Civilinė byla Nr. 3K-3-403-687/2015

Proceso Nr. 2-17-3-03080-2013-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.3, 124.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Antano Simniškio ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų B. P. ir R. V. U. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. B. atstovės pagal įstatymą D. J. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys: B. P., R. V. U., M. M., V. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasaciniais skundais keliami klausimai dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą ir termino palikimui priimti pratęsimo sąlygų.

Byloje nustatyta, kad D. J. (buv. B.) yra pareiškėjos nepilnametės D. B., gim. 1997 m. (duomenys neskelbtini), motina, o jos tėvas G. P. mirė 2002 m. sausio 13 d. 2006 m. lapkričio 7 d. mirė G. P. motina J. P., kuri yra pareiškėjos senelė. Pareiškėja yra antrosios eilės mirusios J. P. įpėdinė pagal įstatymą, o suinteresuoti asmenys B. P., R. V. U. ir M. M. yra mirusios J. P. seserys, ketvirtosios eilės įpėdinės pagal įstatymą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos atstovei pagal įstatymą išdavė leidimą priimti nepilnametės dukters D. B. vardu palikimą po jos senelės J. P. mirties. Atstovė pagal įstatymą palikimo nepriėmė, nes sužinojo, kad palikėja 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarytu testamentu jai priklausantį turtą – namų valdos žemės sklypą su statiniais Jonavoje, (duomenys neskelbtini), paliko V. S. ir šis palikimą po palikėjos mirties priėmė. D. J. 2007 m. rugsėjo 24 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškinį atsiėmė ir teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi jos ieškinį paliko nenagrinėtą.

B. P., M. M., R. V. U. 2007 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos pripažinti, kad atsakovas V. S. neturi teisės paveldėti palikimo. Ši byla Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi nutraukta, ieškovėms atsisakius ieškinio. Šioje byloje trečiajam asmeniui D. B. atstovavo D. J.

2010 m. balandžio 2 d. buvo priimtas ieškovių B. P., R. V. U. ir M. M. ieškinys atsakovui V. S. bei tretiesiems asmenims notarei Vilmai Pakaušienei ir D. B., atstovaujamai D. J., dėl J. P. testamento pripažinimo negaliojančiu. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai. Sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą.

Jonavos rajono apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 19 d. gautas pareiškėjos atstovės pagal įstatymą D. J. prašymas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, jį Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino, nurodydamas, kad pareiškėja terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes paaiškėjo, kad palikėja buvo sudariusi testamentą, dėl kurio nuginčijimo vyko ilgi teisminiai ginčai.

Į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014 ir panaikinti 2014 m. vasario 6 d. nutartį bei D. B. atstovės pagal įstatymą D. J. prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmesti kreipėsi R. V. U. ir B. P., motyvuodamos tuo, kad teismas nusprendė dėl J. P. seserų, kaip įpėdinių pagal įstatymą, materialiųjų teisių ir pareigų, neįtraukęs jų į bylos nagrinėjimą, taip padarydamas aiškią teisės taikymo klaidą. Pareiškėjos nurodė, kad dėl pirmiau minėto pažeidimo nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog galimybių įgyvendinti teisę į palikimą atsirado patenkinus jų, o ne D. J. ieškinį. Šie įrodymai, pareiškėjų nuomone, patvirtina termino palikimui priimti praleidimą be svarbių priežasčių ir prašymo pratęsti šį terminą nepagrįstumą. Be to, pareiškėjos pažymėjo, kad jos palikimą jau yra priėmusios, faktiškai jį pradėdamos valdyti.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi tenkino prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-202-490/2014, panaikino, atmetė pareiškėjos D. B. atstovės D. J. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti pagal įstatymą po J. P. mirties.

Teismas nustatė, kad J. P. mirties metu (2006 m. lapkričio 7 d.) jos nepilnametė vaikaitė D. B. buvo devynerių metų amžiaus. Terminas palikimui priimti baigėsi 2007 m. vasario 7 d. D. J., atstovaudama pareiškėjos interesams, nepraleidusi įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą išduoti jai teismo leidimą priimti nepilnametės dukters D. B. vardu palikimą ir 2006 m. lapkričio 24 d. teismo leidimą gavo, tačiau notarui jo nepateikė, sužinojusi, kad palikėja 2006 m. rugpjūčio 24 d. sudarytu testamentu visą jai priklausantį turtą paliko V. S. D. J. pripažino, kad žinojo, jog gautą dokumentą reikia pateikti notarui, tačiau paaiškėjus, kad yra testamentas, šio dokumento notarui nepateikė, manydama, kad testamento negalima nuginčyti. Nepaisant to, ji 2007 m. rugsėjo 24 d. ieškiniu teismine tvarka ginčijo palikėjos testamentą, vėliau (2009 m. lapkričio mėn.) pati ieškinį atsiėmė. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, padarė išvadą, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą, gavusi teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės dukters vardu, turėjo realią galimybę įstatymo nustatytu terminu kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau šios galimybės neišnaudojo. Teismo nuomone, D. J. nebuvo pakankamai rūpestinga, neveikė kryptingai ir laiku, siekdama nepilnametės dukters vardu priimti palikimą. Tokį pareiškėjos elgesį teismas vertino kaip nerūpestingą ir aplaidų teisių įgyvendinimą. D. J. termino praleidimo priežasčių – jos manymo, kad esant testamentui nieko nebepaveldės, o vėliau – dėl užsitęsusių teismų procesų, teismas nelaikė svarbiomis. Teismas, vertindamas D. J. nurodytas termino priimti palikimą praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog palikimo įstatyme nustatytais pagrindais nepriėmė dėl svarbių priežasčių. Tai, kad pareiškėjos atstovė laiku pradėjo paveldėjimo procedūrų tvarkymą, kad vėliau kreipėsi į teismą dėl testamento nuginčijimo, patvirtina, jog ji turėjo pakankamai teisinių žinių, kad sugebėtų tinkamai ir laiku įgyvendinti savo atstovaujamosios teises į palikimą. Aplinkybę, kad D. B. paveldėjimo metu buvo nepilnametė ir savo teisių įgyvendinti negalėjo, teismas nelaikė pagrindu laikyti svarbia termino praleidimo priežastimi, nes nepilnamečio teisės įgyvendinamos išskirtinai per atstovą pagal įstatymą, kurio pareiga veikti nepilnamečio vaiko interesais. Vien tai, kad šiuo metu nepilnametė pareiškėja išreiškė savo valią priimti palikimą, teismas nelaikė pagrindu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, nes nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų apsaugos pirmenybės principas negali būti suabsoliutintas, priešingu atveju tai pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 16 d. nutartimi panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį bei atmetė suinteresuotų asmenų B. P. ir R. V. U. prašymą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties panaikinimo, taip pat atnaujino pareiškėjai D. B. terminą palikimui priimti pagal įstatymą po J. P. mirties, termino pradžia laikant šios nutarties priėmimo dieną.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas atnaujintoje byloje peržengė bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžė suinteresuotų asmenų nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, ir iš esmės pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos D. B. atstovės pagal įstatymą D. J. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuotų asmenų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl jų reikšmės ankstesnės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Prašyme dėl proceso atnaujinimo suinteresuoti asmenys nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog ji kreipėsi į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nes jos ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu teismo paliktas nenagrinėtas, o testamentas pripažintas negaliojančiu tenkinus suinteresuotų asmenų ieškinį. Suinteresuoti asmenys taip pat teigė, kad jie priėmė mirusios J. P. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, jog testamentas pripažintas negaliojančiu ne pagal D. J. ieškinį, o pagal suinteresuotų asmenų B. P., R. V. U. ir M. M. ieškinį, 2014 m. vasario 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartyje buvo nustatyta ir įvertinta. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie suinteresuotų asmenų mirusiai J. P. priklausančių namų valdos žemės sklypo su statiniais faktinį valdymą. Be to, tai, kad kiti įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai valdydami ar kitu įstatymų nustatytu palikimo priėmimo būdu, neužkerta kelio per CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nepriėmusiam palikimo įpėdiniui kreiptis į teismą dėl šio termino pratęsimo CK 5.57 straipsnio nustatyta tvarka. Pasibaigus terminui palikimui priimti visų kitų priėmusių palikimą įpėdinių sutikimas yra būtinas tuo atveju, jeigu palikimas priimamas be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukimas į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu nelaikytinas esmine klaida, darančia Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį neteisėtą. Šios prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ar keisti 2014 m. vasario 6 d. teismo nutartį. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos D. B. atstovė pagal įstatymą D. J. nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasinaudojo realia galimybe kreiptis įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo, nes, esant galiojančiam mirusios J. P. testamentui, D. J. neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo atstovaujamos nepilnametės dukters teisės paveldėti pagal įstatymą. Kolegijos nuomone, tai, kad palikėja buvo sudariusi testamentą, dėl kurio pripažinimo negaliojančiu vyko teisminiai ginčai, yra objektyvios priežastys, kurioms esant pareiškėjos D. B. atstovė pagal įstatymą D. J. negalėjo per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Suinteresuotas asmuo B. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, jų apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio apibrėžtumo principams. CK 5.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikino atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip palikimo nepriėmimas. D. B. atstovei pagal įstatymą atsiėmus ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, jai buvo žinoma, kad tokiais savo veiksmais ji atsisako palikimo, nes tik ieškinio patenkinimas galėjo sudaryti sąlygas paveldėti velionės J. P. turtą. Dėl to atsisakymas ginti savo teisę laikytinas teisės atsisakymu. Kasatorės, kreipdamosi į teismą su ieškiniu dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, suvokė, kad pareiškėjos atstovė pagal įstatymą savo veiksmais atsisako palikimo, ir todėl turėjo teisėtą lūkestį įgyvendinti savo, kaip įpėdinių pagal įstatymą, teisę ginčyti testamentą aukštesnės eilės įpėdiniams atsisakius palikimo. Kasatorės nuomone, suinteresuoti asmenys priėmė palikimą remiantis CK 5.9 straipsnio 2 dalimi, pareikšdami ieškinį teismui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

D. B. atstovei pagal įstatymą atsisakius palikimo, negalėjo būti taikant CK 5.57 straipsnio nuostatas sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes, atsisakius palikimo, jo vėl priimti negalima. Dėl to negali būti atnaujintas terminas pareiškėjai D. B. palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo R. V. U. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta  civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011). Be to, teismai turi ieškoti proporcingos pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.57 straipsnio nuostatas, neįvertinęs, kad terminas palikimui priimti pasibaigė 2007 m. vasario 6 d., o pareiškėjos atstovės pareiškimas pateiktas 2013 m. gruodžio mėn., be to, atsisakydama ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, pareiškėjos atstovė atsisakė palikimo. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas saistomas pareigos laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teisės pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikomos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Kasatorė pažymi, kad tokį lūkestį turėjo, kai, pareiškėjos atstovei atsiėmus ieškinį, jos inicijavo civilinę bylą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Asmuo įtraukiamas į bylą suinteresuotu asmeniu tam, kad jis galėtų pateikti įrodymus, samprotavimus dėl pareiškimo esmės. Atnaujinus procesą, pareiškėjos, kaip suinteresuoti asmenys, turi visas procesines teises, nustatytas CPK 42 straipsnyje, įskaitant teisę teikti įrodymus, paaiškinimus, išdėstyti samprotavimus dėl nepilnametės pareiškėjos D. B. prašyme nurodytų argumentų. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį ypatingosios teisenos bylas nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, taigi procesas yra atnaujintas nedispozityviojoje civilinėje byloje, kurioje teismas turi būti aktyvus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinęs procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006). Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris neįstumtų jos į kur kas nepalankesnę padėtį, palyginti su oponentu (žr., be kitų, Kress prieš Prancūziją [GC], Nr. 39594/98, § 72, ECHR 2001-VI). Iš principo jis įtvirtina ir šalių galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl visų byloje esančių įrodymų ar paaiškinimų, turint tikslą paveikti jo sprendimą (žr. Frettė prieš Prancūziją, Nr. 36515/97, § 47, ECHR 2002-1). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nagrinėti kasatorių argumentų, jog pareiškėja praleido terminą be svarbių priežasčių, atėmė iš kasatorių teisę pasisakyti dėl byloje esančių įrodymų, duoti paaiškinimus ir teikti argumentus visais byloje nagrinėjimo klausimais bei pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kitas pirmiau nurodytas teisės normas ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens R. V. U. kasacinį skundą pareiškėjos D. B. atstovė pagal įstatymą D. J. prašo jį atmesti, pritardama apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje išdėstytiems argumentams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, CPK 6 straipsniu, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Galimi atvejai, kai išsprendus bylą paaiškėja aplinkybės, turinčios įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir kt. v. UAB „Energo Development“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2007; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; kt.). Teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis teisinio apibrėžtumo ir res judicata principais, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip užslėpta apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, § 51-52, ECHR 2003-IX). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Kot v. Russia, no. 20887/03, § 24, 18 January 2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Taigi procesas šiuo pagrindu atnaujinamas, nes nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Girstučio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. Urbšienės IĮ, bylos Nr. 3K-3-187/2006).

Proceso atnaujinimo užbaigtose bylose CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu klausimas ne kartą nagrinėtas kasacinio teismo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įvardyti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Pagrindas pripažinti, jog teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė; bylos Nr. 3K-3-295/2008).

Kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (byloje nuspręsta dėl neįtrauktų į jos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), teismas, nagrinėjantis bylą iš naujo, visų pirma turi nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į ją anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu (pvz., teismo sprendime pasisakyta dėl asmens teisių ir pareigų, teismo sprendimu sukurtos asmeniui teisės ir pareigos, įtvirtintas asmens teisių pažeidimas, neįvertinus neįtraukto asmens pateiktų įrodymų, asmens teisės ir pareigos nustatytos netinkamai ir kt.). Vadinasi, turi būti išnagrinėta, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą priimti nutartį atnaujinti procesą byloje. Tai reiškia, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir nagrinėjant bylą, esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylą asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesą ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikšti nušalinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs byloje procesą, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas suinteresuotų asmenų nurodytais proceso atnaujinimo pagrindais, iš esmės pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos D. B. įstatyminės atstovės D. J. prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuotų asmenų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nepasisakė dėl jų reikšmės ankstesnės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Pažymėtina, kad kasatorės kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą ir panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį dėl termino palikimui priimti pratęsimo, be kita ko, motyvuodamos tuo, kad, teismui neįtraukus į bylos nagrinėjimą, jos neturėjo galimybės pateikti įrodymų, patvirtinančių jų teisę į palikimą ir tai, kad D. J. terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių. Kasatorių nuomone, teismas, pratęsęs terminą palikimui priimti, priėmė nutartį, turinčią realią įtaką jų materialiosioms su paveldėjimu susijusioms teisėms ir pareigoms.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, kuria tenkino prašymą ir atnaujino procesą, pažymėjo, kad pareiškėjos yra ketvirtosios eilės įpėdinės pagal įstatymą, nuginčijusios J. P. testamentą, o byloje vykstantys ginčai yra susiję su pareiškėjų teise paveldėti velionės sesers J. P. turtą, t. y. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta neįtraukus į procesą pareiškėjų, turi įtakos jų teisėmis ir pareigomis. Kadangi pareiškėjos negalėjo įgyvendinti savo teisės būti išklausytoms, teismas sprendė, kad procesas turi būti pakartotas, jog anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtraukti asmenys galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką dėl proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo bei į šioje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo praktikos. Teismas, atnaujindamas procesą, konstatavo, kad byloje padarytas proceso teisės pažeidimas reikšmingas sprendžiant dėl pareiškėjų paveldėjimo teisės įgyvendinimo, dėl šio pažeidimo pareiškėjos negalėjo ginti savo teisių pasinaudodamos visomis proceso teisėmis, todėl pagrįstai sprendė, kad procesas turi būti pakartotas, sudarant galimybę anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems suinteresuotiems asmenims pasinaudoti savo proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Toks proceso pakartojimas sudaro sąlygas teismui įvykdyti pagrindinę funkciją – nustačius ir ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai pritaikius teisės normas, teisingai išspręsti šalių ginčą.

Pirmosios instancijos teismui atnaujinus procesą, pareiškėjos teikė įrodymus ir argumentus, jų nuomone, patvirtinančius, kad D. B. atstovė pagal įstatymą D. J. terminą palikimui priimti praleido be svarbių priežasčių. Kasatorės pagrįstai atkreipia dėmesį į teismų praktikoje suformuluotas nuostatas, kad, atnaujinus procesą, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, turi juos analizuoti, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, bylos Nr. 3K-3-416/2006). Pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos, sprendžiant, ar D. B. atstovė terminą palikimui priimti praleido dėl pateisinamų, svarbių priežasčių. Dauguma šių aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimo teisės įgyvendinimu ir gynimu, nebuvo nustatytos ankstesnio proceso metu, į bylos nagrinėjimą neįtraukus suinteresuotų asmenų.

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą, kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog suinteresuotų asmenų neįtraukimas į bylos nagrinėjimą turėjo įtakos jų materialiosioms teisėms, nepagrįstai laikėsi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesą, neturėjo pakartotinai, t. y. iš naujo, išnagrinėti nepilnametės pareiškėjos D. B. atstovės pagal įstatymą D. J. prašymo dėl termino palikimui priimti pratęsimo, atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nevertino suinteresuotų asmenų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių bei jų reikšmės ankstesnės teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, išsamiau šio savo teiginio nepagrindė, nekonkretizavo nevertintų aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų peržengimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliacinės instancijos teismo teiginiai dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą yra netinkamai motyvuoti (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalis) ir neatitinka įstatymo bei teismų praktikos nuostatų šiuo klausimu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nors nepagrįstai pasisakė dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pats analizavo ir vertino palikimo priėmimo termino pratęsimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes bei, jomis remdamasis taikė palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nepagrįstas pasisakymas dėl bylos nagrinėjimo ribų neturėjo įtakos faktiškai vykusiam bylos nagrinėjimui.

Dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo

Kasatorės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, atnaujindamas terminą palikimui priimti, nesilaikė CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų. Nurodoma, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis subjektų lygiateisiškumo teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais. Kasatorių nuomone, teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad asmuo turi pagrindą tikėti, jog, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti.

Nagrinėjamoje byloje kasatorės siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus nuo nepagrįstų, jų nuomone, pareiškėjos reikalavimų dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kad antrosios eilės įpėdinė pagal įstatymą – mirusiosios J. P. nepilnametė vaikaitė – netektų teisės paveldėti.

Įstatymų leidėjas, nustatęs įpėdinių pagal įstatymą eilę, pirmenybę paveldėti suteikė aukštesnės linijos įpėdiniams. Žemesnės eilės įpėdinių lūkesčiai paveldėti turtą nuginčijus testamentą nepanaikina pirmesnės eilės įpėdinių įstatyme nustatytų paveldėjimo teisių, jei jie patys nėra išreiškę jų atsisakymo. Kasatorės yra ketvirtosios eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Esant antrosios eilės įpėdinei pagal įstatymą – J. P. vaikaitei, jos atstovei teisėtai neatsisakius palikimo, kasatorių lūkesčiai, kad ji nesikreips dėl palikimo priėmimo pripažinus testamentą negaliojančiu, nėra pagrįsti teisės normų nuostatomis, todėl nelaikytini teisėtais jų lūkesčiais. Byloje nenustatyta, kad D. J., atstovaudama nepilnametei, būtų išreiškusi valią atsisakyti palikimo. Priešingai, byloje pagal kasatorių 2010 m. pareikštą ieškinį dėl palikėjos testamento nuginčijimo, dalyvaudama trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovių pusėje, D. J. išreiškė suinteresuotumą bylos baigtimi dėl testamento nuginčijimo. Trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko suinteresuotumas bylos baigtimi pasireiškia tuo, kad priimtas byloje teismo sprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens materialinėms teisėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys ar suinteresuoti asmenys byloje visuomet turi teisinį suinteresuotumą. Kiekviena šalis turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kurį lemia ginčijamas civilinis teisinis santykis. Materialinis teisinis šalies suinteresuotumas  – tai šalies siekis, kad teisme būtų apginta jos pažeista ar ginčijama teisė ir būtų užtikrinta jos, kaip dalyvaujančio byloje asmens, teisinė padėtis. Materialinis teisinis šalies suinteresuotumas lemia jų dalyvių civiliniame procese tikslą – apginti savo subjektyvines teises ir interesus, kuriuos, jos nuomone, ginčija atsakovas ar suinteresuotas asmuo. D. B. atstovei dalyvavus kaip trečiajam asmeniui byloje pagal kasatorių pareikštą ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, taip atstovaujant savo nepilnametės dukters interesams apginti teisę paveldėti palikėjos turtą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atstovė palikimo atsisakė.

Dėl kasatorių teiginių, kad D. B. atstovės palikimo atsisakymas buvo išreikštas atstovei pateikus prašymą 2007 m. pareikštą ieškinį kitoje byloje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu palikti nenagrinėtą, pažymėtina, kad nepilnametės atstovės pagal įstatymą disponavimas materialinėmis ir procesinėmis teisėmis dėl palikimo priėmimo yra ribotas. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį, o 2 punkte – kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Taigi, nepilnamečių paveldėjimo atveju tiek paveldėjimui, tiek paveldėjimo teisės pardavimui, tiek paveldėto turto pasidalijimui reikalingas teismo leidimas, todėl net ir išreikštas palikimo atsisakymas nesant teismo leidimo neturėtų teisinės galios. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsti kasatorių argumentai, jog nepilnametės D. B. atstovė pagal įstatymą, atsiėmusi ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tokiais savo veiksmais palikimo atsisakė. Pažymėtina, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjos atstovei pagal įstatymą išdavė leidimą priimti nepilnametės dukters D. B. vardu palikimą po jos senelės J. P. mirties, konstatavęs, kad toks sandoris neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika orientuota į vaiko teisių gynybą bei palikimo jo vardu priėmimą, nes tai atitinka tiek paties vaiko, tiek viešąjį interesą. Nepilnamečio giminaičiai, kurie žino apie nepilnametį asmenį, tačiau priima paveldėjimą savo vardu nesant teismo leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vardu, elgiasi nesąžiningai, ir jų teisės negali būti ginamos.

Kol testamentas nebuvo nuginčytas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nepilnametės atstovė pagal įstatymą D. J. neturėjo pagrindo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, nes galiojant testamentui toks kreipimasis neturėtų teisinės reikšmės. Į tai pagrįstai atkreipė dėmesį apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis), todėl, esant galiojančiam mirusios J. P. testamentui, nepilnametės atstovė pagal įstatymą D. J. neturėjo realios galimybės įgyvendinti savo atstovaujamos nepilnametės dukters teisės paveldėti pagal įstatymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, nustatė, kad būtent šios teisinę reikšmę turinčios priežastys trukdė pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl pagrįstai sprendė, kad šios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir yra pagrindas pratęsti terminą palikimui priimti. Tenkinęs pareiškėjos reikalavimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo teismas tokiu būdu sureguliavo materialinius teisinius santykius tarp pareiškėjos (nepilnametės atstovės pagal įstatymą) ir suinteresuotų asmenų dėl palikimo priėmimo.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad kasacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 27,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinių skundų, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš R. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. P. (duomenys neskelbtini) po 13,66 Eur (trylika Eur 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas