Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1242-460/2016
Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-00908-2016-7)
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.11.4; 3.4.4.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. rugsėjo 15 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. N. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsakovei pateikus priešieškinį nustatytas terminas trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei A. N., trečiasis asmuo L. A., dėl skolos priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovė pateikė teismui ieškinį, juo prašo priteisti iš atsakovės 16778,71 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, juo prašo pripažinti atsakovės A. N. laidavimo prievolę, atsiradusią pagal 2006-08-11 Laidavimo sutartį Nr. 04/06203, sudarytą su AB SEB banku pasibaigusia nuo 2009-05-08 ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė atsakovei A. N. 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, jog reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia laikytinas turtiniu ginču. Pažymėjo, kad turtiniuose ginčuose žyminis mokestis skaičiuotinas nuo ieškinio sumos. Konstatavo, jog kadangi šioje byloje atsakovė siekia išvengti 16778,71 Eur skolos mokėjimo, ji turėtų sumokėti 378 Eur dydžio žyminį mokestį. Teismas, iš bylos medžiagos nustatęs, kad atsakovė paduodama priešieškinį yra sumokėjusi 31 Eur dydžio žyminį mokestį, tai laikė priešieškinio trūkumu, todėl nustatė jai terminą primokėti likusią 347 Eur sumą. Pabrėžė, jog vien ta aplinkybė, kad skolininkas už kurio prisiimtą prievolę laidavo atsakovė, su ieškovu sudarė kredito sutartį, kurios paskirtis – būsto įsigijimas ir remonto atlikimas bute, šioje proceso stadijoje neleidžia teismui daryti išvados, jog laidavimo sutartis yra vartojimo sutartis.
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti priešieškinio priėmimo klausimą iš esmės – priešieškinį priimti; nustačius, kad priešieškiniu keliamas reikalavimas kyla iš vartojimo santykių, vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. prašo atleisti A. N. nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir grąžinti atsakovės atstovui 2016-06-01 sumokėtą 31 Eur dydžio žyminį mokestį. Nurodo, jog apylinkės teismo naudojama praktika ir jos bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Mano, kad atsakovė galėtų būti vertinama kaip vartotoja.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl žyminio mokesčio (ne)mokėjimo paduodant priešieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog apylinkės teismo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 2-156/2014 buvo išaiškinta, kad reikalavimas pripažinti prievoles pagal laidavimo sutartį pasibaigusiomis kaip ir jų ginčijimas teismų praktikoje vertinamas kaip turtinis reikalavimas. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-30 nutartyje Nr. 2-156/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, kuriuo keliamas reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį pasibaigusia apmokestinimo žyminiu mokesčiu. Byloje, kurioje teikiamas šis atskirasis skundas, atsakovė A. N. nereiškė tokio reikalavimo ieškiniu. Ji pateikė priešieškinį, gindamasi nuo ieškovės AB SEB banko ieškiniu pareikšto reikalavimo sumokėti pagal sudarytą laidavimo sutartį. Ieškovei AB SEB bankui pareiškus A. N. reikalavimą dėl skolos pagal laidavimo sutartį priteisimo, atsakovė turėjo galimybę atsiliepimu gintis nuo ieškinio tuo, kad laidavimo sutartis, iš kurios kyla reikalavimas, yra pasibaigusi. Atsakovė pasinaudojo šia gynybos galimybe pareikšdama atsiliepimą ir pasinaudodama dar viena teisių gynimosi priemone – pateikdama teismui priešieškinį, savo esme atitinkantį atsiliepime išdėstytus motyvus bei argumentus.
Teismų praktikoje nurodoma, jog prašymas nustatyti, kad laidavimo sutartis pasibaigė, galėjo būti reiškiamas, paduodant atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnis). Todėl tais atvejais, kai atsakovas, galėdamas gintis nuo pareikšto ieškinio materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimais į jį, nepaisant to, pateikia materialinius teisinius atsikirtimus kitu procesiniu atsakovo teisių gynybos būdu– priešieškiniu, toks priešieškinis turi būti apmokamas paprastu žyminiu mokesčiu kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1508/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1270/2014).
Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aktualų reglamentavimą, nustatyti terminą trūkumams šalinti dėl žyminio mokesčio primokėjimo nebuvo teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys, jog aktuali CPK redakcija numato žyminio mokėjimo lengvatas ne bet kokiems vartojimo santykiams. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju atsakovė sutarties nesąžiningų sąlygų, kaip pagrindo žyminio mokesčio lengvatai neįrodinėja. Dėl to jos nėra pagrindo vertinti kaip vartotojos CPK 83 straipsnio prasme.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio mokėjimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir priešieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti atsakovės A. N. priešieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Teisėja Aušra Maškevičienė