Civilinė byla Nr. e2-17113-918/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12034-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Maobori production“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Teismas
nustatė:
ieškovė V. V. ieškiniu (1-3 e. b . l.) prašė priteisti iš atsakovės MB „Maobori production“ 2 000 Eur skolą. 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. su atsakove sudarė atlygintinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovė atliko filmavimo paslaugas, už kurias išrašė atsakovei sąskaitą 4 000 Eur sumai. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 24 d. apmokėjo dalį sumos – 2 000 Eur, likusi sąskaitos dalis liko neapmokėta.
Atsakovė MB „Maobori production“ atsiliepime į ieškinį (31-33 e. b. l.) nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka su reikalavimu dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Nurodo, kad sutiktų atlyginti dalį (500 Eur) bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašo išdėstyti skolą iki 2023 m. gruodžio 31 d. arba dalimis „pagal galimybes“, taip pat nurodo, kad norėtų sudaryti taikos sutartį. Atsakovė nurodė, kad su ieškove neatsiskaito, kadangi įmonė neturi lėšų; filmas, kuriam ieškovė V. V. buvo samdoma, patyrė nuostolius. Atsakovė nurodo, jog siekia su ieškove sudaryti taikos sutartį ir išdėstyti skolos grąžinimą. Atsakovė mano, jog vertinant rinkos kainas, ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos ieškinio paruošimui yra per didelės, atstovas neturėjo užtrukti daugiau nei 8 valandas, todėl sutinka atlyginti dalį ieškovės patirtų išlaidų (iki 500 Eur) Atsakovė atsiliepime prašo leisti sumokėti skolą V. V. įmonei gavus pajamų iš naujo filmo pelno iki gruodžio 31 d. arba skolą išdėstyti dalimis.
2023 m. lapkričio 15 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo (73 e. b. l.), kuriame nuodyta, jog ieškovė atsisako reikalavimo priteisti 100 Eur sumą, nes atsakovė šią ieškinio reikalavimų dalį įvykdė. Ieškovė nurodo, kad ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės MB „Maobori production“ 1 900 Eur.
Ieškovė taip pat 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė nuomonę dėl bylos nagrinėjimo (72 e. b. l.) ir nurodė, jog nepageidauja, kad skola būtų išdėstyta dalimis ar jos vykdymas atidėtas.
2023 m. lapkričio 6 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra dėl sumos, nesiekiančios 2 000 Eur sumos, bylą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, nutarta nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. gruodžio 5 d. rašytinio proceso tvarka.
Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą būdą, formą, teisę teikti prašymus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, ieškovė V. V. informuota per 2023 m. lapkričio 6 d. teismo posėdyje dalyvavusį atstovą – advokato padėjėją Arnoldą Šimaitį (61-65 e. b. l), Atsakovė MB „Maobori production“ išsiuntus teismo pranešimą atsakovės pasirinktu būdu per e.pristatymas programą (67-69 e. b. l).
Byla išnagrinėta 2023 m. gruodžio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, šalių prašymų dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka negauta (CPK 441 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2023 m. gruodžio 27 d.
Teismas
k o n s t a t u o j a :.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė, atsisakydama ieškinio reikalavimų dalies, nurodo, kad jai yra žinomos ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės.
Teismas sprendžia, kad ieškovės V. V. atsisakymas nuo 100 Eur ieškinio dalies reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl ieškovės V. V. atsisakymas nuo dalies ieškinio reikalavimų priimtinas, civilinės bylos dalis, kurioje ieškovė V. V. atsisakė nuo dalies ieškinio reikalavimų (100 Eur), nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
CPK 441 str. 3 d. numatyta, kad bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių dviejų tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Pagal CPK 268 str. 5 d., kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sprendimo sutrumpintus motyvus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutinka su materialiniais teisiniais ieškinio reikalavimais sutinka, todėl teismo sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. šalys sudarė atlygintinių paslaugų teikimo sutartį (18-20 e. b. l.), pagal kurios 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo teikti filmo dailininkės paslaugas kino filmui „Tu mano deimantas“, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 2.2. punkte atsakovė įsipareigoja ieškovei mokėti 180 Eur už vieną pilną filmo filmavimo pamainą (nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. spalio 23 d.). Ieškovė 2022 m. lapkričio 20 d. už dailės, stilistikos paslaugas išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur sumai (17 e. b. l.). Šalių sudarytos atlygintinių paslaugų teikimo sutarties 2.7 punkte nurodyta, kad atsakovė įsipareigojo gavusi sąskaitą su ieškove galutinai atsiskaityti per 100 dienų nuo filmavimo pabaigos. Remiantis pateiktais duomenimis 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovė apmokėjo dalį sąskaitoje nurodytos sumos – 2 000 Eur (16 e. b. l.), 2023 m. spalio 1 d. – 100 Eur (70-71 e. b. l.).
Pagal CK 6.716 str. 1 d., paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Byloje nėra ginčo nei dėl paslaugų suteikimo fakto, nei dėl kokybės, nei dėl to, kad atsakovė neįvykdė pareigos visiškai už jai suteiktas paslaugas.
Byloje nesant ginčo, jog atsakovė neįvykdė prievolės visiškai atsiskaityti už jai suteiktas dailės, stilistikos paslaugas kuriant filmą „Tu mano deimantas“ , ieškinio reikalavimas tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 900 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.512 straipsnio 1 dalis,).
Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla iškelta 2023 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus ieškinį, taip pat į tai, kad ieškinio reikalavimai patenkinti, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sutikdama su ieškiniu atsakovė pareiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, prašydama priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis.
Teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje teismo teisė išdėstyti teismo sprendimą vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismų praktikoje nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas prašymą, turi situaciją vertinti individualiai ir sprendimą priimti atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 284 straipsnio taikymo.
Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Iš atsakovės pateiktų įrodymų nėra jokio pagrindo nustatyti, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėtina, kad būtent atsakovė turi įrodyti sąlygas, kurioms esant teismo sprendimo vykdymas gali būti atidėtas ar išdėstytas. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad jos galimybės vykdyti teismo sprendimą yra apsunkintos. Teismo vertinimu, atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo išdėstymo paremtas ne sąžiningais atsakovės ketinimais įvykdyti teismo sprendimą ateityje, o reiškiamas tik dėl pačiai atsakovei žinomų priežasčių siekiant nutolinti teismo sprendimo vykdymą.
Konstatuotina, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmestinas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė nurodo, kad patyrė 743 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 45 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos turi būti mažinamos, nes atsakovės vertinimu, byla nesudėtinga, o pati atsakovė yra mokėjusi apie 500 Eur už ieškinio parengimą kitoje byloje.
CPK 87 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikdama ieškinį, už pradinį turtinio pobūdžio reikalavimą sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio (2 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). 2023 m. lapkričio 15 d. ieškovė teismui pranešė, kad atsisako nuo ieškinio dalies (100 Eur), dėl šios reikalavimų dalies byla nutraukta, todėl ieškovei grąžintina 1,69 Eur Žyminio mokesčio (100 Eur. 3 x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d. 87 str. d.). Tenkinus likusius ieškinio reikalavimus, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 43,31 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 93 str. 1 d.).
CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nurodytos išlaidos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali būti priteisiamos iš priešingos šalies, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikiami iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis).
Išlaidos advokato/advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis).
Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir mažesnį šių išlaidų dydį, netgi jei jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Teismo vertinimu, nors byla nėra sudėtinga, ieškinyje nėra keliami ir analizuojami sudėtingi teisės klausimai, tačiau, įvertinus ieškovės atstovo atliktų teisinės pagalbos veiksmų šioje byloje apimtį ir pobūdį, darytina išvada, kad šios išlaidos iš esmės buvo pagrįstos ir būtinos. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą (700 Eur) nesiekia rekomenduojamos atstovavimo išlaidų už nurodytų veiksmų atlikimą vidurkio (teisinių paslaugų apmokėjimo metu maksimalus rekomenduotinas išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai rengiant ieškinį dydis buvo 3 919 Eur) ir, teismo vertinimu, šiuo atveju yra adekvataus dydžio. Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad be ieškinio parengimo, ieškovės atstovas advokato padėjėjas dalyvavo ir parengiamajame teismo posėdyje, taip pat papildomai pateikė procesinius dokumentus dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, taip pat dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Darytina išvada, kad ieškovės patirta 700 Eur atstovavimo išlaidų dalis yra reali, pagrįsta ir būtina, todėl, tenkinus ieškinį, turi būti atlyginta (CPK 98 str.).
Apibendrinant, ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 743,31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 43,31 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 1 d., 98 str.).
Teismas šioje byloje patyrė 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo atsakovei, todėl į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
priimti ieškovės V. V. atsisakymą nuo 100 Eur ieškinio reikalavimų dalies ir šią bylos dalį nutraukti.
Likusią ieškinio reikalavimų dalį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Maobori production“, juridinio asmens kodas 306112817, ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 900 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 743,31 Eur (septyni šimtai keturiasdešimt trys eurai trisdešimt vienas centas) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Maobori production“, juridinio asmens kodas 306112817, į valstybės biudžetą 13,43 Eur (trylika eurų keturiasdešimt trys centai) su procesinių dokumentų siuntimu susijusių bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Grąžinti ieškovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1,69 Eur (vienas euras šešiasdešimt devyni centai) žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas Nr. ZM15681).
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė