Civilinė byla Nr. e2A-1021-343/2023
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02343-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.7; 3.3.1.18.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvida“ dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Ž. (toliau – ieškovas, pirkėjas) ieškinyje teismo prašė nutraukti tarp jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Edvida“ (toliau – atsakovė, pardavėja) 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 3 500 Eur už sumokėtą automobilį ir įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovei minėtą automobilį, priteisti 491,09 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. su atsakove sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią iš atsakovės už 3 500 Eur įsigijo naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį surado pagal skelbimą. Atsakovės darbuotojas garantavo, kad parduodamas automobilis yra techniškai tvarkingas, tik dalyvavęs autoįvykyje, turi minimalius defektus: prastos būklės priekiniai amortizatoriai, neveikia kondicionierius, reikalingas remontas automobilio važiuoklei. Ieškovas automobilį apžiūrėjo vizualiai, akivaizdžių ir esminių automobilio defektų nesimatė. Ieškovui automobilis patiko, jį tenkino atsakovės vadovo V. D. pasiūlyta kaina, todėl nusprendė automobilį pirkti. Autoservise automobilio netikrino, nes atsakovės vadovas prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pasisiūlė atlikti automobilio techninę apžiūrą valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Regitra.
3. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartį sudarė 2021 m. rugpjūčio 18 d. (antradienį), o automobilio techninė apžiūra buvo atlikta pirmadienį. Pinigus sumokėjo grynais iš karto po sutarties pasirašymo. Ieškovo teigimu, tik išvažiavus iš VĮ Regitra į (duomenys neskelbtini) gatvę, automobilio priekinė dalis pradėjo suptis, dingo trauka, todėl ieškovas tą pačią dieną dėl šio nutikimo paskambino atsakovės atstovui. Į tai atsakovės atstovas atsakė, kad automobilyje buvo remontuota įpurškimo sistema ir pasiūlė ieškovui kartu nuvykti į automobilių remonto servisą. Susitikus atsakovės atstovas perdavė nupirktą amortizatorių, ieškovas sutiko pats jį pasikeisti. Kitą dieną ieškovas nuvažiavo pas savo draugą į jo dirbtuves garažuose ir ten atliko ginčo automobilio remonto darbus: pakeitė amortizatorius, tepalus, oro ir kuro filtrus, stabdžių kaladėles. Detales ir priemones pirko iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autoaibė“ už 209,68 Eur. Už automobilio stabdžių kaladėles sumokėjo 38,80 Eur, jas pirko iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) RSD AUTO, kondicionieriaus freoną pasikeitė už 42 Eur. Ieškovui pradėjus eksploatuoti automobilį ir jam pradėjus skleisti pašalinius garsus, dingus automobilio traukai, o po lietaus per stogą į automobilio saloną pradėjus bėgti vandeniui, ieškovas dėl papildomo automobilio būklės įvertinimo nuvažiavo į autorizuotą (duomenys neskelbtini) automobilių servisą uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Sostena“. Čia buvo atlikta automobilio patikra, kuri ieškovui kainavo 146,41 Eur. Be to, už 15 Eur iš CarVertical užsakė transporto priemonės ataskaitą. 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuotas (duomenys neskelbtini) centras nustatė, kad automobilis turi šiuos defektus: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas variklis, nesandarus ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto defektai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Nurodytų defektų šalinimas minėtame centre kainuotų apie 1 457,86 Eur. Ieškovo teigimu, daikto trūkumai išaiškėjo per kelias dienas nuo jo įsigijimo. Automobilis eksploatuotas buvo tik vieną dieną ir trumpais atstumais (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydamas grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus ir padengti patirtus nuostolius. Atsakovė su pateikta pretenzija nesutiko, sutiko tik iš dalies kompensuoti remonto išlaidas. Kadangi ieškovo įsigytas automobilis turi paslėptų trūkumų ir negali būti eksploatuojamas, jo kokybė neatitinka nurodytos sutartyje, ieškovas prašė nutraukti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, taip pat atlyginti patirtas išlaidas.
4. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Jos manymu, ieškovui automobilis parduotas už žemą kainą – 3 500 Eur. Perkant transporto priemonę už tokią kainą yra normalu, kad ji gali turėti defektų. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. ieškovas atvyko apžiūrėti automobilio. Automobilį aprodė atsakovės vadybininkas, kuris paaiškino ieškovui, kad automobilis yra apgadintas eismo įvykio metu, yra 10 metų senumo, todėl gali turėti įvairių defektų, trūkumų. Ieškovas patikino, kad jei automobilis bus parduotas už 3 500 Eur, jį visi transporto priemonės defektai tenkina, jokių pretenzijų dėl automobilio defektų neturės ir pats juos pašalins. Šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje ieškovas patvirtino, kad eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, jam yra žinomi, dėl defektų ieškovas yra įspėtas ir dėl to jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. 2021 m. rugpjūčio 16 d. automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir valstybės įgalioti ekspertai padarė išvadą, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Automobilis ieškovui buvo perduotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., o 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas susisiekė su atsakove ir pranešė, kad keitė variklio tepalą, kuro filtrą ir atliko kitus remonto darbus, po kurių dingo automobilio variklio trauka. 2021 m. rugpjūčio 20 d. šalys susitiko apžiūrėti automobilio. Užvedus automobilį variklis dirbo tvarkingai. Pakėlus variklio dangtį jautėsi dyzelinio kuro kvapas, viskas buvo apibėgę dyzeliniu, ant variklio matėsi susikaupęs kuras. Ieškovas paaiškino, kad po kuro filtro keitimo per variklio purkštukus nuorino sistemą. Atsakovės įsitikinimu, ieškovas po automobilio įsigijimo netinkamai atlikdamas serviso darbus, galimai pats sugadino automobilį. Šias aplinkybes patvirtina individualios įmonės „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinė išvada ir profesoriaus, technikos mokslų daktaro V. J. išvada dėl galimų automobilio variklio galingumo, sumažėjimo priežasčių. Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovė jam sudarė galimybes patikrinti perkamo automobilio kokybę ieškovo pasirinktu būdu, tačiau ieškovas šia teise nenorėjo pasinaudoti. Laikėsi pozicijos, kad įsigydamas naudotą, daužtą automobilį, ieškovas turėjo būti maksimaliai apdairus ir rūpestingas. Šiuo atveju pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir, kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. To ieškovas neįrodė. Priešingai, po automobilio pardavimo atlikta privalomoji techninė apžiūra patvirtina, kad automobilis buvo tinkamos kokybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuotolių atlyginimą bei 61,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė, atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesu atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 734,48 Eur išlaidas teisinei advokato pagalbai apmokėti, priteisė valstybei iš ieškovo 18 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Nustatė, kad ieškovas iš atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. už 3 500 Eur nusipirko 2011 m. gamybos naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio defektų nurodyta nebuvo, tik pažymėta, kad jis dalyvavęs eismo įvykyje ir atlikta techninė apžiūra. 2022 m. sausio 26 d. IĮ „Remapas“ ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. įpurškimo sistemos diagnostikai ir patikrai buvo pristatytas ginčo automobilis. Atlikus detalų patikrinimą nustatyta, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant ir variklio bei pavarų dėžės darbą, techniškai tvarkingi. Automobilis 2021 m. rugpjūčio 11 d. neturėjo jokių techninių trūkumų.
7. Konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
8. Teismas, vertindamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, nustatė, kad joje nėra nurodyti jokie defektai, tik deklaruota, kad automobilis dalyvavęs eismo įvykyje ir yra atlikta galiojanti jo techninė apžiūra.
9. Darė išvadą, kad ieškovo nurodyti automobilio trūkumai – dingusi automobilio trauka – galėjo atsirasti jau po automobilio įsigijimo, keičiant variklio paskirstymo diržą, automobilio kuro filtrą ir netinkamai nuorinant sistemą reikiamos kvalifikacijos neturinčiam M. G..
10. Konstatavo, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus ir buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų, o kiti trūkumai galimai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, jį remontuojant ir, galbūt, sugadinant nekompetentingų asmenų. Laikėsi pozicijos, kad fiksuoti UAB „Sostena“ akte trūkumai (be aptartųjų) yra mažareikšmiai.
11. Priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinyje minimi defektai egzistavo sutarties sudarymo momentu. Priešingai – ieškovas, nesilaikydamas techninių automobilio specifikacijoms keliamų reikalavimų, pats sukėlė automobilio gedimus, todėl ieškovo reikalavimo dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkino.
12. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 491,09 Eur nuostolius, patirtus remontuojant transporto priemonę, teismas vertino, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog visos išlaidos atsirado dėl to, kad parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės ir reikėjo tepalus, filtrus, paskirstymo diržą keisti būtent dėl atsakovės kaltės (veiksmų ar neveikimo). Teismas laikėsi pozicijos, kad tokie remonto darbai buvo atliekami paties ieškovo iniciatyva, norint pasigerinti (atnaujinti) automobilio būklę, išskyrus amortizatoriaus keitimą, nes atsakovė patvirtino, jog prasti amortizatoriai ir vieną amortizatorių perdavė, todėl antro amortizatoriaus keitimo išlaidos ieškovui turi būti atlyginamos (iš viso 69,97 Eur) bei kondicionieriaus užpildymas freonu, nes šie trūkumai egzistavo sutarties sudarymo metu ir šalys juos buvo aptarusios (42 Eur). Taigi teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 111,97 Eur nuostolius.
13. Teismas netenkino prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė, jog ieškovas jomis būtų naudojęsis nesąžiningai, ne pagal paskirtį ar būtų veikęs prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
14. Bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimų atsiradimo momento. Anot ieškovo, byloje nėra informacijos apie tai, dėl kokių priežasčių automobilis nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas. Ieškovas CarVertical užsakė automobilio ataskaitą, iš kur tapo žinoma, jog automobilis yra dalyvavęs autoįvykiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė automobilį įsigijo už 2 900 Eur, kai tokio automobilio kaina yra apie 5 500 Eur, automobilis dalyvavo eismo įvykyje bei nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas, tikėtina, kad jis turėjo gedimų. Atsakovė šių faktinių aplinkybių teismui neatskleidė ir iki šiol nėra žinoma, kokie remonto darbai buvo atlikti automobiliui. Kadangi atsakovė sąmoningai nepateikė jokios informacijos apie ginčo automobilio remonto darbų mastą ir kainą, laikytina, kad šioje byloje yra įrodyta, jog ginčo automobilis turėjo defektų, apie kuriuos atsakovė ieškovo neinformavo. Šie defektai buvo nustatyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. specializuotame servise atlikus ginčo automobilio patikrą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jis po įsigijimo su automobiliu nuvažiavo vos 320 km, todėl mažai tikėtina, kad, eksploatuojant automobilį 320 km, būtų atsidarę visi automobilio defektai, išvardinti 2021 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros akte.
15.2. Teismas daugelį į bylą pateiktų įrodymų ir paaiškinimų vertino atsakovės naudai, ieškovo argumentus laikydamas tik prielaidomis ir neįrodytais faktais, pavyzdžiui: dėl informavimo apie automobilio trūkumus (ieškovas nurodė, kad apie pastebėtus automobilio trūkumus informavo atsakovę pirkimo dieną telefonu, tačiau teismas šį argumentą vertino atsakovės naudai, argumentuodamas, kad nėra įrodymų kokio turinio pokalbis telefonu vyko su atsakove ir ar tikrai ieškovas kreipėsi dėl automobilio defektų); dėl atlikto automobilio remonto (teismas darė prielaidą, kad gedimas atsirado dėl pirkėjo veiksmų, nors ši prielaida nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais); dėl variklio remonto (vertindamas į bylą pateiktus įrodymus apie ieškovo po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo įsigytas automobilio remontui reikalingas detales, teismas išskyrė vieną iš pirktų detalių – paskirstymo diržo komplektą ir padarė išvadą, kad šių detalių įsigijimas patvirtina aplinkybę, kad po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pirkėjo iniciatyva buvo remontuojamas ginčo automobilis ir to pasėkoje atsirado automobilio defektai (dingo automobilio trauka). Tokią išvadą teismas padarė remdamasis tik prekės įsigijimo kvitu, tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad toks remontas galėjo įtakoti automobilio variklio gedimus, kadangi nėra nustatyta, kada atsirado automobilio variklio gedimai).
15.3. Teismas nukrypo nuo šios kategorijos bylose formuojamos teismų praktikos, netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nepagrįstai atsakovės teiginius priėmė kaip objektyvią tiesą, o ieškovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus laikė nepakankamais, ko pasėkoje priėmė neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis neįrodė, kad automobilis turėjo trūkumų, o atsakovė įrodė, kad pardavė techniškai tvarkingą automobilį.
16.2. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog automobilio gedimai atsirado dėl ieškovo veiksmų. Priešingai, įrodymų visuma šioje byloje leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas po automobilio įsigijimo netinkamai atlikdamas serviso darbus, t. y. darbus patikėjęs atlikti savamoksliui meistrui M. G., pats sugadino automobilį. Šiuo atveju atsakovė įrodė, kad automobilio gedimai atsirado dėl ieškovo kaltės.
16.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad jis negali automobilio eksploatuoti dėl to, jog atsakovė jį pardavė su paslėptais trūkumais. Teismas teisingai nurodė, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus bei buvo parduotas be paslėptų trūkumų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje kilo ginčas dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą.
20. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Daiktų kokybės aspektai aptariami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 4 dalis).
21. CK 6.4311 straipsnyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta.
22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas iš atsakovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. (pirkimo–pardavimo sutartyje sutarties sudarymo data nurodyta 2021 m. rugpjūčio 13 d., tačiau šalių teigimu sutartis sudaryta 2021 m. rugpjūčio 18 d.) už 3 500 Eur nusipirko 2011 m. gamybos naudotą automobilį (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutartyje automobilio defektų nurodyta nebuvo, tik pažymėta, kad jis dalyvavęs eismo įvykyje ir atlikta techninė apžiūra. 2022 m. sausio 26 d. IĮ „Remapas“ ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. įpurškimo sistemos diagnostikai ir patikrai buvo pristatytas ginčo automobilis. Atlikus detalų patikrinimą nustatyta, kad automobilis atitinka visus techninius reikalavimus, visi mazgai, prietaisai, įskaitant ir variklio bei pavarų dėžės darbą, techniškai tvarkingi. Automobilis 2021 m. rugpjūčio 11 d. neturėjo jokių techninių trūkumų. Ieškovo teigimu, ginčo automobilio paslėpti defektai išaiškėjo iškart po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo – pradėjus važiuoti priekinė automobilio dalis ėmė suptis, dingo trauka. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo.
23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 111,97 Eur nuotolių atlyginimą. Konstatavo, kad parduotas ir 10 metų intensyviai naudotas automobilis sutarties sudarymo metu atitiko įprastinius tokių metų automobilio būklei ir kokybei keliamus reikalavimus bei buvo parduotas be paslėptų trūkumų, defektų, o kiti trūkumai galimai atsirado dėl paties ieškovo kaltės, jį remontuojant ir, galbūt, sugadinant nekompetentingų asmenų. Priėjo prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinyje minimi defektai egzistavo sutarties sudarymo momentu. Priešingai – ieškovas, nesilaikydamas techninių automobilio specifikacijoms keliamų reikalavimų, pats sukėlė automobilio gedimus, todėl ieškovo reikalavimo dėl ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkino.
24. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, ko pasėkoje buvo padarytos apeliantui nepalankios išvados. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti sumokėtos kainos grąžinimo, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176-224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
26. Apeliantas automobilio trūkumus siekia įrodyti 2021 m. rugpjūčio 27 d. autorizuoto (duomenys neskelbtini) centro UAB „Sostena“ atlikta automobilio patikra, kurios metu buvo nustatyti šie defektai: 1) reikia reguliuoti žibintus; 2) neveikia kondicionierius; 3) nepalaikoma aušinimo skysčio temperatūra; 4) netinkami priekinių šakių šarnyrai; 5) netinkamos vairo traukės; 6) ardytas variklis, nesandarus ir problemos su tarpine; 7) variklio oro srauto defektai; 8) dingusi variklio trauka; 9) tepalų išsiliejimas, būtina variklio mechaninė diagnostika. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad šie ieškovo nurodyti trūkumai egzistavo automobilio pardavimo metu.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki parduodant transporto priemonę ieškovui ji rimtų techninių trūkumų neturėjo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – IĮ „Remapas“ 2022 m. sausio 26 d. ekspertinė išvada, kurioje nurodyta, kad, prieš parduodant ieškovui ginčo transporto priemonę, 2021 m. rugpjūčio 11 d. buvo atlikta detali jos patikra, įskaitant ir kompiuterinę diagnostiką, atliktas bandomasis važiavimas. Buvo nuodugniai patikrinti visi automobilio mazgai, prietaisai, patikrintas ir pavarų dėžės bei variklio darbas. Patikrą atliko transporto inžinerijos krypties bakalauro laipsnį turintis specialistas S. A., kuris nustatė, kad transporto priemonė atitinka visus techninius reikalavimus. Taip pat 2021 m. rugpjūčio 16 d. (prieš pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymą) ginčo automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, kurios metu nustatyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Pažymėtina, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo skirti techninę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, pagrįsti teiginius dėl transporto priemonės defektų (dėl kokių priežasčių sumažėjo variklio trauka) (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliantas neneigia aplinkybės, kad automobilį apžiūrėjo prieš pirkimą, apžiūros metu nepastebėjo kokių nors automobilio išorinių ir vidinių defektų, automobilis veikė tvarkingai, jis jam patiko. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad ieškovas buvo informuotas atsakovės, kad automobilis turėjo eismo įvykį, taip pat turi minimalius defektus: prastos būklės priekiniai amortizatoriai, neveikia kondicionierius, reikalingas remontas automobilio važiuoklei. Nepaisant to, ieškovas automobilį pasiryžo pirkti.
29. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos, nei naujoms prekėms. Prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Pats pirkėjas turi būti suinteresuotas išsiaiškinti, ar perkama ne nauja prekė jam bus tinkama. Ginčo atveju apeliantas turėjo įvertinti, kad perka 10 metų senumo automobilį, kurio rida siekia virš 200 000 km. Akivaizdu, jog įsigijus seną automobilį, tikėtina, kad reiks ir tam tikrų investicijų į jo remontą. Akcentuotina, kad atidus ir rūpestingas pirkėjas, ketindamas įsigyti ne naują transporto priemonę turi dėti maksimalias pastangas dėl transporto priemonės būklės įvertinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas apsiribojo tik vizualia transporto priemonės apžiūra.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl automobilio gedimų atsiradimo momento. Anot ieškovo, byloje nėra informacijos apie tai, dėl kokių priežasčių automobilis nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas. Ieškovas CarVertical užsakė automobilio ataskaitą, iš kur tapo žinoma, jog automobilis yra dalyvavęs autoįvykiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė automobilį įgijo už 2 900 Eur, kai tokio automobilio kaina yra apie 5 500 Eur, jis dalyvavo eismo įvykyje bei nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas, tikėtina, kad automobilis turėjo gedimų. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, ginčo išsprendimui visiškai nėra svarbu, dėl kokių aplinkybių ginčo automobilis nuo 2021 m. kovo 15 d. nebuvo eksploatuojamas, kadangi faktą, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus patvirtina tų pačių metų rugpjūčio mėnesį (prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį) atliktos automobilio patikros, kurių metu nenustatyti kokie nors esminiai transporto priemonės gedimai. Antra, apeliantui prieš įgyjant automobilį buvo žinoma aplinkybė, kad jis turėjo eismo įvykį (šią aplinkybę nurodė ir pats apeliantas ieškinyje), todėl ieškovui iš CarVertical papildomai sužinojus, kad automobilis buvo daužtas, tai nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe ir nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą, nei, kad padarė apylinkės teismas.
31. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovas teigia, kad automobilio trūkumas – dingusi trauka, jau egzistavo jo pardavimo metu, tačiau labiau tikėtina, kad šis trūkumas atsirado po ginčo automobilio įsigijimo, kadangi ieškovas neneigė aplinkybės, jog automobilį remontavo pas savo draugą M. G. garažuose. Akcentuotina ir tai, kad ieškovo pateiktas UAB „Sostena“ transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyti ieškovo minimi automobilio defektai, yra surašytas 2021 m. rugpjūčio 27 d., t. y. po ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kas taip pat leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog automobilio trūkumai atsirado po jo įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas byloje nepateikė pakankamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo perduotas netinkamos kokybės automobilis. Todėl apelianto nurodomus automobilio defektus susieti su atsakovės nenurodytais ginčo sutartyje transporto priemonės trūkumais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
35. Atmetus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo reikalavimą iš ieškovo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Pateikti rašytiniai įrodymai – 2023 m. gegužės 26 d. PVM sąskaita faktūra PP Nr. 149 bei bankinio mokėjimo pervedimo kopija patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą buvo patirtos atsakovės nurodyto dydžio išlaidos. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvida“, juridinio asmens kodas 304105927, iš ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 089 Eur (vieno tūkstančio aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Žibutė Budžienė
Diana Labokaitė
Rūta Palubinskaitė