Civilinė byla Nr. e2S-1655-640/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31435-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.2.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Raben Lietuva“ ir atsakovo UAB „Hegelmann transporte“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal šalių prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovui UAB „Raben Lietuva“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje UAB „Vijuri“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t.y. pripažino atsakovo atliktą vienašalį įskaitymą dėl 200 EUR dydžio sumos negaliojančiu ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 200 EUR skolą, 8,40 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (200 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. rugsėjo 18 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5,21 EUR bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu iš ieškovo atsakovo naudai teismas priteisė viso 325,44 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. 2015-04-24 atsakovas UAB „Raben Lietuva“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad neturėjo galimybės anksčiau pateikti prašymo ir dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi iki paskutinio teismo posėdžio, nežinojo kiek reikės sumokėti advokatui už teisinę pagalbą, kadangi nežinojo kiek laiko truks posėdis. 2015-05-06 ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad neturėjo galimybės anksčiau pateikti prašymo ir dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi iki paskutinio teismo posėdžio, nežinojo ir negalėjo žinoti galutinės teisinių paslaugų kainos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-27 nutartimi (b.l. 198-200) ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ ir atsakovo UAB „Raben Lietuva“ pareiškimus dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos medžiagą, paskutinis teismo posėdis įvyko šioje civilinėje byloje 2015 m. balandžio 15 d., kurio metu teismas išėjo priimti sprendimo, jo paskelbimą atidedant 2015 m. balandžio 29 d. (b.l. 140-141). Teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, įvertino šalių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir atitinkamai sprendimu išsprendė šių išlaidų bylos šalims priteisimo klausimą (b.l. 144-152). Taigi, teismas padarė išvadą, jog priimant sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas. Nurodė, kad esant tarp atsakovo ir jo atstovo pasirašytai tokio pobūdžio teisinių paslaugų teikimo sutarčiai, atsakovo advokatas, būdamas teisininkas - advokatas ir atstovaudamas šalį, neabejotinai žino, kad tokia pasirašyta teisinių paslaugų sutartis tarp advokato ir jo atstovaujamojo, apribos galimybes jo klientui - atsakovui gauti apmokėjimą už advokato suteiktas paslaugas. Taip pat nurodė, kad už suteiktas teisines paslaugas ieškovo atstovas sąskaitą galėjo išrašyti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Todėl nepagrįstas delsimas tiek išrašyti šią sąskaitą, tiek ir pateikti prašymą dėl šių išlaidų priteisimo (prašymas dėl papildomo sprendimo pateiktas praėjus savaitei po sprendimo priėmimo), akivaizdu, jog taip pat neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Be to, nurodė, jog ieškovas teismui nėra pateikęs teisinių paslaugų sutarties, kuria remdamasis ieškovas teigė, jog ieškovas už suteiktas paslaugas apmoka advokatui pagal valandinį įkainį, dėl ko šis ieškovo argumentas teismo buvo atmestas kaip neįrodytas.

Ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 208-211) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad iki paskutinio teismo posėdžio ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti galutinės teisinių paslaugų kainos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme. Ieškovui 660 eurų sąskaita teisinių paslaugų apmokėjimui buvo pateikta 2015-04-15, tačiau apmokėta tik 2015-05-06, todėl galutinė suma paaiškėjo tik 2015-05-06, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti išspręstas. Taip pat nurodo, kad kai už teisines paslaugas yra sutartas valandinis atlyginimas pagal faktiškai sugaištą laiką, nėra logiška teigti, kad šios išlaidos galėjo būti žinomos, apmokėtos ir pateiktas prašymas jas priteisti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes dėl susitarimo prigimties to neįmanoma buvo padaryti.

Atsiliepimu į pareikštą skundą atsakovas UAB „Raben Lietuva“ prašo atmesti ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ atskirąjį skundą toje dalyje, kiek tai susiję su ieškovo UAB „Hegelmann transporte“ prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetimu. Nurodo, kad ieškovas teismui turėjo pateikti teisinių paslaugų sutartį, ar jos išrašą, kuris patvirtintų, jog ieškovas ir jo atstovas sudarytoje sutartyje numatė tokią atsiskaitymo tvarką. Tačiau atsakovas nepateikė nei teisinių paslaugų sutarties, nei jos išrašo. Sutartis į bylą nebuvo pateikta bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas UAB „Raben Lietuva“ pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 216-218) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį ir atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti visiškai. Nurodo, kad įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovas negalėjo pateikti paskutinio teismo posėdžio metu, kadangi pagal teisinių paslaugų sutartį atsakovas apmoka atstovui už suteiktas paslaugas pagal faktiškai atstovo sugaištą laiką, todėl iki paskutinio teismo posėdžio atsakovas nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kiek jam teks sumokėti advokatui už teisines paslaugas, nes nežinojo kiek laiko užtruks posėdis.

Atsiliepimu į pareikštą skundą ieškovas UAB „Hegelmann transporte“ prašo nutarus tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-27 nutartį priimant papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo UAB „Raben Lietuva“ naudai, prašomą sumą sumažinat iki 117,15 eurų, kadangi jos viršija rekomendacijose nurodytas sumas.

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

Skunduose šalys teigia, kad teismas neteisingai įvertino papildomo sprendimo priėmimo galimybę bylinėjimosi išlaidų klausimu, apsiribojęs konstatavimu, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, ir neįvertinęs šalių galimybių pateikti tokius dokumentus.

Byloje nustatyta, kad paskutinis teismo posėdis civilinėje byloje įvyko 2015 m. balandžio 15 d., kurio metu teismas išėjo priimti sprendimo, jo paskelbimą atidedant 2015 m. balandžio 29 d. Teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą, įvertino šalių iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktus rašytinius įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir atitinkamai sprendimu išsprendė šių išlaidų bylos šalims priteisimo klausimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

Nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nėra nustatyta.

Šalys procese buvo atstovaujamos advokatų. Apie teismo procesą buvo tinkamai informuotos ir dalyvavo bylą iš esmės nagrinėjant teismo posėdyje. Tokiu būdu šalys turėjo visas galimybes tinkamai pateikti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog priimant teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas buvo išspręstas.

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, jog esant tarp šalies ir jos atstovo pasirašytai sutarčiai, pagal kurios sąlygas klientas apmoka atstovui už paslaugas tik po to pagal faktiškai sugaištą laiką, atstovas turėjo žinoti, jog tokia pasirašyta teisinių pasaugų sutartis gali apriboti galimybes klientui gauti bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų bei atsakovo prašyme išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti CPK 277 str. nuostatas.

Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas ieškovo atstovas turėjo galimybę išrašyti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, jog procesas teisme buvo iniciuotas ieškovo pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Po to, ieškovas teikė ieškinį, dubliką, bet prie procesinių dokumentų nebuvo pridėta jokių įrodymų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje. Tokių dokumentų nebuvo pateikta ir į teismo posėdį, kuris buvo ne vienas. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą bei papildomo sprendimo priėmimą, ir pagrįstai nurodė, jog ginčo šalys turėjo galimybę iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, tačiau ja nepasinaudojo.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Rūta Veniulytė-Jankūnienė