Civilinė byla Nr. e2A-82-1187/2024
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01707-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.8.11.1; 2.6.17; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Rūtos Latvelės ir Ievos Navickaitės-Sakalauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimo ir 2023 m. spalio 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. patikslintą ieškinį atsakovams A. J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kaitra ir Ko“ dėl panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo, trečiasis asmuo individuali įmonė „Tirex“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. V. (toliau – ieškovas) pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2011 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartį, sudarytą su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kaitra ir KO“ (toliau – Atsakovė 1, panaudos gavėja), be kito bendraturčio sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovų UAB „Kaitra ir Ko“ ir A. J. (toliau – Atsakovas 2) bei buvusio pastato bendraturčio J. Š. buvo sudaryta panaudos sutartis (toliau – Panaudos sutartis), kurios pagrindu panaudos davėjai (A. J. ir J. Š.) nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perdavė pastatą – sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskeltini), esančiomis adresu (duomenys neskeltini) (toliau – Pastatas), neribotam laikui naudotis panaudos gavėjui (UAB „Kaitra ir Ko“) su teise nuomoti patalpas, esančias šiame Pastate. 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Kaitra ir Ko“ su trečiuoju asmeniu IĮ „TireX“ (toliau – trečiasis asmuo, ir nuomininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20170801, kurios pagrindu UAB „Kaitra ir Ko“ išnuomojo nuomininkui 208,06 kv. m. ploto patalpų, esančių Pastate (antro aukšto patalpos) (toliau – 2017 m. nuomos sutartis). UAB „Kaitra ir Ko“ su nuomininku 2019 m. lapkričio 1 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20191101 (toliau – 2019 m. nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Kaitra ir Ko“ išnuomojo nuomininkui ½ Pastato (pirmo aukšto patalpos). 2021 m. rugsėjo 27 d. J. Š. ir J. Š. su ieškovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsigijo ½ dalį Pastato. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, Pastato naudojimo paskirtis – sandėliavimo. Teismo ekspertė D. A. atliko ekspertinį tyrimą dėl Pastato pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1600-803/2021 ir surašė ekspertizės aktą Nr. 2021/12/78 (toliau – Ekspertizės aktas), kuriame sustatyta, kad panaudos gavėjas UAB „Kaitra ir KO“ pernuomojo pastato antro aukšto patalpas IĮ „TireX“ sporto klubo reikmėms. Ieškovas 2021 m. spalio 14 d. išreiškė savo valią nutraukti Sutartį dėl ieškovui priklausančios ½ Pastato dalies, tačiau Atsakovas 2 to padaryti nesutinka.
3. Taip pat nurodė, kad panaudos gavėjas leidžia nuomininkui naudotis Pastatu ne pagal jo paskirtį (t. y. pažeidžia Panaudos sutartį). Tokiu būdu iš esmės pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, kadangi dėl vis dar galiojančios Panaudos sutarties, ieškovas negali išnuomoti savo Pastato dalies ir gauti atitinkamas pajamas iš nuomos ar kitaip savo pasirinkimu įgyvendinti savo nuosavybės teisę į jam priklausančią Pastato dalį.
4. Atsakovė UAB „Kaitra ir Ko“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Iš Panaudos sutarties kylančios panaudos davėjo teisės bei pareigos nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. perėjo ieškovui. Ieškovas ½ dalį Pastato įsigijo žinodamas tiek apie Pastato perdavimą panaudai, tiek apie Panaudos sutarties pagrindu sudarytas nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu. Ieškovas pirkimo-paradavimo sutartyje patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl perkamo ir jo nuosavybėn perduodamo Pastato neturi ir nėra aplinkybių, kurios galėtų daryti įtaką jo sprendimui atsisakyti sutarties. Panaudos sutarties 1 punkte įtvirtinta panaudos gavėjo teisė Pastatą naudoti nuomai, tad Pastatas naudojamas, nepažeidžiant nei sutarties, nei įstatymo nuostatų.
5. Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Panaudos sutarties 1 punkte numatyta, kad Pastatas perduodamas panaudai neribotam laikui su teise nuomoti patalpas, esančias Pastate, todėl Panaudos sutartis vykdoma tinkamai ir teisėtai pagal Panaudos sutartyje numatytą paskirtį. Tiek ankstesnis Pastato bendrasavininkas, tiek ieškovas buvo informuoti, kad Atsakovas 2 nenori nutraukti Panaudos sutarties, nes jį kaip Pastato dalies savininką ir Panaudos davėją tenkina esama situacija, o pagrindo nutraukti sutartį dėl sutarties pažeidimų nėra. Ieškovo Reikalavimas nėra pagrįstas jokiais įrodymais, leidžiančiais teigti, kad Atsakovo 2 atsisakymas nutraukti Panaudos sutartį bendru sutarimu pažeidžia ieškovo kaip kito bendrasavininko teises bei teisėtus interesus ir tuo pačiu užkerta kelią naudotis bei įgyvendinti jam įstatymo garantuojamas nuosavybės teises.
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, IĮ „Tirex“ (toliau – trečiasis asmuo) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad trečiojo asmens ir ieškovo nesieja jokie tiesioginiai teisiniai ryšiai. Trečiojo asmens žiniomis, ieškovas Pastato bendrasavininku tapo tuo metu, kai jau buvo pasirašytos ir galiojo nuomos sutartys. Ieškovas įgydamas nuosavybės teises į dalį Pastato, perėmė iš Panaudos sutarties jam kaip panaudos davėjui kylančias teises bei pareigas, nes Pastato dalies pirkimo-pardavimo metu tiek Panaudos sutartis, tiek nuomos sutartys buvo įregistruotos viešajame registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra išimtinai tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės ir panaudos teisiniai santykiai.
7.2. Tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai. Priešingu atveju turėtų būti reiškiamas reikalavimas nutraukti sutartį be bendraturčio sutikimo.
7.3. Teismas
, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį yra pagrįstas. Tokią išvadą teismas daro šių išdėstytų motyvų pagrindu: tiek Panaudos, tiek nuomos sutartys yra galiojančios ir turinčios jų šalims įstatymo galią; ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, žinojo, esant sudarytas tiek Panaudos, tiek nuomos sutartis; atsakovas atsisako duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį visoje apimtyje, nes jos pagrindu gauna lėšas, kurios didele dalimi yra skiriamos Pastatui išlaikyti; teismas nenustatė kito, be ekonominio, ieškovo intereso nutraukti Panaudos sutartį, tačiau ieškovo ekonominis interesas gauti naudą iš jam priklausančios Pastato dalies nėra niekuo svaresnis nei atsakovo.
7.4. Ieškovas neįrodė, kad padarytas esminis Panaudos sutarties pažeidimas. Tokią išvadą teismas daro šių išdėstytų motyvų pagrindu: teismas nustatė, kad Panaudos sutarties 1 punkte nustatyta, jog panaudos davėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perduoda Pastatą neribotam laikui naudotis panaudos gavėjui su teise nuomoti patalpas, esančias šiame Pastate, jokia kita Pastato naudojimo paskirtis Panaudos sutartyje nenustatyta; teismas taip pat nustatė, kad atsakovė, t. y. panaudos gavėja, nuomos sutarčių pagrindu nuomoja patalpas esančias Pastate trečiajam asmeniui, t. y. naudoja Pastatą pagal Panaudos sutarties 1 punkte numatytą paskirtį; ieškovas nuomos sutarčių jokiu pagrindu neginčija, jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškia, todėl tai, kokią veiklą faktiškai Pastate vykdo trečiasis asmuo, įtakos Panaudos sutarties galiojimui neturi.
8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 4 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo M. V. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų individualios įmonės „Tirex“ naudai.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą bei 2023 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą ir priimti naują procesinį sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodo, kad byloje kilo ginčas dėl Panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo ir Panaudos sutarties nutraukimo, nustačius esminį jos pažeidimą. Apeliantas pažymi, kad ginčas byloje kilo dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovų UAB „Kaitra ir Ko“ ir A. J. bei buvusio pastato – sandėliavimo pastato su administracinėmis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskeltini) (toliau – Pastatas) bendraturčio J. Š. sudarytos panaudos sutarties nutraukimo pažeidus kito bendraturčio, šiuo atveju ieškovo, teises ir teisėtus interesus.
9.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė ir tai, jog nagrinėjamoje byloje teisminio nagrinėjimo objektas yra išimtinai tarp ieškovo ir atsakovų susiklostę teisiniai santykiai, t. y. bendrosios dalinės nuosavybės ir panaudos teisiniai santykiai. Tuo tarpu nuomos teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovės ir trečiojo asmens, nėra šio teisminio nagrinėjimo objektu, nes ieškovas jokių reikalavimų nukreiptų į trečiąjį asmenį nepareiškė, jis nėra laikomas šioje byloje atsakovu. Tokia teismo išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.489, 6.629 straipsnių normoms.
9.3. Teismas
nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos. Pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-358- 881/2017 konstatuota, jog CK 6.490 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Jeigu subnuomininkas iš esmės pažeidžia subnuomos sutartį ir savo veiksmais daro žalos nuomotojui ar kitiems teisėtiems to daikto naudotojams, tai nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti subnuomos sutartį. Atitinkamai, bet kokie panaudos gavėjo (šiuo atveju atsakovo UAB „Kaitra ir Ko“) nuomininko (šiuo atveju trečiojo asmens IĮ „Tirex“) neteisėti veiksmai prilygintini panaudos gavėjo neteisėtiems veiksmams. Be to, atsakovo A. J., kaip bendraturčio, neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, kad jis sąmoningai toleruoja daromus pažeidimus.
9.4. Priešingai nei sprendė teismas, šiuo atveju egzistuoja (egzistavo) teisinis pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį, kadangi ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad: pastatas buvo ir yra naudojamas ne pagal jo paskirtį; Panaudos gavėjas yra neteisėtai įrengęs ant Pastato fasado reklaminę iškabą „Kaitra salonas, šildymas, vėdinimas, santechnika“, o Panaudos gavėjo nuomininkas buvo neteisėtai įrengęs išorinę reklaminę iškabą; atsakovė UAB „Kaitra ir Ko“ nevykdo CK 6.636 straipsnyje įtvirtintos pareigos išlaikyti ir saugoti jai pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas bei pažeidinėja Panaudos sutarties 3 punktą; panaudos gavėjas pagal ieškovo prašymus nesudarė galimybės nei patikrinti Pastato, nei aprodyti jo potencialiam nuomininkui, kuris vykdytu sandėliavimo veiklą Pastate; pastate vykdoma veikla neturint privalomo leidimo-higienos paso; neteisėtais atsakovės UAB „Kaitra ir Ko“ veiksmais sukuriamos prielaidos ateityje reikšti piniginius reikalavimus ieškovo atžvilgiu, kas savaime pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, o būtent, Atsakovė 1 savavališkai pakeitė Pastato langus ir Atsakovas 2 nurodė, kad šias išlaidas išsiieškos iš ieškovo.
9.5. Teismas
absoliučiai netyrė ir nevertino ieškovo pateiktų leistinų įrodymų, tame tarpe oficialių institucijų pateiktų įrodymų, tokiu būdu grubiai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Todėl liko neatskleista bylos esmė ir teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, dėl bylos ginčo esmės visai nėra pateikta jokių motyvų.
9.6. Nenutraukus Panaudos sutarties iš esmės pažeidžiama bendraturčių interesų pusiausvyra, kadangi Atsakovas 2 per savo valdomą įmonę – Atsakovę 1, gauna ekonominę naudą ne tik iš jam priklausančios dalies, bet ir iš ieškovui priklausančios dalies, t. y. iš viso Pastato. Tuo tarpu, ieškovas negauna absoliučiai jokios naudos.
9.7. Tai, kad ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, žinojo apie sudarytą Panaudos sutartį, negali per se nulemti jo interesų pažeidinėjimo. Ieškovas įsigydamas Pastato dalį pagrįstai tikėjosi apginti ir įgyvendinti savo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus. Remiantis CK 6.643 straipsnio 1 dalies nuostata, naujajam daikto savininkui pereina ne tik pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį, bet ir teisės. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad ieškovui perėjo ir panaudos davėjo teisės, ne tik pareigos.
9.8. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo tik bendraturčių interesą, nors remiantis kasacinio teismo praktika, teismas privalėjo nustatyti ir vertinti bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Teismas visai nevertino ir nenustatinėjo, ar vieno iš bendraturčių – ieškovo interesai ir teisės yra pažeidžiami.
9.9. Remiantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi panaudos santykiams taikytina CK 6.489 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Nekilnojamojo turto registro išrašo 2.1. punkte numatyta, kad Pastato „daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – sandėliavimo“. Taigi, Panaudos gavėjas turi įstatyminę pareigą naudoti Pastatą ne tik pagal Sutartį, bet ir pagal to daikto paskirtį, kuri šiuo atveju yra – sandėliavimo. Vien naudojimosi Pastatu ne pagal jo tiesioginę paskirtį, įtvirtintą Nekilnojamojo turto registro išraše, sudaro pagrindą pripažinti tai esminiu sutarties pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad padarytas esminis Panaudos sutarties pažeidimas.
10. Atsakovai UAB „Kaitra ir Ko” ir A. J. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškinio reikalavimas – nutraukti panaudos sutartį be bendraturčio sutikimo, iš esmės yra kildinamas iš daiktinės teisės ir turėtų būti siejamas su ieškovo kaip bendraturčio teisių ir interesų gynimu. Atitinkamai, teismas pagrįstai sprendė ir aiškino, kad tuo atveju, jeigu ieškovas siekia nutraukti sutartį be bendraturčio – Atsakovo 1, sutikimo, būtina nustatyti ar bendraturčio atsisakymas nutraukti sutartį yra pagrįstas ir teisėtas. Ieškovas taip ir neįrodė bei nepagrindė, kad Atsakovo 2 atsisakymas nutraukti Panaudos sutartį pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teises ir interesus.
10.2. Niekas neginčija ir nekvestionuoja ieškovo kaip bendrasavininko ir/ar panaudos davėjo teisių ir/ar pareigų, kurias ieškovas perėmė iš ankstesnio savininko įsigydamas Pastato dalį. Tačiau negali būti ignoruojamas faktas, kad ieškovui įsigyjant Pastato dalį buvo žinoma, kad jo kaip savininko teisės yra suvaržytos panaudos ir nuomos sutartimis, t. y. ieškovas jau įsigydamas Pastato dalį suprato, kad jam priklausančia Pastato dalimi negalės naudotis, kol panaudos ir/ar nuomos sutartys nepasibaigs. Taigi, pačios panaudos ir nuomos sutartys niekaip nepažeidžia ieškovo teisių ir/ar teisėtų interesų.
10.3. Ieškovas netinkamai vertina bei aiškina kiekvieno iš bendraturčio ekonominį interesą. Atsakovė panaudos sutarties pagrindu išnuomodama Pastatą, visų pirma, naudoja Pastatą pagal Panaudos sutartyje nustatytą paskirtį ir antra, iš nuomos gautomis lėšomis išlaiko patį Pastatą. Ieškovas ekonominį interesą vertina tik per gaunamas pajamas, nors neįvertina, kad šiuo metu Atsakovė 1, kaip panaudos gavėja, iš nuomos gaunamomis pajamomis išlaiko ne tik Atsakovui 2, bet ir pačiam ieškovui priklausančias Pastato dalis. Būtent tuo aspektu vertintina, kad teismas Atsakovo 2 ekonominį interesą vertino aukščiau nei ieškovo.
10.4. Teismas
teisingai nustatė ieškinio ribas bei teisingai kvalifikavo teisinį santykį, t. y. teismas negali pasisakyti bei vertinti ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kuriais grindžiama trečiojo asmens IĮ „Tirex“ kaip nuomininko kaltė dėl pastato naudojimo ne pagal paskirtį ir/ar kitų pažeidimų kai nėra ginčijamos nuomos sutartys.
10.5. Būtent netinkamas ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas iš esmės lėmė, kad visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. įrodinėjo ne Atsakovo 2, o Atsakovės 1 kaltus veiksmus dėl Panaudos sutarties netinkamo vykdymo, kas, ieškovo vertinimu, galėjo lemti jo kaip bendraturčio teisių, kylančių iš CK 4.75 straipsnio pažeidimą.
10.6. Ieškovas tik deklaratyviai nurodė, kad panaudos sutarties nenutraukimas pažeidžia jo kaip bendraturčio teises ir interesus, bet kokia konkrečiai teisė pažeidžiama neįrodinėjo ir neteikė teismui įrodymų. Ieškovas neįrodė fakto, jog turėjo realų nuomininką ir/ar pirkėją. Be to, ieškovas, suvokdamas ir žinodamas, kad nėra nustatyta naudojimosi Pastatu tvarka, jog Pastatas yra ne tik perduotas panaudai, bet ir išnuomotas, ieškodamas nuomininkų elgiasi nusikalstamai, kadangi elgiantis teisėtai, kol yra galiojančios nuomos sutartys, jis jokiu pagrindu negali naujiems nuomininkams išnuomoti jau išnuomotų patalpų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl rašytinių paaiškinimų
14. 2024 m. sausio 15 d. (likus vienai dienai iki teismo posėdžio) ieškovas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus su priedais. 2024 m. vasario 1 d. (po apeliacinės instancijos teismo posėdžio) ieškovas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.
15. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.).
16. Ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti ir jie grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
17. 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarp A. J. (toliau – ir Atsakovas 2) bei buvusio pastato bendraturčio J. Š. ir UAB „Kaitra ir Ko“, atstovaujamos direktoriaus A. J. (toliau – ir Atsakovė 1) buvo sudaryta panaudos sutartis (toliau – ir Panaudos sutartis), kurios pagrindu panaudos davėjai (A. J. ir J. Š.) nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perdavė pastatą – sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskeltini), esančiomis adresu (duomenys neskeltini) (toliau – Pastatas), neribotam laikui neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui (UAB „Kaitra ir Ko“) su teise nuomoti patalpas, esančias šiame Pastate (pradinio ieškinio priedas Nr. 3).
18. 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Kaitra ir Ko“ su trečiuoju asmeniu IĮ „TireX“ (toliau – ir nuomininkas) sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20170801, kurios pagrindu UAB „Kaitra ir Ko“ išnuomojo nuomininkui 208,06 kv. m. ploto patalpų, esančių Pastate (antro aukšto patalpos) (toliau – 2017 m. nuomos sutartis) (pradinio ieškinio priedas Nr. 4).
19. 2019 m. lapkričio 1 d. UAB „Kaitra ir Ko“ su trečiuoju asmeniu IĮ „TireX“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20191101 (toliau – 2019 m. nuomos sutartis), kurios pagrindu UAB „Kaitra ir Ko“ išnuomojo nuomininkui ½ Pastato (pirmo aukšto patalpos) (pradinio ieškinio priedas Nr. 5).
20. 2021 m. rugsėjo 27 d. J. Š. ir J. Š. su ieškovu M. V. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsigijo ½ dalį Pastato (pradinio ieškinio priedas Nr. 1).
21. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad kita Pastato ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J. (pradinio ieškinio priedas Nr. 2).
22. Byloje kilo ginčas tarp bendraturčių dėl bendraturčių bendru sutarimu sudarytos Pastato, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, panaudos sutarties nutraukimo, kai naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta.
Dėl bendraturčio teisės nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto panaudos sutartį
23. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2011 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartį, sudarytą su atsakove UAB „Kaitra ir Ko“ be kito bendraturčio sutikimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. V. ieškinį atsakovų A. J. ir UAB „Kaitra ir Ko“ atžvilgiu tenkinti.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panaudos sutartis sudaryta tarp buvusio Pastato bendraturčio J. Š. ir A. J. Minėta, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. buvę Pastato bendraturčiai J. Š. ir J. Š. nuosavybės teisę į jiems priklausiusią ½ dalį Pastato pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleido ieškovui.
25. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visišką savininko viešpatavimą turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo būdą ir kryptį bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 28 punktą).
26. Nuosavybės teisė į daiktą gali priklausyti ne vienam, bet dviem ar daugiau savininkų. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Esant nuosavybės teisėje nustatytoms kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalims, laikoma, kad daiktas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 43 punktas).
27. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462-248/2016, 13 punktas).
28. Atitinkamai CK 4.78 straipsnis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis.
29. Ieškovo prašoma nutraukti Panaudos sutartimi bendraturčiai jiems priklausančias patalpas perdavė neribotam laikui neatlygintinai naudotis panaudos gavėjai – Atsakovei 1 UAB „Kaitra ir Ko“. Panaudos sutarties 1 punkte įtvirtinta panaudos gavėjo teisė Pastate esančias patalpas nuomoti. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad Pastato naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ieškovas Panaudos sutartį ginčija teigdamas, kad jo, kaip pastato bendraturčio teisės ir teisėti interesai dėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. tarp atsakovų UAB „Kaitra ir Ko“ ir A. J. bei buvusio Pastato bendraturčio J. Š. sudarytos panaudos sutarties yra pažeidžiami. Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, kad minėta sutartimi suvaržoma jo nuosavybės teisė, be to, panaudos gavėjai UAB „Kaitra ir Ko“ nuomojant visą bendraturčiams priklausantį Pastatą trečiajam asmeniui, kuris patalpas naudoja ne pagal paskirtį, pritaikius jas sporto klubo veiklai, pažeidžiamos ieškovo kaip bendraturčio teisės tiek patekti į Pastatą, tiek ir vykdyti jame sandėliavimo veiklą. Taigi iš esmės šalys nesutaria dėl bendrosios nuosavybės teisės objektu esančio turto – sandėliavimo patalpų naudojimo ir disponavimo jomis.
30. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio principinė nuostata, reglamentuojanti bendraturčių tarpusavio, t. y. „vidinius“, santykius, kurie yra daiktinio–teisinio pobūdžio, susiję su bendraturčių daiktinėmis teisėmis. Šios CK 4.75 straipsnio 1 dalies normos nereguliuoja bendraturčių „išorinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 4.78 straipsnį, minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis. Ši teisės norma, skirtingai nuo CK 4.75 straipsnio 1 dalies, reguliuoja bendraturčių „išorinius“ santykius su trečiaisiais asmenimis ir šie santykiai pagal savo prigimtį yra prievolinio–teisinio pobūdžio (pirkimo–pardavimo, mainų, nuomos, panaudos ir kiti teisiniai santykiai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-449/2011).
31. Šiame kontekste teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad ieškovas, gindamas savo, kaip bendraturčio pažeistas teises, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti ne tik savo kaip bendraturčio teisių ir interesų pažeidimą, bet ir remdamasis prievolių teisės normomis įrodyti esminį Panaudos sutarties pažeidimą. Prievolinis bendraturčių „išorinių“ santykių su trečiaisiais asmenimis pobūdis nepaneigia bendraturčio teisės reikšti ieškinį tiek kitam bendraturčiui, tiek panaudos gavėjui, pažeistas teises ginant daiktinės teisės normų pagrindu.
32. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo patikslinto ieškinio, skundžiamu sprendimu konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos UAB „Kaitra ir Ko“ naudotis pagal panaudos sutartį buvo perduotos abiejų bendraturčių (A. J. ir buvusio bendraturčio J. Š.) sutikimu, sudaryta Panaudos sutartis, nesant nustatytos šiomis patalpomis naudojimosi tvarkos, negali būti nutraukta vieno bendraturčio (ieškovo) valia.
33. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 pateiktais išaiškinimais. Nurodytoje byloje Lietuvos A. T. sprendė klausimus, be kita ko, dėl pastatų (negyvenamųjų patalpų), kurių dalis priklausė tos bylos ieškovui nuosavybės teise, panaudos ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir (arba) pasibaigusiomis, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek nurodytoje byloje, kurioje priimta aptariama kasacinio teismo nutartis, esminės faktinės aplinkybės, kurios lemia teisinių santykių kvalifikavimą bei aktualių teisės normų (CK 4.75, 4.78 straipsnių) aiškinimą ir taikymą, yra tos, kad abiejose bylose yra pasisakoma dėl sutarties, kuria bendrosios nuosavybės teise valdomas objektas buvo perduotas bendraturčių sutarimu trečiajam asmeniui, nutraukimo galimybių, kai tokios galimybės siekia vienas bendraturtis.
34. Nurodytos nutarties Nr. 3K-3-498-248/2016 40 punkte kasacinis teismas konstatavo, jog: nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, kai bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas sutartimi perduotas naudotis kitam asmeniui, sutartis gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka; tam, kad galėtų būti nutraukta sutartis dėl vienam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos, būtina prieš tai nustatyti naudojimosi šiuo turtu tvarką, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016, 40 punktas).
35. Pažymėtina, kad vėlesnėje savo praktikoje kasacinis teismas, detalizuodamas nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 40 punkte pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad jame yra pateikti išaiškinimai dėl dviejų faktinių ir teisinių situacijų. Pirmoji situacija – atvejis, kai, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas panaudos sutartimi buvo perduotas naudotis kitam asmeniui ir vienas iš bendraturčių vėliau reiškia valią dėl visos panaudos sutarties nutraukimo. Tokiu atveju sutartis, kuria visas bendrosios nuosavybės objektas perduotas naudotis kitam asmeniui, gali būti nutraukta taip pat tik bendraturčių sutarimu, o tokio sutarimo nepasiekus – teismo tvarka. Jeigu bendraturčiai nepasiekia susitarimo dėl tokios sutarties nutraukimo, bendraturtis, manantis, kad sutarties nenutraukimas (tęsimas) pažeidžia jo teises, turi teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl sutarties nutraukimo be kito (kitų) bendraturčio (bendraturčių) sutikimo. Antroji situacija – atvejis, kai, nesant nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos, bendraturčių sutarimu visas bendrosios nuosavybės objektas panaudos sutartimi buvo perduotas naudotis kitam asmeniui ir vienas iš bendraturčių vėliau reiškia valią nutraukti sutarties dalį dėl jam tenkančios turto dalies. Tokiu atveju sutartis dėl šiam bendraturčiui tenkančios turto dalies panaudos gali būti nutraukta, kai tarp bendraturčių yra nustatoma naudojimosi šiuo turtu tvarka, nes tik nustačius tokią tvarką įmanoma įvardyti, dėl kurio konkretaus turto sutartis nutraukiama, o dėl kurio išlieka panaudos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, 35 punktas).
36. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).
37. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovas 2021 m. spalio 14 d. rašytiniu pranešimu išreiškė savo valią Panaudos sutartį nutraukti. Nors minėtame rašytiniame pranešime ieškovas dėl teisinių žinių stokos suformulavo prašymą nutraukti Panaudos sutartį dėl jam priklausančios ½ Pastato dalies, tačiau tiek pareikšto ieškinio turinys, tiek 2023 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje išsakyta aiški pozicija dėl Panaudos sutarties nutraukimo visa apimtimi (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 00:08:57; taip pat nuo 00:56:13), patvirtina buvusią ieškovo valią dėl visos Panaudos sutarties nutraukimo. Be to, 2023 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžio metu Atsakovas 2 patvirtino, kad ir buvęs pastato bendraturtis J. Š. taip pat buvo išreiškęs valią būtent dėl visos Panaudos sutarties nutraukimo, kadangi nebuvo apibrėžta, kuri konkrečiai turto dalis yra Atsakovo 2, o kuri – J. Š. (teismo posėdžio įrašo laikas nuo 00:11:40), taigi nagrinėjamu atveju galimybės nutraukti sutartį tik savo dalyje iš esmės nėra.
38. Remdamasi nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas tinkamai išreiškė savo valią Panaudos sutartį nutraukti. Atitinkamai ieškovui manant, kad Panaudos sutarties nenutraukimas (tęsimas) pažeidžia jo teises, jis turėjo teisę pareikšti teisme reikalavimą dėl minėtos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo visa apimtimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, sprendžia, kad šią bylą nagrinėjęs teismas, nors ir pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016 pateiktais išaiškinimais, tačiau juos netinkamai interpretavo bei taikė, nesivadovavo aktualia (vėlesne) kasacinio teismo praktika.
39. Kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004). Teismas taip pat turi bendraturčių interesus dėl panaudos sutarties tęsimo ir (ar) jos nutraukimo įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste bei pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto šiuo konkrečiu atveju pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo. Taigi šių aplinkybių kontekste teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, juos pasverti bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2020, 39 punktas).
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime bendraturčių interesų nevertino, dėl jų nepasisakė, iš esmės nurodė tik tai, kad ieškovo ekonominis interesas gauti naudą iš jam priklausančios Pastato dalies nėra niekuo svaresnis nei Atsakovo 2. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į teisingą bendraturčių interesų pusiausvyrą.
41. Bendraturčių teisės ir pareigos, naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, nustatytos CK 4.76 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
42. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl bendraturčių interesų pusiausvyros principo taikymo teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Panaudos sutarties pagrindu Atsakovė 1 UAB „Kaitra ir Ko“ naudojasi iš esmės visu bendraturčiams priklausančiu turtu. Panaudos gavėjai nuomos sutarčių pagrindu nuomojant Pastate esančias patalpas trečiajam asmeniui iš turto nuomos gaunamos pajamos, ginčo dėl to byloje nėra. Nors ekonominį interesą gauti finansinę naudą iš kiekvienam bendrasavininkiui nuosavybės teise priklausančio turto (šiuo atveju – ½ Pastato dalies) turi tiek ieškovas, tiek Atsakovas 2, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai A. J. (Atsakovui 2) esant ne tik bendraturčiu, bet ir UAB „Kaitra ir Ko“ (panaudos gavėjos) vadovu ir akcininku, visą naudą iš nuomos santykių per savo valdomą įmonę gauna vienas bendraturtis.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad Panaudos sutartimi iš esmės pažeidžiama bendraturčių interesų pusiausvyra, kadangi atsakovas A. J. per savo valdomą įmonę UAB „Kaitra ir Ko“ gauna ekonominę naudą ne tik iš jam priklausančios dalies, bet ir iš ieškovui priklausančios dalies, t. y. iš viso Pastato. Atitinkamai ekonominę naudą gaunat tik vienam bendraturčiui, nepagrįstai suvaržoma ieškovo nuosavybės teisė, pažeidžiamas jo interesas proporcingai savo daliai gauti bendro daikto (turto) duodamas pajamas.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybės, kad ieškovas, įsigydamas Pastato dalį, žinojo tiek apie sudarytą Panaudos, tiek apie nuomos sutartis, taip pat tai, kad buvęs bendrasavininkis J. Š. (kurį, kaip nurodė ieškovas, su Atsakovu 2 sieja giminystės ryšys), situaciją, kai nuomos sutarčių pagrindu gaunamos lėšos naudojamos Pastatui išlaikyti, bendraturčiui negaunant jokios papildomos ekonominės naudos, kurį laiką toleravo, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė Atsakovas 2, ketino savo Pastato dalį parduoti, nepaneigia pareigos bendrosios nuosavybės objektu disponuoti ir jį valdyti visiems savininkams naudingu būdu.
45. Sprendžiant, ar yra pagrindas nutraukti Panaudos sutartį be bendraturčio sutikimo, taip pat vertintina, ar bendraturčio, t. y. Atsakovo 2, atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį yra pagrįstas.
Nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.
46. Atsakovas 2 atsisakymą nutraukti Panaudos sutartį iš esmės grindė tuo, kad Atsakovė 1 kaip panaudos gavėja iš nuomos gaunamomis pajamomis išlaiko ne tik Atsakovui 2, bet ir ieškovui priklausančias Pastato dalis, kas reiškia, kad Pastato išlaikymas iš ieškovo nereikalauja papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Atsakovo 2 atsisakymas duoti sutikimą nutraukti Panaudos sutartį nagrinėjamu atveju yra pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu Panaudos sutarties nutraukimas nepažeistų bendraturčių nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, priešingai – abiem bendraturčiams būtų sudarytos sąlygos ne tik kiekvienam padengti išlaidas, skirtas savo bendro turto daliai išlaikyti, bet ir gauti naudos iš disponavimo kiekvienam priklausančia bendrosios nuosavybės objekto dalimi.
47. Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dalies ieškovo pateiktų įrodymų apskritai netyrė ir nevertino. Ieškovas savo kaip bendraturčio esminio intereso naudotis savo nuosavybe – jam priklausančia bendro pastato dalimi pažeidimą įrodinėjo į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais faktines aplinkybes, jog:
47.1. ieškovui nėra sudaromos galimybės patekti į Pastatą, patikrinti patalpas, aprodyti Pastatą tiek potencialiems pirkėjams, tiek ir nuomininkams (Priedas Nr. 6 prie 2023-02-21 prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo) (Priedas Nr. 1 prie 2023-03-10 prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo) (Priedas Nr. 5 prie 2023-04-04 prašymo dėl papildomų įrodymų pateikimo);
47.2. panaudos gavėjas (jo nuomininkas) naudoja Pastatą ne pagal jo tiesioginę paskirtį, bet jas pritaikant sporto klubų veiklai ir juose vykdant sporto klubo paslaugų veiklą. Šias aplinkybes patvirtina: i) teismo ekspertės D. A. išvados ekspertizės aktas Nr. 2021/12/78 (Priedas Nr. 6 prie pradinio ieškinio); ii) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Trakų skyriaus 2021-12-23 atsakymas (Priedas Nr. 10 prie pradinio ieškinio), kuriuo patvirtinama, jog nuomininkas IĮ „Tirex“ neturi reikiamo leidimo-higienos paso; iii) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-03-14 pranešimas (Priedas Nr. 1 prie 2023-03-14 prašymo dėl papildomų įrodymų); iv) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2023-03-30 pranešimas dėl atliktos valstybinės operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės (Priedas Nr. 1 prie 2023-04-04 prašymo dėl papildomų įrodymų); v) Trakų rajono savivaldybės administracijos 2023-03-30 pranešimas (Priedas Nr. 2 prie 2023-04-04 prašymo dėl papildomų įrodymų); vi) Trakų rajono savivaldybės administracijos 2022-12-06 patikrinimo aktas, kuriame nustatyta ne tik, kad pastatas naudojamas ne pagal jo paskirtį, bet ir nurodymas nutraukti faktiškai vykdomą sporto klubo veiklą (Priedas Nr. 1 prie 2023-02-21 prašymo dėl papildomų įrodymų);
47.3. Pastato patalpų funkcionalumas pakeistas ir patalpose atliktas tiek paprastasis, tiek kapitalinis remontas, neturint tam reikiamų leidimų, minėti pakeitimai nėra įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (Priedas prie 2023-05-08 rašytinių paaiškinimų) ir kt.
48. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo teisės kito bendraturčio (Atsakovo 2) yra varžomos nesant tam pakankamo pagrindo, todėl ieškovo (bendraturčio) ieškinys dėl Panaudos sutarties nutraukimo be kito bendraturčio sutikimo teismo tenkinamas.
49. Atsakant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad nutraukus Panaudos sutartį netampa aišku, kuria dalimi turėtų naudotis ieškovas, kuria – Atsakovas 2, taigi visos Panaudos sutarties nutraukimas neišsprendžia konflikto dėl pastato naudojimo, teisėjų kolegija pažymi, kad: pirma, pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios nuosavybės teise; antra, esant patalpų pakeitimams ir šalims nesutariant dėl naujų kadastrinių matavimų, reikalavimas leisti atlikti keliems bendraturčiams bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus be bendraturčių sutikimo gali būti savarankiško nagrinėjimo dalyku; trečia, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į konfliktiškus ginčo šalių santykius, taip pat siūlo ginčo šalims apsvarstyti klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo (CK 4.80 straipsnis). Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokiu būdu galima išvengti ginčo šalis siejančių konfliktinių situacijų.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
50. Teismo motyvais pripažinus, kad yra pagrindas nutraukti panaudos sutartį be kito bendraturčio sutikimo, nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir 2023 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
51. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies.
52. Priėmus naują sprendimą ir ieškinį tenkinus, priteistinos ieškovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas M. V. patyrė 2 170 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias prašo priteisti jo naudai, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina po 1 085 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
53. Trečiasis asmuo IĮ „Tirex“ patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias prašo priteisti jo naudai, bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl trečiajam asmeniui lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina po 225 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
54. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje bei CPK 98 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, CPK 98 straipsnis, 302 straipsnis).
55. Ieškovo atstovė pateikė įrodymus apie ieškovo M. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 219 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1 089 Eur advokato suteiktų teisinių paslaugų išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintas, ieškovui M. V. lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina po 654 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo (apelianto) M. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir 2023 m. spalio 4 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Nutraukti 2011 m. rugpjūčio 1 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp UAB „Kaitra ir Ko“ įmonės kodas 302628868, A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria panaudos davėjai (A. J. ir J. Š.) nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. perdavė pastatą adresu (duomenys neskeltini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskeltini), neribotam laikui neatlygintinai naudotis panaudos gavėjui (UAB „Kaitra ir Ko“) su teise nuomoti patalpas, esančias šiame pastate.
Priteisti ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“, juridinio asmens kodas 302628868, ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 170,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 085,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Tirex“, juridinio asmens kodas 301730489, lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“, juridinio asmens kodas 302628868, ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Kaitra ir Ko“, juridinio asmens kodas 302628868, ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 308,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 654,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Asta Jakutytė-Sungailienė
Rūta Latvelė
Ieva Navickaitė-Sakalauskienė