socialiniai darbuotojai, psichologai, medicinos personalas, ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie padeda centro gyventojams spręsti įvairius klausimus ir ne tik susijusius su sveikatos sutrikimais. Maitinimas Centre atitinka teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad Užsienietis apgyvendintas uždaroje teritorijoje ir negali iš jos išeiti, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis sulaikytas, nes tokios užsieniečių apgyvendinimo sąlygos numatytos teisės normose.
18. Centras akcentuoja, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsieniečio reikalavimai – pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo nagrinėjamoje byloje; skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre (Pabradėje), netaikant judėjimo laisvės apribojimų – pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Bylos duomenimis, 2021 m. liepos 31 d. Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos veikimo teritorijoje – Druskininkų sav. Viečiūnų sen., Latežerio k. prieigose – buvo sulaikyta neteisėtai Lietuvos Respublikos sieną kirtusių 9 asmenų grupė, iš jų – ir Užsienietis (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Užsienietis, kuris 2021 m. liepos 31 d. VSAT pareigūnui, vykdžiusiam registraciją, nurodė pageidaująs prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, buvo apgyvendintas Rūdninkų stovykloje, nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. iki 2021 m. spalio 20 d. – Kybartų užsieniečių registracijos centre, nuo 2021 m. spalio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 15 d. – Medininkų užsieniečių registracijos centre, o nuo 2021 m. gruodžio 15 d. apgyvendintas Centre, esančiame Pabradėje, įkurdintame modulinių namelių miestelyje.
21. Galutinis sprendimas Užsienio prieglobsčio byloje nėra priimtas: Migracijos departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 21S31576, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu buvo panaikintas, jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjamas Migracijos departamente.
22. 2022 m. sausio 14 d. Užsienietis kreipėsi su prašymu į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas: pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo šioje byloje; skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre (Pabradėje), netaikant judėjimo laisvės apribojimų
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, buvimo Centre sąlygas, pažymėjo, kad Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos negali būti pripažįstamos de facto sulaikymu, todėl jo prašymą pripažinti sulaikymą neteisėtu atmetė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad duomenų, kurie leistų manyti, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, dėl kurių galėtų būti taikomos švelnesnės nei taikyta priemonė, nėra, todėl netenkino Užsieniečio prašymo apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
24. 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo X2 skyriaus Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, Įstatymo 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; Užsienietį apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
25. Iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios ginčui reikšmingos redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 5 str. 9 d. 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
26. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
27. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą (šios nutarties 25 p.), esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
28. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos.
29. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).
30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr. 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1180-520/2022 kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto sulaikymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 ir kt.).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad pagal Konstituciją ir tarptautinės teisės normas turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Konstitucijos 145 straipsnį teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 ir kt.).
32. Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra iš esmės analogiškos nagrinėjamai, aptarta tvarka galima kreiptis į apylinkės teismą tik su prašymu pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą priemonę (nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 str. 3 d. nustatytą priemonę) – laikiną apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – kita, inter alia (be kita ko), prašoma taikyti nagrinėjamoje byloje – skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre (Pabradėje), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, todėl bylos dalis pagal Užsieniečio reikalavimą, kuriuo prašoma konstatuoti tik faktus ir išspręsti pareiškėjo teisinės padėties klausimą, jau išspręstą Migracijos departamento 2022 m. vasario 4 d. sprendimu (pripažinti Užsieniečio sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo nagrinėjamoje byloje) nėra nagrinėtina šio proceso tvarka ir yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p., Įstatymo 116 str. 1 ir 2 d.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.), o Užsieniečio apgyvendinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas išspręstas 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas sprendimu, kurį Užsienietis gali skųsti ir, kaip nustatyta jo paaiškinimu teismo posėdyje, rengiasi skųsti Įstatymo X2 skyriaus nustatyta tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
33. Pasisakant dėl kitos Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre (Pabradėje), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis: įvertinus Užsieniečio nurodytas jo apgyvendinimo sąlygas Centre (jis gyvena Cente įkurdintame modulinių namelių miestelyje; jo judėjimas yra apribotas sektoriumi, kuriuo naudojasi dar apie 50 asmenų; patalpos, kuriose jis gyvena, nėra rakinamos; gali naudotis sporto sale ir kitomis pagalbinėmis patalpomis; naudojimais mobiliuoju telefonu nėra ribojamas), su kurių apibūdinimu atsakovo atstovas sutiko, spręstina, kad Užsieniečiui taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
34. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, iki nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, tik išimtinais atvejais, teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės nei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės, ko nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Užsieniečio nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, o šiuo metu nėra pagrindo iš naujo svarstyti, kadangi Užsieniečio apgyvendinimo klausimas yra išspręstas 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas sprendimu, kurį Užsienietis gali skųsti ir, kaip nustatyta iš Užsieniečio paaiškinimų teismo posėdyje, rengiasi skųsti Įstatymo X2 skyriaus nustatyta tvarka.
35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas pripažinti (duomenys neskelbtini) piliečio Y. I. F. F. sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl jo sulaikymo, keičiama, nutraukiant šią administracinės bylos dalį, o kita Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio Y. I. F. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta (duomenys neskelbtini) piliečio Y. I. F. F. skundo dalis pagal reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini)piliečio Y. I. F. F. sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl jo sulaikymo, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan