Baudžiamoji byla Nr. 2K-104-976/2022                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06065-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei 

dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,

nuteistajam M. S. (M. S.),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintos ir pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistas M. S., dalys.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalis, kuria M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis: M. S. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendis dėl neteisingai paskirtos bausmės. M. S. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalis palikta galioti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, jos vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, jog M. S. privalo nedelsiant atlikti šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas vieneriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. S.: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuteistojo paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Civilinės ieškovės J. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo M. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. S. priteista 14 500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       M. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2016 m. lapkričio 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. būdamas UAB „H“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 13 d. įregistruotos Juridinių asmenų registre Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į butus Nr. 20 ir Nr. 21, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje pasirašė ir panaudojo netikrus E. G., kuris nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, panaudojant kompiuterinę techniką pagamintus dokumentus:

1.1.                      2018 m. kovo 16 d. Sutartį dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NŠB[20/22]/2016-01/29 bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo–perėmimo, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „H“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. 21, esantį pastate, statomame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjui – M. J. jos (A. S.) pardavėjai (UAB „H“) sumokėtas lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu Nr. 21, su daline apdaila, esančiu pastate, statomame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėjas atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis);

1.2.                      2018 m. kovo 16 d. Sutartį dėl teisių ir pareigų, kylančių iš 2016-01-29 preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NŠB[20/22]/2016-01/29 bei jos 2016-12-01 pakeitimo, perleidimo–perėmimo, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo žmona A. S., kaip senoji pirkėja, sumokėjusi UAB „H“ 12 500 Eur pagal preliminariąją sutartį, preliminariosios sutarties pakeitimą už gyvenamosios paskirties butą, kurio Nr. 20, esantį pastate, statomame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), norėdama perleisti teises ir pareigas pagal preliminariąją sutartį ir preliminariosios sutarties pakeitimą (sutarties A, B, C, D punktai), perleidžia pirkėjai – J. Ž. jos (A. S.) pardavėjai (UAB „H“) sumokėtas lėšas, teises ir pareigas, susijusias su gyvenamosios paskirties butu Nr. 20, su daline apdaila, esančiu pastate, statomame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (sutarties 1 punktas), pirkėja atsiskaito pagal šią sutartį, atsiskaitymą patvirtinant šalių parašais (sutarties 4 puslapis).

2.       Šias sutartis M. S. pasirašė kaip UAB „H“ direktorius, žinodamas, kad A. S. neturi teisių į minėtus butus ir jose ne jos parašas, jis tuo pačiu metu sutartis pateikė pasirašyti kartu esantiems M. J. ir J. Ž. ir pastariesiems perdavė po vieną šios jam žinomai netikros sutarties egzempliorių, taip jas panaudojo. Šių sutarčių pagrindu M. J. sumokėjo M. S. grynaisiais 12 500 Eur, o J. Ž. 2018 m. kovo 16 d. banko pavedimu pervedė 12 500 Eur į M. S. nurodytą UAB „M“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3.       Tęsdamas šią veiką, M. S., melagingai nurodęs, kad butų kadastriniams matavimams, teisinei registracijai atlikti reikia papildomų pinigų, pareikalavo iš M. J. ir J. Ž. dar iš viso 4000 Eur, šie pinigai 2018 m. gegužės 17 d. ir 2018 m. gegužės 29 d. lygiomis dalimis buvo pervesti į UAB „M“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. po 2000 Eur pervedė M. J. iš UAB „O“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. iš UAB „T“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Taip M. S. nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. apgaule bendros tęstinės veikos metu užvaldė M. J. ir J. Ž. priklausantį didelės vertės turtą – 29 000 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog nuteistasis M. S. pasirašė sutartis už A. S.. Vien tai, kad nuteistasis M. S. E. G. sutartims rengti pateikė ne visus duomenis, savaime neleidžia jo veikos vertinti kaip baigto netikrų dokumentų pagaminimo, nes be A. S. parašų sutartys neturėjo teisinės galios. Tai sudaro pagrindą iš nuteistajam M. S. pareikšto kaltinimo pašalinti aplinkybes, susijusias su netikrų dokumentų – sutarčių pagaminimu, t. y. kad nuteistasis M. S. jas pasirašė už A. S..

5.       M. S. nuteistas ir už tai, kad panaudojo žinomai netikrus dokumentus – sutartis, dėl to nukentėjusiesiems M. J. ir J. Ž. buvo padaryta didelė žala. Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. S. žinomai netikrus dokumentus – sutartis panaudojo sukčiaudamas, todėl jo veikos kvalifikavimas papildomai pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra perteklinis. Tai sudaro pagrindą šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Atitinkamai taip pat naikintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, skyrimo, bausmių bendrinimo, bausmės vykdymo atidėjimo ir jos pradžios skaičiavimo momento.

6.       Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teisėjų kolegija, įvertinusi bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. S. paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nepakankamai atsižvelgė į aplaidų nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. elgesį. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, taip pat į nuteistojo M. S. padaryto nusikaltimo turtinį pobūdį, į tai, kad jis vyresnio amžiaus, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis išteisintinas dėl dokumento suklastojimo, teisėjų kolegija nusprendė, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, bausmės paskirtį pakankamai užtikrins švelnesnės, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, bausmės – laisvės apribojimo – paskyrimas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

7.       Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Stankevičius prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės nuteistajam M. S. (laisvės apribojimo dvejiems metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo) ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės nuteistajam M. S. (laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmės vykdymą iš dalies atidedant, nustatant, kad M. S. privalo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos namuose, o likusios bausmės dalies vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant M. S. dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo). Kasatorius skunde nurodo:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai, pagrįstai ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam M. S. skiria laisvės atėmimo bausmę, iš dalies ją atidėdamas, – padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei bei valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, atsakomybę lengvinančių ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. M. S., turėdamas išankstinę tyčią nevykdyti susitarimų, klaidino nukentėjusiuosius dėl tikrųjų savo ketinimų, buvo nesąžiningas, naudojo apgaulę, kuri buvo esminė nukentėjusiesiems apsisprendžiant sudaryti jiems nenaudingus sandorius pagal M. S. sumanytą schemą. Nukentėjusieji J. Ž. ir M. J. pasikliovė M. S. kaip UAB ,,H“ direktoriumi, o VĮ Registrų centre jo pateiktų duomenų negalėjo patikrinti, nes nuosavybės teisės nebuvo įregistruotos nei A. S., nei kitiems asmenims. Apklausiamas teisiamajame posėdyje M. S. pripažino, jog pinigus, pervestus į kitos jo valdomos įmonės „M“ sąskaitą, jis panaudojo savo reikmėms; kaltės nepripažino, teigdamas, jog sudarytomis sutartimis įformino kitus prievolinius santykius. Šios veikos padarytos tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, o aplinkybė, kad nuteistasis nepripažįsta kaltės ir nuoširdžiai nesigaili, tik patvirtina tai, kad šioje byloje susiklosčiusi situacija jam neigiamo poveikio nedaro, nuteistasis jos nevertina kritiškai ir priima kaip natūralų įvykį savo gyvenime. Teismas atsižvelgė ir į kitus duomenis – į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, bedarbis. Pirmosios instancijos teismas BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybę siejo su teismo sprendimu, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui realiai atlikus tik dalį jam skirtos laisvės atėmimo bausmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, BK 75 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma, nes kaltinamasis neteistas, be to, atsižvelgtina į nukentėjusiųjų interesą kuo greičiau gauti realų žalos atlyginimą, o tai įmanoma tik kaltinamajam dirbant ir uždirbant. Todėl teismas kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams atidėjo iš dalies, nustatydamas, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra šeši mėnesiai, nustatydamas įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

7.2.                      Apeliacinės instancijos teismas, teigdamas, kad įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, nurodo tik nukentėjusiųjų M. J. ir J. Ž. neva aplaidų elgesį, nuteistojo M. S. padaryto nusikaltimo turtinį pobūdį, tai, kad jis vyresnio amžiaus, neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis išteisintinas dėl dokumento suklastojimo. Tačiau šios aplinkybės, išskyrus tai, jog nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra tos aplinkybės, kurios nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir kurias teismas privalo vertinti, skirdamas bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės taip pat turi būti vertinamos skiriant bausmę, tačiau kartu su tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, o ne ignoruojant jas, kaip padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas dėl bausmės atitikties teisingumo principui susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). Teisingos bausmės parinkimas turi priklausyti nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų. Objektyviai egzistuojančios aplinkybės rodo, kad nuteistasis M. S. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiesiems buvo padaryta didelė turtinė žala, kaltę viso baudžiamojo proceso metu neigė, žalos neatlygino ir nesitarė dėl jos atlyginimo, nėra jokių lengvinančių aplinkybių, nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų tikslų.

7.3.                      Paneigus apeliacinės instancijos teismo vertinamojo pobūdžio argumentus dėl neatsargaus nukentėjusiųjų elgesio, kuris vertintinas kaip normalią, logika grįstą verslo praktiką atitinkantis elgesys (pvz., gaunant rašytinį ir pasirašytą pardavėjo prašymą lėšas pagal sutartį pervesti kitam subjektui – J. Ž. atveju), lieka neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad asmens, kurio atsakomybės nei sunkina, nei švelnina jokios aplinkybės, jis neprisipažįsta ir tokiame kontekste net nėra prielaidų BK 62 straipsnio taikymo galimybei, amžius, teistumo nebuvimas ir veikos turtinis pobūdis yra tiek reikšmingi, kad galėtų būti taikoma įstatymo išimtis, nustatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Vertintina, kad apeliacinės instancijos teismas šį straipsnį taikė nesant tam pagrindo, kadangi asmens amžius ir teistumo nebuvimas sunkios apgalvotos tyčinės nusikalstamos veikos atveju savaime nėra išimtinės aplinkybės, kai gali būti taikomas šis straipsnis, jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

7.4.                      Nurodytų apeliacinės instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų visuma netinkamai pritaikant baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio) lėmė neteisingos, neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalies dėl bausmės priėmimą, todėl ši Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis turi būti panaikinta.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8.       Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Stankevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

9.       Prokuroras kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu taikyti M. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą, įstatymų nuostatas atitinkančią bausmę, o apeliacinės instancijos teismas šią bausmę švelnino nesant tam pagrindo.

10.       Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis ir tinkamas jos individualizavimas. Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės bruožus ir jo resocializacijos (kompleksinės pagalbos siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) poreikius bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. Taigi bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-379-697/2018).

11.       Įstatymo reikalavimai bausmės skyrimui įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

12.       Taigi, įvertinęs visų šių, įstatyme nurodytų bei kitų, bausmei skirti reikšmingų bylos aplinkybių visumą, teismas turi padaryti išvadą, kuri iš BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nurodytų bausmių rūšių ir koks jos dydis labiausiai atitiks padarytos nusikalstamos veikos bei ją padariusio asmens pavojingumą, t. y. bus proporcingi ir adekvatūs. Nustatęs, kad net ir švelniausia BK straipsnio, pagal kurį asmuo nuteistas, sankcijoje nurodyta bausmės rūšis ar net ir minimalus jos dydis pažeistų teisingumo principą, teismas turi teisę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020, 2K-213-719/2020 ir kt.).

13.       Teismų praktikoje pažymima, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020).??? ??

14.       Nagrinėjamoje byloje priimtame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. S. bausmę už veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nurodė, kad atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas apysunkis ir vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei bei valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, kaltinamasis baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, bedarbis, kaltės nepripažino, veikos padarytos tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų. Taigi, teismas vertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tačiau, be šių aplinkybių, nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbu įvertinti ir kitus duomenis, apibūdinančius padarytos nusikalstamos veikos rūšinį pavojingumą bei ją padariusio asmens pavojingumą.

15.       Nuspręsdamas M. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bausmės skyrimo kontekste reikšminga aplinkybė yra tai, jog nukentėjusiųjų elgesys perleidžiant didelę pinigų sumą buvo pakankamai neapdairus, neatidus ir nerūpestingas. Prokuroras kasaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad nukentėjusiųjų elgesys vertintinas kaip normalią, logika grįstą verslo praktiką atitinkantis elgesys.

16.       Iš teismų nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių matyti, kad M. S. su M. J. ir E. G. (nukentėjusiosios J. Ž. gyvenimo partneriu) tarėsi dėl UAB „H“ (kurios direktoriumi tuo metu buvo M. S.), kuri vystė projektą – daugiabučio pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), statybų, pirkimo. M. S. nurodė, kad, norėdami įrodyti savo ketinimų rimtumą, M. J. ir E. G. turėtų įsigyti iš jo sutuoktinės A. S. reikalavimo teisę į du butus (Nr. 20 ir 21) šiame statomame name; šie sutiko. Pasirašius ketinimų protokolą dėl UAB „H“ įsigijimo sąlygų, M. J. ir E. G. įgijo teisę patikrinti įmonės buhalteriją. Tiek nukentėjusysis M. J., tiek liudytojas E. G. parodė, kad, tikrindami įmonės buhalteriją, nustatė, jog A. S. butų rezervacija nebuvo pagrįsta jokiais dokumentais, t. y. jie nerado dokumentų, kurie pagrįstų, kad A. S. už minėtus butus yra sumokėjusi 25 000 Eur, kaip teigė M. S.. E. G. paprašė M. S. į kitą susitikimą atsinešti kasos pajamų orderius arba pavedimų kopijas, kurie patvirtintų, kad A. S. sumokėjo 25 000 Eur UAB „H“. M. S. žadėtų dokumentų neatsinešė, tačiau patikino, kad „viskas yra gerai ir tvarkingai su prašomais dokumentais“. Po šio patikinimo buvo pasirašytos butų Nr. 20 ir 21 rezervacijų teisių perėmimo–perleidimo sutartys ir nukentėjusieji M. J. bei J. Ž. sumokėjo M. S. po 12 500 Eur.

17.       Iš šių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam M. J. ir liudytojui E. G. buvo kilę įtarimų dėl A. S. butų rezervacijų, dar prieš pasirašant butų rezervacijų teisių perėmimo–perleidimo sutartis. E. G. netgi paprašė dėl to M. S. pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius A. S. reikalavimo teisės tikrumą. Tačiau, šiam to nepadarius, pasitikėjo žodiniu jo patikinimu, kad viskas yra gerai, ir šio patikinimo pagrindu pervedė pinigus. Taip pat tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas E. G. nurodė, kad pati A. S. nė viename jų susitikime, susijusiame su minėtų sutarčių pasirašymu, nedalyvavo ir jiems matant sutarčių nepasirašė, tačiau tai jiems įtarimų nesukėlė. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis M. J. yra turto vertintojas, nukentėjusioji J. Ž. įvykio metu dirbo UAB ,,T“, liudytojas E. G., iš esmės organizavęs visą sandorių dėl teisių į butų rezervaciją įsigijimo procesą ir veikęs J. Ž. interesais, yra teisininkas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmenims, kurių profesinė veikla yra susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, kurie pažįstami su teisinėmis procedūromis, taikytini aukštesni apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio standartai. Taigi, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiųjų profesines žinias, tiek į nurodytas bylos aplinkybes, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nukentėjusieji elgėsi itin nerūpestingai ir neapdairiai – jų turimos žinios leido jiems suprasti, kad trūksta informacijos, patvirtinančios A. S. teises į butų Nr. 20 ir 21 rezervacijas, tačiau kilusias abejones nukentėjusieji, taip pat sutarčių dėl teisių perleidimo sudarymu rūpinęsis liudytojas E. G. ignoravo. Nors šios aplinkybės nešalina M. S. kaltės dėl sukčiavimo padarymo, tačiau turi įtakos vertinant rūšinį jo padaryto nusikaltimo pavojingumą.

18.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu M. S. buvo išteisintas už veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Nors bausmės už nusikaltimus, už kuriuos M. S. buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo subendrintos apėmimo būdu, tačiau tinkamam bausmės individualizavimui taip pat yra reikšminga aplinkybė, kad buvo padaryti ne du, o vienas nusikaltimas.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kitus bausmei skirti reikšmingus bylos duomenis (M. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais padaryta žala nėra atlyginta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, kaltės nepripažino, kaip nurodė kasacinės instancijos teismo posėdyje, vykdo individualią veiklą, taip pat dirba pavežėju „Wolt“ platformoje), sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodytos bausmės – laisvės atėmimo, net ir minimalaus jos dydžio paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, neatitiktų nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, todėl pažeistų teisingumo principą.

20.       Teismų praktikoje aiškinama, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje                   Nr. 2K-7-8-788/2018). Esant galimybei būtina išnaudoti nuteistojo asmens motyvaciją, norą ir pastangas siekti pokyčių savo gyvenime. Alternatyvios, su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar teisinės priemonės leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Manytina, kad nagrinėjamu atveju siekiant asmens resocializacijos kaip vieno pagrindinių bausmės tikslų itin reikšminga ne asmens atskirtis nuo visuomenės, o bandymas, pvz., baudžiamojo poveikio priemonėmis, jį integruoti į darbo rinką, suteikiant jam galimybę kurti konstruktyvų, produktyvų gyvenimą, taip prisidedant prie ekonominio šalies augimo ir bendrojo gėrio. Be abejo, toks sprendimas turi būti siejamas ir suprantamas ne kaip bausmės išvengiamumo galimybė, o kaip sėkmingos integracijos į visuomenę prielaida.

21.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas M. S. atitinka suformuotą teismų praktiką ir baudžiamųjų įstatymų paskirtį, o teismo skirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, – proporcinga ir adekvati nuteistojo M. S. padarytai nusikalstamai veikai, geriausiai užtikrinanti nuteistojo resocializacijos galimybes, taip pat atitinkanti nukentėjusiųjų interesą, kad patirta žala jiems būtų atlyginta kaip įmanoma greičiau. Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 54 straipsnio 3 dalis – nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Arūno Stankevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai                                                                Eligijus Gladutis

                                                                        Audronė Kartanienė

                                                                        Rima Ažubalytė