Baudžiamosios bylos Nr. 1-566-853/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30783-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 30 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. N., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, baltarusė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, teista: 1. 2004-12-27 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; 2. 2005 m. liepos 22 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, BK 63 straipsnio pagrindu nuosprendis subendrintas su Mažeikių rajon apylinkės teismo 2004-12-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė laisvės atėmimo bausmė 5 metams 6 mėnesiams; 3. 2017-11-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 10 MGL dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

K. N. smurtaudama sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2018-06-24 apie 21.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su kėde trenkė savo dukrai G. N. į galvos sritį, sugriebusi už plaukų timptelėjo link savęs, nagais įbrėžė už dešinės ausies ir dešinėje kaklo pusėje, tokiais savo veiksmais sukeldama savo dukrai fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią K. N. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji K. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018-06-24 vakare tiksliai laiko negali pasakyti, ji pradėjo šaukti ant sūnaus N. dėl netvarkos namuose. Dukra G. užstojo brolį liepdama nešaukti. Ji susinervino, griebė G. už plaukų ir kelis kartus patempė. Tada G. gindamasi jai taip pat griebė už plaukų. Viskas vyko virtuvėje prie lango. Tarp jos ir dukros įvyko apsistumdymas, plaukų pešimas, kurio metu ji galėjo G. įbrėžti, bet kur įbrėžė negali pasakyti, nepajuto. Šiais savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą savo dukrai G. Tačiau nepripažįsta, kad dukrai trenkė su kėde, nes virtuvėje bute yra tik pufikas ir kampinis, o kambariuose esančios kėdės yra sunkios, medinės, ji jų nepakeltų, o jei būtų trenkusi G. per galvą, būtų bėgęs kraujas arba būtų praradusi sąmonę, bet taip nebuvo. Labai gailisi, kad sukėlė dukrai fizinį skausmą. Ji dukrai po šio įvykio parašė žinutę jos atsiprašydama (86-87 b. l.).

Kaltinamosios K. N. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

• 2018-06-27 informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0118000334657, kuriame užfiksuota, kad G. N. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nes jos motina K. N. smurtauja prieš ją ir jos brolį N. N. (11-12 b. l.);
• 2018-07-25 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kad 2018-06-25 apie 15 val., gautas G. N. prašymas dėl mamos K. N. galimai vartoto fizinio smurto prieš vaikus – N. N. ir G. N. (1 b. l.);
• 2018-06-27 VšĮ „Mažeikių ligoninės“ gydytojo įrašu (ligos istorijos Nr. 18P-9367), kuriame užfiksuota, kad 2018-06-27 atvykusiai G. N. diagnozuoti dauginiai paviršiniai galvos sužalojimai bei kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Objektyvi būklė – galvos plaukuotoje dalyje, už dešinės ausies 3 cm ilgio 1 mm pločio nubrozdinimas. Viršugalvio srityje palpacija skausminga, hematomų ar nubrozdinimų  nestebima. Sąmoninga, orientuota. Vyzdžiai simetriški. Meninginiai simptomai (-). Koordinacija nesutrikusi. Dešinėje kaklo pusėje 2 cm ilgio1 mm pločio paviršinis įbrėžimas (32 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. N. parodymais, kur ji parodė, kad 2018-06-24 apie 21 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos mama K. N. būdama neblaivi supyko ant jos brolio N. N. dėl šuns. Ji pasakė broliui, kad jis nueitų pas mamą ir paprašytų tualetinio popieriaus, mama tuo metu buvo užsidariusi kambaryje su savo draugu (nežino nei vardo, nei pavardės) su juo susipažino per Joninių šventę ir parsivedė namo. Brolis bandė prisibelsti į duris, tačiau mama nedarė durų. Brolis parėjo pas ją, ji paklausė ar paprašė mamos popieriaus, brolis atsakė, kad prašė, bet nedavė. Tada mama išėjo iš kambario ir ji mamai pasakė: „ką, tau, gaila tualetinio popieriaus?“, mama atsakė, kad niekas jos neprašė. Tada brolis pasakė, kad barškino į duris kambario kur buvo mama, bet durų nedarė. Tada mama pasakė: „nemeluok“ ir trenkė su dešinės rankos plaštaka broliui į galvos sritį, brolis sušaukė. Tada ji priėjo prie brolio ir mamai pasakė, kad nelįstų prie jo, o mama ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Mama nuėjo į kambarį ir paėmusi tualetinio popieriaus ritinėlį numetė į virtuvę. Tada mama paėmusi iš virtuvės kėdę, su ja trenkė jai į galvos sritį, tai sukėlė fizinį skausmą. Nustūmus kėdę nuo savęs, mama sugriebė jai už plaukų ir tempė ją link savęs, su nagais subraižė dešinėje pusėje kaklą, dešinės pusės ranką ir už dešinės ausies galvos sritį. Kai ji mamą atstūmė, nubėgo į kambarį, tada mama bandė atimti jos mobilųjį telefoną, nes bijojo, kad paskambins į policiją, tačiau mamai atimti telefono nepavyko. Vėliau atėjo mamos draugas, buvęs kambaryje ir prašė nekviesti policijos. Mano, kad minėtas mamos draugas konflikto ir kaip ją mama mušė nematė, nes jo kambaryje ir aplinkui nematė. Mama paėmė iš brolio kambario raktus, atrakino duris ir liepė jai išeiti iš buto. Tada ji išėjo į Mažeikių miestą, paskambino tėčiui ir nuėjo pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Kitą dieną mama parašė trumpąją žinutę, kad jai atleistų, bet mamai nieko neatrašė. 2018-06-25 nuėjusi į vaiko teisių apsaugos Mažeikių skyrių parašė pareiškimą, kad mama prieš ją ir brolį smurtauja. Su mama nebenori gyventi, nes mama prieš ją ne pirmą kartą naudoja smurtą (17-18 b. l.);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo N. N. parodymais, kur jis parodė, kad jo vardas N. N., jam 12 metų. Sutinka papasakoti apie konfliktą tarp jo mamos ir sesers. Jis su sese buvo kambaryje ir į kambarį atėjo mama. Ji norėjo paaiškinti, kaip prižiūrėti šuniuką. Ji aiškino kaip prižiūrėti šunį, o sesuo G. pagalvojo, kad mama ant jo puls ir G. griebė mamai už plaukų. Tada mama taip pat gindamasi nuo G. taip pat griebė G. už plaukų. Paskui jos viena kitą paleido ir G. išėjo iš namų. Daugiau nieko nežino. Mama jam smūgių nesudavė. Mama G. smūgių nesudavė, labiau gynėsi. Ir gindamasi smūgių nesudavė, tik gindamasi taip pat laikė už plaukų. Mama kėdės į G. nemetė, nes virtuvėj pas juos nėra kėdžių, tik pufikas. Konfliktas vyko virtuvėje. Ar mama įbrėžė G. nematė. Jos tik viena kitą laikė už plaukų, paskui paleido ir išsiskirstė. Mama nuėjo į kambarį, o G. pabėgo iš namų. Mama gražiai prašė G., kad jai duotų telefoną, nes nenorėjo, kad G. paskambintų draugams, kurie mamos nuomone yra negeri (26-27 b. l.).

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios K. N. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jos įvykdytą  nusikalstamą veiką, kadangi K. N. smurtavo, t. y. trenkė į galvos sritį, sugriebusi už plaukų timptelėjo link savęs, nagais įbrėžė už dešinės ausies ir dešinėje kaklo pusėje, ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. dukrai G. N..

Bylos aplinkybės yra aiškios, K. N. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – nors ji kaltę pripažino iš dalies, tačiau pripažino savo veiksmais sukėlusi dukrai fizinį skausmą bei jos kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, VšĮ „Mažeikių ligoninės“ gydytojo išrašu, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios G. N. parodymais, liudytojo N. N. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamosios K. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajai sutikus, 2018 m. liepos 24 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamoji K. N. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jai suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi sutiko (91-93 b. l.).

Kaltinamosios K. N. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai K. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamosios asmenybę – anksčiau teismo teista (48-51 b. l.), administracine tvarka bausta (56-66 b. l.), nedirbanti (76, 77 b. l.), tačiau registruota darbo biržoje (78 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi – 2018-06-27 pas psichologą (75 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 5 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas smurtas artimoje aplinkoje, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi K. N. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta galutine 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės visiškai pridedant 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 5 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. N. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 29 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (88-89 b. l.).

Daiktiniai įrodymai: 2 vienetai CD kompaktinių diskų su liudytojų N. N. ir G. N., apklausų vaizdo įrašais, esantys baudžiamojoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

K. N. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse, bei teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta galutine 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir K. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi K. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo K. N. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) vienetus kompaktinių diskų su liudytojų N. N. ir G. N. apklausų vaizdo įrašais, kurie yra baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti nuteistajai K. N., jog paskirtą baudą privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą sąskaitą (įmokos kodas 6801) ir pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti K. N., jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaujantis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti K. N., kad:

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti K. N., kad ji, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jai, o jeigu ji laikinai išvykusi – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei K. N. paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei K. N. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                      Andželika Butkuvienė