Civilinė byla Nr. e2A-14-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09682-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.10.2.4.2; 2.6.2.4.3; 2.6.2.7; 2.6.2.8;

2.6.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant apeliantei N. L., jos atstovei advokatei Agnei Golubovienei,

apeliantui R. L., jo atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L., atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui R. L., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei N. L., tretiesiems asmenims akcinei SEB bankui, akcinei bendrovei „Swedbank“, R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiojo asmens R. V. savarankišką reikalavimą ieškovei N. L. ir atsakovui R. L. dėl prievolės pripažinimo ir priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; padalinti sutuoktinių turtą, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priskiriant: 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 29 700 Lt, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 4 046,5 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 1 626 Lt; ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priskiriant: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 246 200 Lt, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 110 318 Lt, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/64 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 263 812,5 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 6 765 Lt, 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 8 109 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 128 Lt, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 80 740 Lt, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės 100 vnt. (100 proc.) akcijų (kurių nominali vertė yra 100 Lt, visų akcijų bendra vertė – 10 000 Lt); nustatyti nepilnametės dukters G. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir dukters G. L. bendravimo tvarką: 1) atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo metų savaitgalio, kurį su G. L. turi teisę ieškovė, pasiimti G. L. ir bendrauti su ja be ieškovės priežiūros. Atsakovas gali pasiimti G. L. 9 val. šeštadienį ir privalo parvežti G. L. ieškovės gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 21 val.; 2) atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų (pvz. 2014 m., 2016 m.): gruodžio 31 d.; Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.); Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.); Šv. Velykų dieną; Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.); (duomenys neskelbtini), dukros gimimo dieną; 3) atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvienų nelyginių metų (pvz. 2013 m., 2015 m.): Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.); Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.); Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.); Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.); Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.); Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.); Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.); 4) kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną G. L. praleidžia atitinkamai su motina N. L. ir tėvu R. L.; 5) atsakovas turi teisę pasiimti G. L. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną; 6) atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų G. L. rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogų metu; 7) atsakovas turi teisę su G. L. praleisti pusę kiekvienų G. L. vasaros ir žiemos atostogų laiko; 8) nurodytomis dienomis atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 9 val. ryto ir įsipareigoja parvežti G. L. atgal po šių švenčių ne vėliau nei kitą dieną 21 val. vakaro, jei kita diena yra nedarbo diena; 9) atostogų metu atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip pirmosios G. L. atostogų dienos 9 val. ryto ir parvežti G. L. atgal ne vėliau kaip paskutinės G. L. atostogų dienos 21 val.; 10) visais atvejais, prieš paimdamas G. L., atsakovas privalo informuoti apie tai ieškovę; 11) G. L. sergant, kai ji dėl ligos privalo būti namie, atsakovas turi teisę lankyti G. L. ieškovės gyvenamojoje vietoje, pagal nustatytą bendravimo su G. L. grafiką; 12) šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su G. L. ir kitais atvejais; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. L. naudai 1 200 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės išlaikymą, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, banko kodas 70440, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, tuo atveju, jei G. L. mokosi (mokysis) vidurinėje, aukštesniojoje, aukštojoje ar profesinėje mokykloje arba kolegijoje išlaikymas G. L. mokamas, kol ji mokosi nurodytose mokymo įstaigose, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters G. L. naudai 21 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 1,5 metų; padalinti sutuoktiniams kreditorinius įsipareigojimus tokia tvarka: kreditorinį įsipareigojimą UAB „Swedbank lizingas“ pagal 2011 m. birželio 22 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui atsako ieškovė, ieškovė įsipareigoja vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka, sutartį įvykdžius jai asmeninės nuosavybės teise atiteks automobilis „Toyota Avensis“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 2007; už kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2007 m. gegužės 23 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir ieškovė atsako solidariai, ieškovė įsipareigoja atsakovui vykdyti sutartį joje nustatyta tvarka, po visiško sutarties įvykdymo ieškovė atsisako teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakovo jam tenkančios skolos dalies arba ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tenkančią skolos dalį, jei sutartis, jos tinkamai nevykdant ieškovei, būtų įvykdyta iš atsakovo lėšų; priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės; pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 1/64 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą–pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą turtą, paskiriant ieškovei ir atsakovui po 1/2 dalį: 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 14 128 Lt, UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės 100 vnt. (100 proc.) akcijų, kurių nominali vertė yra 100 Lt, visų akcijų bendra vertė – 10 000 Lt; nustatyti nepilnametės dukters G. L. gyvenamąją vietą pagal G. L. pageidavimą; padalinti šalių kreditorinius įsipareigojimus: nustatyti, kad pagal 2011 m. birželio 22 d. lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Swedbank lizingas“, kreditą bankui grąžins ieškovė; nustatyti, kad pagal 2007 m. gegužės 23 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku atsakovas ir ieškovė bankui atsakys solidariai, tačiau kreditorinius įsipareigojimus bankui vykdys atsakovas; pripažinti 50 832,21 Eur kreditorinį įsiskolinimą R. V. bendra ieškovės ir atsakovo prievole; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, R. V. prašė teismo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 51 000 Eur skolą, taip pat prašė priteisti iš šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad R. V., ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimu R. V. priklauso 1/2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo nupirktas su tikslu investuoti lėšas, jį visiškai įrengti ir ateityje parduoti. Iš viso į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimą ir įrengimą R. V. investavo 175 513,8 Lt, t. y. 28 000 Lt, kurie buvo sumokėti V. O., ir 147 513,8 Lt, kurie buvo pervesti į ieškovės sąskaitą. 2004 m. sausio 29 d. trečiasis asmuo iš šalių pirko 270/540 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 8 000 Lt, tačiau realiai pinigų nemokėjo, todėl iš 175 513,8 Lt nekilnojamajam turtui įsigyti turėti būti atimta 8 000 Lt suma. 2015 m. birželio 9 d. UAB „Inreal“ atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, iš kurio matyti, kad minėto buto vertė yra 102 000 Eur. Pagal trečiojo asmens R. V. su ieškove ir atsakovu sudarytą 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį trečiajam asmeniui priklausytų 1/2 dalis šio buto vertės. Nesant įstatyminio pagrindo priteisti R. V. nuosavybės teise minėto buto dalies, prašė teismo priteisti jam 1/2 dalį šio buto vertės, t. y. 51 000 Eur. Apie savo teisės pažeidimą R. V. sužinojo tik metų pradžioje, gavęs teismo procesinius dokumentus apie ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimą bei turto padalijimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimą patenkino iš dalies: nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę L., atsakovui – L.; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 219,96 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai G. L. išlaikymą po 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014 m. gegužės 26 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; pripažino asmenine atsakovo nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); pripažino asmeninėmis 16 868,34 Eur lėšas, investuotas į butą, esantį (duomenys neskelbtini); padalino santuokoje įgytą turtą, asmeninėn ieškovės nuosavybėn priteisiant: 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2 015,63 Eur vertės, 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 36 637 Eur vertės, 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8 601,5 Eur vertės, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 54 435,66 Eur vertės, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 533 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 959 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 966 Eur vertės; asmeninėn atsakovo nuosavybėn priteisiant: 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 2 015,63 Eur vertės, 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 36 637 Eur vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 102 000 Eur vertės, 9263/18526 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 732,5 Eur vertės, 17659/35318 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 468 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 471 Eur vertės; pripažino prievolę AB SEB bankui, kilusią iš 2007 m. gegužės 23 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais), solidaria ieškovės ir atsakovo prievole; pripažino prievolę AB „Swedbank“, kilusią iš ieškovės 2011 m. birželio 22 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės prievole; patvirtino ieškovės ir atsakovo 2015 m. birželio 11 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo: 1. Atsakovas sutinka, kad nepilnametės dukters G. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove; G. L. pageidaujant, gyvenamoji vieta gali būti keičiama teismo sprendimu ir nustatoma su atsakovu; 2. Šalys sutaria, kad atsakovas bendraus su nepilnamete dukterimi G. L. tokia tvarka: 2.1. Atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo metų savaitgalio, pasiimti G. L. ir bendrauti su ja be ieškovės priežiūros. Atsakovas gali pasiimti G. L. 9 val. šeštadienį ir privalo parvežti G. L. ieškovės gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 21 val.; 2.2. Atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvieną lyginių metų (pvz. 2014 m., 2016 m.): gruodžio 31 d., Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11 d.), Šv. Velykų dieną, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), (duomenys neskelbtini), dukters gimimo dieną; 2.3. Atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvieną nelyginių metų (pvz. 2013 m., 2015 m.): Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24 d.), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Žolinės dieną (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.); 2.4. kiekvienų metų Motinos ir Tėvo dieną G. L. praleidžia atitinkamai su motina N. L. ir tėvu R. L.; 2.5. Atsakovas turi teisę pasiimti G. L. kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), atsakovo gimimo dieną; 2.6. Atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos kiekvienų lyginių metų G. L. rudens bei kiekvienų nelyginių metų pavasario atostogų metu; 2.7. Atsakovas turi teisę su G. L. praleisti pusę kiekvienų G. L. vasaros ir žiemos atostogų laiko; 3. Šios sutarties 2.2, 2.3., 2.4. ir 2.5. punktuose nurodytomis dienomis atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 9 val. ryto ir įsipareigoja parvežti G. L. atgal po šių švenčių ne vėliau nei kitą dieną 21 val. vakaro, jei kita diena yra nedarbo diena; 4. Šios sutarties 2.6. bei 2.7. punktuose nurodytais atvejais atsakovas turi teisę pasiimti G. L. iš ieškovės gyvenamosios vietos ne anksčiau kaip pirmosios G. L. atostogų dienos 9 val. ryto ir parvežti G. L. atgal ne vėliau kaip paskutinės G. L. atostogų dienos 21 val.; 5. Visais atvejais, prieš paimdamas G. L., atsakovas privalo informuoti apie tai ieškovę raštu, el. paštu arba SMS žinute prieš penkias kalendorines dienas. Vykstant su nepilnamete dukterimi į užsienį, ieškovė privalo informuoti apie tai atsakovą raštu, el. paštu arba SMS žinute prieš penkias kalendorines dienas; 6. G. L. sergant, kai ji dėl ligos privalo būti namie, atsakovas turi teisę lankyti G. L. ieškovės gyvenamojoje vietoje, pagal šioje sutartyje nustatytą bendravimo su G. L. grafiką; 7. Šalių susitarimu atsakovas gali bendrauti su nepilnamete dukterimi G. L. nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, atsižvelgiant į G. L. norą ir pageidavimus; 8. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą, pas kurią tuo metu yra duktė, apie jos sveikatos būklę, t. y. susirgimų ar traumų atveju; 9. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis; priteisė iš ieškovės 20 005,93 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų R. V.; priteisė iš atsakovo 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų ir 10,39 Eur žyminį mokestį R. V.; atmetė kitą trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, R. V. reikalavimo dalį, priteisė iš ieškovės 3 516,2 Eur žyminį mokestį ir 8,31 Eur pašto išlaidas valstybei, priteisė iš atsakovo 1 771,21 Eur žyminį mokestį ir 8,31 Eur pašto išlaidas valstybei, priteisė iš R. V. 171,83 Eur žyminį mokestį ir 8,31 Eur pašto išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovas bendrauja su kita moterimi (V. L.), ji rūpinasi atsakovu, atsakovas tą bendravimą slėpė nuo sutuoktinės, atsakovo bendravimą su kitomis moterimis patvirtino ir liudytojai. Pažymėjo, kad atsakovas ir ieškovės tėvas bendravo kaip draugai, todėl priimtinais laikė ieškovės tėvo parodymus, jog atsakovas jam yra gyręsis dėl bendravimo su kitomis moterimis. Nurodė, kad ne tik R. M., bet ir V. L. parodė, jog V. L. skambino ieškovei. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas slėpė nuo ieškovės bendravimą su V. L., įrodymų visumą, sprendė, kad labiau tikėtinas ieškovės nurodomas pokalbio turinys (V. L. nurodžiusi, kad myli atsakovą, norėjo spręsti dėl jų ateities). Įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei. Pastebėjo, kad ieškovė dėl atsakovo smurtavimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas, į jas kreipėsi tik pradėjusi skyrybų procesą, po šių atsakovo veiksmų su juo ieškovė dar vykdavo į keliones. Nusprendęs, kad aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo pakankamai duomenų konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nesuponuoja visų ikiteisminiame tyrime surinktų duomenų klaidingumo, padarė išvadą, jog atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu. Darydamas pastarąją išvadą, atsižvelgė į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. kovo 14 d. nutarimą, kuriuo tyrėja A. M. nušalinta nuo tolesnio tyrimo atlikimo, nes buvo aptikta važiuojanti tuo pačiu automobiliu su atsakovu, kurio veiką tyrė, taip pat į atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad važiavo pas komisarą ir „susitarė“, jog ieškovei dėl melagingo iškvietimo nebūtų keliama byla. Laikė, kad tokie atsakovo veiksmai rodo jo nesąžiningumą, siekį slėpti įvykusius jam nenaudingus faktus. Įvertinęs tai, kad atsakovas nesąžiningai elgiasi slėpdamas butų nuomos faktą, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog turi santaupų, tačiau neįtraukė jų į dalintiną turtą, pažymėjo, kad toks atsakovo elgesys liudija jo nelojalumą sutuoktinei, nerėmimą moraliai ir materialiai, o savo gyvenimo organizavimą kaip jam patogiau, neatsižvelgiant į sutuoktinės interesus. Atmetė atsakovo argumentus, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, ūmaus būdo, konfliktiška, kadangi atsakovas ieškovės neištikimybę įrodinėjo tik savo paaiškinimais, atsakovas nepateikė įrodymų dėl ieškovės smurto prieš jį, išskyrus savo paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovas įrodė aplinkybę, jog buvo atvejų, kai ieškovė neįleido jo į namus, jis miegodavo automobilyje prie namų, tačiau, pažymėjęs, kad ieškovė įrodė, jog atsakovo elgesys buvo nederamas jos atžvilgiu, sprendė, kad toks ieškovės elgesys buvo gynybiškas, siekiant apsaugoti save ir dukrą nuo atsakovo veiksmų. Dėl to nurodyto ieškovės elgesio nelaikė santuokos iširimo priežastimi. Konstatavo, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, jo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, jo nelojalumo šeimai, gyvenimo organizavimo kaip yra patogu jam pačiam, neatsižvelgiant į šeimos interesus ir poreikius, nerėmimo sutuoktinės moraliai. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovė dėl atsakovo neištikimybės, netinkamo elgesio, nelojalumo patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, sprendė, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į atsakovo elgesio pasekmes, jo kaltę dėl žalos padarymo, į šalių turtinę padėtį, aplinkybę, kad santuokoje šalys gyveno (duomenys neskelbtini) metų. Bylos nagrinėjimo metu šalys taikiai susitarė dėl reikalavimų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir bendravimo su juo tvarką. Padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui reikalinga skirti 472,66 Eur kas mėnesį. Sprendė, kad užtikrinti G. L. būtinuosius poreikius, taip pat poreikius papildomam ugdymui ir lavinimui pakanka 410 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteisė 205 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Įvertinęs tai, kad ir ieškovė, ir atsakovas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio dukra gyveno atskirai su kiekvienu iš jų, šalys nurodė, jog minėtu laikotarpiu dukra laiką leisdavo tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, būdavo tai pas vieną, tai pas kitą, konstatavo, kad už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė, nes dukra gavo išlaikymą iš abiejų tėvų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios teikė išlaikymą dukrai pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visą šį laikotarpį atsakovas mokėjo visus komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyveno dukra ir ieškovė, per 2014-2015 metus dukrai suteikė ir papildomą išlaikymą kartu su ja keliaudamas, t. y. ją papildomai ugdydamas, sprendė, kad iš atsakovo nėra pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, nes atsakovas išlaikymą dukrai suteikė kitais būdais, ne tik sumokėdamas priteistą išlaikymą ieškovei kaip uzufruktorei. Nustatė, kad šioje byloje nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo, to neprašo ir patys sutuoktiniai. Sutiko, kad atsakovo tėvo L. L. testamente esantys duomenys prieštarauja (duomenys neskelbtini) 2005 m. liepos 13 d. rašte esantiems duomenims apie turto paveldėjimą, tačiau pažymėjo, kad iš Lietuvos valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus 1997 m. kovo 5 d. rašto matyti, jog prašoma nuimti draudimą nuo atsakovo buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes pastarasis nesinaudojo lengvatine paskola. Tai reiškia, kad už pradinę buto statybą 1997 m. kovo 5 d. jau buvo sumokėta. Padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) išduoti dokumentai teisingi, kadangi bendrijos pirmininkė galėjo šiuos dokumentus surašyti iš atsakovo paaiškinimų, neturėdama teisinių žinių, suprasdama faktinę situaciją, kad po atsakovo tėvo mirties jo turtą pradėjo valdyti atsakovas. Sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog nuo 1997 m. balandžio 28 d., kai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo investuota 58 243 Lt, iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jis buvo įrengęs butą. Laikė, kad pagrindinės investicijos į šį turtą buvo darytos santuokos metu iš abiejų sutuoktinių lėšų, todėl jį pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, įvertinant tai, kad atsakovas į šį turtą investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų. Atsižvelgęs į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo ne šeimos būstas, o atliko investicijos ir kapitalo kaupimo funkciją, todėl jo vertės padidėjimas nuo 48 000 Lt pirkimo metu iki 270 000 Lt pardavimo metu, buvo šeimos ūkinės veiklos rezultatas, be to, atsakovas, sudarydamas pardavimo sutartį, išreiškė savo valią, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nenurodydamas sąlygos, kad dalis buto yra jo asmeninė nuosavybė, padarė išvadą, nurodytas butas buvo parduotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir atmetė atsakovo argumentus, kad buvo parduotas jo asmeninis turtas, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), kreditas padengtas jo asmeninėmis lėšomis. Sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, paskola, gauta šiam butui pirkti, buvo grąžinta iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytų lėšų. Pažymėjęs, jog atsakovo argumentai, kad butui pirkti buvo panaudotos asmeninės sutaupytos ir motinos duotos lėšos, nepatvirtinti kitais duomenimis, sprendė, kad atsakovas nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos, todėl 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgęs į tai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo asmeninė atsakovo nuosavybė, atmetė atsakovo argumentus, jog, pardavus asmeninį atsakovo butą (duomenys neskelbtini), 175 000 Lt buvo pervesti į jo sutuoktinės sąskaitą kreditui už butą, esantį (duomenys neskelbtini), padengti, ir sprendė, kad butas ir 1/64 dalis stovėjimo aikštelės, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o dalis kredito padengta iš bendrų sutuoktinių lėšų. Konstatavo, kad rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo paaiškinimus, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai įgytas iki santuokos, už jį sumokėta iki santuokos, o pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta jau 2004 m., byloje nėra įrodymų, kad už turtą būtų mokėta santuokos metu, turtas būtų pagerintas santuokos metu, šių aplinkybių neįrodinėjo ir ieškovė. Dėl nurodytų aplinkybių sprendė, kad žemės sklypas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Atsižvelgęs į tai, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abi šalys nurodė, kad jie įgyti iš bendrų lėšų, padarė išvadą, kad šie žemės sklypai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčas, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra įsteigta santuokos metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėjo, kad, spręsdamas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertės, teismas vadovaujasi VĮ Registrų centro pateiktais vidutinės rinkos vertės duomenimis, šalys neginčijo šių verčių, nepateikė kitų duomenų, paneigiančių pateiktas vertes, teismas siūlė šalims turto kainą įrodinėti kitais įrodymais, tačiau šalys nepasinaudojo tokiu teismo siūlymu. Nustatė, kad bendra šalių turimo turto vertė yra 253 835,11 Eur, todėl, preziumuojant, kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios, kiekvienam tenka po 126 917,55 Eur. Teismas turtą padalino, atsižvelgdamas į šalių turimo turto objektų skaičių, tai, kad šalių turimą turtą sudaro keturi butai ar jų dalys, keturi žemės ūkio paskirties žemės sklypai, uždarosios akcinės bendrovės akcijos, t. y. į turimo turto sudėtį, taip pat į jo sąsajas su kiekviena iš šalių, sąsajas su turto bendraturčiais, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, šalių santykių konfliktiškumą, šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą. Įvertinęs tai, kad ieškovei priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų, ir ši suma kaip kompensacija priteistina atsakovui iš ieškovės, susumavęs kiekvienai iš šalių priteisto turto ir kompensacijų balansą, sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 462,63 Eur kompensacija. Atmetė R. V. argumentą, kad jis buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjui V. O. sumokėjo 28 000 Lt avansą, kai ieškovė ir atsakovas šį butą pirko, kadangi iš pateikto rašto matyti, jog R. V. buto pardavėjui V. O. sumokėjo avansą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ne butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso šalims. Nustatė, kad R. V. į ieškovės ir atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), investavo 139 513,8 Lt (40 405,99 Eur). Sprendė, kad R. V. apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik jį įtraukus į bylą trečiuoju asmeniu, t. y. jam gavus ieškinį, kuriuo ieškovė prašo padalinti santuokoje įgytą turtą ir prievoles, tačiau neįtraukė R. V. trečiuoju asmeniu, turinčiu kreditorinį reikalavimą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ieškovės ir liudytojos E. R. paaiškinimus, kad R. V. pervedinėjo Šveicarijos frankus į ieškovės sąskaitą tik tuo tikslu, kad ji, (duomenys neskelbtini), galėjo geresne marža juos konvertuoti į litus, išgryninti ir grąžinti R. V., laikė neįtikinamais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams. Pažymėjo, kad 2004 m. lapkričio 18 d. susitarimas pasirašytas jau po visų R. V. atliktų pavedimų ir apibrėžė šalių faktinį susitarimą vykdyti bendrą veiklą – pirkti butą, jį įrengti ir parduoti. Sprendė, kad R. V., ieškovė ir atsakovas faktiškai buvo sudarę bendrosios jungtinės veiklos sutartį (CK 6.969 straipsnis). Konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio sutartis, pasirašyta 2004 m. lapkričio 18 d., negali būti vertinama kaip jungtinės veiklos sutartis, kadangi ji nepasirašyta R. V., turi kitų tokiai sutarčiai būtinų rekvizitų trūkumų, todėl negalima vertinti, jog tarp R. V., ieškovės ir atsakovo buvo galiojanti jungtinės veiklos sutartis ir R. V. šios sutarties pagrindu turi teisę reikalauti to, kas buvo sutarta sutartimi, t. y. pusės buto vertės – 51 000 Eur. Sprendė, kad, R. V. investavus į šalių turtą 40 405,99 Eur, šią aplinkybę įrodžius į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovė ir atsakovas turi grąžinti R. V. be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnis). Nesant CK 6.6 straipsnyje nurodytų pagrindų prievolę pripažinti solidaria, ją pripažino daline ir iš ieškovės bei atsakovo priteisė R. V. 40 405,99 Eur lygiomis dalimis.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Apeliacinius skundus padavė ieškovė ir atsakovas.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą dukrai G. L., pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe žemės sklypas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe 16 868,34 Eur lėšos, investuotos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteista iš ieškovės R. V. 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, atlikti įskaitymai, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir tenkinti ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. L., atmesti priešieškinio reikalavimą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe žemės sklypą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), šį turtą padalinti abiem šalims, atmesti priešieškinio reikalavimą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe 16 868,34 Eur lėšas, investuotas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti reikalavimą priteisti iš ieškovės R. V. 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstai nustatyta faktinė aplinkybė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio ir nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. dukra gyveno su ieškove ir atsakovu. Liudytoja R. M. patvirtino faktą, jog nurodytais laikotarpiais ieškovė su dukra gyveno pas ją namuose. 2014 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške Vaiko teisių apsaugos skyriui ieškovė rašo, kad nuo 2014 m. sausio 12 d. su dukra gyvena draugės namuose. VĮ Šeimos santykių instituto nukreipime konsultacijai nurodyta, jog šiuo metu motina su dukra išėjusios iš namų.

Nepagrįstai spręsta, jog minėtais laikotarpiais dukra laiką leisdavo tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų, todėl dukra gavo išlaikymą iš abiejų tėvų. Laiko leidimas su vienu iš tėvų nepatvirtina fakto, jog buvo teikiamas išlaikymas dukrai. Byloje esantys duomenys rodo, jog minėtu laikotarpiu šalių dukra gyveno su ieškove. Šiuo laikotarpiu atsakovas neteikė dukrai reikalingo išlaikymo.

Nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas pripažįsta, kad dukra su motina gyveno nuo 2014 m. sausio mėnesio pabaigos iki ieškinio padavimo dienos, tačiau per tą laikotarpį gyveno pas jį kovo mėnesį vieną savaitę. Atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo parodymai nėra patikimas įrodymas byloje. Be to, net nustačius, jog dukra vieną savaitę gyveno su tėvu, nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas suteikė dukrai visus jos poreikius užtikrinantį išlaikymą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų (kvitų, banko sąskaitos išrašų, kitų išlaikymo teikimą patvirtinančių įrodymų), jog laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio ir nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. teikė dukrai išlaikymą, o ieškovė pateikė tokius įrodymus.

Nepagrįstai nurodyta, jog atsakovas teikė išlaikymą dukrai pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visą šį laikotarpį mokėjo visus komunalinius mokesčius už būstą, kuriame gyveno dukra ir ieškovė. Ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teisingai išspręsti nėra reikšminga faktinė aplinkybė, koks išlaikymas buvo teikiamas šalių dukrai pagal nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kitu bylinėjimosi laikotarpiu, nes ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už šį laikotarpį. Be to, vieno dukters poreikio patenkinimas nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas teikė tinkamą išlaikymą dukrai atitinkamu laikotarpiu, kai buvo sumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas.

Nepagrįstai nurodyta, jog per 2014–2015 metus atsakovas teikė dukrai papildomą išlaikymą kartu su ja keliaudamas. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už 2015 metus. Laisvalaikis ir atostogos yra tik vienas iš daugelio dukters poreikių, kuriuos turi užtikrinti abu tėvai. 2013 metais atsakovas su dukra kelionėse buvo du kartus, o 2014 metais – vieną kartą (vieną mėnesį). Aplinkybė, kad atsakovas 2013–2014 metais praleido su dukra du mėnesius kelionėse, nesudaro pagrindo neteikti dukrai išlaikymo už daugiau nei vienerių metų laikotarpį.

Nepagrįstai asmenine atsakovo nuosavybe pripažinti žemės sklypas ir pirtis, esantys (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad pirkėjui paaiškintas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalies turinys, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi atsakovas, sudarydamas sutartį, aiškiai neišreiškė valios, jog turtas įgyjamas asmeninės nuosavybės teise (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Dėl šios priežasties nurodytam turtui turėjo būti taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija (CK 3.92 straipsnis) ir turtas dalijamas abiem šalims po lygiai.

Nepagrįstai spręsta, jog atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų sumą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir šios lėšos pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe. Ši išvada grindžiama dviem įrodymais ((duomenys neskelbtini) pažyma notarui, kurioje nurodyta, kad L. L. priimtas į bendriją (duomenys neskelbtini) ir į bendrijos sąskaitą įnešė 47 000 Lt; (duomenys neskelbtini) išduota buto kainos apskaičiavimo pažyma, kurioje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) į bendrijos sąskaitą įnešta 47 000 Lt suma), kurie galbūt yra suklastoti ir nėra patikimi įrodymai byloje. Bendrijoje nėra dokumentų (pinigų priėmimo kvitų, banko sąskaitos išrašų, L. L. priėmimą į bendriją patvirtinančių dokumentų, atsakovo priėmimą į bendriją patvirtinančių dokumentų, 1996 m. liepos 2 d. bendrijos susirinkimo protokolo Nr. 20 ir kt.), kurių pagrindu buvo išduotos nurodytos pažymos. Atsakovui išduotame paveldėjimo teisės liudijime nėra informacijos apie tai, jog atsakovas paveldėjo 47 000 Lt įnašą bendrijai ir kitas su tuo susijusias turtines teises. Bendrijos pirmininkė V.-E. P. patvirtino, jog vieną dieną prieš teismo posėdį, kuriame buvo apklausta, apie 21 val. vakaro lankėsi pas atsakovą namuose. Ši aplinkybė rodo, jog bendrijos pirmininkė palaiko ryšius su atsakovu ir galbūt siekė padėti jam santuokos nutraukimo byloje įrodinėti naudingas aplinkybes. Dokumentai, kurie sudaryti nesant jų turinį pagrindžiančių įrodymų, nėra patikimas įrodymas civilinėje byloje. Atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo paaiškinimai nėra pagrindas daryti išvadas apie faktų buvimą/nebuvimą. Sprendime nepagrįstai nurodyta, jog Valstybinio komercinio banko Kauno skyriaus 1997 m. kovo 5 d. raštas patvirtina nurodytų pažymų teisingumą, nes šiame rašte nurodyta, kad butų savininkai nesinaudojo lengvatine paskola, prašoma nuimti draudimus nuo šių butų, tačiau jis nepatvirtina, jog L. L. buvo bendrijos narys, į bendrijos sąskaitą įnešė 47 000 Lt. Ieškovė teismui paaiškino, jog pradinis buto statytojas ir bendrijos narys buvo moteris, iš kurios šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį (bendras ūkis buvo vedamas nuo 1995 metų), nusipirko bendrijoje turimas turtines teises. Šios aplinkybės civilinėje byloje nebuvo visapusiškai išanalizuotos ir nustatytos. Atsakovo buvusi sutuoktinė G. L. patvirtino faktą, jog, jiems būnant santuokoje, nei atsakovas, nei jo tėvas neturėjo kotedžo, atsakovo tėvui priklausė tik žemės sklypai. Vėliau, atsakovui nurodžius, liudytoja pakeitė parodymus ir nurodė priešingą aplinkybę, jog atsakovo tėvas statė kotedžą, tačiau tokie parodymai neturi įrodomosios galios. Taigi atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, patvirtinančių faktą, jog jis investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų sumą į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nepagrįstai iš ieškovės R. V. priteista 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų. R. V. praleido bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), ieškiniui dėl reikalavimų pagal 2004 m. lapkričio 18 d. sutartį pareikšti. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. R. V. apie savo teisių pažeidimą, jeigu toks egzistavo, žinojo tuo momentu, kai pervedė pinigines lėšas į ieškovės sąskaitą ir sudarė 2004 m. lapkričio 18 d. sutartį. Be to, neįvertintos aplinkybės, jog panašiais laikotarpiais, kai buvo pervestos piniginės lėšos į ieškovės sąskaitą, R. V. įsigijo vertingo nekilnojamojo turto: 2004 m. sausio 29 d. R. V. pirko 270/540 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (R. V. pripažino, kad realiai šalims pinigų už šį žemės sklypą nemokėjo ir sutiko, jog 8 000 Lt suma būtų atimta iš bendro reikalavimo), praėjus 4 dienoms po to, kai į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta 40 185 Lt suma, 2003 m. rugpjūčio 25 d. R. V. įgijo 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės rodo, jog piniginės lėšos R. V. buvo grąžintos. Neįvertinti liudytojos E. R. parodymai, jog R. V. atvykdavo į ieškovės darbovietę atsiimti piniginių lėšų, liudytoja matydavo, kaip (duomenys neskelbtini), prieidavo ieškovė su R. V.

Netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo priteisti jai turto ir neturtinę žalą iš viso už 760 072,5 Lt (220 132,21 Eur) sumą. Žyminis mokestis už šiuos reikalavimus sudaro 2 520 Eur sumą, už neturtinį reikalavimą – 31 Eur, iš viso – 2 551 Eur. Sprendimu ieškovei priteista turto ir neturtinė žala iš viso už 113 147,79 Eur, tai sudaro 51,4 proc. pareikštų turtinių reikalavimų sumos. Taigi iš ieškovės priteistiną žyminį mokestį sudaro 1 326,28 Eur suma, iš kurios 161,61 Eur suma yra sumokėta. Taip pat ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 51,4 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 1 540,36 Eur. Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti turto už 219 094,72 Eur, o priteista turto už 183 576,39 Eur. Taigi patenkinta reikalavimo dalis sudaro 83,79 proc.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir nutraukti santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abipusės kaltės; atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti šį nekilnojamąjį turtą: 137,26 kv. m bendro ploto butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), 2,05 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis nuo 67,36 kv. m bendro ploto buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/5 dalis nuo 1/64 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); santuokoje įgytą turtą ieškovei ir atsakovui padalinti kiekvienam po 1/2 dalį, atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/2 dalį 117,23 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį buto, 66,43 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį 1,8526 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4  dalį 3,5318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį buto Nr. (duomenys neskelbtini), 67,36 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį nuo 1/64 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 50 vienetų (50 proc.) UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 1/2 dalį 117,23 kv. m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį buto, 66,43 kv. m bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį 1,8526 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį 3,5318 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį buto Nr. (duomenys neskelbtini), 67,36 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį nuo 1/64 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 50 vienetų (50 proc.) UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.              Nepagrįstai spręsta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė teisme, procesiniuose dokumentuose (ieškinyje) pripažino, kad santuoka faktiškai iširo 2007 metais, o bendro ūkio su atsakovu ieškovė nevedė nuo 2010 metų (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, jo neištikimybės faktas turėjo būti nustatytas 2007 metų laikotarpyje ir tai turėtų būti priežastiniu ryšiu susiję su santuokos iširimu. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas jai buvo neištikimas 2007 metais ir tai sąlygojo santuokos iširimą. Ji tik paaiškino, kad jau 2007 metais norėjo su atsakovu nutraukti santuoką, bet taip ir nerealizavo tokio savo sprendimo. Byloje nustatyta, kad 2013 metais, atsakovui jau faktiškai negyvenant su ieškove, jis pradėjo bendrauti su kita moterimi – V. L., kuri padeda atsakovo (duomenys neskelbtini). Taigi ši aplinkybė nepatvirtina, kad, gyvenant santuokoje, atsakovas buvo neištikimas ieškovei, nesirūpino šeima. Priešingai, atsakovas mokėjo mokesčius, rūpinosi nepilnamete dukra. Tai, kad atsakovas su ieškove jau keletą metų pykosi ir vėl taikėsi, nesutarė dėl tolimesnio bendro jų gyvenimo, nepatvirtina, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Santuoka tarp šalių iširo dėl jų abiejų kaltės, nes šalių poreikiai, norai ir požiūris į bendrą gyvenimą ir siekius jame, šeimą ir teises bei pareigas joje buvo skirtingi, šalys nesugebėjo suderinti bendrų šeimos interesų, iš esmės nebuvo lojalios ir nerodė viena kitai pagarbos. Atsiradus nesutarimams, nors ir bandė išsaugoti santuoką, tačiau joms nepavyko. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, naikintina teismo sprendimo dalis dėl 1 219,96 Eur neturtinės žalos priteisimo.

8.2.              Nepagrįstai nekilnojamasis turtas, kuris buvo paveldėtas arba įsigytas už asmenines lėšas, padalintas kaip bendrai įgytas turtas santuokos metu, nors, pateikiant priešieškinį, buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kokiu pagrindu buvo įgytas turtas. 137,26 kv. m bendro ploto butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)), atsakovas paveldėjo iš tėvo L. L., kuris buvo bendrijos narys, (duomenys neskelbtini) sumokėjo 47 000 Lt indėlį namo statybos bendrijai. Tėvui mirus, atsakovas priėmė palikimą, tapo bendrijos nariu, (duomenys neskelbtini) (iki santuokos) visiškai atsiskaitė su bendrija. Aplinkybė, kad bendrija tik 2005 metais išdavė pažymą, patvirtinančią atsakovo nuosavybės teises, tam, kad jis galėtų užregistruoti turtą, nepatvirtina fakto, kad santuokos metu turtas buvo įgytas už bendras šalių lėšas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad turtui įsigyti buvo panaudotos santuokinės lėšos, padidinusios buto vertę. Santuokos metu buvo perkami tik kilnojamieji daiktai – baldai, reikalingi butui apstatyti. Klaidinga išvada, kad pagrindinės investicijos į šį turtą buvo darytos santuokos metu iš abiejų sutuoktinių lėšų, kol buvo sukurtas turto objektas. Butas buvo inventorizuotas dar iki santuokos, jame buvo sudėti langai, jis buvo tinkamas gyventi, tai patvirtina inventoriniai duomenys. Butas nebuvo rekonstruotas, kapitališkai remontuotas, pertvarkytas iš esmės. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo skirtumą (54 435,66 Eur) tarp pinigų sumos, sumokėtos bendrijai už (duomenys neskelbtini) esančius butą ir garažą (16 868,34 Eur) jį įsigijus, ir turto vertės santuokos nutraukimo momentu (71 304 Eur) laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, visas butas turėjo būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Aplinkybę, kad 2,05 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, patvirtina įregistravimo pagrindas – apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad atsakovui atkuriamos nuosavybės teisės į P. M. turėtą 2,86 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 2,05 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 67,36 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jam priskirta stovėjimo aikštelės dalis įsigytas panaudojant didžiąją dalį atsakovo asmeninių lėšų (175 000 Lt), todėl jis visas negali būti dalinamas lygiomis dalimis, kaip santuokoje įgytas turtas. Turto įsigijimui buvo gautas 294 536 Lt kreditas iš AB SEB banko pagal 2007 m. gegužės 23 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas bankui sumokėjo 175 000 Lt, kuriuos gavo pardavęs butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įsigijo 1998 m. spalio 24 d. už 48 000 Lt, gautus pardavus iš tėvo L. L. paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors perkant butą (duomenys neskelbtini), nebuvo nurodytas juridinis faktas, kad tai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, tačiau ieškovė 2014 m. birželio 2 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad butas buvo įsigytas už atsakovo asmenines lėšas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo gerintas panaudojant santuokines lėšas. Kadangi nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už 294 536 Lt, o 175 000 Lt padengta iš atsakovo asmeninių lėšų, tai 59/100 dalys šio nekilnojamojo turto priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise (175 000 Lt x 1 : 294 536 Lt = 0,59415), o 41/100 dalis dalintina pusiau, kaip įgyta už santuokines lėšas.

8.3.              Santuokoje įgytas turtas padalintas, neatsižvelgiant į turto įsigijimo tikslus, į tai, kad beveik visas turtas yra pirktas bendroje dalinėje nuosavybėje su trečiuoju asmeniu R. V. Turtas buvo įsigyjamas kaip investicija tam, kad ateityje šalys galėtų jį parduoti. Su ieškove niekuomet nebuvo ginčo dėl turto priežiūros, mokesčių už turtą, todėl nėra priežasčių jį dalinti taip, kad šalys nebūtų bendraturčiai. Santuokoje įgyto turto vertės yra labai skirtingos, todėl sąžininga ir teisinga būtų turtą padalinti pusiau, kadangi šis turtas bus pardavinėjamas, taip pat bus išvengta ginčų dėl dalintino turto verčių.

8.4.              Sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kaip turi būti padalintos 100 vienetų (100 proc.) UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų. Akcijos turėtų būti padalintos pusiau, kadangi bendrovė įkurta už santuokines lėšas, kaip šeimos verslas.

8.5.              Dalindamas turtą, teismas buvo nenuoseklus, kadangi vieną turtą padalijo, kaip numato CK 3.119 straipsnis, t. y. dalijamo bendro turto vertę nustatė pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (butas, esantis (duomenys neskelbtini)), o, dalindamas kitą turtą, vadovavosi vertėmis, nustatytomis prieš dešimt metų ir daugiau. Ginčo turto vertė pagal 2016 m. sausio 1 d. VĮ Registrų centro duomenis yra didesnė nei nurodyta teismo sprendime ir procesiniuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismas neįsitikino, kad nekilnojamasis turtas įvertintas teisingai, nors bylos nagrinėjimo metu teismui kilo abejonių dėl turto vertės. Iš pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad turto vertės nustatytos 2002–2008 metais, o ne turto dalijimo dieną. Kadangi šalys nepateikė objektyvaus nekilnojamojo turto vertinimo, skirtina ginčijamo turto ekspertizė, siekiant nustatyti dalijamo bendro turto vertę pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.              Atsakovo neištikimybės faktą patvirtina telefono žinutės, elektroniniai laiškai, liudytojų R. M., V. L., A. S. parodymai. Atsakovo smurtavimo faktą patvirtina 2014 m. rugpjūčio 27 d. apklausos protokolas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2014 m. kovo 14 d. nutarimas, kuriuo tyrėja nušalinta nuo tolesnio tyrimo atlikimo. Atsakovui kaip sutuoktiniui tenkančių pareigų neatlikimo faktą patvirtina atsakovo elgesys, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsakovo paaiškinimai. Ieškovei pirmieji įtarimai dėl atsakovo neištikimybės kilo 2007 metais, tačiau galutinai atsakovo neištikimybe ieškovė įsitikino tik 2013 metais. Be to, atsakovas buvo agresyvus, grasino ieškovei, neleido nutraukti santuokos.

9.2.              Butas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgyti 2005 metais, t. y. šalių santuokos metu, atsakovas nepateikė teismui patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog šis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

9.3.              Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas nesant antrosios CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytos sąlygos, t. y. turto įgijimo metu nebuvo aiškiai išreikštos sutuoktinio valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

9.4.              Atsakovas nepagrįstai prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe 3/5 dalis buto ir 3/5 dalis nuo 1/64 dalies automobilių stovėjimo aikštelės, esančių (duomenys neskelbtini). Įstatymai nenumato galimybės pripažinti mišrią sutuoktinių nuosavybę, t. y. to paties turto daliai nustatyti asmeninės nuosavybės režimą, o kitai daliai bendrosios nuosavybės režimą. Tokiais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių investuoja asmenines lėšas į bendro turto kūrimą/gerinimą, galima spręsti klausimą dėl kompensacijos priteisimo, nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą ir/arba dalinti turtą natūra, tačiau turtas negali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014. Be to, 175 000 Lt suma buvo gauta pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes buvo įgytas šalims esant santuokoje (1998 m. spalio 24 d.), 2007 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria buvo parduotas minėtas butas, pardavėjais nurodyti ieškovė ir atsakovas, pastaroji sutartis nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

9.5.              Šalims padalijus santuokoje įgytą turtą natūra po 1/2 dalį kiekvieno turto objekto, šalys dėl nesutarimų negalės bendrai disponuoti nekilnojamuoju turtu. Taigi šalių ginčas nebus išspręstas ir nebus užkirstas kelias ateityje kilti naujiems ginčams.

9.6.              Atsakovas, nesutikdamas su turto verte, turėjo teisę bylos nagrinėjimo metu ją ginčyti ir pateikti įrodymus dėl kitos vertės, tačiau šia teise nepasinaudojo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi turto vertėmis, nurodytomis pateiktuose įrodymuose.

Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio ieškovė be priežasties negyveno su šeima ir buvo išėjusi iš namų. Šią aplinkybę teisme paliudijo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaimynai R. K., E. S., A. J. Tuo metu dukra gyveno su atsakovu. 2013 m. lapkričio mėnesį ieškovė kartu su atsakovu išvyko mėnesiui į (duomenys neskelbtini). 2014 m. sausio mėnesio pradžioje šalys grįžo į Kauną, visa šeima praleido parą viešbutyje „Park Inn“, tai paliudijo šeimos draugas A. K. 2013 m. vasarą atsakovas su dukra buvo išvykęs 2 savaičių kelionei į (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio mėnesį su dukra ir ieškove atsakovas buvo išvykęs savaitei į (duomenys neskelbtini). Visas išlaidas, susijusias su ieškovės ir dukros kelionėmis, apmokėjo atsakovas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo vedamas bendras ūkis, šalys kartu gyveno. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 12 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. ieškovė vienašališkai, prieš dukros valią ją buvo pasiėmusi priverstinai gyventi draugės bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad šalių dukterį matydavo name, kuriame yra nurodytas butas, tik nuo 2014 metų, patvirtino R. B., kuris gyvena tame pačiame name. Su atsakovu dukra gyvendavo periodiškai maždaug savaitę per mėnesį arba tada, kuomet susipykdavo su ieškove. Šią aplinkybę teisme paliudijo R. K., E. S., A. J. 2014 m. spalio mėnesio pabaigoje atsakovas su dukra buvo išvykęs mėnesio kelionei po (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos mėnesį kartu su dukra ir trimis jos draugais atsakovas buvo išvykęs trijų savaičių kelionei į (duomenys neskelbtini). Šiais visais laikotarpiais atsakovas išlaikė dukrą, pirko jai aprangą ir kitus daiktus, mokėjo visus komunalinius mokesčius.

10.2. Pirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas 1993 m. kovo 22 d., dar iki santuokos sudarymo. Pirtis buvo įsigyta kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam tuo metu dar nebuvo atlikti kadastriniai matavimai. Apskrities viršininko administracija žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus atliko tik 2004 m. gegužės 27 d., įskaitė atsakovo 1993 m. kovo 22 d. sumokėtas pinigų sumas, perdavimo–priėmimo aktu ir sutartimi perleido minėtą nekilnojamąjį turtą. Minėtas turtas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl negali būti dalijamas.

10.3. Valstybinis komercinis bankas 1997 m. kovo 5 d. išdavė raštą, kad atsakovas nesinaudojo lengvatiniu kreditu namo statybai, bankui yra neskolingas ir yra visiškai atsiskaitęs su statybos bendrija Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo panaikinti banko apribojimai, nuimta hipoteka ir butas tapo atsakovo asmenine nuosavybe.

10.4. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tikslu investuoti lėšas. R. V. padengė 50 proc. šio buto įsigijimo ir įrengimo išlaidų. Jis pinigines lėšas pervesdavo į ieškovės asmeninę sąskaitą. To ieškovė nenori pripažinti, nors pati raštu patvirtino, kad 1/2 buto priklauso šalims, o kita 1/2 – R. V. Kadangi butas šalims padalintas kaip santuokoje įgytas turtas, iš šalių R. V. priteistina 40 406 Eur.

Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti jo dalį, susijusią su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies patenkintas trečiojo asmens reikalavimas. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai pervesta pinigų suma buvo grąžinta R. V. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė šių aplinkybių net neįrodinėjo. Iš teismui pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad trečiojo asmens R. V. pervestos lėšos nebuvo išgrynintos.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

2015 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, iš dalies tenkinant ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens ieškinį, nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, paliekant sutuoktiniams santuokoje turėtas pavardes; nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina; iš tėvo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 205 Eur kasmėnesinės periodinės išmokos; nustatyta bendravimo su dukra tvarka; padalintas santuokoje įgytas turtas ir prievolės; paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

15.              Apeliacine tvarka nagrinėjami ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai, kuriuose keliamas ginčas dėl sutuoktinių kaltės nustatymo, nepriteisto įsiskolinimo dukros išlaikymui, turto padalijimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

           Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

16.              Apeliantas (atsakovas) nesutinka su sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės, iš jo priteista ieškovei 1 219,96 Eur neturtinė žala. Apelianto teigimu, šalių santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės, su kita moterimi jis pradėjo bendrauti tik 2013 metais, kai jų santuoka faktiškai iširusi jau nuo 2007 metų. Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

17.              CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

18.              Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

19.              Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė jo neištikimybe, smurto naudojimu, ieškovės negerbimu, atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, grįsdamas ieškovės kaltę neištikimybe, konfliktiškumu, neatlikimu žmonos pareigų.

20.              Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, nustačiusiam, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo neištikimybės, jo netinkamo elgesio ieškovės atžvilgiu, jo nelojalumo šeimai, gyvenimo organizavimo kaip yra jam pačiam patogu, neatsižvelgiant į šeimos interesus ir poreikius, nerėmimo sutuoktinės moraliai. Kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, atkreipia dėmesį į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

21.              Visų pirma, pastebėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas prašo santuoką nutraukti dėl abipusės sutuoktinių kaltės, kas, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, jog pats apeliantas pripažįsta ir savo kaltę dėl santuokos iširimo.

22.              Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad reikšmingas laikotarpis, kuriuo sutuoktinis galėjo galimai būti neištikimas yra 2007 metai, nes ieškovė, kaip teigia apeliantas, jau tada norėjo nutraukti santuoką. Tačiau apeliantas pats nurodo, jog tokio sprendimo ieškovė nerealizavo, šalys toliau gyveno kartu, vyko į keliones ir tik 2013 metais ieškovė išėjo gyventi atskirai, vėl grįžo į namus. Taigi pats apeliantas pripažįsta, kad dar 2013 metais šalys nors ir pykdavosi, bet gyveno kartu. Priešieškinyje atsakovas nurodęs, kad 2013 metais šeimyniniai santykiai buvo pakankamai normalūs. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi aplinkybes, buvusias santuokos pabaigoje. Apeliantas pats nurodo, kad 2013 metais jis pradėjo bendrauti su kita moterimi.

23.              Todėl nustačius tokius apelianto elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu, nes tokiu apelianto elgesiu sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą.

24.              Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pagrįstai iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 2 000 Eur neturtinę žalą, tačiau darė įskaitymus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė 1 219,66 Eur.

      Dėl įsiskolinimo dukros išlaikymui

25.              Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti dukrai išlaikymo įsiskolinimą už 1,5 metų (už laikotarpius nuo 2013 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. lapkričio mėnesio ir nuo 2014 m. sausio 12 d. iki ieškinio padavimo dienos 2014 m. gegužės 26 d. 21 600 Lt (6 082,02 Eur). Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė. Su šia sprendimo dalimi nesutinka ieškovė. Apeliantės (ieškovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad laikotarpiais, už kuriuos ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, dukra gyveno tai su vienu, tai su kitu iš tėvų, iš kurių gavo išlaikymą, kad atsakovas teikė išlaikymą keliaudamas, mokėdamas komunalinius mokesčius, teikdamas laikinąjį išlaikymą. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.

26.              Pažymėtina, kad ieškinio dėl išlaikymo vaikui skolos, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, priteisimo dalykas yra skolos išreikalavimas. Taigi šio ginčo nagrinėjimo objektas yra iki santuokos nutraukimo buvusi situacija. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. 

27.              CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

28.              Taigi apeliantė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo prie dukros išlaikymo, o atsakovas – įrodinėti, iki kada dukrai teikė išlaikymą.

29.              Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visuma (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai apie keliones, komunalinių mokesčių mokėjimą) leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas dukrai teikė išlaikymą kitais būdais, ne tik sumokėdamas priteistą išlaikymą ieškovei kaip uzufruktorei. Be to, iš byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų R. K., E. S., A. J., A. K. parodymų) negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad apeliantės nurodytais laikotarpiais dukra gyveno tik su ja.

30.              Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta šią apeliantės apeliacinio skundo dalį, palikdama galioti šiuo klausimu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

      Dėl santuokoje įgyto turto dalijimo, turto vertės nustatymo

31.              Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį ir priešieškinį, padalijo santuokoje įgytą turtą. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinius skundus padavė tiek ieškovė, tiek atsakovas.

32.              Apeliantė (ieškovė) nesutinka su sprendimo dalimis dėl žemės sklypo ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini), ir 16 868,34 Eur lėšų, investuotų į butą (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.

33.              Apeliantas (atsakovas) nesutinka su sprendimo dalimis dėl buto (duomenys neskelbtini), 2,05 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir buto bei automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

34.              Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik raštiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

35.              Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta turto verte, nes, dalindamas turtą, teismas vadovavosi vertėmis, nustatytomis prieš 10 ir daugiau metų.

36.              Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

37.              Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pateikusios objektyvaus nekilnojamojo turto vertinimo, tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, buvo paskirta teismo turto vertinimo ekspertizė, kurios išvados šalių nebuvo ginčijamos, todėl teisėjų kolegija, šalių turtą vertina pagal 2017 m. vasario 28 d. pateiktą turto ekspertizės aktą (popierinės bylos 6 t., b. l. 71–153).

38.              Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip dalijamos UAB (duomenys neskelbtini) akcijos. Iš priimto sprendimo matyti, kad teismas sprendė, jog akcijas tikslinga priteisti ieškovei N. L., nors to nenurodė rezoliucinėje dalyje, todėl sprendimas yra papildytinas. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad akcijos dalintinos lygiomis dalimis, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl akcijų priteisimo ieškovei.

      Dėl žemės sklypo ir pirties, esančių (duomenys neskelbtini)

39.              Apeliantės teigimu, žemės sklypui ir pirčiai, esantiems (duomenys neskelbtini), turi būti taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija ir šis turtas dalijamas abiem šalims po lygiai.

40.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirties pastatas Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko duomenimis įsigytas dar iki santuokos sudarymo, o būtent 1992 m. spalio 1 d. nuosavybės teisės liudijimo pagrindu (popierinės bylos 2 t., b. l. 144–145). Nors Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tarp LR valstybės ir R. L. sudaryta 2004 m. gegužės 27 d., tačiau iš jos matyti, kad R. L. iki sutarties pasirašymo sumokėjo 5 760 talonų pagal 1993 m. kovo 22 d. mokėjimo pranešimą (popierinės bylos 2 t., b. l. 146–148), t. y. iki santuokos sudarymo. Byloje įrodymų apie tai, kad už žemės sklypą buvo mokama santuokos metu, kad turtas santuokos metu būtų pagerintas nėra, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio turto nepripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl 2,05 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

41.              Apelianto teigimu, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turėjo būti pripažintas asmenine jo nuosavybe, kadangi įgytas perduodant neatlygintinai už sklypą, į kurį apeliantui buvo atkurtos nuosavybės teisės.

42.Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas sutiko su ieškove, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu ir turi būti dalijamas lygiomis dalimis. Priešieškinyje prašė minėtą sklypą padalinti natūra po 1/2 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo dėl šio sklypo nėra. Taigi, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti ginčo sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, prašant sklypą pripažinti asmenine nuosavybe, kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, o tai daryti apeliacinėje instancijoje draudžia įstatymas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis).

Dėl buto ir automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini)

43.              Pirmosios instancijos teismas butą (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančią 1/64 dalį automobilių stovėjimo aukštelės pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijo lygiomis dalimis.

44.              Apelianto teigimu, turtas įsigytas panaudojant didžiąją dalį jo asmeninių lėšų (175 00 Lt), todėl jis visas negali būti dalinamas lygiomis dalimis, kaip santuokoje įgytas turtas. Jis prašo 3/5 dalis buto ir 3/5 dalis nuo 1/64 dalies automobilių stovėjimo aikštelės pripažinti jo asmenine nuosavybe, o 1/5 dalį padalinti tarp šalių.

45.              Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas ir 1/64 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti N. L. ir R. L. vardu 2007 m. gegužės 25 d. sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad 175 00 Lt, investuotų į minėto buto pirkimą, yra jo asmeninės lėšos. Apelianto nurodyta pinigų suma, kaip teigia ir jis pats, buvo gauta pardavus butą (duomenys neskelbtini).  Minėtas butas ((duomenys neskelbtini)) įgytas 1998 m. spalio 24 d., t. y. šalių santuokos metu. Nors apeliantas ir teigė, kad butas įgytas už jo asmenines lėšas (pardavus paveldėtą butą), tačiau, įsigyjant butą (duomenys neskelbtini), tokia valia nebuvo nurodyta. 2007 m. spalio 12 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, nurodyta, kad pardavėjai yra ieškovė ir apeliantas, sutarties 2.1 punkte, – kad butas ieškovei ir apeliantui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš to darytina išvada, kad lėšos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini), (270 000 Lt) priklausė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nurodytos aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad visas butas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti abiem šalims lygiomis dalimis.

46.              Atmestini apelianto argumentai dėl skirtingo LR Santuokos ir šeimos kodekso ir 2000 m. CK turto pripažinimo asmenine nuosavybe reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-705; 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; kt.).

47.              Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, jog santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014).

Dėl buto (duomenys neskelbtini) ir 16 868,34 Eur lėšų, investuotų į šį butą

48.              Pirmosios instancijos teismas butą (duomenys neskelbtini), pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tai, kad į šį butą R. L. investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų. Su šia sprendimo dalimi nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad šis butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes butą ir garažą paveldėjo iš tėvo, kuris sumokėjo 47 000 Lt indėlį namo statybos bendrijai ir kad visa kaina už butą buvo sumokėta iki santuokos. Ieškovė N. L. nesutinka, kad atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmenines lėšas į šį butą, motyvuodama tuo, kad bendrijos išduoti įrodymai yra suklastoti, nėra patikimi, atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija su apeliantų argumentais nesutinka.

49.              Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, sprendžia, kad pagrįstai apylinkės teismas savo išvadas, jog ginčo butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad į jį atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmenines lėšas, padarė ne tik iš ieškovės kaip nepatikimų nurodomų (duomenys neskelbtini) pažymų, bet iš įrodomų visumos: paaiškinimų, liudytojų parodymų, 1997 m. kovo 5 d. LR valstybinio komercinio banko rašto, kuriame prašoma nuimti draudimą nuo ginčo buto, kadangi R. L. lengvatiniu kreditu namo statybai nesinaudojo. Banko raštas yra oficialus dokumentas, jis išduotas dar iki šalių santuokos sudarymo (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog (duomenys neskelbtini) jis buvo visiškai atsiskaitęs už butą. To nepatvirtina atsakovo pateikti įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad namas (su visais 27 butais) VĮ Registrų centre įregistruotas 2005 metais.

     Dėl turto padalijimo būdo

50.              Apelianto teigimu, santuokoje įgytas turtas turi būti dalijamas natūra po 1/2 dalį.

51.              Santuokinis turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

52.              Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2011 m. lapkričio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

53.              Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, gali būti taikomi kiti turto padalijimo būdai. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

54.              Nagrinėjamu atveju turtas padalintas atsižvelgiant į šalių turimo turto objektų skaičių (šalių turimą turtą sudaro keturi butai ar jų dalys, keturi žemės ūkio paskirties žemės sklypai, uždarosios akcinės bendrovės akcijos), į turto sąsajas su kiekviena iš šalių, sąsajas su turto bendraturčiais, paskirtį, reikšmę šalių gyvenime, šalių santykių konfliktiškumą. Teisėjų kolegijos vertinimu,  šalims priteisus atskirus panašios vertės turto objektus bei tik mažą dalį turto objektų priteisus bendrosios dalinės nuosavybės teise, šalių ginčas buvo išspręstas taip, jog būtų kuo labiau sumažinta galimybė ateityje tarp šalių kilti naujiems ginčams.

55.              Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą (duomenys neskelbtini) ir 1/64 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, kurių vertė 109 823,37 Eur; butą (duomenys neskelbtini), 102 000 Eur vertės; butą su garažu (duomenys neskelbtini), 66 113,66 Eur vertės (82 982 Eur – 16 868,34 Eur); 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini), 25 471,72 Eur vertės (50 943,45 Eur / 2); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 70 457,08 Eur vertės; 9263/18526 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 62 641,50 Eur vertės; 17659/35318 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 121 385,51 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 103 795,30 Eur vertės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11 433,01 Eur vertės; UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 2 896,20 Eur vertės.

56.              Taigi, bendra šalių turimo turto vertė yra 676 017,35 Eur, todėl, preziumuojant, kad sutuoktinių įgyto turto dalys yra lygios, kiekvienam tenka po 338 008,67 Eur. Sutinkant, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai padalijo turtą (ieškovei priteisė 1/2 dalį buto ir 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį buto (duomenys neskelbtini); butą ir garažą (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taip pat UAB (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o atsakovui – 1/2 dalį buto ir 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini); butą, (duomenys neskelbtini); 9263/18526 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17659/35318 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)), ieškovei tektų turto už 323 645,64 Eur, atsakovui – už 352 371,70 Eur, t. y 14 363,03 Eur daugiau negu ieškovei, todėl už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei priteistina 14 363,03 Eur kompensacija. Tačiau įvertinant tai, kad ieškovei priteistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį atsakovas investavęs 16 868,34 Eur asmeninių lėšų, ir ši suma, kaip kompensacija, priteistina atsakovui iš ieškovės, susumavus kiekvienai iš šalių priteisto turto ir kompensacijų balansą, iš ieškovės atsakovui priteistina 2 505,31 Eur kompensacija.

      Dėl R. V. naudai priteistų 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų

57.              Pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens R. V. reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš N. L. ir iš R. L. po 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų. Su sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad be pagrindo netaikyta ieškinio senatis, neįvertinta, kad panašiais laikotarpiais, kai R. V. pervedė lėšas į apeliantės sąskaitą, jis įsigijo vertingo nekilnojamojo turto, neįvertinti liudytojos E. R. parodymai.

58.              Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aplinkybes ir įrodymus dėl trečiojo asmens pareikšto reikalavimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja. Pažymi tik tai, kad šalys raštu patvirtino, jog 1/2 dalis buto priklauso šalims, o kita 1/2 – R. V. Kadangi teismas butą dalijo kaip santuokoje įgytą turtą, iš šalių pagrįstai trečiajam asmeniui R. V. priteista 40 006 Eur be pagrindo įgytos lėšos.

59.              Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad apie savo teisių pažeidimą trečiasis asmuo sužinojo tik įtraukus jį į bylą trečiuoju asmeniu ir sužinojus, kad bendrai jo kartu su šalimis įgytas butas dalijamas kaip santuokinis turtas. Todėl atmestini apeliantės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo.

60.              Pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens žemės sklypo įsigijimu ir 8 000 Eur suma sumažino trečiojo asmens reikalavimą. Tai, kad jis netrukus po 40 185 Lt pervedimo į ieškovės sąskaitą įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą (dalį buto), teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina, kad ieškovei pervesta pinigų suma buvo grąžinta R. V. Šios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojos E. R. parodymai (liudytoja matydavo, (duomenys neskelbtini) prieidavo apeliantė ir R. V.). Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus pagrįstai vertino kaip neįtikinamus.

           Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

61.              Ieškovė nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, teigdama, kad iš ieškovės valstybei priteistiną žyminį mokestį sudaro 1 326,28 Eur suma, iš kurios 161,61 Eur suma yra sumokėta, o iš atsakovo ieškovei turi būti priteistos 1 540,36 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

62.              Teisėjų kolegijos skaičiavimu, pirmosios instancijos teisme patenkinta 58 procentai ieškovės reikalavimų ir 58 procentai atsakovo reikalavimų. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2 696,8 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš trečiojo asmens R. V. ieškovei priteista 207,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma sudaro 1 356,68 Eur (2 696,8 Eur x 58 proc. – 207,46 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63.              Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudarė 2 551 Eur, už priešieškinį – 2 456 Eur. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 161,61 Eur žyminį mokestį, atsakovas už priešieškinį – 1 100 Eur žyminį mokestį, kitų žyminio mokesčio dalių sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės valstybei priteistinas 909,81 Eur (2 551 Eur x 42 proc. – 161,61 Eur) žyminis mokestis už atmestus ieškinio reikalavimus ir 1 424,48 Eur (2 456 Eur x 58 proc.) žyminis mokestis už patenkintus priešieškinio reikalavimus, iš viso 2 334,29 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovo valstybei priteistinas 1 479,58 Eur (2 551 Eur x 58 proc.) žyminis mokestis už patenkintus ieškinio reikalavimus. Kadangi atsakovas už priešieškinį sumokėjo 1 100 Eur žyminį mokestį, atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistinos 68,48 Eur (1 100 Eur – 2 456 Eur x 42 proc.) bylinėjimosi išlaidos.

64.              Kadangi pirmosios instancijos teismas valstybei iš atsakovo priteisė žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (priteistinas žyminis mokestis sudaro 55 Eur (205 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc.)), taip pat iš ieškovo ir atsakovės valstybei priteisė trečiajam asmeniui R. V. atidėtą žyminio mokesčio dalį – iš kiekvienos šalies po 518,47 Eur. Taigi iš viso valstybei iš ieškovės priteistas žyminis mokestis sudaro 2 852,76 Eur, o iš atsakovo – 2 053,05 Eur.

65.              Kadangi iš ieškovės atsakovui priteistina 68,48 Eur, o iš atsakovo ieškovei 1 356,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, darytinas tarpusavio reikalavimų įskaitymas – iš atsakovo ieškovei priteistina 1 288,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

66.              Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (kiek tai susiję su turto vertės nustatymu), ieškovės apeliacinis skundas – iš dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Todėl keistinos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl turto padalijimo ir  bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

      Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67.              Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

68.              Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad šalių apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas tik dėl dalijamo turto vertės nustatymo, o ieškovės apeliacinis skundas – tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo, sprendžia, kad šalims bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje vienai iš kitos nepriteistinos. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimis ieškovei buvo atidėtas 1 239,14 Eur už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, atsakovui – 1 880,9 Eur už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis, todėl valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistinos nurodytos sumos bei apeliacinėje instancijoje turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (iš viso 8,51 Eur).

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Asmeninėn N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn priteisti:

1/2 dalį buto, unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), ir 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios butui, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 54 911,68 Eur vertės;

1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 25 471,72 Eur vertės;

butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir butui priklausantį garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66 113,66 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 70 457,08 Eur vertės;

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 103 795,30 Eur vertės;

uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 2 896,20 Eur vertės.

Asmeninėn R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybėn priteisti:

1/2 dalį buto, unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), ir 1/128 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios butui, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 54 911,68 Eur vertės;

butą, esantį (duomenys neskelbtini), 102 000 Eur vertės;

9263/18526 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 62 641,50 Eur vertės;

17659/35318 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 121 385,51 Eur vertės

žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11 433,01 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 505,31 Eur kompensaciją.

Patikslinti sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisiama 2 000 Eur neturtinės žalos.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš šalių priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 288,2 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 852,76 Eur žyminį mokestį ir 8,31 Eur pašto išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 053,05 Eur žyminį mokestį ir 8,31 Eur pašto išlaidas valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 239,14 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 4,25 Eur pašto išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje, valstybei.

Priteisti iš apelianto R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 880,9 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 4,25 Eur pašto išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje, valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai              Evaldas Burzdikas

                            Nijolia Indreikienė

                            Virginija Lozoraitytė