Administracinė byla Nr.eI-3180-473/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01126-2017-3

    Procesinio sprendimo kategorija  8.3.1; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 19  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rūtos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-03-22 sprendimą Nr. (15/5-4)11U-280(00313) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Indijos Respublikos piliečiui S. J. panaikinimo“  (t. I, b. l. 1–6). Skunde nurodė, kad nuo 2013 metų jis paskirtas VšĮ Jogos centro „Atma“ direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji įstaiga yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, komercinei veiklai vykdyti jis 2016-03-21 įsigijo UAB „Sorušas“ akcijas. Tapus UAB „Sorušas“ akcininku tapo aišku, kad susitarimai dėl ketinamos vykdyti veiklos ir tapimo UAB „Sorušas“ vieninteliu akcininku nebus vykdomi. Dėl turimo 1/3 akcijų paketo negalėjo įtakoti UAB „Sorušas“ veiklos, negaudavo informacijos. Jam iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nebuvo žinoma apie UAB „Sorušas“ darbuotojų atleidimus bei skolas valstybei. Nuo tapimo UAB „Sorušas“ akcininku dienos informacijos apie UAB „Sorušas“ veiklą negavo, negalėjo veikos įtakoti, nepasirašė jokio dokumento. Nebuvo informuotas apie akcininkų susirinkimus, nepasirašė dokumentų dėl direktoriaus keitimo ar atšaukimo. Jis nebuvo UAB „Sorušas“ steigėju. UAB „Sorušas“ veiklą vykdė iki pareiškėjui tampant jos akcininku. Paaiškino, kad įsigijo tik 1/3 bendrovės akcijų ir tikėjosi įsigyti likusias tam, kad galėtų vykdyti realią veiklą Lietuvos Respublikoje. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas įsigijo bendrovės akcijas ne siekiant vykdyti realią veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra. Iš viešai prieinamos informacijos UAB „Sorušas“ yra veikianti įmonė, laiku teikianti finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui. Akcijų įsigijimo metu bendrovė vykdė veiklą, buvo įdarbinusi darbuotojus, taigi, UAB „Sorušas“ negali būti laikoma fiktyvia įmone, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje. Nurodė, kad jo pagrindinis tikslas įsigyjant UAB „Sorušas“ akcijas buvo realios ūkinės-komercinės veiklos vykdymas. Kadangi jis tapo UAB „Sorušas“ akcininku, tuo pagrindu kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi. Taigi, pirminis tikslas buvo užsiimti realia ūkinė-komercine veikla, o ne gauti leidimą laikinai gyventi. Jis vykdė veiklą iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir toliau tęsia realios ūkinės-komercinės veiklos vykdymą. Jo buvimo tikslas buvo ir yra užsiimti jogos paskaitų dėstymu, seminarų vedimu, prekiauti Ajurvediniais produktais. Departamentas vadovaujasi iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos Įstatymu. Ginčijamame sprendime Departamentas nepateikia duomenų ir informacijos ar buvo vertinamas UAB „Sorušas“ veiklos atitikimas galiojančiai įstatymo redakcijai. UAB „Sorušas“ yra paskirtas direktorius, kuris turi būti įdarbintas, todėl galimai UAB „Sorušas“ veikla atitinka Įstatymo keliamus reikalavimus. Departamentas ginčijamame sprendime nepateikia duomenų, kuriais remiantis galima būtų teigti, jog jis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie bendrovės veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą. Kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jis pateikė teisingus duomenis, kurie atitiko realią UAB „Sorušas“ būklę. Tuo metu UAB „Sorušas“ visą darbo dieną dirbo ne mažiau kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, bendrovė atitiko kitus tuo metu keliamus Įstatymo reikalavimus. Leidimas buvo išduotas, aplinkybių, kad bendrovė būtų fiktyvi ar kitų neatitikimų įstatymui nebuvo  nustatyta. Priimant sprendimą nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus ar detalesnę informaciją, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Paaiškino, kad jis teisėtai gyvena ir verčiasi Lietuvos Respublikoje nuo 2014 metų, šią aplinkybę patvirtina pateikti duomenys ir dokumentai, todėl atsakovo teiginiai, kad jis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje bei dėl to kylančios nelegalios migracijos, yra nepagrįsti. Pareiškėjas turi artimus šeimyninius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, jis nuo 2014 metų gyvena su B. M.-T. Be to, jis turi realių ekonominių, socialinių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nuo 2014 metų užsiima realia veikla, skaito paskaitas, veda užsiėmimus, vysto ūkinę-komercinę veiklą.

Atsakovas Departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 1–8). Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi. Departamentas, įvertinęs visą surinktą medžiagą, ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ir UAB „Sorušas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų – įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, taip pat padaryta išvada, jog UAB „Sorušas“ galimai buvo įsteigta tam, kad užsieniečiai, įskaitant pareiškėją, kurie yra jos dalyviai, gautų leidimus laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas matyti, kad UAB „Sorušas“ yra fiktyvi įmonė. Ginčijamame sprendime, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pagrindinį atvykimo į Lietuvos Respublika tikslą, įmonės veiklą, jos darbuotojus. Atsižvelgiant į išvardintas priežastis, manytina, kad pareiškėjas formaliai siekė atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas, tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuoti buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla UAB „Sorušas“, taigi konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Sorušas“ yra fiktyvi įmonė bei gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjo atveju turėjo būti ir buvo vadovaujamasi ne Įstatymo redakcija, galiojančia nuo 2017-01-01, o Įstatymo redakcija, galiojusia iki 2017-01-01. Pagal 2016-09-14 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties UAB „Sorušas“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Departamento duomenimis, pareiškėjo pagrindinis gyvenimo tikslas Lietuvos Respublikoje nuo pat VšĮ Jogos centro „Atma“ įsteigimo, susijusi su paskaitų, seminarų apie jogą organizavimu. Kadangi pareiškėjas siekė toliau vykdyti su joga susijusią veiklą VšĮ Jogos centre „Atma“, tačiau Įstatymas nenumatė teisės legalizuoti savo buvimo Lietuvos Respublikoje gaunant leidimą laikinai gyventi veiklos vykdymo viešojoje įstaigoje pagrindu, todėl pareiškėjas ėmėsi ieškoti būdų, kad gautų leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir toliau verstųsi su joga susijusia veikla. Akivaizdu, kad pareiškėjas nusipirko UAB „Sorušas“ akcijas vien tam, kad formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintus reikalavimus ir gautų leidimą laikinai gyventi. Departamento vertinimu, abejotina, kad pareiškėjas staiga būtų pakeitęs veiklos vykdymo kryptį ir nusprendęs pradėti veiklą vykdyti UAB „Sorušas“ – tokius Departamento įtarimus patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, ir toliau dirbo ir gaudavo užmokestį iš VšĮ Jogos centro „Atma“. Iš pareiškėjo skunde pateiktų paaiškinimų akivaizdu, kad jis nesiekė valdyti ir nevaldė įmonės, nepriimdavo sprendimų įmonės vardu, t. y. nevykdė teisėtos veiklos UAB „Sorušas“, šią aplinkybę jis pripažįsta skunde teismui. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jam nebuvo žinoma faktinė UAB „Sorušas“ veiklos situacija įrodo, jog jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis – jo tikrieji ketinimai buvo ne prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi deklaruotas tikslas, bet pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis, formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygas, legalizuoti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir toliau tęsti veiklą UAB Jogos centre „Atma“. Pareiškėjo paaiškinimai dėl veiklos vykdymo pasikeitimų vertintini kaip pareiškėjo gynybinė pozicija, iš turimų duomenų visumos galima teigti, kad pareiškėjas neturėjo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą UAB „Sorušas“. Pareiškėjos susitarimai dėl jo kaip akcininko ateities įmonėje, nusiskundimai, kad įmonėje sprendimai būdavo priimami be jo žinios, nusiskundimai pareiškėjui legalizavimosi Lietuvos Respublikoje klausimais tarpininkavusiais asmenimis neturi reikšmės, nes tai pareiškėjo tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai su minėtais asmenimis. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 4 dalį užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis faktiškai nevykdė veiklos UAB „Sorušas“, tačiau apie tai Departamentui nepranešė ir iš Lietuvos neišvyko. Departamentas 2016-03-21 nustatė, jog UAB „Sorušas“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2016-11-02 UAB „Sorušas“ nėra nei vieno dirbančio darbuotojo. Taip pat, buvo nustatyta, jog UAB „Sorušas – nevykdo mokestinių prievolių – 2017-03-27 Sodros informacinės sistemos duomenimis UAB „Sorušas“ turėjo 1 552,88 Eur skolą, patikrinus duomenis 2017-05-05 nustatyta, jog šiuo metu skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 1 588,72 Eur, deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma – 1 865,91 Eur. Pareiškėjas nesilaikė imperatyvių Įstatymo nuostatų, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje – toks pareiškėjo elgesys leidžia daryti išvadą dėl realios ir akivaizdžios nelegalios migracijos grėsmės. Nesutiktina su pareiškėjo teigimu, jog įmonė veikianti, kadangi joje nėra įdarbinto nei vieno darbuotojo, kuris tą veiklą vykdytų. Pareiškėjas su skundu teismui nepateikė įrodymų, jog UAB „Sorušas“ nėra fiktyvi įmonė, o vykdo sėkmingą veiklą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 6 dalį fiktyvia įmone gali būti laikomas toks privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas arba įsigytas užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi. Būtent toks atvejis ir buvo konstatuotas ginčijamame sprendime – pareiškėjas įsigijo UAB „Sorušas“ akcijas siekdamas ne vykdyti teisėtą veiklą įmonėje, o tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir legalizuotų buvimą Lietuvos Respublikoje ir visoje Šengeno erdvėje. Pareiškėjo atveju nurodytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi: pareiškėjo atžvilgiu taikytini Aprašo 100.3, 100.5, 100.9, 100.12 punktuose nurodyti veiksniai. Migracijos institucijos kiekvienos individualios situacijos atveju pasirenka, kokiais teisėtais būdais rinkti informaciją dėl įmonės fiktyvumo būtų tikslingiausia ir efektyviausia. Departamentui įvertinus turimus duomenis apie pareiškėją ir UAB „Sorušas“, buvo padaryta išvada, kad surinkti duomenys yra pakankamai aiškūs ir nedviprasmiški, todėl nėra tikslinga pareiškėją dar ir apklausti. Pareiškėjas migracijos institucijoms nebuvo pateikęs duomenų, kurių pagrindu būtų buvę galima daryti išvadą, kad pareiškėjas turi sukūręs šeimyninio pobūdžio ryšius.

Skundas atmetamas

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-03-22 sprendimo Nr. (15/5-4)11U-280(00313) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Indijos Respublikos piliečiui S. J., panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7396880, galiojantis iki 2017-09-15, teisėtumo bei pagrįstumo.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad pareiškėjas 2016-03-29 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su Prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (gautas 2016-03-29, reg. Nr. 10-LL-303439)  teisėtos veikos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Nurodė, jog ketina dirbti ar užsiimti teisėta veiklą UAB „Sorušas“ (t. II, b. l. 9–18).

Pareiškėjui 2016-09-15 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. LT7396880, galiojantis iki 2017-09-15 (t. II, b. l. 181–183).

VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjas nuo 2016-03-21 yra UAB „Sorušas“ akcininkas, turintis 500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų (t. I, b. l. 7).

Sodros 2017-03-21 duomenimis pareiškėjui iš VšĮ Jogos centro „Atma“ nuo 2014-05-01 iki 2017-02-28  mokamas atlyginimas (t. II, b. l. 109).

Tarp pareiškėjo ir VšĮ Jogos centro „Atma“ 2013-12-01 sudaryta darbo sutartis Nr. 1 direktoriaus pareigoms užimti (t. I, b. l. 13–14).

Tarp UAB Gautama“ ir pareiškėjo 2017-01-31 sudaryta darbo sutartis Nr. 1 direktoriaus pareigoms užimti (t. I, b. l. 15, 16).

Sodros 2017-03-31 ir 2017-05-05 duomenimis UAB „Sorušas“ nuo 2016-11-02 nedirba nei vienas darbuotojas (t. II, b. l. 107, 193).

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis UAB „Sorušas“ 2017-05-05 dienai turi 1 865,91 Eur deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos sumą (t. II, b. l. 195). 

Sodros duomenimis UAB „Sorušas“ 2017-03-17 dienai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola buvo 1 588,88 Eur (t. II, b. l. 108),  o 2017-05-03 dienai 1 588,72 Eur (t. II, b. l. 196).

Departamentas 2017-03-12 sprendimu Nr. (15/5-4)11U-280(00313) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Indijos Respublikos piliečiui S. J. panaikinimo“,  panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7396880, galiojantį iki 2017-09-15. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais (t. I, b. l. 38–40).

Teisinis reglamentavimas

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog  fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi  gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (14 punktas). Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nustačius, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas.

Teismo išvados

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, jog užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimamai vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Taigi, nagrinėjamu atveju, turėjo būti vadovaujamasi iki 2017-01-01 galiojusios redakcijos  Įstatymu, kurio 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Šiuo atveju, pareiškėjo valdomai UAB „Sorušas“ turėjo būti taikomas reikalavimas, kad įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.

Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Sorušas“ nuo 2016-11-02 nedirba nei vienas darbuotojas (t. II, b. l. 107, 193), deklaruotos mokestinės nepriemokos suma 2017-05-05 dienai Valstybinei mokesčių inspekcijai yra 1 865,91 Eur (t. II, b. l. 195), Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017-05-03 dienai skola 1 588,72 Eur (t. II, b. l. 196). Pareiškėjas skunde teismui neneigia, jog UAB „Sorušas“ nevykdė jokios veiklos, nurodo, jog nuo 2013 metų jis paskirtas VšĮ Jogos centro „Atma“ direktoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad viešoji įstaiga yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, komercinei veiklai vykdyti jis 2016-03-21 įsigijo UAB „Sorušas“ akcijas. Tapus UAB „Sorušas“ akcininku tapo aišku, kad susitarimai dėl ketinamos vykdyti veiklos ir tapimo UAB „Sorušas“ vieninteliu akcininku nebus vykdomi. Dėl turimo 1/3 akcijų paketo negalėjo įtakoti UAB „Sorušas“ veiklos, negaudavo informacijos. Jam iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nebuvo žinoma apie UAB „Sorušas“ darbuotojų atleidimus bei skolas valstybei. Nuo tapimo UAB „Sorušas“ akcininku dienos informacijos apie UAB „Sorušas“ veiklą negavo, negalėjo veikos įtakoti, nepasirašė jokio dokumento. Nebuvo informuotas apie akcininkų susirinkimus, nepasirašė dokumentų dėl direktoriaus keitimo ar atšaukimo. Be to, Sodros 2017-03-21 duomenimis pareiškėjui iš UAB Jogos centro „Atma“ nuo 2014-05-01 iki 2017-02-28  mokamas atlyginimas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog Departamentas ginčijamame sprendime, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog UAB „Sorušas“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, kadangi šioje bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat gyvenančių užsieniečių, o pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šios bendrovės veiklą, jos darbuotojus ir pagrindinį atvykimo tikslą, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas siekė atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuoti buvimą Europos Sąjungoje, o ne užsiimti realia ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog  fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Minėta, jog UAB „Sorušas“ nuo 2016-11-02 nedirba nei vienas darbuotojas (t. II, b. l. 107, 193), taigi, teiginys, jog UAB „Sorušas“ yra veikianti įmonė yra nepagrįstas, kadangi neesant darbuotojų įmonės veikla neįmanoma. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas tęsti darbą VšĮ Jogos centre „Atma“ įsigijo UAB „Sorušas“ akcijas tam, kad galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, susiklosčiusioje situacijoje akivaizdu, kad įmonė, kuri įsteigta tik tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi, yra fiktyvi. Šias teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir Departamento ginčijamame sprendime pateikti argumentai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, jog UAB „Sorušas“ dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai Departamentui gerai žinomi kaip asmenys, nuolat įdarbinami užsieniečių, kurie kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Departamentas ginčijamame sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog UAB „Sorušas“ įsteigta tik tam, kad užsieniečiai, kurie yra jos dalyviai, gautų leidimus laikinai gyventi, o ne užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, yra fiktyvi. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog  priimant sprendimą nebuvo prašoma pateikti paaiškinimus ar detalesnę informaciją, kai tai numatyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kadangi Aprašo 3 skirsnis suteikia teisę Departamentui arba migracijos tarnybos valstybės tarnautojui, įtarus, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, suteikia diskrecijos teisę pasirinkti patikrinimo ar įmonė fiktyvi taktiką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimo Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ 22.3.3 punktas nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).  Surinktų įrodymų visuma patvirtina abejones dėl pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamentas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus, siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad nagrinėjamu atveju gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-03-29 Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (gautas 2016-03-29, reg. Nr. 10-LL-303439)  teisėtos veikos Lietuvos Respublikoje pagrindu, pareiškėjas nenurodė jokių duomenų apie šeimyninius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ekonominiai ir socialiniai ryšiai dėl kurių jam galėtų būti išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Departamentas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punkto nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2017-03-22 sprendimas Nr. (15/4-4)11U-280(00313) paliktinas galioti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.