Civilinė byla Nr. e2-1714-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00436-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. Č., I. I. (I. I.), E. P. ir R. P. (R. P.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1662-275/2020 pagal ieškovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams E. P., I. I., D. Č., R. P., J. B., J. R. (buvusi K.), J. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Rezultatas“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi kooperatinė bendrovė (toliau – BKB) „Vilniaus taupomoji kasa“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisingomis ir negaliojančiomis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Rezultatas“ parengtas Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitas Nr. TV2010/09/20-02, Nr. TV2010/11/16-01, Nr. TV2010/11/09-01, Nr. TV2010/12/07-04, Nr. TV2010/12/07-02 ir Nr. TV2010/09/20-01; priteisti 3 115 971,81 Eur žalos atlyginimą, 2 624 029,01 Eur priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 491 942,80 Eur sumą solidariai priteisti iš R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“; priteisti 552 941,79 Eur dydžio žalos atlyginimą, 465 644,55 Eur sumą priteisiant solidariai iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. Č. ir UAB „Rezultatas“, o likusią 87 297,24 Eur sumą solidariai priteisiant iš R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. Č., UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“; priteisti iš atsakovų R. P., J. K., D. Č., I. I., E. P., J. B. ir J. Č. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovių UAB „Rezultatas“ ir ADB „Gjensidige“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už atitinkamai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. pateikė teismui prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimų skyrius (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01003-11, kuriame atsakovams D. Č., E. P. ir I. I. yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės ieškovės turto iššvaistymo (įtarimai pareikšti ir susiję su paskolomis, išduotomis UAB „Greiti sprendimai“, UAB „Elgerna“, UAB „ABC Investment“, UAB „Tempora mutantur“, FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, UAB „Vyrukai“, UAB „Inviza“, UAB „Noventa“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“, UAB „Elgerna“, R. P. (M.); KB „Kalvarijos vartotojų kooperatyvas“, KB „Šiaulių kooperacija“, UAB „Scandia“). Ikiteisminiame tyrime prokuroras V. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu yra skyręs laikiną nuosavybės teisių apribojimą valdybos nariams priklausančiam turtui, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias sąskaitose, valdyti, naudoti, disponuoti, leidžiant įplaukas į areštuotas sąskaitas. Taigi šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kuomet valdybos narių turtui yra pritaikytas dvigubas areštas (civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime), tačiau abu areštai yra pritaikyti dėl tų pačių epizodų ir atliktų veiksmų, t. y. tų pačių paskolos sutarčių, ir jais neva padarytos žalos atlyginimo.
4. Atsakovas R. P. pateikė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad 2020 m. gegužės 19 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-01003-11 prokuroras yra skyręs laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. priklausančiam turtui, visoms turimoms lėšoms, turimam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias sąskaitose, valdyti, naudoti, disponuoti, leidžiant įplaukas į areštuotas sąskaitas. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kad valdybos narių turtui yra pritaikytas dvigubas areštas: vienas civilinėje byloje, kitas – ikiteisminiame tyrime. Tačiau abu areštai yra pritaikyti dėl tų pačių epizodų ir atliktų veiksmų, t. y. tų pačių paskolos sutarčių, ir neva padarytos žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi netenkino atsakovų D. Č., E. P., I. I. ir R. P. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo solidariai D. Č., I. I., E. P. ir UAB „Rezultatas“ nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis (turto arešto mastas – 3 089 673,56 Eur).
7. Taip pat teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo R. P. nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis, šio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas šiuos ir / ar trečiuosius asmenis (turto arešto mastas – 3 089 673,56 Eur, areštas taikomas solidariai su kitų atsakovų – D. Č., I. I., E. P. ir UAB Rezultatas atžvilgiu taikytu turto areštu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi).
8. Taip pat ikiteisminiame tyrime prokuroras V. K. 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu yra skyręs laikiną nuosavybės teisių apribojimą valdybos nariams priklausančiam turtui (visoms atsakovų D. Č., E. P., I. I. turimoms lėšoms, turimam nekilnojamajam turtui), uždraudžiant nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias sąskaitose, valdyti, naudoti, disponuoti, leidžiant įplaukas į areštuotas sąskaitas.
9. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1346-516/2020. Minėta nutartimi teismas konstatavo, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam atsakovės lėšų areštui, taikytam ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti ieškovės civilinį ieškinį pagal tą patį sandorį, kurio pagrindu prašoma priteisti iš UAB „Andrikus“ sumokėtą avansinį mokėjimą šioje civilinėje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dar ir šioje civilinėje byloje pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas atsakovų turtui laikinąsias apsaugos priemones taikė 2017 metais, o areštai ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-01003-11 buvo pritaikyti 2020 m. gegužės 11 d. nutarimais. Teismas darė išvadą, kad ikiteisminiame tyrime areštai buvo pritaikyti vėliau, t. y. esant galiojančioms Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. nutartims, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, atsakovai nenurodė iki kada galioja ikiteisminiame tyrime taikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei teismas neturėjo duomenų ar ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovas R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovo R. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. FNTT atlieka ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-01003-11, kuriame visiems atsakovams yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės ieškovės turto iššvaistymo (įtarimai pareikšti ir susiję su paskolomis, išduotomis UAB „Greiti sprendimai“, UAB „Elgerna“, UAB „ABC Investment“, UAB „Tempora mutantur“, FMĮ UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, UAB „Vyrukai“, UAB „Inviza“, UAB „Noventa“, UAB „Rego Rent“, UAB „Nexus LT“, UAB „EK Projektai“, UAB „Intertekus“, UAB „Elgerna“, R. P. (M.); KB „Kalvarijos vartotojų kooperatyvas“, KB „Šiaulių kooperacija“, UAB „Scandia“). Prokuroras 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu skyrė laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. priklausančiam turtui, visoms turimoms lėšoms, turimam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą bei lėšas, esančias sąskaitose, valdyti, naudoti, disponuoti, leidžiant įplaukas į areštuotas sąskaitas. Šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kuomet valdybos narių turtui yra pritaikytas dvigubas areštas (civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime), tačiau abu areštai yra pritaikyti dėl tų pačių epizodų ir atliktų veiksmų.
11.2. Aplinkybės iš esmės pasikeitė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nebeatitinka proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ikiteisminiame tyrime pritaikius laikiną atsakovų nuosavybės teisių apribojimą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį dėl ieškovei galimai sukeltos žalos dėl tų pačių paskolų išdavimo, akivaizdu, kad dvigubas atsakovo turto areštas dėl tų pačių epizodų yra neproporcingas bei neatitinka ekonomiškumo principo.
11.3. Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad atsakovo turtas (lėšos) bus perleistas tretiesiems asmenims ir kad būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nebus įvykdytas.
11.4. Ginčijamos nutarties priėmimo metu ikiteisminiame tyrime buvo pritaikytas ir galiojo atsakovo laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, tai reiškia, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas prašymo, rėmėsi aplinkybe, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje buvo taikytos anksčiau nei laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminiame tyrime, tačiau šiuo atveju tai nėra esminė aplinkybė. Susiklosčiusi situacija, jog yra pritaikytas dvigubas areštas yra neproporcinga priemonė, o vien tai, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje buvo taikytos anksčiau, nėra pakankamas argumentas nespręsti susiklosčiusios ydingos situacijos.
11.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aišku iki kada galioja prokuroro pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nes teismui pateiktuose prokuroro nutarimuose nurodyta, jog prokuroras laikiną nuosavybės teisių apribojimą nustatė nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. 6 mėnesių terminui. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime atsakovas įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus, o tai reiškia, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti pratęsiamas neribotą laiko tarpą.
11.7. Skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad nėra duomenų ar ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas yra nelogiškas, nes ikiteisminio tyrimo nutraukimas išimtinai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų ir pareigūnų sprendimų.
2. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovų D. Č., E. P. ir I. I. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet atsakovų turtui yra taikytas dvigubas areštas (civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime), tačiau abu areštai yra pritaikyti dėl tų pačių epizodų ir atliktų veiksmų, t. y. tų pačių paskolos sutarčių, ir jais neva padarytos žalos atlyginimo.
12.2. Šioje byloje aplinkybės iš esmės pasikeitė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neatitinka proporcingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Ikiteisminiame tyrime pritaikius laikiną atsakovų nuosavybės teisių apribojimą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį dėl ieškovei galimai sukeltos žalos dėl tų pačių, kaip ir šioje civilinėje byloje nurodomų, paskolų išdavimo, akivaizdu, kad dvigubas atsakovų turto areštas yra neproporcingas bei neatitinka ekonomiškumo principo.
12.3. Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad atsakovų turtas (lėšos) bus perleistos tretiesiems asmenims ir kad būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Šiuo metu egzistuojanti situacija pažeidžia atsakovų teises, dvigubas areštas yra perteklinis. Ginčijamos nutarties priėmimo metu ikiteisminiame tyrime buvo taikytas ir galiojo atsakovų laikinas nuosavybės teisių apribojimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas.
12.4. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovų prašymo, rėmėsi aplinkybe, kad laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje buvo pritaikytos anksčiau nei laikinas nuosavybės teisių apribojimas ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju tai nėra esminė aplinkybė, nes pritaikytas dvigubas areštas yra neproporcinga priemonė.
12.5. Ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, susijusių su išduotomis paskolomis (ikiteisminiame tyrime yra vertinama daugiau paskolų nei šioje civilinėje byloje). Ikiteisminiame tyrime taikytų laikino nuosavybės teisių apribojimo tikslas – užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. Prokuroro pritaikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu būtų užtikrintas civilinis ieškinys (ieškiniai), kurie galimai būtų pareikšti dėl išduotų paskolų. Ikiteisminio tyrimo paskolų „ratas“ yra platesnis nei civilinėje byloje nagrinėjamų paskolų „ratas“, tuo pačiu, visos civilinėje byloje nagrinėjamos paskolos ir jų išdavimo aplinkybės patenka ir į ikiteisminį tyrimą, o tai reiškia, kad nėra pagrindo dėl tų pačių aplinkybių taikyti dvigubą areštą, siekiant iš esmės to paties tikslo.
12.6. Prokuroras laikiną nuosavybės teisių apribojimą nustatė nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d., t. y. maksimaliam 6 mėnesių terminui. Pagal BPK 151 straipsnio 7 dalį, baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Šiuo atveju ikiteisminiame tyrime atsakovai yra įtariami padarę sunkius nusikaltimus, taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti pratęsiamas neribotą laiko tarpą.
12.7. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, ar ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas, tačiau šiuo metu nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas galėtų būti nutrauktas. Įtarimai atsakovams yra pareikšti tik 2020 gegužės mėnesį, ikiteisminiame tyrime neseniai buvo pakeistas vadovaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo institucijos dar neatliko visų įtariamųjų apklausų, todėl nėra pagrindo teigti, kad artimiausiu metu ikiteisminis tyrimas galėtų būti nutrauktas. Be to, atsakovai negali pateikti duomenų, pagrindžiančių, kad ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas, nes tai išimtinai priklauso nuo ikiteisminį tyrimą atliekančių institucijų ir pareigūnų sprendimų.
3. Atsakovai D. Č., E. P. ir I. I. atsiliepimu į atsakovo R. P. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovo atskirajame skunde dėstomus argumentus.
4. Atsakovė J. B. atsiliepimu į atsakovų D. Č., E. P., I. I. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos tenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovų skunduose nurodytus argumentus.
5. Ieškovė BKB „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atsakovų D. Č., E. P., I. I. ir R. P. atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
15.1. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę ieškovei pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdus ir ieškovė turi teisę pažeistas teises ginti tiek civiline, tiek baudžiamąją tvarka. Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi ieškinį, prašydama atsakovams taikyti ne baudžiamąją, o civilinę atsakomybę ir iš atsakovų priteisti jų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą.
15.2. Ikiteisminiame tyrime taikyti areštai, siekiant užtikrinti galimybes atlyginti ieškovei įtariamųjų ir kaltinamųjų nusikalstamomis veikomis ieškovei sukeltą turtinę žalą. Neteisėti veiksmai civilinės teisės prasme nėra tapatūs nusikalstamai veikai baudžiamosios teisės prasme.
15.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos anksčiau negu ikiteisminiame tyrime, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atsakovai atskiruosiuose skunduose remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1346-516/2020, kurioje buvo panaikintos pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos dėl to paties epizodo vykstančiame ikiteisminiame tyrime. Nagrinėjamu atveju, byloje susiklosčiusi priešinga situacija nei minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta faktinė situacija, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos anksčiau, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. nutartimis, o ikiteisminiame tyrime turto areštas taikytas tik 2020 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu. Šios bylos ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos aplinkybės yra netapačios.
15.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų ar ikiteisminiame tyrime taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos ir ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė net nebuvo informuota apie atsakovams ikiteisminiame tyrime taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
15.5. Atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodomi argumentai, kad atsakovai yra įtariami padarę sunkius nusikaltimus, todėl jų atžvilgiu laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti pratęsiamas neribotą laiko tarpą yra nepagrįsti, kadangi prokuroras remdamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi gali panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kai ši priemonė tampa nebereikalinga. Šiuo atveju gali susiklostyti situacija, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones byloje, o prokurorui priėmus nutarimą panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ar nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsakovams bus sudarytos sąlygos perleisti, parduoti ar kitokiu būdu paslėpti savo turimą turtą bei lėšas. Tokiu būdu būtų apsunkintas ar netgi taptų neįmanomas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti atsakovų D. Č., E. P., I. I. ir R. P. prašymai panaikinti jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 149 straipsnyje reglamentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-679-302/2018).
9. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantų prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes ikiteisminiame tyrime areštai buvo pritaikyti vėliau, t. y. esant galiojančioms Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. nutartims, kuriomis buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat teismui nebuvo pateikti duomenys iki kada galioja ikiteisminiame tyrime taikytas atsakovų turto areštas bei nėra duomenų ar ikiteisminis tyrimas nebus nutrauktas.
10. Apeliantų teigimu, jų atžvilgiu taikomas dvigubas turto areštas dėl tų pačių epizodų yra perteklinis, neproporcingas bei neatitinka ekonomiškumo principo. Šiuo metu nėra realios grėsmės, kad atsakovų turtas (lėšos) bus perleistos tretiesiems asmenims, o būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Be to, prašydami panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantai vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1346-516/2020, kurioje buvo panaikintos pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos dėl to paties epizodo vykstančiame ikiteisminiame tyrime. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
11. Nors apeliantai, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. nutartimis jų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad neegzistuoja grėsmė, jog jų turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o būsimas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, nes ikiteisminiame tyrime Nr.06-1-01003-11 jų turtui 2020 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu buvo taikytas areštas, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Visų pirma, turto suvaržymas civilinėje byloje buvo taikytas anksčiau nei ikiteisminio tyrimo byloje ir šiuo atveju pažymėtina, kad baudžiamasis procesas neturi nieko bendra su civiliniu procesu, nors abiem atvejais yra nagrinėjami tie patys sandoriai (epizodai ir atlikti veiksmai), tačiau jie yra vertinami remiantis skirtingais teisiniais pagrindais. Antra, prokuroro 2020 m. gegužės 11 d. nutarimu skirtas turto areštas galioja iki 2020 m. lapkričio 19 d., o duomenų ar areštas apeliantų nuosavybei buvo pratęstas ir kiek ilgai jis bus tęsiamas byloje nėra. Vien aplinkybė, kad apeliantų padarytos veikos baudžiamosios teisės prasme vertintinos kaip sunkūs nusikaltimai, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius gali būti neribojamas (BPK 151 straipsnis), nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje, nes nėra aišku kaip ilgai ikiteisminiame tyrime bus taikomi areštai apeliantų nuosavybei, dar daugiau nėra duomenų ar baudžiamasis persekiojimas nebus nutrauktas anksčiau (vėliau) nei bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įvykdytas galimai ieškovei palankus teismo sprendimas.
12. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad civilinėje byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra užtikrinta didelė ieškinio suma (3 115 971,81 Eur). Nors teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti fiziniams asmenims, daroma išvada, kad ieškinio suma jų atžvilgiu yra didele ir turinti įtaką galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1346-516/2020, nes, kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į apeliantų atskiruosius skundus, šios bylos ir minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nors abiejose bylose ginčas kilęs dėl dvigubo turto suvaržymo, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje ir areštų ikiteisminiame tyrime, tačiau šioje nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi kitokia situacija nei minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje – šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės teisme nagrinėjamoje byloje yra taikytos anksčiau (2017 m. balandžio 27 d. ir 2017 m. gegužės 11 d. nutartys) nei prokuroro ikiteisminiame tyrime turto taikytas areštas (2020 m. gegužės 11 d. nutarimas).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nustatė visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė