Baudžiamoji byla Nr. 1-206-317/2010
Proceso Nr.79-1-00415-09
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 29d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,
sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorams Virginijui
Sokolovui, Rolandui Mackevičiui, gynėjai Rasai Malinauskienei, viešame teismo
posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
K. S.(a.
k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),
lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs,
nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1997-02-23 Kauno m.
apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 1 d. - 1 metams laisvės
atėmimo. Vadovaujantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 1
metams,(teistumas išnykęs)
kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.
n u s t a t ė:
Kaltinamasis
K. S., peržengdamas būtinosios ginties ribas, nužudė kitą
žmogų, o būtent:
2009 m.
rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), O. S.
priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su motinos
sugyventiniu V. K. metu, šiam puolus K.
S. su šakėmis ir jomis įdūrus į ranką, peržengdamas būtinosios ginties
ribas tyčia peiliu K. S. dūrė vieną kartą V.
K. į krūtinę, padarydamas jam durtinį-pjautinį kiauryminį kairės krūtinės
pusės sužalojimą su kairio V-o šonkaulio kremzlinės dalies pažeidimu,
širdiplėvės pažeidimu, dešinio širdies skilvelio ir tarpskilvelinės pertvaros
pažeidimais, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ir kairę
krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada, nukraujavimu bei šoku. V.
K. nusisukus ir pasilenkus, K. S. tyčia peiliu dūrė dar
du kartus jam į nugarą, padarydamas V. K. durtinį-pjautinį
aklą kairės nugaros pusės sužalojimą, kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros
raumenyse ties XII šonkauliu, bei durtinį-pjautinį kiauryminį dešinės nugaros
pusės sužalojimą, kurio kanalas prasideda durtine pjautine odos žaizda,
einančia per nugaros paodę, raumenis, XI-ą tarpšonkaulinį tarpą ir aklinai
pasibaigiantį dešiniame pleuros sinuse. Nuo durtinio-pjautinio kiauryminio
kairės krūtinės pusės sužalojimo V. K. įvykio vietoje mirė.
Kaltinamasis K. S. savo kaltę iš esmės pripažino t.y. prisipažino
tyčia tris kartus dūręs peiliu V. K., tačiau nurodė, jog
tai padarė gindamasis nuo šio pavojingo kėsinimosi-užpuolimo ir dūrio šakėmis.
Kaltinamasis paaiškino, jog 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 14 val. 30 min. jam
būnant motinos sodo namelyje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“,
esančioje (duomenys neskelbtini), į namus girti grįžo jo mama O.
S. bei jos sugyventinis V. K.. Jie užlipo į namelio
antrame aukšte esantį savo kambarį ir pradėjo konfliktuoti. Būdamas virtuvėje
ir darydamas valgyti-skusdamas peiliu bulves, jis girdėjo triukšmą, sklindantį
iš jų kambario antrame namelio aukšte. Girdėjo, kaip jo motina šaukė „Durniau
nesidaužyk“, kvietė jį ateiti į viršų. Žinodamas, kad V. kambaryje turi
savigynai pasidėjęs šakes bei kirvį, jis pas juos į antrą aukštą nėjo. Neužilgo
jo motina nusileido laiptais į pirmą aukštą rankomis susiėmusi už nosies, nes jai
iš nosies bėgo kraujas. Supratęs, kad ją sumušė V. K.,
jis liepė mamai kviestis policiją. O. S. numojusi ranka
išėjo iš namo. Po kelių minučių laiptais iš antro aukšto nusileido ir V. K.. Jis dešinėje rankoje laikė keturių virbų šakę su
mediniu kotu. „Ožy, tu dirbi ant mentų, aš jus abu padėsiu į vietą“. Po šių
žodžių V. dūrė šakėmis jam į pilvą. Gindamasis, jis kaire ranka griebė už šakių
virbų, norėdamas išvengti sužalojimo, tačiau vienas virbas perdūrė jo kairės
rankos delną. Jam patraukus už šakių, jos atsidalijo į dvi dalis-virbai
nusimovė nuo koto ir liko jo kairės rankos delne, o šakių kotas liko pas V. K. rankoje. Kadangi tuo metu jis pjaustė bulves ir
rankoje turėjo peilį, tuo peiliu iš karto dūrė V. K. į
krūtinę. V. K. nenukrito ir mojosi suduoti K. S. rankoje likusiu kotu. Skubiai išsitraukęs iš delno jį
perdūrusias šakes, jis numetė jas V. K. už nugaros ir
bandė atimti iš V. K. kotą, kuriuos jis buvo užsimojęs
suduoti. Pagavęs rankomis už koto, jis jį iš V. K. atėmė
ir taip pat nusviedė jį už Vytauto nugaros. V. apsisuko ir lenkėsi vėl paimti
kotą. Pamanęs, kad paėmęs kotą V. K. vėl bandys jam juo
suduoti, jis nieko negalvodamas dar du kartus dūrė V. peiliu į nugaros sritį.
Tai jis padarė siekdamas apsisaugoti nuo V. K., kad šis
vėl neužpultų jo šakėmis ar jų kotu. Būtent siekdamas apsiginti nuo V. K., o ne jį nužudyti, jis jam ir dūrė tris kartus peiliu,
todėl kaltės dėl tyčinio nužudymo jis ir nepripažįsta. Jo nuomone, V. K. kėsinosi į jo gyvybę ir viskas įvyko labai greitai . V.
nukritus, jis priėjo prie jo ir atvertė V. ant dešiniojo
šono. Pamatęs ant grindų prie V. K. daug kraujo, jis nubėgo
pas kaimynystėje gyvenančius V. ir D. S.. Jiems pasakė, kad
pripjovė V. K. ir paprašė iškviesti
greitąją pagalbą bei policiją. Sugrįžęs į namus jis pamatė, kad V. K. jau nealsuoja. Netrukus atvykę greitosios medicinos pagalbos
darbuotojai patvirtino, kad V. K. miręs. V.
K. nužudyti jis nenorėjo ir tokio tikslo neturėjo, peiliu jam dūrė tik
gindamasis. Yra įsitikinęs - jei būtų taip neapsigynęs, tuomet V.
K. jį būtų nužudęs. Nesutinka su kaltinimu, kad nusikaltimo padarymo metu
jis buvo neblaivus. Jis jautėsi blaivus, nes buvo išgėręs apie 3 stiklines
alaus ir apgirtęs nebuvo.
Tokius parodymus
kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu/T.2 b.l. 50-54/.
Apklausta
liudytoja O. S. patvirtino, kad iki įvykio gyveno
kartu su sūnumi Kęstučiu bei sugyventiniu V. K. namelyje,
esančiame (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val.
kartu su savo sugyventiniu nuėjo pas kaimyną J. B. išgerti.
Pas jį išgėrė du butelius vyno ir sugrįžo į namus. Abu užlipo į namelio antrą
aukštą ir atsigulė pamiegoti. Kiek pagulėjęs V. atsikėlė ir padarė jiems kavos.
Geriant kavą, ji pradėjo priekaištauti, kad jis per daug pridėjo į kavą
cukraus, nes ji serganti cukriniu diabetu. Jiedu susibarė ir V.
K. sudavė jai ranka vieną kartą į nosį. Pradėjus bėgti iš nosies kraujui,
ji laiptais nusileido į virtuvę. Ar matė virtuvėje sūnų, ji nepamenanti, nes
buvo girta. Kadangi norėjo dar išgerti, tai nuėjo pas D. V. pasiimti
pinigų, kuriuos ten laikė. Apie 15 val. 45 min. su pinigais grįžusi į namus,
ji pamatė policijos automobilį. Įėjusi į namą pamatė virtuvėje ant grindų
gulintį jau mirusį V. K.. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis
buvo nužudytas jos sugyventinis, ji nematė, nes tuo metu jos namuose nebuvo. V. K. apsiginti nuo vagių antrame namo aukšte miegamajame
kambaryje laikė keturių virbų šakę,
Liudytojas V. S. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas t.y. gyvena
netoli O. S. toje pat sodų bendrijoje „(duomenys
neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. pas jį į namus atėjo susijaudinęs K. S.. Jis pasakė, kad peiliu nudūrė V. K., kurį visi vadino „V.“. K. S. paaiškino, kad V. K. puolė ant jo su šakėmis, todėl jis
jam dūrė gindamasis. V. K. buvo
labai ūmaus būdo, išgėręs agresyvus, mušdavosi, griebdavosi peilio-buvo peiliu
sužalojęs ir V. S., mušdavo ir O. S.. O K. S. jis
charakterizuoja kaip ramų ir gerbiamą žmogų.
Be kaltinamojo
ir liudytojų parodymų, K. S. kaltę patvirtina ir kiti
įrodymai:
Iš įvykio
vietos apžiūros protokolo / T.1 b.l. 4-7, 8-21/ matyti, jog (duomenys
neskelbtini), sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančiame O. S. namelyje 2009-08-23 rastas V. K. lavonas su smurto žymėmis. Įvykio vietoje be kitų
daiktų paimtas peilis, šakės ir jų kotas, iš įvairių namo vietų paimtos nuoplovos.
Teismo
medicinos specialistas išvadoje Nr. M902/09(02) /T.1 b.l. 30-35/ konstatavo,
kad V. K. mirties priežastimi tapo durtinis-pjautinis
kiauryminis kairės krūtinės pusės sužalojimas: kairio V-o šonkaulio kremzlinės
dalies pažeidimas, širdiplėvės pažeidimas, dešinio širdies skilvelio ir
tarpskilvelinės pertvaros pažeidimai, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į
širdiplėvės ir kairę krūtinplėvės ertmes, širdies tamponada, nukraujavimu ir
šoku. Sužalojimas buvo padarytas aštriu duriančiu pjaunančiu įrankiu ar daiktu,
tikėtina, peiliu, vieno trauminio poveikio pasėkoje.
Specialistas
taip pat nustatė, jog V. K. kūne rasti dar du durtiniai -
pjautiniai kiauryminiai sužalojimai, neturėję įtakos V. K. mirčiai:
sunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį atitinkantis durtinis pjautinis kiauryminis
dešinės nugaros pusės sužalojimas, kurio kanalas prasideda durtine-pjautine
odos žaizda, eina per nugaros paodę, raumenis, XI-ą tarpšonkaulinį tarpą ir
aklinai baigiasi dešiniame pleuros sinuse; bei - nesunkų sveikatos sutrikdymo
laipsnį atitinkantis durtinis-pjautinis aklas kairės nugaros pusės sužalojimas,
kurio kanalas aklas ir baigiasi nugaros raumenyse ties XII šonkauliu. K. lavono kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio,
šlapime-2,69 ‰ etilo alkoholio, stiklakūnyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka
vidutinį neblaivumą.
Valstybinės
teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
medicinos kriminalistikos laboratorijos specialistas išvadoje
Nr.MK-U 73/09(01) patvirtina/T.1 b.l. 88-100/, kad V. K. kūne
rastose žaizdose yra metalizacijos pėdsakai, o V. K. krūtinės
kairės pusės žaizda ir ją atitinkantis V-o šonkaulio pažeidimas padaryti įvykio
vietoje rastu bei specialistui tirti pateiktu peiliu. Specialistas davė ir
tikėtiną išvadą, kad jam tirti pateiktos dvi V. K. nugaros
žaizdos padarytos tuo pat peiliu.
Teismo
medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialistas
išvada Nr. S 336/09(01) patvirtina /T.1 b.l. 56-70/, jog ant įvykio
vietoje išimtų peilio, šakių bei ant K. S. sportinių
kelnių rastas kraujas yra V. K. kraujas su 99,9999999999%
tikimybe; įvykio vietos apžiūros metu išimtose nuoplovose prie kambario durų,
nuo K. S. šlepečių, jo marškinėlių yra K.
S. kraujas su 99,9999999999% tikimybe; nuoplovose padarytose kambaryje prie
lovos pirmame aukšte, prie lovos antrame aukšte, rastas O. S. kraujas
su 99,9999999999% tikimybe. Šioje išvadoje taip pat teigiama, kad ant įvykio
vietoje paimto šakių koto rastas K. S. DNR profilis su
99,9999999999% tikimybe ir nežymia V. K. DNR priemaiša.
K. S. parodymus, kad jis V. K. sužalojo
įvykio vietoje rastu virtuviniu peiliu, patvirtina ir Lietuvos policijos
kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-1-IS1-121
/T.1 b.l. 82-84/, iš kurios matyti, jog ant įvykio
vietoje rasto bei išimto peilio rankenos paimtame kvapo pėdsake yra tiek K. S., tiek ir V. K. kvapai. Išvada taip
pat patvirtina, kad kvapo pėdsake, paimtame nuo virtuvėje rastos bei išimtos
šakės koto, rastas K. S. kvapas ir, tikėtina, V. K. kvapas.
Specialistas
išvadoje Nr.G 2931 /09(02) patvirtina, kad K.
S. 2009-08-23 padarytos durtinės žaizdos kairėje plaštakoje galėjo būti
padarytos įvykio vietoje paimtų šakių pirštais jo nurodytomis aplinkybėmis, o
toks sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. /T.2 b.l. 3/.
Nors K. S. nurodė, jog jis V. K. mirtį
sukėlusius sužalojimus padarė gindamasis nuo šio pavojingo kėsinimosi į jo
gyvybę ir sveikatą t.y. nuo jo dūrio šake bei bandymo suduoti šakės kotu, tačiau
nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties
sąlygomis ir būtinosios ginties ribų neperžengė.
Teismas, ištyręs
visus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis K. S. V. K. nužudė tyčia ir tai padarė peržengdamas
būtinosios ginties ribas, nes jo gynybos priemonės aiškiai neatitiko V. K. kėsinimosi į K. S. pobūdžio bei jo
pavojingumo.
Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi
teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į
tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar
valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad veiksmai, padaryti
esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą
nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Todėl asmuo neatsako pagal
Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė
baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo formaliai
atitinkančią veiką, gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto
neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar
tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Tačiau būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš
tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą,
lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba
visuomenės interesus. Pavojingas kėsinimasis taip pat turi būti akivaizdus ir
realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos
grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas
kitų asmenų ir pan.). Kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo
pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi
– gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius,
jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.).
Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala padaroma tik
besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi;
žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.
Akivaizdu, jog
byloje nėra įrodymų, paneigiančių K. S. parodymus, kad jo
veiksmus išprovokavo pats V. K. t.y. nėra paneigti
kaltinamojo parodymai, jog nužudytasis užpuolė K. S., kad
būtent jis dūrė kaltinamajam šakėmis ir sužalojo jam ranką. Šią jo versiją
patvirtina specialistų išvados bei kiti aptarti įrodymai. Todėl įstatymas jam
suteikė teisę tuo metu gintis nuo jį užpuolusio V. K..
Tačiau iš K. S. parodymų matyti, jog jau po to kai V.
K. dūrė šakėmis kaltinamajam, šakėms įsmigus į besiginančio nuo jų K. S. ranką, jų metalinė dalis atsiskyrė nuo koto ir liko
įsmigusi K. S. rankoje. Taigi, tuo metu fiziškai už K. S. daug vyresnis, silpnesnis ir neblaivus V.
K.(kurio kraujyje rasta 2,21 ‰ etilo alkoholio, šlapime-2,69 ‰ etilo
alkoholio, stiklakūnyje rasta 2,42.‰ etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį
neblaivumą) jau nebekėlė kaltinamajam realios grėsmės šio sveikatai ar gyvybei,
nes grėsmę kėlęs įrankis jau buvo K. S. rankoje. Tai, kad V. K. rankoje buvo likęs tik šakių kotas, kurį jis tik laikė
rankose, negalėjo būti įvertinta kaip realus ir akivaizdus pavojus kaltinamojo
sveikatai ar gyvybei. Tikrai akivaizdus ir pavojingas kėsinimasis iš V. K. pusės jau buvo pasibaigęs, todėl pagrindo durti peiliu V. K. į krūtinės sritį bei padaryti jam mirtiną sužalojimą,
kaltinamajam jau nebebuvo. Tačiau K. S., neįvertinęs šios
aplinkybės ir impulsyviai reaguodamas į nužudytojo prieš tai pavartotą smurtą,
atliko veiksmus, kurie įvertintini kaip tyčinis gyvybės atėmimas-jis dūrė
peiliu V. K. į krūtinę, padarydamas jam mirtį sukėlusį
kūno sužalojimą.
Kad tuo metu nebuvo
pagrindo tokiam veiksmui-dūriui peiliu ir mirtinam V. K. sužalojimui,
patvirtina ir tolimesni kaltinamojo veiksmai. Jau po dūrio peiliu V. K. į krūtinę, K. S. atėmė iš jau
sužaloto V. K. šakių kotą. Numetus šį įrankį, o V. K. pasilenkus jį vėl paimti, tačiau nesant jokios realios
grėsmės K. S. ar kitiems asmenims, K. S. du
kartus dūrė peiliu V. K. į nugaros sritį, padarydamas jam
kaltinime nurodytus, tačiau mirčiai įtakos neturėjusius dar du sužalojimus. Tai
rodo, jog kaltinamasis neteisingai įvertino situaciją manydamas, jog jis gali
bet kokiais būdais gintis nuo jį prieš tai jį užpuolusio V. K.,
nes pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs. Tokius kaltinamojo veiksmus
teismas vertina kaip gynybą, tačiau pagal savo pobūdį ir intensyvumą aiškiai
neatitinkančią V. K. prieš K. S. panaudoto
kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Tokie veiksmai pripažintini tyčiniu
nužudymu peržengiant būtinosios ginties ribas. Todėl V. S. veika
kvalifikuotina pagal LR BK 28 str. 3d. ir 129 str. 1d.
Atsižvelgus į
tai, taikytinos ir LR BK 28 str. 4d. nuostatos, o skirtina bausmė švelninama
remiantis LR BK 62 str. 2d. nuostatomis, taikant mažesnę bausmę nei įstatymo
sankcijoje numatyta mažiausia bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į
aplinkybes numatytas LR BK 54 str. 2d.- veikos pavojingumą, jos padarymo
motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių
nebuvimą.
Kadangi K. S. iš esmės prisipažino kaltu t.y. prisipažino tyčia
nužudęs V. K. ir gailisi dėl tokių savo veiksmų, teismas
pripažįstą šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, jog
kaltinamasis laiko tokius savo veiksmus būtinąja gintimi, negali būti laikoma
savo kaltės neigimu, nes kaltinamasis būtent taip supranta V.
K. ir savo veiksmus bei jų kvalifikavimą.
Iš kaltinimo K.
S. šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė-kad jis veiką padarė
apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Iš
bylos medžiagos matyti, jog nėra objektyvaus pagrindo pripažinti kaltinamąjį
neblaiviu(nustatytas tik 0,5 promilės alkoholio kiekis), be to, ši aplinkybė
jokios reikšmės nusikalstamai veikai neturėjo.
Iš K. S. nukentėjusiajai G. K. priteistinas
jos pareikštas 828 Lt. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, nes jis
įrodytas pateiktais dokumentais. Taip pat priteistina nukentėjusiosios nurodyta
neturinė žala, nes V. K. yra nukentėjusiosios tėvas, dėl
kurio žūties G. K. patyrė dvasines kančias bei stiprius
emocinius išgyvenimus. Ši suma nėra aiškiai per didelė. Tačiau prašoma
priteisti 60000 Lt. suma mažintina 8025 Lt. suma, nes LR Teisingumo
ministerijos sprendimu G. K. ši suma buvo išmokėta avansu.
LR Teisingumo ministerijos pareikštas 8025 Lt. civilinis ieškinys tenkintinas,
nes ši suma buvo išmokėta nukentėjusiajai G. K..(T.1
b.l.116-131)
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 301-307 str.
n u s p r e n d ė:
K. S. pripažinti kaltu padarius
nusikalstamą veiką numatytą LR BK 28 str. 3d. bei 129 str. 1d., ir, pritaikius
LR BK 28 str. 4d., LR BK 62 str. 2d. 5 p., skirti jam 6(šešių) metų laisvės
atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią
skaičiuoti nuo jo sulaikymo LR BPK 140 str. numatyta tvarka dienos t.y. nuo 2009-08-23.
/T.2 b.l. 5/.
Iki nuosprendžio
įsiteisėjimo palikti nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.
Priteisti iš K. S. nukentėjusiajai G. K. 828 Lt.(aštuonis
šimtus dvidešimt aštuonis litus) turtinei žalai atlyginti ir 51 975 Lt.(penkiasdešimt
vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus) neturtinei žalai
atlyginti.
Priteisti iš K. S. LR Teisingumo
ministerijai jos pareikštą civilinį ieškinį- 8025 Lt.(aštuonis tūkstančius
dvidešimt penkis litus).
Nuosprendžiui įsiteisėjus
daiktiniai įrodymai:
-V. K. drabužiai paimti 2009-08-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu- vyriškos
trumpikės, sportinės kelnės, vyriškų pusbačių pora, švarkas, megztinis
saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l., 38, 46-47/-gražintini
nukentėjusiajai G. K.;
-K. S. drabužiai paimti 2009-08-23 daiktų ir dokumentų
pateikimo protokolu- violetinės spalvos maikutė trumpomis
rankovėmis, juodos spalvos sportinės kelnės,
žalios spalvos megztinis, pora šlepečių- saugomi
Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 37, 46-47/ bei šakių kotas, šakės,
virtuvinis peilis, paimti 2009-08-23 įvykio vietos
apžiūros metu ir saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 4-7,
48/-gražintini O. S.;
-skaitmeninė laikmena- vienas DVD kompaktinis diskas, kaip priedas prie 2009-08-27 įtariamojo K. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, saugotinas
baudžiamojoje byloje/T.2 b.l.55/;
-vokas, kuriame yra keturi vatos tamponai
su raudonomis dėmių nuoplovomis, saugomas
Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 46,47,48/-sunaikintinas;
-vokas su K. S. dešinės rankos
nagų turiniu, vokas su K. S. kairės rankos nagų turiniu,
du vokai su K. S. ir O. S. DNR
pavyzdžiais, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1 b.l. 47-48/-sunaikintini;
-K. S. pasas Nr. LD 530540, saugomas baudžiamojoje byloje,
perduotinas jo bausmės atlikimo vietos administracijai. /T.2 b.l.58/.
-daiktai paimti 2009-08-23 apžiūros protokolu-0,7 l. talpos plastikinis butelis su
užrašu „Pastogė“; 1,5 l butelis su užrašu „TICHĖ“, 2,5 l butelis su užrašu
„Močiutės giros gėrimas“; 2 l butelis su užrašu „Belvederio dvaro alus“, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK. /T.1, b.l. 46/-sunaikintini
kaip bevertis turtas.
Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas
Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas