Pavadinimas: [2018-10-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1152-431-2018].docx
Bylos nr.: e2A-1152-431/2018
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
TeleTower	302453251	atsakovas
Balsių valda	301491103	Ieškovas

Kategorijos:

Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Prievolės
Prievolės
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių rūšys
Prievolių rūšys
Bylos dėl nuomos
Prievolių teisė
Prievolių teisė
Piniginės prievolės
Piniginės prievolės
kitos bylos dėl nuomos

Civilinė byla Nr. e2A-1152-431/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20419-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

(S)

3.2.8.3; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tele Tower“ dėl palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2 559,43 Eur palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo šioje byloje priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi priteisė ieškovei iš atsakovės 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje byloje nenagrinėjo ir neišsprendė ieškovės pagal CK 6.37 straipsnį pareikšto prašymo dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė teismo priteisti 420 670 Lt nuostolių, 5 109,24 Lt nuomos mokesčio, iš viso – 425 779,24 Lt, bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovė, atlygindama ieškovei teismo priteistą sumą, pradelsė 1 213 dienų.

2. Atsakovės nesutiko su ieškiniu, prašė bylą nutraukti. Nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovė pateikė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl aritmetinių klaidų ištaisymo, taip pat prašė atnaujinti terminą dėl pareiškimo išspręsti reikalavimą dėl 6 proc. palūkanų priteisimo, kuris nebuvo išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 atsisakė tenkinti šį ieškovės pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. nutartimis yra išnagrinėjęs palūkanų priteisimo klausimą, todėl ieškovė pareiškė ieškinį tai pačiai šaliai, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Balsių valda“ ieškinį atmetė ir civilinę bylą Nr. e2-26993-294/2017 nutraukė. Priteisė iš ieškovės UAB „Balsių valda“ atsakovei UAB „TeleTower“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, jog civilinės bylos Nr. 2-1583-392/2014 duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 66 550 Lt (19 274,21 Eur) nuostolių bei 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat kitus reikalavimus – iškeldinti atsakovių UAB „Tele 2” ir UAB „Omnitel“ bazines stotis, nustatyti atsakovėms terminą, kad sprendimo dalis dėl stočių iškeldinimo turi būti įvykdyta per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei skirti kiekvienai atsakovei po 50 000 Lt baudą už kiekvienos stoties neiškeldinimą, jei jie per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš atsakovės 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimą, kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pateikė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl aritmetinių klaidų ištaisymo ir dėl reikalavimo, neišspręsto Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, išsprendimo, įskaitant reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 atsisakė tenkinti šį ieškovės pareiškimą.

6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė kelia tapatų reikalavimą, civilinė byla yra baigta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-26993-294/2017 teismo sprendimu nutrauktina. Teismas pripažino, jog civilinės bylos Nr. 2-1583-392/2014 ir nagrinėjamos bylos ieškinio pagrindas ir dalykas sutampa visiškai, dėl jų jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. bei 2017 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiomis nutartimis.

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisako priimti ieškinį. Nagrinėjamoje byloje apie išnagrinėtą galimai analogiškus iškeltus reikalavimus turinčią civilinę bylą paaiškėjo tik gavus atsakovės atsiliepimą, be to, ieškovei ginčijant ginčo tapatumą, byla išnagrinėta iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal proceso teisės normas neturi teisės iš naujo nagrinėti to paties reikalavimo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsiradus (paaiškėjus) naujoms aplinkybėms, ieškovė turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK nustatyta tvarka ir terminais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „Balsių valda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir civilinę bylą nutraukė. Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Pagal CPK 294 straipsnio 1 dalį byla nutraukiama teismo nutartimi. Taigi teismas vienu sprendimu priėmė du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus, tai yra bylą išsprendė iš esmės ir ieškinį atmetė ir nutraukė bylą, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 3 dalis). Teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai nenagrinėjo pateikto ieškinio dalyko ir pagrindo, ieškinį atmetė pagal CPK 293 straipsnį.

8.2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ieškinį pareiškė pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, jog teismo sprendimo įsiteisėjimas netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Ieškovė ieškiniu neginčija ankstesnėje civilinėje byloje nustatytų faktų. Ieškinys yra reiškiamas dėl to, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, nustatęs, kad ieškovė prašė priteisti 6 procentus metinių palūkanų, šio prašymo neišnagrinėjo ir neišsprendė. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius gali reikalauti palūkanų, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

8.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse apie ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo neužsiminė nei vienu žodžiu, tai yra apeliacinės instancijos teismas pareikšto prašymo nenagrinėjo ir nesprendė. Taigi ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nėra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovė teismo priteistą 14 136,14 Eur sumą, kurią sudaro 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimas, 1 219,76 Eur bylinėjimosi išlaidos ir 67 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ieškovei sumokėjo 2017 m. sausio 6 d., praleidusi 1 213 dienų. Todėl mokėtinas palūkanas sudaro 2 559,43 Eur.

8.4. Teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remdamasis padarė išvadą, jog ieškovė pareiškė ieškinį, kurio dalykas ir pagrindas visiškai sutampa su išnagrinėta byla. Ši teismo išvada yra nemotyvuota. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes apsiribojo lingvistine reikalavimo išraiška – priteisti palūkanas, tačiau neatskleidė materialiojo santykio turinio bei nenustatė teisminio nagrinėjimo objekto tiek nagrinėjamojoje, tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje. Todėl nepagrįstai pripažino, jog abiejų bylų ieškinio dalykas tapatus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra aiškinęs dėl procesinių palūkanų ir kompensacinių palūkanų atsiradimo pagrindų, skirtumų ir kvalifikavimo. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus apygardos teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tai yra prašė procesinių palūkanų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2 559,43 Eur palūkanų, tai yra kompensacinių palūkanų.

8.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio pagrindas šioje byloje sutampa su jau išnagrinėta byla. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovė pažeidė nuomos sutartį, nes bazines stotis be ieškovo sutikimo išnuomojo kitiems operatoriams, todėl reikalavo priteisti nuostolių atlyginimą ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų, Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovės pareikšto reikalavimo neišnagrinėjo ir neišsprendė, todėl prašė priteisti kompensacines palūkanas, nes atsakovė visą tą laiką naudojosi ieškovės pinigais.

9. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Balsių valda“ apeliacinį skundą atsakovė UAB „TeleTower“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau kitą ieškinio dalį, taip pat ir reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas, atmetė. Ši aplinkybė sudaro bylos esmę, į kurią neatsižvelgia ieškovė. Ieškovė išnagrinėtoje byloje jau buvo pareiškusi reikalavimą dėl 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Teismas įsiteisėjusia nutartimi patenkino tik dalį ieškinio reikalavimų, kitą dalį reikalavimų atmesdamas. Todėl pripažintina, jog šis reikalavimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir ieškovė neturi teisės ginčyti teismo jau išspręsto reikalavimo kitoje civilinėje byloje.

9.2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nebuvo konkrečiai motyvuota, kodėl yra atmetamas ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Tačiau byla yra išsprendžiama teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi, todėl teismui nurodžius, kad tenkinama dalis ieškinio reikalavimų (12 849,38 Eur dydžio nuostolių atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas), o kiti ieškinio reikalavimai atmetami, laikytina, kad tokiu būdu teismas atmetė visus kitus (nenurodytus) reikalavimus, įskaitant ir reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos civilinėje byloje 2A-795-516/2016 buvo išnagrinėtas galutine įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria šis reikalavimas atmestas.

9.3. Teismas teisingai nustatė, kad vertinant šioje byloje reiškiamą reikalavimą ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1583-392/2014 reikštą reikalavimą priteisti 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, abu šie reikalavimai visiškai sutampa, t.y. nustatytas tapatus ieškinio pagrindas ir dalykas, dėl kurių jau pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. bei 2017 m. balandžio 6 d. įsiteisėjusiomis nutartimis. Ieškovės argumentai, kad ieškinių dalykai nėra tapatūs, laikytini nepagrįstais, nes ieškovė reikalauja to paties – 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad teismas priėmė klaidingą procesinį sprendimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas atsisako priimti ieškinį. Tačiau aplinkybės, kad ieškovė kelia tapatų jau išnagrinėtą reikalavimą, paaiškėjo tik iš esmės nagrinėjant bylą, todėl ieškovės ieškinys buvo priimtas ir nagrinėjamas. Paaiškėjus aplinkybei, kad dėl to paties reikalavimo jau yra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1583-392/2014, ieškovė nesutiko su ginčo tapatumu, todėl buvo įgyvendinamas šalių rungimosi principas ir byla nagrinėta iš esmės. Todėl priimtas procesinis sprendimas – teismo sprendimas, o ne nutartis.

9.4. Ieškovė, siekdamas apginti savo pažeistas teises, turėjo galimybę per įstatymuose nustatytus terminus kreiptis dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia teise per CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta terminą ieškovė nepasinaudojo, todėl pripažintina, kad teisę reikalauti 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ieškovė prarado. Ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pateikė pareiškimą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl aritmetinių klaidų ištaisymo ir dėl neišspręsto reikalavimo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 atsisakė tenkinti šį ieškovės pareiškimą, kadangi ieškovė prašymą dėl papildomo sprendimo padavė, praleidusi terminą. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį, praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyksta. Taigi ieškovei be pateisinamų ir svarbių priežasčių praleidus terminą prašymui dėl papildomo sprendimo paduoti, išnyko ir jos teisė į reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu, ir civilinė byla nutraukta, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1583-392/2014 ieškiniu prašė iš atsakovės priteisti 19 274,21 Eur nuostolių ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų, taip pat iškeldinti iš žemės sklypo atsakovių UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“ tinklų bazines stotis. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 849,38 Eur nuostolių atlyginimo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

12. Ieškovė 2017 m. kovo 13 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl aritmetinių klaidų ištaisymo ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo išsprendimo ir termino šiam pareiškimui patekti atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti terminą pareiškimui priimti papildomą sprendimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016, paduoti ir prašymo priimti papildomą sprendimą dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tuo tarpu ieškovė šį terminą praleido net 2 mėnesius ir 14 dienų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti ieškovei praleistą terminą.

13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. metines palūkanas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi priteistų 14 136,14 Eur bendros nuostolių 912 849,38 Eur) ir bylinėjimosi išlaidų (1 286,76 Eur) sumos, tai yra 2 559,43 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. rugsėjo 11 d. iki priteistos sumos sumokėjimo 2017 m. sausio 6 d., ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

14. CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius; procesinis įsiteisėjusio teismo sprendimo padarinys yra tas, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis); materialieji tokio sprendimo padariniai dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

15. Kadangi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (sprendimu, nutartimi) iš esmės atsakoma į ieškovų, pareiškėjų, kt. suinteresuotų asmenų reikalavimus, išsprendžiamas ginčas, jeigu jis yra kilęs, apginamos asmenų subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai, tai civilinio proceso teisė netoleruoja situacijų, kai, esant teisme išnagrinėtai civilinei bylai, pakartotinai būtų nagrinėjamas tapatus ginčas (reikalavimas). CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

16. Aplinkybę, ar teisme nebuvo nagrinėtas tapatus ginčas (reikalavimas), turi konstatuoti bylą nagrinėjantis teismas. Taikant CPK 293 straipsnio 3 punktą svarbu nustatyti ieškinio tapatumo klausimą. Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013).

17. Ieškovė nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų metinių palūkanų nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi priteistos sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas). Taip pat pripažintina, jog pagal teismų praktiką kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Tačiau reikalavimą dėl 6 procentų procesinių palūkanų priteisimo ieškovė taip pat buvo pareiškusi ir ieškinyje, kuris buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1583-392/2014 bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016.

18. Aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje nepasisakė dėl ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei šio klausimo neišsprendė, nereiškia, jog ieškovė gali pagal CPK 274 straipsnio 4 dalį vėl pakartotinai kreiptis į teismą su savarankišku reikalavimu priteisti 6 procentų dydžio palūkanas iš atsakovės. Pažymėtina, jog šio pareikšto reikalavimo neišnagrinėjimo pasekmes Lietuvos apeliacinis teismas įvertino 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, tai yra nustatė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 pritaikė ieškovei procesines pasekmes, nustatytas CPK 75 straipsnyje, pagal kurį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui. Tačiau ieškovė nagrinėjamoje byloje pakartotinai reiškia tapatų reikalavimą, todėl šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo aukščiau cituotų kasacinio teismo išnagrinėtų bylų, kuriose procesinių palūkanų priteisimo klausimai buvo sprendžiami toje pačioje byloje, kurioje buvo pareikštas ir pagrindinis reikalavimas, arba pagrindinio reikalavimo išsprendimo byloje toks reikalavimas nebuvo suformuluotas, todėl vėliau ieškovui buvo pripažinta teisė pareikšti savarankišką reikalavimą tik dėl procesinių palūkanų priteisimo.

19. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog 2013 m. rugsėjo 11 d. ieškinyje, pateiktame Vilniaus apygardos teismui, ji prašė priteisti 6 procentų procesinių palūkanų pagal CK 6.37 straipsnį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovė priteisti 2 559,43 Eur palūkanų, tai yra konkrečios sumos – kompensacinių palūkanų, kurių priteisimo pagrindas nustatytas CK 6.210 ir 6.261 straipsniuose, todėl šio ieškinio dalykas yra kitas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais. Pažymėtina, jog ieškovė 2017 m. gegužės 22 d. ieškinyje aiškiai nurodo, jog reikalaujami priteisti 2 559,43 Eur yra apskaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. sausio 6 d., kada atsakovė sumokėjo visą priteistą sumą. Taigi ieškovė remiasi CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu procesinių palūkanų skaičiavimu.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Taigi ieškovės nurodomi CK 6.210 ir 6.261 straipsniai yra visada taikomi sistemiškai kartu su CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, nes šiuose straipsniuose yra apibrėžtas palūkanų dydis. Be to, ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos procesinės palūkanos taip pat atlieka kompensacinę funkciją. Todėl aplinkybė, jog ieškovė turėjo galimybę apskaičiuoti konkretų 6 procentų palūkanų dydį, dėl to, jog atsakovė teismo nutartį įvykdė visiškai, nepakeičia ieškovės pareikšto ieškinio dalyko esmės, tai yra ieškiniu reikalaujama priteisti tų pačių 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde neteisingai aiškina byloje pareikštą ieškinio pagrindą. Ieškovė ieškiniu 2013 m. rugsėjo 11 d. pareikštu Vilniaus apygardos teismui reikalavo 420 670 Lt nuostolių ir 5 109,24 Lt nuomos mokesčio, tačiau 6 proc. dydžio metinių palūkanų reikalavo priteisti nuo teismo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi šio 6 proc. dydžio procesinių palūkanų reikalavimo pagrindas buvo ne pati nuomos sutartis ir jos pažeidimas, bet teismo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių bei nuomos mokesčio priteisimo ir todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skaičiuojamos procesinės palūkanos. Todėl ieškovė nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimo pagrindas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo skiriasi nuo civilinėje byloje Nr. 2-1583-392/2014 pareikšto reikalavimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog pirmos instancijos teismas padarė procesinę klaidą nagrinėjamoje byloje, kadangi pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą turėjo ne sprendimu ieškovės ieškinį atmesti ir civilinę bylą nutraukti, o nutartimi nutraukti civilinę bylą. Tačiau pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Pripažintina, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybė, jog pirmos instancijos teismas civilinę bylą nutraukė sprendimu, o ne nutartimi, yra tik formalus CPK nuostatų pažeidimas, todėl patikslintina tik pirmos instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).