Civilinė byla Nr. eA2-1348-340/2023

Procesinio sprendimo Nr. 2-55-3-01343-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.

(S)

 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020-11-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021-11-11 dienos nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 peržiūrėjimo, proceso byloje atnaujinimo atsakovams antstoliui V.M., AB „Swedbank“, V. G.,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas A. C. ieškiniu prašo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 str. ir CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas atnaujinti procesą byloje, ir peržiūrėti įsiteisėjusį sprendimą dėl atsiradusių CPK 366 str. numatytų pagrindų pagal CPK 371 str. nuostatas pakeisti arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020-11-03 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą patenkinti ieškovo ieškinį pilna apimtimi.

2.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad paaiškėjo nauja aplinkybė civilinėje byloje (c. b. Nr. e2 1223 864/2020) pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, antstoliui V.M. ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Šioje byloje turto vertės nustatymo ekspertizę teismo pavedimu atliko UAB „Negrita“ teismo ekspertas K.K., kuriam 2019-06-28 buvo paskirta nuobauda ir kuri galiojo iki 2020-07-20. Teismo ekspertas K. K. pateikė į ginčo bylą Vilniaus apygardos teisme c. b. Nr. e2 1223 864/2020, savo 2020-07-09 dienos turto ekspertizės aktą Nr. 20-07-09KK dar galiojant jam paskirtai nuobaudai, todėl ši išvada yra melaginga. Ieškovas 2022-11-09 kitoje byloje (c.b. Nr. e2-436-603/2022) gavo teismo ekspertų J. U. ir S. M. konsultacines išvadas (Nekilnojamo turto vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 324, konsultacinė išvada Nr. 22-72) (priede), iš kurių paaiškėjo, kad šiuo atveju ginčo buto pardavimo kaina 148 596 Eur skiriasi nuo teismo eksperto J. U. nustatytos turto rinkos vertės (rinkos vertė 2015-11-24 dienai esant 100 proc. baigtumui buvo 201 437 Eur) 52 841 Eur arba 36 procentais, o dar pridėjus baldus už 24 407 Eur net 77 248 Eur arba 52 procentais, t. y. orientacinis kainų skirtumas pripažintinas esmingai mažesniu, todėl teismo ekspertas K. K. pateikė į bylą (c.b. Nr. e2-1223-864/2020) savo 2020-07-09 dienos turto ekspertizės aktą ne tik dar galiojant jam paskirtai nuobaudai, bet ir melagingą išvadą. Ieškovas apie šias naujas aplinkybes ir naujas teismo nutartis sužinojo tik 2022-10-24 dieną ir 2022-11-09 dieną, todėl jis prašymą pateikia laiku. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos, kuri priėmė sprendimą atsisakyti priimti ieškovo kasacinį skundą, teisėja D. B. (kolegijos pirmininkė) yra antstolio A. B. žmona, todėl ji turėjo nusišalinti arba turėjo būti nušalinta nuo sprendimo priėmimo.

3.       Atsiliepime antstolis V. M. prašo ieškovo A. C. 2022-11-30 prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad prašymas pateiktas siekiant ne realiai įgyvendinti savo tariamai pažeistas teises, o pakartotinai peržiūrėti jau įsiteisėjusius teismų sprendimus. Ieškovui yra žinoma, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, numatantis, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Viso vykdymo proceso, bei proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu ieškovas turėjo galimybę pasitelkti specialiųjų žinių turintį asmenį, kuris pagrįstų ieškovo samprotavimus dėl vykdymo proceso metu nustatytos neva per mažos turto vertės, tačiau CPK 178 str. numatytos teisės ir pareigos ieškovas nevykdė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybės, susijusios su ieškovo nurodoma galimai pernelyg maža turto verte, jau yra išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais – ieškovo samprotavimus dėl per mažos nustatytos turto rinkos vertės bei atsakovo siekio parduoti šį turtą už kuo mažesnę kainą paneigia Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusia 2015-04-08 nutartimi civ. byloje Nr. 2-7443-592/2015, kuria pripažino, kad atsakovo antstolio V. M. veiksmai, įkainojant areštuotą ir hipoteka įkeistą turtą, buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, nustatant teisingą turto rinkos vertę. Kitoje 2015-09-23 nutartyje civ. byloje Nr. 2-38474-141/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino ieškovo skundo ir konstatavo, kad pastarasis nenurodė argumentų nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią Turto vertę, nei nustatyta antstolio. Turtas buvo pardavinėjamas viešose varžytinėse ir parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą. ieškovo teiktų skundų pagrindu, teismai daug kartų tikrino aplinkybes dėl turto kainos – ir visus juos atmetė kaip nepagrįstus. Ieškovas kelia klausimą dėl teismo eksperto K. K. galimybės vertinti turtą, tačiau, minimam ekspertui niekada nebuvo atimta ar suspenduota teisė atlikti turto vertės nustatymo ekspertizes, pastarasis niekada nebuvo išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo. Iš kartu su ieškovo prašymu pateikiamų duomenų – LR Teisingumo ministerijos rašto bei samprotavimų apie kito asmens neva iškeltą bylą, kurioje atsakovu yra teismo ekspertas K. K., nepakanka duomenų išvadai, kad minėtas ekspertas yra šališkas, o jo atlikta Turto vertės nustatymo ekspertizė yra neteisinga. Be to, atsakovui nėra žinomos ieškovo cituojamos bylos aplinkybės.

4.       Taip pat atsakovas antstolis pažymi, jog ieškovo argumentai dėl galimo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjos šališkumo yra visiškai nepagrįsti. Viena vertus, atsakovas neturi galimybės pasisakyti dėl ieškovo nurodomos Kasacinio teismo teisėjos ir antstolio A. B. santuokinių ryšių, kadangi apie juos informacijos neturi. Juo labiau, ieškovas į bylą šią aplinkybę patvirtinančių duomenų irgi nepateikė. Kita vertus, nei antstolis A. B., nei ieškovo minima Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėja jokiu procesiniu statusu nedalyvavo vykdymo procese dėl išieškojimo iš ieškovo turto, nebuvo varžytinių dalyviai, taip pat nebuvo šalimi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovo argumentai dėl jos nusišalinimo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

5.       Atsiliepime į ieškovo prašymą atsakovas V. G. dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad  ieškovas pateikia daug informacijos, dažnai nesusijusios tarpusavyje, parodo, kad jis visais įmanomais būdais bando suklaidinti teismą, tuo parodydamas savo nesąžiningumą. Pagrindinis faktas yra, kad ieškovas nuolat meluoja ir kaltina kitus aplinkinius. Melagingi ieškovo kaltinimai teismo eksperto K. K. ir antstolio V. M. atžvilgiu neteisingai nustatant buto kainą 162 000 EUR ir 159 291,01 atitinkamai. Dėl to, kad ieškovas buvo ilguose teisminiuose procesuose nuo 2010 m. iki buto arešto momento, jis puikiai žinojo tikrąją buto rinkos vertę ir arešto metu pasirašė buto arešto aktą su apskaičiuotą kainą, reiškia, kad visiškai su ja sutiko. Tas faktas, kad šiandien nekilnojamojo turto rinka pasikeitė didele kaštų kryptimi, nereiškia, kad teismo ekspertas K. K. ir antstolis V. M. elgėsi nesąžiningai. „Investicijų“ suma, kurių įrodymų ieškovas nepateikė, išskyrus deklaratyvius pareiškimus, turėtų būti vertinta, atsižvelgiant į 10 metų nusidėvėjimą (amortizaciją), kas galiausiai bus ne daugiau 50 proc. pradinės investicijos.

6.       2023-01-09 ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad iš interneto portalo http://www.NTsandoriai.lt gautų rašytinių įrodymų: užsakymų Nr. 5F031258F372F ir Nr. 5EF05BC5B02FO, papildomai paaiškėjo, kad rinkoje toje vertės zonoje 57.50) 100 proc. baigtumo butų sandorių 2013 2015 metais iš viso buvo net 23 (10+ 13), priešingai eksperto K. K. buvo ne tik tyčia suklastoti ir ignoruoti visiems pasiekiami NT rinkos duomenys (VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenys). Šio eksperto pateiktame priede (Lentelėje Nr. 1) buvo pateikti suklastoti NT pardavimo sandorių užsakymai ( 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO), t.y. vietoje juose esančių 23 sandorių (10+13) buvo pateikti tik 12 sandoriai (2+ 10), todėl toks teismo eksperto K. K. neteisėtas veikimas ir dokumentų (pradinių duomenų) suklastojimas (nuslėpimas) turi būti tinkamai įvertintas teismo. Nors ieškovas kreipėsi su 2020-11-07 dienos prašymu į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją su klausimu: kokiu pagrindu ir kodėl teismo ekspertui K. K. 2019-06-28 buvo paskirta nuobauda, kuri galiojo iki 2020-07-20 (byloje), 2022-11-25 dieną ieškovui gavus LR Teisingumo ministerijos atsakymą 2022-11-25 Nr. (1.23Mr) 7R 5284 (priede) paaiškėjo, kad Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nustačiusi eksperto K. K. pažeidimą tyčia ar netyčia neinformavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos apie viešą įspėjimą, apie kurį turėjo būti paskelbiama Teismo ekspertų sąraše (šis viešas įspėjimas teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus), todėl teismo ekspertų sąraše ir nebuvo skelbiamas viešas įspėjimas minėtam teismo ekspertui. Toks teismo eksperto K. K. ir Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos neteisėtas veikimas ir dokumentų (pradinių duomenų) suklastojimas (nuslėpimas) turi būti tinkamai įvertintas teismo. Pažymi, kad ieškovas ne tik pateikė visus investicijų sumą patvirtinančius dokumentus ir objektyvią buto vertės padidėjimo sumą, paremtą įrodymais (priedais), bet ir visą tai patvirtino ir teismo ekspertai J. U. ir S. M. ir jų konsultacinės išvados (Nekilnojamo turto vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 324, konsultacinė išvada Nr. 22 72)). Ieškovas tinkamai įrodė, kad būtent tik dėl atsakovo veiksmų jis patyrė nuostolius, nes pirkėjas yra ne tik nesąžiningas, bet ir neatidus (nerūpestingas) ir neatsakingas, nes sąžiningas, atidus ir atsakingas žmogus. Buto pirkėjas nustatęs akivaizdų neatitikimą tarp varžytinių ir registrų dokumentų ir realybės, t.y. tarp neįrengto ir įrengto buto stovio, būsenos, baigtumo ir vertės , galėjo ir turėjo susit arti su ieškovu ir sumokėti (atlyginti) jam akivaizdų vertės skirtumą, o ne terorizuoti ieškovą, savavaldžiauti atjungiant butui elektrą, vandenį, ar siekti prievarta iškeldinti ieškovą jau iš kito stovio įrengto buto dar nesibaigus ginčo byloms, ir nes iškeldinimo byloje.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Dėl proceso atnaujinimo esmės

7 .        Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

8.         Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kartu yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2010).

9.        Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu.

10.        Šiuo atveju ieškovas proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-1223-864/2020 galimybę sieja su aplinkybe, kad teismo paskirtas ekspertas K. K. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020 pateikė savo 2020-07-09 dienos turto ekspertizės aktą Nr. 20-07-09KK dar galiojant jam paskirtai nuobaudai. Ieškovo nuomone, tokia aplinkybė įrodo, kad jo išvada yra neteisėta, todėl ir teismo išvados dėl turto vertės taip pat neteisėtos, melagingos.

11. Ieškovas nurodo, kad ieškovui aplinkybė, kad teismo ekspertui K. K. 2019-06-28 buvo paskirta nuobauda, kuri galiojo iki 2020-07-20 paaiškėjo tik 2022-10-24 dieną iš p. V. R., kuri irgi nukentėjo nuo šio eksperto neteisėto veikimo kitoje civilinėje byloje. Taip pat nurodo, kad 2022-11-09 dieną kitoje byloje (c.b. Nr. e2-436-603/2022) gavo teismo ekspertų J. U. ir S. M. konsultacines išvadas (Nekilnojamo turto vertės tyrimo konsultacinė išvada Nr. 324, konsultacinė išvada Nr. 22-72).  Susipažinęs su konsultacine išvada, ieškovas daro išvadą, kad ekspertas K. K. netinkamai byloje atliko ekspertizę, galimai suklastojo duomenis.

12. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

13. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė savo nurodomų aplinkybių apie netinkamai atliktą teismo eksperto K. K. ekspertizę, kuri sudarytų pagrindą procesą atnaujinti ir šią aplinkybę vertinti bylą nagrinėjant iš naujo. Nors pareiškėjas teigia, kad išnagrinėtoje byloje ekspertizę atlikusiam ekspertui buvo paskirta 2019-06-28 nuobauda, kuri galiojo ir tuo metu, kai jis atliko iš varžytinių parduodamo ieškovo turto ekspertizę, tačiau tokių duomenų nepateikia. Net ir tuo atveju, jei bauda buvo paskirta ekspertui, tai savaime nereiškia, kad šio eksperto ekspertizės aktas surašytas netinkamai, ar ekspertizė pagrįsta, kaip ieškovas nurodo, suklastotų duomenų pagrindu. Ieškovas pateikė į bylą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2022-11-25 Nr. (1.23Mr) 7R-5284 raštą į jo 2022-11-07 paklausimą, kuriame ministerija nurodė, kad Teisingumo ministerijoje nebuvo gauta nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją K. K. suteikusios Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimų ir (ar) dokumentų apie teismo ekspertui K. K. paskirtas nuobaudas, t. y. turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą ar turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimą, kurių pagrindu minėtas teismo ekspertas turėjo būti išbrauktas ar laikinai išbrauktas iš teismo ekspertų sąrašo. <...> Teisingumo ministerija neturi informacijos, kokiu pagrindu ir kokia nuobauda buvo skirta teismo ekspertui K. K. 2019 m. birželio 28 d. Taip pat Audito, Apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos savo atsakyme į ieškovo A. C. 2022-12-12 el. laišką nurodė, kad atsižvelgdama į tarnybai adresuotą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022-12-08 raštą Nr. (1.16E) 7R-5466 informuoja, kad vertintojui K. K. nebuvo paskirta drausminė nuobauda, dėl kurios būtų pagrindas jį išbraukti ar laikinai išbraukti iš teismo ekspertų sąrašo. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo nurodyta kaip nauja aplinkybė – netinka teismo eksperto K. K. kvalifikacija – nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1223-864/2020 neegzistavo.

14.        Ieškovas nurodo, kad jis gavo iš interneto portalo http://www.NTsandoriai.lt rašytinius įrodymus: užsakymus Nr. 5F031258F372F ir Nr. 5EF05BC5B02FO (byloje), kurie patvirtino, kad eksperto K. K. teismui pateiktame priede (Lentelėje Nr. 1) buvo pateikti suklastoti NT pardavimo sandorių užsakymai 5F031258F372F, 5EF05BC5B02FO. Tačiau toks ieškovo subjektyvus vertinimas dėl NT pardavimo sandorių užsakymų, t. y. informacija, kuria savo ekspertizės akte vadovavosi ekspertas, neįrodo ekspertizės neteisėtumo ar duomenų klastojimo fakto.

15.        Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas nurodydamas teismo eksperto netinkamą kvalifikaciją, nepagrindė, kad tokia aplinkybė egzistavo bylos, kurią ieškovas siekia atnaujinti nagrinėjimo metu. Tuo labiau neįrodyta, kad ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu aplinkybė apie eksperto nuobaudą būtų žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas.

16. Ieškovas, teikdamas prašymą, dėl proceso atnaujinimo ir kritikuodamas ekspertizės išvadą, iš esmės nesutinka su atlikto turto įvertinimu. Šiuo atveju visiškai sutiktina su antstolio pozicija, kad reali įkeisto turto vertė paaiškėja tik tada, kai parduodant tą turtą atsiranda pirkėjas, sutinkantis už jį sumokėti tam tikrą sumą – kuri ir išreiškia realiąją turto vertę. Turtas buvo pardavinėjamas viešose varžytinėse ir parduodamas už didžiausią pasiūlytą kainą. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1223-864/2020  teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti byloje pateiktu teismo ekspertizės aktu, kuris, kaip ir aukščiau sprendime nurodytos faktinės bylos aplinkybės, patvirtina, jog antstolio nustatyta turto kaina atitiko turto pardavimo metu vyravusias rinkos kainas. Susipažinus su civiline byla pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams AB „Swedbank“, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurią ieškovas siekia atnaujinti matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne išimtinai ekspertizės aktu, o įrodymų visuma. Sprendime nurodyta, kad teismas, susipažinęs ir įvertinęs antstolio atliktus veiksmus, konstatuoja, kad pirmosiose ir antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina buvo nustatyta nepažeidžiant įstatymo (Civilinio proceso kodekso 718 ir 722 straipsniai) reikalavimų. Taip pat sprendime konstatuota, kad gautos byloje teismo eksperto išvados patvirtina, jog tarp antstolio 2014 m. lapkričio 21 d. nustatytos 159 291,01 Eur turto vertės ir eksperto nustatytos ginčo turto rinkos vertės 2015 m. lapkričio 24 d. - 162 000 Eur, yra nedidelis skirtumas. Teismas vertino, kad toks skirtumas nėra esminis ir savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas ginčo turtą įkainojo netinkamai, t. y. ne rinkos kainomis.

17. Ieškovas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos, kuri priėmė sprendimą atsisakyti priimti ieškovo kasacinį skundą, teisėja D. B. (kolegijos pirmininkė) yra antstolio A. B. žmona, todėl ji turėjo nusišalinti arba turėjo būti nušalinta nuo sprendimo priėmimo.

18.        Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas A. C. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams „Swedbank“ AB, antstoliui V. M. ir V. G. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-12-29 nutartimi ieškovo kasacinį skundą atsisakė priimti. 

19.        Pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiamas bylos atnaujinimo klausimas paaiškėjus naujai aplinkybei. Kasacinio teismo teisėjų atlikti veiksmai ir (ne)šališkumo klausimas šioje byloje negali būti vertinamas, nes to nenumato teisės aktai.

        Dėl bylos sustabdymo ir atskirosios nutarties priėmimo

20. 2023-01-09 teisme gauti ieškovo papildomi paaiškinimai ir prašymas bylą sustabdyti bylą, priimti atskirąją nutartį ir apie teismo eksperto K. K. veiksmus turinčius nusikalstamos veikos požymių (BK 235 str.) pranešti prokurorui, nes turto vertinimo aktas Nr. 200709KK yra suklastotas ir melagingas, nes buvo priimtas suklastoto ir melagingo dokumento (priedo Lentelė Nr. 1.) pagrindu, nepripažinti jo įrodymu ir apie jo suklastojimo faktą pranešti prokurorui.

21. Ieškovas į bylą pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2022-12-23 buvo gautas A. C. prašymas (reg. Nr. AP-33027) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje dėl nekilnojamojo turto eksperto K. K. dokumentų suklastojimo, melagingo ekspertizės akto (2020.07.09 dienos NT ekspertizės akto Nr. 20-07-09KK) ir melagingų parodymų pateikimo byloje (c. b. Nr. e2-1223-864/2020) arba dėl bylos atnaujinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo medžiagoje Nr. M-2-02-00802-20 paaiškėjus ir gavus naujus įrodymus (priedus). Pažymi, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių jau kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir jo pareiškimų bei prašymų pagrindu jau buvo sukurtos medžiagos Nr. M-2-02-00802-20, M-2-02-01131-21 ir M-2-02-01116-21. Tačiau kartu su 2022-12-22 prašymu pareiškėjas pateikia naujus duomenis ir dokumentus, todėl būtina pakartotinai išsamiai įvertinti A. C. nurodytas aplinkybes ir papildomus dokumentus BK 235 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. kontekste. 

22.        Taigi, ieškovas manydamas, kad dokumentai buvo klastojami turi teisę pats kreiptis į prokuratūrą. Kaip matyti šią teise jau pasinaudojo, todėl atskirąją nutartį priimti nėra tikslinga. Tuo labiau, kad teismas, nagrinėdamas bylos atnaujinimo klausimą, dokumentų klastojimo fakto nenustatė. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl bylos sustabdymo ir atskirosios nutarties priėmimo netenkinamas.

23.        Kiti prašyme nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

        Dėl procesinė baigties

24. Įvertinus visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, darytina išvada, kad tenkinti ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtose civilinėse Nr. e2-1223-864/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-576-798/2021 nėra pagrindo, nes nenustatyti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nustatytoms aplinkybėms, prašymas netenkintinas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, atmetus ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau atsakovui antstoliui V. M. atlygintinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

26. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas antstolis V. M. už atsiliepimą dėl proceso atnaujinimo patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atsakovui priteisiama iš ieškovo 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Teismas, vadovaudamasis CPK 366 str., 290 str., 291 str.,

n u t a r i a:

        Atmesti ieškovo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

        Atmesti ieškovo A. C. prašymą sustabdyti bylą ir priimti atskirąją nutartį.

        Priteisti iš ieškovo A. C., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo antstolio V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

        Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                          Tatjana Žukauskienė