Civilinė byla Nr. e2-748-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00209-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sonata“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė „Kortas“ 2018 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės 362 532,93 Eur dydžio skolą, 4 278,37 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausančias pingines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, o šių lėšų nesant ar esant jų nepakankamai, areštuoti atsakovės turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei bei esantį pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės skola ieškovei yra didelė. Ieškovės teigimu, pagal formuojamą teismų praktiką ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymėjo, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims, o atsakovės veikla yra nuostolinga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovės reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovės turtą ieškinio reikalavimų ribose.
5. Teismas pripažino, kad įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
6. Taip pat teismas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, atsakovės turtinė padėtis, sudaryti hipotekos ir įkeitimo sandoriai su trečiaisiais asmenimis suponuoja išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra stabili, todėl kyla grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Saulės sonata“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismų praktikoje prezumpcija dėl didelės ieškinio sumos nėra absoliuti ir teismas privalo įvertinti reikalavimo sumos ir atsakovės turto santykį, t. y. ar ieškinio suma atsakovei laikytina didele.
2. Ieškovė pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį ir pateikė teismui melagingas faktines aplinkybes bei buhalterinius duomenis. Ieškovė yra atlikusi pagal šalių sudarytą 2017 m. liepos 10 d. statybos rangos sutartį Nr. SS-SOL-10-07-2017 darbus už bendrą 358 150,88 Eur sumą, kuriuos atsakovė yra priėmusi ir iš dalies už šiuos darbus apmokėjusi. Pagal PVM sąskaitas faktūras atsakovės nesumokėta pinigų suma ieškovei sudaro 126 786,21 Eur sumą, t. y. beveik trigubai mažesnę sumą, nei pareikštas ieškinys bei pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas.
3. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2018 m. vasario 15 d. buhalterinė pažyma Nr. SS-Kortas-2018/01 patvirtina, kad ne atsakovė yra skolinga ieškovei, o būtent ieškovė yra skolinga atsakovei 269 233,85 Eur sumą.
4. Duomenys iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad atsakovė yra veikiantis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas sudaro 5,2 milijono eurų. Atsakovė laiku atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais ir valstybe. Atsakovė yra sudariusi sutartis su trečiaisiais asmenimis ir planuoja ateityje gauti 14 800 324,20 Eur dydžio pajamas.
5. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, jog atsakovė jai priklausantį turtą ketina parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
6. Nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės atsakovei, bus suvaržyta atsakovės komercinė–ūkinė veikla ir nukentės įmonės kreditoriai. Be to, bus sužlugdyti šiuo metu sėkmingai atsakovės įgyvendinami projektai, atsakovės darbuotojai neteks darbo vietų, o valstybės biudžetas neteks milijoninių mokestinių įplaukų.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Kortas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia šalių ginčo iš esmės, o vertina tik preliminarų ieškinio pagrįstumą.
2. Atsakovė, nurodydama aplinkybes apie sudarytas preliminarias sutartis ir numatomas gauti pajamas, nepateikė šių preliminarių sutarčių. Be to, sudarytos preliminarios sutartys nepatvirtina, jog atsakovė planuojamas pajamas tikrai gaus ir jos finansinė padėtis yra gera.
3. Atsakovė atskirajame skunde nuolat akcentuoja dideles pinigų įplaukas, planuojamus didelius mokesčius valstybės biudžetui, tačiau tuo pačiu metu nurodo visiškai priešingas aplinkybes, o būtent, kad areštavus 366 811,30 Eur vertės atsakovei priklausantį turtą, atsakovės darbuotojai neteks darbo, o atsakovė negalės užbaigti pradėtų rangos darbų tretiesiems asmenims.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantei, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Apeliante kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. vasario 21 d. pažymą apie UAB „Saulės sonata“ disponuojamą nekilnojamąjį turtą, kuriam nėra sudarytos pardavimo sutartys, 2018 m. vasario 15 d. pažymą Nr. SS-KORTAS-2018/01, 2018 m. vasario 12 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą pagal projektavimo ir statybos rangos sutartį Nr. SS-SOL-10-07-2017, UAB „Eugvilsta“ ir UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 2 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 180202/01, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 2 d. pranešimą Nr. 317 UAB „Kortas“ dėl 2018 m. vasario reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 12 d. pranešimą Nr. 318 UAB „Kortas“ dėl 2018 m. vasario mėnesio reikalavimo perleidimo sutarties papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo, UAB „Saulės sonata“ ir UAB „Eugvilsta“ 2018 m. vasario 7 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie 2018 m. vasario 2 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 180202/01, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. sausio 29 d. pranešimą UAB „Kortas“ Nr. 18/0129 apie sutarties nutraukimą, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. sausio 29 d. išrašytą UAB „Kortas“ PVM sąskaitą faktūrą Serija SS Nr. 14, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 1 d. pranešimą Nr. 316 UAB „Kortas“ dėl PVM sąskaitos faktūros grąžinimo, UAB „Kortas“ 2017 m. gruodžio 29 d. išrašytą apmokėjimui UAB „Saulės sonata“ PVM sąskaitą faktūrą Serija KOR Nr. 502431, 2017 m. gruodžio 29 d. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 5, UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 20 d. prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. vasario 20 suvestinę apie įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, Luminor Bank AB išrašą iš elektroninės erdvės, atsakovės UAB „Saulės sonata“ ir Luminor Bank AB 2018 m. vasario 14 d. susitarimą Nr. 2 dėl 2016 m. kovo 17 d. kreditavimo sutarties Nr. 252059030-K1 sąlygų pakeitimo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. statybos užbaigimo aktą, UAB „Kortas“ ir UAB „Saulės sonata“ 2018 m. vasario 9 d. susitarimą dėl 2017 m. liepos 10 d. statybos rangos sutarties Nr. SS-SOL-30-06-2017 nutraukimo šalių susitarimu.
12. Apeliantė 2018 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 m. birželio 4 d. suvestinę apie apeliantės įsipareigojimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui įvykdymą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitymo su valstybės ir / ar savivaldybių biudžetais ir pinigų fondais pažymą, UAB „Saulės sonata“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 10B, Druskininkuose, vertinimo ataskaitą Nr. 2018/D039, 2018 m. birželio 6 d. konsultacinę pažymą dėl nekilnojamojo turto kainos, 2018 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 10-10, Druskininkuose, vertinimo ataskaitą Nr. 2018/D028.
13. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Kortas“ 2018 m. vasario 2 d. pareiškimą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. vasario 15 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, UAB „Kortas“ 2018 m. vasario 23 d. skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) 2018 m. kovo 6 d. nutarimą panakinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, išrašą iš www.rekvizitai.lt.
14. Apeliantės pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantė šiais naujai pateiktais įrodymais siekia paneigti preliminaraus ieškinio pagrįstumą ir įrodyti aplinkybes, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, apeliantė būtų pajėgi įvykdyti procesinį teismo sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, jog nurodytų įrodymų pateikimo poreikis kilo vėliau, nei buvo priimtas ginčijamas procesinis sprendimas, o dalis tokių įrodymų ir atsirado vėliau, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertina bendrame įrodymų kontekste.
15. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktais įrodymais, išskyrus išrašą iš www.rekvizitai.lt, ieškovė siekia įrodyti apeliantės vengimą bendradarbiauti su ieškove, kurie sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nei paneigia, nei patvirtina bylai esminės reikšmės turinčias aplinkybes. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, išskyrus išrašą iš www.rekvizitai.lt, atsisako priimti, kaip neatitinkančius įrodymų sąsajumo reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atskiruoju skundu ginčijamas abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimas. Ginčijama nutartimi teismas pripažino egzistuojant abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl kiekvienos iš jų atskirai.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio patenkinimo klausimo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Kai vertinamas ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vadinasi, ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų pasaugos priemonių taikymo kontekste įvertinimas negali būti suprantamas kaip išsami ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analizė. Tai paaiškinama tuo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti galutinio kategoriško atsakymo dėl pateiktų į bylą įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo ieškovės nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko pagal įstatymą neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis,  t. y. tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas tikrai negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Nagrinėjamu atveju negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, jog reikalavimas, pareikštas apeliantei, priteisti rangos darbų kainą, yra akivaizdžiai negalimas ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo būdas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė yra atlikusi pagal šalių sudarytą 2017 m. liepos 10 d. statybos rangos sutartį Nr. SS-SOL-10-07-2017 rangos darbus už bendrą 358 150,88 Eur sumą, kuriuos apeliantė yra priėmusi ir iš dalies už šiuos rangos darbus ieškovei apmokėjusi, todėl apeliantės nesumokėta darbų kaina pagal rangos sutartį ieškovei sudaro 126 786,21 Eur sumą, t. y. beveik trigubai mažesnę sumą, nei pareikštas ieškinio dydis bei pritaikytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo priešingas aplinkybes dėl apeliantės įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo.
21. Pažymėtina, kad šalių ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, kuris reikalauja detalaus ir išsamaus faktinių aplinkybių įvertinimo bei analizės, kuris bus atliktas tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės. Taigi, apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su apeliantės skolos dydžiu ir jos pagrįstumu ieškovei, bei ieškovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl ginčo esmės bus įvertinti tik išnagrinėjus šalių ginčą ir įvertinus visas faktines bylos aplinkybes.
22. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), nurodė ieškinio faktinį bei teisinį pagrindą ir prie ieškinio pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo - grėsmės teismo sprendimui įvykdymui - rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi, nors pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką vien šis kriterijus nėra pakankamas teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.
24. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo pastaruoju metu aiškiai ir nevienareikšmiškai formuojamos praktikos, kad sprendžiant dėl vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jokiomis kitomis aplinkybėmis, išskyrus minėtą (t. y. didelę ieškinio sumą), teismas savo pozicijos dėl grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo nepagrindė.
25. Tačiau ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, nusprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, o vien tik šis faktas negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas tokiai grėsmei pripažinti. Šio išimtinio ir itin apeliantės interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie apeliantės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
26. Taigi, priešingai nei nurodė teismas, visų prima turi būti vertinama ne pareikšto ieškinio suma, o apeliantės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovo (prašymą pateikusio asmens) nurodomus argumentus bei pateikiamus įrodymus, kuriais šis grindžia būtent tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kaip grėsmė sprendimo neįvykdymui, buvimą.
27. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju pati ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra nurodžiusi jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, išskyrus jau aptartas ir susijusias išimtinai su pareikšto reikalavimo suma, liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip matyti iš jos prašymo motyvų, laikinųjų pasaugos priemonių taikymo poreikio net ir nesiejo su apeliantės galimai nesąžiningų veiksmų atlikimu, arešto būtinybę pagrįsdama išimtinai pareikšto reikalavimo dydžiu. Tačiau, kaip buvo jau pasisakyta, teismų praktikoje vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti tokias priemones, varžančias asmens turtines teises, juolab kad turto arešto paskirtis yra nesąžiningų veiksmų užkardymas, o ne skolininko lėšų, iš kurių vėliau būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi pagal teismo sprendimą, sukaupimas.
29. Šiuo aspektu reikalinga paminėti, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Kitu atveju, t. y. jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkų turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas bent tikėtinas apeliantės nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl apeliantės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo.
31. Be to, apeliantės pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantė neturi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Duomenys, užfiksuoti 2018 m. kovo 20 d. nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 10 B, Druskininkuose, vertinimo ataskaitoje Nr. 2018/D039, 2018 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 10-10, Druskininkuose, vertinimo ataskaitoje Nr. 2018/D028 ir 2018 m. birželio 6 d. konsultacinėje pažymoje dėl nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 10 C, Druskininkuose, kainos, sudaro pagrindą vertinti, kad palankaus teismo sprendimo ieškovei atveju, apeliantė būtų pajėgi jį įvykdyti, jos ūkinė - komercinė veikla yra stabili.
32. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo, pateikiamo aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį panaikina ir klausimą išsprendžia iš esmės – atsisako tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
33. Apeliacinis teismas dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų nepasisako, nes jie neįtakoja šio procesinio klausimo teisingo išnagrinėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kortas“, juridinio asmens kodas 149660899, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“, juridinio asmens kodas 252059030, atžvilgiu.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė