Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-833-806/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00476-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.9

 (S)

V I L N I A U S   M I E S T O   A P Y L I N K Ė S   T E I S M A S

N U T A R I M A S

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,

sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S.,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini)., dirbančio (duomenys neskelbtini) (pagrindinė darbovietė), nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. S. 2021 m. vasario 17 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas kaltinant jį tuo, kad  jis 2021 m. vasario 17 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vykdant neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimą iš bendro naudojimo vietos, pakrovus neeksploatuojamą automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant vilkiko, priėjęs pareiškė, jog minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Pareikalavus pateikti dokumentus, liudijančius, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jam,  pastarasis teigė, jog dokumentai automobilyje. Apžiūrėjęs automobilį, dokumentų nerado. L. S. paprašytas išlipti iš automobilio, tai daryti atsisakė ir trukdė išvežti automobilį. Tokiais savo veiksmais jis kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir bei nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir nurodymų. Tuo jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

L. S. teismo posėdyje nurodė, jog kategoriškai nesutinka su kaltinimu. Protokolas buvo surašytas daugiau dėl ambicijų nei reikalo. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija, bet netgi jie neįžvelgė nusižengimo. Savivaldybės pareigūnų pozicija buvo tokia – gausi protokolą ir daryk ką nori. Savo veiksmuose neįžvelgia jokio trukdymo šiems pareigūnams. Toje teritorijoje yra autoservisas, kurio direktorius jis yra, priešais yra stovėjimo aikštelė. Joje stovi automobilis be langų, apgadintas, ir stovi jau kokie 7 metai. Jis kas mėnesį skambina į Viešosios tvarkos  tarnybą, prašo, kad šis automobilis būtų išvežtas. Jau treji metai žadama, kad tai bus padaryta. Vieną dieną išėjo pro vartus ir pamatė, kad ant evakuatoriaus krauna jo įmonei priklausantį automobilį. Dėl jo jau prieš mėnesį buvo atvykę tos pačios tarnybos pareigūnai. Paaiškino tuomet, kad automobilis priklauso įmonei. Kad jis nėra neeksploatuojamas. Jie nurodė, kad nėra techninės apžiūros. Patvirtino, kad jos nėra. Automobilis nėra registruotas Lietuvoje, jis naudojamas su laikinosios registracijos numeriais ir įstatymas leidžia juos naudoti be valstybinės techninės apžiūros. Pareigūnai su viskuo sutiko ir išvažiavo. Pamatęs, kad vėl atvykę pareigūnai (jau kiti) krauna jo automobilį, priėjęs vėl viską paaiškino. Kad automobilis priklauso jo įmonei, kurios direktorius jis yra, yra tai patvirtinantys dokumentai. Automobilis tuo metu jau buvo pakrautas, krovimo metu apgadintas. Dėl to įvyko šioks toks konfliktas. Jie sako, įrodykit, kad tai Jūsų automobilis. Pasakė jiems, kad dokumentai greičiausiai yra pačiame automobilyje, tačiau jis senokai nenaudojamas, todėl tiksliai pasakyti negali. Pasiūlė mašiną nukelti, jis įlips į automobilį ir juos  suras. Nukelti mašiną pareigūnai atsisakė, pasakė -  daryk, ką nori, jei nori - lipk į automobilį. Įlipo, surado civilinės atsakomybės draudimo polisą, iš kurio buvo matyti automobilio savininkas ir teisėtas valdytojas, kadangi tik jie gali apdrausti transporto priemonę. Padavė jiems draudimo polisą, pasakė, kad kol kas kitų dokumentų pateikti negali, bet jau ir šis patvirtina, jog jo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra savininkas automobilio. Įsipareigojo automobilį patraukti į kitą vietą, jei jis kažkam trukdo. Viešosios tvarkos skyriaus  pareigūnai pasitarė ir pasakė, kad tas dokumentas netinka. Šalia įmonės  ofisas, todėl kolegos nuėjo ieškoti dokumento ten, o jis liko ieškoti mašinoje. Tuomet prasidėjo reikalavimai lipti iš automobilio. Tada jis pareikalavo kviesti policiją dėl automobilio sugadinimo fakto. Pareigūnai nenoriai, bet sutiko. Atvyko policijos pareigūnai, padarė nuotraukas. Jiems parodė automobilio draudimo polisą, kolega biure rado ir atnešė pirkimo pardavimo sutartį. Pareigūnas patvirtino, kad jiems to užtenka faktui, kad jie yra automobilio savininkai. Tuomet pareigūnai pareiškė, kad vis tiek surašys protokolą už reikalavimų nevykdymą. O kokių reikalavimų jis nevykdė, jam taip ir neaišku.

Tyrimo metu duotame rašytiniame paaiškinime L. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Paaiškino, jog 2021 m. sausio 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis FORD MONDEO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra keliamas ant vilkiko (duomenys neskelbtini) Priėjus pasiaiškinti, kas nutiko, įvykio vietoje buvo valstybės tarnautojai A. K. ir E. U., kurie nurodė, jog automobilis yra neeksploatuojamas, todėl bus priverstinai nuvežtas. Nurodė jiems, kad yra įmonės, kuriai priklauso minėtas automobilis, direktorius ir paaiškino, kad automobilis yra eksploatuojamas ir KET nepažeidžia. Taip pat nurodė, kad greta stovi automobilis FIAT, kuris yra akivaizdžiai neeksploatuojamas – su išdaužytais langais ir kalnu šiukšlių viduje. Paprašė pareigūnų imtis veiksmų, kad šis automobilis būtų priverstinai nuvežtas, tačiau tai daryti jie atsisakė. Tada jis buvo paprašytas pateikti dokumentus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra minėto automobilio savininkas. Kadangi tądien neplanavo niekur važiuoti minėtu automobiliu, paaiškino, kad su savimi jo dokumentų neturi, galimai dokumentai yra automobilio viduje. Nuėjo atsinešti automobilio raktelių. Grįžęs pastebėjo, kad kraunant automobilį ant autovežio, jis buvo apgadintas. Nurodė tai pareigūnams, bet šie nereagavo ir liepė pateikti dokumentus, priešingu atveju automobilis bus nuvežtas. Įtardamas, kad prašomi dokumentai gali būti automobilyje, ėmė pats jų ieškoti mašinoje, o kolegų paprašė jų pažiūrėti šalia ((duomenys neskelbtini)) esančiame ofise. Kadangi automobilis universalo kėbulu, į bagažinę patekti nebuvo galimybės, tai galima buvo padaryti tik iš salono. Atitinkamai dokumentų paieška užtruko. Jis nuolat buvo raginamas kuo skubiau išlipti, nes jis bus transportuojamas į saugomą aikštelę. Pareikalavus nedelsiant išlipti pagrasinta protokolo už teisėtų reikalavimų nevykdymą surašymu. Pasakė, kad tuoj suras dokumentus, išlips ir paprašė nukelti automobilį nuo evakuatoriaus, kad palengvėtų dokumentų paieška. Patvirtino, jog išlips nedelsiant, kai bus surasti reikiami dokumentai ir tokiu būdu įvykdys reikalavimus, nors pastarieji, jo požiūriu, ir neteisėti. Radus ir pateikus nuosavybės dokumentus, automobilis buvo nukrautas, tačiau pareigūnai pasakė, kad iš principo surašys protokolą už reikalavimų nevykdymą. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jo veiksmuose pažeidimų neįžvelgė (b.l. 3-5).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyr. specialistų E. U. ir A. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2021 m. vasario 17 d. jie dirbo pamainoje nuo 6:00 val. iki 15:00 val. kartu su vyr. specialistu A. K. Pagal suformuotą užduotį vykdė neeksploatuojamų transporto priemonių nuvežimą iš bendrojo naudojimo vietų į automobilių saugojimo aikštelę. Apie 12 val. 20 min. buvo vykdomi neeksploatuojamos transporto priemonės FORD „Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovimo darbai ant vilkiko. Užkėlus minėtą transporto priemonę ant vilkiko, priėjo vyras ir pareiškė, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo pilietis L. S., gim. (duomenys neskelbtini). L. S. paprašė pateikti dokumentus, kurie liudytų apie tai, kad transporto priemonė priklauso jam. Pastarasis teigė, kad dokumentai yra padėti minėto automobilio salone ir pareikalavo nukelti automobilį nuo vilkiko. L. S. buvo išaiškinta, kad pagal galiojančią tvarką automobilis nebus grąžintas savininkui, kol pastarasis nepateiks dokumentų, liudijančių, kad automobilis nuosavybės teise priklauso jam. L. S. pateikė automobilio draudimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad automobilis buvo apdraustas nuo 2019-02-01 iki 2019-03-28. L. S. išaiškino, kad pateiktas dokumentas neliudija, kad automobilis šiuo metu priklauso nuosavybės teise jam. Tada pastarasis užlipo ant vilkiko, atsidarė automobilio duris, įlipo į saloną ir pareiškė, kad neišlips iš automobilio, kol nesuras dokumentų. Praėjus 30 minučių nurodė L. S. išlipti iš automobilio ir nulipti nuo vilkiko, tą padaryti jis atsisakė. Papildomai L. S. buvo išaiškinta, kad jis kaip pilietis privalo vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus ir buvo aiškiai tris kartus nurodyta išlipti iš automobilio, ir nulipti nuo vilkiko. L. S. tai padaryti atsisakė. Jam neįvykdžius teisėtų reikalavimų, paprašė policijos pagalbos. Apie 13.20 val. atvyko policijos pareigūnas, L. S. nulipo nuo vilkiko. Jam vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (b.l. 10-11) (ROIK:21128591860) už teisėtų reikalavimų nevykdymą ir trukdymą atlikti pavestas pareigas.

Byloje pateiktas Automobilių nuvežimo užduoties Nr. 20529 blankas, joje nurodoma 2021 m. vasario 17 d. nuo 09.00 val. dalyvauti 7 planuojamų nuvežti automobilių nuvežime, tarp jų ir bylai aktualaus Ford, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovinčio (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo proceso nuotraukos (b.l.7-8), vaizdo įrašai iš įvykio vietos (b.l.11). Taip pat nuo 2019-02-01 iki 2019-02-28 galiojęs minėtos transporto priemonės draudimo polisas, iš kurio matyti, jog transporto priemonės draudėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 9).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą  pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų kodeksas įtvirtina teisę policijos pareigūnams taikyti priverstinį transporto priemonės nuvežimą. ANK 603 straipsnyje be kita ko numatyta, jog padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Nagrinėjamoje situacijoje aktualus ANK 414 straipsnis, numatantis atsakomybę už neeksploatuojamų transporto priemonių laikymą bendrojo naudojimo vietose. ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti užtraukia baudą transporto priemonių savininkams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.  Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė viešai skelbia, jog  vykdydama neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi) pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą, automobilius perima Savivaldybės žinion – nuveždama ir saugodama, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu. 

Iš bylos medžiagos seka, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai gavo užduotį 2021 m. vasario 17 d. paimti ir išvežti 7 automobilius, tarp jų – automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini). Vykdant užduotį prisistatė automobilio savininko atstovu (įmonės direktoriumi) prisistatęs  L. S., kuris prieštaravo priverstiniam automobilio nuvežimui. Pareigūnai pagrįstai pareikalavo pateikti automobilio nuosavybę liudijančius dokumentus, kuriuos L. S. manė esant pačiame automobilyje. Tuo tikslu jis įlipo į ant evakuatoriaus jau užkeltą minėtą transporto priemonę ir jos salone ieškojo dokumentų. Dėl šių aplinkybių iš esmės ginčo nėra. Tokias įvykio aplinkybes nurodo pats L. S., jas patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose, tokia įvykių seka užfiksuota fragmentiniuose vaizdo įrašuose.

Nagrinėjamu atveju jau automobilio nuvežimo procedūros metu paaiškėjo, kad automobilis turi savininką, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, priklauso bendrovei – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. L. S. tik prašė duoti laiko surasti automobilio dokumentus, kuriuos įtarė esant automobilyje arba šalia aikštelės esančios įmonės patalpose (jų ieškoti nuėjo bendradarbis), tam kad būtų išvengta automobilio išvežimo. Kita vertus, pateikti dokumentus įsakmiai reikalavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai, tačiau to padaryti jis neturėjo galimybės, kol nebuvo apžiūrėtas automobilio vidus. Tuo tikslu jis įlipo į automobilį ir ėmėsi jo apžiūros. Šiuose jo veiksmuose neteisėtumo požymių teismas neįžvelgia.

Pažymėtina, jog L. S. pastebėjo automobilio apgadinimus, galimai padarytus transporto priemonės kėlimo ant evakuatoriaus metu ir reiškė dėl to pretenzijas. Šias aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietoje pareigūnų daryti vaizdo įrašai. Į įvykio vietą buvo kviečiama policija ir L. S., kaip automobilio savininko atstovas, buvo suinteresuotas sulaukti pareigūnų ir objektyviai užfiksuoti automobilio būklę, kol jis dar nėra išvežtas. Atvykus pareigūnams jis neprieštaraudamas išlipo iš automobilio.

Iš vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai primygtinai reikalauja išlipti iš automobilio, L. S. to nedaro, diskutuodamas su jais dėl automobilio nuvežimo pagrįstumo. Įraše iš tiesų matyti delsimas išlipti iš automobilio. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnams reikalaujant L. S. to nedaro, dokumentų jis tuo metu automobilyje nebeieško, naršo savo išmaniajame telefone. Tokį savo elgesį L. S. motyvavo noru sulaukti policijos pareigūnų ir kolegos, ieškojusio nuosavybės dokumentų, kadangi automobilyje rastas ir savivaldybės pareigūnams teikiamas nebegaliojantis draudimo polisas tam netiko. Teismo vertinimu, pareigūnai pagrįstai nesivadovavo šiuo dokumentu, nes L. S. teigė, jog automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis yra, o draudimo polise draudėju įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“. VSDFV duomenimis, L. S. šioje įmonėje nedirba.

Pažymėtina, jog kolegai atnešus ir pateikus ofise rastus nuosavybės dokumentus, automobilis buvo nukeltas ir paliktas įvykio vietoje, į savivaldybės aikštelę nebevežamas, tokiu būdu pripažįstant jog jis nėra bešeimininkis turtas ir pagrindo jo priverstiniam nuvežimui nebeliko. Šių aplinkybių kontekste įmonės, kuriai priklauso automobilis, vadovo interesas išvengti nepagrįsto transporto priemonės nuvežimo, nėra neteisėtas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 603 straipsnyje yra įtvirtinta tik policijos pareigūnų teisė taikyti priverstinį transporto priemonės nuvežimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkas jau būtų baustas pagal ANK 414 straipsnį, nusižengimas būtų daromas pakartotinai ir dėl to grėstų transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamoje situacijoje nebebuvo pagrindo ir traktuoti, jog transporto priemonė yra bešeimininkė.

Teismo vertinimu, šiame aplinkybių kontekste L. S. veiksmai tik formaliai atitinka ANK 505 straipsnyje 1 dalyje nurodytą veiką – iki policijos pareigūnų atvykimo jis nevykdė  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų reikalavimo išlipti iš automobilio, kad šie galėtų jį išvežti. Tokie jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių, nepažeidė kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Atvirkščiai jis gynė savo įmonės, kaip automobilio savininkės, interesus, bandydamas įrodyti, jog transporto priemonė nėra bešeimininkė ir neeksploatuojama ir jos išvežimui nėra faktinio pagrindo. Šiame kontekste jo veiksmai neturėtų būti vertinami kaip tyčinis, piktybiškas pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas ir kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vienas iš esminių administracinio nusižengimo požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės.

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai). 

Teismas įvertinęs L. S. atliktus veiksmus ir aplinkybių, kuriomis jie buvo padaryti, kontekstą, konstatuoja, kad jo  veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi nors ir nustatyti formalūs šio nusižengimo sudėties požymiai, veiksmai nesiekia tokio pavojingumo, kad užtrauktų administracinę atsakomybę. 

Vadovaujantis išdėstytu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant L. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

administracinio nusižengimo teiseną L. S. atžvilgiu nutraukti, nesant L. S. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė