Civilinė byla Nr. e2-295-407/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00215-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.4.4.2 (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Inertus“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Verslo invazija“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių dojotiekio statyba“ kreipėsi į teismą be kita ko prašydama iškelti jai nemokumo (restruktūrizavimo) bylą, patvirtini bendrovės esminių sutarčių sąrašą, nustatyti restruktūrizavimo plano parengimo ir pateikimo teismui datą, leisti atlikti einamuosius mokėjimus.
2. Nurodė, kad bendrovė nėra nemoki, tačiau turi finansinių sunkumų. Pareiškėjos teigimu, bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė dėl nesąžiningų jungtinės veiklos partnerio UAB „Alvora“ veiksmų: 2021–2022 metais UAB „Alvora“ nuslėpė ir nesumokėjo pareiškėjai daugiau kaip 2,5 mln. Eur, šiuo metu pareiškėja yra pareiškusi ieškinį UAB „Alvora“ dėl 4 670 709,87 Eur priteisimo. Finansinius sunkumus lėmė ir kitos priežastys: dėl infliacijos 15–20 proc. išaugo vykdomų projektų savikaita, o užsakovai vengia kainų indeksavimo ar kitokio nuostolių kompensavimo, šildymo sezonas užtruko iki 2022 m. birželio mėnesio, todėl nusikėlė šiluminių tinklų rekonstravimo darbai, keturiais ir daugiau mėnesių užsitęsė laimėtų konkursų sutarčių pasirašymas. Be to, popandeminė ir geopolitinė situacija lėmė neprognozuojamą žaliavų ir paslaugų kainų augimą bei tiekimo sutrikimus.
3. Bendrovė vykdo magistralinių dujotiekių montavimo, kvartalinių dujotiekių projektavimo ir montavimo, šiluminių trasų, vandentiekio ir nuotėkų tinklų montavimo darbus. Turi įdiegusi ne vieną kokybės standartą. Visi sertifikatai yra reguliariai atnaujinami ir šiuo metu galiojantys. Per 2021 metus bendrovės pardavimai sudarė 14,32 mln. Eur sumą, taigi pareiškėja yra didelė bei rinkoje žinoma ir stabiliai auganti bendrovė, bendrovėje šiuo metu dirba 78 darbuotojai. Šiuo metu pareiškėja yra laimėjusi 8 viešuosius pirkimus, kurių vertė viršija 9 mln. Eur. Pareiškėja šiuo metu vykdo reikšmingas sutartis, kurių tinkamas įvykdymas neabejotinai sugeneruotų žymias ir reikšmingas pajamas, leisiančias išspręsti kilusius finansinius sunkumus. Taigi bendrovė yra gyvybinga.
4. Kreditorė UAB „Inertus“ su pareikštu prašymu nesutiko ir nurodė, kad juridinio asmens dalyviai jau 2022 m. spalio 5 d. pritarė restruktūrizavimo bylos inicijavimui, tačiau, nepaisant to, UAB „Šiaulių dojotiekio statyba“, neinformuodama kreditorės UAB „Inertus“, po neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, aktyviai užsakinėjo iš kreditoriaus prekes – smėlį, žvyrą, žvirgdžą, dolomito skaldą, ne tik didindama savo įmonės įsiskolinimą, bet ir keldama pavojų paties juridinio asmens gyvybingumui.
5. Kreditorė UAB „ELSIS TS“ nurodė, kad pranešimą dėl keltinimo kelti restruktūrizavimo bylą gavo tik tuomet, kai pati asmeniškai kreipėsi į suinteresuotą asmenį paaiškinti situaciją. Kreditorės vadovas pagrįstai tikėjosi, kad suinteresuoto asmens vadovas atvyks aptarti susitarimo dėl pagalbos, tačiau, kaip paaiškėjo, jokio pasiūlymo dėl susitarimo pareiškėjas nepateikė ir net neketino teikti. Taigi, pareiga pasiūlyti sudaryti susitarimą buvo tik formaliai išpildyta. Pažymėjo, kad suinteresuoto asmens reali turto vertė nėra žinoma. Net ir seni sunkvežimiai, ekskavatoriai ir vamzdžių klotuvai kainuoja dešimtimis, o gal ir šimtais tūkstančių eurų. Taigi kyla įtarimų, kad per pirmuosius tris metus bus bandoma visą tokį „susidėvėjusį“ turtą nurašyti, o ketvirtais metais, tikėtina, įmonė bankrutuos. Tokios schemos yra vykdomos realybėje ir jų įmanoma išvengti tik atidžiai ir objektyviai įvertinant pateiktą informaciją bei užkertant kelią turto iššvaistymui.
6. Kreditorė AB „Swedbank“ nurodė, kad yra didžiausia pareiškėjos kreditorė, tačiau bendrovė nebendradarbiauja su kreditore, neteikė jai jokios informacijos. AB „Swedbank“ neturi duomenų apie bendrovės finansinę situaciją ir planus, kaip bus sprendžiami finansiniai sunkumai. Bendrovės restruktūrizavimo plano projekte taip pat nėra numatyta, kaip bus vykdomi įsipareigojimai kreditorei AB „Swedbank“.
7. Kreditorė UAB „Verslo invazija“ nurodė, kad pareiškėjai yra inicijuota bankroto byla. Mano, kad bendrovei keltina bankroto byla, kadangi ji nevykdo net einamųjų mokėjimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), taigi bendrovė yra nemoki ir negyvybinga. Nėra žinomas tikrasis pareiškėjos turtas ir jo vertė – nėra pateiktas žaliavų sąrašas, nėra aišku, kas sudaro 1 300 021 Eur dydžio turtą, kuris apskaitomas kaip nebaigtos statybos, nėra įrodymų, ar debitoriai pripažįsta savo skolas (iš viso 831 609 Eur suma). Kreditorės teigimu, realus atsakovės valdomas turtas galėtų siekti 1 653 676 Eur (4 248 460 – 463 154 – 1 300 021 – 831 609), taigi bendrovė yra akivaizdžiai nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi be kita ko atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Šiaulių dojotiekio statyba“, iškėlė jai restruktūrizavimo bylą.
9. Teismas nustatė, kad, remiantis 2022 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, bendrovė turi 4 248 460 Eur vertės turto, iš jo 1 376 519 Eur vertę sudaro ilgalaikis turtas (žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, transporto priemonės, kiti įrankiai, prietaisai ir įrenginiai, investicinis turtas), 2 779 714 Eur – trumpalaikis turtas, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 3 111 070 Eur, iš viso bendrovė turi 3 299 230 Eur įsipareigojimų, debitorių skolos sudaro 835 279 Eur, per 2022 metus iki rugsėjo 30 d. atsakovė patyrė 2 222 271 Eur nuostolių. Teismas sprendė, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nėra nemoki, kadangi jos įsipareigojimai neviršija jos turto vertės, tačiau bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais, t. y. negali laiku vykdyti turtinių prievolių, todėl egzistuoja juridinio asmens nemokumo tikimybė.
10. Teismas pažymėjo, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turi įsipareigojimų, kurių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas jos turtas, tačiau sutartys su banku nenutrauktos. Be to, bendrovė turi ir kito didelės vertės neįkeisto turto. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ turi 64 apdraustus asmenis, nėra skolinga VSDFV (28 877,33 Eur skolos mokėjimas atidėtas), taip pat nėra pateikta įrodymų, kad bendrovės darbuotojams nebūtų mokamas darbo užmokestis.
11. Teismas nurodė, kad bendrovė nebuvo nutraukusi veiklos, ją tęsia, vykdo aštuonias didelės vertės sutartis. Restruktūrizavimo laikotarpiu bendrovė neketina pradėti visiškai naujų veiklų, sieks stiprinti pajėgumus savo pagrindinėje veikloje. Iš bendrovės debitorių sąrašo nustatyta, kad didieji UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ debitoriai (AB „Kauno energija“, AB „Amber Grid“) yra mokios įmonės, todėl nėra abejonių, jog minėtos skolos bus apmokėtos. Bendrovė lėšas numato gauti iš pagrindinės savo veiklos (909 000 Eur), iš grąžintų debitorių skolų (apie 596 000 Eur), patalpų ir mechanizmų nuomos, taip pat bendrovė ketina gauti lėšų iš turto, kuris nenaudojamas arba mažai naudojamas veikloje, pardavimo (apie 627 000 Eur). Projekte nurodytos priemonės, teismo vertinimu, dedant atitinkamas pastangas, gali būti realiai įgyvendintos, todėl padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ yra gyvybinga, tęsia pelną generuojančią veiklą. Teismas sprendė, kad atsakovė atitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą reikalavimą.
12. Pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, kuriam pritarė atsakovės akcininkų 2022 m. lapkričio 7 d. neeilinis surinkimas (JANĮ 17 straipsnio 3 dalies 1 punktas), iš esmės atitinka JANĮ 104 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas sprendė, kad atsakovės bankroto bylos iškėlimas nėra naudingas nei atsakovei, nei jos kreditoriams, todėl šiuo atveju verta suteikti atsakovei galimybę imtis priemonių jos veiklai stabilizuoti, o vėliau ir atkurti mokumą.
13. Apibendrindamas teismas nurodė, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Atsižvelgiant į faktinę bendrovės finansinę situaciją, vykdomą veiklą, vykdomas sutartis, teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano projekte nurodytos prognozuojamos veiklos bei gautinos pajamos yra tikėtinos. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos bendrovės veiklos perspektyvos ir atliktini veiksmai leidžia daryti išvadą, kad bendrovė turi realių galimybių sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu keliamus tikslus – atkurti mokumą ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Kelti bankroto bylą atsakovei atsakytina iškėlus restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
14. UAB „Inertus“ nepagrįstai teigia, kad atsakovė pranešimą apie susitarimą dėl pagalbos arba restruktūrizavimo bylos iškėlimo išsiuntė ne visiems kreditoriams. Atsakovės direktorius pateikė teismui įrodymus (DOK-163), kad visiems anksčiau nurodytiems kreditoriams jų registracijos adresais buvo išsiųsti pranešimai, tačiau siuntos grąžintos atgal, tikėtina, neradus adresatų registracijos adresais.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Pareiškėja UAB „Inertus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir iškelti UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Atsakovė nurodo, kad įmonės problemas dėl nemokumo lėmė nepalankios rinkos aplinkybės – Rusijos invazija į Ukrainą, išaugę energetikos kaštai, pabrangusios žaliavos. Tačiau, apelianto nuomone, faktinė įmonės finansinė situacija yra blogėjanti jau nuo seniau – remiantis atsakovės pateiktais duomenimis jau nuo 2019 m. įmonės turimų įsipareigojimų dydis auga, kritinio likvidumo koeficientas buvo prastas jau 2019 m., bendrojo nemokumo koeficientas šiuo metu yra ypač blogas, kadangi nesiekia nei 0,5.
15.2. Restruktūrizavimo plane nėra numatomi esminiai siūlomi pokyčiai, kad įmonės finansinė būklė galėtų ženkliai pagerėti, iš esmės įmonė savo mokumo atkūrimą sieja su vykdytinomis sutartimis, debitorių skolų atgavimu, papildomų pajamų pasiskolinimu, tačiau, atsižvelgiant į prastas įmonės finansinių įsipareigojimų tendencijas, akivaizdu, kad atsakovės įmonė rinkoje tampa nebekonkurencinga, dėl to negalės įvykdyti savo pateiktų prognozių. Atsakovė iš esmės siekia tęsti to paties verslo modelį, vykdyti tą pačią veiklą, kurią vykdė iki šiol, taigi nėra jokių objektyvių kriterijų dėl įmonės finansinių įsipareigojimų mažėjimo.
15.3. Matyti darbuotojų mažėjimo tendencija, kuri yra pastebima nuo 2022 m. vasario mėnesio. Todėl ypač kritiškai ir kruopščiai turėtų būti vertinamos esamų atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo galimybės: atsakovės įmonėje ypač sumažėjęs darbuotojų skaičius gali lemti sutarčių nevykdymą, taip pat pritraukti naujų darbuotojų esant įmonei nemokiai, nekonkurencingai, tikėtina, nėra objektyvių galimybių.
15.4. Atsakovės pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra parengtas remiantis 2022 m. rugsėjo 30 d. duomenimis. Šiai dienai, akivaizdu, kad dalis atsakovės pateiktos informacijos jau yra nebeaktuali ir pasikeistusi, todėl papildomi 4 mėnesiai paruošti restruktūrizavimo planą dar labiau pagilins esamus įmonės finansinius įsiskolinimus bei sumažins kreditorių galimybes apginti savo subjektines teises.
16. Atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atskirtimais:
16.1. Teismas nėra įpareigotas pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Analogiški motyvai buvo išdėstyti įvairiuose UAB „Inertus“ procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, todėl, tikėtina, teismas juos įvertino.
16.2. Teismas tinkamai atskleidė atsakovės gyvybingumą, todėl pagrįstai iškėlė restruktūrizavimo bylą.
16.3. Pareiškėjas neįrodė savo teiginių apie galimą atsakovės nekonkurencingumą, todėl jie laikytini deklaratyviais ir turėtų būti atmesti.
17. Pareiškėja UAB „Verslo invazija“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį ir bylą gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Pareiškėja restruktūrizavimo plane nenurodė turinti skolą kreditorei UAB „Verslo invazija“, o tai pagrindžia, kad restruktūrizavimo procesas vykdomas neteisėtai, nesilaikant imperatyvių JANĮ reikalavimų. Nėra aišku, kiek dar kreditorių nebuvo įtraukta į restruktūrizavimo plano metmenis.
17.2. Atsakovė jokia apimtimi nesumažino skolos kreditorei UAB „Verslo invazija“, todėl laikytina, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ yra negyvybinga.
17.3. Restruktūrizavimo metmenyse esanti informacija deklaratyvi, nepagrįsta, neaišku, kaip bus padengtos visos skolos.
17.4. Tai, kad atsakovė yra neva yra sudariusi ir vykdo kelias rangos sutartis, nepagrindžia jos mokumo atkūrimo, nes byloje ji turėjo patekti bent duomenis ir įrodymus, koks tokio sutarčių vykdymo poveikis bus jos mokumui: koks numatomas sutarčių pelningumas (nuostolingumas), ar tęsiant jų vykdymą bendras atsakovės turto ir skolų santykis bus pagerintas, ar, priešingai, pablogintas, tačiau byloje atsakovė to neįrodė.
17.5. Apeliantė byloje nurodė, kad restruktūrizavimas grindžiamas sutartimis su UAB „Dovyra“, o tai turėtų būti vertinama kritiškai, nes tai susijusi su atsakove įmonė, todėl, manytina, restruktūrizavimu siekiama tik perkelti kuo daugiau įmonės turto (vertės) į susijusias įmones, kad atsakovės kreditorių reikalavimai būtų padengti kuo mažesne apimtimi.
17.6. Atsakovė sistemingai didina savo nuostolį, vien per trečią 2022 metų ketvirtį nuostoliai padidėjo daugiau nei 2,2 mln. Eur (2021 metais – apie 1,7 mln. Eur), o tai reiškia, kad, jei atsakovei bankroto byla būtų iškelta 2022 m. sausio 1 d., kreditorių finansiniai reikalavimai būtų padengti 2,2 mln. eurų didesne suma, nei kad bus, jei bankroto byla bus iškelta dabar.
17.7. Teismo teiginys, kad atsakovė neskolinga VSDFV, yra neteisingas, nes skolos atidėjimas pačios skolos nepanaikina. Kita vertus, remiantis viešai skelbiamais duomenimis, atsakovės skolos nuolat didėja ir jos nėra atidėtos.
17.8. Atsakovė neįrodė turinti 4 248 460 Eur vertės turtą: neaišku, kas sudaro turtą, nurodytą kaip „žaliavos“, „nebaigta statyba“, neįrodytas pirkėjų skolų pagrįstumas. Realaus atsakovės valdomo turto maksimali suma yra beveik dvigubai mažesnė, nei jos pačios nurodomos skolos, taigi atsakovė yra nemoki.
18. Atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atskirtimais:
18.1. UAB „Verslo invazija“ nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. neturi darbuotojų, taigi neturi ir vadovo, todėl A. B. negali būti laikomas asmeniu, atstovaujančiu juridinį asmenį.
18.2. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ klausimą pagal UAB „Verslo invazija“ pareiškimą, nurodė, kad, tik tikėtina, jog UAB „Verslo invazija“ yra atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ kreditorė. Taigi aplinkybė, kad teismas priėmė ir išnagrinėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo tvirtinimo. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ buhalterinės apskaitos duomenimis, atsakovė nėra skolinga UAB „Verslo invazija“, o pastaroji yra skolinga 5 000 Eur atsakovei.
18.3. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ tinkamai vykdo visus savo įsipareigojimus hipotekos kreditoriui AB „Swedbank“, todėl laikytina, kad AB „Swedbankas“ nėra paveikiamas kreditorius pagal planą.
18.4. Atsakovė realiai vykdo sutartis, kurias yra laimėjusi viešųjų pirkimų pagrindu. Atsakovė, spręsdama dėl restruktūrizavimo, vertino rizikas ir finansines pasekmes, kurios kiltų tokias sutartis nutraukus, sprendė, kad jų vykdymas, net ir nuostolingas yra svarbesnis, vertinant atliekamų darbų reikšmingumą. Be to, tai padės išlikti rinkoje ir toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
18.5. Per 2022 metų 9 mėnesius susidaręs 2,2 mln. Eur dydžio nuostolis yra dengiamas sukauptu ankstesnių metų pelnu (942 476 Eur), todėl laikotarpio bendras nepaskirstytas nuotolis yra 1,28 mln. Eur. Be to, bendrovė yra suformavusi rezervus – 1,9 mln. Eur, todėl, įvertinus akcininkų kapitalą, įmonės nuosavas kapitalas 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo teigiamas – 949 230 Eur.
18.6. Įmonės turtas – nebaigta statyba, ilgalaikis turtas, atsargos, avansai, pirkėjų skolos ir kt., pasibaigus metams yra inventorizuojamos. Atlikta inventorizacija patvirtina turimo turto realumą. Įmonėje kiekvienais metais atliekamas nepriklausomas finansinis auditas. Todėl nėra pagrindo netikėti įmonės pateiktais finansiniais duomenimis. Įstatymas nenumato pareigos teikti ne tik apskaitos duomenis (balansą, išrašus), bet ir visus pirminius dokumentus.
18.7. Didžiąją dalį nebaigtos gamybos (apie 900 000 Eur) sudarė darbai, kuriems nebuvo pasirašyti darbų atlikimo aktai, prasidėjus konfliktui su parneriu UAB „Alvora“, ginčas su šia bendrove nagrinėjamas teisme. 2022 metais buvo pradėti nauji projektai, kurių vertė buvo virš 2 mln. Eur. Šiems projektams įgyvendinti buvo atlikta darbų už 1,2 mln. Eur, o užaktuota darbų vertė siekia 835 tūkst. Eur.
18.8. Įmonė į balansą įtraukė tik realias skolas ir sieks jas išsiieškoti.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl papildomų dokumentų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
19. Atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus dokumentus – įsakymą dėl inventorizacijos komisijos sudarymo, inventorizacijos komisijos ataskaitą ir nepriklausomo auditoriaus išvadą. Be to, apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus (DOK-994) – VSDFV raštą dėl informacijos pateikimo. Minėtame rašte paaiškinta, kad informacija apie UAB „Verslo invazija“ apdraustąjį asmenį A. B. pareiškėjai negali būti suteikta.
20. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepriklausomo auditoriaus išvada jau yra pateikta į bylą (3 t., b. l. 38), todėl papildomai jos pridėti prie civilinės bylos nėra pagrindo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamais naujai pateiktais dokumentais atsakovė siekia pagrįsti savo mokumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kitus atsakovės naujai teikiamus įrodymus priima. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai teikiamus dokumentus (DOK-994) – VSDFV raštą, kadangi minėtas dokumentas negali patvirtinti ar paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių.
22. Pareiškėja UAB „Verslo invazija“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-1084), kuriuose nurodė, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė nėra pajėgi mokėti mokesčių VSDFV, šiuo metu skola siekia 51 218 Eur (padidėjo nuo 28 877,33 Eur), šios sumos sumokėjimas nėra atidėtas. Taigi, pareiškėjos teigimu, įmonė nėra gyvybinga ir negalės sumokėti skolų kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų rašytinių paaiškinimų turinį, sprendžia, kad pareiškėjos naujai teikiami įrodymai tik papildo teiktus argumentus dėl bendrovės nemokumo. Atsižvelgdama į tai, kad šalys turi teisę teikti rašytinius paaiškinimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o naujai teikiami įrodymai yra susiję su ginčo dalyku, teismas pareiškėjos rašytinius paaiškinimus ir su jais teikiamus papildomus įrodymus priima.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
24. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirųjų skundų ribų.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog A. B. negalėjo pasirašyti UAB „Verslo invazija“ pateikto atskirojo skundo (negali būti tinkamas pareiškėjos atsakovas), tačiau apeliacinio proceso šiuo pagrindu nutraukti neprašė, nurodė reikalavimą atskirąjį skundą atmesti. Be to, byloje pateikti duomenys, kad A. B. viešame registre įregistruotas kaip UAB „Verslo invazija“ direktorius. Atsakovė nepateikė tai paneigiančių duomenų. Todėl apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl UAB „Verslo invazija“ atskirajame skunde dėstomų argumentų.
26. Apeliacijos dalykas yra Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ir šiai bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo
27. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
28. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad, kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).
29. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir, bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Taigi kreiptis dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo įstatymas įgalina nuo momento, kai bendrovė dar nėra nemoki, tačiau įrodo, kad gali tapti nemoki per artimiausius tris mėnesius. Toks teisinis reguliavimas turėtų užtikrinti, kad restruktūrizavimo procedūromis ir nustatyta apsauga (pavyzdžiui, draudimu nutraukti esmines sutartis, naujo ir tarpinio finansavimo apsauga ir kt.), juridinis asmuo nepradės naudotis per anksti, nepiktnaudžiaus įstatymo suteikiamomis garantijomis ir priemonėmis. Tai reiškia, kad bendrovei privalu pasiekti tam tikrą su finansiniais sunkumais siejamą ribą, jog būtų galima pasinaudoti specialia nemokumo teisės normomis reguliuojama apsauga, o kreditoriams nuo šio momento užkardoma galimybė remtis įprastais civilinės teisės reguliavimo principais ir teisės normomis. Finansinių sunkumų masto nustatymas reikšmingas tiek keliant restruktūrizavimo bylą, tiek vėliau sprendžiant dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, kadangi restruktūrizuotis siekiantis asmuo turi įrodyti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės padės įveikti finansinius sunkumus.
31. Juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto yra speciali juridinio asmens teisinė procedūra, kai esminis dėmesys skiriamas bendrovės turto realizavimui ir bankroto procedūrų užbaigimui. Į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tada, kai per JANĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir (ar) taikos sutarties sudarymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1076-798/2021 18 punktą). Taigi teismo nutartimi, kuria bendrovė pripažįsta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, iš esmės konstatuojama, kad nebėra perspektyvų atkurti stabilios finansinės padėties, susitarti su kreditoriais dėl bankroto bylos nutraukimo ir restruktūrizavimo proceso.
32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad bendrovė dėl restruktūrizavimo procedūrų pradėjimo gali kreiptis tuomet, kai dar nėra nemoki, tačiau patiria finansinių sunkumų, tai laikytina restruktūrizavimo procedūrų pradžios momentu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria juridinis asmuo pripažįstamas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, nebetenkama galimybės pradėti restruktūrizavimo procedūras, tokia nutartis apibrėžia restruktūrizavimo procedūrų inicijavimo pabaigos momentą. Taigi restruktūrizavimo procesas gali būti pradedamas tiek mokioms, tiek nemokiomos bendrovėms.
33. Dar viena būtina sąlyga restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).
34. Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).
35. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
36. Priklausomai nuo to, su kokiomis – finansinėmis ar ekonominėms problemomis – susiduria skolininkas, galima imtis įvarių įmonės gelbėjimo veiksmų. Restruktūrizavimo veiksmai (įmonės gaivinimas, konkurencingumo didinimas) gali būti susiję su įmonių ūkinės veiklos rūšies pakeitimu, darbo organizavimo tobulinimu, gamybos modernizavimu, įmonės turto ar jo dalies pardavimu, kitų įmonių turto priėmimu jas jungiant ar skaidant, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio ir vykdymo terminų pakeitimu, kitų techninių, ekonominių ir organizacinių priemonių įgyvendinimu.
37. Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Pritartina doktrinoje dėstomai pozicijai, kad gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571).
38. Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).
39. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar bendrovė yra gyvybinga, turi įvertinti šias reikšmingas aplinkybes: 1) nemokumo problemų priežastis, 2) vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdį ir perspektyvas, 3) numatomas gauti pajamas, 4) darbo santykių ypatumus, 5) esminių įsipareigojimų vykdymą.
40. Nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis).
41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad restruktūrizavimo plane turi būti nurodomas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas). Ši sąlyga yra reikšminga tiek sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), tiek tvirtinant restruktūrizavimo planą. Teismui sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir konstatavus esant JANĮ 22 straipsnyje įtvirtintus atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindus, privalo būti keliama bankroto byla (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas iš esmės reiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimą, todėl toks sprendimas negali būti siurprizinis ir teismas privalo informuoti šalis apie ketinimą peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir sudaryti šalims galimybę pasisakyti ir teikti įrodymus dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Todėl teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi užtikrinti proceso rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis) bei teisę į teisingą teismą.
42. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų.
Dėl ginčo esmės
43. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė vykdo mokestinius įsipareigojimus, duomenų apie pradelstą darbo užmokestį byloje nėra, nurodė, kad bendrovė nėra nutraukusi veiklos, vykdo aštuonias didelės vertės sutartis, iš pagrindinės veiklos planuoja gauti apie 909 000 Eur sumą, lėšas papildomai planuoja generuoti pardavusi veikloje nenaudojamą nekilnojamąjį turtą (apie 627 000 Eur), susigrąžinti skolas iš debitorių (apie 596 000 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ yra gyvybinga. Atskiruosiuose skunduose apeliantai įrodinėja, kad bendrovė yra nemoki, o restruktūrizavimo plane numatytos priemonės yra nerealios ir neužtikrins ūkinės veiklos vykdymo ateityje, neleis išspręsti finansinių problemų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirųjų skundų argumentais sutikti.
44. Remiantis į bylą pateiktu balansu 2022 m. rugsėjo 30 d. bendrovė nurodė turinti 4 248 460 Eur vertės turto (1 t., b. l. 35), kurį sudaro ilgalaikis materialus turtas (žemė, pastatai, įrenginiai ir kt., 1 376 519 Eur) ir trumpalaikis turtas (atsargos, nebaigta produkcija, avansai ir pan., 2 779 714 Eur). Atsakovė pateikė inventorizacijos komisijos ataskaitą, kurioje užfiksuotos inventorizuojamo turto – pinigų, nebaigtos produkcijos, ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų skolų – sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad yra pateiktas detalus debitorių sąrašas, o inventorizavimo duomenys sudaryti remiantis suderinimo aktais bei apskaitos dokumentais. Į bylą pateiktas nekilnojamojo turto (1 t., b. l. 62), kito ilgalaikio turto sąrašas (1 t., b. l. 62–66). Taip pat pateikti duomenys, kad bendrovė yra audituojama ir nustatyta, jog finansinės apskaitos dokumentai teisingai perteikia realią įmonės 2021 m. gruodžio 31 d. buvusią finansinę padėtį. Todėl sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą, kad nėra pagrindo abejoti buhalterinėse ataskaitose pateiktos informacijos teisingumu. Bendrovė nurodė turinti 3 299 230 Eur dydžio įsipareigojimus. Taigi visi bendrovės turimi įsipareigojimai neviršija bendro turimo turto vertės (balanso testas), tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad bendrovė susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl laikytina, kad bendrovė susiduria su finansinio gyvybingumo problemomis bei tenkina pirmąją restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygą (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Kita vertus, kaip jau buvo minėta anksčiau, restruktūrizavimo byla gali būti keliama ir nemokiai įmonei, todėl bendrovės nemokumas nėra esminė sąlyga sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Esminė aplinkybė yra ta, kad restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik gyvybingai įmonei. Įstatyme nėra apibrėžtos gyvybingo vertinimo sąlygos, todėl gyvybingumo samprata plėtojama teismų praktikoje ir doktrinoje.
46. Bendrovė nuo 1967 metų vykdo gamybinę veiklą, užsiima inžinerinių tinklų statyba ir projektavimu (vartotojo sistemų, skirstomųjų ir magistralinių dujotiekių, vandentiekio ir nuotekų, šilumos tinklų, suskystintų naftos dujų tinklų ir rezervuarų įrengimu) (1 t., b. l. 44). Pagrindinės priežastys, nulėmusios bendrovės finansinius sunkumus – susiklosčiusi geopolitinė ir popandeminė situacija, kuri lėmė išaugusias žaliavų ir paslaugų kainas, medžiagų ir darbų kainos tapo sunkiai prognozuojamos. Visgi bendrovė nėra nutraukusi veiklos, turi darbuotojų, o per 2022 metus (iki rugsėjo 30 d.) pardavimo pajamos siekė 3 722 405 Eur (1 t., b. l. 49). Atsakovė pati pripažįsta, kad iš ūkinės veiklos patiria nuostolį dėl išaugusios infliacijos ir vykdomų projektų savikainos (1 t., b. l. 67). Taigi atsakovės veikloje yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, bendrovė susiduria su ekonominio gyvybingumo problemomis.
47. Restruktūrizavimo plane nurodyta, kad bendrovė planuoja atsiskaityti su kreditoriais iš nenaudojamo turto pardavimo ir iš skolininkų atgautų lėšų, restruktūrizavimo metu uždirbto pelno (1 t., b. l. 54, 70). Numatoma su kreditoriais siekti susitarimo – reikalavimo įvykdyti prievolės terminų atidėjimą ir dalies reikalavimų atsisakymą ar pakeitimą kita prievole (1 t., b. l. 61). Bendrovė turi realiai galiojančias sutartis (1 t., b. l. 68), kurias planuoja vykdyti ir gauti pelną (1 t., b. l. 70). Restruktūrizavimo plane pažymėta, kad bankroto atveju kreditoriai galėtų pretenduoti į likviduojamos įmonės turtą, kurio vertė sudaro apie 4 248 460 Eur, tačiau dalis šio turto yra įkeista, be to, tikėtina, kad priverstinio turto realizavimo atveju už atsargas (žaliavas ir medžiagas) gautos piniginės lėšos bus ženkliai mažesnės nei reali jų vertė. Bankroto atveju prie esamų finansinių įsipareigojimų prisidėtų kreditorių reikalavimai dėl neatliktų darbų ir sankcijų taikymo, darbo užmokestis su priklausančiomis išmokomis ir mokėtinais mokesčiais sudarytų apie 760 000 Eur. Tuo tarpu tęsiant veiklą bus generuojamos pajamos ir taip su kreditoriais bus atsiskaitoma didesne dalimi nei bankroto atveju. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė iš esmės pagrindė aplinkybę, jog skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas, taigi UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ laikytina ekonomiškai gyvybinga.
48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad komercinėje veikloje nenaudojamo nekilnojamojo turto pardavimas, skolų iš debitorių atgavimas negali būti laikomas ūkine komercine veikla. Tai yra tik laikinas mokumo problemų sprendimo būdas ir galimybė stabilizuoti finansinę padėtį. Visgi, kaip jau buvo minėta, gyvybingumas yra ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindas, tačiau ir restruktūrizavimo tikslas, reiškiantis, kad veiksmingą restruktūrizavimo procesą galima užtikrinti tik tokiu atveju, jeigu pasibaigus restruktūrizavimo procedūroms bus išsaugomas juridinis asmuo kaip veikiantis subjektas.
49. Šiuo atveju atsakovė nurodo, kad sutartys yra sudarytos galiojant vienoms kainoms, o turi būti tęsiamos smarkiai išaugus infliacijai, sąnaudoms, kaštams. Kita vertus, atsakovė paaiškino, kad siekia susitarimo su kreditoriais ir kainų indeksavimo, peržiūrėjimo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad bendrovė turėtų pateikti detalesnius skaičiavimus ir paaiškinimus, ar jos vykdoma veikla gali būti laikoma pelninga, o gal ilguoju periodu bus tik kuriami didesni nuostoliai. Tačiau tokį išsamų vertinimą tikslinga atlikti sprendžiat restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą ir aiškinantis, ar restruktūrizavimo plane numatytos priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus ir išsaugoti gyvybingumą (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 111 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 punktas). Visgi šiame restruktūrizavimo bylos etape, o būtent – sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo – nėra pakankamo pagrindo teigti, kad restruktūrizavimo plane numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
50. Apeliantės teigimu, atsakovė nėra pajėgi mokėti mokesčių VSDFV, šiuo metu skola siekia 51 218 Eur (padidėjo nuo 28 877,33 Eur), tačiau šiuos argumentus paneigia vieši duomenys apie atsakovės skolą VSDFV (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nenustatyta, kad atsakovė turėtų neįvykdytų mokestinių prievolių VSDFV, taigi bendrovė vykdo savo esminius finansinius įsipareigojimus.
51. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau nėra nutraukusi veiklos, moka mokesčius ir darbo užmokestį. Atsakovė turi vykdytinų sutarčių ir iš savo tiesioginės veiklos planuoja gauti pelno. Be to, spręsdama finansines problemas, yra numačiusi ir kitų priemonių – įmonės veikloje nenaudojamo turto pardavimą, skolų iš debitorių atgavimą. Atsakovė pagrindė, kad ūkinės komercinės veiklos vykdymas atneš didesnės naudos nei įmonės bankrotas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė yra gyvybinga, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą ir iškėlė restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Atmetus atskiruosius skundus, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei klausimas. Atsakovė pateikė prašymą priteisti po 600 Eur (iš viso 1 200 Eur) už atsiliepimų į atskiruosiuos skundus pateikimą, pateikė sąskaitas ir apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
54. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatytos Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Kadangi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytų dydžių, jos priteistinos iš pareiškėjų UAB „Inertus“ ir UAB „Verslo invazija“.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 144662024) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Inertus“ (juridinio asmens kodas 304590380) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ (juridinio asmens kodas 144662024) iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo invazija“ (juridinio asmens kodas 175034252) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Vigintas Višinskis