KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,

dalyvaujant: ieškovei I. R., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovui P. A., jo atstovui advokatui Povilui Jegorovui, išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. patikslintą ieškinį atsakovui P. A. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bei išlaikymo užskaitymo raštelio nuginčijimo, išvadą byloje teikiant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teismas

n u s t a t ė :

I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. A., ir, jį patikslinusi, prašo:

1. priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. R.;
2. nustatyti nepilnamečio sūnaus D. A. gyvenamąją vietą su motina I. R.;
3. priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. A. išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 13 d., skaičiuojant po 180 Eur kas mėnesį, iš viso 2340 Eur;
4. pripažinti negaliojančiu ieškovės pasirašytą išlaikymo užskaitymo raštelį dėl 20000 Eur paskolos gavimo iš P. A.;
5. nustatyti atsakovo P. A. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. A. tvarką:
1. iki D. A. sueis septyneri metai, P. A. bendrauja su sūnumi vieną kartą per savaitę – trečiadienį, nuo 18 iki 19.30 val., susitikimo vieta – prekybos centras IKI, esantis Kaišiadoryse, Gedimino g. 116, dalyvaujant I. R.;
2. kai sūnui D. A. sueis septyneri metai, nustatyti tokią bendravimo tvarką:
1. P. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. A. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, 11 val. šeštadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą;
2. neporiniais metais Šv. Kūčias nepilnametis sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų gruodžio 24 d. 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir gruodžio 25 d. 10 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą;
3. poriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dieną nepilnametis sūnus D. A. praleidžia su tėvu P. A., kuris sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžina sūnų gruodžio 26 d. iki 17 val. į jo gyvenamąją vietą;
4. neporiniais metais Naujųjų Metų šventę nepilnametis sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17 val.;
5. poriniais metais Šv. Velykas sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pirmą Velykų dieną 10 val. pasiima sūnų  ir antrą Velykų dieną ne vėliau kaip 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;
6. poriniais metais D. A. savo gimtadienį praleidžia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų liepos 13 d. 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą liepos 14 d.  ne vėliau kaip 17 val.;
7. mokslo metų bėgyje esančių mokyklinių atostogų metu P. A. sūnų D. A. pasiima likus pusei atostogų laiko 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 17 val.;
8. moksleivių vasaros atostogų metu P. A. sūnų D. A. gali paimti kas dvi savaites: birželio mėnesio antrą ir trečią savaites, liepos mėnesio pirmą ir antrą savaites, rugpjūčio mėnesio pirmą ir antrą savaites, pasiimdamas sūnų pirmadienį 14 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17 val.;
9. atsakovas P. A. pasiima sūnų D. A. ir parveža į jo gyvenamąją vietą savo lėšomis;
10. prieš kiekvieną susitikimą P. A. informuoja I. R. apie būsimą susitikimą telefonu arba SMS ne vėliau kaip prieš 24 val. iki susitikimo.
6. Priteisti iš atsakovo visas bylos vedimo, teismo ir pašto išlaidas.

Patikslintame ieškinyje, kurio teiginius ieškovė ir jos atstovas patvirtino teismo posėdyje, I. R. nurodė, kad ji ir P. A. susipažino 2015 m., greitai pradėjo kartu gyventi išsinuomotame gyvenamajame būste. Tačiau gyvenimas kartu tęsėsi neilgai, nes atsakovas pradėjo smurtauti ne tik prieš ją, bet ir prieš jos vyresnįjį sūnų. Išsiskyrė, ieškovė susirado kitą gyvenamąją vietą, tada sužinojo, kad laukiasi, ir paskambinusi pranešė apie tai atsakovui. Jis jos atsiprašė ir vėl buvo kartu, tačiau praėjus trumpam laiko tarpui P. A. vėl pradėjo smurtauti prieš I. R. ir žemino jos sūnų Mario. Atvažiavęs 2016 m. birželį atsakovas naudodamas smurtą privertė ją pasirašyti raštelį, kuriame nurodyta, kad ji neva gavusi iš jo vaiko išlaikymui 20000 eurų. Ieškovė teigia, kad pinigų iš atsakovo negavo, jos parašą atsakovas išgavo pasinaudojęs jos padėtimi ir smurtu prieš ją. Tuo metu P. A. neturėjo tokios pinigų sumos, nepateikė teismui nei paskolos, nei dovanojimo sutarties, patvirtintos notarine forma, kuri patvirtintų, kad tokia pinigų suma jam buvo paskolinta. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus D. A. Jam gimus, atsakovas nenustojo smurtauti prieš ieškovę, ne kartą daužė galvą, rovė plaukus, žemino jos vyresnįjį sūnų. Su juo I. R. nebendrauja jau 14 mėnesių, per šį laikotarpį atsakovas nei karto nepasidomėjo sūnaus sveikata, o išlaikymas iš jo išieškomas antstolių pagalba, vykdant laikinąsias apsaugos priemones. Jai vienai išlaikyti sūnų yra sunku, gaunamų pajamų neužtenka, pagalbą auginant sūnų suteikia artimi žmonės, o atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus žmogus, todėl privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Norint minimaliai patenkinti sūnaus poreikius, vieno mėnesio vidutinės išlaikymo išlaidos turėtų būti šios: 1) sauskelnės bei kūdikio prekės (čiulptukai, buteliukai, drėgnos servetėlės) – 50 Eur; 2) išlaidos būstui (vaikui tenkanti dalis) – 30 Eur; 3) rūbai, avalynė – 40 Eur; 4) lavinimo priemonės, laisvalaikis, žaislai ir kt. – 30 Eur; 5) vitaminai, vaistai, maisto papildai – 20 Eur; 6) maistas – 125 Eur; 7) higienos reikmenys – 30 Eur, iš viso – apie 325 Eur. Ieškovė įsitikinusi, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo išmokų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaiko poreikių ir išlaikymą teikiančiojo galimybių. Kadangi sūnus gyvena kartu su I. R., jai tenka pareiga suteikti jam gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat tenka kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių nekompensuos išlaikymo priteisimas. Nuo sūnaus gimimo atsakovas juo nesirūpina, neprisideda prie jo išlaikymo, jo mama keletą kartų yra davusi po keliasdešimt eurų, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 13 d., skaičiuojant už kiekvieną mėnesį po 180 Eur, iš viso 2340 Eur. Sūnus D. A. nuo gimimo gyvena su ieškove, ji labai jį myli, stengiasi sudaryti visas sąlygas jo ugdymui ir lavinimui, juos sieja glaudus emocinis ryšys, todėl norėtų, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Atsakovas sūnaus nematė dešimt mėnesių, sūnus jo visiškai nepažįsta, todėl siekiant netraumuoti sūnaus, atsakovo bendravimas su sūnumi nustatytinas minimalus. Ieškovė pažymi ir tai, kad, gyvenant su atsakovu kartu, jis ne kartą smurtavo prieš ją ir jos vyresnįjį sūnų. Stengdamasi apsaugoti vaikus ir siekdama užtikrinti vaikams saugią aplinką ji negali atsakovui leisti matytis su sūnumi Deividu jo gyvenamojoje vietoje (el. b. t. 1, 166-170 l.).

Atsakovas P. A. savo atsiliepime į patikslintą ieškinį, kurį patvirtino teismo posėdyje, prašė ieškinį dėl išlaikymo vaikui ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei dėl raštelio nuginčijimo atmesti; kitoje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš ieškovės teismo ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies – neprieštarauja dėl ieškovės pasiūlytos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimais priteisti išlaikymą vaikui po 180 Eur per mėnesį, taip pat ir dėl įsiskolinimo už vaiko išlaikymą priteisimo, nes jis su ieškove yra visiškai atsiskaitęs iki vaikui sukaks 18 metų. Jis niekada neneigė esąs D. A. tėvas. Rūpinosi ieškove iki gimdymo, dalyvavo jame. Nupirko vaikui visą eilę daiktų, tarp jų – vežimėlį, nuolat pirkdavo dovanas jam ir jo motinai. Netrukus po gimdymo ieškovė susirgo encefalitu, kelias savaites gulėjo ligoninėje. Visą tą laiką sūnų prižiūrėjo ir rūpinosi jis, dėl to turėjo nedarbingumą. Taip pat jis nesutinka dėl ieškovės papildomai pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu jos pačios pasirašytą raštelį dėl 20000 Eur gavimo vaiko išlaikymui. 2016 m. birželio 18 d. jis I. R. davė 20000 Eur vaiko išlaikymui, ką ji patvirtino savo ranka surašydama raštelį, jog tuos pinigus iš jo yra gavusi būtent vaiko išlaikymui iki jam sukaks 18 metų. Sumą jis buvo suderinęs su ieškove. Pinigus atsakovas ieškovei gera valia davė jos kolektyviniame sode esančiame namelyje, kur ji viena kurį laiką gyveno. Juos iš dalies (8000 Eur) buvo susitaupęs, kitą dalį (12000 Eur) jam davė jo motina, su kuria buvo pasitaręs norėdamas vienu kartu išspręsti šią problemą. Jis prieš ieškovę jokio smurto nenaudojo, jie gražiai ir taikiai išsiskyrė bei tokiu būdu išsprendė vaiko išlaikymo klausimą. Ieškovė jokių įrodymu apie smurto naudojimą ir dėl to pasirašytą raštelį nepateikia, nes tokių įrodymų nėra. Ieškovės dabartinės pretenzijos praėjus vieneriems metams po vaiko gimimo yra nepagrįstos ir neteisėtos. Jos pateiktomis žinutėmis remtis negalima, nes jos yra ištrauktos iš konteksto. Nukopijuotos yra tik tos, kurias ji antstoliui nurodė, o ne visas susirašinėjimas. Jo žinutės yra atsakymai į jos periodiškai ir nuolat siųstas pinigų reikalaujančias žinutes, tačiau jų ieškovė nepateikia. Kad neturi pinigų ir panašiai jis teigė, nes jų santykiai jau buvo blogi. Jokių skolų jis neturėjo ir jo atlyginimas buvo žymiai didesnis, negu nurodoma žinutėse. Be to, jam buvo sakoma, kad vaiko nematys, kad jis tėvo nepažins, kad jis bus nuteiktas prieš jį, kad bus išvežtas į užsienį ir pan. Ne jis ją gąsdino, bet ji, jog viską iš jo ir jo šeimos atims ir pan. Taip pat jam grasino jos tėvas, kad užkapos kirviu ir pan. Jis siūlė mokėti pinigų kas mėnesį, bet buvo reikalaujama iš karto didelės pinigų sumos, todėl taip ir buvo nutarta. Su rašteliu susijusio smurto neįrodo ir prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios matyti, kad jokio smurto iš jo pusės ieškovės atžvilgiu nebuvo, kad konfliktas kilo ne dėl pinigų, o dėl telefono skambučio. Pati ieškovė akistatos metu pasakė nežinanti, kas jai sudavė. Jokių pretenzijų jam ji neturėjo, prašė tyrimo neatlikinėti. Jis niekada nei prieš ją, nei prieš jos sūnų nenaudojo jokio smurto, jų nežemino. Ieškovė pati buvo linkusi išprovokuoti konfliktus, dėl ko jie negalėjome kartu gyventi ir teko išsiskirti. Šiuo metu jis gyvena su kita moterimi, su kuria turi dukrą. Jo materialinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, yra paėmęs paskolą, kurią turi nuolat grąžinti, reikia rūpintis jau kitu gimusiu vaiku (el. b. t. 2, 1-3 l.).

Išvadą teikiančios Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Loreta Milkevičienė teismo posėdyje palaikė išvadas, kuriose nurodyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja ieškovės I. R. prašymui nustatyti mažamečio D. A. gyvenamąją vietą su ja, nes tai geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus. Ieškovė paaiškino, kad ji su atsakovu kartu negyvena, sūnų Deividą nuo pat gimimo augina viena, teigia, kad P. A. iki šiol neišreiškė ketinimų auginti sūnų, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Kaišiadorių miesto seniūnija 2017 m. rugpjūčio 30 d. I. R. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 33 pateikė informaciją, kad ji su vyresniuoju sūnumi ir mažuoju Deividu gyvena seseriai priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Buitinė aplinka tvarkinga, švari, saugi. Seniūnija neigiamos informacijos apie ieškovės šeimą nėra gavusi. Specialistų nuomone, sąlygos vaikui augti su motina yra geros. Skyrius pritaria reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo iš tėvo P. A., nes jis nei savo forma, nei dydžiu neprieštarauja vaiko interesams. Teismui nustačius aplinkybes, pagrindžiančias išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui nevykdymą ar netinkamą vykdymą per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 13 d., iš atsakovo P. A. yra priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovė skyriui nurodė, kad ji viena išlaiko sūnų, nes atsakovas prie sūnaus išlaikymo visiškai neprisideda (tik yra nupirkęs dvi pakuotes sauskelnių). I. R. tvirtina, kad tėvui su sūnumi bendrauti netrukdo, tačiau jis nerodo tam iniciatyvos. Ieškovė pažymėjo, kad netrukdytų bendravimui, tačiau sūnaus Deivido ir tėvo pasimatymai turėtų vykti viešose vietose jai dalyvaujant (kavinėse, parduotuvėje), nes, jos teigimu, atsakovas yra smurtavęs prieš ją matant vaikui, taip pat yra grasinęs jos seseriai. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad iki sūnui sueis septyneri metai, atsakovas su juo bendraus vieną kartą per savaitę po pusantros valandos, t. y. iš viso po šešias valandas per mėnesį. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyrius pažymi, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymu visų pirma turi būti siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. D. A. šiuo metu yra vienerių metų amžiaus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tokiame vaiko amžiaus tarpsnyje yra tikslingi trumpi, tačiau dažnesni vaiko ir kartu negyvenančio tėvo pasimatymai (el. t. 1. 32-33, 196 l.).

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – I. R. (ieškovė) ir P. A. (atsakovas) (el. b. t. 1, 5 l.).

Ieškovės šeimos sudėtis: I. R., D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, 4 l.).

I. R. bei jos nepilnamečių vaikų (D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, 7 l.).

Atsakovas turi dukterį D. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, 143 l.).

Pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą ieškovė nuo 2016 spalio 20 d. iki 2017 m. liepos 20 d. gavo vidutiniškai 309,90 Eur per mėnesį vaiko priežiūros išmoką (el. b. t. 1, 6 l.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. liepos 17 d. Kauno skyriaus sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3477-14098 I. R. suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba (el. b. t. 1, 8-9 l.).

Ieškovė yra pasirašiusi raštelį, kad 2016 m. birželio 18 d. gavo iš P. A. 20000 Eur alimentų jų vaiko išlaikymui iki 18 metų (el. b. t. 1, 144 l.).

Pagal pateiktą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo iš ten 2006 metais 4565,97 Eur dydžio draudžiamąsias pajamas (valstybinio socialinio draudimo įmokų suma – 1467,83 Eur), 2007 metais – 4271,80 Eur dydžio draudžiamąsias pajamas (valstybinio socialinio draudimo įmokų suma 1650,73 Eur). Taip pat matyti, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugpjūčio 13 d. P. A. turėjo tėvystės atostogas (el. b. t. 1, 42-50 d.).

2016 m. liepos 18 d. P. A. iš UAB „Moment credit“ pasiėmė 36 mėnesiams 900 Eur kreditą, kurio kaina 1955,90 Eur (e. b. t. 1, 51, 52-55 l.).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu įtariamajam P. A. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susitaikius su nukentėjusiąja I. R. (el. b. t. 1, 135 l.).

Iš ikimokyklinio ugdymo sutarties nustatyta, kad D. A. teikiamos ikimokyklinio ugdymo paslaugos (el. b. t. 1, 138-140 l.).

Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad D. A. dažnai serga peršalimo ligomis, todėl mamai dažnai tenka vykti pas gydytojus, išduodamas nedarbingumo lapelis, pažymėjimas (el. b. t. 1, 141-142 l.).

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, P. A. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (el. b. t. 1, 161 l.).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, P. A. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (el. b. t. 1, 162 l.).

Antstolis Darius Jonaitis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo septynių SMS žinučių, gautų iš abonento pavadinimu „P.“ tekstus (el. b. t. 1, 173-188).

Dėl Vaiko gyvenamosios vietos

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, svarbus yra pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais, žaisti, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Teismas atsižvelgia į tai, kad tokio amžiaus vaikui daugiau yra reikalinga motinos globa, kuri sūnumi rūpinasi ir augina, išlaiko nuo gimimo iki dabar, kad atsakovas neprieštarauja sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, kad būtų pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Todėl D. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nustačius nepilnamečio D. A. gyvenamąją vietą su ieškove, su atsakovu P. A. nustatytina bendravimo su sūnumi tvarka pagal ieškovės pasiūlytą modelį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Dėl išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos išlaikyti savo vaikus. Pareiga abiem tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai ir užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos, įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį teismas turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į poreikius būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas spręsdamas dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pagrįstumo, visais atvejais privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Šis principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad, jei byloje kyla pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad tėvų materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Atsakovas neprieštaravo konkrečiam ieškovės nurodytam išlaikymo dydžiui – 180 Eur per mėnesį, tačiau nurodė, kad su ieškove sutarė, jog išlaikymą nepilnamečiui vaikui sumokės prieš jo gimimą ir sutartą 20000 Eur sumą 2016 m. birželio 18 d. sumokėjo I. R., ką ji patvirtino savo ranka surašydama raštelį. Ieškovė teigia, kad pinigų iš atsakovo negavo, jos parašą atsakovas išgavo pasinaudojęs jos padėtimi ir smurtu prieš ją.

Įstatymas nereikalauja, kad civilinėje byloje teismas būtų visiškai įsitikinęs dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Civilinis procesas paremtas rungimosi principu, tačiau atsakovo argumentai, kad perdavė ieškovei 20000 Eur iš anksto jų sūnaus išlaikymui, nėra pagrindas nesivadovauti ieškovės pateiktais įrodymais dėl išlaikymo formos ir dydžio, o, atsakovui nepateikus jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais. Šiuo atveju teismo yra nustatyta, jog ginčijamas raštelis buvo sudarytas ieškovei susiklosčius sunkioms gyvenimiškoms aplinkybėms (pasirašytas likus kiek daugiau nei trims savaitėms iki vaiko gimimo), neatsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus, nenaudingomis ieškovei ir vaikui sąlygomis (vien mėnesinė įmoka padalinus 20000 Eur sumą iš metų ir mėnesių skaičiaus yra perpus mažesnė negu ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymui). Sutarties sudarymo metu santykiai su atsakovu buvo įtempti. Be to, atsakovas naudojo prieš ją smurtą – 2016 m. rugpjūčio 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, P. A. sukėlė sugyventinei I. R. fizinį skausmą (el. b. t. 1, 135). Šiuo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (el. b. t. 1, 136). Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau svarbi ta aplinkybė, kad jis nutrauktas tuo pagrindu, kad įtariamasis susitaikė su nukentėjusiąja, be to, iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39664-16 medžiagos matyti, jog nuo pat pirmos apklausos atsakovas visiškai pripažino smurto prieš ieškovę panaudojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad smurto dieną (t. y. jau gimus šalių sūnui D. A.) ieškovė su atsakovu vis dar gyveno jo motinos namuose, todėl nesuprantama, kodėl vaiko išlaikymo sumą ieškovei reikėjo sumokėti dar negimus vaikui. Atsakovas be ginčijamo raštelio nėra pateikęs nei vieno tiesioginio įrodymo, patvirtinančio pinigų perdavimo faktą ieškovei. Teismo abejones atsakovo argumentais pagrįstai sustiprina ir SMS žinučių, aprašytų antstolio Dariaus Jonaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turinys. Raštelio pasirašymo išvakarėse I. R. rašytoje SMS žinutėje P. A. išsakė aiškius grasinimus, kurie, teismo manymu, ieškovei galėjo atrodyti realūs: „Aš pats spręsiu, kiek vaikui skirti pagal tai, kaip jis auginamas ir koks jis yra. O tu klausk tėvelio ir bandyk prievarta iš manęs išsireikalauti. Pamatysi, kas bus. Aš ko prarasti, jau neturėsiu. Nes dirbi ir kažkam atiduodi. Tai nėra gyvenimas. Tada geriau mirti ar kalėjime sėdėti. Ten dirbti nereikia ir už dyką valgyti duoda. O mirti irgi nebaisu, jei su savimi pasiimi tuos žmones, kurie tau gyvenimą sugadino ir dėl kurių užsinorėjai mirti“. Tą pačią dieną atsakovas pakartotinai išsakė savo nuostatas, jog neketina mokėti ieškovei jokių išlaikymo sumų: „Iš manęs nei cento negausit. Prisiekiu savo ir savo tėvų gyvybėmis. Paaukosiu savo gyvenimą. Bet jūs mano tėvų uždirbtų pinigų nei cento negausit“. Tai parodo, kad iki pat ginčijamo raštelio pasirašymo šalys konfliktavo, atsakovas ieškovei realiai grasino ir tarp jų nebuvo jokio susitarimo. Atsakovas neneigė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole aprašytos SMS žinutės yra jo, tik nurodė, kad neatsižvelgta į kontekstą. Tačiau, be to, kas jau pasakyta, iš SMS žinučių galima aiškiai spręsti, kad atsakovas neketino sudaryti susitarimo su ieškove, galimai net neturėjo neva I. R. išmokėtos sumos: „Be to, žinai, kad artimiausius tris metus aš skolas atidavinėsiu. Ir tikrai atiduosiu, mamos neapgausiu. Jei reikės paimsiu paskolą, jai atiduosiu ir su bankais atsiskaitinėsiu. Na čia tuo atveju, jei mane į teismą dėl alimentų paduosi“ (2015 m. gruodžio 26 d.), „Tu nesupranti, kad aš turiu 6000 Eur skolos. Bankai nežiūri nieko, jie pasiima, kas jiems priklauso. Daryk, ką nori. Gražiuoju vaikas kažką gautų. O piktuoju galėsi dalintis su bankais ir mano kitu vaiku mano 160 Eur atlyginimą“ (2015 m. gruodžio 27 d.), „Žinai, kokiose aš skolose. Be to, mama manęs neišlaiko. Gi gausi pinigų, kai jis gims iš valstybės pradžiai“ (2015 m. gruodžio 31 d.), „Gailiuosi, kad su tavim susidėjau. Prakeikiu tą dieną, kai su tavim susitikau. Žadi jį taip auginti ir dar drįsti sakyti, kad jis mano vaikas, kad aš turėsiu padėti. Negausi nei cento. Tegu išlaiko tie, prie kurių pratinsi. Sėdėsiu kalėjime geriau, bet nei cento negausi. O kai sušiksi man gyvenimą, tai baigsis mūsų abiejų gyvenimai“ (2015 m. sausio 27 d.), „Skolose aš jau senai paskendęs. Šitas teismas buvo mano, dar 10 štukų už cigarečių prekybą priteisė. Blogai tavo advokatė dirba arba jos neturi. Ir be tavęs iki gyvenimo galo skolose būsiu paskendęs. Kodėl su mašina mamos važinėju ir jokio turto neturiu, pagalvok. Kodėl i kortelę tik 60 Eur gaunu“ (2016 m. gegužės 15 d.).

Be to, teismo manymą, jog faktinė situacija buvo tokia, kokią nurodė ieškovė, o ne atsakovas, sustiprina ir teisme apklausto liudytojo A. P. parodymai, kad bendraudamas su P. A. yra iš jo girdėjęs, jog galima padaryti taip, kad nemokėtum alimentų. Atsakovas tada jam paaiškino, jog reikia pasirašyti raštelį, nurodant, kad sumokėjo didelę sumą pinigų alimentams į priekį, kaip vėliau paaiškėjo, jis kalbėjo apie I. R. vaiką. Kad P. A. nepadėjo I. R. auginant jų sūnų paliudijo ir teismo posėdyje apklausta liudytoja L. A., kuri taip pat patvirtino, jog ieškovė atsakovo buvo mušama ir gąsdinama dėl to, kad nesiteistų išlaikymo. Liudytoja, be to, teigė, kad iš ieškovės pragyvenimo lygio matėsi, kad ji neturėjo didelės sumos gimus vaikui.

Šioje civilinėje byloje net ir vertinant įrodymus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažintą įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese grindžiamą tikimybių pusiausvyros principu, teismui nėra jokio pagrindo daryti išvados apie tai, kad pasirašius ginčijamą raštelį pinigai I. R. buvo perduoti. Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja atsakovo motina G. A. patvirtino, kad yra davusi sūnui 12000 Eur prieš vaiko gimimą, nes jis paaiškino, jog nori atsiskaityti su I. R., tačiau ji taip pat teigė, kad nežino, ką toliau P. A. su tais pinigais darė, ar atidavė juos ieškovei, taigi šis faktas tiesiogiai neįrodo, kad P. A. gautus iš mamos pinigus perdavė I. R.. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į teismo išanalizuotas įrodymų vertinimo taisykles ir pagal jas atliktą įrodymų vertinimą, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodyta esminė teisiškai reikšminga aplinkybė, kad atsakovas P. A. sumokėjo ieškovei I. R. 20000 Eur išankstinę sumą jų sūnaus D. A. išlaikymui. Nenustačius, kad pinigai pagal pasirašytą raštelį buvo faktiškai perduoti, atsižvelgiant į nustatytas faktines raštelio surašymo aplinkybes – realius grasinimus ieškovei, jos padėtį dėl susidėjusių aplinkybių, raštelis pripažintinas negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 1 dalis).

Be to, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kasacinio teismo formuojama praktika, kur nurodyta, jog išlaikymo paskirtis – tenkinti kasdienius, būtinuosius vaiko poreikius; šią paskirtį geriausiai atitinka išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Teisinės valstybės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teisinio reglamentavimo neatitiktų, jei teismas visą atsakomybę netinkamai užtikrinant nepilnamečio vaiko interesus perkeltų tik motinai.

Teismas pažymi, kad ieškovė viena augina, auklėja sūnų, aprūpina jį visomis būtinomis priemonėmis. Atsakovas neprisideda prie kasdieninių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Bylos duomenimis, tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna panašaus dydžio pajamas, abu turi po du išlaikytinius, panaši jų turtinė padėtis. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sūnaus D. A. minimalūs poreikiai iš viso yra apie 325 Eur. Pažymėtina, kad pagal I. R. pateiktą nepilnamečio poreikių vertinimą, 1/2 vienam iš tėvų tenkančios pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką pinigine išraiška dalis nesiekia ieškovės prašomos priteisti išlaikymo per mėnesį sumos (180 Eur), ji nepateikė ir jokių nurodytus, juo labiau didesnius, sūnaus poreikius pagrindžiančių duomenų. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, nurodytus nepilnamečio šalių vaiko poreikius, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistino vaikui išlaikymo dydis nustatytinas 160 Eur. Šio išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimas nepažeis atsakovo interesų, jo turtinė padėtis leidžia tokį teikti, jis geriausiai atitiks jo ir ieškovės balansą teikiant paramą. Mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, pažeistų jo teisę turėti vystymuisi būtinas sąlygas, neužtikrintų net minimalių vaikų poreikių. Be to, mažesnės sumos priteisimas neproporcingą naštą vaiko išlaikymo prievolėje perkeltų ieškovei, kuriai dar tenka ir kasdienė pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, taip pat ir rūpinamasis vaiko auklėjimu.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, nusprendžia, jog D. A. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ar motinos ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Iš atsakovo taip pat priteistinas 2080 Eur dydžio išlaikymo sūnui D. A. įsiskolinimas, kuris susidarė nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 13 d., skaičiuojant po 160 Eur kas mėnesį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017 m. liepos 17 d. sprendimu suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. t. 1, 8 l.).

Byloje pateikta Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 570,84 Eur sumai. Ieškinį tenkinus iš dalies, minėtos išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (90 proc.) ir yra 513,76 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Minėta,  kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Kituose ginčuose yra apskaičiuojamas 100 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 7 dalis); bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl iš atsakovo priteistinas 240 Eur dydžio žyminis mokestis (75 Eur + 75 Eur + 90 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 ir 7 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi,              263-270, 279 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su D. A., gimusiu (duomenys neskelbtini):

1. iki D. A. sueis septyneri metai, P. A. bendrauja su sūnumi vieną kartą per savaitę – trečiadienį, nuo 18 iki 19.30 val., susitikimo vieta – prekybos centras IKI, esantis Kaišiadoryse, Gedimino g. 116, dalyvaujant I. R.;
2. kai sūnui D. A. sueis septyneri metai:
1. P. A. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. A. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį, 11 val. šeštadienį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. grąžindamas į sūnaus gyvenamąją vietą;
2. neporiniais metais Šv. Kūčias nepilnametis sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų gruodžio 24 d. 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir gruodžio 25 d. 10 val. grąžina į jo gyvenamąją vietą;
3. poriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Kalėdų dieną nepilnametis sūnus D. A. praleidžia su tėvu P. A., kuris sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10 val. ir grąžina sūnų gruodžio 26 d. iki 17 val. į jo gyvenamąją vietą;
4. neporiniais metais Naujųjų Metų šventę nepilnametis sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų gruodžio 31 d. 10 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 17 val.;
5. poriniais metais Šv. Velykas sūnus D. A. švenčia su tėvu P. A., kuris pirmą Velykų dieną 10 val. pasiima sūnų  ir antrą Velykų dieną ne vėliau kaip 17 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą;
6. poriniais metais D. A. savo gimtadienį praleidžia su tėvu P. A., kuris pasiima sūnų liepos 13 d. 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą liepos 14 d.  ne vėliau kaip 17 val.;
7. mokslo metų bėgyje esančių mokyklinių atostogų metu P. A. sūnų D. A. pasiima likus pusei atostogų laiko 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną ne vėliau kaip 17 val.;
8. moksleivių vasaros atostogų metu P. A. sūnų D. A. gali paimti kas dvi savaites: birželio mėnesio antrą ir trečią savaites, liepos mėnesio pirmą ir antrą savaites, rugpjūčio mėnesio pirmą ir antrą savaites, pasiimdamas sūnų pirmadienį 14 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 17 val.;
9. atsakovas P. A. pasiima sūnų D. A. ir parveža į jo gyvenamąją vietą savo lėšomis;
10. prieš kiekvieną susitikimą P. A. informuoja I. R. apie būsimą susitikimą telefonu arba SMS ne vėliau kaip prieš 24 val. iki susitikimo.

Pripažinti negaliojančiu ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pasirašytą išlaikymo užskaitymo raštelį dėl 20000 Eur paskolos gavimo iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki P. A. pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti 2080 Eur (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą iš P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugpjūčio 13 d.

Priteisti iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 513,76 Eur (penkių šimtų trylikos eurų, 76 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas – 5630).

Priteisti iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 240 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį (sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                                                                            Arūnas Purvainis